Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 1 straipsnio 2 dalį. 2. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie:
1) būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose;
2) būdami įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems
iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams:“
kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. 3 straipsnis. 15² straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato pareigūnų ir karių,
išleidžiamų į pensiją ir išėjusių iš tarnybos, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos, kurią sudaro darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir medicininės reabilitacijos paslaugos, įgyvendinimo tvarką.“
2Pakeisti 15² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įstatymuose nustatytų darbo rinkos paslaugų teikimo ir dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse ypatumus, kurie taikomi darbingo amžiaus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams 2 metus nuo jų išleidimo į pensiją ar atsargą ir išėjimo iš tarnybos dienos, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Policijoje tendencingai mažėja pareigūnų skaičius. Pastaraisiais metais padidinus rengiamų ir priimamų pareigūnų skaičių, padėtį šiek tiek pavyko stabilizuoti ir 2023 m. vietoje kasmetinio sumažėjimo apie 150 pareigybių, mažėjimas sudarė apie 40 pareigybių. Per 2024 m. 6 mėn. atleisti 347 pareigūnai, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus - 450 (2023 m. I pusmetį - 232). Stebima stiprėjanti tendencija, kad tarnybą palieka ir šio stažo neturintys pareigūnai - per 6 š. m. mėnesius buvo atleista 200 pareigūnų iki 44 metų amžiaus, kurie neturi ištarnauto laiko pareigūno pensijai gauti, 2023 m. tokių buvo - 265 (2023 m. 1 pusmeti — 131). Siekiant kompensuoti pareigūnų trūkumą ir užtikrinti pavestų funkcijų vykdymą. policijoje įvykdytos pertvarkos, optimizuojant administravimo procesus, kai kurias pagalbinio pobūdžio funkcijas perduodant vykdyti civiliams darbuotojams. robotizuojant ir automatizuojant procesus, teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, mažinant biurokratinius procesus, sudaromos sutartys su savivalda dėl finansavimo, aktyviai vykdomi viešinimo renginiai ir pan. Tačiau, pareigūnų skaičiui neigiamai daro įtaką nemažai objektyvių faktorių: · Demografinė padėtis (mažėjantis jaunų gyventojų, potencialiai galinčių tapti pareigūnais, skaičius, pareigūnams taikomi pilietybės, sveikatos, reputacijos ir pan. reikalavimai). Lietuvos piliečių amžiaus grupėje nuo 15 iki 29 metų, per paskutinius 10 metų sumažėjo 30,2 proc. (virš 179 tūkst. asmenų mažiau); · Brandi pareigūnų bendruomenė.
Šiuo metu 30 proc. pareigūnų turi vidaus tarnybos stažą pakankamą pareigūnų pensijai gauti, tai didina riziką, kad paliekančių tarnybą pareigūnų skaičius didės. · Nekonkurencingas darbo užmokestis, neatitinkantis tenkančią atsakomybę ir reikalaujamą kompetenciją ir kvalifikaciją (didelė konkurencija dėl darbuotojų su privačiu sektoriumi ir kitomis mažesnėmis statutinėmis ir nestatutinėmis organizacijomis). Policijos darbuotojų pajamų augimas atsilieka nuo kitų šalies ūkio sričių darbuotojų. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Ekonominės raidos scenarijų, 2024 m. atlyginimai šalyje augs 9,5 proc., kai policijos pareigūnų darbo užmokestis pagal skirtą finansavimą, padidėjo tik 5 proc. Analizuojant ilgesnio laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio (toliau — VDU) dinamiką, matyti, kad šalyje 2019-2024 m. atlyginimai augo 66,4 proc. (nuo 822 Eur iki 1 368 Eur), kai tuo tarpu policijos pareigūnų — 53,6 proc. (nuo 1 008 Eur iki 1 548 Eur). Skirtumas tarp policijos pareigūnų ir šalies dirbančiųjų VDU per šį laikotarpį sumažėjo nuo 22,6 proc. iki 13 proc., todėl policija, kaip darbdavys, tapo mažiau patraukli ir konkurencinga darbo rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad reglamentuojant darbo apmokėjimo klausimus valstybės sektoriuje trūksta sisteminio matymo, vykdomų funkcijų sudėtingumo, atsakomybės, taikomų reikalavimų, galimybių pritraukti darbuotojus ir pan. vertinimo. Teisinio reguliavimo tobulinimas ir asignavimų skyrimas vyksta fragmentiškai, atskirai didinant vienos ar kitos srities finansavimą, neįvertinant kaip tai paveiks kitas tarnybas (paskatins konkurenciją, pareigūnų judėjimą tarp įstaigų, sprendimus palikti statutinę tarnybą ir rinktis kitas pareigas valstybės ar savivaldybių tarnyboje ir pan.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu (2023-2024 m.) buvo priimti sprendimai dėl prokurorų ir teisėjų pareiginės algos didinimo, tobulinant šia sritį reglamentuojančius tikslinius įstatymus. pareigūnų darbo užmokestispadidintas 2,1-2,2 karto ir jų minimalus atlygis (prokuroro - apie 3400 eur., teisėjo - apie 3750 eur.) viršija statutinės įstaigos vadovo darbo užmokestį. · Lankstesnė privačiame sektoriuje taikoma papildoma motyvavimo sistema kvalifikuotiems darbuotojams, skiriant tam pakankamq finansavimą (papildomas sveikatos draudimas, pensijos kaupimas, ketvirtinis ir metinis premijavimas už rezultatus ir pan.); · Mažėjant pareigūnų skaičiui, ir nesikeičiant procesų teisiniam reglamentavimui, augantis darbo krūvis, skatinantis pareigūnų pervargimą ir sprendimą palikti tarnybą. Tiek administracinis, tiek baudžiamasis procesas yra pakankamai biurokratiškas, neišnaudojamos visos galimybės pasitelkti šiuolaikines technologijas ir spartinti bei paprastinti procesus. Augantis darbo krūvis tarnauti liekantiems pareigūnams, būtinumas rengtis veikti nepaprastosios padėties ir karo atvejams, atsirandantys nauji iššūkiai, kuriems spręsti būtini nauji gebėjimai ir kompetencijos, keliami aukšti reikalavimai ir pan., neigiamai darys įtaką pareigūnų motyvaciją likti tarnauti, todėl pareigūnų skaičiaus mažėjimas gali paspartėti ir pasiekti kritinį. Policijos sistemos vidinių pastangų situacijai suvaldyti nepakanka, būtinas valstybės kompleksinis požiūris ir problemos veikimas, būtina: · Kelti pareigūnų darbo užmokestį, kad tarnyba būtų konkurencinga lyginant su privačiu sektoriumi, užtikrinant pakankamą finansavimą.
Kad skirtumas tarp policijos pareigūnų ir šalies dirbančiųjų VDU ir toliau nemažėtų, numatyti 2025 m. policijos biudžete papildomus 28,7 min. eurų asignavimų darbo užmokesčiui, o ilgalaikėje perspektyvoje siekti gerokai didesnio pareigūnų VDU nei kitų dirbančiųjų. Dėmesys viešojo saugumo užtikrinimui dabartiniame geopolitiniame kontekste yra ne mažiau svarbus nei tinkamas kariuomenės pasirengimas ginti šalį. · Grižti prie pareigūnų socialinių garantijų paketo svarstymo, kad tarnyba taptų patrauklesnė (peržiūrėti pareigūnų pensijų reglamentavimą, kitas socialines garantijas). · Priimti sprendimus dėl pokyčių policijos sistemoje, optimizuoti valdymą, kas leis operatyviau paskirstyti resursus, efektyvinti veiklą. · Procesų supaprastinimas - baudžiamojo ir administracinio proceso, atsisakant biurokratinių ir perteklinių procedūrų ir išnaudojant šiuolaikines technologijas, leisiančias mažinti laiko ir finansų sąnaudas. · Funkcijų vykdymo finansavimo užtikrinimas. Plečiantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų, kurias diegia savivaldos institucijos, tinklui, policijai nėra skiriamas papildomas finansavimas funkcijai užtikrinti (darbuotojų, apdorojančių pažeidimus darbo užmokestis, darbo priemonės, pašto išlaidos ir pan.). · Mažinti funkcijų dubliavimą ir perduoti kai kurias funkcijas vykdyti kitoms institucijoms, tiesiogiai atsakingoms už tam tikros srities priežiūrą. Pavyzdžiui, stovėjimo ir sustojimo tvarkos pažeidimai — savivaldybėms ir pan. Priemonių būtina imtis nedelsiant, nes pritraukimo ir motyvavimo priemonių poveikis nėra matomas labai trumpoje perspektyvoje, taip pat užtrunka teisės aktų tobulinimas, o pareigūnų mažėjimo tendencijos jau šiuo metu yra keliančios didelę riziką. 2.
iniciatoriai ir rengėjai. Seimo narys Andrius Kupčinskas ir kolegos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams. Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skirti ir mokėti šiuo metu nustatytą metų skaičių ištarnavusiems ir kitas nustatytas sąlygas atitinkantiems pareigūnams ir kariams, tačiau nekeliant sąlygos dėl išėjimo iš tarnybos – jas mokėti ir tarnybą tęsiantiems pareigūnams ir kariams. Laukiama, kad pareigūnai ir kariai, įgiję teisę į valstybinę pensiją, rinksis tarnybos tęsimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nėra numatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, kadangi bus pašalinti arba suvaldyti dalis rizikos faktorių dėl drastiško pareigūnų skaičiaus mažėjimo. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti reikės pakoreguoti įgyvendinamuosius teisės aktus pareigūnų ir karių pensijų skyrimo ir mokėjimo srityje, juos priimti turės Vyriausybės įgaliotos institucijos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„pareigūnų pensija“, „karių pensija“, „valstybinė pensija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2024-10-09 Nr. XIVP-4201 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taip pat turi šio straipsnio 1 dalyje išvardyti pareigūnai ir kariai, kurie:
1) būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose;
2) būdami įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą, dirba kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat užsiima kita teisėta veikla ir vykdo atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte šio pakeitimo tikslas ir priežastys nenurodyti, todėl neaišku, kodėl nurodytoms asmenų grupėms siūloma panaikinti teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Jeigu aptariamiems pakeitimams būtų pritarta, įstatymo projekte reikėtų teikti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pakeitimus ir aptariamas normas derinti tarpusavyje. Įstatymo projekte, vadovaujantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, reikėtų nustatyti šių nuostatų įgyvendinimo tvarką. 2.
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad „Tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas“. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, nuostatos būtų taikomos ne tik įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems policijos pareigūnams, bet visiems keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo esme analogiška nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 punkte (teisėjų valstybinė pensija mokama nustojus dirbti teisėju), todėl svarstytina, ar šios teisės neturėtų būti vienodos. Vertinant aptariamas normas atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikas einant pareigūno, kario, teisėjo pareigas įskaitomas ir į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl už šį laiką taip pat skiriama ir mokama socialinio draudimo pensija. Taigi, valstybinės pareigūnų ir karių, teisėjų pensijos savo esme yra antra socialinės apsaugos išmoka už tą patį laiką ir dėl to paties draudiminio įvykio. Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų išmokos paskirtis yra kompensuoti netektas darbo pajamas dėl amžiaus ar negalios, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo toliau eitų pareigas ir pajamų neprarastų, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip socialinės apsaugos politikos formuotojos, nuomonė. 3.
keičiamo įstatymo 15² straipsnio 1 ir
karių samprata gali apimti ne tik iš tarnybos išėjusius pareigūnus ir karius, kurie yra įgiję teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, bet ir išėjusius iš tarnybos dėl kitų priežasčių. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymui įgyvendinti reikės pakoreguoti įgyvendinamuosius teisės aktus pareigūnų ir karių pensijų skyrimo ir mokėjimo srityje, juos priimti turės Vyriausybės įgaliotos institucijos“, todėl įstatymo projekto 4 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]