Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, pateikęs
rašytinį sutikimą. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:
3) bendrovės vadovas, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma ir bendrovės įstatuose nustatyta, kad valdyba atlieka šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas;
4) auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio audito.“
Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktoras Fiodorovas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Vigilijus Jukna Vaida Giraitytė Andrius Mazuronis Valentinas Bukauskas Marius Matijošaitis
2021-05-10 Nr. XIVP-465 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
akcininkas, kuris vienas valdo įmonę turi visišką diskreciją valdybos nariais skirti fizinius asmenis be jų žinios.“ Tokia pozicija kelia abejonių. Pastebėtina, kad valdybos narius su bendrove sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurie paprastai atsiranda šalims susitarus arba, jeigu sandoris vienašalis, kita šalis turi teisę bet kada jo atsisakyti. Pastebėtina ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, taigi juridinio asmens akcininko vienašališkai paskirtas valdybos narys turi teisę atsisakyti dalyvauti bendrovės valdybos veikloje, nes toks vienašalis paskyrimas sukuria teises ir pareigas pačiam akcininkui, bet ne paskirtajam valdybos nariui. Taigi akcininkui nėra ir negali būti naudinga skirti asmenį valdybos nariu be jo sutikimo. Civilinėje teisėje taip pat galioja neleistinumo piktnaudžiauti teise principas, kuris reiškia, kad civilinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises. Šiuo atveju akcininko sprendimas paskirti asmenį valdybos nariu prieš šio valią galimai pažeistų šio asmens teises. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, atvirkščiai, jis vertintinas kaip ydingas ir perteklinis. Be to, siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto tikslingumo principo, pagal kurį teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2.
siūlomo reguliavimo, projekto 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 33 straipsnio 5 dalyje siūlomas reguliavimas tobulintinas, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
1) projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,įstatymo projekto tikslas, kad juridinio asmens valdybą sudarytų fiziniai asmenys, kurie raštu patvirtina, jog jie sutinka ir žino apie savo dalyvavimą juridinio asmens valdybos veikloje. Siūlomas reglamentavimas būtinas tuomet, kai valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. kai juridinis asmuo turi vieną akcininką, kuris sprendimus dėl valdybos sudarymo, juridinio asmens įstatų pakeitimo ir kt. priima vienašališkai“. Atkreipiame dėmesį, kad, įvertinus projekto nuostatų turinį, darytina išvada, kad fiziniai asmenys privalėtų pateikti rašytinį sutikimą ne tik tais atvejais, kai bendrovė turėtų vieną dalyvį (akcininką), vienasmeniškai priimantį sprendimus dėl bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narių skyrimo, bet ir tais atvejais, kai valdybos narius rinktų bendrovės akcininkų susirinkimas arba bendrovės stebėtojų taryba. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad rašytinis sutikimas reikalingas tik renkant vieno iš bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narius. Tuo tarpu keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrovės vadovo, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, rinkimą, teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, nors kartu su įstatymo projektu teikiamo Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-464) 1 straipsniu Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, pateikę rašytinį sutikimą.
Taigi pagal pastaruoju projektu Civiliniame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rašytinis sutikimas būtų reikalingas renkant visų juridinio asmens valdymo organų narius. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Be to, teikiamą įstatymo projektą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. 2) iš projekto nuostatų nėra aišku, kam turėtų būti pateikiamas rašytinis sutikimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Kartu kyla abejonių, ar visais atvejais yra būtinas rašytinis fizinio asmens sutikimas. Diskutuotina, ar tuo atveju, kai, pavyzdžiui, bendrovės valdymo organo narius rinktų bendrovės dalyvių susirinkimas ar kitas organas, nepakaktų fizinio asmens žodinio sutikimo, kuris būtų įrašomas į atitinkamo bendrovės organo posėdžio protokolą. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas”, nes šiame straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą. Be to, projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-12-08
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, Įmonių teisės skyriaus vedėjas Jaunius Petrauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmens akcininkas, kuris vienas valdo įmonę turi visišką diskreciją valdybos nariais skirti fizinius asmenis be jų žinios.“ Tokia pozicija kelia abejonių. Pastebėtina, kad valdybos narius su bendrove sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurie paprastai atsiranda šalims susitarus arba, jeigu sandoris vienašalis, kita šalis turi teisę bet kada jo atsisakyti.
Pastebėtina ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, taigi juridinio asmens akcininko vienašališkai paskirtas valdybos narys turi teisę atsisakyti dalyvauti bendrovės valdybos veikloje, nes toks vienašalis paskyrimas sukuria teises ir pareigas pačiam akcininkui, bet ne paskirtajam valdybos nariui. Taigi akcininkui nėra ir negali būti naudinga skirti asmenį valdybos nariu be jo sutikimo. Civilinėje teisėje taip pat galioja neleistinumo piktnaudžiauti teise principas, kuris reiškia, kad civilinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises. Šiuo atveju akcininko sprendimas paskirti asmenį valdybos nariu prieš šio valią galimai pažeistų šio asmens teises. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, atvirkščiai, jis vertintinas kaip ydingas ir perteklinis. Be to, siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto tikslingumo principo, pagal kurį teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti Pažymėtina, kad gauta Lietuvos Respublikos išvada (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 764), kurioje taip pat nurodyta, kad Vyriausybė nepritaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-464 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-101 2.
Jeigu nebūtų pritarta šios Išvados 1 punktui atsisakyti siūlomo reguliavimo, projekto 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 33 straipsnio 5 dalyje siūlomas reguliavimas tobulintinas, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
1) projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,įstatymo projekto tikslas, kad juridinio asmens valdybą sudarytų fiziniai asmenys, kurie raštu patvirtina, jog jie sutinka ir žino apie savo dalyvavimą juridinio asmens valdybos veikloje. Siūlomas reglamentavimas būtinas tuomet, kai valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. kai juridinis asmuo turi vieną akcininką, kuris sprendimus dėl valdybos sudarymo, juridinio asmens įstatų pakeitimo ir kt. priima vienašališkai“. Atkreipiame dėmesį, kad, įvertinus projekto nuostatų turinį, darytina išvada, kad fiziniai asmenys privalėtų pateikti rašytinį sutikimą ne tik tais atvejais, kai bendrovė turėtų vieną dalyvį (akcininką), vienasmeniškai priimantį sprendimus dėl bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narių skyrimo, bet ir tais atvejais, kai valdybos narius rinktų bendrovės akcininkų susirinkimas arba bendrovės stebėtojų taryba. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad rašytinis sutikimas reikalingas tik renkant vieno iš bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narius. Tuo tarpu keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrovės vadovo, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, rinkimą, teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, nors kartu su įstatymo projektu teikiamo Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-464) 1 straipsniu Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, pateikę rašytinį sutikimą.
Taigi pagal pastaruoju projektu Civiliniame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rašytinis sutikimas būtų reikalingas renkant visų juridinio asmens valdymo organų narius. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Be to, teikiamą įstatymo projektą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. 2) iš projekto nuostatų nėra aišku, kam turėtų būti pateikiamas rašytinis sutikimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Kartu kyla abejonių, ar visais atvejais yra būtinas rašytinis fizinio asmens sutikimas. Diskutuotina, ar tuo atveju, kai, pavyzdžiui, bendrovės valdymo organo narius rinktų bendrovės dalyvių susirinkimas ar kitas organas, nepakaktų fizinio asmens žodinio sutikimo, kuris būtų įrašomas į atitinkamo bendrovės organo posėdžio protokolą. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad siūloma pritarti pirmai Teisės departamento pastabai ir siūlytina projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
,,ir įgyvendinimas”, nes šiame straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą. Be to, projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti Pastaboms pritartina, tačiau pažymėtina, kad siūloma pritarti pirmai Teisės departamento pastabai ir siūlytina projektą atmesti. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-05-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-09-15 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-464 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-465 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 9 dalis numato, jog kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis, todėl akcininkui savavališkai, nepaisant ABĮ 19 straipsnio 9 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės valdymą, nuostatų, paskyrus valdybos narį jam apie tai nežinant, yra pažeidžiamos šio asmens teisės. Toks kolegialių organų narių delegavimo teisinis reguliavimas yra pagrįstas civilinėje teisėje galiojančiu neleistinumo piktnaudžiauti teise principu, kuris reiškia, kad civilinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Piktnaudžiavimas teise identifikuojamas, kai asmuo atlieka veiksmus įgyvendindamas jam suteiktą teisę, tačiau atlieka šiuos veiksmus neleistinai, viršydamas jam suteiktas teisės įgyvendinimo ribas ir pažeisdamas kitų asmenų saugomas teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymų projektuose siūlomas įtvirtinti valdymo organo nario (valdybos nario) rašytinis sutikimas vertintinas kaip perteklinis. Pritarti
vadovą, kuris yra atsakingas už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įskaitant ir duomenis apie juridinio asmens valdymo organų narius ir valdybos narių išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 2.67 straipsnis, ABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „juridinio asmens akcininkas, kuris vienas valdo įmonę, turi visišką diskreciją valdybos nariais skirti fizinius asmenis be jų žinios“, tačiau nepaisant to, kiek bendrovėje yra akcininkų, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, priešingu atveju bendrovės vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo atlyginti žalą juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis).
Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovui už neteisingų dokumentų ir duomenų teikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui gali būti skiriama bauda iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų
dalis). Pritarti
pateikti duomenis ne tik turėtų nurodyti bendrovės valdymo organo nario vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies
rašytinį valdymo organo nario (valdybos nario) sutikimą, tačiau tam būtų reikalingi pakeitimai Juridinių asmenų registro informacinėse sistemose, todėl Įstatymų projektų siūlymas vertintinas kaip didinantis administracinę naštą bendrovėms ir kartu sukuriantis papildomus kaštus keičiant skaitmenines bendrovių duomenų teikimo procedūras. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-10-13 * Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, joje išdėstytus argumentus ir
reguliavimo). Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento ir Vyriausybės išvadas bei jose nurodytus argumentus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIVP-465 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: Įmonių politikos departamento direktorius V. Rudokas, Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėjas J. Petrauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
teigiama, jog „Juridinio asmens akcininkas, kuris vienas valdo įmonę turi visišką diskreciją valdybos nariais skirti fizinius asmenis be jų žinios.“ Tokia pozicija kelia abejonių. Pastebėtina, kad valdybos narius su bendrove sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurie paprastai atsiranda šalims susitarus arba, jeigu sandoris vienašalis, kita šalis turi teisę bet kada jo atsisakyti. Pastebėtina ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, taigi juridinio asmens akcininko vienašališkai paskirtas valdybos narys turi teisę atsisakyti dalyvauti bendrovės valdybos veikloje, nes toks vienašalis paskyrimas sukuria teises ir pareigas pačiam akcininkui, bet ne paskirtajam valdybos nariui. Taigi akcininkui nėra ir negali būti naudinga skirti asmenį valdybos nariu be jo sutikimo.
Civilinėje teisėje taip pat galioja neleistinumo piktnaudžiauti teise principas, kuris reiškia, kad civilinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises. Šiuo atveju akcininko sprendimas paskirti asmenį valdybos nariu prieš šio valią galimai pažeistų šio asmens teises. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas nėra būtinas, atvirkščiai, jis vertintinas kaip ydingas ir perteklinis. Be to, siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto tikslingumo principo, pagal kurį teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Išvados 1 punktui atsisakyti siūlomo reguliavimo, projekto 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 33 straipsnio
aspektus:
1) projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,įstatymo projekto tikslas, kad juridinio asmens valdybą sudarytų fiziniai asmenys, kurie raštu patvirtina, jog jie sutinka ir žino apie savo dalyvavimą juridinio asmens valdybos veikloje. Siūlomas reglamentavimas būtinas tuomet, kai valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas, t. y. kai juridinis asmuo turi vieną akcininką, kuris sprendimus dėl valdybos sudarymo, juridinio asmens įstatų pakeitimo ir kt. priima vienašališkai“.
Atkreipiame dėmesį, kad, įvertinus projekto nuostatų turinį, darytina išvada, kad fiziniai asmenys privalėtų pateikti rašytinį sutikimą ne tik tais atvejais, kai bendrovė turėtų vieną dalyvį (akcininką), vienasmeniškai priimantį sprendimus dėl bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narių skyrimo, bet ir tais atvejais, kai valdybos narius rinktų bendrovės akcininkų susirinkimas arba bendrovės stebėtojų taryba. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme siūloma nustatyti, kad rašytinis sutikimas reikalingas tik renkant vieno iš bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos narius. Tuo tarpu keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrovės vadovo, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, rinkimą, teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, nors kartu su įstatymo projektu teikiamo Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-464) 1 straipsniu Civilinio kodekso 2.81 straipsnio
būti tik fiziniai asmenys, pateikę rašytinį sutikimą. Taigi pagal pastaruoju projektu Civiliniame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rašytinis sutikimas būtų reikalingas renkant visų juridinio asmens valdymo organų narius. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Be to, teikiamą įstatymo projektą reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. 2) iš projekto nuostatų nėra aišku, kam turėtų būti pateikiamas rašytinis sutikimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Kartu kyla abejonių, ar visais atvejais yra būtinas rašytinis fizinio asmens sutikimas. Diskutuotina, ar tuo atveju, kai, pavyzdžiui, bendrovės valdymo organo narius rinktų bendrovės dalyvių susirinkimas ar kitas organas, nepakaktų fizinio asmens žodinio sutikimo, kuris būtų įrašomas į atitinkamo bendrovės organo posėdžio protokolą. Pritarti. Tačiau pritarti 1 punktui atsisakyti siūlomo reguliavimo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas”, nes šiame straipsnyje nėra nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą. Be to, projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti. Tačiau pritarti 1 punktui atsisakyti siūlomo reguliavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerijos Europos teisės departamentas, 2021-05-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-465 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-464 ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-465 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 9 dalis numato, jog kiekvienas kandidatas į bendrovės vadovo pareigas, valdybos ir stebėtojų tarybos narius privalo pranešti jį renkančiam organui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis, todėl akcininkui savavališkai, nepaisant ABĮ 19 straipsnio 9 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės valdymą, nuostatų, paskyrus valdybos narį jam apie tai nežinant, yra pažeidžiamos šio asmens teisės. Toks kolegialių organų narių delegavimo teisinis reguliavimas yra pagrįstas civilinėje teisėje galiojančiu neleistinumo piktnaudžiauti teise principu, kuris reiškia, kad civilinės teisės negali būti įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Piktnaudžiavimas teise identifikuojamas, kai asmuo atlieka veiksmus įgyvendindamas jam suteiktą teisę, tačiau atlieka šiuos veiksmus neleistinai, viršydamas jam suteiktas teisės įgyvendinimo ribas ir pažeisdamas kitų asmenų saugomas teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymų projektuose siūlomas įtvirtinti valdymo organo nario (valdybos nario) rašytinis sutikimas vertintinas kaip perteklinis Pritarti. 2. LR Vyriausybė, 2021-09-15 2.
LR Vyriausybė,
vadovą, kuris yra atsakingas už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įskaitant ir duomenis apie juridinio asmens valdymo organų narius ir valdybos narių išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 2.67 straipsnis, ABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „juridinio asmens akcininkas, kuris vienas valdo įmonę, turi visišką diskreciją valdybos nariais skirti fizinius asmenis be jų žinios“, tačiau nepaisant to, kiek bendrovėje yra akcininkų, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, priešingu atveju bendrovės vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo atlyginti žalą juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovui už neteisingų dokumentų ir duomenų teikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui gali būti skiriama bauda iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 1 dalis). Pritarti. 3. LR Vyriausybė, 2021-09-15 3.
LR Vyriausybė,
pateikti duomenis ne tik turėtų nurodyti bendrovės valdymo organo nario vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies
rašytinį valdymo organo nario (valdybos nario) sutikimą, tačiau tam būtų reikalingi pakeitimai Juridinių asmenų registro informacinėse sistemose, todėl Įstatymų projektų siūlymas vertintinas kaip didinantis administracinę naštą bendrovėms ir kartu sukuriantis papildomus kaštus keičiant skaitmenines bendrovių duomenų teikimo procedūras. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, joje išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastabas (atsisakyti siūlomo reguliavimo). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I.Pakarklytė, G.Paluckas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris