Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas)
administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį du mėnesius nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jurgis Razma
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR.VIII-1029 28 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas) parengtas siekiant tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, nustatant galimybę asmeniui realiai pasinaudoti konstitucine teise į teismą. Konstitucijos
pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią normą, ne kartą savo bylose yra akcentavęs, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus, taip pat ir tai, kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Šiuo metu galiojančiame ABTĮ 28 str. ir 29 str. numatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, per kurį asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, negali spėti laiku pateikti skundą teismui. Todėl siūlome nustatyti dviejų mėnesių terminą, kad asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kai jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame ABTĮ 28 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo gali pateikti skundą (prašymą, pareiškimą) administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja, skundą (prašymą, pareiškimą) dėl pažeistos teisės asmuo gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Analogiška apskundimo tvarka numatyta ir dėl kitų skundų (ne dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimų prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui terminai. Pagal ABTĮ 29 str. 1 d. – jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (29 str. 2 d.). Taigi, tiek dėl administracinių ginčų komisijos (ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) sprendimo ir tiek dėl skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto įteikimo asmeniui dienos, skundas turi būti paduodamas administraciniam teismui per vieną mėnesį (išskyrus specialiame įstatyme numatytą išimtį).
Pagal šiuo metu galiojantį ABTĮ 28 ir 29 str. asmuo, kuris pagrįstai mano, kad jo konkreti teisė buvo pažeista, per vieną mėnesį turi ne tik susirasti advokatą, bet ir surinkti reikalingus dokumentus, papildomą medžiagą (patvirtinančias faktines bei kitas skundo aplinkybes), kurią įvertinęs advokatas surašo skundą vadovaudamasis ne tik Lietuvos teise, įskaitant Konstitucinio Teismo doktrina, administracinių teismų praktika bet ir daugeliu atveju išanalizavęs bylai aktualias ES teisės normas bei tarptautinių teismų praktiką. Kai byla yra sudėtinga, o tokių vis daugėja vieno mėnesio termino nepakanka tinkamai surašyti skundą, o nekokybiškai surašytą skundą, jei jį pasiseka per vieną mėnesį pateikti teismui, po to bandoma pildyti papildomais paaiškinimais, kas pareikalauja administraciniam teismui papildomų laiko sąnaudų sprendžiant tokių paaiškinimų priėmimo klausimą. Įvertintina ir tai, kad advokatai specializuojasi konkrečių bylų nagrinėjime, todėl jų darbo grafikas dažnai būna suplanuotas kelioms savaitėms į priekį. Todėl, pasitaiko atvejų, kai asmuo pagal bylos pobūdį apskritai negali surasti advokato, kuris sutiktų per vieną mėnesį imtis surašyti skundą administraciniam teismui. Tokiais atvejais, kai asmuo neturi teisinio išsilavinimo, jo galimybė kreiptis į teismą per vieną mėnesį, ypač sudėtingose bylose, kurių vis daugėja, apskritai nebegali būti įgyvendinta. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme ( 2002 m. liepos 2 d. ir kt. nutarimai).
Šiame nutarime taip pat konstatuota, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Absoliučios teisės rango suteikimas teisei kreiptis į teismą reiškia ne tik, kad ši teisė negali būti paneigta, bet ir apribota, arba ribojama tik tokia apimtimi, kad neapsunkintų šios teisės įgyvendinimą, nes šios teisės esmė niekada negali būti paneigta. Reikėtų pripažinti, kad šiuo metu nustatytas vieno mėnesio terminas riboja asmens teisę kreiptis į teismą, o tam tiktais atvejais ją paneigia, padaro neįmanomą įgyvendinti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlome ABTĮ 28 ir 29 str. numatyti dviejų mėnesių terminą keiptis į teismą. Manome, kad toks terminas būtų protingas, sudarytų prielaidas skundui laiku parengti. Jokių neigiamų padarinių nesukeltų, įvertinant tai, kad administraciniuose teismuose Lietuvoje nagrinėtinų bylų skaičius administraciniuose teismuose yra itin didelis ir nėra objektyvių galimybių pradėti nagrinėti bylą vidutiniškai ne anksčiau kaip po 5-6 mėnesių. Administracinių bylų teisenos įstatyme vieno mėnesio terminas kreiptis į administracinį teismą buvo numatytas prieš 25 metus, kai Lietuvoje dar nebuvo taikoma ES teisė ir buvo labai kukli Konstitucinio Teismo doktrina bei labai mažas skundų skaičius į ką tik įkurtus administracinius teismus. Šiuo metu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas sukelia problemų ir administraciniams teismams, nes dalis asmenų, nespėjusių per vieną mėnesį pateikti skundo teismui, prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir tokius prašymus teismas nagrinėdamas sugaišta nemažai laiko. Antai, terminų atnaujinimo klausimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjamas 2022 m. – 146 bylose, 2021 m. – 189 bylose.
ABTĮ nustačius dviejų mėnesių terminą skundui į teismą pateikti tokių bylų skaičius ženkliai sumažės, o sumažėjus minėtam bylų skaičiui, greičiau bus išnagrinėtos kitos bylos. Kiekvienas asmuo, kuris pagrįstai mano, kad jo teisės ir laisvės yra pažeistos, galės tinkamai realizuoti savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą siekiant teisingumo. Pastebėtina, kad šiuo metu kitų Europos Sąjungos šalių įstatymuose aptariamu atveju yra numatyti ilgesni kreipimosi į teismą terminai. Antai, Belgijoje numatyta 60 dienų, Slovakijoje – 60 dienų, Ispanijoje – 60 dienų, Prancūzijoje – 60 dienų, Graikijoje – 60 dienų, Kipre – 75 dienos, Airijoje – 90 dienų, Čekijoje – 90 dienų, Danijoje – 90 dienų, Liuksemburge – 90 dienų, Portugalijoje – 90 dienų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. Priešingai sudarys prielaidas piliečiams veiksmingai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, sumažins bylų dėl termino skundui paduoti atnaujinimo administraciniuose teismuose skaičių, sudarys prielaidas efektyvesniam valstybės tarnybos veiklai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. Tam tikrais atvejais, kai į administracinius teismus kreipiasi juridiniai asmenys (pavyzdžiui konkurencijos, aplinkos apsaugos ir kt. klausimais) Projektu nustatomas dviejų mėnesių terminas gali sutaupyti laiko sąnaudų, nes nustačius dviejų mėnesių terminą nereikės papildomai pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. 8.
strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus bei tarptautinių teismų praktiką. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „skundžiamas sprendimas“, „skundžiamas teisės aktas“. 16.
ir paaiškinimai. Detalūs paaiškinimai pateikti 3–4 punktuose, papildomi paaiškinimai, pagrindimai nėra reikalingi. Teikia Seimo narys Jurgis Razma
2024-10-10 Nr. XIVP-4204 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 1 dalį ir numatyti ilgesnį skundų dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo padavimo administraciniam teismui terminą, t. y. nustatyti dviejų mėnesių terminą, vietoje šiuo metu nustatyto vieno mėnesio termino. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, jog kiti įstatymai gali nustatyti kitokius skundų padavimo terminus. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad teikiamu įstatymo projektu nebus pilnai pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas suteikti asmenims daugiau laiko pasiruošti teisminei jų teisių ir teisėtų interesų gynybai, nes atskiruose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti trumpesni skundo padavimo teismui terminai, kaip, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinių ginčų komisijos atveju – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos šalys turi teisę sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Trumpesnis skundų padavimo terminas dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo institucijos nustatytas ir Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalyje.
Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu dviejų mėnesių skundo padavimo terminas de facto būtų taikomas tik dalies išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimų apskundimui, tokiu būdu tam tikrus teisinius ginčus, asmenų teises ir teisinius interesus nepagrįstai pripažįstant svarbesniais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatos turėtų būti atsisakoma arba jos turėtų būti sistemiškai tikslintinos. 2. Siūlytume tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kadangi terminas „individualus teisės aktas“ nebevartojamas. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, įvardijama ne kaip „individualus teisės aktas“, o kaip „administracinis sprendimas“. Be to, siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, kuriame numatytas ne tik administracinio sprendimo, bet ir kitokio viešojo administravimo subjekto atsakymo į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą) apskundimas. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir numatyti ilgesnį skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui terminą, t. y. nustatyti dviejų mėnesių terminą, vietoje šiuo metu nustatyto vieno mėnesio termino. Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo.
Todėl siekiant teisės aktų suderinamumo, kartu turėtų būti keičiamas ir šis įstatymas. 4. Atsižvelgiant į šios išvados 2 punkte nurodytus argumentus, kartu turėtų būti keičiami ir keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas bei 156 straipsnio 2 dalies 11 punktas, kuriuose taip pat vartojamas terminas „individualus teisės aktas“. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]