1955 Įstatymo projektas Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Raimundas Lopata XIVP-4202 2024-10-07 Registruotas

Lietuva · XIVP-4202 · 2024-10-07 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2024-10-07
  2. Teisės departamento išvada · 2024-10-07

Lyginamasis variantas

2024-10-07 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 49 straipsnio

pakeitimas

1. Papildyti 49 straipsnį

nauja 3 dalimi: „3. Respublikos Prezidentui nepaskyrus Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu, Vyriausybei raštu turi būti pateikti motyvai dėl Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu neskyrimo.“

2. Buvusias

49 straipsnio 3 – 4 dalis atitinkamai laikyti 4 - 5 dalimis. 2

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis

įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Raimundas Lopata

Teisės departamento išvada

2024-10-07 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1012 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2024-10-14 Nr. XIVP-4202 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai. Projektu siūloma Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnį „Diplomatinio atstovo skyrimo tvarka“ papildyti nauja

3 dalimi, pagal kurią Respublikos

Prezidentas, nusprendęs neskirti Vyriausybės pateikto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas, būtų įpareigotas pateikti Vyriausybei rašytinius šio sprendimo motyvus. Vertindami siūlomą teisinį reguliavimą, laikomės Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-3500 išdėstytos pozicijos dėl analogiško siūlymo (žr. nurodytos išvados 2.1, 2.2 papunkčiuose išdėstytas pastabas).[1] Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 3 punktą Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. Konstitucijos

85 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos

Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus; Respublikos Prezidento dekretai, išleisti įgyvendinant, be kita ko, Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatytus įgaliojimus, privalo būti kontrasignuoti (Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 2 dalyse ir

54 straipsnio 1 dalyje sukonkretinta, kad Respublikos Prezidento dekretus

dėl diplomatinių atstovų skyrimo ir jų atšaukimo kontrasignuoja Ministras Pirmininkas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį valdžių padalijimo principą, yra pabrėžęs bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grindžiamos valstybės institucijų tarpusavio sąveikos svarbą (žr. 1998 m. sausio 10 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą).

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta, kad valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, kad Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį apibūdina ir valstybės valdžių (jų institucijų) tarpusavio kontrolė bei atsvara, neleidžianti vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos

(kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą (2006 m. gegužės 9 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Pabrėžtina ir tai, kad Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai Vyriausybės teikimu skirti diplomatinius atstovus negali būti suprantami kaip formalūs, t. y. kaip jo prievolė paskirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, net jeigu Respublikos Prezidentas jį vertintų kaip netinkamą eiti diplomatinio atstovo pareigas. Toks aiškinimas reikštų, kad faktiškai diplomatinius atstovus skiria Vyriausybė, o Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai būtų iš esmės paneigti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 84 straipsnio

10 punkte nustatytus Respublikos Prezidento įgaliojimus skirti įstatymų

numatytus valstybės pareigūnus, yra pažymėjęs, jog atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams nustatyta tvarka pasiūlius tam tikrą asmenį skirti valstybės pareigūnu, Respublikos Prezidentas gali spręsti, ar tas asmuo yra tinkamas eiti atitinkamas valstybės pareigūno pareigas, į kurias pagal įstatymą skiria Respublikos Prezidentas.

Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad nusprendęs Vyriausybės pateikto kandidato neskirti diplomatiniu atstovu Respublikos Prezidentas neįgyvendina Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatytų įgaliojimų ir neišleidžia dekreto, taigi neaišku, kokiu dokumentu įformintus šio savo sprendimo motyvus jis turėtų pateikti Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojant tokį sprendimą galėtų būti atskleista kandidatui į diplomatinio atstovo pareigas nepalanki informacija, šie motyvai neturėtų būti skelbiami viešai. Vadinasi, projekte numatyta Respublikos Prezidento pareiga motyvuoti savo sprendimą būtų skirta ne valstybės valdžios institucijų veiklos viešumui ir skaidrumui užtikrinti, o tik tam, kad Respublikos Prezidentas sprendimo neskirti jam pateikto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas motyvus paaiškintų Vyriausybei. Tačiau Konstitucijoje nėra numatyta Respublikos Prezidento atskaitomybė Vyriausybei už savo konstitucinių įgaliojimų vykdymą.

Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto

1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta nauja keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalis, pagal

kurią Respublikos Prezidentas, nusprendęs neskirti Vyriausybės pateikto kandidato į diplomatinio atstovo pareigas, būtų įpareigotas pateikti Vyriausybei rašytinius šio sprendimo motyvus, prieštarauja Konstitucijos

84 straipsnio 3 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės

teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, 85 straipsnio nuostatai, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus, ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šiuo įstatymu nustatytos diplomatinio atstovo skyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus.“ Atsižvelgiant į tai, kad „šiuo įstatymu“ nustatytos procedūros negali būti pradėtos iki „šio įstatymo“ įsigaliojimo, projekto

2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Diplomatinio atstovo skyrimo

procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] [1] Teisės departamento 2024 m. kovo 5 d. išvada Nr. XIVP-3500: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b6b90470dad211ee9269b566387cfecb?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=e0ecab4f-8766-440e-8b51-05eb564697ea