Projekto Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių
valdytojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais atvejus, kada nebūtina apie eismo įvykį pranešti policijai, sutaria nekviesti į eismo įvykio vietą policijos, – eismo įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, užpildyti kitus deklaracijos formos laukus, nurodydamas reikalaujamą informaciją, ir duoti visiems eismo įvykio dalyviams deklaraciją pasirašyti. Kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės pildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotiną transporto priemonę, – asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, kurie leistų kuo tiksliau identifikuoti eismo įvykio dalyvius, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai (jeigu tokie yra), sugadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai); informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes ir pasirašant. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos formos ar kito eismo įvykio dalyvių pasirašyto dokumento apie eismo įvykio aplinkybes egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių, išskyrus atvejus, kai pildoma elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma;.
Kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja šiame punkte nurodyta tvarka, policija Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja eismo įvykio vietą ir užfiksuotos vietos duomenis draudikui ar Biurui pateikia šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Turtui padarytos žalos dydį, kaltininką (kai nesutariama
dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio) nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras,. Turtui padarytos žalos dydį draudikas arba Biuras nustato vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Nustatant eismo įvykio aplinkybes, kaltininką ir kaltininko atsakomybę, vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija arba šio dokumento skaitmenine kopija, elektronine eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų užfiksuotos eismo įvykio vietos duomenimis ar kitais išduotais dokumentais ir duomenimis apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir (arba) nebuvo atlikta apžiūra nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis.
Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti rinkos kainas atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant nustatyti efektyvesnį reglamentavimą nustatant už eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, padarytą žalą atsakingą asmenį. Įstatymo projekto tikslas – supaprastinti eismo įvykių įforminimo procedūras, atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų, susijusių su civiliniais – turtiniais santykiais, vykdymo, sudaryti palankesnes sąlygas greitesniam draudimo išmokų mokėjimui, kai asmuo turtinę žalą patiria eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Įstatymo projektu siūloma įgalioti draudikus spręsti, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą, kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Agnė Bilotaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 12 straipsnyje nurodytos eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų pareigos.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kokius veiksmus transporto priemonių valdytojai turi atlikti, kai jie sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia į eismo įvykio vietą policijos (eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir kt.). Šio straipsnio 2 dalyje transporto priemonės valdytojui ir pretenziją dėl padarytos žalos teikiančiam asmeniui nustatyta pareiga leisti draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau
Administracinių nusižengimų registro valdytojas per duomenų bazę draudikui ar Biurui pateikia turimą informaciją apie eismo įvykį ir (arba) Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Privalomojo draudimo įstatyme nėra aiškiai suformuluota, kas nustato, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą, kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. kas tokiais atvejais nustato eismo įvykio kaltininką. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio
ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose. Šiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas policijai tirti eismo įvykius, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir nustatyti eismo įvykio kaltininką. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
tais atvejais, kai eismo įvykio metu nežymiai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata arba eismo įvykį sukėlė neblaivus, apsvaigęs ar neturintis teisės vairuoti asmuo. ANK 426 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nesant išvardintų aplinkybių, ANK nenumato vairuotojams specialios atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš esmės atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl kurio įvyko eismo įvykis, kai jis sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu ir užpildo eismo įvykio deklaraciją.
Tačiau padaręs tokią pat veiką, tačiau nesutaręs su kitu eismo dalyviu (net ir pripažinęs kaltę), asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad į eismo įvykio vietą buvo kviečiama policija. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-67-493/2023) pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo), todėl administracinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas negali būti sprendžiamas. Tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Policijos pareigūnų veiksmus reaguojant į pranešimą apie eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, ir įforminant tokį įvykį, reglamentuoja Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 5-V-120 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau
Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, kai eismo įvykio aplinkybės neaiškios ar nė vienas transporto priemonės vairuotojas nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, policijos pareigūnas nufotografuoja eismo įvykio vietą, sudaro eismo įvykio vietos schemą, aprašo transporto priemonių apgadinimus ir apgadinimų pobūdį, paima vairuotojų, kitų su eismo įvykiu susijusių asmenų, liudytojų rašytinius paaiškinimus, išsiaiškina eismo įvykio aplinkybes ir nustatęs eismo įvykio kaltininką (-us) atlieka ANK nustatytus veiksmus. Pažymėtina, kad Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonių mėnesių laikotarpį (sausio-rugpjūčio mėn.) policijos pareigūnai įformino 13 456 tokių eismo įvykių. Tokios policijos funkcijos vykdymas kartu su tyrimu metams kainuoja apie 1 520 000 eurų. Pažymėtina, kad tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrijoje, Suomijoje policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais (pvz., kai reikia reguliuoti eismą). Jei vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių ir nepildo deklaracijos, atvykę pareigūnai gali padėti vairuotojams užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį. Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas. Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma aiškiau reglamentuoti, kas nustato, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą, kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. kas tokiais atvejais nustato eismo įvykio kaltininką. Siūloma, kad, tais atvejais, kai transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir kviečia policiją, policija užfiksuotų eismo įvykio vietą ir užfiksuotus duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ar Biurui (duomenis įkeliant į Eismo įvykių informacinę sistemą ar kitais būdais), kurie spręstu klausimą, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą. Toks reguliavimas leistų policijos pareigūnams greičiau įforminti eismo įvykius, atsisakyti su administracinio nusižengimo teisena susijusių procedūrų (tyrimas, protokolo surašymas, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ir kt.), atlaisvintų policijos pajėgas, kurios galėtų daugiau dėmesio skirti kitoms svarbioms policijos funkcijoms vykdyti. Be to, būtų greičiau sprendžiamas išmokos už eismo įvykio metu patirtą žalą klausimas (nereikėtų laukti policijos atliekamo tyrimo pabaigos ar bylos išnagrinėjimo).
Privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja eismo įvykio deklaracijoje ar popieriaus lape (nesant galimybės užpildyti eismo įvykio deklaracijos), policija Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja eismo įvykio vietą ir užfiksuotus duomenis draudikui ar Biurui pateikia Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais, t. y. Eismo įvykių informacinės sistemos ar Administracinių nusižengimų registro pagalba arba kitais policijos su draudikais ir Biuru aptartais būdais. Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad draudikas arba Biuras nustato ne tik padarytos žalos dydį, bet ir kaltininką, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio. Draudikams ar Biurui nereikės nustatinėti eismo įvykio kaltininko, kai eismo dalyviai sutars dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildys eismo įvykio deklaraciją arba policija ar kitos kompetentingos institucijos atliks tyrimą ir nustatys eismo įvykio kaltininką. Atitinkamai patikslinamas ir šios dalies antrasis sakinys, kuriame nustatoma, kuo remiantis nustatomos eismo įvykio aplinkybės, kaltininkas ir kaltininko atsakomybė, įtraukiant į sąrašą kompetentingų institucijų užfiksuotos eismo įvykio vietos dokumentus ir kitus duomenis. Įstatymo projekte siūloma įpareigoti Lietuvos policijos generalinį komisarą iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. atitinkamai pakeisti Aprašą. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d. 5.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas atlaisvins policijos pajėgas nuo papildomų funkcijų, todėl policija galės skirti daugiau pajėgų kitas svarbias funkcijas vykdyti. Tai gali turėti teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas draudikams ir Biurui nustatys pareigą spręsti civiline tvarka klausimus dėl turtinę žalą padariusio asmens, kai eismo įvykio, kuriuo metu nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (kaltės). Draudikams ir Biurui sprendimui dėl draudimo išmokos priimti nereikės laukti kompetentingų institucijų atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo pabaigos ar sprendimų administracinių nusižengimų bylose įsiteisėjimo. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Aprašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą konsultuotasi su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Eismo įvykis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
2024-10-03 Nr. XIVP-4190 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad policija užfiksuotos įvykio vietos duomenis draudikui ar Biurui pateikia šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais. Pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl to, kuris yra eismo įvykio kaltininkas, todėl nėra aiškus transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, turėsiantis atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, kad policija užfiksuotos įvykio vietos duomenis pateiktų ne draudikui, o visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikams. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, dalyvavusių transporto priemonių valdytojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja šiame punkte nurodyta tvarka, policija Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka užfiksuoja eismo įvykio vietą ir užfiksuotos vietos duomenis draudikui ar Biurui pateikia šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ar kitais būdais. Iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ką konkrečiai reiškia „užfiksuoja eismo įvykio vietą“ ir kas būtų laikoma „užfiksuotos vietos duomenimis“.
Pastebėtina, jog tik iš projekto aiškinamojo rašto („policija užfiksuotų eismo įvykio vietą ir užfiksuotus duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) perduotų <...>“) ir Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 5-V-120 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų galima suprasti, kad aptariamu atveju policija sudarytų ir eismo įvykio vietos schemą. Šiame kontekste pažymėtina, jog ne aiškinamasis raštas ar įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas nustato įstatymo turinį ir būtent iš įstatymo teksto turi būti aiškus nustatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas, aiškiai reglamentuojant, ką konkrečiai reiškia eismo įvykio vietos fiksavimas ir kokie konkretūs duomenys pateikiami. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad turtui padarytos žalos dydį, kaltininką (kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio) nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris transporto priemonės draudikas būtų laikomas „atsakingu draudiku“ tuo atveju, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo dėl eismo įvykio.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma formuluotė stokoja logikos, nes tik nustačius dėl eismo įvykio kaltą asmenį tampa aišku, kuris iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikų yra „atsakingas“, tuo tarpu pagal projektu siūlomą nuostatą, „atsakingas draudikas“ (t. y. kaltininko draudikas) turės nustatyti „kaltininką“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos aiškiai nurodant, kuris draudikas ir kokia tvarka (pavyzdžiui, bendru eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikų sutarimu ar pan.) turėtų nustatyti „kaltininką“. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad dėl eismo įvykio aplinkybių gali skirtis ne tik jame dalyvavusių transporto priemonių valdytojų, bet ir pačių draudikų nuomonės. Pastebėtina, kad projekte nėra nustatoma jokio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio atvejus, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių draudikai nesutaria dėl kaltininko. Projekto nuostatos atitinkamai pildytinos, ne tik detalizuojant eismo įvykio kaltininko nustatymą ir ginčų tarp draudikų sprendimą, bet ir terminą, per kurį draudikai turi susitarti dėl kaltininko nustatymo, nes kaltininko nustatymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų galimybe reikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kurį, vadovaujantis keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras privalo išmokėti per 30 dienų nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgus į tai, kad draudikams gali būti reikalinga pasirengti ne tik įstatymo, bet ir įstatymą įgyvendinančių teisės aktų įgyvendinimui ir taikymui, manytina, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas ankstesnis terminas. 5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]