Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Papildyti 2 priedo I skyrių nauju 3¹ punktu ir jį išdėstyti taip:
„3¹. Mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį (daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį) pareiginės algos koeficientai didinami 25 procentais.”
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Mitalas
ir uždaviniai Nuolat augant vidutiniam mokytojų amžiui, svarbu į šią profesiją pritraukti ne tik naujus, tačiau ir aukščiausią mokslinę kvalifikaciją turinčius asmenis, turinčius daktaro ar habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Šiuo pakeitimu siekiama, kad tokie asmenys kaip vieną iš galimų karjeros krypčių (arba tuo atveju, jei nesirenka siekti akademinės karjeros) rinktųsi mokytojo profesiją. Šių asmenų pritraukimas yra svarbus siekiant gerinti bendrojo ugdymo kokybę ir sudaryti galimybes mokiniams, turintiems aukštesnių akademinių siekių, mokytis iš/su asmenimis, turinčiais išskirtinių tyrinėjimo ir analizės įgūdžių, įgaunamų rašant mokslinį darbą. Kartu šiuo projektu siekiama išlaikyti minėtą kvalifikaciją turinčius asmenis bendrojo ugdymo įstaigose ir pritraukti naujus tokią kvalifikaciją turinčius asmenis; mokytojo profesiją pateikti kaip patrauklią alternatyvą darbui privačiame sektoriuje, ypač tiksliųjų mokslų srityje. Ir toliau išliekant aukštai pvz.: fizikos, chemijos, biologijos, matematikos mokytojų ir privačiame sektoriuje dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją įgijusių asmenų atlygio asimetrijai, bendrojo ugdymo mokyklos negalės būti laikomos patrauklia darbo vieta, kas, savo ruožtu, ribos mokyklų galimybes pilnai išskleisti mokinių potencialą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vytautas Mitalas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymo lygmeniu nenumatytas pareiginės algos koeficientų didinimas mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, kurie yra įgiję mokslų daktaro laipsnį. 4.
rezultatų laukiama Augs aukščiausią mokslinę kvalifikaciją turinčių asmenų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius ir didės jau dirbančių mokslo daktarų motyvacija ir įsipareigojimai darbui bendrojo ugdymo įstaigose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių dėl Įstatymo projekto nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nustatoma sąvoka suderinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Tikslus galimas lėšų poreikis priklausys nuo galutinio daktaro ar habilituoto mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų skaičiaus. Vilniaus mieste, šiuo metu yra arti devynių dešimčių mokslo daktarų, kurių užimama etato dalis sudaro 62 etatus. Darant prielaidą, kad mokslo daktarai kaip savo gyvenimo ir darbo vietą rinkosi didmiesčius (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), galima teigti, kad jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose visoje Lietuvoje galėtų sudaryti ne daugiau kaip šimtą etatų. Darant prielaidą, kad vidutinė priemoka (dirbant pilnu etatu) sudaro apie 600 eurų (su mokesčiais), biudžeto poreikis vieneriems metams būtų apie 720 000 eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“ “pareiginės algos koeficientas”, “mokslų daktaro laipsnis”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-10-02 Nr. XIVP-4184 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 priede siūloma nustatyti, kad mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį (daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį) pareiginės algos koeficientai didinami 25 procentais. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projekte siūlomas reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. Analogiški mokytojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai yra nustatyti Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Būtent tik šie darbo užmokesčio kriterijai ir yra detalizuojami keičiamo įstatymo 2 priede. Antra, siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje jau yra numatyta bendra taisyklė, kad A1 lygio pareigybių (tai pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija) pareiginės algos koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje didinami 20 procentų, palyginti su to paties lygmens (pakopos) pareigybėmis, kurioms nebūtinas magistro kvalifikacinis laipsnis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus). Trečia, habilituoto daktaro laipsnis Lietuvoje nebeteikiamas nuo 2009 m.
Pagal Mokslų ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, aukštojo mokslo kvalifikacija yra kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Ketvirta, neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas nustatomas tik mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, nors keičiamo įstatymo 2 priedo I skyrius reglamentuoja mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas pareiginės algos koeficiento nustatymą. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime brauktinas pasikartojantis žodis „įstatymas“ ir 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj formuluotės „nauju 3¹ punktu ir jį išdėstyti taip“ įrašyti formuluotę „3¹punktu“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2025-05-21
Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Agnė Nakčerienė – Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Eglė Radėnienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-10-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu keičiamo Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 priede siūloma nustatyti, kad mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį (daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį) pareiginės algos koeficientai didinami 25 procentais. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais.
Pirma, projekte siūlomas reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą. Analogiški mokytojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijai yra nustatyti Švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Būtent tik šie darbo užmokesčio kriterijai ir yra detalizuojami keičiamo įstatymo 2 priede. Antra, siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje jau yra numatyta bendra taisyklė, kad A1 lygio pareigybių (tai pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija) pareiginės algos koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje didinami 20 procentų, palyginti su to paties lygmens (pakopos) pareigybėmis, kurioms nebūtinas magistro kvalifikacinis laipsnis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus). Trečia, habilituoto daktaro laipsnis Lietuvoje nebeteikiamas nuo 2009 m. Pagal Mokslų ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, aukštojo mokslo kvalifikacija yra kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Ketvirta, neaišku, kodėl siūlomas reguliavimas nustatomas tik mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, nors keičiamo įstatymo 2 priedo I skyrius reglamentuoja mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas pareiginės algos koeficiento nustatymą. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-10-02 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime brauktinas pasikartojantis žodis „įstatymas“ ir 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj formuluotės „nauju 3¹ punktu ir jį išdėstyti taip“ įrašyti formuluotę „3¹punktu“. Atsižvelgti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-02 Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. 2025 m. balandžio 9 d. Vyriausybės išvada, nutarimas Nr. 197. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-10-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4184 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 197. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 7 d. rytinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-428), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIvP-4184 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
bendrojo ugdymo mokyklose, darbo užmokesčio didinimo kriterijus – įgytas mokslo daktaro laipsnis (daktaro arba habilituoto daktaro laipsnis) – neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
sistemiškumo principo, pagal kurį teisės normos turi derėti tarpusavyje, nes:
savivaldybės mokyklos mokytojo (išskyrus trenerius) darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo;
darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio
koeficientai nustatomi pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą;
įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, aukštojo mokslo kvalifikacija yra kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Įstatymo projekte nurodytas habilituoto daktaro laipsnis Lietuvoje nebeteikiamas nuo 2009 m. 2. Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas dėl asmens įgyto mokslo daktaro laipsnio nesusietas su pedagogo kvalifikacija ar ugdymo sritimi. Toks darbo užmokesčio didinimo kriterijus (įgytas mokslo daktaro laipsnis) būtų siejamas ne su mokytojo pareigybei nustatytų funkcijų turiniu, darbo sudėtingumu ar kitais darbui atlikti būtinais kriterijais, o su darbuotojo akademiniais pasiekimais, kurie nėra privalomi mokytojo funkcijoms atlikti. 3.
aktuose mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, nėra keliami reikalavimai turėti mokslo daktaro laipsnį. Mokytojo darbui yra svarbios pedagogo (o ne mokslininko) kompetencijos ir praktinė veikla, įgyvendinant konkrečią ugdymo programą. Pedagogų kompetencijos išskiriamos remiantis Švietimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, pažangia Lietuvos ir užsienio šalių pedagogine-moksline patirtimi bei tendencijomis. Jomis vadovaujamasi apibrėžiant pedagogų profesinio tobulėjimo gaires, nustatant pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos (karjeros) sistemos kriterijus. Būtent dėl šių priežasčių Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme didesnis atlygis mokytojui nustatomas, atsižvelgiant į jo kvalifikacinę kategoriją, įgyjamą atestacijos būdu, bet ne į mokslo laipsnį. Atestacijos procese įgytas mokslo daktaro laipsnis nėra laikomas kriterijumi, kuriuo grindžiamas kvalifikacinės kategorijos suteikimas. 4. Įstatymo projekte siūloma nuostata dėl pareiginės algos koeficiento didinimo mokytojams, dirbantiems tik bendrojo ugdymo mokyklose, būtų diskriminacinė mokytojų, dirbančių pagal tas pačias programas kitose mokyklose, atžvilgiu. Pažymėtina, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai gali dirbti ne tik pagal bendrojo ugdymo, bet ir pagal neformaliojo švietimo programas. Pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinio mokymo įstaigose bei neformaliojo švietimo įstaigose. Siūlomas reglamentavimas neatitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto teisėkūros pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principo. 5. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vertinimais, Įstatymo projektui įgyvendinti per metus reikėtų apie 1 364 tūkst. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad bendras bendrojo ugdymo mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, neformaliojo švietimo įstaigose ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių pedagoginių darbuotojų (mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, mokyklų vadovaujančių darbuotojų), turinčių daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, skaičius sudaro 457 (jie užima 351 pareigybę), visų šių darbuotojų pareiginės algos koeficientams padidinti per metus reikėtų apie 3 214 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas byloje Nr. 8/96), taip pat kad „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Lėšos Įstatymo projektui įgyvendinti 2025–2027 metų valstybės biudžete nėra numatytos. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto šiam tikslui nėra galimybių. 6. Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, turi būti įgyvendinamos priemonės, kurios gerintų visų mokytojų darbo sąlygas ir didintų mokytojo profesijos patrauklumą. Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, tam suplanuoti konkretūs veiksmai, numatantys tolesnį nuoseklų mokytojų darbo užmokesčio didinimą, administracinės naštos ir biurokratinių reikalavimų mažinimą, pedagogų rengimą ir kompetencijų tobulinimą. Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 6. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. balandžio
išvadą ir argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-4184 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė