Projekto lyginamasis variantas
ūkio, maisto ŪKIO ir kaimo plėtros ĮSTATYMO NR. IX-9878 straipsnio PAKEITIMO
2021 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 8 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Tiesioginių išmokų dalies, apimančios
pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
2021-05-17 Nr. XIVP-478 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis būtų apskaičiuojama ir paskirstoma tiesioginių išmokų suma susijusiems asmenims, kuomet pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, kokią tiesioginių išmokų dalį galėtų gauti susiję asmenys. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, manytina, kad tiesioginių išmokų paskirstymo sąlygos ir tvarka susijusių asmenų atžvilgiu turėtų būti įvirtintos įstatyme.
Antra, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, o pagal šio straipsnio 23 dalį žemės ūkio veiklos subjektu yra žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė. Projekte siūloma susijusius asmenis apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Nei iš projekto, nei iš kartu su projekto pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl apibrėžiant susijusius asmenis, nesiūloma įtraukti ir susijusių juridinių asmenų (taip, kaip jie apibrėžti Pelno mokesčio įstatyme). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės apie savo 2022 metams priimtą sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo ir jo intensyvumo turėtų pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, t. y., šios išmokos teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui“ turinys, nes sąvokos „asmuo“ turinys nėra apibrėžtas keičiamame įstatyme. 2.
žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, o pagal 8 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, taip pat, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2022-03-16
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova; Žemės ūkio ministerijos Išmokų ir plotų skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Kavaliauskaitė; Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis; Teisingumo ministerija Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis; Seimo narys Andrius Vyšniauskas; Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau
Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis būtų apskaičiuojama ir paskirstoma tiesioginių išmokų suma susijusiems asmenims, kuomet pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, kokią tiesioginių išmokų dalį galėtų gauti susiję asmenys. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, manytina, kad tiesioginių išmokų paskirstymo sąlygos ir tvarka susijusių asmenų atžvilgiu turėtų būti įvirtintos įstatyme. Antra, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, o pagal šio straipsnio 23 dalį žemės ūkio veiklos subjektu yra žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė. Projekte siūloma susijusius asmenis apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Nei iš projekto, nei iš kartu su projekto pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl apibrėžiant susijusius asmenis, nesiūloma įtraukti ir susijusių juridinių asmenų (taip, kaip jie apibrėžti Pelno mokesčio įstatyme). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės apie savo 2022 metams priimtą sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo ir jo intensyvumo turėtų pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, t. y., šios išmokos teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui“ turinys, nes sąvokos „asmuo“ turinys nėra apibrėžtas keičiamame įstatyme. Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme įtvirtinti tiesioginių išmokų paskirstymo sąlygas ir tvarką susijusių asmenų atžvilgiu poreikio nėra. Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme apibrėžti susijusius asmenis, į apibrėžimą įtraukiant ir juridinius asmenis, poreikio nėra. Kaip reikalauja ES teisės aktų nuostatos, Žemės ūkio ministerija informavo Europos Komisiją apie tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo netaikymą 2022 metais.
Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme apibrėžti susijusius asmenis ir sąvokos „asmuo“ turinį poreikio nėra. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, o pagal 8 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, taip pat, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybės išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo pateikta (LRV 2022-03-02 nutarimas
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti
2021-05-17 1;21 4.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
straipsnio pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2021-06-141
tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negalėtų viršyti 150 000 eurų per metus. Taip pat ši suma negalėtų būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl naujojo tiesioginių išmokų reglamento, kuris nustatys naują tiesioginių išmokų skirstymo tvarką ir sąlygas. Dėl to Įstatyme būtų netikslinga įtvirtinti nuostatas, kurios galimai būtų reguliuojamos tiesioginio taikymo ES teisės aktais. Atsižvelgdami į tai, siūlome derinti šio Projekto/klausimo svarstymą su priimamais atitinkamais ES reglamentais;
Pritarti Naujasis ES teisės aktas, kuriuo reglamentuojama tiesioginių išmokų skyrimo tvarka ir sąlygos, jau priimtas (2021 m. gruodžio 2 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115) ir pagal naująjį ES reglamentavimą valstybės narės gali apriboti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydį ir, priėmusios tokį sprendimą, 100 proc. sumažinti sumą, viršijančią 100 000 eurų. Be to, bazinės pajamų paramos tvarumui didinti dydį, skirtiną ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais ir viršijantį 60 000 eurų, valstybės narės gali sumažinti iki 85 proc. Minėtos reglamento nuostatos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir siūlomas teisinis reguliavimas turi būti su jomis derinamas, nustatant, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios bazinę pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, suma, tenkanti vienam žemės ūkio veiklos subjektui, negali viršyti 100 000 eurų per metus, tačiau ši suma yra didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus, už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2021-06-14
2) Tiesioginės išmokos yra viena iš svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, kurioms tenka didžiausi finansiniai ištekliai. Tiesioginės išmokos garantuoja žemės ūkio produktų gamintojams minimalias pajamas dėl rinkose vykstančių sudėtingų procesų, nepastovių žemės ūkio produktų supirkimo kainų.
