Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsiregistravusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į šios Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius sumažinamas viena rinkimų apygarda.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Rinkimų kodekse galiojanti Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos sudarymo tvarka diskriminuoja užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius. Lietuvoje apygardos sudaromos pagal registruotus piliečius, o užsienyje - pagal balsavusius rinkimuose. 2024 m. Seimo rinkimų I ture Pasaulio lietuvių apygardoje balsavo apie 30 tūkst. piliečių - kur kas daugiau nei kitose apygardose, tačiau to gali neužtekti šios apygardos išsaugojimui 2028 m. rinkimuose. Dauguma žmonių užsienyje balsuoja paštu, tačiau dėl prasto pašto darbo daugybė vokų dingsta ir žmonių balsai nebūna suskaičiuojami. Todėl būtų objektyviau Pasaulio lietuvių apygardos nustatymui remtis balsuoti rinkimuose užsiregistravusių piliečių rodikliu. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų kodekso 17 str. 2 dalis numato, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į šios Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, o Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius sumažinamas viena rinkimų apygarda.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma tuomet, kai paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsiregistravusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieniems metams, yra didesnis kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamuosius teisės aktų priimti nereikės. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „rinkimai”, „Pasaulio lietuvių apygarda“. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2024-10-23 Nr. XIVP-4219 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Rinkimų kodeksas yra patvirtintas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, taigi šio kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas – prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis „konstitucinis“. 2. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma atsižvelgiant ne į paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir užsienyje balsavusių rinkėjų skaičių, kaip yra pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o į tuose rinkimuose „užsiregistravusių“ rinkėjų skaičių. Atkreiptinas dėmesys į šiuos teikiamo siūlymo aspektus. Pirma, kaip pažymėjo Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama Rinkimų kodekso pakeitimo projektu Nr. XIVP-2557 teiktą analogišką siūlymą, asmenų
„registravimasis“ pagal Rinkimų kodekso 58 straipsnio 3 dalį tėra jų prašymas
įrašyti juos į diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašą; prašymo pateikimas nereiškia, kad asmuo atitinka Rinkimų kodekse nustatytas sąlygas, taigi toks asmenų registravimasis savaime nereiškia, kad asmuo bus įrašytas į rinkėjų sąrašą (žr. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. rugsėjo 13 d. išvadą Nr. 102-P-40).
102-P-40). Antra, nuostatoje, pagal kurią Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda sudaroma atsižvelgiant į paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir užsienyje balsavusių rinkėjų skaičių, vietoj žodžio
„balsavusių“ įrašius žodį „užsiregistravusių“, atsirastų vidinis šios nuostatos
prieštaringumas, ji taptų neaiški, nes dalyvavimas rinkimuose reiškia balsavimą, taigi anaiptol ne visi „užsiregistravusieji“ būtų ir „dalyvavusieji“ rinkimuose. 3. Pagal projektu teikiamą siūlymą keičiant Rinkimų kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 1 bei 3 dalis, kuriose taip pat vartojama ta pati sąvoka „balsavusių“. 4. Atsižvelgdami į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją, siūlytume dėl šio projekto gauti šios komisijos nuomonę. 5. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 37.5 papunktį, projekto 2 straipsnį sudaranti vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]