Projektas
GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 10, 12 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2171 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3-8 dalis, įsigalioja 2029 m. sausio 1 d.
2. Ūkio subjektai komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, po 2029 m. sausio 1 d. turi teisę vykdyti iki to laiko, kol jiems yra apskaičiuota ir pilnai sumokėta šio straipsnio 5 dalyje numatyta kompensacija.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.4
. Ūkio subjektams, nutraukusiems iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija ūkio subjekto prašymu nuo 2026 m. sausio 1 d. apskaičiuoja, skiria ir moka kompensacijas už šios komercinės veiklos nutraukimą.
5. Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant verslo rinkos vertę komercinės veiklos nutraukimo momentu, o jeigu tokia komercinė veikla nėra nutraukta - verslo vertinimo sutarties sudarymo dienos momentu, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų verslo vertinimą.6
. Šio straipsnio 5 dalyje nurodomas individualus turto vertinimas atliekamas valstybės biudžeto lėšomis.7
. Statinių ir įrenginių, naudojamų komercinėje veikloje, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nugriovimą, sunaikinimą, atliekų sutvarkymą ir išvežimą organizuoja ir valstybės biudžeto lėšomis atlieka Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Visi šioje dalyje nurodyti darbai turi būti baigti ne vėliau kaip per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos kompensacijos sumokėjimo dienos. Tuo atveju, jeigu visi šioje dalyje nurodyti darbai nėra baigti per šioje dalyje nurodytą terminą, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija ūkio subjektams privalo atlyginti žalą dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu(-ais), kurie buvo naudojami komercinėje veikloje, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius.8
. Ūkio subjekto, vykdančio komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš valstybės biudžeto skiriama ir išmokama Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje numatyta išeitinė išmoka.“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktoras Pranckietis Juozas Olekas Tadas Prajara Matas Skamarakas Paulius Visockas Darius Jakavičius Šarūnas Šukevičius Saulius Bucevičius Bronis Ropė Valdas Rakutis Remigijus Žemaitaitis Robert Puchovič Audrius Radvilavičius Vitalijus Gailius Kazys Starkevičius Zigmantas Balčytis Vitalijus Šeršniovas Vytautas Jucius
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Konstitucinis Teismas 2025 m. kovo 19 nutarimu Nr. KT14-N3/2025 pripažino, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - GGAĮ) Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (TAR, 2023-09-27, Nr. 18812) 5 straipsnio 3, 5–9 dalys tiek, kiek pagal jas ūkio subjektai kompensacijų už gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos nutraukimą ir už tik tokiai ūkinei veiklai vykdyti tinkamų statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą gauti negali, jei yra nevisiškai grąžinę gautas lengvatines paskolas, tuo atveju, kai jų grąžinimo terminas yra po draudimo vykdyti gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinę veiklą įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsižvelgiant į tai, kad GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3, 5–9 dalys pripažintos antikonstitucinėmis, GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnį būtina koreguoti, t. y. pašalinti nelygiavertes sąlygas kailinės žvėrininkystės ūkiams pretenduoti į paramą. Kadangi lengvatinių paskolų grąžinimo terminai baigiasi 2028-11-08, kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimas tam, kad neprieštarautų Konstitucijai, turėtų įsigalioti po šio termino pabaigos – ne anksčiau kaip nuo
žvėrininkystės ūkiai, neturėdami pajamų iš šios veiklos, neturės objektyvios galimybės grąžinti paskolų.
Konstitucinis Teismas aptariamame 2025 m. kovo 19 nutarime taip pat konstatavo, kad konkrečių GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų kompensacijų už gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos nutraukimą dydžių nustatymas bei tikslų, siekiamų nustatant kitas konkrečių rūšių kompensacijas, susijusias su tokios ūkinės veiklos draudimu, pasirinkimas yra
socialinio, politinio ir ekonominio pagrįstumo ir tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai. Taigi GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti konkretūs kompensacijų už gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos nutraukimą dydžiai, taip pat GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų kitų rūšių kompensacijų tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas.
Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad kompensacijų dydis ir tikslai yra tik įstatymų leidėjo kompetencija.
Seimo atstovės Konstitucinio Teismo 2025-03-05 posėdžio metu, atsakydamos į Konstitucinio Teismo klausimą, nurodė, kad GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio
nutraukimą tikslas nėra verslo negautų pajamų kompensavimas. Anot Seimo atstovių, šios kompensacijos tikslas yra moralinė satisfakcija dėl to, kad ūkio subjektai negalės vystyti verslo, kokį vysto, ir kažkiek kompensuoti verslo praradimus, o taip pat ši kompensacija galėtų būti panaudojama kito verslo kūrimui. Tai reiškia, kad esamomis kompensacijomis už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą nėra siekiama teisingo ir sąžiningo kompensavimo uždaromam verslui.
Šiuo metu GGAĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnyje numatytos kompensacijos yra akivaizdžiai neproporcingos realiai žalai (dešimtis ar net šimtus kartus mažesnės už verslų rinkos vertę), kuria patirs kailinės žvėrininkystės ūkiai dėl verslo uždraudimo. Kailinės žvėrininkystės ūkiams žala dėl verslo uždraudimo turi būti kompensuojama teisingai ir sąžiningai. Todėl ir siūloma, kad kompensacijų dydį jiems nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, skaidriai, sąžiningai ir teisingai pagal
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą atlikę individualų kiekvieno verslo vertinimą. Verslo vertė turėtų būti nustatoma valstybes, kuri priimė sprendimą uždrausti veiklą, lėšomis. Valstybė taip pat privalo pati būti atsakinga už statinių ir įrenginių, naudojamų komercinėje veikloje, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nugriovimo, sunaikinimo, atliekų sutvarkymo ir išvežimo organizavimą ir vykdymą valstybės biudžeto lėšomis. Kailinės žvėrininkystė ūkiai neturėtų būti uždaromi kol jiems nėra pilnai kompensuota už verslo uždraudimą.
Žemės ūkio ministerija, kuri atsakinga už kompensacijų kailinės žvėrininkystės verslui nustatymą, tiek Konstitucinio Teismo išnagrinėtoje byloje raštu, tiek viešai spaudoje aiškiai nurodė, kad esamos kompensacijos yra neteisingos, per mažos ir turi būti peržiūrėtos.
Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas pagal Žemės ūkio ministerijos ir Smart Continent LT, UAB sutartį Nr. 8P-22-112, pasirašytą 2022 m. birželio 16 d. Vertinimo išvadoje yra nurodyta, kad kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma – 56,85 mln. eurų. Skaičiuojant poveikį biudžetui dėl kompensacijų išmokėjimo buvo įvertintos išmokos už prarastas pajamas, išlaidas, susijusias su verslo uždarymu, nedarbo išmokos ir išmokos šeimų pajamoms užtikrinti. Didžiausią kompensacijos sumos dalį sudarytų išmokos už negautas pajamas už audinių odų ir kailių pardavimą. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija pateikė 2023 m. vasario 15 d. raštą, kuriame nurodoma, jog preliminari kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų 56,85 mln. eurų paskaičiuota neįvertinus visų verslo uždarymo išlaidų. Verslo uždarymo išlaidos valstybei bus gerokai didesnės ir preliminariai sudarys apie 175 mln. eurų.
Atitinkamai asociacija pateikė savo pastabas dėl vertinimo, nurodydama, kas nebuvo įvertinta, nors turėjo būti įvertinta, nustatant preliminarią kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų sumą (56,85 mln. eurų).
Nei į nepriklausomo vertintojo Smart Continent LT, UAB išvadas, nei į Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pastabas nebuvo atsižvelgta. Šiuo metu paskirtos kompensacijos preliminariai gali sudaryti tik 1-2 mln. eurų. Dalis kailinės žvėrininkystės ūkių (48 ūkiai) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuriame administracinėje byloje Nr. eI2-8365-362/2025 nagrinėjamas jų reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės viso
250,51 eurų žalos dėl verslo uždraudimo atlyginimą.
Paminėtinas pasekmėmis panašus draudimo atvejis. Internetinei žiniasklaidai biudžete buvo numatytos net 9 mln. Eur kompensacijos, kad būtų kompensuojami medijų netekimai dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų. Kaip šios kompensacijos yra paskaičiuotos, kokiais kriterijais vadovautasi nėra aišku.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu numatyta, kad kailinės žvėrininkystės verslas bus uždraustas nuo 2027 m. sausio 1 d. ir paskirtos kompensacijos už verslo uždraudimą, kuriomis nesiekiama kompensuoti verslo uždraudimo praradimų ir kurios neatitinka ekspertų išvadų ir yra dešimtis ar net šimtus kartų per mažos.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma atidėti kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą iki 2029 m. sausio 1 d. Siūloma, kad kompensacijos už verslo uždarymą būtų nustatomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant verslo rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Siūloma, kad statinių ir įrenginių, naudojamų komercinėje veikloje, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nugriovimą, sunaikinimą, atliekų sutvarkymą ir išvežimą organizuoja ir valstybės biudžeto lėšomis atlieka Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Tuo atveju, jeigu uždaromiems verslams bus teisingai atlyginta, Lietuvoje bus sudaromos saugios sąlygos investicijoms į verslą, darbo vietų kūrimą, mažinama verslo rizika dėl valstybės vienašališkų sprendimų uždrausti verslą sąžiningai ir teisingai už tai nekompensuojant.
dokumentams: Neprieštarauja.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės. Turės būti atitinkamai peržiūrėti ir patikslinti poįstatyminiai teisės aktai, numatantys kompensacijų tvarką.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujos sąvokos ir terminai neapibrėžiami.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka.
kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė turėtų patikslinti įgyvendinamuosius teisės aktus dėl kompensacijų tvarkos ir statinių ir įrenginių, naudojamų komercinėje veikloje, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nugriovimo, sunaikinimo, atliekų sutvarkymo ir išvežimo.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti bus aišku atlikus nepriklausomus verslų vertinimus.
išvados: Negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Kailinių žvėrelių verslo uždraudimas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Viktoras Pranckietis