Projekto lyginamasis variantas
2, 3 ir 9 STRAIPSNIŲ
2021 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „2) Administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – informavimo, konsultavimo smulkiojo ir vidutinio verslo pradžios, plėtros, tarptautiškumo ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugų teikimas, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizė, tyrimai bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ekonomikos ir inovacijų ministras) patvirtintų smulkiojo ir vidutinio verslo, ir startuolių ir socialinio verslo subjektų skatinimo priemonių vykdymas arba administravimas, įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo politiką.“
2 straipsnį nauja 16 dalimi: „16. Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio. Subjekto pelnas naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti“. 3. Buvusias
4 punktu ir išdėstyti taip: „4. Socialinio verslo subjekto statuso kriterijai ir socialinio ar aplinkosauginio poveikio matavimo metodikos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka“
9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji
institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė“. 2.
9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai:
1) užtikrinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
2) skatinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtrą, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
1) nagrinėti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros klausimus;
2) teikti Vyriausybei, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms formuojant smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
3) vertinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
4) atstovauti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo subjektų interesams Lietuvoje Respublikoje. 4. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį tokių smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijų atstovų posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;
2) iš kiekvienos smulkiojo ir
(arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijos į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;
3) Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus;
4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina arba kai jis dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kadencijos laikui“. 5. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam, ir vidutiniam ir socialiniam verslui. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
Projekto Nr. XIVP-473(2) lyginamasis variantas
2, 3,
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – informavimo, konsultavimo smulkiojo ir vidutinio verslo pradžios, plėtros, tarptautiškumo ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugų teikimas, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizė, tyrimai bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ekonomikos ir inovacijų ministras) patvirtintų smulkiojo ir vidutinio verslo, ir startuolių ir socialinio verslo subjektų skatinimo priemonių vykdymas arba administravimas, įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo politiką.“
straipsnį nauja 16 dalimi: „16. Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo socialinio verslo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio.“
straipsnio 16-26 dalis laikyti atitinkamai 17-27 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnį naujomis 4 ir 5 dalimis: „4. Socialinio verslo subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, kuri vykdo nuolatinę ekonominę veiklą, siekdama teigiamo socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio ir atitinka visas šias sąlygas:
socialiniam ir (ar) aplinkosauginiam poveikiui kurti;
dokumentais;
reikalavimus. 5.
verslo statuso įgijimo ir netekimo tvarką, nepriklausomumo reikalavimus, skatinimo formas ir socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio matavimo metodiką nustato Vyriausybės ar jos įgaliota institucija.“
laikyti atitinkamai 6–21 dalimis. 3. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „1311. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šio straipsnio 17 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai.“
ją išdėstyti taip: „1513. Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 9 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (ar) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius ir įmonės finansiniai duomenys) apskaičiuojami pagal formulę DAg = DA + ∑kn DPn + ∑DSn, čia:“. 5. Pakeisti 3 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „1715.
Nustatant partnerinės įmonės duomenis (DPn), šio straipsnio 15 13 dalyje nurodytas koeficientas kn laikomas lygiu nuliui, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:“. 6. Pakeisti 3 straipsnio 18 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 17 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.“
jį išdėstyti taip: „1917. Susijusios įmonės duomenys (DSn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio 15 13 dalyje apibrėžiant koeficientą kn nustatytas proporcijas.“
jį išdėstyti taip: „2018.
Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 17 15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau šie investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (DSn), šio straipsnio 15 13 dalyje nurodytas dydis DSn laikomas lygiu nuliui.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 3 dalies
straipsnio 13–18 15-20 dalyse nustatyta tvarka, o šio straipsnio
straipsnio 5 7 dalyje nustatyta tvarka. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba
ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai:
1) užtikrinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
2) skatinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtrą, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą. 3.
ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
1) nagrinėti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros klausimus;
2) teikti Vyriausybei, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms formuojant smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
3) vertinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
4) atstovauti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo subjektų interesams Lietuvosje Respublikoje. 4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį tokių smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijų atstovų posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;
2) iš kiekvienos smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijos į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio, ir (arba) socialinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;
3) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Ttarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus;
4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina arba kai jis dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio, ir
(arba) socialinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nario kadencijos laikui. 5. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklai koordinuoti sudaromas kolegialus organas – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba.
Ją sudaro Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamente nustatytas skaičius Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių, kurie valdybos nariais išrenkami kalendoriniams metams paprastąja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvaujančių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių balsų dauguma. 6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių teisės ir pareigos:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariųai turi teisėsę:
a) siūlyti klausimus svarstyti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos posėdžiuose;
b) balsuoti dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomų klausimų;
c) pasisakyti visais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomais klausimais, teikti dėl jų pasiūlymus žodžiu ir raštu;
d) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose;
e) būti renkami Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nariais;
f) nutraukti savo narystę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje;
2) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariųai turi pareigosą:
a) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;
b) laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sprendimu tvirtinamo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento. 7. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo 3 metai. 8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kai ji atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, pagalba pasitelkiant ekspertus suteikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 9. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam, ir vidutiniam ir socialiniam verslui.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-05-19 Nr. XIVP-473 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „papildyti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą socialinio verslo sąvoka ir suteikti įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio sritis, statuso įgijimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas. Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenei aktualias problemas, plėtrą.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „socialinio verslo subjektai“. Pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra nei šios sąvokos apibrėžimo, nei turinio atskleidimo, todėl trūksta aiškumo, kokie keičiamame įstatyme nurodyti subjektai galėtų būti laikomi socialinio verslo subjektais. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata „Socialinio verslo subjekto statuso kriterijai ir socialinio ar aplinkosauginio poveikio matavimo metodikos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka“ šiame kontekste nėra pakankama ir netgi vertintina kaip neatitinkanti teisėkūros principų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu.
Taigi, ne tik socialinio verslo statuso suteikimo kriterijai, bet ir „siekiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio sritys, statuso įgijimo ir netekimo tvarka, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formos“, kaip tai yra nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, taip pat subjektai, suteikiantys ar panaikinantys statusą, turi būti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, koks subjektas matuos socialinį ar aplinkosauginį poveikį. Taip pat pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenei aktualias problemas, plėtrą.“, tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip socialinio verslo subjekto statuso suteikimas skatintų socialinio verslo plėtrą. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnis yra pildomas socialinio verslo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip „Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio. Subjekto pelnas naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti.“ Siūloma sąvoka stokoja aiškumo. Pirma, neaišku, kas šio įstatymo kontekste yra laikoma socialine politika. Antra, neaišku, kas yra „socialinei ekonomikai priskiriamas subjektas“ ir ar tai būtų socialinio verslo subjektui tapati sąvoka. Trečia, neaišku, kas pagal šį apibrėžimą būtų laikoma socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikiu. Atsižvelgiant į nurodytus aspektus, įstatymo projektu siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą reikėtų tobulinti. 3. Pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo.
Teisėkūros praktika, kai į keičiamą įstatymą yra įterpiamos pavienės nuostatos, sistemiškai nederančios su keičiamu įstatymu, yra ydinga. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas“. Taigi, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, reglamentuojančiame keičiamo įstatymo paskirtį,
„socialinį verslą“ reguliuojančių nuostatų nėra. Be to, iš projektu siūlomo
teisinio reguliavimo nėra aišku, koks yra „socialinio verslo“ ir keičiamu įstatymo reglamentuojamo smukiojo ir vidutinio verslo santykis, t. y. ar „socialinio verslo subjektai“ turi atitikti smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų kriterijus, ar „socialinis verslas“ yra atskira verslo rūšis, nes projekto nuostatose „socialinio verslo“ sąvoka prie smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo įterpiama jungtuku „ir“. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, keičiamame įstatyme apibrėžiant atskiros verslo rūšies – startuolio – sąvoką, ji yra susiejama su
„labai maža ar maža įmone“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), tuo tarpu
„socialinio verslo subjektai“ jokių apibūdinamųjų dydžio kriterijų neturi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma išplėsti keičiamo įstatymo 9
straipsnyje nurodytos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtį, papildant ją „socialinio verslo asociacijų“ atstovais. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 3 punktu, šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė, o Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus (pabraukta mūsų).
Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra numatoma siūlomos normos įsigaliojimo išimtis ir reikalingos įgyvendinamosios tarybos sudėties išplėtimo proceso nuostatos, projektas atitinkamai turėtų būti tikslinamas. 5. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos aspektais:
1) įstatymo projekto pavadinime žodelis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;
2) tikslintina numeracija prieš įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos 2 straipsnio1 dalies tekstą. Šioje dalyje esanti sąvoka turėtų būti paryškinta;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje 16 dalyje vartojama sąvoka turi būti paryškinta;
4) įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje vietoj žodžių ir skaičiaus „nauju 4 punktu“ įrašytini žodžiai ir skaičius „nauja 4 dalimi“ ir brauktini pertekliniai žodžiai „ir išdėstyti taip“;
5) įstatymo projekto
numeracija, todėl atitinkamai turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, kurioje yra pateikiamos nuorodos į atitinkamas 3 straipsnio dalis;
6) įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas;
7) atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalių, visas 9 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija;
8) įstatymo projekto
įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas šio straipsnio pavadinimas, o šio straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma taip „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“
tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro parengta koncepcija, į tai, kad politikos formavimas šioje srityje ir siūlomas teisinis reguliavimas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vyriausybės kompetencija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-12-06 Nr. XIVP-473(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžiant „socialinio verslo“ sąvoką nurodoma, kad jis apima „ūkinę, ekonominę veiklą“. Svarstytina, ar žodis
„ūkinė“ neturėtų būti braukiamas kaip perteklinis, nes keičiamo įstatymo 2
straipsnio 3 dalyje apibrėžiant „ekonominę veiklą“ nurodoma, kad ji apima „savo rizika plėtojamą reguliarią asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų“, kas savo turiniu atitinka ūkinę veiklą. 2. Projekto
verslo subjekto“ apibrėžimas. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo struktūrą manytina, kad minėta sąvoka turėtų būti apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, ir pateikiant nuorodą į tam tikrą keičiamo įstatymo straipsnį, detalizuojantį socialinio verslo subjekto požymius (kaip tai, pavyzdžiui, reglamentuota keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžiant smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto sąvoką). Nepritarus šiai pastabai, siūlytina „socialinio verslo subjekto“ sąvoką reglamentuoti atskiru keičiamo įstatymo straipsniu. 3.
į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio socialinio verslo subjektas apibrėžiamas kaip labai maža, maža ar vidutinė įmonė, o vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ekonominė veikla įvardijama kaip reguliari asmens veikla, manytina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio žodis „nuolatinę“ (ekonominę veiklą) brauktinas kaip perteklinis. 4. Projekto
nustatyti, kad socialinio verslo subjektu laikoma įmonė, kuri inter alia atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus nepriklausomumo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios projektu siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, kuri taip pat nustato labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (taigi ir socialinio verslo subjektų) nepriklausomumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 5. Projekto
statuso įgijimo ir netekimo tvarką, nepriklausomumo reikalavimus, skatinimo formas ir socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio matavimo metodiką nustato Vyriausybės ar jos įgaliota institucija.“ Projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio verslo statuso įgijimas ir netekimas yra labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių teisių ir pareigų apimtį tiesiogiai lemiantis faktorius, manytina, kad minėto statuso įgijimo ir netekimo tvarka bei socialinio verslo subjektui taikomos skatinimo formos turėtų būti nustatytos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 1 straipsniu, keičiamas įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (taigi kartu ir socialinio verslo subjektų) sampratą bei jiems taikomas valstybės paramos formas, todėl ir projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vienai iš smulkiojo ir vidutinio verslo formų – socialinio verslo subjektams – paramos formas siūloma nustatyti ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu. Antra, sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, manytina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti reglamentuojama ne socialinio verslo, o socialinio verslo subjekto statuso įgijimo ir netekimo tvarka. 6. Projekto 4 straipsniu siūloma išplėsti keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nurodytos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtį, papildant ją „socialinio verslo asociacijų“ atstovais. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 3 punktu, šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė, o Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra numatoma siūlomos normos įsigaliojimo išimtis ir reikalingos įgyvendinamosios tarybos sudėties išplėtimo proceso nuostatos, projektas atitinkamai turėtų būti tikslinamas. 7.
straipsnyje Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtį siūloma papildyti socialinio verslo asociacijų atstovais, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reglamentuoti minėtos asociacijos sąvoką, kaip tai yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
EKONOMIKOS komitetas
DĖL
2023-11-22 Nr. 108-P-53 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 1,4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „papildyti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą socialinio verslo sąvoka ir suteikti įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijus, siekiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio sritis, statuso įgijimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formas.
Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenei aktualias problemas, plėtrą.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „socialinio verslo subjektai“. Pastebėtina, kad įstatymo projekte nėra nei šios sąvokos apibrėžimo, nei turinio atskleidimo, todėl trūksta aiškumo, kokie keičiamame įstatyme nurodyti subjektai galėtų būti laikomi socialinio verslo subjektais. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 2 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata „Socialinio verslo subjekto statuso kriterijai ir socialinio ar aplinkosauginio poveikio matavimo metodikos nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka“ šiame kontekste nėra pakankama ir netgi vertintina kaip neatitinkanti teisėkūros principų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu.
Taigi, ne tik socialinio verslo statuso suteikimo kriterijai, bet ir „siekiamo socialinio ar aplinkosauginio poveikio sritys, statuso įgijimo ir netekimo tvarka, socialinio verslo subjektui taikomas skatinimo formos“, kaip tai yra nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, taip pat subjektai, suteikiantys ar panaikinantys statusą, turi būti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, koks subjektas matuos socialinį ar aplinkosauginį poveikį. Taip pat pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „Įstatymo projektu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenei aktualias problemas, plėtrą.“, tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip socialinio verslo subjekto statuso suteikimas skatintų socialinio verslo plėtrą. Pritarti iš dalies Projektu patikslinama socialinio verslo sąvoka, taip pat įtvirtinami socialinio verslo subjekto kriterijai (Žr. 1 ir 2 Seimo narių pasiūlymus). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-19216 Keičiamo įstatymo 2 straipsnis yra pildomas socialinio verslo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip „Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikio. Subjekto pelnas naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti.“ Siūloma sąvoka stokoja aiškumo. Pirma, neaišku, kas šio įstatymo kontekste yra laikoma socialine politika. Antra, neaišku, kas yra „socialinei ekonomikai priskiriamas subjektas“ ir ar tai būtų socialinio verslo subjektui tapati sąvoka. Trečia, neaišku, kas pagal šį apibrėžimą būtų laikoma socialinio ar (ir) aplinkosauginio poveikiu.
Atsižvelgiant į nurodytus aspektus, įstatymo projektu siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą reikėtų tobulinti. Pritarti Projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamo įstatymo
apibrėžtį patikslinti taip:
„16. Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo socialinio
verslo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-19216 Pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja sistemiškumo. Teisėkūros praktika, kai į keičiamą įstatymą yra įterpiamos pavienės nuostatos, sistemiškai nederančios su keičiamu įstatymu, yra ydinga. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad „šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas“. Taigi, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, reglamentuojančiame keičiamo įstatymo paskirtį, „socialinį verslą“ reguliuojančių nuostatų nėra. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks yra „socialinio verslo“ ir keičiamu įstatymo reglamentuojamo smukiojo ir vidutinio verslo santykis, t. y. ar „socialinio verslo subjektai“ turi atitikti smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų kriterijus, ar „socialinis verslas“ yra atskira verslo rūšis, nes projekto nuostatose „socialinio verslo“ sąvoka prie smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo įterpiama jungtuku „ir“.
Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, keičiamame įstatyme apibrėžiant atskiros verslo rūšies – startuolio – sąvoką, ji yra susiejama su „labai maža ar maža įmone“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), tuo tarpu „socialinio verslo subjektai“ jokių apibūdinamųjų dydžio kriterijų neturi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Projektu siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė, atitinkanti socialinio verslo subjektui keliamas veiklos sąlygas. Atitinkamai projekte yra patikslinama socialinio verslo apibrėžtis bei socialinio verslo subjekto veiklos sąlygos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-199 Projekto 3 straipsniu siūloma išplėsti keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nurodytos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėtį, papildant ją „socialinio verslo asociacijų“ atstovais. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 3 punktu, šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė, o Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra numatoma siūlomos normos įsigaliojimo išimtis ir reikalingos įgyvendinamosios tarybos sudėties išplėtimo proceso nuostatos, projektas atitinkamai turėtų būti tikslinamas.
Pritarti Pakeisti projekto 4 straipsnio pavadinimą, paminėtą straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-19 Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos aspektais:
1) įstatymo projekto pavadinime žodelis „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis;
2) tikslintina numeracija prieš įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamos 2 straipsnio1 dalies tekstą. Šioje dalyje esanti sąvoka turėtų būti paryškinta;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamoje 16 dalyje vartojama sąvoka turi būti paryškinta;
4) įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje vietoj žodžių ir skaičiaus „nauju 4 punktu“ įrašytini žodžiai ir skaičius „nauja 4 dalimi“ ir brauktini pertekliniai žodžiai „ir išdėstyti taip“;
5) įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi yra keičiama keičiamo įstatymo 3 straipsnio dalių numeracija, todėl atitinkamai turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, kurioje yra pateikiamos nuorodos į atitinkamas 3 straipsnio dalis;
6) įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimas turi būti paryškintas;
7) atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 9 straipsnio dalių, visas 9 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija;
8) įstatymo projekto 4 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atitinkamai turėtų būti tikslinamas šio straipsnio pavadinimas, o šio straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma taip „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“ Pritarti I. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo
straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio
verslo taryba
yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė. 2.
tikslai:
1) užtikrinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
2) skatinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtrą, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą. 3. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
1) nagrinėti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros klausimus;
2) teikti Vyriausybei, smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms formuojant smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo plėtros politiką dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
3) vertinti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
4) atstovauti smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo subjektų interesams Lietuvosje Respublikoje. 4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio ir socialinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį tokių smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijų atstovų posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;
2) iš kiekvienos smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo ir socialinio verslo asociacijos į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio, ir (arba) socialinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;
3) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Ttarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus;
4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina arba kai jis dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio, ir (arba) socialinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nario kadencijos laikui. 5. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklai koordinuoti sudaromas kolegialus organas – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba.
Ją sudaro Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamente nustatytas skaičius Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių, kurie valdybos nariais išrenkami kalendoriniams metams paprastąja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvaujančių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių balsų dauguma. 6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių teisės ir pareigos:
1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariųai turi teisėsę:
a) siūlyti klausimus svarstyti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos posėdžiuose;
b) balsuoti dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomų klausimų;
c) pasisakyti visais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomais klausimais, teikti dėl jų pasiūlymus žodžiu ir raštu;
d) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose;
e) būti renkami Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nariais;
f) nutraukti savo narystę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje;
2) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariųai turi pareigosą:
a) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;
b) laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sprendimu tvirtinamo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento. 7. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo 3 metai. 8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kai ji atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, pagalba pasitelkiant ekspertus suteikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 9. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo, ir vidutinio ir socialinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam, ir vidutiniam ir socialiniam verslui.“ II. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi yra keičiama keičiamo įstatymo 3 straipsnio dalių numeracija, todėl atitinkamai turi būti keičiama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, kurioje yra pateikiamos nuorodos į atitinkamas 3 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai: 1.
Atsižvelgiant į tai:
1Projekto pavadinimas patikslintinas taip:
ĮSTATYMAS“. 2. Projektas papildomas nauju 3 straipsniu taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 3 dalies
straipsnio 13–18 15-20 dalyse nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas darbuotojų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo 3 straipsnio 5 7 dalyje nustatyta tvarka. 3. Projekto 3-4 straipsniai laikytini 4-5 straipsniais. III. Projektas atitinkamai patikslintas pagal visas likusias Seimo TD 5 pasiūlymo pastabas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-19 Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro parengta koncepcija, į tai, kad politikos formavimas šioje srityje ir siūlomas teisinis reguliavimas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vyriausybės kompetencija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti Vyriausybės išvada yra gauta. 7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-473 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Įstatymo projekto
vidutinio verslo plėtros įstatymą „socialinio verslo“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisijos 2011 m. spalio 25 d. komunikate Nr. (2011) 682 „Socialinio verslo iniciatyva.
Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“[¹] pateikta nenorminė socialinio verslo (pastaba: šiame komunikate vartojami terminai „socialinis verslas“ ir „socialinės įmonės“ yra lygiaverčiai) apibrėžtis, pagrįsta daugumos Europos Sąjungos valstybių narių taikomais bendraisiais principais. Šis komunikatas buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207 „Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“. Patvirtintoje Socialinio verslo koncepcijoje pateiktas išsamus ir Europos Sąjungos bei tarptautinius standartus atitinkantis socialinio verslo apibrėžimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlomą socialinio verslo apibrėžimą suderinti su Socialinio verslo koncepcijoje pateiktu šios sąvokos apibrėžimu. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti „Socialinio verslo“ apibrėžtis patikslinama (Žr. Seimo TD2 pasiūlymo argumentus). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nevyriausybinių organizacijų koalicija 2023-10-02 Nr. G-2023-8478 Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vardu informuojame, jog palaikome Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-473, reg. 2023-06-13) 1 str. 2 d. ir 3 str. 4 ir 5 d.
subjektų sąvokų apibrėžimas įstatyme prisidėtų prie socialinių problemų mažinimo Lietuvoje bei teigiamo socialinio poveikio kūrimo pilietinei visuomenei aktualiais klausimais, tad maloniai kviečiame LR Seimo narius palaikyti šį pasiūlymo projektą. Atsižvelgti
ir vidutinio verslo taryba 2023-10-09 Nr. G-2023-10044 Pagal atliktus tyrimus ir apklausas, šiandien Lietuvoje socialiniai verslai patiria daug iššūkių: trūksta teisinio pagrindo, trūksta matomumo ir žinomumo, pasigendama institucinės paramos, trūksta galimybių gauti tinkamą finansavimą. Lietuvos Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (toliau - LSVVT) vardu kreipiuosi norėdama išreikšti padėką, kad imatės spręsti socialinio verslo teisinės bazės sukūrimo klausimą. LSVVT pritaria siūlymui įtraukti socialinio verslo apibrėžimą Į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, tai būtų tvarus žingsnis tolimesnei socialinio verslo plėtrai. Kartu pritariame ir SV Koncepcijos tobulinimui. To jau kuris laikas laukia ir didžioji dalis socialinio verslo bendruomenės. Aiškus ir teisiškai apibrėžtas socialinio verslo statusas bei kriterijai yra būtini Lietuvoje. Tai padėtų sustiprinti socialinio verslo poziciją ekonomikoje, pagerintų finansavimo galimybes, paskatintų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, sumažintų neskaidrumą. „Pagal 2021-2022 m. laikotarpio ESEM tyrimą net 95 proc. socialinio versto Europos Sąjungoje yra labai mažos, mažos arba vidutinės, o pagal Lietuvos socialinio verslo atliktą tyrimą - Lietuvos vyrauja labai mažos organizacijos iki 5 asmenų“. (Šaltinis: https:lisva.ore'iisva-krifipimaiis-i-ekonomikos-ir-inovadht-ministerija)
socialinio verslo asociacija 2023-09-22 Nr.
G-2023-8207 Esame tvirtai įsitikinę ir to jau kuris laikas laukia visa ekosistema – Lietuvai reikia žengti žingsnį toliau ir priimti ambicingesnius sprendimus dėl socialinio verslo tvarios plėtros, kad socialinis verslas, kuriantis taip mums visiems reikalingus pokyčius, klestėtų ir jo daugėtų. Šiame rašte pristatome Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau – LISVA) argumentus už tvarius ir pokyčius kuriančius sprendimus, kurie remiasi faktais, apklausomis, dokumentų analize ir gera užsienio praktika. Pagal atliktus tyrimus ir apklausas, šiandien socialiniai verslai patiria šiuos iššūkius:
tinkamą finansavimą trūkumas;
2Matomumo ir žinomumo trūkumas;
trūkumas;
4Teisinių pagrindų trūkumas.
(Pateiktos informacijos šaltiniai – ESEM tyrimas, LISVA apklausos). Per pastaruosius du metus socialinio verslo klausimas grįžo į politinę darbotvarkę, nepaisant to, kad jo nebuvo Vyriausybės prioritetų sąraše. Prieš du metus politikos lyderiai (Ekonomikos ir inovacijų ministrė ir kiti) viešai pripažino, kad socialinis verslas yra svarbi ekonomikos dalis, o svarbūs valstybei klausimai turi būti reglamentuojami įstatymais. Tai yra pirmasis mūsų argumentas, visi viešai pripažinome, kad tai yra svarbu, todėl deklaratyvių ir teisinių pasekmių neturinčių dokumentų nepakanka. Juo labiau, kad po metų, galimai pasikeitus valdžiai, tokie dokumentai, kaip pavyzdžiui, koncepcijos ir panašaus lygmens teisės aktai, gali nieko nebereikšti naujai politinei valdžiai. Apie tai „Socialinio verslo ir inovacijų forume“ šiais metais kalbėjo Nicolas Schmit, Europos Komisijos narys atsakingas už užimtumą ir socialines teises.
Žemiau pateikiame daugiau argumentų, kurie remiasi Europos socialinių verslų stebėsena (ESEM), LISVA narių ir kitų praktikų apklausomis, interviu su Europos ir tarptautinio lygmens institucijų ir organizacijų atstovais (Europos Komisija, EPBO, Euclid Network, Social Economy Europe, ENSIE, Diesis Network), kitų šalių tokių kaip Britanija, Airija, Latvija, Estija, Švedija, Islandija, Kanada, Suomija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir t.t. atstovų bei „Socialinio verslo ir inovacijų forume“ dalyvių išsakytomis mintimis. Antras argumentas – visiems galiojančios teisės normos, kurios nustatytų aiškų socialinio verslo statuso apibrėžimą ir kriterijus, įneštų daugiau aiškumo, užtikrintų socialinio verslo skatinimo nuoseklumą bei sustiprintų visuomenės pasitikėjimą. Trečias argumentas – teisiškai apibrėžtas socialinis verslas padeda didinti žinomumą, gauti prieigą prie finansavimo šaltinių ir rinkų, pagerinti viešos paramos programas (EPBO duomenimis, 2022 m. net 16-oje šalių yra priimta socialiniam verslui skirta teisinė bazė ir reguliavimas, kitos – planuoja ir ruošia atitinkamus teisės aktus (EPBO, EK). Praeitą savaitę – Vokietija. Ketvirtas argumentas – jei įstatyme neapsibrėžiame, kas yra socialinis verslas, negalėsime atverti tokių galimybių, kaip socialinių verslų dalyvavimo skatinimas
„viešuosiuose pirkimuose, viešųjų paslaugų
perdavime, išimčių, suteikiančių teisę gauti valstybės ir savivaldybės turtą panaudos pagrindais ir kitų įstatymuose numatytų paskatų“ (Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas). Penktas argumentas, kodėl palaikome socialinio verslo apibrėžimo įtraukimą į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – SVV)?
Pagal 2021-2022 m. laikotarpio ESEM tyrimą net 95 proc. socialinio verslo Europos Sąjungoje yra labai mažos, mažos arba vidutinės, o pagal LISVA atliktą tyrimą – Lietuvos vyrauja labai mažos organizacijos iki 5 asmenų. Čia pacituosiu EIMIN argumentacijos ištrauką iš Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto Aiškinamo rašto dėl didelių įmonių (citatos pradžia) „Rengiant Įstatymo projektą ir vertinant įvairaus pobūdžio lengvatas socialinio verslo subjektams, buvo įvertinta, kad lengvatų suteikimas didelėms įmonėms sukurtų pernelyg didelę naštą valstybei“ (Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas). Šeštas argumentas – tai padėtų socialiniams verslams pagerinti/sustiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Dėl aiškaus teisinio apibrėžimo nebuvimo su kai kuriomis savivaldybėmis socialiniams verslininkams iškyla sunkumų susikalbėti – jos nepripažįsta socialinio verslo, nes nesupranta, o Socialinio verslo koncepcijoje pateiktomis nuostatomis vadovautis jos neprivalo. Septintas argumentas – pilkos zonos/neskaidrumo mažinimas. Bet kokie verslai, tiesiog komunikuodami apie savo socialinę misiją ir pan. nors realiai tuo neužsiimdami, naudojasi galimybėmis, kurios iš esmės skirtos labai aiškiai ir skaidriai veikiantiems socialinio verslo subjektams. Aštuntas argumentas – esant aiškiai ir visiems suprantamai teisinei bazei, kuri įgalina socialinio verslo sektorių - lengviau įveikti ankščiau išvardintas kliūtis, ypač jaunimui pradėti socialinį verslą. Devintas argumentas – įteisinus aiškų socialinio verslo apibrėžimą SVV įstatyme, socialiniai verslai įgytų patikimumą ir pripažinimą, o tai padėtų jiems pritraukti daugiau investicijų tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektorių.
Dešimtas argumentas – Lietuva taptų patrauklesne investicijoms iš Europos Sąjungos/tarptautinių fondų bei programų, taip atsirastų papildomų finansinių išteklių socialinio verslumo iniciatyvoms skatinti. Vienuoliktas argumentas – „Verslas verslui“ socialinių pirkimų („Buy social“) skatinimas, kuris irgi (citatos pradžia) „neįmanomas be aiškaus apibrėžimo, ką mes vadiname socialiniu verslu, iš kurio tradicinis verslas nori pirkti prekes. Mes norime žinoti, kad gausime tą patį“ („Zurich Insurance“ atstovas, kuris kaip ir LISVA yra tarptautinio „Buy Social“ projekto partneris). Ir galiausiai, dvyliktas argumentas – Lietuvos reputacijos tarptautiniu mastu gerinimas. Tai padėtų tapti išsivysčiusia ekosistema, kurioje pripažįstamas ir palaikomas socialinio verslo modelis, iš tikrųjų sprendžiantis visuomenei kylančius iššūkius. Sveikintina, kad dialogas su ekosistema prasidėjo, tačiau po antro susitikimo, vykusio praeitą savaitę liko daug neatsakytų klausimų. Esame pasirengę ieškoti tinkamiausių sprendimų, kurie atlieptų kuo platesnį interesų ratą, todėl raginame nepriimti skubotų sprendimų, kurie, kaip parodė paskutinė diskusija, kelia daug klausimų. Į kelis iš jų norėtume gauti atsakymus. Prašau patikslinti, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas atnaujinti Socialinio verslo koncepciją? Kas iš asocijuotų organizacijų, socialinių partnerių dalyvavo priimant sprendimą? Ar yra atlikta analizė, kas neleido įgyvendinti Socialinio verslo koncepcijoje numatytų uždavinių: „<...> 29.1. pirmas uždavinys – sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką; 29.2. antras uždavinys – sukurti socialiniam verslui palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą; 29.3. trečias uždavinys – padidinti socialinio verslo žinomumą. <...>“?
Taip pat, prašome pateikti daugiau informacijos apie koncepcijos teisines pasekmes, tikslą ir kitą reikšmingą informaciją, iš kurios būtų matyti tokio sprendimo reikalingumas ir svoris. Liepą vykusio susitikimo metu taip pat diskutavome, kad
„šiam dokumentui reikia suteikti svorio“. Pasiūlėme Ekonomikos ir inovacijos
ministerijai imtis lyderystės pakviečiant kitų ministerijų ministrus pasirašyti, o gal net perkelti į Lietuvos Vyriausybės nutarimo lygmenį? Sutarėme, kad ministerijos atstovai paieškos sprendimo, tačiau į šiuos pasvarstymus aiškaus atsakymo praeitą savaitę nesulaukėme. Ar galite pateikti informaciją, ar buvo tokie svarstymai? Kokie priimti sprendimai? Mūsų bendruomenė ir kitų asocijuotų organizacijų partneriai – NVO koalicija ir Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, esame už tvarius ir pokyčius kuriančius sprendimus, todėl prašome palaikyti įstatymo projektą dėl socialinio verslo apibrėžimo ir kriterijų įtraukimo į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kuris būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. <...>. Atsižvelgti
pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 798 2022-08-03 Pritarti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-473 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui sudaryti teisines prielaidas skatinti socialinio verslo plėtrą, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl toliau nurodytų priežasčių:
vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtoje įstatymo paskirtyje nurodyta, kad „šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas“. Įstatymo tikslas yra reglamentuoti bendrai rinkoje veikiančio smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto sampratą ir jiems taikomas valstybės paramos formas, tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma tik fragmentiškai į Įstatymo taikymo sritį įtraukti socialinį verslą, neapibrėžiant, kokie subjektai galėtų būti laikomi socialinio verslo subjektais, nenustatant jų veiklos kriterijų, o tai iš esmės neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį veiklai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, gali būti nustatyti tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). 2. Įstatymas yra taikomas smulkiojo ar vidutinio verslo subjektams, kurie yra apibrėžiami kaip labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės. Įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomą socialinio verslo sąvoką Įstatyme, ji būtų taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Tokiu būdu būtų nepagrįstai apribotos paskatos ir galimybės socialinio verslo subjektams plėstis ir augti iki didelės įmonės, o tai prieštarautų pačiam Įstatymo projekto tikslui – skatinti socialinio verslo plėtrą.
Nepritarti Projektu siūloma nustatyti, kad socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė, atitinkanti socialinio verslo subjektui keliamas veiklos sąlygas. Pažymėtina, kad lengvatų suteikimas didelėms įmonėms (tokioms, kuriose yra daugiau nei
nurodyto turto vertė viršija 43 mln. eurų) sukurtų pernelyg didelę naštą valstybei. Taip pat yra itin mažai tikėtina, kad didelės įmonės, uždirbančios didelius pelnus iš komercinės veiklos, nuspręstų tapti socialinio verslo subjektais ir didesniąją dalį viso savo pelno reinvestuotų į socialinį poveikį. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
A. Bagdonas, K. Starkevičius, M. Skritulskas, A. Kupčinskas, L. Savickas,
16 Argumentai:
projektas, kuriam buvo pateikta Teisės departamento pastabos ir gauta neigiama Vyriausybės išvada, kurioje buvo akcentuota, kad Seimas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl 2019 m. balandžio 19 d. įregistruoto Socialinio verslo plėtros įstatymo projekto 18-14984(2). Nors šiuo projektu buvo siekta paskatinti verslo plėtrą regionuose ir spręsti socialines problemas, be to, socialinio verslo sąvoką norėta atsieti nuo socialinių įmonių, tačiau parengtas ir ne vienerius metus Seimo stalčiuose pragulėjęs įstatymo projektas netenkino socialinio verslo bendruomenės poreikių, jame matė daugiau minusų nei pliusų.
sprendimas ir bendru sutarimu Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas grąžintas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tobulinimui. Visa socialinio verslo bendruomenė tokio parlamentarų žingsnio – atmesti įstatymo projektą – laukė ir vertina jį pozityviai. Siekiant socialiniam verslui padėti teisinius pagrindus drauge su socialinio verslo atstovais buvo priimtas sprendimas nerengti atskiro įstatymo, o tik papildyti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme socialinio verslo sąvoka ir pagrindiniais kriterijais, o tolimesnį reglamentavimą numatyti poįstatyminiais aktais. Atsižvelgiant į
teisės departamento išvadas teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ja išdėstyti taip:
„16. Socialinis verslas – socialinei ekonomikai
priskiriamo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ir/ar aplinkosauginio poveikio. Subjekto pelnas naudojamos socialiniam ar aplinkosauginiam poveikiui kurti“. Pritarti Projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamo įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja 16 dalimi, pateikiamą „socialinio verslo“ apibrėžtį patikslinti taip:
„16. Socialinis verslas – socialinei ekonomikai priskiriamo
socialinio verslo subjekto vykdoma ūkinė, ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei naudingų tikslų, socialinio ir (ar) aplinkosauginio poveikio“. 2. Seimo nariai A. Bagdonas, K. Starkevičius, M. Skritulskas, A. Kupčinskas, L. Savickas, L. Mogenienė, D. Labanavičius, V. Fiodorovas ir kt.
4 Argumentai: Atsižvelgiant į teisės departamento išvadą siūlome įstatyme numatyti socialinio verslo subjekto kriterijus. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 4 punktą ir išdėstyti taip:
„4. Socialinio verslo subjektas - labai maža, maža
ar vidutinė įmonė, kuri vykdo nuolatinę ekonominę veiklą, siekdama teigiamo socialinio ir/ar aplinkosauginio poveikio ir atitinka visas šias sąlygas:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta pajamų dalis naudojama socialiniam ir/ar aplinkosauginiam poveikiui kurti. 2) Neatlygintinai galima susipažinti su socialinio verslo subjekto finansinės atskaitomybės dokumentais. 3) Atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus nepriklausomumo reikalavimus.“ Pritarti Projekto 2 straipsnio 1 dalį, kurioje dėstoma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, atitinkamai pakeisti. 3. Seimo nariai A. Bagdonas, K. Starkevičius, M. Skritulskas, A. Kupčinskas, L. Savickas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, siūlome socialinio verslo įgijimo ir netekimo tvarką ir nepriklausomumo reikalavimus, skatinimo formas ir poveikio matavimo metodikas nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnį nauju 5 punktu ir išdėstyti taip:
„5. Socialinio verslo statuso įgijimo ir netekimo
tvarką, nepriklausomumo reikalavimus, skatinimo formas ir socialinio ir
(ar) aplinkosauginio poveikio matavimo metodiką nustato Vyriausybės ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti Pritarus Seimo narių 2 ir 3 pasiūlymams bei keičiamo įstatymo 3 straipsnį papildžius naujomis 4 ir 5 dalimis, projekto 2 straipsnis papildytinas naujomis 2-8 dalimis (atitinkamai pakeičiama numeracijas) taip:
„2. Buvusias 3 straipsnio 4–19 dalis laikyti atitinkamai 6–21
dalimis. 3. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „1311.
Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šio straipsnio 17 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai.“
4Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1513. Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės
finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 9 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (ar) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir
duomenys) apskaičiuojami pagal formulę DAg = DA + ∑kn DPn + ∑DSn, čia:“. 5. Pakeisti 3 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1715. Nustatant partnerinės įmonės duomenis (DPn),
šio straipsnio 15 13 dalyje nurodytas koeficientas kn laikomas lygiu nuliui, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:“. 6.
6Pakeisti 3 straipsnio 18 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1
punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 17 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.“
7Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1917. Susijusios įmonės duomenys (DSn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio 15 13 dalyje apibrėžiant koeficientą kn nustatytas proporcijas.“
8Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2018. Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 17
15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau šie investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (DSn), šio straipsnio 15 13 dalyje nurodytas dydis DSn laikomas lygiu nuliui.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė