Lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas (transporto priemonių eismas mažos taršos zonose negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą), lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas;
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nr. XIV-196 12 straipsnio pakeitimą paskatino siekis neleisti diskredituoti Lietuvos miestuose kuriamų mažos taršos zonų, kurias savivaldybės turi nustatyti pagal 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusį LR Alternatyviųjų degalų įstatymą. Numatyta, kad mažos taršos zonos įrengiamos miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose turi būti nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama eliminuoti savivaldybių įstaigoms galimybę mažos taršos zonose transporto srautų mažinimui naudoti įvažiavimo į mažos taršos zonos apmokestinimą. Įvažiavimo į mažos taršos zonas apmokestinimas nespręstų pagrindinės problemos – oro taršos, kadangi tie, kas galėtų susimokėti už įvažiavimą į mažos taršos zonas, toliau prisidėtų prie oro taršos didinimo ir diskredituotų mažos taršos zonos idėją. Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zoną pažeistų dalies visuomenės interesą poilsiauti miesto erdvėse, kuriose yra mažiau taršos. Dažnai miestų senamiesčiuose, kuriuose apribojamas transporto eismas, gatvėse veikia restoranų, kavinių lauko terasos, žmonės gali laisvai vaikščioti netrikdomi taršaus transporto eismo. Palikta galimybė apmokestinti įvažiavimą į mažos taršos zonas, nesukurtų pridėtinės vertės miestui ir jo gyventojams, kurių prioritetas
Taip pat transporto eismo apmokestinimas mažos taršos zonose būtų nesąžiningas ne tik aplinkosauginiu požiūriu, kai galintys susimokėti į mažos taršos zoną galėtų įvažiuoti ir su taršiu transporto, bet ir socialiai neteisingas, nes diskriminuoja mažesnes pajamas gaunančius asmenis, negalėsiančius susimokėti už įvažiavimą į mažos taršos zonas. Siekiant išvengti aplinkosauginių ir socialinių kontraversijų, siūloma numatyti, kad transporto priemonių eismas mažos taršos zonose iš viso negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad yra daugybė sprendimų, kurie aplinkosauginiu ir kitais aspektais yra tinkamesni mažos taršos zonų apsaugai nuo transporto srautų. Daugelyje Europos miestų, ypač didmiesčiuose, įvedamos mažos taršos zonos (angl. Low Emission Zone), t. y. apibrėžta teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių, išskyrus netaršias, eismas. Kai kurie miestai įveda ir itin mažos taršos zonas (angl. Ultra Low Emission Zone) arba nulinės taršos zonas (angl. Zero Emission Zone). Dažniausiai savivaldybės ir miestai patys sprendžia, kokius ribojimus taikyti yra tikslingiausia. Belgijoje į mažos taršos zoną laisvai gali įvažiuoti dyzeliniai automobiliai, atitinkantys „Euro 5“ ir aukštesnį standartą (Briuselyje iki 2021 m. pabaigos – ir „Euro 4“ standartą) bei „Euro 2“ ir aukštesnio standarto benzinu, suskystintomis naftos dujomis varomi automobiliai, tačiau, pvz., Gento miesto istorinis centras yra „zona be automobilių“ (įvažiuoti reikalingas specialus leidimas). Mažos taršos zonos stebimos vaizdo kameromis (nuskaitomas transporto priemonės valstybinis numeris): jei įvažiuoja transporto priemonė, neatitinkanti reikalavimų, jos savininkui bus skirta bauda (apie 150 Eur).
Čekijos sostinė Praha yra paskelbusi ketinimą įvesti mažos taršos zoną (minimalus standartas benzininėms transporto priemonėms – „Euro 1“, dyzelinėms – „Euro 3“). Italijos sostinėje Romoje yra skelbiami ekologiški sekmadieniai, kai visoms transporto priemonėms, turinčioms vidaus degimo variklį, leidžiama judėti nuo 7.30 iki 12.30 val. ir nuo 16.30 iki 20.30 val. (2020 m. buvo keturi ekologiški sekmadieniai). Priemonių įgyvendinimo kontrolė užtikrinama vykdant fizinę patikrą, taip pat naudojamos vaizdo stebėjimo kameros. Išimtys taikomos neįgaliųjų transporto priemonėms, įskaitant motociklus, ar juos vežantiems, taip pat istorinėms transporto priemonėms, įrašytoms į atitinkamą registrą, elektra, netaršiomis dujomis varomiems automobiliams ir hibridams, specialiajam transportui (greitoji medicinos pagalba, policija, avarinė tarnyba, šiukšliavežės ir kt.), viešajam transportui, taip pat laidotuvėse ar vestuvėse dalyvaujantiems asmenims vežti skirtoms transporto priemonėms. Krokuvos miesto centre 2019 m. sausio 5 d. buvo įvesta nulinės taršos zona. Čia taikomi judėjimo ribojimai visoms transporto priemonėms, išskyrus: elektra, vandeniliu, netaršiomis dujomis varomas transporto priemones, taksi (iki 2025 m. pabaigos), neįgaliųjų automobiliams (būtinas specialus ženklinimas), savivaldybės, valstybės tarnybos transportui (darbo valandomis), taip pat gydytojų, įmonių transportui, laidotuvių ir vestuvių procesijų transporto priemonėms (būtina iš anksto pranešti atsakingoms institucijoms) ir kt. Amsterdame transporto priemonėms, kurios neatitinka mažos taršos zonos reikalavimų, už įvažiavimą numatyta bauda (vidutiniškai: sunkvežimiams – apie 230 Eur, automobiliams /mikroautobusams – apie 95 Eur, mopedams – apie 65 Eur).
Amsterdame numatyta galimybė ribotam laikui gauti išimtinę teisę įvažiuoti į mažos taršos zoną (neįgalus asmuo ir pan.), taip pat galima kreiptis dėl vienos dienos leidimų (ne daugiau kaip 12-a leidimų per metus). Lietuvoje taip pat galima būtų taikyti ne vieną priemonę, leidžiančią apriboti transporto eismą mažos taršos zonose, neįsileidžiant už mokestį taršaus transporto. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti kokybišką mažos taršos zonų Lietuvoje kūrimą be ydingų išlygų. Šiam tikslui pasiekti siūloma keisti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nr. XIV-196
priemonių eismas mažos taršos zonose negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nr. XIV-196 12 straipsnio 2 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos nustato savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas. Galiojančiame įstatyme nenumatyta, kad transporto priemonių eismas mažos taršos zonose negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nr.
XIV-196 12 straipsnio 2 punkte siūloma numatyti, kad transporto priemonių eismas mažos taršos zonose negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. Tikimasi, kad šios pataisos paskatins savivaldybių institucijas ieškoti efektyvesnių priemonių, kurios leis kurti mažos taršos zonas, kuriose faktiškai bus apribota transporto tarša. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Mažos taršos zonos“, „Transporto ribojimas miestuose“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
2024-10-08 Nr. XIVP-4177 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad, savivaldybės institucijoms nustatant miestuose mažos taršos zonas, šiose zonose transporto priemonių eismas negali būti ribojamas apmokestinant į jas įvažiavimą. Pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalį savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustato šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose. Pažymėtina, jog 2023 m. spalio 11 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-432 patvirtintų Mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijų 29 punkte nustatyta, kad mažos taršos zonos „gali būti apmokestintos. Šis pasirinkimas yra savarankiškas, savivaldybių tarybų priimamas sprendimas“. Taigi savivaldybių tarybos, vadovaudamosi keičiamo įstatymo nuostatomis ir minėtomis susisiekimo ministro patvirtintomis rekomendacijomis, savarankiškai sprendžia dėl mažos taršos zonų apmokestinimo būtinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės, įgyvendindamos keičiamo įstatymo nuostatas, gali būti jau nustačiusios ( arba besirengiančios nustatyti miestuose mažos taršos zonas ir pasirinkusios šių zonų apmokestinimą, kaip priemonę, užtikrinančią mažos taršos zonų nustatymu siekiamų tikslų (pvz., aplinkos oro taršos miestuose mažinimas, transporto priemonių eismo srautų ir tranzitinių spūsčių mažinimas ir kt.). Taip pat savivaldybės gali būti investavusios lėšas tokios priemonės veiksmingumo užtikrinimui.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomi pakeitimai svarstytini teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad projektu teikiamos nuostatos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., t. y. siūloma nustatyti kitokius reikalavimus nepaliekant pakankamai laiko savivaldybėms pasirengti naujų reikalavimų įgyvendinimui. 2. Atsižvelgus į tai, kad įstatyminės reguliacinio pobūdžio teisės normos neturėtų būti dėstomos skliaustuose, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkto nuostatos dėstymas. 3. Atsižvelgus į tai, kad savivaldybių taryboms nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas (keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalis) ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad tą pačią dieną (2025 m. sausio 1 d.) įsigaliotų nauji reikalavimai dėl mažos taršos zonų nustatymo, projekto įsigaliojimo terminas tikslintinas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 punktą susisiekimo ministerija tvirtina mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Vyriausybė“ įrašytini žodžiai
„susisiekimo ministras“. Be to, atsižvelgus į tai, kad savivaldybėms būtina
pasirengti ne tik įstatymo, bet ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui (nes įgyvendinama atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas), projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytinas ankstesnis terminas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. 5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N.
Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]