Iš esmės pritardami, tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimui, siekdami skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją, manome, kad prieš priimant lemiamus sprendimus, itin svarbu nusistatyti optimaliausią tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimą bei įsivertinti, kaip mažinimo mechanizmo taikymas ir jo intensyvumas paveiks žemės ūkio subjektus, tačiau tam būtini ekonominiai skaičiavimai. Įvertinus tai, siūlome, kad Žemės ūkio ministerija užsakytų, jog Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas atliktų mokslinį tyrimą dėl įvairių lėšų paskirstymo alternatyvų, tiesioginių išmokų pasirinkimo modelio ir pan. Nepritarti Žemės ūkio ministerija yra atlikusi bazinių tiesioginių išmokų ribojimo ir mažinimo poveikį žemės ūkio veiklos subjektams naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo pateikti pasiūlymai. Papildomo tyrimo iš mokslo institucijų šiuo klausimu nėra planuojama. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-021 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-478 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad Įstatymo projektu keičiamo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje yra apibrėžta žemės ūkio veiklos subjekto sąvoka, kuri apima žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimančius fizinius ar juridinius asmenis arba fizinių ar juridinių asmenų grupes, taip pat Lietuvoje registruotus užsienio juridinio asmenų filialus, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Iš šios Įstatymo projekto nuostatos nėra aišku, kodėl apibrėžiant susijusius asmenis, nesiūloma įtraukti ir susijusių juridinių asmenų. Pažymėtina, kad, remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, su visais pakeitimais 11 straipsnio 5 dalimi, juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 1 dalyje nurodytą sumažinimą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti susijusius asmenis apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 punkte. Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.
Atsižvelgiant į tai, įstatyme apibrėžti susijusius asmenis, į apibrėžimą įtraukiant ir juridinius asmenis, poreikio nėra. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-02 Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalį Europos Sąjungos valstybės narės apie savo priimtą sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo 2022 metams turėtų pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Pritarti Kaip reikalauja ES teisės aktų nuostatos, Žemės ūkio ministerija informavo Europos Komisiją apie tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo netaikymą 2022 metais. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-07-161 Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnį papildyti 6 dalimi ir nustatyti, kad „Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą“. Projekto aiškinamajame rašte šie siūlymai argumentuojami tikslais skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją užkardinant neigiamas tendencijas, kuomet reikšminga dalis ES žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms, kurie žemę valdo asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis ir kt.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – LR GPMĮ) 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta „susijusių asmenų“ sąvoka[1] suponuoja nuomonę, kad Projekto nuostatos būtų įgyvendinamos tik žemės ūkio veiklos subjektų – fizinių asmenų atžvilgiu, tuo tarpu žemės ūkio veiklos subjektų – juridinių asmenų atžvilgiu (kurių galimai nesąžininga veikla ir paskatino Projekto parengimą) jos taikomos nebūtų. Taigi, Projekto siūlymai neužtikrintų juo siekiamų tikslų (ta apimtimi, kiek tai susiję su apribojimų žemės ūkio veiklos subjektams – juridiniams asmenims nustatymu) įgyvendinimo. Be to, Projekto priėmimas žemės ūkio veiklos subjektams sudarytų nevienodas veiklos (konkurencingumo) sąlygas (kadangi Projektu numatomas apribojimas dėl žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiamos finansinės paramos dydžio būtų taikomas tik fizinių asmenų atžvilgiu). 2.2. Projekto nuostatos būtų taikomos LR GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies nuostatas atitinkantiems susijusiems fiziniams asmenims. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad LR GPMĮ 2 straipsnio 19 dalimi apibrėžtoje „susijusių asmenų“ sąvokoje nurodytų asmenų kategorijų „sąsajos“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) kontekstą atskirais atvejais gali būti diskutuotinos dėl jų pagrįstumo, pavyzdžiui: pagal LR GMPĮ 2 straipsnio 19 dalį susijusiais asmenimis laikomi gyventojas ir su juo svainystės santykiais susiję asmenys.
Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, jeigu šie asmenys savarankiškai (nepriklausomai vienas nuo kito, nesiekdami bendrų tikslų) užsiima žemės ūkio veikla, tai nereiškia, kad juos sieja kokie nors su vykdoma žemės ūkio veikla susiję tarpusavio santykiai ar kiti bendri interesai (tokie asmenys gali būti nė nepažįstami). Taigi, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlytume Projektą konkretinti nustatant papildomus (Įstatymo kontekstą) atitinkančius „susijusių asmenų“ kriterijus. Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme apibrėžti susijusius asmenis, į apibrėžimą įtraukiant ir juridinius asmenis, poreikio nėra. Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme apibrėžti susijusius asmenis, taip pat nustatyti papildomus
„susijusių asmenų“ kriterijus poreikio nėra. 4.
2021-07-16 Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atvejais, kada būtų nustatytos žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų „sąsajos“ (t.y. jeigu asmenys atitiktų „susijusių asmenų“ kriterijus), tiesioginės išmokos suma (atvejais, jeigu pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų dydį) turėtų būti tarp jų „paskirstyta“. Šiuo atveju iš Projekto neaišku, pagal kokius principus ar kriterijus konkrečios išmokos dydis kiekvienam
„susijusiam“ asmeniui turėtų būti apskaičiuojamas, todėl siekiant teisinio
aiškumo ir užtikrinant „susijusių asmenų“ teisėtus interesus siūlytume Projekte tai atskleisti. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos neužtikrintų siekiamų tikslų įgyvendinimo, taip pat žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims sudarytų skirtingas veiklos (konkurencingumo) sąlygas. Atskirais atvejais, kada formaliai LR GPMĮ nustatytus susijusių asmenų kriterijus atitinkantys asmenys nepriklausomai vienas nuo kito vykdytų žemės ūkio veiklą, Projekto nuostatos galimai nepagrįstai apribotų tokių asmenų galimybes gauti reikiamą pajamų lygiui palaikyti teikiamą finansinę paramą. Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatyme įtvirtinti tiesioginių išmokų apskaičiavimo principų ar kriterijų susijusių asmenų atžvilgiu poreikio nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas 2022-03-021 Pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX- 987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-478 (toliau – Projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus.“ Toks siūlomas teisinis reguliavimas, kai tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims, neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kadangi, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, su visais pakeitimais, 4 straipsnio 1 dalies a punktu,
deleguotuojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, su visais pakeitimais, 2 straipsnio 1 dalimi ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr.
1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su visais pakeitimais, 72 straipsnio nuostatomis, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems
Teisės akto projektas 2022-02-23 Nr. TAP-21-1502(4) TAIS Nr. 21-26647(7) 2 žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013
sumažinimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai nustatoma, kad žemės ūkio veiklos subjektai dirbtinai sukūrė sąlygas (t. y. suskaldė vieną žemės ūkio valdą į keletą žemės ūkio valdų), kad jo išvengtų. Pritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
subjektams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, 17 straipsnį valstybės narės gali apriboti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydį ir, priėmusios tokį sprendimą, 100 proc. sumažinti sumą, viršijančią 100 000 eurų. Be to, bazinės pajamų paramos tvarumui didinti dydį, skirtiną ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais ir viršijantį 60 000 eurų, valstybės narės gali sumažinti iki 85 proc.
Minėtos reglamento nuostatos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir siūlomas teisinis reguliavimas turi būti su jomis derinamas, nustatant, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios bazinę pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, suma, tenkanti vienam žemės ūkio veiklos subjektui, negali viršyti 100 000 eurų per metus, tačiau ši suma yra didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus, už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio veiklos subjektams turi būti sudaryta galimybė pasirengti tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymui ir planuoti būsimas pajamas iš anksto, šio mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 m. sausio 1 d. Nuo 2023 m. sausio 1 d. siūloma tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmą taikyti tik patiems stambiausiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių bazinių tiesioginių išmokų suma viršys 100 000 Eur (arba ūkiams, kurių dydis – apie 1220 ha ir daugiau). Siekiant, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų regionuose ir augtų žemės ūkio srityje dirbančių žmonių pajamos, šią sumą (100 000 Eur) siūloma didinti už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Toks siūlomas teisinis reguliavimas turėtų teigiamos įtakos darbo vietų skaičiui regionuose ir žemės ūkio srityje dirbančių žmonių pajamoms, kadangi skatintų žemės ūkio veiklos subjektus steigti naujas darbo vietas bei kelti darbo užmokestį savo darbuotojams. 3.
nariai: Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis Jonas Gudauskas Antanas Matulas Irena Haase 2021-05-131
esmės pritardamas grupės Seimo narių teikiamam įstatymo projektui, kuriame siūloma Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tiesioginės išmokos negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Tačiau toks ribojimas negalėtų būti taikomas susijusiems fiziniams asmenims dėl šių priežasčių: pavyzdžiui iš šeimos atsiskyręs jaunasis ūkininkas įkūręs savo ūkį, negalėtų gauti tiesioginės išmokos nes jis yra susijęs su toliau ūkininkaujančiu tėvu, kitas pavyzdys - kai jaunas ūkininkas negali gauti tiesioginių išmokų vien dėl to, kad jo biologinis tėvas, palikęs šeimą, yra stambios žemės ūkio bendrovės vadovas ar savininkas. Pagal pasiūlymo redakciją toks ūkininkas, kad ir mažas, negautų bazinės tiesioginės išmokos. Ribojimą reikia taikyti tik susijusiems juridiniams asmenims. Išimtį reikėtų taikyti ir gyvulininkystės ūkiams, kurie laiko gyvulius ir turi bent po vieną sutartinį gyvulį 1 ha žemės ūkio naudmenų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai sumažėjo ūkiuose laikomų gyvulių skaičius. 2020 m. šis skaičius buvo mažiausias per 5 metus. Jeigu 2015 m. šalyje turėjome 736,6 tūkst. galvijų, tai 2020 metais liko tik 634,6 tūkst., arba sumažėjo 12,2 proc.. Dar labiau, beveik 20 proc. per tą patį laikotarpį sumažėjo melžiamų karvių skaičius, o tai neigiamai atsiliepė ne tik pieno, bet mėsos gamybai. Pavyzdžiui pieno perdirbimo įmonės jau ne vieni metai susiduria su pieno žaliavos trūkumu. Nors šiuo metu pieno gamintojai jau gauna beveik europinio lygio kainą už pieną, tačiau pieno perdirbimo įmonėms pieno žaliavos trūksta, jo tenka įsivežti iš Lenkijos, Latvijos, net ir iš tolimesnės Estijos.
Todėl, siekiant šalyje sustabdyti gyvulininkystės sektoriaus smukimą bei paskatinti ūkininkus laikyti daugiau įvairių rūšių gyvulių ir gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos, teikiu pasiūlymą papildyti įstatymo projektą, kad išmokų ribojimas nebūtų taikomas gyvulininkystės ūkiams, kurie 1 ha žemės ūkio naudmenų laiko bent po 1 sutartinį gyvulį. PASIŪLYMAS:
Siūlau pakeisti šio įstatymo 1 straipsnį, pakeičiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tiesioginių išmokų dalies, apimančios
pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems juridiniams asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus, išskyrus gyvulininkystės ūkius, kurie 1 ha žemės ūkio naudmenų laiko po 1 sutartinį gyvulį. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“ Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į tai, tiesioginių išmokų ribojimas susijusiems asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams) negalimas. ES teisės aktuose išimčių nustatymo galimybė taikant tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmą nėra numatyta. 4.
nariai: Agnė Širinskienė Aurelijus Veryga Deividas Labanavičius Giedrius Surplys Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Zenonas Streikus Gintautas Kindurys Guoda Burokienė Algimantas Dumbrava Kęstutis Mažeika Petras Gražulis Juozas Varžgalys 2021-05-181 ARGUMENTAI: Įvertinę tai, kad valdantieji Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-478 registravo siekdami susidoroti su savo didžiausiu politiniu oponentu, o jų siūlomas reguliavimas paliestų ne tik jį, bet ir dešimtis tūkstančių niekuo dėtų Lietuvos ūkininkų, kuriems tiesioginių išmokų netekimas reikštų drastiškai sumenkusias pajamas ir galiausiai – atsidūrimą ant bankroto ribos ypač tais metais, kai dėl klimatinių sąlygų derlius yra menkesnis (pvz. taip buvo 2017-2019 m.), o tai neišvengiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikos stabilumui, nes žemės ūkis išlieka viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos sričių, siūlytume siaurinti įstatymo taikymo apimtį ir tiesiogiai nurodyti asmenį, kuriam įstatymo norma būtų taikoma. Tai leistų išsaugoti esamą kitų Lietuvos ūkininkų ekonominę padėtį, apgintų jų šeimų ar net tolimų giminaičių interesus bei galimybes savarankiškai ūkininkauti ir taip prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pastebi į Seimo narius besikreipę įvairios bendrovės, antai, AUGA grupė, M. Majausko ir jo kolegų siūlomas reguliavimas sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas. Antai, Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės (smulkieji ūkininkai gali be tiesioginių išmokų gauti ir išmokas pirmiesiems 30 ha bei išmokas jauniems ūkininkams), kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto. Kitaip tariant, net ir esama sistema neleidžia Lietuvos bendrovėms būti konkurencingoms tokiose rinkose kaip Vokietija.
Sistemą keičiant ir nutraukiant dar didelę dalį išmokų konkurencingumas dar labiau išsikreiptų. PASIŪLYMAS: Pakeisti įstatymo 1 straipsnį, pakeičiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra Ramūnas Karbauskis, g. 1969 m. gruodžio 5 d. Naisiuose, ir su juo siejamos įmonės, Ttiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“ Nepritarti Pagal ES teisės aktų nuostatas tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas yra taikomas visiems žemės ūkio veiklos subjektams. Šio mechanizmo taikymo tik vienam kuriam nors asmeniui galimybė ES teisės aktuose nėra numatyta. Išmokos už pirmuosius 30 ha ir išmokos jauniesiems ūkininkams yra mokamos tiek smulkiesiems ūkininkams, tiek ir žemės ūkio bendrovėms. Lietuvoje 2 proc. stambiausių pagrindinių tiesioginių išmokų gavėjų gauna 40 proc. visų pagrindinių tiesioginių išmokų. Todėl tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas prisidėtų prie socialinio-ekonominio teisingumo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto svarstyme daryti pertrauką ir per tą laiką patobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, kurioms Komitetas pritarė, arba, nepavykus tinkamai patobulinti Įstatymo projektą, jį pripažinti nereikalingu ir pateiktus Seimo narių siūlymus spręsti žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas,
Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos: Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis būtų apskaičiuojama ir paskirstoma tiesioginių išmokų suma susijusiems asmenims, kuomet pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, kokią tiesioginių išmokų dalį galėtų gauti susiję asmenys. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, manytina, kad tiesioginių išmokų paskirstymo sąlygos ir tvarka susijusių asmenų atžvilgiu turėtų būti įvirtintos įstatyme. Antra, pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, o pagal šio straipsnio 23 dalį žemės ūkio veiklos subjektu yra žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė. Projekte siūloma susijusius asmenis apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Nei iš projekto, nei iš kartu su projekto pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl apibrėžiant susijusius asmenis, nesiūloma įtraukti ir susijusių juridinių asmenų (taip, kaip jie apibrėžti Pelno mokesčio įstatyme). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės apie savo 2022 metams priimtą sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo ir jo intensyvumo turėtų pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, t. y., šios išmokos teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui“ turinys, nes sąvokos „asmuo“ turinys nėra apibrėžtas keičiamame įstatyme. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, o pagal 8 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, taip pat, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybės išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo gauta. Vyriausybės 2022-03-02 d. nutarimas Nr. 178. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-17 1;21 4.
Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-06-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-478 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad Įstatymo projektu keičiamo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje yra apibrėžta žemės ūkio veiklos subjekto sąvoka, kuri apima žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimančius fizinius ar juridinius asmenis arba fizinių ar juridinių asmenų grupes, taip pat Lietuvoje registruotus užsienio juridinio asmenų filialus, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Iš šios Įstatymo projekto nuostatos nėra aišku, kodėl apibrėžiant susijusius asmenis, nesiūloma įtraukti ir susijusių juridinių asmenų. Pažymėtina, kad, remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, su visais pakeitimais 11 straipsnio 5 dalimi, juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 1 dalyje nurodytą sumažinimą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti susijusius asmenis apibrėžti taip, kaip jie apibrėžti Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 punkte. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalį Europos Sąjungos valstybės narės apie savo priimtą sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo 2022 metams turėtų pranešti Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai 2021-06-141
Įstatyme įtvirtinti, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negalėtų viršyti 150 000 eurų per metus. Taip pat ši suma negalėtų būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygmeniu vyksta diskusijos dėl naujojo tiesioginių išmokų reglamento, kuris nustatys naują tiesioginių išmokų skirstymo tvarką ir sąlygas.
Dėl to Įstatyme būtų netikslinga įtvirtinti nuostatas, kurios galimai būtų reguliuojamos tiesioginio taikymo ES teisės aktais. Atsižvelgdami į tai, siūlome derinti šio Projekto/klausimo svarstymą su priimamais atitinkamais ES reglamentais;
2) ) Tiesioginės išmokos yra viena iš svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, kurioms tenka didžiausi finansiniai ištekliai. Tiesioginės išmokos garantuoja žemės ūkio produktų gamintojams minimalias pajamas dėl rinkose vykstančių sudėtingų procesų, nepastovių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Iš esmės pritardami, tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimui, siekdami skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją, manome, kad prieš priimant lemiamus sprendimus, itin svarbu nusistatyti optimaliausią tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimą bei įsivertinti, kaip mažinimo mechanizmo taikymas ir jo intensyvumas paveiks žemės ūkio subjektus, tačiau tam būtini ekonominiai skaičiavimai. Įvertinus tai, siūlome, kad Žemės ūkio ministerija užsakytų, jog Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas atliktų mokslinį tyrimą dėl įvairių lėšų paskirstymo alternatyvų, tiesioginių išmokų pasirinkimo modelio ir pan. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-07-161 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-478 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims ir susijusiems asmenims nustatyti maksimaliai leistiną pajamų lygiui palaikyti teikiamos finansinės paramos išmokos dydį. Tačiau Projektu siūlomos nuostatos būtų taikomos tik žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų atžvilgiu, o tai: 1) neužtikrintų Projektu siekiamų tikslų; 2) žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims sudarytų skirtingas veiklos (konkurencingumo) sąlygas. Atskirais atvejais, kada žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys tik formaliai atitiktų Projektu siūlomus
„susijusių asmenų“ kriterijus, Projekto nuostatos galimai nepagrįstai
apribotų tokių asmenų galimybes gauti reikiamą pajamų lygiui palaikyti teikiamą finansinę paramą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų Projektui neturime. 2.
pastabos ir pasiūlymai Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnį papildyti 6 dalimi ir nustatyti, kad „Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą“. Projekto aiškinamajame rašte šie siūlymai argumentuojami tikslais skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją užkardinant neigiamas tendencijas, kuomet reikšminga dalis ES žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms, kurie žemę valdo asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
nuostatas atitinkantiems susijusiems fiziniams asmenims. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad LR GPMĮ 2 straipsnio 19 dalimi apibrėžtoje
„susijusių asmenų“ sąvokoje nurodytų asmenų kategorijų „sąsajos“
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) kontekstą atskirais atvejais gali būti diskutuotinos dėl jų pagrįstumo, pavyzdžiui: pagal LR GMPĮ 2 straipsnio 19 dalį susijusiais asmenimis laikomi gyventojas ir su juo svainystės santykiais susiję asmenys. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, jeigu šie asmenys savarankiškai (nepriklausomai vienas nuo kito, nesiekdami bendrų tikslų) užsiima žemės ūkio veikla, tai nereiškia, kad juos sieja kokie nors su vykdoma žemės ūkio veikla susiję tarpusavio santykiai ar kiti bendri interesai (tokie asmenys gali būti nė nepažįstami). Taigi, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlytume Projektą konkretinti nustatant papildomus (Įstatymo kontekstą) atitinkančius
„susijusių asmenų“ kriterijus. Projekto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atvejais, kada būtų
nustatytos žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų „sąsajos“ (t.y. jeigu asmenys atitiktų „susijusių asmenų“ kriterijus), tiesioginės išmokos suma (atvejais, jeigu pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų
neaišku, pagal kokius principus ar kriterijus konkrečios išmokos dydis kiekvienam „susijusiam“ asmeniui turėtų būti apskaičiuojamas, todėl siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant „susijusių asmenų“ teisėtus interesus siūlytume Projekte tai atskleisti. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomos nuostatos neužtikrintų siekiamų tikslų įgyvendinimo, taip pat žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims sudarytų skirtingas veiklos (konkurencingumo) sąlygas.
Atskirais atvejais, kada formaliai LR GPMĮ nustatytus susijusių asmenų kriterijus atitinkantys asmenys nepriklausomai vienas nuo kito vykdytų žemės ūkio veiklą, Projekto nuostatos galimai nepagrįstai apribotų tokių asmenų galimybes gauti reikiamą pajamų lygiui palaikyti teikiamą finansinę paramą. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-03-02 d. nutarimas Nr. 1781 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX- 987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-478 (toliau – Projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad „Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus.“ Toks siūlomas teisinis reguliavimas, kai tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas taikomas ne vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims, neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, kadangi, vadovaujantis
Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, su visais pakeitimais, 4 straipsnio 1 dalies a punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, su visais pakeitimais, 2 straipsnio 1 dalimi ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr.
1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su visais pakeitimais, 72 straipsnio nuostatomis, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmas negali būti taikomas susijusiems asmenims, o tik atskiriems žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 4 dalies nuostatomis, išmokų sumažinimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai nustatoma, kad žemės ūkio veiklos subjektai dirbtinai sukūrė sąlygas (t. y. suskaldė vieną žemės ūkio valdą į keletą žemės ūkio valdų), kad jo išvengtų. 2. Sudarant galimybę žemės ūkio veiklos subjektams planuoti savo pajamas, tiesioginių išmokų sumažinimo mechanizmo taikymas turi būti atidėtas iki 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, 17 straipsnį valstybės narės gali apriboti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydį ir, priėmusios tokį sprendimą, 100 proc. sumažinti sumą, viršijančią 100 000 eurų. Be to, bazinės pajamų paramos tvarumui didinti dydį, skirtiną ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais ir viršijantį 60 000 eurų, valstybės narės gali sumažinti iki 85 proc.
Minėtos reglamento nuostatos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir siūlomas teisinis reguliavimas turi būti su jomis derinamas, nustatant, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios bazinę pajamų paramos tvarumui didinti išmoką, suma, tenkanti vienam žemės ūkio veiklos subjektui, negali viršyti 100 000 eurų per metus, tačiau ši suma yra didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus, už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą. Pritarti. 2. Teikia Seimo nariai:
Kazys Starkevičius Edmundas Pupinis Jonas Gudauskas Antanas Matulas Irena Haase 2021-05-131 ARGUMENTAI: Iš esmės pritardamas grupės Seimo narių teikiamam įstatymo projektui, kuriame siūloma Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tiesioginės išmokos negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Tačiau toks ribojimas negalėtų būti taikomas susijusiems fiziniams asmenims dėl šių priežasčių: pavyzdžiui iš šeimos atsiskyręs jaunasis ūkininkas įkūręs savo ūkį, negalėtų gauti tiesioginės išmokos nes jis yra susijęs su toliau ūkininkaujančiu tėvu, kitas pavyzdys - kai jaunas ūkininkas negali gauti tiesioginių išmokų vien dėl to, kad jo biologinis tėvas, palikęs šeimą, yra stambios žemės ūkio bendrovės vadovas ar savininkas. Pagal pasiūlymo redakciją toks ūkininkas, kad ir mažas, negautų bazinės tiesioginės išmokos. Ribojimą reikia taikyti tik susijusiems juridiniams asmenims. Išimtį reikėtų taikyti ir gyvulininkystės ūkiams, kurie laiko gyvulius ir turi bent po vieną sutartinį gyvulį 1 ha žemės ūkio naudmenų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ženkliai sumažėjo ūkiuose laikomų gyvulių skaičius. 2020 m. šis skaičius buvo mažiausias per 5 metus.
Jeigu 2015 m. šalyje turėjome 736,6 tūkst. galvijų, tai 2020 metais liko tik 634,6 tūkst., arba sumažėjo 12,2 proc.. Dar labiau, beveik 20 proc. per tą patį laikotarpį sumažėjo melžiamų karvių skaičius, o tai neigiamai atsiliepė ne tik pieno, bet mėsos gamybai. Pavyzdžiui pieno perdirbimo įmonės jau ne vieni metai susiduria su pieno žaliavos trūkumu. Nors šiuo metu pieno gamintojai jau gauna beveik europinio lygio kainą už pieną, tačiau pieno perdirbimo įmonėms pieno žaliavos trūksta, jo tenka įsivežti iš Lenkijos, Latvijos, net ir iš tolimesnės Estijos. Todėl, siekiant šalyje sustabdyti gyvulininkystės sektoriaus smukimą bei paskatinti ūkininkus laikyti daugiau įvairių rūšių gyvulių ir gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos, teikiu pasiūlymą papildyti įstatymo projektą, kad išmokų ribojimas nebūtų taikomas gyvulininkystės ūkiams, kurie 1 ha žemės ūkio naudmenų laiko bent po 1 sutartinį gyvulį. PASIŪLYMAS:
Siūlau pakeisti šio įstatymo 1 straipsnį, pakeičiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems juridiniams asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus, išskyrus gyvulininkystės ūkius, kurie 1 ha žemės ūkio naudmenų laiko po 1 sutartinį gyvulį. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 3.
Aurelijus Veryga Deividas Labanavičius Giedrius Surplys Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Zenonas Streikus Gintautas Kindurys Guoda Burokienė Algimantas Dumbrava Kęstutis Mažeika Petras Gražulis Juozas Varžgalys 2021-05-181 ARGUMENTAI: Įvertinę tai, kad valdantieji Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-478 registravo siekdami susidoroti su savo didžiausiu politiniu oponentu, o jų siūlomas reguliavimas paliestų ne tik jį, bet ir dešimtis tūkstančių niekuo dėtų Lietuvos ūkininkų, kuriems tiesioginių išmokų netekimas reikštų drastiškai sumenkusias pajamas ir galiausiai – atsidūrimą ant bankroto ribos ypač tais metais, kai dėl klimatinių sąlygų derlius yra menkesnis (pvz. taip buvo 2017-2019 m.), o tai neišvengiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikos stabilumui, nes žemės ūkis išlieka viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos sričių, siūlytume siaurinti įstatymo taikymo apimtį ir tiesiogiai nurodyti asmenį, kuriam įstatymo norma būtų taikoma. Tai leistų išsaugoti esamą kitų Lietuvos ūkininkų ekonominę padėtį, apgintų jų šeimų ar net tolimų giminaičių interesus bei galimybes savarankiškai ūkininkauti ir taip prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pastebi į Seimo narius besikreipę įvairios bendrovės, antai, AUGA grupė, M. Majausko ir jo kolegų siūlomas reguliavimas sukurtų nevienodas konkurencines sąlygas. Antai, Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės (smulkieji ūkininkai gali be tiesioginių išmokų gauti ir išmokas pirmiesiems 30 ha bei išmokas jauniems ūkininkams), kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto. Kitaip tariant, net ir esama sistema neleidžia Lietuvos bendrovėms būti konkurencingoms tokiose rinkose kaip Vokietija.
Sistemą keičiant ir nutraukiant dar didelę dalį išmokų konkurencingumas dar labiau išsikreiptų. PASIŪLYMAS: Pakeisti įstatymo 1 straipsnį, pakeičiant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra Ramūnas Karbauskis, g. 1969
m. gruodžio 5 d. Naisiuose, ir su juo siejamos įmonės, Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė