Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, Lietuvos sveikatos strategiją ir kitas nacionalines darbotvarkes ir priimdamas įstatymus. Nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. 2. Lietuvos sveikatos strategijoje ir nacionaliniame pažangos plane nustatytiems nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždaviniams ir strateginiams tikslams įgyvendinti Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, regionų plėtros tarybos – regionų plėtros planus, kuriuose suplanuojamos pažangos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. 3. Ministerijos, regionų plėtros tarybos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, prisidedančios įgyvendinant nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia arba dalyvauja rengiant pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtų nacionalinių plėtros programų ir regionų plėtros planų pažangos priemones.’’
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. gruodžio
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Liudas Jonaitis Gintautas Paluckas Matas Skamarakas Eugenijus Sabutis
aiškinamasis raštas
įstatymo PROJEKTO
paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai:
pataisos neatsako į klausimą apie Seimo dalyvavimo sveikatinimo veiklos planavime laipsnį. Esant neapibrėžtumui Seimas gali rinktis - Seimas savo dalyvavimą strateginiame valdyme apriboja Valstybės pažangos strategija ir strategines nuostatas spraudžia į 1-2 puslapius teksto. Seimui nesant Nacionalinio pažangos plano ir nacionalinių plėtros programų rengimo subjektu jam greta ilgalaikių vizijų dar lieka metinių su biudžetų susijusių veiklos planų korekcijos teisė. Pastebėtina, kad daugeliui darbų sveikatinimo srityje 30 metų laikotarpis yra per ilgas, o vienerių metų - per trumpas. Lietuvos sveikatos strategijos, paveldėjusios Nacionalinės sveikatos koncepcijos (1991) ir Lietuvos sveikatos programos (1998) patirtys, rengimas ir įgyvendinimas parodė ilgalaikių sveikatinimo veiklos planų svarstymo ir priėmimo Seimo lygmeniu prasmingumą. Aktualiosios Seimo priimtų teisės aktų redakcijos kalba apie kompleksinių sveikatinimo planų, patvirtintų Seimo, būtinumą: · Sveikatos sistemos įstatymas kalba apie Seimo tvirtinamas nacionalines darbotvarkes · Valstybės pažangos strategija teigia:
“Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrimas – pirmasis atvejis, kai
valstybės lygiu buvo formuluojami galimi valstybės ateities scenarijai, pageidautina valstybės pažangos vizija ir jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys (strateginės ambicijos). Ši praktika bus plečiama ir į atskiras viešosios politikos sritis”.
Siekiant įgyvendinti įstatymo leidėjo valią išlaikyti sveikatos sektoriaus ilgalaikį planavimą Seimo kompetencijų lauke bei užtikrinti tradicijos, pradėtos Lietuvos sveikatos koncepcijos, tęstinumą yra prasminga dokumentą, formuluojantį Lietuvos strategines ambicijas sveikatinimo srityje įvardinti kaip Lietuvos sveikatos strategiją. Sprendimą dėl dokumento rengimo priėmus dar dabartinėje Seimo kadencijoje, dabartinė Vyriausybė pradėtų LSS rengimą, kuris būtų tęsiama 2025 metais. Dokumentų, derinančių skirtingos sudėties seimų prioritetus, priėmimas yra esminė Lietuvos sveikatos politikos perimamumo prielaida. Lietuva pavargo nuo kas kelerius metus inicijuojamų, viena kitai prieštaraujančių reformų. Pacientai, medikai sveikatos įstaigų vadovai nori Seimo ir Vyriausybės nuoseklaus darbo sveikatos labui. Sveiktos sistemos įstatymo korekcija, užtikrinanti LSS svorį strateginiame sveikatinimo veiklos planavime, yra būtina tvariam Lietuvos gyventojų sveikatos lygio ir ilgaamžiškumo augimui./
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Julius Sabatauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis Įstatymas nenumato Valstybės pažangos strategijos, Nacionalinio pažangos plano derinimo su Lietuvos sveikatos strategija bei neapibrėžia NPP subordinuotų nacionalinių plėtros programų turinio. Veikianti VPS teigia, kad „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą (toliau – NPP), kuris yra tikroji (ištekliais paremta) strategija su dešimtmečiui nustatomais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais bei jiems įgyvendinti skiriama finansine projekcija”,
pataisos neatsako į klausimą apie Seimo dalyvavimo sveikatinimo veiklos planavime laipsnį. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Įstatymų leidėjo lygmenyje apsispręsti dėl konkrečių sveikatinimo veiklos strateginio planavimo formų. Periodiškas Lietuvos sveikatos strategijos rengimas ir Seimo patvirtintų sveikatinimo planų nuolatinė stebėsena užtikrins sveikatinimo veiklos nuoseklumą, kas savo ruožtu tarnaus sveikesniam ir ilgesniam Lietuvos gyventojų gyvenimui. Sveikatos sektoriaus ilgalaikis planavimo reikalingumą lemia pokyčiams sveikatos sistemoje reikalingas laikas:
Gydytojo parengimas universitete trunka iki 14 metų Dauguma sveikatos priežiūros paslaugų privalo būti teikiamos arti paciento gyvenamosios vietos kas reikalauja aukšto medikų pasiskirstymo šalies teritorijoje tolygumo. Gydytojas ar slaugytojas, priimdami sprendimą dirbti ir gyventi konkrečioje teritorijoje savo apsisprendimą daro dešimtmečiui ar net ilgesniam laikotarpiui Sveikatai palankūs gyvensenos pokyčiai (pvz., alkoholio, tabako vartojimo mažinimas, mitybos ir fizinio aktyvumo subalansavimas) reikalauja dešimtmečius trunkančio koordinuoto, švietimo, sveikatos, socialinio, vidaus reikalų sektorių, pramonės darbo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Seimas, priimdamas ilgalaikę sveikatinimo veiklos strategiją ir užtikrindamas šios strategijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, sumažins korupcijos vyriausybinių ir savivaldos institucijų lygmenyse tikimybę
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Strateginis sveikatinimo veiklos planavimas Seimo lygmeniu sukurs papildomas prielaidas Lietuvos gyventojų sveikatos lygio augimui.
Savo ruožtu, dirbančiųjų sveikatos lygio augimas sąlygos darbo našumo bei Šalies ūkio tarptautinio konkurencingumo augimą. Ilgalaikių valstybės plėtros krypčių nustatymas, verslui palengvins investicinių projektų parengimą. sumažins finansinių išteklių, reikalingų sveikatos projektams įgyvendinti, pritraukimo kainą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Seimui priėmus teikiamas įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija privalės periodiškai rengti Lietuvos sveikatos strategijos naujas redakcija. Gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą, projektai bus teikiami svarstymui Seime. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Sveikatos strategija“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Liudas Jonaitis Gintautas Paluckas Matas Skamarakas Eugenijus Sabutis
2024-09-26 Nr. XIVP-4162 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektu (toliau – projektas) siūloma pakeisti šio įstatymo 46 straipsnį ir jame nustatyti, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis Seimas nustato ne tik tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, nacionalines darbotvarkes ir priimdamas įstatymus, tačiau ir tvirtindamas Lietuvos sveikatos strategiją. Vertindami tokį siūlymą, pažymime, kad valstybinės strateginio valdymo sistemos principus nustato, planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų planavimui apibrėžia Strateginio valdymo įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad yra tik trys valstybės strategijų tipai: Valstybės pažangos strategija, Nacionalinio saugumo strategija bei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Minėto įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos detalios Valstybės pažangos strategijos rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, pažangos stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą nuostatos. Strateginio valdymo įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad kitos strategijos – Nacionalinio saugumo strategija bei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija, rengiamos, tvirtinamos, įgyvendinamos, jos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami atitinkamai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme bei Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant suderinti teikiamo projekto nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, kartu turėtų būti keičiamas ir pastarasis teisės aktas, jame numatant ne tik naujo tipo strategiją, tačiau ir įtvirtinant šios strategijos rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, pažangos stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektą pažangą nuostatas (arba atitinkamomis strategijos rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo nuostatomis pildant teikiamo Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą). 2. Projektu keičiamo įstatymo
žodžiai „ir kitas“, nes strategijos tipo planavimo dokumentai nėra nacionalinės darbotvarkės. Pagal Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnį, nacionalinės darbotvarkės yra planavimo dokumentai Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti. 3.
nustatytiems nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždaviniams ir strateginiams tikslams“ nedera su Strateginio valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės strategijose nustatomi ne strateginiai tikslai ir uždaviniai, o formuluojamos valstybės saugumui ir ilgalaikei darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos, įvardijamos politinės gairės, nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys ar teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai ir kiti elementai, kuriais sukuriama aplinka viešojo valdymo sprendimams priimti. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto 46 straipsnio, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus siūlomos naujos Lietuvos sveikatos strategijos turinys bei jos santykis su Valstybės pažangos strategijoje nustatomomis nacionalinės sveikatinimo veiklos kryptimis bei nacionaliniu pažangos planu, kuriame nustatomi nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai. Atsižvelgiant į tai, projektas ir jo aiškinamasis raštas tikslintini minėtais aspektais. 5. Projekto 46 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad Nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane, nedera su šio straipsnio 2 dalyje nustatytu reguliavimu. Projekto 46 straipsnio 2 dalyje jau nurodoma skirtingai, kad Lietuvos sveikatos strategijoje ir nacionaliniame pažangos plane nustatytiems nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždaviniams ir strateginiams tikslams įgyvendinti Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos. 6.
įstatymo 46 straipsnio pakeitimą, pastebėtina, kad taip pat turėtų būti keičiamas ir Sveikatos sistemos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas bei kai kurios kitos šio įstatymo nuostatos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]