Projekto lyginamasis variantas
savivaldybių tarybų rinkimų nr. I-532 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją Gavusi kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nurodytą informaciją Vyriausioji rinkimų komisija asmuo viešoje kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos Vyriausioji rinkimų komisija nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, apie kandidatoą į savivaldybės tarybos narius, kandidatoą į savivaldybės tarybos narius – merus Vyriausioji rinkimų komisija taip pat turi pažymimaėti, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Viktoras Fiodorovas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Vigilijus Jukna Vaida Giraitytė Andrius Mazuronis Valentinas Bukauskas
2021-05-24 Nr. XIVP – 463 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 13 dalį ir joje įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareigą viešoje kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Galiojančiame įstatyme ši pareiga yra nustatyta kandidatui, kuris pats privalo užpildyti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal projektu siūlomą reguliavimą, pats kandidatas anketoje turėtų nurodyti tik apkaltinamojo teismo nuosprendžio (sprendimo) faktą.
Konstitucinis Teismas savo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo ir pažymėjo, kad:
kad teisę būti išrinktam nustato rinkimų įstatymai, 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, taip pat iš šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką bei tai, kokią informaciją rinkėjams turi viešai pateikti asmenys, siekiantys būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais, taip pat konkrečius reikalavimus, kaip ši informacija turėtų būti pateikiama, kad rinkėjai būtų tinkamai informuoti;
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį, turi užtikrinti rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą. Vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją, ji įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje.
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai;
straipsnio 2 dalies nuostatas aiškinant kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją pažymėtina, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese;
pareigą viešai paskelbti, jeigu jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turėtų nustatyti <...> inter alia, kad kandidatas turi nurodyti, kada, dėl kokios būtent nusikalstamos veikos ir kurios valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu“ (pabraukta mūsų). Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis, kad kandidatas, savo pildomoje anketoje nurodęs jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį (sprendimą), neprivalo nurodyti kada, dėl kokios nusikalstamos veikos ir kurios valstybės toks nuosprendis (sprendimas) buvo priimtas, galimai prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai. 2. Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 12 ir 13 dalį kandidato anketa yra išimtinai paties kandidato pildomas dokumentas, kuriame jis pateikia įstatymo nustatytą informaciją apie save. Taigi, projektu siūloma nuostata, kad tam tikrus duomenis į kandidato anketą galėtų įrašyti VRK po to, kai kandidatas ją užpildo, pasirašo ir pateikia, vertintina kaip ydinga. Manome, kad VRK galėtų kartu su anketa skelbti papildomą su anketos duomenimis susijusią informaciją, o ne keisti ar pildyti kandidato pateiktą anketą. 3.
valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas, projektu siūloma nustatyti ir tais atvejais, kai kandidatas nurodytų, kad jis „užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu <...>“. Tai reikštų, kad kandidatas savo anketoje privalo nurodyti tik abstraktų teismo priimto nuosprendžio egzistavimo faktą ir nenurodyti nei konkrečios valstybės, nei duomenų apie nuosprendį (sprendimą). Tokia nuostata diskutuotina dėl jos įgyvendinimo, nes VRK turėtų kreiptis į visas užsienio valstybes, kurių yra daugiau nei 200, prašydama informacijos apie visus anketoje nuosprendį (sprendimą) nurodžiusius kandidatus, o informacijos kandidato registravimui bei rinkėjų informavimui reikšmingos informacijos gavimo teisinės pagalbos būdu terminai būtų nesuderinami su rinkimų organizavimo ir vykdymo terminais, t.y. VRK iki balsavimo dienos, tikėtina, neturėtų jokių galimybių nustatyti ir paskelbti duomenų apie kandidato atžvilgiu užsienio valstybėje nuosprendį (sprendimą) priėmusią instituciją ir nuosprendžio (sprendimo) duomenis (datą ar nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas). Be to, VRK turėtų vertinti priimtus nuosprendžius (sprendimus), atsižvelgdama į užsienio valstybių baudžiamosios ir administracinės justicijos skirtumus. 4. Projekte neturi būti išbrauktų žodžių. 5. Projekto lyginamasis variantas neatitinka galiojančiame įstatyme projektu siūlomų pakeitimų, ne visi naujai įrašomi žodžiai pateikti paryškintu šriftu. 6. Projekto lyginamajame variante turi būti išbraukiami ir įrašomi visi žodžiai, o ne jų dalys ar skiemenys. 7.
aiškinamajam raštui, 8 punktu, projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projekto aiškinamasis raštas neatitinka šio reikalavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL
RESPUBLIKOS savivaldybių tarybų rinkimų nr. I-532
2021-05-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotoja Morgana Danielė, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-05-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 13 dalį ir joje įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau
Galiojančiame įstatyme ši pareiga yra nustatyta kandidatui, kuris pats privalo užpildyti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal projektu siūlomą reguliavimą, pats kandidatas anketoje turėtų nurodyti tik apkaltinamojo teismo nuosprendžio (sprendimo) faktą. Konstitucinis Teismas savo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo ir pažymėjo, kad:
teisę būti išrinktam nustato rinkimų įstatymai, 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, taip pat iš šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų rinkimų tvarką bei tai, kokią informaciją rinkėjams turi viešai pateikti asmenys, siekiantys būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais, taip pat konkrečius reikalavimus, kaip ši informacija turėtų būti pateikiama, kad rinkėjai būtų tinkamai informuoti;
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį, turi užtikrinti rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą.
Vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų yra konstitucinė teisė gauti informaciją, ji įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai;
dalies nuostatas aiškinant kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją pažymėtina, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese;
nusikalstamos veikos, turėtų nustatyti <...> inter alia, kad kandidatas turi nurodyti, kada, dėl kokios būtent nusikalstamos veikos ir kurios valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu“ (pabraukta mūsų).
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis, kad kandidatas, savo pildomoje anketoje nurodęs jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį (sprendimą), neprivalo nurodyti kada, dėl kokios nusikalstamos veikos ir kurios valstybės toks nuosprendis (sprendimas) buvo priimtas, galimai prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai. Pritarti Konstitucinis Teismas 2011-11-17d. nutarime konstatavo, kad „statymų leidėjas, įtvirtindamas kandidato pareigą viešai paskelbti, jeigu jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turėtų nustatyti konkrečius reikalavimus, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama tinkamai ir neklaidinant rinkėjų, inter alia, kad kandidatas turi nurodyti, kada, dėl kokios būtent nusikalstamos veikos ir kurios valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu.“ Kandidato pareigą skelbti anketoje šiuos duomenis numato ir Seimo rinkimų įstatymo 98 str. 3 dalis „Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Seimo narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Seimo narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. <...>“
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. gegužės 24 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis, kad kandidatas, savo pildomoje anketoje nurodęs jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį (sprendimą), neprivalo nurodyti kada, dėl kokios nusikalstamos veikos ir kurios valstybės toks nuosprendis (sprendimas) buvo priimtas, galimai prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai. 4.
4Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš – 0,
susilaikė –0 . 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė