Projekto lyginamasis variantas
6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷,
Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“
pakeitimas
punktu: „5) dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“
punktu: „6) dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtrauktas užsienietis, ir kuris nuo jo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.
Šiame punkte nustatytu atveju užsieniečiui išmokamas jo vardu ir už jo lėšomis sumokėtas įmokas sukauptas pensijų turtas, jo dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ne ilgiau kaip 12 mėnesių 24 mėnesius (iš karto ar dalimis) kas 10 dalyvavimo pensijų kaupime metų per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, išskyrus atvejus, kai dalyvavimas pensijų kaupime baigiamas vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punktu;“. 3. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5) gauti savo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju;“. 4. Buvusius 5 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 ir 8 punktais. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuo
įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, išskyrus užsieniečius, kuriems nėra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, ir asmenis, nutraukusius dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytais atvejais, įtraukiami į pensijų kaupimą. Šio straipsnio nustatyta tvarka į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims atsisakius tapti pensijų kaupimo dalyviais, įtraukimas jų atžvilgiu kartojamas po trejų metų, šį terminą skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimą pirmą kartą, jeigu asmenys atitinka šioje dalyje nurodytas įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine
tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, reikšmingus pažeidimus.
Šiuo atveju reikšmingais pažeidimais laikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimai, dėl kurių priežiūros institucija ar teismas konstatavo, kad buvo pažeistos tikslinės grupės pensijų fondų dalyvių turtinės teisės, prarastas valdomų tikslinės grupės pensijų fondų turtas arba už kuriuos pakartotinai taikomos poveikio priemonės. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre.“
straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ir jo vardu buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos, iki įtraukimo metų spalio 31 d. gali pateikti VSDF administravimo įstaigai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ir prašymą susigrąžinti pensijų įmokas. Šiuo atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam šiems terminui terminams pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pensijų įmoka
valstybės biudžeto lėšomis.
Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio
kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.
Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. 3. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4. Kartu su Dalyvis, mokantis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nurodytą 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka įmoką, dalyvis į pensijos sąskaitą gali turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių 24 mėnesiams ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį kas 10 dalyvavimo pensijų kaupime metų, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Apie numatomą pageidaujamą pensijų įmokų sustabdymo pradžią ir sustabdymo trukmę (kalendoriniais mėnesiais) dalyvis privalo raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę, pateikdamas prašymą likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo pensijų įmokų sustabdymo pradžios. Pensijų įmokos sustabdomos nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po prašymo laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, einančio pasibaigus šioje dalyje nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui, pirmos dienos. Šioje dalyje nurodytas 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo asmens pirmo prašymo stabdyti pensijų įmokų pateikimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo finansinių
priemonių portfeliui 24 mėnesius 12 mėnesių nuo pirmosios pensijų įmokos į pensijų fondą gavimo dienos netaikomi šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti turto diversifikavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai įsteigto naujo tikslinės grupės pensijų fondo turtas viršija 100
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iš pensijų turto galima daryti tik šiame įstatyme numatytus atskaitymus, jeigu jie yra numatyti pensijų fondo taisyklėse. Valiutos keitimo sąnaudos, atsiradusios dėl pareigos valiutų sąnaudas buhalterinėje finansinėje apskaitoje pripažinti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį, taip pat dengiamos iš pensijų turto.
Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, informuoti dalyvį, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne mažiau negu 3 mėnesiai metai, apie:“. 10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, nuo kalendorinio mėnesio, kurį pensijų anuiteto gavėjas šį amžių sukanka, pirmosios dienos, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų anuiteto išmokų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3. Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę dalyviui siūlyti kelis vienos rūšies pensijų anuitetus su skirtingomis savybėmis. Pensijų anuiteto pavadinime turi būti nurodyta pensijų anuiteto rūšis – standartinis arba atidėtasis. Viešinimo tikslu Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę naudoti sutrumpintus, taip pat konkrečias pensijų anuitetų savybes atskleidžiančius pensijų anuitetų pavadinimus. 43. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5000 10 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, dalyvio pasirinkimu išmokama šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka arba paskiriama ir pradedama mokėti šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta periodinė išmoka. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo.
Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. Vienkartinė išmoka išmokama po to, kai gaunamas pensijų anuitetų mokėtojo pranešimas apie dalyvio neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą (šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalis). 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio
išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3
Vienkartines ir periodines išmokas, taip pat dalyvio vardu sukauptą pensijų turtą, kai dalyvavimas pensijų kaupime baigiamas šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės. 10. Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą ir įvertinusi jo pateiktus pensijų kaupimo nutraukimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį. 11.
prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir
(ar) duomenis nustatoma, kad dalyvio kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu egzistuoja bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų pensijų kaupimo pabaigos priežasčių, pensijų kaupimo bendrovė priima sprendimą baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, ir:
1) kitą darbo dieną, einančią po nurodyto sprendimo priėmimo dienos, konvertuoja dalyvio pensijos sąskaitoje esančius pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas, jas išreiškiant eurais, sprendimo priėmimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos verte;
2) konvertavusi pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas, piniginių lėšų sumą perveda į dalyvio prašyme baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo dienos. Jeigu dalyvio pageidavimu jo pensijų sąskaitoje sukauptas pensijų turtas, konvertuotas į pinigines lėšas, pervedamas į jo nurodytą sąskaitą ne Lietuvos Respublikoje, mokėjimo pervedimo išlaidas padengia dalyvis;
3) pervedusi asmeniui pinigines lėšas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pervedimo asmeniui dienos informuoja VSDF valdybą su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie asmens dalyvavimo pensijų kaupime pabaigą. Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena. 12.
priimti sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, arba pateikti dokumentai ir
(ar) duomenys yra netikslūs, ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą gavimo dienos raštu kreipiasi į dalyvį ir paprašo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, reikalingus priimti sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo. Pensijų kaupimo bendrovės prašyme dalyviui turi būti nurodyti pateiktini dokumentai ir (ar) duomenys ir jų pateikimo pensijų kaupimo bendrovei terminas, kuris turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos. Terminas pensijų kaupimo bendrovei priimti sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo pradedamas skaičiuoti nuo visų trūkstamų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, o jei dalyvis nepateikia trūkstamų duomenų, – nuo kitos darbo dienos, einančios po darbo dienos, kurią suėjo pensijų kaupimo bendrovės nustatytas terminas dalyviui pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis. 13.
bendrovė priima sprendimą nebaigti dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime ir neišmokėti jam jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto šiais atvejais:
1) įvertinus dalyvio prašyme baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir
(ar) duomenis nustatoma, kad dalyvio kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu neegzistuoja nė viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytų pensijų kaupimo pabaigos priežasčių;
2) šio straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą trūkstamiems dokumentams ir (ar) duomenims pateikti jie negaunami. 14. Priėmusi šio straipsnio 11 ir 13 dalyje nurodytus sprendimus, pensijų kaupimo bendrovė per 3 darbo dienas asmeniui registruotu laišku turi išsiųsti patvirtintą jo kopiją (nuorašą) ar ją (jį) įteikti kitu dalyvio prašyme baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą nurodytu būdu. 15. Šio straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti pensijų kaupimo bendrovių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo. Pensijų išmokos sutartis laikoma sudaryta, kai dalyvis pasirašo prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų kaupimo bendrovės atstovas pasirašo pensijų išmokos sutartį arba uždeda parašo faksimilę. Pensijų kaupimo bendrovė apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.
Šis terminas gali būti pratęstas tiek dienų, kiek šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju VSDF valdyba yra sustabdžiusi pensijų kaupimo sutarčių įregistravimą ar išregistravimą, bet ne ilgiau kaip 4 darbo dienoms. Pensijų kaupimo bendrovė per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kai gavo VSDF valdybos pranešimą apie pensijų išmokos sutarties neįregistravimą, privalo informuoti dalyvius, su kuriais sudarytos pensijų išmokos sutartys nebuvo įregistruotos, nurodydama jų neįregistravimo priežastis.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pensijų išmokos sutartį sudariusio dalyvio vardu, taip pat dalyvio, dėl kurio pensijų kaupimo bendrovė priėmė šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje nurodytą sprendimą, vardu negali būti mokamos pensijų įmokos, išskyrus atvejį, kai po pensijų išmokos sutarties sudarymo arba po pensijų kaupimo bendrovės šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dalyvio vardu pervedamos pensijų įmokos už laikotarpius, buvusius iki pensijų išmokos sutarties sudarymo arba pensijų kaupimo bendrovės šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo. Paskutinis mėnuo, už kurį apskaičiuojamos ir į pensijų fondo, kuriame dalyvis kaupė pensijų įmokas iki pensijų išmokos sutarties sudarymo arba iki pensijų kaupimo bendrovės šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, sąskaitą pervedamos pensijų įmokos, yra kalendorinis mėnuo prieš kalendorinį mėnesį, kurį sudaryta pensijų išmokos sutartis arba priimtas pensijų kaupimo bendrovės šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje nurodytas sprendimas.
Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų išmokos sutarties su dalyviu sudarymo, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka turi būti išmokamas dalyviui (jeigu vienkartinė pensijų išmoka jau išmokėta) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos arba pridedamas prie mokėtinų periodinių pensijų išmokų (jeigu jos dar neišmokėtos) arba, dalyviui pasirinkus gauti pensijų anuitetą, išmokamas per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo, bet ne anksčiau kaip gavus pensijų anuitetų mokėtojo pranešimą apie dalyvio neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą (šio įstatymo 33 straipsnio
nekeičiama. Pensijų turtas, susidaręs iš lėšų, dalyvio vardu pervestų pensijų fondui po pensijų kaupimo bendrovės šio įstatymo 29 straipsnio
kaip per 5 darbo dienas nuo tų lėšų gavimo dienos.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis ketina sudaryti pensijų išmokos sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka VSDF valdybai pateikti užklausą, ar šio dalyvio vardu bus apskaičiuojamos pensijų įmokos šiam dalyviui yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija. VSDF valdyba, gavusi tokią užklausą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo užklausos gavimo dienos.“ 4.
Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Dalyvis, sudaręs pensijų išmokos sutartį, per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties įsigaliojimo turi teisę vienašališkai jos atsisakyti, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Dalyviui vienašališkai atsisakius pensijų išmokos sutarties, jam ir pensijų kaupimo bendrovei neatsiranda pareigų, susijusių su pensijų išmokos sutarties vykdymu. Pensijų kaupimo bendrovė apie vienašališko pensijų išmokos sutarties atsisakymo faktą privalo per 3 darbo dienas pranešti VSDF valdybai su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove atsisakyti prašo dalyvis, pasirinkęs gauti pensijų anuitetą, jos jis turi teisę vienašališkai atsisakyti šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu pensijų išmokos sutartį sudaręs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo, o pensijų anuitetą įsigijęs dalyvis miršta per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo, jo sukauptas pensijų turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Pensijų anuiteto įsigijimas ir mokėjimas
nustatytos formos prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo dalyvis gali pateikti tiesiogiai pensijų anuitetų mokėtojui arba per pensijų kaupimo bendrovę.
Jeigu prašymas dėl pensijų anuiteto įsigijimo pateikiamas per pensijų kaupimo bendrovę, ji informaciją apie gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas pateikia pensijų anuitetų mokėtojui jo nustatyta informacijos pateikimo tvarka ir saugo gautą dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo originalą arba perduoda jį saugoti pensijų anuitetų mokėtojui su juo suderinta tvarka. Pensijų anuitetų mokėtojas apie jo tiesiogiai gautą dalyvio prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo per 3 darbo dienas praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka.“
mokamas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo pagrindu. Pensijų anuitetas apmokamas vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto. Šią įmoką į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovė su dalyviu sudarytos pensijų išmokos sutarties pagrindu, jeigu dalyvis nepasinaudoja šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. 3. Pensijų anuitetą įsigyjančio dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. 4. Dalyviui mokėtino pensijų anuiteto dydis apskaičiuojamas ir pensijų anuitetų mokėtojo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo nurodomas vadovaujantis pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintais pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu ir pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodika. Pensijų anuitetas negali būti mažėjantis. 5.
mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dalyvio prašymo dėl pensijų anuiteto įsigijimo pagrindu priimamas ir pensijų anuiteto gavėjui jo prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo pasirinktu vienu iš pensijų anuitetų mokėtojo nustatytų būdų pateikiamas (išsiunčiamas) per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gaunama informacija apie dalyvio sudarytą pensijų išmokos sutartį. Pensijų anuitetų mokėtojo sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo registruojamas Dalyvių ir sutarčių registre. 6. Pensijų anuitetų mokėtojui priimant sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti. Apskaičiuojant pensijų anuiteto dydį, draudžiama atsižvelgti į pensijų anuiteto gavėjo lytį. 7. Pensijų anuitetų mokėtojas sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo priima ir pensijų anuitetą moka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis šio straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos. 8. Asmuo turi teisę vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą, apie tai raštu pranešęs pensijų anuitetų mokėtojui per 10 darbo dienų nuo dienos, kai pensijų anuitetų mokėtojas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikia (išsiunčia) jam sprendimą dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas per 10 darbo dienų nuo dienos, kai asmeniui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikiamas (išsiunčiamas) sprendimas dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo, negauna asmens atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą, laikoma, kad asmuo nepasinaudojo teise vienašališkai atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Asmeniui vienašališkai atsisakius įsigyti pensijų anuitetą, pensijų anuitetų mokėtojui neatsiranda pareigų, susijusių su jo priimto sprendimo dėl pensijų anuiteto mokėjimo skyrimo vykdymu.
Jeigu asmuo atsisako įsigyti pensijų anuitetą, jis kartu vienašališkai atsisako ir pensijų išmokos sutarties su pensijų kaupimo bendrove. Vienašališkai atsisakęs pensijų anuiteto, asmuo tęsia dalyvavimą pensijų kaupime tol, kol jo dalyvavimas baigsis šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytais pagrindais. Pensijų anuitetų mokėtojas per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nustatyto vienašališko atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą termino pabaigos praneša pensijų kaupimo bendrovei su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie dalyvio vienašališką atsisakymą arba neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą. Asmens mirtis (paskelbimas mirusiu) šioje dalyje nurodytu atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą laikotarpiu sukelia tas pačias pasekmes kaip asmens atsisakymas įsigyti pensijų anuitetą. 9. Pensijų anuitetas mokamas kas mėnesį. Pensijų anuitetas pervedamas į prašyme dėl pensijų anuiteto įsigijimo nurodytą asmeninę pensijų išmokos gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje arba pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu jis gali būti pristatomas kitu VSDF valdybos nustatytu būdu. Pensijų anuitetas į pensijų anuitetų gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pervedamas nemokamai. Jeigu pensijų anuiteto gavėjas pasirenka gauti pensijų anuitetą į sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, esančioje ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kitu VSDF valdybos nustatytu būdu, jis padengia su pensijų anuiteto mokėjimu susijusias išlaidas. Pensijų anuiteto gavėjo pasirinkimu, jam pateikus prašymą pensijų anuiteto mokėtojui, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio pensijų anuitetas gali būti mokamas kas ketvirtį arba kas pusmetį.
Prašymą dėl pensijų anuitetų mokėjimo periodiškumo keitimo pensijų anuitetų gavėjai pensijų anuiteto mokėtojui turi teisę pateikti ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 10. Standartinis pensijų Pensijų anuitetas, išskyrus atidėtąjį, pradedamas mokėti nuo sprendime dėl pensijų anuiteto mokėjimo nurodytos dienos mėnesio, kurią kurį gautas dalyvio prašymas dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, pirmosios dienos. 11. Pensijų anuitetų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija. 12. Pensijų anuitetų mokėjimas stabdomas ir pensijų anuitetai nemokami, jeigu pensijų anuiteto gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad pensijų anuiteto gavėjas prarado teisę gauti pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijų anuiteto mokėjimas pratęsiamas nuo jo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijų anuiteto gavėjo teisė gauti pensijų anuitetą buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad pensijų anuiteto gavėjas, kuriam pensijų anuiteto mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), mirusiam (paskelbtam mirusiu) pensijų anuiteto gavėjui iki mirties priklausiusios neišmokėtos pensijų anuiteto išmokos paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 13. Pensijų anuiteto gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje VSDF administravimo įstaigai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Nepateikus šio dokumento iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos, pensijų anuiteto mokėjimas sustabdomas nuo kitų metų sausio 1 dienos, o šį dokumentą pateikus, pensijų anuiteto mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti pensijų anuitetą yra išlikusi. Jeigu VSDF administravimo įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai (arba asmuo atvyksta į VSDF administravimo įstaigą ir pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), ji privalo informuoti pensijų anuiteto gavėją, kad jam nereikia pateikti dokumento, jog jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;“. 2. 1. Pakeisti 35¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina pensijų anuiteto anuitetų dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;“. 3. Pakeisti 35¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo.
Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia siūlymus dėl pensijų kaupimą reguliuojančių teisės aktų tobulinimo, o pensijų anuitetų mokėtojui – siūlymus, rekomendacijas dėl pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, pensijų anuitetų fondo turto ir rizikos valdymo, taip pat svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 35¹ straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;“. 2. Pakeisti 35² straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pensijų anuitetų tarybos narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 35³ straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė.
Pirmojo Pensijų anuitetų tarybos posėdžio metu paskirtieji Pensijų anuitetų tarybos nariai iš paskirtų Pensijų anuitetų tarybos narių išrenka Pensijų anuitetų tarybos pirmininką. Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems trims Pensijų anuitetų tarybos nariams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35⁷ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo skyrimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35⁸ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies kurio konkretaus investavimo objekto ar jo, emitento, ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.“
Pakeisti 35¹⁰straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę finansinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo tarpinių ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir metinių ataskaitų rinkinį pasibaigus finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.“18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Buhalterinės Finansinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedas
Metai Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra buvo taikoma du kartus, taip pat asmenims, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata dėl įtraukimo į pensijų kaupimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau į pensijų kaupimą pakartotinai neįtraukiami. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra buvo taikoma vieną kartą, įsigaliojus šiam įstatymui, ji kartojama vadovaujantis nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis. 4. Dalyviai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarė periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turi teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, pateikiant laisvos formos prašymą, dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka. Vienkartinė išmoka jiems išmokama Pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Dalyviai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pasinaudojo teise ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą, nuo
pensijų kaupimo bendrovei prašymą pratęsti pensijų įmokų stabdymo terminą, neviršijant bendro šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto 24 mėnesių termino. 5. Šio įstatymo 12 straipsniu keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis taikoma atrenkant naujos kadencijos Pensijų anuitetų fondo tarybos narius ir renkant šios tarybos pirmininką po šio įstatymo įsigaliojimo. 6.
pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
35⁸, 35¹⁰IR
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) duomenimis, 2023 m. pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. asmenų, iš jų aktyvių dalyvių, t. y. pervedančių įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, buvo apie 766 tūkst. Nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmas. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo
socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nėra sukakę 40 metų, yra įtraukiami į VSDF valdybos atsitiktine tvarka parinktą pensijų kaupimo bendrovę ir apie tai informuojami. Asmenys turi teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Tokiu atveju asmuo pakartotinai įtraukiamas į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol sukaks 40 metų. Naujų dalyvių įtraukimas
pensijų kaupimo dalyviai pagal sukaupto pensijų turto dydį gali rinktis pensijų išmokos rūšį: vienkartinę, periodinę arba anuitetą. VSDF valdybos duomenimis,
periodinės išmokos sudarė 2 003 asmenys, sutartis dėl pensijų anuiteto sudarė
asmenų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad „pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu – kaupti lėšas specialiuose pensijų fonduose ir jas investuoti tam, kad kaupimo dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos. Siekiant šio tikslo, konstituciškai pagrįstu laikytinas toks įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį pensijų kaupimas yra ilgalaikis ir įprastai baigiasi, kai pensijų kaupimo dalyvis sulaukia įstatyme nustatyto amžiaus ir jam išmokamos visos sukauptos senatvės pensijos išmokos arba kai jis miršta. <...> Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, be kita ko, nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad, siekiant konstituciškai svarbaus tikslo užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. <...> Todėl, paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad „jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.“ Lietuvos Respublikos Seimo nariai taip pat registravo teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siūloma keisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) nuostatas, atliepiant visuomenėje vyraujančias nuomones retinti įtraukimo į pensijų kaupimą skaičių, numatyti galimybę vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime bei turėti daugiau galimybių atsiimti vienkartinę išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės sukakus senatvės pensijos amžių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau kartu atkreipė dėmesį į tai, kad „jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.“ Lietuvos Respublikos Seimo nariai taip pat registravo teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siūloma keisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) nuostatas, atliepiant visuomenėje vyraujančias nuomones retinti įtraukimo į pensijų kaupimą skaičių, numatyti galimybę vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime bei turėti daugiau galimybių atsiimti vienkartinę išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės sukakus senatvės pensijos amžių. Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslai:
Teismo Nutarimą, pakeičiant Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, kad juose būtų numatyta galimybė dalyviui nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, t. y. nustatyti atvejus, kai toks pasitraukimas galimas. 2. Atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas Pensijų kaupimo įstatymo taikymo problemas bei besikeičiančią visuomenės nuomonę dėl pensijų kaupimo (dėl nesančios galimybės atsiimti lėšų vienkartine išmoka bei įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmo), tobulinti Pensijų kaupimo įstatymą, nustatant pensijų kaupimo dalyviams palankesnes sąlygas, susijusias su įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmu bei galimybėmis pasirinkti pensijų išmokos rūšį. 3. Atlikti kitus techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų teisinio aiškumo. 4. Suvienodinti pagal Konstitucinio Teismo Nutarimą išmokėtino pensijų turto apmokestinimo taisykles su galiojančiomis panašių išmokų apmokestinimo taisyklėmis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Seimo nariai: M.Lingė, P.Kuzmickienė ir J.Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 1.
Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyti šie dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos pagrindai: kai dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir jam pagal pensijų išmokos sutartį išmokama pensijų išmoka, teismas pripažįsta pensijų kaupimo sutartį negaliojančia, dalyvis miršta ir kt. Minėtoje dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kai dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi. 2. Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pensijų kaupimo dalyvio teisės:
datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ar kitą pensijų kaupimo bendrovę;
informaciją apie jo pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą informaciją;
dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą;
pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
pradžią;
priklausančią pensijų turto dalį;
taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises. Teisė atsiimti lėšas iš pensijų kaupimo sąskaitos išimtiniais atvejais nenustatyta. 3.
straipsnyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką bei atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime terminai:
nesukakusius asmenis VSDF valdyba įtraukia į jos atsitiktine tvarka parinktas pensijų kaupimo bendroves;
apie įtraukimą yra informuojami ir turi galimybę iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime;
pensijų kaupime, po trijų metų jis bus pakartotinai įtraukiamas į pensijų kaupimą, procedūrą kartojant iki asmeniui sukaks 40 metų; 3.4. asmeniui iki birželio 30 d. nepareiškus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, jis tampa pensijų kaupimo dalyviu ir nuo jo darbo užmokesčio pradedamos skaičiuoti pensijų kaupimo įmokos;
atsisakymui pateikti nustatytą terminą asmuo gali kreiptis dėl atsisakymo dalyvauti į VSDF valdybą ir pateikti svarbias priežastis įrodančius dokumentus. Jei VSDF valdyba nustato, kad priežastys buvo svarbios, dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas ir įmokos grąžinamos asmeniui. Galiojančios Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio nuostatos nenumato išimčių Lietuvoje gyvenantiems užsienio valstybių piliečiams (nepriklausomai nuo jiems išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje rūšies). 4. Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta laikino 12 mėnesių pensijų kaupimo įmokų mokėjimo stabdymo tvarka:
per visą kaupimo laikotarpį ne trumpiau kaip 1 mėnesiui ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimą;
įmokų pervedimą dalyvis turi informuoti pensijų kaupimo bendrovę likus ne mažiau, kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo įmokų sustabdymo;
sustabdomas nuo kito mėnesio, einančio pasibaigus 30 dienų terminui, pirmos dienos.
straipsnyje nustatytas 3 mėnesių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties terminas, kada pensijų kaupimo bendrovės privalo pateikti netrukus senatvės pensijos amžių sukaksiantiems pensijų kaupimo dalyviams aktualią informaciją. 6. Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis nustato pensijų išmokų rūšis ir jų mokėjimo tvarką: 6.1. numatytos trys pensijų išmokos: vienkartinė, periodinė ir anuitetas;
arba atidėtasis;
ribos, pagal kurias nustatoma pensijų išmokos rūšis. Tarp vienkartinės išmokos ir anuiteto ribų asmuo gali atsiimti tik periodinę išmoką (arba gauti anuitetą). Dėl indeksavimo šiuo metu galiojančios sukaupto pensijų turto ribos: iki 5 403 eurų sukaupęs asmuo turi teisę atsiimti vienkartinę išmoką (arba įsigyti anuitetą), nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų asmuo gali atsiimti periodinę išmoką (arba įsigyti anuitetą), 10 807 eurų ir daugiau sukaupęs asmuo turi teisę atsiimti tik anuitetą. Aptariamame straipsnyje nenumatyta išmokos, mokamos išimtiniais atvejais nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, rūšis. 7. Pensijų kaupimo įstatymo 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸ straipsniuose nustatytos su pensijų išmokų sutarties sudarymu, pensijų anuiteto įsigijimu, duomenų tarp pensijų kaupimo bendrovių ir VSDF valdybos apsikeitimu susijusios procedūros, aptarti Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimai.
prilyginamos tik pensijų išmokos, mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Tačiau įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą ir leidus nutraukti pensijų kaupimą išimtiniais atvejais, išmokamas sukauptas turtas nebus pensijų išmoka. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai asmenys nutraukia savanoriško pensijų kaupimo sutartis dar nesukakus senatvės pensijos amžiaus, jiems išmokamas sukauptas turto dalis, kuri yra lygi asmens sumokėtoms įmokoms nėra apmokestinama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
apsaugos ir darbo ministerija inicijavo viešąją konsultaciją su visuomene dėl aplinkybių, kurioms esant būgtų galima nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, sąrašo. Apklausa buvo paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje ir truko iki 2024 m. kovo 26 d. 16 val. Apklausoje sudalyvavo 3 034 asmenys. 93 proc. apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad priežastimi nutraukti pensijų kaupimą turėtų būti sunkios ligos ir būklės. Tiek pat procentų apklausos dalyvių (93 proc.) pasisakė, kad priežastimi gali būti sunki negalia (70-100 proc. netekto dalyvumo arba sunkus neįgalumas nepilnamečiam vaikui). 91 proc. apklausos dalyvių kaip priežastį įvardijo grėsmę prarasti vienintelį būstą. 60 proc. apklausos dalyvių manė, kad dalyvavimą pensijų kaupime turėtų galėti nutraukti trumpalaikiai darbuotojai užsieniečiai. 55 proc. apklausos dalyvių manė, kad reikėtų turėti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nenurodant jokių priežasčių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks teisinis reguliavimas – kaupimo nutraukimas tik esant dalyvio valiai be jokių išimtinių aplinkybių – pagal Konstitucinio Teismo Nutarimą prieštarautų viešajam interesui, kad pensijų sistema veiktų darniai. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 4 straipsnio 8 dalį siūloma pildyti nauju 5 punktu, kuriame, įgyvendinant Konstitucinio Teismo Nutarimą, siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimas baigtųsi, kai:
ar dienos centro paliatyviąją pagalbą. Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo ir Paliatyviosios pagalbos teikimo pagrindų mokymo programos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, paliatyvioji pagalba apibrėžiama kaip paciento, sergančio pavojinga gyvybei liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, apimančios kančių palengvinimą, ligos sukeltų simptomų bei kitų ligų valdymą ir prevenciją bei padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, 2023 m. buvo 3 190 asmenų, gavusių paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad iš paties paliatyviosios pagalbos apibrėžimo išplaukia, kad asmenų, sergančių gyvybei pavojinga liga, išgyvenamumo prognozė yra itin maža, dėl to tolimesnis jų dalyvavimas pensijų kaupime ir lėšų kaupimas būsimai senatvei gali būti itin apsunkintas arba betikslis;
apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Minėtas sąrašas naudojamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymą. Kadangi sunkių ligų sąrašas naudojamas valstybei mokant kompensacijas piliečiams už jų turėtą nuosavybę, siūloma tuo pačiu sąrašu naudotis ir sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui atsiimti pensijų fonduose sukauptą turtą. Pažymėtina, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pensijų fondas yra pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei, o pensijų fondo dalyvis yra apibrėžtas ne tik kaip asmuo, kaupiantis įmokas, bet ir kaip asmuo, šio ir kitų pensijų kaupimo sritį reguliuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įgijęs reikalavimo teisę į pensijų fondo turto dalį. . Esant sunkioms ligoms, neretai asmeniui būtinos asmens papildomos sveikatos, reabilitacijos priemonės bei paslaugos, kurios ne visais atvejais gali būti pilna apimtimi finansuojamos valstybės lėšomis, o asmens gaunamų pajamų ir (ar) turto neužtenka joms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, teikiamas siūlymas sudaryti šiems asmenims, jiems patiems pageidaujant, galimybę nutraukti tolimesnį dalyvavimą pensijų kaupime, padėtų spręsti papildomų lėšų, būtinų jų sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei pagerinti. Be to, sunkių ligų sąraše patvirtintos ligos suponuoja sveikatos būkles, kurios apsunkina ne tik asmenų dalyvavimą pensijų kaupime, bet ir sergančiųjų gyvenimą. Siūlymas neapima sutuoktinių ar kitų šeimos narių, kadangi patys sutuoktiniai ir kiti pilnamečiai dalyvio šeimos nariai, sirgdami sunkiomis ligomis, galėtų pasinaudoti savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptomis lėšomis, jei patys yra pensijų kaupimo dalyviai. Tačiau siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams (įtėviams), kadangi pajamų suma, reikalinga vaiko (įvaikio) būklei pagerinti, gali būti didelė ir tokiu atveju abiejų tėvų (įtėvių) dalyvavimas pensijų kaupime gali tapti apsunkintas, taip pat pensijų turto, sukaupto tik vieno iš tėvų (įtėvių), galėtų neužtekti padengti išlaidų, kilusių dėl jo nepilnamečio vaiko (įvaikio) sunkios sveikatos būklės. Įvertinti asmenų, kurie potencialiai pasinaudotų galimybe dėl šios priežasties nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, nėra galimybių;
netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidumas). VSDF valdybos duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. apie 22 tūkst. darbingo amžiaus asmenų (30–65 metų) buvo pripažinti netekusiais 70–100 proc. darbingumo. 2023 m. gruodžio 31 d. 834 asmenys, kurių amžius buvo nuo 35 iki 65 metų, gavo invalidumo pensiją, paskirtą turint nustatytą I gr. invalidumą.
Tik nedidelė dalis sunkią negalią turinčių asmenų dirba. Didžioji dalis šių asmenų gyvena iš netekto dalyvumo (darbingumo) pensijos, todėl, viena vertus, jų tolimesnis dalyvavimas pensijų kaupime, kai nemokamos pensijų įmokos, yra itin apsunkintas, antra vertus, sukauptų lėšų atsiėmimas gali būti itin svarbus šių asmenų sveikatos, reabilitacijos ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimams spręsti. Pažymėtina, kad nesiūloma nustatyti, kokiam terminui turėtų būti nustatytas dalyvumo lygis ar neįgalumo lygis, nes pavyzdžiui, nutraukus pensijų kaupimą gautas pensijų turtas gali būti panaudotas įsigyti asmens integraciją į visuomenę ir aktyvią darbo rinką didinančias priemones, taip didinant jo integraciją ir dalyvumą ateities perspektyvoje. Kadangi Konstitucinio Teismo nutarime kalbama tik apie būtinybę nustatyti priežastis pabaigti dalyvavimą pensijų kaupime anksčiau, nei sukanka senatvės pensijos amžius, kai dalyvavimas pensijų kaupime tampa apsunkintas ar betikslis, Įstatymo projekte siūloma pasinaudojusių šia teise asmenų nebetraukti į pensijų kaupimą. Jei dalyvis kreipsis dėl dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo dėl Įstatymo projekte siūlomų priežasčių, tai vėliau jį vėl įtraukti į pensijų kaupimą, nors dalyvis jo atsisakė kaip apsunkinto ar betikslio dėl savo sveikatos būklės yra netikslinga ir tik keltų asmenų nepasitenkinimą sistema. Tačiau jei asmens gyvenimo aplinkybės iš esmės pasikeistų, lieka galimybė sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove – Įstatymo projektu nėra siūlomi jokie apribojimai sudaryti pensijų kaupimo sutarties, jei asmuo to pageidauja.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2019 m. apžvalgoje Financial Markets Insurance and Pensions: Iclusiveness and Finance (OECD (2019), Financial Markets Insurance and Pensions: Inclusiveness and Finance, www.oecd.org/finance/financial-markets-insurance-and-pensions-2019.htm pateikta šalių, turinčių automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą, praktika suteikiant galimybę anksčiau senatvės pensijos amžiaus atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnu atveju apžvalgoje pateikiama šalyse egzistuojanti praktika, kai lėšos iš pensijų fondų tam tikrais išimtiniais atvejais yra pasiskolinamos su prievole jas grąžinti. Įstatymo projekte siūloma leisti esant svarbioms aplinkybėms baigti dalyvavimą pensijų kaupime, atsiimant sukauptą pensijų turtą. Siūlomas svarbių aplinkybių sąrašas iš dalies grindžiamas minėtoje EBPO apžvalgoje pateikiama šalių praktika. Pavyzdžiui, sunkios ligos (apžvalgoje vartojamos sąvokos serious illness, severe illness) atveju, lėšas iš pensijų fondo leidžia atsiimti Naujoji Zelandija, Lenkija; Kanadoje, priklausomai nuo pasirinkto pensijų kaupimo plano, atsiimti lėšas galima sutrumpėjus gyvenimo trukmei ar esant fizinei ar psichikos negaliai (shortened life expectancy, mental or physical disability). Remiantis šia šalių praktika, Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę baigti dalyvavimą pensijų kaupime, jei dalyviui priklauso paliatyvioji pagalba arba jam yra nustatytas 70-proc. ir daugiau netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidumas) arba dalyvis serga sunkia liga. Pritarus teikiamiems siūlymams, bus įgyvendintas Nutarimas.
Taip pat Pensijų kaupimo įstatymo
pensijų kaupime nesukakę senatvės pensijos amžių turi Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurie įtraukimo į pensijų kaupimo metais iki atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime termino, t. y. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Siūloma nustatyti išimtį tik tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir dirba turėdami trumpalaikius leidimus gyventi. Preziumuojama, kad ilgalaikius leidimus gyventi turintys užsieniečiai labiau sieja savo gyvenimą, taigi ir socialines garantijas, su Lietuva, todėl jų dalyvavimas pensijų kaupime yra tikslingas, skirtingai nuo tų užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta trumpam. Pagal šiuo metu galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą asmuo į pensijų kaupimą yra įtraukiamas, jei įtraukimo metų sausio 2 d. Lietuvoje yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimo ir atitinka įstatymo nustatytą amžiaus reikalavimą. Tokiu būdu kaupimo dalyviais tampa ir, pvz., laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys (pvz., Ukrainos karo pabėgėliai), ir, pvz., laikinai į Lietuvą dirbti atvykę asmenys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kai darbo sutartis yra sudaroma su užsieniečiais, darbdavys privalo šią informaciją pateikti ir asmeniui suprantama kalba. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir jo teisines pasekmes darbdavys prievolės informuoti darbuotojo jam suprantama kalba neturi.
Todėl neretai pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje laikinai gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai VSDF valdybos elektroninio gyventojų aptarnavimo sistema, kurioje pateikiama informacija apie pensijų kaupimą ir įtraukimą į jį, nesinaudoja arba per šią sistemą ar registruotais laiškais gautos informacijos nesupranta, o apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviais, sužino tik tada, kai atsisakymo terminas jau yra pasibaigęs. Pastebime, kad VSDF valdyba neturi duomenų, kiek pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, dėl to siūlomos nuostatos poveikio šiuo metu nėra galimybių. Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad į pensijų kaupimą nebebūtų pakartotinai įtraukiami asmenys kurie bus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte išvardytais pagrindais nutraukę dalyvavimą pensijų kaupime, kadangi, kai asmens tolimesnis dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis ir dėl to yra nutraukiamas, pakartotinis tokio asmens įtraukimas į pensijų kaupimą nebėra tikslingas. 2. Derinant Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas su siūlomais Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamos Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies pakeitimais, Įstatymo projekto 3 straipsniui keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti dalyvio teisę atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą tais atvejais, kai jis dėl svarbių aplinkybių baigia dalyvavimą pensijų kaupime. 3. Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą įtraukimo į pensijų kaupimą kartojimų skaičių, apimtį bei siūloma nustatyti papildomą galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pasibaigus atsisakymo terminui.
Siūloma atsisakyti įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus iki asmeniui sukaks 40 metų, t. y., siūloma nustatyti, kad pilnamečiai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami vieną kartą, o jei atsisako dalyvauti, įtraukimas pakartojamas dar vieną kartą po trijų metų. Atsisakiusiųjų dalyvauti pensijų kaupime įtraukimas būtų kartojamas ne iki asmenims sukanka 40 metų, kaip yra dabar pagal galiojančias Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, o tik vieną kartą po atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018 m. gegužės 25 d. pateikusi Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2246, siūlė įtraukimo į pensijų kaupimo mechanizmą kartoti 3 kartus po to, kai asmuo atsisako dalyvauti pensijų kaupime, tačiau svarstant nurodytą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seime, buvo priimtas kitoks sprendimas – kartoti įtraukimą į pensijų kaupimą kas trejus metus iki asmeniui sukaks 40 metų. Aptartais pakeitimais siūloma grįžti prie nuosaikesnio įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmo, jo visiškai neatsisakant, tačiau kartu ir netaikant tokio ilgo laikotarpio, t. y., nebekartoti įtraukimo į pensijų kaupimą iki asmeniui sukaks 40 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 dėl „Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Pensijų kaupimo įstatymo Nr.
XI-1691 pakeitimo įstatymu įgyvendinama pensijų kaupimo sistemos pertvarka, kuria, siekiant kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinti efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje, be kita ko, numatomas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, tačiau, siekiant nepažeisti teisingumo ir kitų konstitucinių imperatyvų, suteikiama teisė šiems asmenims atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.<...> Vadinasi, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčijamu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą siekiant paskatinti dalyvauti pensijų kaupime šiuos asmenis, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje. Pažymėtina, kad šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime.“ Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pats įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmas yra priemonė paskatinti jaunus žmones kaupti papildomas lėšas savo senatvei pensijų kaupimo sistemoje. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad jaunesnių nei 40 metų amžiaus asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, paties įtraukimo mechanizmo atsisakyti nesiūloma, tačiau siūloma sumažinti pakartotinių įtraukimų skaičių.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys nesusipažįsta su VSDF valdybos jiems pateikta informacija apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, nepriima sąmoningo sprendimo dalyvauti ar nedalyvauti pensijų kaupime, tačiau pradėjus skaičiuoti nuo jų darbo užmokesčio pensijų kaupimo įmokas, supranta, kad pensijų kaupimo įmokų atskaitymas nuo darbo užmokesčio šiuo metu yra jiems nepriimtinas. Tačiau pasibaigus atsisakymo terminui atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime šiuo metu galima tik esant svarbioms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant didinti pensijų kaupimo sistemos lankstumą, kartu siūloma nustatyti papildomą galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pasibaigus atsisakymo terminui (įtraukimo metų birželio 30 d.). Siūloma nustatyti, kad asmuo gali pateikti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime iki įtraukimo metų spalio 31 d., t. y., tada, kai jo vardu jau yra pradėtos skaičiuoti pensijų kaupimo įmokos nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Tokiu atveju siūloma nustatyti, kad asmens sumokėtos pensijų kaupimo įmokos ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinamos asmeniui, o valstybės biudžeto pervesto pensijų įmokos už dalyvį grąžinamos VSDF valdybai (pastaroji atsiskaito su valstybės biudžetu pagal apskaitą ir atskaitomybę reguliuojančius teisės aktus). 4. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomas techninio pobūdžio Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimas keičiant Lietuvos statistikos departamento pavadinimą į Valstybės duomenų agentūrą. 5. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnyje siūloma trumpinti terminą, per kurį asmuo, norintis laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą į savo pensijų kaupimo sąskaitą, apie tai turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei.
Šiuo metu pagal galiojančias Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, faktiškai pensijų kaupimo įmokų pervedimas sustabdomas po 2 mėnesių nuo asmens prašymo pateikimo. Pavyzdžiui, asmuo rugsėjo 2 d. kreipėsi dėl įmokų į pensijų kaupimą laikino sustabdymo. Pagal galiojantį reguliavimą, jo prašymas įsigaliotų nuo lapkričio 1 d. (ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, bet nuo kalendorinio mėnesio 1 d.). Taigi faktiškai tik lapkričio mėnesį nuo darbuotojo rugsėjo mėnesio atlyginimo nebeskaičiuojamos pensijų kaupimo įmokos. Tokie terminai piktina pensijų kaupimo dalyvius, kadangi neretai jie kreipiasi dėl laikino pensijų kaupimo įmokų stabdymo pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, sumažėjus pajamoms, susidūrę su finansiniais sunkumais ir pan. Teikdami prašymą laikinai stabdyti įmokų pervedimą, jie tikisi laikinai pagerinti savo finansinę situaciją, tačiau neįvertina fakto, kad pagal šiuo metu galiojančią laikino įmokų stabdymo procedūrą, jų prašymas bus patenkintas per Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą terminą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad dalyviui pateikus prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokas, įmokos jos nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po prašymo laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmos dienos. Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas prašymo laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą įregistravimo terminas – ne daugiau kaip 3 darbo dienos. Įgyvendinus siūlymą, didžioji dalis gavėjų prašymų stabdyti įmokas įsigaliotų jau nuo kito kalendorinio mėnesio pradžios.
Vėliau (t.y nuo antro kalendorinio mėnesio, einančio po prašymo pateikimo mėnesio, pirmos dienos) įsigaliotų tik tie asmenų prašymai, kurie būtų gauti pačioje kalendorinio mėnesio pabaigoje. Laikantis minėtųjų prašymų įregistravimo terminų, jie nebūtų įregistruoti tą patį kalendorinį mėnesį. Taip pat siūloma nustatyti galimybę stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams (šiuo metu galioja 12 mėnesių) kas 10 metų. 10 metų terminas būtų skaičiuojamas nuo pirmo prašymo stabdyti pensijų kaupimo įmokas pateikimo mėnesio. Ilgesnis pensijų įmokų sustabdymo laikotarpis grindžiamas tuo, kad finansiniai sunkumai, dėl kurių asmuo stabdo pensijų įmokų mokėjimą, gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių. Pavyzdžiui, asmuo pirmą kartą stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimą 12 mėnesių buvo pateikęs 2022 m. vasario mėnesį. Pagal siūlomus pakeitimus, kitą kartą stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimą toks dalyvis galėtų 2032 m. vasario mėnesį. Siūlymas grindžiamas tuo, kad šiuo metu laikinas įmokų pervedimo stabdymas įmanomas tik vieną kartą per visą dalyvavimą pensijų kaupime. Siekiant nepaneigti pensijų sistemos tikslo ir užtikrinti pensijų kaupimo ilgalaikiškumą, tęstinumą, nuoseklumą ir tai, kad pensijų kaupimas skirtas užtikrinti papildomas pensinio pobūdžio išmokas, tačiau kartu suteikti dalyviams daugiau lankstumo ir galimybių, esant asmeninėms situacijoms, laikinai pasididinti disponuojamas pajamas, siūloma trumpalaikio stabdymo galimybę numatyti periodiškai. Antai, asmuo, pradėjęs dirbti ir dalyvauti pensijų kaupime būdamas 25 metų amžiaus, iki senatvės pensijos amžiaus įvairiais gyvenimo tarpsniais trumpalaikio pensijų įmokų stabdymo galimybe iš viso galėtų pasinaudoti 4 kartus (96 mėnesius). 6.
keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apie svarbius su pensijų kaupimu susijusius aspektus asmenys būtų informuojami likus ne 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o 3 metams. Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į
nežinia, dėl ko krito akcijų vertės, įskaitant ir pensijų fondų investicijas. Dėl ganėtinai trumpo termino (3 mėnesiai iki senatvės pensijos amžiaus), skirto informuoti vyresnio amžiaus žmones apie tai, kas jiems priklausytų sukakus senatvės pensijos amžių iš pensijų kaupimo bendrovių, būtent vyresni žmonės nežinojo, ką daryti po senatvės pensijos amžiaus sukakties su jiems priklausančiu pensijų turtu ir dėl to atsidūrė nepalankesnėje situacijoje, nei jaunesni pensijų kaupimo dalyviai. Siekiant to išvengti, siūloma įpareigoti pensijų kaupimo bendroves jau prieš 3 metus iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, periodiškai informuoti apie sukauptą turtą, datą, kada jo turtas bus perkeltas į pensijų turto išsaugojimo fondą bei kas galėtų priklausyti asmeniui pagal jo sukaupto pensijų turto dydį. 7. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje siūloma nustatyti pensijų turto sumos, išmokamos pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Kadangi visi turtiniai santykiai yra tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės, kreiptis dėl dalyvavimo nutraukimo pensijų kaupime išimtiniais atvejais pagal keičiamą Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, siūloma į pensijų kaupimo bendroves. Asmuo, kreipdamasis į pensijų kaupimo bendrovę, privalės pateikti svarbias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Pensijų kaupimo bendrovė per 5 darbo dienas priims sprendimą, po to konvertuos pensijų fondo vienetus sprendimo priėmimo dienos verte ir pinigines lėšas per 30 kalendorinių dienų visą sumą perves dalyviui į jo nurodytą sąskaitą. Taip pat keičiamame Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje siūloma nustatyti, kad atidėto anuiteto atveju, anuitetas pradedamas mokėti nuo mėnesio, kai asmuo sukanka 85 metus, pirmos dienos. Tokiu atveju asmenys gaus anuitetą visuomet už pilną mėnesį, kas yra palankiau, nei, pavyzdžiui, nuo mėnesio vidurio, jei asmuo gimė mėnesio viduryje. Siūloma Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti, kad VSDF valdyba, kuri yra pensijų anuitetų mokėtojas, turi teisę siūlyti kelis vienos rūšies anuitetus su skirtingomis savybėmis. Toks keitimas pagrįstas praktikoje mokamų anuitetų pasirinkimais. VSDF valdybos duomenimis,
standartinius anuitetus su garantuojamu laikotarpiu (atitinkamai 607 asmenys ir
anuitetas su garantuojamu laikotarpiu yra tas pats standartinis anuitetas tik pasižymi skirtingomis savybėmis dėl paveldėjimo. Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas yra kitoks savo esme, palyginti su standartiniu anuitetu (ar standartiniu anuitetu su garantuojamu laikotarpiu), nes jis pradedamas mokėti tik nuo Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos amžiaus ribos (85 metai) ir jo mokėjimui skiriama ne visa pensijų įmokos, pervedamos iš pensijų kaupimo bendrovės, suma – dalis jos lieka pensijų kaupimo bendrovėje, toliau investuojama ir mokama asmeniui kaip periodinė išmoka iki jam sukaks 85 metai. VSDF valdybos duomenimis, 2023 m. pabaigoje buvo 288 asmenys, pasirašę atidėtojo anuiteto sutartis.
Kitas siūlomas Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimas – galimybė atsiimti vienkartine išmoka sukauptas lėšas tada, kai sukauptas turtas viršija vienkartinės išmokos ribą (vietoj 5 000 eurų nustatant 10 000 eurų ribą), bet nesiekia anuiteto ribos (virš 10 000 eurų). Šiuo metu tai yra lėšos nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų. Šios išmokų ribos galioja šiuo metu. Tai yra indeksuotos Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4-5 dalyse nurodytų pensijų išmokų ribų sumos. Šis siūlymas teikiamas įvertinus, kad dėl kainų didėjimo ir infliacijos šiuo metu nustatyta
pagal Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalį pensijų išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, konkrečius dydžius skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. Indeksuojant pensijų išmokų ribas, pradiniai Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4-5 dalyse nustatyti išmokų ribų dydžiai nesikeičia. Siūloma tokiems asmenims leisti pasirinkti, ar gauti periodinę išmoką, ar vienkartinę išmoką. VSDF valdybos duomenimis nuo
pensijų kaupimo bendrovėmis yra sudarę 8 199 asmenys. Taigi teoriškai teik asmenų galėtų paliesti siūlomi pakeitimai ir jie galėtų kreiptis dėl likusios sumos išmokėjimo vienkartine išmoka (tokia galimybė numatyta Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose). 8. Įstatymo projekto 9-15 straipsniai (keičiami Pensijų kaupimo įstatymo 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸ straipsniai ir Pensijų kaupimo įstatymo priedas) apima techninio pobūdžio pakeitimus, susijusius su praktiniu Pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimu.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 9 straipsniu siūlomame keisti Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnyje siūloma nustatyti pareigą pensijų kaupimo bendrovėms informuoti asmenį apie priežastis, dėl kurios nebuvo įregistruota pensijų išmokų sutartis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo sudarė pensijų išmokos sutartį bet pateikus ją registruoti VSDF valdybai, sutartis nėra įregistruojama, nes asmuo ir (ar) pensijų kaupimo bendrovė nepateikė pensijų išmokos sutarčiai įregistruoti būtinų duomenų, pavyzdžiui, pagal pateiktą sutartį VSDF valdyba negali identifikuoti asmens. VSDF valdyba apie tai, kad neįregistravo pensijų išmokos sutarties ir dėl kokių priežasčių to padaryti negali, informuoja pensijų kaupimo bendroves (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“ 21 punktas), tačiau pastarosios nepraneša apie tai asmeniui, kadangi šiuo metu tokios prievolės neturi. Tokiu būdu asmuo tikisi, kad sudarė pensijų išmokos sutartį ir įgyja lūkestį, kad netrukus pradės gauti anuitetą. Tačiau kitai sutarties šaliai, t. y. pensijų kaupimo bendrovei, gavus duomenis apie kliūtis sutarčiai registruoti, ir kaip sutarties šaliai nesiėmus jokių veiksmų informuojant kitą susitariančią šalį, šie lūkesčiai pažeidžiami ir nėra įgyvendinami.
Taip pat Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai dalyvis kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę su prašymu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl išimtinių aplinkybių bei pateikia tas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pensijų įmokų mokėjimas nebevykdomas, o paskutinis mėnuo, už kurį yra skaičiuojamos pensijų įmokos, būtų mėnuo, einantis prieš mėnesį, kai prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai buvo gauti pensijų kaupimo bendrovėje. Pavyzdžiui, dalyviui pateikus prašymą ir pagrindžiančius dokumentus atitinkamų metų kovo 15 d., paskutinis mėnuo, kada būtų skaičiuojamos pensijų įmokos, būtų atitinkamų metų vasaris. Minimo pavyzdžio atveju, jei pensijų kaupimo dalyvis yra dirbantis asmuo, faktiškai pensijų kaupimo įmokos už vasario mėnesį pensijų kaupimo bendrovę pasiektų balandžio mėnesį, t. y. po to, kai dalyvavimas pensijų kaupime yra nutraukiamas. Tokiu atveju siūloma, kad ši pensijų įmokų suma būtų grąžinta dalyviui per 5 darbo dienas. Identiška tvarka taikoma pagal šiuo metu galiojančią Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvis sudaro pensijų išmokos sutartį. Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovės turi teisę iš VSDF valdybos prašyti duomenų apie tai, ar asmeniui yra paskirta išankstinė senatvės pensija.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką turi ne tik asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, bet ir tie asmenys, kuriems yra paskirta išankstinė senatvės pensija, Kad ši teisė būtų įgyvendinama, pensijų kaupimo bendrovės turi turėti teisę kreiptis į VSDF valdybą dėl duomenų apie išankstinės senatvės pensijos paskyrimą asmeniui. Kadangi pensijų anuitetų mokėtojas priima sprendimus dėl pensijų anuitetų skyrimo, siūloma keisti sprendimus dėl anuitetų mokėjimo, kurie nėra priimami, į sprendimus dėl anuitetų skyrimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmeniui jo prašymu anuitetas gali būti mokamas kas ketvirtį arba kas pusmetį. Tai ypač aktualu asmenims, kurie gauna mažo dydžio periodines pensijų išmokas. Siūloma kolegialiam Pensijų anuitetų fondo priežiūros organui – Pensijų anuitetų tarybai suteikti teisę teikti siūlymus, rekomendacijas dėl pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tobulinimo bei siūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių pensijų kaupimą ar pensijų anuitetų mokėtojo veiklą, tobulinimo. Iki šiol Pensijų anuitetui taryba turėjo teisę tik teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl paties Pensijų anuiteto fondo valdymo, tačiau jei Pensijų anuitetų taryba įžvelgia pensijų anuiteto mokėtojo veiklos tobulinimo galimybes, šiam iš ekspertų sudarytam priežiūros organui, turėtų būti suteikta teisė teikti siūlymus ir dėl Pensijų anuiteto mokėtojo veiklos tobulinimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad Pensijų anuitetų tarybos pirmininką išsirenka patys tarybos nariai, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kadangi patys tarybos nariai turi žinių ir kompetencijų leidžiančių atrinkti geriausiai tarybos pirmininko pozicijai tinkamą asmenį.
Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro 5 nariai, siekiant užtikrinti šios tarybos veiklos nepertraukiamumą, siūlomą kvorumą mažinti nuo 4 iki 3 narių. Pensijų kaupimo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo vienašališkai atsisako įsigyti pensijų anuitetą (tą jis gali padaryti per 10 darbo dienų po sprendimo skirti anuitetą pateikimo) ir per tą laikotarpį, t. y. per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti anuitetą pateikimo asmuo miršta arba yra paskelbiamas mirusiu, pasekmės yra tos pačios, kaip ir asmeniui atsisakius pensijų anuiteto, t. y. asmuo lieka dalyviu. Paveldėjimo atveju, toks teisinis reguliavimas yra palankesnis paveldėtojams, nes dalyvio lėšos visais atvejais yra paveldimos, o pensijų išmokos, t. y. anuitetai – paveldimos tik priklausomai nuo dalyvio pasirinktos pensijų išmokos rūšies. Taigi, pavyzdžiui, asmuo pasirinko standartinį anuitetą, kuris yra nepaveldimas, ir per 10 darbo dienų po sprendimo skirti standartinį anuitetą pateikimo, asmuo miršta – pagal siūlomą teisinį reguliavimą, jo sukauptos lėšos bus paveldimos. Pensijų kaupimo įstatymo priede siūloma keisti Lietuvos statistikos departamento pavadinimą. 9. Įstatymo projekto 18 straipsniu (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektu teikiami siūlymai įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., nes reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su įgyvendinant Nutarimą keičiamomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis (pvz., sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti Kritinių ligų ir būklių sąrašą, o VSDF valdybos direktorius pakeisti su anuitetų apskaičiavimu ir mokėjimu susijusius teisės aktus). 10.
priimto įstatymo įgyvendinimą, siūloma nustatyti įstatymo taikymą apibrėžiančias nuostatas:
m. gruodžio 31 d. į pensijų kaupimą įtraukti užsieniečiai, neturintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, gali kreiptis į VSDF valdybą su prašymu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir grąžinti sumokėtas pensijų kaupimo įmokas;
įsigaliojimo, sudarė su pensijų kaupimo bendrovėmis sudarė sutartis dėl periodinių išmokų, siūloma nustatyti galimybę atsiimti likusią sumą vienkartine išmoka;
keičiamo Pensijų kaupimo įstatymo 35² straipsnio 4 dalis taikoma atrenkant naujos kadencijos Pensijų anuitetų fondo tarybos narius ir renkant šios tarybos pirmininką, t. y., naujos Pensijų anuitetų fondo tarybos narių atrankos ir pirmininko išrinkimą reguliuojančios nuostatos nebus taikomos dabartinei Pensijų anuitetų fondo tarybai;
pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis. 11. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad taip, kaip ir savanoriško pensijų kaupimo sutarties nutraukimo atveju, kai asmuo dar nėra suakęs senatvės pensijos amžiaus, nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, išmokama sukaupto turto dalis, lygi asmens sumokėtoms bei į pensijų fondą pervestoms socialinio draudimo įmokoms, nėra apmokestinama. Teikiamų siūlymų įgyvendinimo mechanizmas Asmenų, kuriems dėl svarbių aplinkybių galės baigti dalyvavimą pensijų kaupime, prašymus priims pensijų kaupimo bendrovės.
Pagal asmens pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, pagrindžiančius svarbias aplinkybes, bei priimto įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bendrovės sprendimus dėl asmens prašymo tenkinimo arba netenkinimo. Su bendrovių sprendimais nesutinkantys pensijų kaupimo dalyviai šiuos sprendimus turės teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dalyvavimą pensijų kaupime nutraukti pageidaujantys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neturintys užsieniečiai, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d., turės teisę teikti laisvos formos prašymus nutraukti pensijų kaupimą VSDF valdybos administravimo įstaigoms. Dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) bus grąžintos pačiam dalyviui per 30 kalendorinių dienų nuo dalyvavimo kaupime nutraukimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre. Valstybės biudžeto lėšomis už dalyvį sumokėta skatinamoji įmoka (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) bus grąžinta pensijų įmokas administruojančiai ir apskaitančiai VSDF vadybai. Įstatymo projektu siūlomi laikino įmokų į pensijų fondus stabdymo pakeitimai bus įgyvendinami šiuo metu galiojančia tvarka, Įstatymo projektu siūlomą 10 metų terminą skaičiuojant nuo pirmą kartą asmens pateikto prašymo.
Įgyvendinant priimtą įstatymą:
priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, peržiūrėti duomenų teikimo sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis;
pasirengti nagrinėti asmenų prašymus nutraukti pensijų kaupimą (tiek užtikrinant žmogiškuosius išteklius, jų kompetenciją bei peržiūrėti vidaus tvarkas, kuriomis detalizuos ginčų nagrinėjimą, pasirengti tvarkyti papildomus asmens duomenis, gautus nagrinėjant asmenų prašymus dėl pensijų kaupimo nutraukimo ir kt.)
1Bus įgyvendintas Nutarimas,
taip užtikrinant Pensijų kaupimo įstatymo atitiktį Konstitucijai. 2. Padidės pensijų kaupimo dalyvių pasitikėjimas pensijų kaupimo sistema jai tapus lankstesne ir labiau atitinkančia individualius pensijų kaupimo dalyvių poreikius. Tai skatins asmenis, kurie gali dalyvauti pensijų kaupime, pradėti pensijų kaupimą, o pradėjus – jame išlikti iki jie sukaks amžių, kai įgis teisę į pensijos išmokas. Rodikliai, pagal kuriuos bus stebimas sprendimo įgyvendinimas Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja daugiau kaip 1,4 milijono darbingo amžiaus asmenų, iš jų apie 766 tūkst. asmenų yra aktyvūs, t. y., pensijų įmokas mokantys, dalyviai. Įvertinus tai, kad atsiradus pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dalis dalyvių pasitrauks, siektina, kad 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių, t. y., 613 tūkst. asmenų. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu teikiamus siūlymus, bus:
1įgyvendintas Nutarimas;
lankstesnė, labiau atliepianti individualius dalyvių poreikius. Galimos kilti neigiamos priimto įstatymo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 7 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Jei dėl svarbių aplinkybių didelė pensijų kaupimo dalyvių dalis pasitrauks iš pensijų kaupimo, tai gali turėti neigiamų pasekmių pensijų kaupimo bendrovėms ir VSDF valdybos valdomam Pensijų anuitetų fondui. Pensijų anuitetų fondas yra organizuotas taip, kad būtų administruojamas iš atskaitymų nuo pensijų anuitetų gavėjų į šį fondą sumokėtų vienkartinių įmokų. Veiklos pradžioje valstybė yra įsipareigojusi suteikti Pensijų anuitetų fondui paskolas administravimo išlaidoms finansuoti, jeigu Pensijų kaupimo įstatyme numatytų administravimo atskaitymų nuo vienkartinių įmokų nepakanka. Iki šiol Pensijų kaupimo įstatyme nebuvo numatyta galimybė nutraukti dalyvavimo pensijų kaupime ir buvo apibrėžtos objektyvios sąlygos, kada pensijų kaupimo dalyviai privalo įsigyti pensijų anuitetus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Pensijų anuitetų fondo veikla yra subalansuota ir tvari, pinigų srautai nesunkiai prognozuojami.
Numačius galimybę pensijų kaupimo dalyviams, esant svarbioms aplinkybėms, nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, bus paveiktas ir Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumas, priklausomai nuo pensijų kaupimo dalyvių dalies, kuri nutrauks dalyvavimą pensijų kaupime. Dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas esant svarbioms aplinkybėms, kai tokia galimybe pasinaudotų iki 1 proc. pensijų kaupimo dalyvių, yra nereikšminga ir esminės įtakos Pensijų anuitetų fondo veiklai nepadarytų. Augant nutraukimų skaičiui, didėtų ir poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumui. Nutraukimo priežasčių sąrašui nesant baigtiniam, t. y., numačius galimybę nutraukti kaupimą dėl kitų svarbių priežasčių, kurios nėra aiškiai apibrėžtos, mažėtų ilgalaikių Pensijų anuiteto fondo pinigų srautų prognozavimo tikslumas. Žemiau lentelėje (žr. 2 lentelę) yra įvertinta įtaka Pensijų anuitetų fondo veiklai, jeigu pensijų kaupimo sutartis nutrauktų kas penktas pensijų kaupimo dalyvis arba sumažėtų ilgalaikių Pensijų anuiteto fondo pinigų srautų prognozių tikslumas. Sritis Kai nėra galimybės nutraukti pensijų kaupimo sutarties Kai galimybe nutraukti pensijų kaupimo sutartis pasinaudoja kas penktas dalyvis Valstybės suteikiamų paskolų poreikis Naujų paskolų poreikis iki 2025 m. iki 2030 m. Bendra paskolų suma iki 0,6 mln. eurų iki 2,5 mln. eurų Visos paskolos grąžinamos iki 2028 m. iki 2035 m. Valstybės dotacijos poreikis dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės Itin mažai tikėtinas Tikėtinas, nes, pakeitus investavimo strategiją, nebūtų sukauptas pakankamas tam skirtas atidėjinys Sumažėjus ilgalaikių Pensijų anuiteto fondo pinigų srautų prognozių tikslumui:
Pensijų anuitetų indeksacija Bent 2 proc. kasmet 0–1 proc. kasmet 2 lentelė.
Dalyvių išėjimo iš pensijų kaupimo poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai Šaltinis: VSDF valdybos duomenys Pensijų kaupimo bendrovės, įgyvendindamos Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, turės užtikrinti pakankamas likvidžių lėšų sumas, kad galėtų Įstatymo projektu siūlomais nustatyti terminais atsiskaityti su dalyvavimą pensijų kaupime nutraukiančiais dalyviais. Esant didesniam iš pensijų kaupimo pasitraukiančių asmenų skaičiui, turės būti peržiūrimos ir pensijų turto investavimo strategijos, o tai gali neigiamai paveikti pensijų fondų grąžą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus priimtam įstatymui, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų. 11.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektu teikiamus siūlymus, iki 2024 m. gruodžio 31 d.:
turės parengti ir sveikatos apsaugos ministras pakeisti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintą sunkių ligų sąrašą. 2. VSDF valdyba parengti ir VSDF valdybos direktorius priimti VSDF valdybos direktoriaus 2020 m. birželio 3 d. įsakymo „Dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;
3Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti,
o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimus:
Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 705 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų kandidatams į pensijų anuitetų fondo tarybos narius ir kandidatų į pensijų anuitetų fondo tarybos narius atrankos tvarkos aprašo ir pensijų anuitetų fondo tarybos narių darbo užmokesčio, kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydžių nustatymo ir jų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų priimtam įstatymui įgyvendinti nereikės.
Sutaupyti lėšų nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, buvo surengta viešoji konsultacija su visuomene. Apklausa ir jos rezultatai nurodyti šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra:
„pensijų kaupimas“, „dalyvavimas pensijų kaupime“, „pensijų išmokos“, „pensijų
anuitetas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO
2024-09-24 Nr. XIVP-4157 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą ir įvertinusi jo pateiktus pensijų kaupimo nutraukimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį.“ Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, norintys tapti pensijų fondo dalyviais, sudaro pensijų kaupimo sutartis nutylėjimu (keičiamo įstatymo
yra sudaroma tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, keičiamame įstatyme turi būti reguliuojamas šiuos teisinius santykius nustačiusių pensijų kaupimo sutarčių nutraukimas, o ne
„dalyvavimo baigimas“ ar „sprendimo nebaigti dalyvio dalyvavimo priėmimas“,
nepaisant to, kokiu būdu buvo sudaryta sutartis.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų atitinkamai patikslinti aptariamas formuluotes ir su jomis susijusias pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo nuostatas (pavyzdžiui, vietoj keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkto nuostatos „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena“, mūsų nuomone turėtų būti nustatyta pensijų kaupimo sutarties nutraukimo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre diena. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.“
įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytos priežastys, dėl kurių dalyvis turėtų teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nustatyti ir dalyvio teisės (be jau numatytos keičiamo įstatymo 13 straipsnyje) dėl nurodytų priežasčių stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime tų priežasčių buvimo laikotarpiu. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma įtvirtinti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Siūlymas neapima sutuoktinių ar kitų šeimos narių, kadangi patys sutuoktiniai ir kiti pilnamečiai dalyvio šeimos nariai, sirgdami sunkiomis ligomis, galėtų pasinaudoti savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptomis lėšomis, jei patys yra pensijų kaupimo dalyviai. Tačiau siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams (įtėviams), kadangi pajamų suma, reikalinga vaiko (įvaikio) būklei pagerinti, gali būti didelė ir tokiu atveju abiejų tėvų (įtėvių) dalyvavimas pensijų kaupime gali tapti apsunkintas, taip pat pensijų turto, sukaupto tik vieno iš tėvų (įtėvių), galėtų neužtekti padengti išlaidų, kilusių dėl jo nepilnamečio vaiko (įvaikio) sunkios sveikatos būklės.“ Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės neatsispindi projektu siūlomame reguliavime, todėl abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinti aiškinamajame rašte nurodyti aspektai. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas“.
Šią nuostatą reikėtų derinti tarpusavyje su keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena.“ Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti pensijų kaupimo bendrovių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad „dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtrauktas užsienietis, ir kuris nuo jo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. Šiame punkte nustatytu atveju užsieniečiui išmokamas jo vardu ir už jo lėšomis sumokėtas įmokas sukauptas pensijų turtas, jo dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.“ Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką.
Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalį, „<...> dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Aptariamos taisyklės būtų taikomos užsieniečiams, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą (t. y. patys nesikreipė dėl pensijų kaupimo sutarties sudarymo) ir nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siūloma nustatyti išimtį tik tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir dirba turėdami trumpalaikius leidimus gyventi. Preziumuojama, kad ilgalaikius leidimus gyventi turintys užsieniečiai labiau sieja savo gyvenimą, taigi ir socialines garantijas, su Lietuva, todėl jų dalyvavimas pensijų kaupime yra tikslingas, skirtingai nuo tų užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta trumpam.
Pagal šiuo metu galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą asmuo į pensijų kaupimą yra įtraukiamas, jei įtraukimo metų sausio 2 d. Lietuvoje yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimo ir atitinka įstatymo nustatytą amžiaus reikalavimą. Tokiu būdu kaupimo dalyviais tampa ir, pvz., laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys (pvz., Ukrainos karo pabėgėliai), ir, pvz., laikinai į Lietuvą dirbti atvykę asmenys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kai darbo sutartis yra sudaroma su užsieniečiais, darbdavys privalo šią informaciją pateikti ir asmeniui suprantama kalba. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir jo teisines pasekmes darbdavys prievolės informuoti darbuotojo jam suprantama kalba neturi.
Todėl neretai pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje laikinai gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai VSDF valdybos elektroninio gyventojų aptarnavimo sistema, kurioje pateikiama informacija apie pensijų kaupimą ir įtraukimą į jį, nesinaudoja arba per šią sistemą ar registruotais laiškais gautos informacijos nesupranta, o apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviais, sužino tik tada, kai atsisakymo terminas jau yra pasibaigęs.“ Galima preziumuoti, kad aptariama dalyvių grupė nežinojo ar nesuprato įtraukimo į pensijų kaupimą teisinių santykių ir jų pasekmių, galimai jie yra išvykę ir negali dalyvauti pensijų kaupime dėl objektyvių priežasčių, todėl svarstytina, ar siūlymas jiems nutraukiant pensijų kaupimo sutartis išmokėti tik jų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) yra pagrįstas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio ir darbdavio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“ (toliau
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> kad VSDF valdyba neturi duomenų, kiek pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje <...>“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, galima preziumuoti, kad dalyvių, kurie yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtraukti užsieniečiai, ir kurie nuo jų įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, dalyvavimas pensijų kaupime yra itin apsunkintas ir betikslis. Siekiant tinkamai įgyvendinti dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, įstatymo projekto 20 straipsnyje reikėtų nustatyti šių dalyvių informavimo apie teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį taisykles. 6.
tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatos yra vienkartinio taikymo, jas siūlytina dėstyti įstatymo projekto 20 straipsnyje, reguliuojančiame šio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. 7. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d.“ suponuoja išvadą, kad naujai siūlomos aptariamos dalies taisyklės galiotų atgal, o tai nedera su teisės principu, pagal kurį įstatymas atgal negalioja. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir darbdavys (darbdaviai), įstatymo projekte reguliuojant dalyvio turto dalies išmokėjimo taisykles jam nutraukiant pensijų kaupimo sutartį, reikėtų aiškiau nustatyti darbdavio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamo dalyviui taisykles. 9. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 1 punkto formuluotę „kitą darbo dieną, einančią po nurodyto sprendimo priėmimo dienos“ siūlytina tikslinti, papildant kur konkrečiai sprendimas nurodytas arba atsisakyti žodžio „nurodyto“ ir nurodyti, koks sprendimas turimas omeny (pvz., pensijų kaupimo bendrovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo). 10. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti nuostatą „Asmens mirtis (paskelbimas mirusiu) šioje dalyje nurodytu atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą laikotarpiu sukelia tas pačias pasekmes kaip asmens atsisakymas įsigyti pensijų anuitetą“, aiškiai nurodant, kokias būtent pasekmes sukelia asmens mirtis (paskelbimas mirusiu), pvz., pateikiant nuorodas į konkrečias įstatymo nuostatas, straipsnio dalis ar pan. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J.
Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO
nr. xivp-4157 2025-05-21
dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Dainoras Bradauskas, Rasa Budbergytė, Raimondas Kuodis, Algimantas Radvila, Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d. * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“ (čia ir toliau – išskirta mūsų).
Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą ir įvertinusi jo pateiktus pensijų kaupimo nutraukimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį.“ Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, norintys tapti pensijų fondo dalyviais, sudaro pensijų kaupimo sutartis nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis) arba raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis). Pensijų kaupimo sutartis yra sudaroma tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, keičiamame įstatyme turi būti reguliuojamas šiuos teisinius santykius nustačiusių pensijų kaupimo sutarčių nutraukimas, o ne „dalyvavimo baigimas“ ar „sprendimo nebaigti dalyvio dalyvavimo priėmimas“, nepaisant to, kokiu būdu buvo sudaryta sutartis.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų atitinkamai patikslinti aptariamas formuluotes ir su jomis susijusias pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo nuostatas (pavyzdžiui, vietoj keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkto nuostatos „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena“, mūsų nuomone turėtų būti nustatyta pensijų kaupimo sutarties nutraukimo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre diena. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.“ Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nustatyti ir dalyvio teisės (be jau numatytos keičiamo įstatymo 13 straipsnyje) dėl nurodytų priežasčių stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime tų priežasčių buvimo laikotarpiu. Nesvarstyti, projektą Nr.
Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
straipsnio 8 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma įtvirtinti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Siūlymas neapima sutuoktinių ar kitų šeimos narių, kadangi patys sutuoktiniai ir kiti pilnamečiai dalyvio šeimos nariai, sirgdami sunkiomis ligomis, galėtų pasinaudoti savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptomis lėšomis, jei patys yra pensijų kaupimo dalyviai. Tačiau siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams (įtėviams), kadangi pajamų suma, reikalinga vaiko (įvaikio) būklei pagerinti, gali būti didelė ir tokiu atveju abiejų tėvų (įtėvių) dalyvavimas pensijų kaupime gali tapti apsunkintas, taip pat pensijų turto, sukaupto tik vieno iš tėvų (įtėvių), galėtų neužtekti padengti išlaidų, kilusių dėl jo nepilnamečio vaiko (įvaikio) sunkios sveikatos būklės.“ Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės neatsispindi projektu siūlomame reguliavime, todėl abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinti aiškinamajame rašte nurodyti aspektai. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas“.
Šią nuostatą reikėtų derinti tarpusavyje su keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena.“ Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti pensijų kaupimo bendrovių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad „dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio
pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.
Šiame punkte nustatytu atveju užsieniečiui išmokamas jo vardu ir už jo lėšomis sumokėtas įmokas sukauptas pensijų turtas, jo dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.“ Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką. Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalį,
„<...> dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama
ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Aptariamos taisyklės būtų taikomos užsieniečiams, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą (t. y. patys nesikreipė dėl pensijų kaupimo sutarties sudarymo) ir nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siūloma nustatyti išimtį tik tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir dirba turėdami trumpalaikius leidimus gyventi. Preziumuojama, kad ilgalaikius leidimus gyventi turintys užsieniečiai labiau sieja savo gyvenimą, taigi ir socialines garantijas, su Lietuva, todėl jų dalyvavimas pensijų kaupime yra tikslingas, skirtingai nuo tų užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta trumpam. Pagal šiuo metu galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą asmuo į pensijų kaupimą yra įtraukiamas, jei įtraukimo metų sausio 2 d. Lietuvoje yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimo ir atitinka įstatymo nustatytą amžiaus reikalavimą. Tokiu būdu kaupimo dalyviais tampa ir, pvz., laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys (pvz., Ukrainos karo pabėgėliai), ir, pvz., laikinai į Lietuvą dirbti atvykę asmenys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kai darbo sutartis yra sudaroma su užsieniečiais, darbdavys privalo šią informaciją pateikti ir asmeniui suprantama kalba. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir jo teisines pasekmes darbdavys prievolės informuoti darbuotojo jam suprantama kalba neturi.
Todėl neretai pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje laikinai gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai VSDF valdybos elektroninio gyventojų aptarnavimo sistema, kurioje pateikiama informacija apie pensijų kaupimą ir įtraukimą į jį, nesinaudoja arba per šią sistemą ar registruotais laiškais gautos informacijos nesupranta, o apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviais, sužino tik tada, kai atsisakymo terminas jau yra pasibaigęs.“ Galima preziumuoti, kad aptariama dalyvių grupė nežinojo ar nesuprato įtraukimo į pensijų kaupimą teisinių santykių ir jų pasekmių, galimai jie yra išvykę ir negali dalyvauti pensijų kaupime dėl objektyvių priežasčių, todėl svarstytina, ar siūlymas jiems nutraukiant pensijų kaupimo sutartis išmokėti tik jų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) yra pagrįstas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio ir darbdavio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad „<...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> kad VSDF valdyba neturi duomenų, kiek pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje <...>“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, galima preziumuoti, kad dalyvių, kurie yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtraukti užsieniečiai, ir kurie nuo jų įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, dalyvavimas pensijų kaupime yra itin apsunkintas ir betikslis. Siekiant tinkamai įgyvendinti dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, įstatymo projekto 20 straipsnyje reikėtų nustatyti šių dalyvių informavimo apie teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį taisykles.
Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatos yra vienkartinio taikymo, jas siūlytina dėstyti įstatymo projekto 20 straipsnyje, reguliuojančiame šio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata
„Nuo 2019 m. sausio 1 d.“ suponuoja išvadą, kad naujai siūlomos aptariamos
dalies taisyklės galiotų atgal, o tai nedera su teisės principu, pagal kurį įstatymas atgal negalioja. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d. * 8.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir darbdavys (darbdaviai), įstatymo projekte reguliuojant dalyvio turto dalies išmokėjimo taisykles jam nutraukiant pensijų kaupimo sutartį, reikėtų aiškiau nustatyti darbdavio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamo dalyviui taisykles. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 1 punkto formuluotę „kitą darbo dieną, einančią po nurodyto sprendimo priėmimo dienos“ siūlytina tikslinti, papildant kur konkrečiai sprendimas nurodytas arba atsisakyti žodžio „nurodyto“ ir nurodyti, koks sprendimas turimas omeny (pvz., pensijų kaupimo bendrovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo). Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 24 d.
projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti nuostatą „Asmens mirtis (paskelbimas mirusiu) šioje dalyje nurodytu atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą laikotarpiu sukelia tas pačias pasekmes kaip asmens atsisakymas įsigyti pensijų anuitetą“, aiškiai nurodant, kokias būtent pasekmes sukelia asmens mirtis (paskelbimas mirusiu), pvz., pateikiant nuorodas į konkrečias įstatymo nuostatas, straipsnio dalis ar pan. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr.
XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024 m. spalio 11 d. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35-1, 35-2, 35-7, 35-8, 35-10 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, siekiama nustatyti išimtį užsieniečiams, kuriems nėra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, būti įtrauktiems į pensijų kaupimą. Taip pat Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, kad teisę baigti dalyvavimą pensijų kaupime nesukakę senatvės pensijos amžiaus turi Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurie įtraukimo į pensijų kaupimo metais iki atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime termino, t. y. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Atkreipiamas dėmesys, jog Įstatymo projekto nuostatos nukreiptos į užsieniečius, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ar Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Atitinkamai svarstytina, ar neturėtų būti suteiktos analogiškos sąlygos ir Europos Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie laikinai gyvena Lietuvoje.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas)[1] 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tarp 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva, siūlytina Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį papildyti, suteikiant teisę užsieniečiams, kurie nėra įtraukti į pensijų kaupimą, tapti dalyviais, sudarant pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. * Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, papildant jį 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX–1691 3, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹,
35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰IR 37
Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 2. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1.
punktu: „5) dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio
sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“ Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 3. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 3 4(N) Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) nutraukti pensijų kaupimo sutartį;“. 2.Buvusius
atsiimtas svarstymo Komitete metu. 4. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, išskyrus užsieniečius, kuriems nėra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, ir asmenis, nutraukusius dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytais atvejais, įtraukiami į pensijų kaupimą.
Šio straipsnio nustatyta tvarka į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims atsisakius tapti pensijų kaupimo dalyviais, įtraukimas jų atžvilgiu kartojamas po trejų metų, šį terminą skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimą pirmą kartą, jeigu asmenys atitinka šioje dalyje nurodytas įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.“
išdėstyti taip: „3. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, reikšmingus pažeidimus.
Šiuo atveju reikšmingais pažeidimais laikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimai, dėl kurių priežiūros institucija ar teismas konstatavo, kad buvo pažeistos tikslinės grupės pensijų fondų dalyvių turtinės teisės, prarastas valdomų tikslinės grupės pensijų fondų turtas arba už kuriuos pakartotinai taikomos poveikio priemonės. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio
tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre.“
3Papildyti 6 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ir jo vardu buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos, iki įtraukimo metų spalio 31 d. gali pateikti VSDF administravimo įstaigai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ir prašymą susigrąžinti pensijų įmokas. Šiuo atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiems terminams pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką.“ Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
„6 straipsnis. Dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą
„Asmenys įtraukiami į pensijų kaupimą pateikdami rašytinės formos pareiškimą.“ Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 5. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 5(N) Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu: „5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 7 straipsnio 8 dalį pripažinti netekusia galios: „8. Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.
Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise atsisakyti pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatytu pagrindu. Atsisakęs pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties atsisakymo metų, sausio 1 dieną.“ Buvusius įstatymo projekto 6-20 straipsnius laikyti atitinkamai 7-21 straipsniais. Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 6. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 5 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pensijų įmoka
biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio.
įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis
straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoką, į pensijos sąskaitą turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 7. Seimo narys A.Sysas, 2024 m. spalio 17 d. 9 1(N) Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnį nauja 1 ir 2 dalimis ir ją išdėstyti taip:
„1.Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį tapę pensijų fondų dalyviais. Pripažinti netekusia galios 3 dalį:
„3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo
šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio
pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“ Siūlymas atsiimtas svarstymo Komitete metu. 8. LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-4157 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-374(2), pastaba nėra aktuali. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui, projekto Nr. XIVP-4157 nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024 įgyvendinimu, siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2).
XVP-374(2). Taip pat pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui atsižvelgiant, kad pensijų kaupime buvo naudojamos Sodros ir valstybės biudžeto lėšos, siūloma pagrindiniame komitete įvertinti galimybę, kad investicinė grąža, priskaičiuota norintiems pasitraukti iš pensijų kaupimo įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalies numatyta tvarka, būtų arba apmokestinama arba visa būtų nukreipiama į asmens valstybino socialinio draudimo sistemą, siekiant stiprinti žmonių socialinio saugumą sukakus senatvės pensijos amžiui. 6.2. Pasiūlymai: Nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Sysas, R.Kuodis, V.Ažluolas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-4157 2025-06-13 Nr. 103-P-23 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-24 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 70 procentų ir didesnis netektas darbingumas; iki 2005 m. birželio 30 d. – I invalidumo grupė).“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą ir įvertinusi jo pateiktus pensijų kaupimo nutraukimo priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio prašymo baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančių dokumentų ir (ar) duomenų gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytą atvejį.“ Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, norintys tapti pensijų fondo dalyviais, sudaro pensijų kaupimo sutartis nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis) arba raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis). Pensijų kaupimo sutartis yra sudaroma tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, keičiamame įstatyme turi būti reguliuojamas šiuos teisinius santykius nustačiusių pensijų kaupimo sutarčių nutraukimas, o ne „dalyvavimo baigimas“ ar „sprendimo nebaigti dalyvio dalyvavimo priėmimas“, nepaisant to, kokiu būdu buvo sudaryta sutartis.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų atitinkamai patikslinti aptariamas formuluotes ir su jomis susijusias pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo nuostatas (pavyzdžiui, vietoj keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkto nuostatos „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena“, mūsų nuomone turėtų būti nustatyta pensijų kaupimo sutarties nutraukimo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre diena. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pensijų kaupimo sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo, taip pat pensijų išmokų skyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis.“ Nesvarstyti. Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytos priežastys, dėl kurių dalyvis turėtų teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nustatyti ir dalyvio teisės (be jau numatytos keičiamo įstatymo 13 straipsnyje) dėl nurodytų priežasčių stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime tų priežasčių buvimo laikotarpiu. Nesvarstyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-24 * 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto b papunktyje siūloma įtvirtinti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „Siūlymas neapima sutuoktinių ar kitų šeimos narių, kadangi patys sutuoktiniai ir kiti pilnamečiai dalyvio šeimos nariai, sirgdami sunkiomis ligomis, galėtų pasinaudoti savo pensijų fondo sąskaitoje sukauptomis lėšomis, jei patys yra pensijų kaupimo dalyviai. Tačiau siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams (įtėviams), kadangi pajamų suma, reikalinga vaiko (įvaikio) būklei pagerinti, gali būti didelė ir tokiu atveju abiejų tėvų (įtėvių) dalyvavimas pensijų kaupime gali tapti apsunkintas, taip pat pensijų turto, sukaupto tik vieno iš tėvų (įtėvių), galėtų neužtekti padengti išlaidų, kilusių dėl jo nepilnamečio vaiko (įvaikio) sunkios sveikatos būklės.“ Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės neatsispindi projektu siūlomame reguliavime, todėl abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinti aiškinamajame rašte nurodyti aspektai. Nesvarstyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas“.
Šią nuostatą reikėtų derinti tarpusavyje su keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad „Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos diena laikoma pensijų kaupimo bendrovės sprendimo baigti dalyvio dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą priėmimo diena.“ Tikslinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 15 dalį, šio straipsnio 11 ir 13 dalyse nurodyti pensijų kaupimo bendrovių sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad „dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki
pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.
Šiame punkte nustatytu atveju užsieniečiui išmokamas jo vardu ir už jo lėšomis sumokėtas įmokas sukauptas pensijų turtas, jo dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos.“ Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką. Pagal teikiamą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalį, „<...> dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ Šios nuostatos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Aptariamos taisyklės būtų taikomos užsieniečiams, kurie buvo įtraukti į pensijų kaupimą (t. y. patys nesikreipė dėl pensijų kaupimo sutarties sudarymo) ir nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siūloma nustatyti išimtį tik tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyvena ir dirba turėdami trumpalaikius leidimus gyventi. Preziumuojama, kad ilgalaikius leidimus gyventi turintys užsieniečiai labiau sieja savo gyvenimą, taigi ir socialines garantijas, su Lietuva, todėl jų dalyvavimas pensijų kaupime yra tikslingas, skirtingai nuo tų užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta trumpam. Pagal šiuo metu galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą asmuo į pensijų kaupimą yra įtraukiamas, jei įtraukimo metų sausio 2 d. Lietuvoje yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimo ir atitinka įstatymo nustatytą amžiaus reikalavimą. Tokiu būdu kaupimo dalyviais tampa ir, pvz., laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys (pvz., Ukrainos karo pabėgėliai), ir, pvz., laikinai į Lietuvą dirbti atvykę asmenys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kai darbo sutartis yra sudaroma su užsieniečiais, darbdavys privalo šią informaciją pateikti ir asmeniui suprantama kalba. Apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir jo teisines pasekmes darbdavys prievolės informuoti darbuotojo jam suprantama kalba neturi.
Todėl neretai pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje laikinai gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai VSDF valdybos elektroninio gyventojų aptarnavimo sistema, kurioje pateikiama informacija apie pensijų kaupimą ir įtraukimą į jį, nesinaudoja arba per šią sistemą ar registruotais laiškais gautos informacijos nesupranta, o apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviais, sužino tik tada, kai atsisakymo terminas jau yra pasibaigęs.“ Galima preziumuoti, kad aptariama dalyvių grupė nežinojo ar nesuprato įtraukimo į pensijų kaupimą teisinių santykių ir jų pasekmių, galimai jie yra išvykę ir negali dalyvauti pensijų kaupime dėl objektyvių priežasčių, todėl svarstytina, ar siūlymas jiems nutraukiant pensijų kaupimo sutartis išmokėti tik jų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) yra pagrįstas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio ir darbdavio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“ (toliau – Nutarimas) konstatavo, kad „<...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.
Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> kad VSDF valdyba neturi duomenų, kiek pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje <...>“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, galima preziumuoti, kad dalyvių, kurie yra į pensijų kaupimą iki
pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, dalyvavimas pensijų kaupime yra itin apsunkintas ir betikslis. Siekiant tinkamai įgyvendinti dalyvių, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo užsieniečiai, kuriems nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, įstatymo projekto 20 straipsnyje reikėtų nustatyti šių dalyvių informavimo apie teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį taisykles. Nesvarstyti. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatos yra vienkartinio taikymo, jas siūlytina dėstyti įstatymo projekto 20 straipsnyje, reguliuojančiame šio įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Nesvarstyti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d.“ suponuoja išvadą, kad naujai siūlomos aptariamos dalies taisyklės galiotų atgal, o tai nedera su teisės principu, pagal kurį įstatymas atgal negalioja. Nesvarstyti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir darbdavys (darbdaviai), įstatymo projekte reguliuojant dalyvio turto dalies išmokėjimo taisykles jam nutraukiant pensijų kaupimo sutartį, reikėtų aiškiau nustatyti darbdavio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamo dalyviui taisykles. Nesvarstyti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio
sprendimo priėmimo dienos“ siūlytina tikslinti, papildant kur konkrečiai sprendimas nurodytas arba atsisakyti žodžio „nurodyto“ ir nurodyti, koks sprendimas turimas omeny (pvz., pensijų kaupimo bendrovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo). Nesvarstyti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-2412 * 10.
Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio
nuostatą „Asmens mirtis (paskelbimas mirusiu) šioje dalyje nurodytu atsisakymo įsigyti pensijų anuitetą laikotarpiu sukelia tas pačias pasekmes kaip asmens atsisakymas įsigyti pensijų anuitetą“, aiškiai nurodant, kokias būtent pasekmes sukelia asmens mirtis (paskelbimas mirusiu), pvz., pateikiant nuorodas į konkrečias įstatymo nuostatas, straipsnio dalis ar pan. Nesvarstyti. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-10-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35-1, 35-2, 35-7, 35-8, 35-10 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, siekiama nustatyti išimtį užsieniečiams, kuriems nėra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, būti įtrauktiems į pensijų kaupimą. Taip pat Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, kad teisę baigti dalyvavimą pensijų kaupime nesukakę senatvės pensijos amžiaus turi Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kurie įtraukimo į pensijų kaupimo metais iki atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime termino, t. y. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Atkreipiamas dėmesys, jog Įstatymo projekto nuostatos nukreiptos į užsieniečius, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ar Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Atitinkamai svarstytina, ar neturėtų būti suteiktos analogiškos sąlygos ir Europos Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie laikinai gyvena Lietuvoje.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas)[1]
įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva, siūlytina Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį papildyti, suteikiant teisę užsieniečiams, kurie nėra įtraukti į pensijų kaupimą, tapti dalyviais, sudarant pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 12. Lietuvos Socialinių mokslų centro (LSMC) direktoriaus pavaduotojas,
Sociologijos instituto vadovas A.Marcinkevičius 2024-10-11 Nr. G-2024-8210 *
Atsakant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024-09-26 raštą Nr. S-2024-3759 dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pažymime, kad pensijų kaupimo sistema ir numatomi jos pokyčiai – ne tik ekonomine prasme svarbi, bet ir nepaprastai socialiai jautri tema, tiesiogiai liečianti labai didelę šalies visuomenės dalį. Todėl bet kokie pensijų sistemos keitimo ar jo pasekmių ir poveikio vertinimai susilauktų labai plataus visuomenės dėmesio. Suprasdami klausimo svarbą bei iškeltų specifinių klausimų (dėl pensijų kaupimo sistemos aprėpties bei pensijų pakeitimo normos pokyčių, dėl poveikio verslo ir investicinei aplinkai, Pensijų anuitetų fondo veiklai bei pasitikėjimui pensijų sistema) sudėtingumo bei kompleksiškumo mastą, manome, kad siekiant rasti patikimus ir mokslo žiniomis pagrįstus atsakymus į iškeltus klausimus, turi būti suburta plati tyrėjų ir ekspertų koalicija/darbo grupė.
Vertinimui atlikti turėtų būti skirtas pakankamas laikas bei užtikrintas visos reikiamos statistinės ir analitinės informacijos, reikalingos tokio pobūdžio vertinimui atlikti, prieinamumas. Savo ruožtu esame pasiryžę deleguoti savo institucijos (Lietuvos socialinių mokslų centro, LSMC) atstovus į tokią darbo grupę bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas jiems deleguotoms funkcijoms atlikti. Susipažinta. 13. Prof. Teodoras Medaiskis (Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanės prof. Aidos Mačerinskienės 2024-10-15 raštas Nr. G-2024-8275) *
Toliau pateikiamos Prof. Teodoro Medaiskio pastabos dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektų remiasi ne paties projektų, o rengėjų pateiktų aiškinamųjų raštų analize, siekiant įvertinti pagrindines siūlomas idėjas, o ne juridinę jų įforminimo techniką. Dėl trumpo termino išvadoms pateikti toliau apsiribojama tik pagrindinių pasiūlymų tikslingumo vertinimu, mažiau dėmesio skiriant jų poveikio analizei. Pastabos dėl projekto XIVP-4157;
Tai labiausiai atitinkantis Konstitucinio Teismo sprendimą projektas, numatantis galimybę pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo tik tada, kai „dalyvavimas itin apsunkintas ar betikslis“ ir detaliai nustatantis to netikslingumo dalyvauti priežastis bei atvejus. Tačiau reikėtų labiau reglamentuoti ir „apsunkinto“ dalyvavimo atvejus. Siūloma galimybė stabdyti dalyvavimą 24 mėn. kartą per 10 metų atrodo pernelyg formali.
Manytume, reikėtų galimybę laikinai stabdyti dalyvavimą sieti su pajamų praradimo ar ženklaus sumažėjimo faktu (dėl nedarbo ar kitų svarbių aplinkybių, kurias vertėtų apibrėžti) ir formaliai nereglamentuoti nei sustabdymo trukmės, nei dažnumo. Kita dalis pasiūlymų susieta su automatiniu įtraukimu į II pakopos pensijų kaupimą. Projekte nesiūloma atšaukti automatinį įtraukimą, bet siūloma nekartoti įtraukimo, jei asmuo atsisakė dalyvauti, taip pat leisti atsisakyti dalyvavimo asmeniui pamačius, kokie atskaitymai iš jo pajamų daromi dėl dalyvavimo. Be to, siūloma geriau reglamentuoti patį automatinį įtraukimą, kad nebūtų įtraukiami tie, kam dalyvauti netikslinga (laikinai įdarbinti užsieniečiai ir pan.). Turint galvoje, pastaruoju metu plačiai reiškiamą kritiką, automatinio įtraukimo tvarkai, alternatyvus sprendimas būtų vis dėlto jo atsisakyti ir įtraukti asmenis į kaupimą tik gavus jų sutikimą. Pasiūlymas dalyvauti II pakopoje turėtų būti pateikiamas potencialiems dalyviams galbūt netgi kasmet (paaiškinant dalyvavimo naudą), bet įtraukimas būtų vykdomas tik asmens sutikimu. Tai pašalintų argumentus apie „prievartą“, „nežinojimą“ ir pan., taip pat atsijotų laikinai dirbančius užsieniečius, nesiejančius savo ateities su Lietuva. Kita vertus, tai būtų pakvietimas tiems, kas dėl jaunesnio amžiaus ar to meto aplinkybių anksčiau atsisakė dalyvauti, bet praėjus kuriam laikui ir pasikeitus aplinkybėms gali pakeisti nuomonę.
<...>
Susipažinta. 14. Romas Lazutka, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorius emeritas, Jekaterina Navickė, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros docentė, 2024-10-14 * Išvada pateikta projektui Nr. XIVP-4157, kuris sujungtas su projektu Nr. XVP-374: Šiuo raštu atsakome į Vilniaus universitete gautą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.
103-S-1 ,,Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“. Šiame atsakyme pateikiame trumpą Seimo narių pasiūlymų įvertinimą, reaguodami į tuos pasiūlymus teikiame savo rekomendacijas kaip galėtų būti sistemiškai sutvarkyta II pakopos pensijų sistema. Pabaigoje atsiliepiame į Komiteto iškeltus klausimus, kurių aspektais prašoma Seimo narių pasiūlymo įvertinimo. TRUMPAS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ ĮVERTINIMAS Seimo narių registruoti siūlymai dėl LR Pensijų kaupimo įstatymo (Nr. IX-1691) ir susiję siūlymai LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (IX-1007) apima tokius pagrindinius pakeitimus:
pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Mes palaikome šį siūlymą, remdamiesi pagrindiniu argumentu, jog anuitetai neturi indeksavimo garantijų ir todėl nuvertėja. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 2. Pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis, palaipsniui iki 2030 metų mažinant valstybės subsidiją. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka į II pakopos PF. Iš dalies palaikome šį siūlymą, nepritardami pakeitimą įgyvendinti laipsniškai. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 3.
atveju, kuomet pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva; kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje pensijų fondo dalyviui, apsisprendusiam netęsti kaupimo, suteikti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime atsiimant sukauptas lėšas (jas apmokestinus GPM) arba nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime bet kuriuo metu, nustačius vieną iš šių siūlomų aplinkybių sąrašą; numatyti vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupimą, išlaikant teisę savanoriškai pasirinkti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime; susieti gautinas II pakopos pensijų išmokos ryšį su asmens socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijų dydžiu. Nepritariame šiems siūlymams, tiek įtraukimą, tiek pasitraukimą siūlome tvarkyti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. 4.Siūloma nustatyti, išskirtinius atvejus kai galėtų būti nutraukiamas pensijų kaupimas su teise atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą, koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą kartojimų skaičių ir terminus, stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams kas 10 metų; keisti pensijų turto sumos, išmokamos pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Iš dalies pritariame pasiūlymui, tačiau rekomenduojame pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos organizuoti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. Visi šie siūlymai turi privalumų ir trūkumų, tik iš dalies sprendžia susikaupusias įtampas II pakopos PF. Tačiau daug svarbiau, kad yra reikalingas sisteminis požiūris į II pensijų pakopos reformą. Norime pabrėžti sisteminio požiūrio trūkumą ir pasiūlyti sistemingą II pakopos PF reformos viziją. Joje atsispindi ir mūsų nuomonė dėl aukščiau minėtų pasiūlymų, pagrindų jiems pritarti arba nepritarti. MŪSŲ REKOMENDACIJOS, KURIŲ TIK SISTEMIŠKAS (NE
1.
Atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopą Sąžininga valstybės veikla turėtų apsiriboti informavimu, kvietimu dalyvauti, arba ryžtis dalyvavimą II padaryti privalomu. Automatinis įtraukimas yra valstybės naudojimasis piliečių neatidumu, neapsižiūrėjimu - gal ir nepastebės, gal nesuspės pateikti prašymo pasitraukti ir liks įtraukti į sistemą, iš kurios negalima pasitraukti. Šių metų įtraukimo procese didesnė dalis pasitraukė ir apie pusė neatsidarė gautos žinutės apie įtraukimą[2]. Nenorintys kaupti asmenys nepagrįstai apkraunami administracine našta atsisakyti, o dalis patenka į sistemą dėl neapsižiūrėjimo, informavimo klaidų ir nebegali iš jos išeiti. Jei manoma, kad norintiems kaupti sudėtinga įsitraukti, jiems ir reikia palengvinti procedūras, bet nesikėsinti į nenorinčiųjų laisvę. Argumentas, kad automatinis įtraukimas leidžia tikėtis mažesnių administravimo „mokesčių“ nėra pakankamai įtikinamas, nes per metus įtraukiama tik apie 25 tūkst., o iš viso dalyvių yra daugiau nei 1400 tūkst., o aktyvių dalyvių apie 750 tūkst. Taigi papildomai įtraukiami bendrą dalyvių skaičių padidina nežymiai – tik 2-3 proc. Panaši dalyvių dalis sulaukia peninio amžiaus ir pasitraukia. Dėl naujų dalyvių skaičiaus masto ekonomija reikšmingai nesikeičia. Administravimo mokesčio dydis yra atskira tema, nesusijusi su siūlomais pertvarkymais. Tai, kad dauguma pensijų fondų valdytojų taiko maksimaliai leidžiamus mokesčius rodo, jog konkurencinė rinka neveikia. Reikia analizuoti pensijų turto valdymo įmonių kaštus bei pelningumą ir tokios analizės pagrindu koreguoti leidžiamą administravimo mokesčio dydį. Nors įstatymas apribojo, kiek pensijų fondai gali atskaityti nuo kaupiamo turto – ne daugiau 0,5 procento – fondai patiria didelių papildomų išlaidų, kurios mažina būsimą pensijų dalyvio turtą.
Pavyzdžiui, kai lėšas fondas investuoja į kitus fondus – tie fondai taip pat ima mokestį už paslaugas. Kiek visos paslaugos galiausiai kainuoja būsimajam pensininkui skaitykite straipsnyje.[3]
„skatinamąsias“ įmokas Valstybės subsidiją naikinti (nukreipti dabartinės bendrosios pensijos dalies finansavimui), nes subsidija perskirsto neteisingai (iš vidutiniškai turtingesnių vidutiniškai neturtingesniems) dviem aspektais. Pirma, remia dabartinę kartą, nors jos vidutinės pajamos LT ir taip trečdaliu didesnės nei 65+ kartos (ES vidutinis skirtumas tik 10%). Reikia perskirstymo priešinga linkme. Antra, perskirstymas tarp II pakopos dalyvių ir nedalyvaujančių, nors jų pajamos vidutiniškai nesiskiria. Tai, kad subsidija perskirsto mažiau uždirbantiems (subsidija vienodo dydžio visiems) tarp kaupiančiųjų pirmų dviejų neteisingo perskirstymo aspektų niekaip nekompensuoja. Jos perskirstomasis efektas iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems būtų prasminga, jei būtų visuotinas dalyvavimas II pakopoje ir jei nebūtų tokio didelio pajamų skirtumo tarp dirbančios ir pensininkų kartos. Taip pat jei nebūtų Sodros pensijos bendrosios dalies, kuri ir atlieka perskirstymo tarp pensininkų kartos funkciją. Nutraukus įmokas iš Valstybės biudžeto, dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose skaičių lemtų jų valdytojų darbas su potencialiais klientais, klientų aptarnavimas, administravimo mokesčiai bei jau pasiekti per 20 metų pensijų turto investavimo rezultatai. 3.
kada ir bet kuriam laikui, o panorus bet kada vėl tęsti įmokų mokėjimą II pakopos dalyviams leisti stabdyti įmokas bet kada ir bet kuriam laikui jų pačių pasirinkimu, nes po prisijungimo prie II pakopos gyventojų finansinė padėtis keičiasi labai individualiai. Neleidžiant stabdyti įmokas, lėšų stokos darbiname laikotarpyje gerovės nuostoliai gali būti daug didesni nei pasekmės sumažėjusio taupymo senatvei, kurios pagrindinė apsauga Sodroje visada lieka. Esamos 12 mėn. ar siūlomos 24 mėn. per 10m. atostogos problemos nesprendžia, nes nesuderintos su individuliais II pakopos dalyvio poreikiais. Esamos tvarkos paradoksalus nenuoseklumas – asmuo negali sustabdyti įmokų ilgesniam laikui, bet gali "būti sustabdęs" visam gyvenimui, t.y. nemokėti (nedalyvauti) visą gyvenimą. 4. Sudaryti laikiną galimybę (galimybių langą) pasitraukti iš II pakopos nepaliekant joje sukauptų lėšų (tačiau jų visų neišmokant dalyviui) dėl keičiamų sistemos esminių pakeitimų, tiems, kas su jais nesutinka. Pasitraukimo atveju siūlomos dvi alternatyvos, skirtingos sukautų lėšų panaudojimo požiūriu, kurias galėtų pasirinkti norintys pasitraukti iš II pakopos. Sukauptų lėšų grąžinimo pasitraukiant iš II pakopos klausimas neturi gero sprendimo. Per ilgą laiką keičiant II pakopos įmokų šaltinius (Sodros įmokų dalis, asmens įmokos, valstybės biudžeto skatinamoji įmoka) sukūrė neteisingą lėšų perskirstymą tarp II pakopos dalyvių ir likusios visuomenės dalies (paaiškinta 2 punkte). Teisiniu požiūriu pasitraukiant iš II pakopos visos lėšos turėtų būti grąžinamos, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymą, tai yra kaupiančiojo privati nuosavybė. Alternatyva 4.A. Atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį aspektą, sprendimas galėtų būti toks – ne bandyti sumažinti pensijų fonde sukauptą nuosavybę II pakopos dalyviams, bet, priešingai, kompensuoti negautas subsidijas tiems kas II pakopoje nedalyvavo.
Tokiu atveju turėtų būti leista pasitraukiant iš II pakopos pasiimti dalyvio įmokėtas įmokas ir joms priskaičiuotą investicinę grąžą, o likusią sukauptų lėšų dalį pervesti į Sodrą, atstatant Sodros pensijos sumažinimą, o valstybės subsidijos ir jos investicinės grąžos sąskaita „nuperkant“ papildomus Sodros individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Alternatyva 4.B. Leisti pasitraukti iš II pakopos kaupimo, sukauptas lėšas pervedant į Sodrą ir už jas II pakopos dalyviui priskaičiuojant atitinkamą Sodros individualios pensijos dalies vienetų skaičių, netaikant 5 apskaitos vienetų metams apribojimo. Tokiu būdu pasitraukiantiems II pakopos dalyviams negrąžinti iki senatvės pensinio amžiaus nei jų asmeninių įmokų, nei Sodros pervestų įmokų, valstybės subsidijos, tačiau visą sukauptą turtą pervedant į Sodrą. 5. Nedalyvavusiems II pensijų pakopoje kompensuoti implicitinius („nematomus“) kaštus, kuriuos jie patyrė dėl II pakopos finansavimo iš Sodros ir Valstybės biudžeto, priskaičiuojant papildomus individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Ekonomine prasme didžioji II pakopos dalyvių sukautos sumos dalis yra iš Sodros ir Valstybės biudžeto pervestos lėšos ir jų investavimo grąža. Dėl pervedamų iš šių šaltinių potencialiai nukentėjo kaupimo metu buvę Sodros pensininkai (pensijos buvo didinamos mažiau dėl tų pervedimų į II pakopą) ir visi mokesčių mokėtojai, nes jie finansavo ir tebefinansuoja subsidiją į II pakopą. Ekonominiu aspektu jiems turėtų būti kompensuoti nuostoliai, t.y. negauta parama, kuri buvo teikiama per įmoką iš valstybės biudžeto II pakopos dalyviams.
Kad būtų atstatytas teisingumas reikia skirti lėšas ir nedalyvavusiems II pakopoje (tiek dabartiniams dirbantiesiems, tiek dabartiniams pensininkams), proporcingai Sodros ir valstybės biudžeto lėšų sumai, pervestai į II pakopą. Už šias papildomas lėšas, skirtas Sodrai
„nupirkti“ papildomų vienetų skaičių ir įskaityti juos dabartiniams
apdraustiesiems, kurie nedalyvavo II pakopoje, o taip pat visiems dabartiniams pensininkams. Paskirstyti proporcingai pagal jų pačių įmokomis Sodrai sukauptų individualios pensijų dalies apskaitos vienetų skaičių. Visa tai reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų pensijoms. Tačiau tai yra būtina bet kuriuo atveju siekiant pensininkų pajamas priartinti prie dirbančiųjų ir sumažinti pensininkų skurdą. Mūsų rekomendaciją pensijų didinimą tik susieja su taisymu klaidų, kurios buvo padarytos iki šiol finansuojant II pakopos sistemą. 6. Nesulaukus pensinio amžiaus arba nepradėjus gauti išankstinę Sodros pensiją sukauptas lėšas leisti atsiimti tik išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadą turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Tokie atvejai gali būti siejami su nustatyta sunkia/kritine liga, dideliu įgytu neįgalumo lygiu ir/arba paliatyvios pagalbos poreikiu, taip pat užsieniečiams, kaip tai pasiūlyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotame ir M.Lingė, P.Kuzmickienė ir J.Razma parengtame įstatymo pakeitimo projekte. Kitais atvejais dalyviai turės galimybę savo iniciatyva stabdyti arba atnaujinti įmokų mokėjimą į II pakopos PF, kaip siūloma. 7. Naujoms įmokoms į II pensijų pakopą taikyti GPM mokesčio lengvatą ir numatyti būsimų išmokų apmokestinimą GPM.
Tai yra tipiška mokesčio lengvata, taikoma vakarų šalyse. Leisti II pakopos pensijų dalyviams sulaukus pensinio amžiaus savarankiškai nuspręsti dėl sukauptų lėšų atsiėmimo formos kaip vienkartinės, periodinės išmokos arba anuiteto. Tai būtina daryti, nes anuitetas neturi indeksavimo mechanizmo ir gali nuvertėti absoliučiai dėl infliacijos bei santykinai lyginant su augančia Sodros pensija ir dirbančiųjų algomis. Įgyvendinus siūlomus pertvarkymus būtų sukurta II pakopos sistema, į kurią dalyviai jungtųsi savanoriškai be automatinio įrašymo. Jie galėtų bet kada stabdyti ir vėl atnaujinti įmokų mokėjimą priklausomai nuo individualios finansinės padėties ir prioritetų. Atsiimti lėšų negalėtų iki sulaukiant pensinio amžiaus (išskyrus kritinius atvejus), tačiau jo sulaukus galėtų pasirinkti atsiėmimo tvarką – anuitetą ar kitokias išmokas, įskaitant vienkartinę. II pakopa nebūtų panaikinta ir nebūtų suvienodinta su III pensijų pakopa. Ji būtų specifinė pagal tris ypatybes: a) siūloma mokesčio lengvata; b) apribojimas pasiimti lėšas tik senatvėje; c) administravimo mokesčio reguliavimas. Tie II pakopos dalyviai, kurie sistemos pertvarkymo metu pasitrauktų perkeldami savo sukauptą turtą į Sodrą, joje užsitikrintų papildomas pensines teises. Taigi, jų apsauga senatvėje nenukentėtų. Kiek pasitrauktų esamų dalyvių ir kiek jungtųsi naujų, prognozuoti neįmanoma. Veiktų naujos sistemos ypatybės. Dėl automatinio įrašymo panaikinimo, nusivylimo ligšioline sistema ir dėl subsidijos panaikinimo pradiniame etape dalyvių skaičius mažėtų daugiausia dėl pasiūlytos galimybės dalį turto pasiimti arba/ir likusią dalį turto perkelti į Sodrą pasididinant Sodros pensiją.
Tačiau nauja pertvarkyta sistema taptų ir patrauklesne dėl galimybės stabdyti įmokas, dėl mokesčio lengvatos, dėl mažesnio nei III PF pakopoje administravimo mokesčio dydžio, dėl galimybės pasirinkti išmokos būdą senatvėje. Visuomenės mastu sistema taptų teisingesnė ir stabilesnė dėl panaikinto lig šiol esamo nepagrįsto perskirstymo taikant valstybės subsidiją bei atsisakius automatinio įtraukimo. Pateikti pasiūlymai gali būti kritikuojami kaip nesprendžiantys su demografiniais pokyčiais susijusios ateities pensijų finansavimo problemos, kurios sprendimui buvo angažuota II pakopa. Literatūra apie tai, kad pensijų finansavimo metodai - kaupimas, nekaupimas - nesprendžia demografinės problemos jau yra virtusi klasika, jos neverta perpasakoti. Privačiomis pensijų sistemomis pirmaujančios šalys jas sukūrė toli gražu iki demografinės krizės ir visai ne dėl jos. Dabartinė Lietuvos II pakopa irgi nesprendžia ateities pensijų finansavimo problemos, nes aktyviai kaupia tik apie 54 proc. dirbančiųjų. Jie gaus kažkokio (visi skirtingo) dydžio priedą prie Sodros pensijos. Net su juo mažiau kvalifikuoti darbuotojai senatvėje liks skurde, tuo tarpu kvalifikuoti ir daug uždirbantieji gaus ne tik didesnę Sodros pensiją, bet ir susitaupys papildomai II pakopoje arba kitais būdais. Taigi, ateityje valstybė per Sodrą turės užtikrinti adekvačias pensijas tiek kaupusiems, bet mažai sukaupusiems, tiek ir nekaupusiems II pakopoje. Tuomet bus dar papildomas sunkus pasirinkimas - ar Sodros pensijas didinti atsižvelgiant į sukauptą turtą II pakopoj, ar ne? Diferencijuoti Sodros pensiją pagal kaupimą – neteisinga, nediferencijuoti ir didinti adekvačiai, kad neskurstų visi – brangu.
Pasiūlymas verčiau didinti dabartines pensijas iš dalies sprendžia ir ateities pensijų finansavimo problemą, nes kokio dydžio pensijos bus 2050m., priklauso nuo to, kokio lygio jos augs 2025m., 2030m. ir t.t. Jei jos bus didesnės 5-10 ar 15 metų perspektyvoje, bus didesnis spaudimas jas išlaikyti didesnes ir ateityje. O pensijų finansavimo šaltinis – šalies ekonomika. Naujos technologijos, didėjantis darbo produktyvumas didins dirbančiųjų pajamas ir taip bus lengviau pasiekti didesnį jų solidarumą Sodros sistemoje su pensininkų karta. Iš kitos pusės, pensijų fondų investicijų grąža bei anuiteto perkamoji galia nėra neapibrėžta ir politinėmis priemonėmis neapsaugoma. Ji gali mažėti dėl infliacijos, rinkų nestabilumo, ekonominių, aplinkosaugos ir sveikatos krizių, vis dažnėjančių konfliktų ir kitų globalių iššūkių. Ši sistema yra apibrėžtų įmokų, o tai reiškia, kad galutinis rezultatas nėra žinomas. Todėl ji negali būti laikoma ir socialinės apsaugos dalimi. Dėl šių priežasčių yra pagrįsta sumažinti valstybės įsipareigojimus piliečiams privačių pensijų sistemoje ir sustiprinti Sodros sistemoje, kurios prigimtis yra socialinė gyventojų apauga tarpusavio solidarumo pagrindu. APIE SEIMO KOMITETO IŠKELTUS KLAUSIMUS SEIMO NARIŲ
Žemiau pateikiame Seimo komiteto trijų klausimų santraukas ir atsakymus į juos. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai, kaip keistųsi pensijų kaupimo sistemos aprėptis, kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu, koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Kiekybinius atsakymus į iškeltų klausimų grupę pateikti neįmanoma, nes jie susiję su gyventojų elgsena, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie iš jų net nepriklauso nuo pensijų sistemos dizaino. Pvz., augant gyventojų pajamoms, polinkis taupyti didėja ir dėl to didėja jų dalyvavimo aprėptis įvairiais taupymo instrumentais. Kita vertus, jei taupymui II pakopoje sukuriamos palankesnės sąlygos, nereiškia, kad visuomenėje bendras taupymas ateičiai plečiasi. Užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl valstybės paskatų gyventojai didina taupymą naudodami valstybės skatinamus instrumentus kitų instrumentų sąskaita, o bendra taupymo norma nedidėja. Kadangi II pensijų pakopa yra apibrėžtų įmokų, jos pakeitimo norma nėra nei įtakojama valstybės politikos, nei prognozuojama kaip neprognozuojama bendrai kapitalo grąža. Kokia bus II pakopos pakeitimo norma, paaiškės net po kaupimo periodo, bet tik po anuitetų išmokėjimo, nes jų realus dydis (santykyje su tuometine vidutine alga) irgi neprognozuojamas. Kita vertus, kai viena iš pensijų pakopų aprėpia tik dalį gyventojų, pakeitimo normos kriterijus nėra tinkamas visos sistemos rezultatyvumui įvertinti. Susiklosto dvi pakeitimo normos – dalyvaujančių II pakopoje ir nedalyvaujančių. Pastarųjų pakeitimo normos didinimas reikalauja valstybės išteklių, kurių sutelkimas kėsinasi į kaupiančiųjų pajamas. Tuomet supriešinamos didelės gyventojų dalys. Anuitetų gavėjai nuo ilgaamžiškumo rizikos yra apsaugomi nustatant anuiteto dydį. Kai rizika didesnė, anuitetas nustatomas mažesnis.
Tačiau pagrindinė rizika anuitetų gavėjams yra ne ilgaamžiškumas, kuri yra valdoma, bet kainų ir dirbančios kartos pajamų augimas. Anuitetai neturi draudimo nuo šių rizikų. Dėl tos priežasties kaupiamoji pensijų sistema ir negali būti veiksminga pajamų apsaugos senatvėje priemonė. 2. Kiek siūlymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kaip siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti senatvės pensijų sistemos modeliais, ar radikaliai keičiant pensijų sistemos veikimo principus nebus pažeisti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai? Pateikti Seimo narių pasiūlymai numato įvairius pasitraukimo iš II pakopos variantus, kuriuos įgyvendinus gali būti tik nedidelės dalyvių grupės arba masiškesnis pasitraukimas, tačiau pačios II pakopos nepanaikina. Taigi, sistema galės veikti toliau ir pageidaujantys gyventojai turės galimybę ja naudotis. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai, kiek padidėjęs vartojimas paveiks infliaciją, kaip galimybė bet kada nutraukti kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą, kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai, kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Įvertinti kokiu mastu dėl pateiktų pasiūlymų II pakopos dalyviai padidintų vartojimą nėra įmanoma. Net jų apklausos būtų netikslios, nes yra skirtumas tarp gyventojų išsakytų išankstinių ketinimų ir realaus elgesio. Tačiau ryšys tarp padidėjusių pajamų (pasiėmus lėšas iš pensijų fondo) ir infliacijos nėra tiesinis ir net nebūtinai priežastinis.
Štai, šiais metais Lietuvoje algos ir pensijos auga apie 10 proc., o infliacijos beveik nėra – pajamų, perkamosios galios augimas nedidina kainų. Pensijų fondų investicinė grąža irgi nepriklauso nuo dalyvių skaičiaus ir fondo dydžio. Štai, pvz., didžiausio pensijų valdytojo Swedbank investicijų valdymo ir Goindex dydžiai nepalyginami ir praktiškai jokio investicinės grąžos skirtumo. Pensijų fondų valdytojų konkurencija menka dėl dalyvių neinformuotumo apie ateities investicinę grąža. Kaip žinia, praeities grąžos nėra patikima informacija apie ateities grąžą, todėl pensijų fondo dalyvis neturi orientyro, kuriuo vadovaujantis jis galėtų keiti turto valdymo įmonę. Ar jų bus daugiau, ar mažiau, ši sisteminė problema nesispręs. Dėl šios priežasties ir turime nustatytas administracinių atskaitymų lubas. Tai pripažinimas, kad konkurencija šioje rinkoje neveikia. Susipažinta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis,
parengtų įstatymų projektų. DĖL POZICIJOS
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (toliau – LIPFA) susipažino ir teikia nuomonę dėl Seimo narių parengtų įstatymų projektų:
ir Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-4157; įrašyta – SRDK). 2. Pensijų kaupimo įstatymo Nr.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2544(2); įrašyta – SRDK). 3. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5-1 straipsniu įstatymo projektas (XIVP-3068(2); įrašyta – SRDK). 4. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35-1, 35-2, 35-7, 35-8, 35-10 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2467(2); įrašyta SRDK). Reaguodama į įstatymų projektuose pateiktus siūlymus, LIPFA pasisako už tvarią, stabilią ir kaupiantiesiems maksimalią finansinę naudą atnešančią II pensijų kaupimo pakopą. Šios pakopos paskirtis yra ne tik užtikrinti kuo didesnes pajamas pensinį amžių pasiekusiems žmonėms, bet ir lygiagrečiai mažinti „skurdo krūvį“ valstybės biudžetui. II pakopos pensijų kaupimo sistema veikia sėkmingai – dalyviai jau dabar skaičiuoja reikšmingą finansinę naudą, kurią jie uždirbo dalyvaudami kaupime. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2024 m. kovo 7 d. nutarimas nubrėžia aiškias Pensijų kaupimo įstatymo keitimo gaires:
„Įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai,
kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“. Suprantama, kad gali susiklostyti įvairiausių sudėtingų gyvenimo situacijų, tačiau pažymėtina, jog II pensijų kaupimo pakopa nėra ir negali būti skirta spręsti visas visuomenės narius galinčias užklupti nelaimes ar problemas – tam valstybė ar pats žmogus paprastai naudoja kitas priemones
Visi atvejai, kurie laikytini išimtiniais, turi būti įvardyti ir aiškiai apibrėžti Pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ). Išimčių atvejų sąrašas turėtų būti baigtinis ir paremtas objektyviais vertinimo kriterijais. LIPFA siūlo užtikrinti, kad dalyvavimą pensijų kaupime galėtų nutraukti tik tie automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti užsieniečiai, kurie kreipimosi dėl kaupimo nutraukimo dieną neturi ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi. Taip pat, siūlome automatiškai įtrauktiems gyventojams leisti atsisakyti kaupimo II pakopoje, kol dar nėra pervesta pensijų įmokų už pirmąjį mėnesį. Reaguodami į įstatymo pakeitimo projektuose pateiktus siūlymus, siūlome, kad dokumentus, pagrindžiančius pensijų kaupimo nutraukimo nesulaukus pensinio amžiaus (išimtiniais atvejais, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis) aplinkybes patvirtintų specializuoti ir atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, o ne pensijų fondų valdytojai. Norime pabrėžti, kad pensijų kaupimo bendrovės veikia pagal Lietuvos Banko išduotą licenciją užsiimti investicijų valdymo veikla, todėl vertinti kitas, su tokia veikla nesusijusias, aplinkybes pensijų kaupimo bendrovės neturėtų tam tinkamos kompetencijos. Informacija apie dalyvių kaupimo nutraukimo priežastis galėtų būti kaupiama centralizuotai VSDF valdybos administruojamame registre. Taip būtų išvengta galimai skirtingų vertinimo kriterijų, kuriuos taikytų skirtingos pensijų kaupimo bendrovės, vertindamos fondų dalyvių prašymus nutraukti kaupimą. Be to, būtų išvengta pakartotinių kreipimųsi į skirtingas pensijų kaupimo bendroves, kai gavus neigiamą atsakymą, dalyvis pasirinktų kitą bendrovę ir dėl nutraukimo pereitų ir kreiptųsi į ją.
Siūlome PKĮ pakeitimų įsigaliojimą nustatyti bent 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo (o ne nuo konkrečios datos), kad valstybės institucijos galėtų priimti poįstatyminius teisės aktus, o VSDF valdyba ir pensijų kaupimo bendrovės tinkamai pasiruoštų vidaus procesus ir IT sistemas naujoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti. LIPFA pasisako už šiuos pasiūlymus kaip už būtinas sąlygas, užtikrinančias II pakopos pensijų sistemos efektyvumą ir patrauklumą. Tikime, kad šios nuostatos prisidės prie pensijų sistemos tvarumo ir dalyvių finansinio saugumo. Toliau pateikiame detalias pastabas į pasiūlymus skirtinguose įstatymo pakeitimo projektuose. Taip pat esame pasirengę dalyvauti tolimesnėse diskusijose dėl šių įstatymų projektų, esame pasiruošę pristatyti savo poziciją komiteto posėdžiuose ir kitose darbo grupėse, jeigu tokios būtų kuriamos.
kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-4157; įrašyta SRDK). 1.1. Pastaba. Dėl 4 straipsnio 8 dalies papildymo 6 punktu Projekte siūloma, kad „dalyvis, kuris yra į pensijų kaupimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. įtrauktas užsienietis ir kuris nuo jo įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 d. iki birželio 30 d. neturėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, pateikia pensijų kaupimo bendrovei prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.“ Atkreipiame dėmesį, kad dalyvis, kuris įtraukimo metais neturėjo LR ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi, šiuo metu gali tokį leidimą jau turėti. Tikėtina, kad turėdamas tokį leidimą, dalyvis planuoja ilgai gyventi Lietuvoje, įgyti darbo stažą ir gauti senatvės pensiją Lietuvoje, todėl manome, kad tokiam dalyviui svarbu kaupti papildomai pensijai.
Siūlome nustatyti, kad dalyvavimą pensijų kaupime galėtų nutraukti tik tie į kaupimą įtraukti užsieniečiai, kurie kreipimosi dėl kaupimo nutraukimo dieną neturi Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neturi informacijos ir prieigos prie sistemos, kurioje registruojami Lietuvos Respublikos ilgalaikiai gyventojų leidimai gyventi Europos Sąjungoje, ir neturi galimybės patikrinti, ar dalyvio pateikta informacija teisinga. Siūlome Projekte nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovė apie gautą tokį dalyvio prašymą informuotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDF valdyba), kuri, patikrinusi duomenis, informuotų pensijų kaupimo bendrovę apie nutraukimą arba atsisakymą nutraukti sutartį. Kitu atveju reikėtų suteikti pensijų kaupimo bendrovėms prieigą prie Lietuvos Respublikos Migracijos departamento valdomų užsieniečių duomenų. Atitinkamai Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėtų pateikti pastabas Pensijų kaupimo įstatymui dėl teisės prisijungti prie atitinkamų užsieniečių registrų ir kuriuose registruose šią informaciją turėtume patikrinti. 1.2. Pastaba. Dėl 6 straipsnio papildymo 5(1) dalimi. Projekte siūloma, kad „51.
Projekte siūloma, kad „51. Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ir jo vardu buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos iki įtraukimo metų spalio 31 d., gali pateikti VSDF administravimo įstaigai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ir prašymą susigrąžinti pensijų įmokas.“ Siūlome gyventojams leisti atsisakyti kaupimo II pakopoje, kol dar nėra pervesta pensijų įmokų už pirmąjį įtraukimo mėnesį – liepą, pavyzdžiui, iki rugsėjo mėn. 1 d. Taip būtų išvengta papildomų administracinių apsunkinimų skaičiuojant investicijų grąžą, ją dalinant į dalis, kuri atsiranda įmokai patekus į pensijų fondą, ieškant konkretaus asmens kontaktinių duomenų, tarp jų ir konkrečios sąskaitos, į kurią reikėtų grąžinti lėšas, taip pat atidalijant grąžinamas sumas pagal jų šaltinį (kiek tenka dalyviui, kiek įmokai iš valstybės biudžeto). Dažnu atveju VSDF valdybos pateikta dalyvio kontaktinė informacija yra netiksli ir nepilna (t.y., tik ta informacija, kurią pats dalyvis yra pateikęs „Sodrai“), todėl pensijų kaupimo bendrovės neturi galimybės (pvz., telefonu, el. paštu) su jais susisiekti, kad galėtų grąžinti lėšas. Siūlome nustatyti rugsėjo 1 d. terminą. Tokiu atveju dalyvis pastebėtų, kad liepos mėnesį įmoka į pensijų fondą yra nuskaityta, t. y., jis yra įtrauktas į kaupimą, tačiau galėtų pareikšti prieštaravimą iki tol, kol įmoka pasiektų pensijų fondą. Atitinkamai gyventojo pensijų įmoka iš „Sodros“ būtų grąžinta darbdaviui arba dalyviui. Išimtiniams atvejams ir toliau veiktų šiuo metu galiojanti Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 6 d. nuostata dėl negalėjimo atsisakyti per nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme arba poįstatyminiuose aktuose galėtų būti papildomai patikslinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Taip pat reikėtų žiūrėti iš Lietuvos gyventojo perspektyvos ir procesą nustatyti taip, kad jis būtų paprastesnis.
LIPFA matymu, gyventojui paprasčiau automatinio įtraukimo procese nuo įtraukimo ir atsisakymo bendrauti tik su
„Sodra“, o jei gyventojas neatsisako kaupti – tuomet jau prasideda gyventojo
ir pensijų kaupimo bendrovės teisiniai santykiai. 1.3. Pastaba. Dėl 29 straipsnio 10 dalies. Projekte nurodyta, kad „Dalyvis, norintis baigti dalyvavimą pensijų kaupime, šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytu atveju, kreipiasi į pensijų kaupimo bendrovę, kurios pensijų fonde kaupiamos jo sumokėtos pensijų įmokos, ir pateikia prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime ir išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą bei šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas pensijų kaupimo pabaigos priežastis pagrindžiančius dokumentus ir (ar) duomenis.“ Tokia įstatymo formuluotė nurodo, kad dalyvio pateiktus dokumentus ir pensijų kaupimo pabaigos priežasties pagrįstumą turės vertinti pensijų kaupimo bendrovė. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytos priežastys yra susijusios su dalyvio sveikatos duomenimis, o pensijų kaupimo bendrovės šiuo metu neturi tinkamai paruoštų atitinkamų medicininių žinių turinčių specialistų, kurie galėtų tinkamai ir visapusiškai įvertinti dalyvio pateiktus dokumentus. Netgi tuo atveju, jei prie kiekvienos dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos priežasties būtų nurodytas galutinis pateiktinų dokumentų sąrašas, dokumentus vertinti turėtų atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, o ne pensijų fondų valdytojai, kurių pagrindinis tikslas yra investuoti dalyvių įmokas siekiant uždirbti optimalią grąžą. Siūlomi įstatymo pakeitimai gali daryti įtaką galimam dalyvių piktnaudžiavimui, skirtingai praktikai skirtingose pensijų kaupimo bendrovėse, o tai didins dalyvių nepasitikėjimą kaupimu pensijų fonduose ir mažins II pakopos patrauklumą.
Patiems dalyviams, kuriems nustatyta sunki sveikatos būklė ar neįgalumas, nutraukimo priežastis įrodančių dokumentų rinkimas dar labiau apsunkintų ir keltų nepasitenkinimą. Siūlome nekurti naujų procesų, o pasinaudoti jau sukurtais registrais ir įrankiais. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, dokumentų netikslumo, dalyvių apsunkinimo ir papildomos administracinės naštos pensijų kaupimo bendrovėms, siūlome: o Informaciją apie įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte išvardintas priežastis kaupti centralizuotai – VSDF valdybos administruojamame Dalyvių ir sutarčių registre. Šį registrą informacija galėtų pasiekti iš kitų valstybės registrų. o Dalyviui pateikus prašymą pensijų kaupimo bendrovei baigti dalyvavimą pensijų kaupime dėl 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte išvardintų priežasčių, pensijų kaupimo bendrovė nustatytomis elektroninėmis priemonėmis informuotų VSDF valdybą apie gautą dalyvio prašymą. VSDF valdyba, patikrinusi dalyvavimo baigimo priežasties pagrįstumą, informuotų pensijų kaupimo bendrovę apie Dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos įregistravimą arba atsisakymą įregistruoti dalyvavimo pensijų kaupime pabaigą nesant pagrįstoms priežastims. o Nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2025 metų liepos 1 d. t.y. bent 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo dienos, kad VSDF valdyba tinkamai pasiruoštų duomenų apsikeitimui tarp registrų, kuriuose kaupiama ir saugoma informacija apie įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytų priežasčių atsiradimą (taip pat žr. 1.5 pastabą). Jeigu duomenys apie įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytas priežastis nebus renkami centralizuotai, tam, kad pensijų kaupimo bendrovė galėtų tinkamai vykdyti dalyvių prašymus, gali kilti būtinybė kreiptis tiesiogiai į sveikatos priežiūros įstaigas.
Atkreipiame dėmesį, kad duomenys apie dalyvio sveikatą yra specialios kategorijos duomenys pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Tokiu atveju reikėtų įstatymu reglamentuoti, kad pensijų kaupimo bendrovė turi teisę gauti visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimus ir tvarkomus dalyvio specialių kategorijų duomenis. Taip pat reikėtų į įstatymą įtraukti prievolę visoms sveikatos priežiūros įstaigoms teikti pensijų kaupimo bendrovėms jų prašomus specialių kategorijų asmens duomenis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje galiojanti praktika yra labai ribota, net esant įstatyminiam pagrindui gauti sveikatos duomenis iš įvairių valstybės registrų apie kliento sveikatą prieigos prie e. sveikatos duomenų nesuteikiamos. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 5 dalis numato:
„Draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti
pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.“ Tačiau draudimo įmonei patikrinti savo klientų, kurių gyvybę ir sveikatą apdraudžia, sveikatos informaciją e. sveikata portale nėra suteikiama, net ir esant įstatyme numatytai teisei.
Papildomi siūlymai: Siūlytina dalyviui prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime pateikti tiesiai „Sodrai“, kuri nustačiusi, jog egzistuoja pakankamos aplinkybės pabaigti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, toliau vykdymą perduotų pensijų kaupimo bendrovei, kuri tuomet konvertuotų pensijų fondo vienetus į lėšas ir jas išmokėtų. Priešingu atveju,
„Sodrai“ priėmus neigiamą sprendimą (tikėtina, kad tokių sprendimų bus
ženklus kiekis), kiltų didelė tikimybė, kad pensijų kaupimo bendrovėms teks tarpininkauti aiškinant dalyviams „Sodros“ sprendimo motyvus ar pasekmes, kai tam nebus turima pakankamai informacijos, arba bet kokiu atveju dalyvius nukreipiant į „Sodrą“, o dėl pensijų kaupimo bendrovių atsakymų, tikėtina, būtų teikiamos pretenzijos, skundai tiek pačioms bendrovėms, tiek Lietuvos bankui ir t.t. Išlieka tikimybė, kad tokiose situacijose pensijų kaupimo bendrovių veiksmai būtų vertinami kaip jų tariamas šališkumas ar trukdymas atsisakyti pensijų kaupimo, nors sprendimas būtų priimamas „Sodros“.
Todėl manytina, kad tiek sprendimą dėl pensijų kaupimo nutraukimo, tiek pagrindinį klausimo administravimą turėtų atlikti „Sodra“ kaip nešališka valstybės įgaliota institucija, neturinti tiesioginio suinteresuotumo dėl bet kokio dalyvio sprendimo. 1.4. Pastaba. Dėl PKĮ 29 straipsnio 11 dalies 3 punkto. Projekte nurodyta, kad pensijų kaupimo bendrovė „pervedusi asmeniui pinigines lėšas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pervedimo asmeniui dienos informuoja VSDF valdybą su ja suderinta informacijos pateikimo tvarka apie asmens dalyvavimo pensijų kaupime pabaigą.“ Siūlytina, kad bet kokiu atveju pirmiau dalyvis turėtų būti išregistruojamas iš Dalyvių ir sutarčių registro, o tik tada galutinai atsiskaitoma su dalyviu, siekiant nesukurti prielaidų situacijoms, kai dėl bet kokių priežasčių dalyvio „Sodra“ negali išregistruoti, o lėšos jam jau pervestos. 1.5. Pastaba Dėl Projekto įsigaliojimo. Projekto 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ Projekto 20 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tam, kad pensijų kaupimo bendrovės galėtų tinkamai įgyvendinti Projekto nuostatas, pensijų kaupimo bendrovės turi adaptuoti savo pensijų kaupimo sutarčių administravimo sistemas, parengti dokumentacijas, prašymų formas, suderinti apsikeitimą duomenimis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pasirašyti tai reglamentuojančias sutartis. Be to bendrovės turi apmokyti esamus darbuotojus ir gal net priimti naujus darbuotojus bei juos apmokinti.
Atsižvelgiant į tai, kad po Projekto priėmimo Projekto 20 straipsnio 2 punkto nurodytos institucijos turės dar priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, o pensijų kaupimo bendrovės pasiruošti Projekto ir Projekto įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimui, siūlome nukelti Projekto įsigaliojimą 12 mėnesių nuo įstatymo patvirtinimo. 1.6. Pastaba. Dėl PKĮ 29 straipsnio 45 ir 6 punktų (dėl PKĮ 29 str. 4,5 ir 6 dalių; patikslinta SRDK) Projekte nurodyta, kad: „4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 10 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju dalyvio pasirinkimu išmokama šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta vienkartinė pensijų išmoka arba paskiriama ir pradedama mokėti šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta periodinė išmoka. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. Vienkartinė išmoka išmokama po to, kai gaunamas pensijų anuitetų mokėtojo pranešimas apie dalyvio neatsisakymą įsigyti pensijų anuitetą (šio įstatymo
priimtas Pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame nurodyta, kad „29 straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį
Vadovaujantis šia nuostata, nuo 2023 sausio
priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, buvo indeksuoti ir šiuo metu sudaro 10 807 ir 64 841 Eur. todėl siūlome Projekte atitinkamai pakoreguoti. 1.7. Pastaba. Dėl PKĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto 13 straipsnio 1 punkto. Projekte nurodyta, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę ne ilgiau kaip 24 mėnesius (iš karto ar dalimis) kas 10 dalyvavimo pensijų kaupime metų sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad toks įstatymo pakeitimas darytų ženklią įtaką galutinei sukauptai asmens pensijai, tad pensijų aprūpinimo tikslas gali būti nepasiektas, todėl siūlome šios nuostatos atsisakyti . Primename, kad ir šiuo metu tam tikrais gyvenimo etapais dalyvis įmokų nemoka, t.y. tais laikotarpiais, kai nedirba arba yra vaiko priežiūros atostogose. Tokiais laikotarpiais kai nėra mokamos socialinio draudimo įmokos. Remiantis įprastu II pakopos gyvenimo ciklo pensijų fondų investicijų pasiskirstymu ir „Sodros“ vertinamais rodikliais (atskirų turto klasių grąžomis, infliacijos rodikliu ir kt. (šaltinis: https://www.sodra.lt/lt/apie-skaiciuokle?lang=lt) pensijų fondų dalyvis, stabdantis pensijų įmokų pervedimą į II pensijų pakopos pensijų fondą įstatymo pakeitime siūlomais maksimaliais terminais, sukauptų iki 25 proc. mažiau nei dalyvis, kaupiantis nuosekliai (be pensijų įmokų pervedimo stabdymo).
<...>
Susipažinta. 4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2024-10-16 * Lietuvos banko 2024-10-16 numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada pateikta dėl Seimo narių parengtų šių įstatymų projektų Nr. XIVP-2544(2), XIVP-3068(2), XIVP-3069(2), XIVP-2467(2),
Lietuvos bankas
darbo komiteto (toliau – Komitetas) sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuriame nurodoma, kad Komitetas, gavęs 30 Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl Seimui pateiktų svarstyti šių įstatymų projektų numatomo teisinio poveikio vertinimo:
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2);
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2);
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157;
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsniu, nusprendė kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados ir prašo iki 2024 m. spalio 14 d. pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą (toliau – Kreipimasis). Lietuvos bankas teikia atsakymą. Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos teikiamą naudą į senatvės pensiją išėjusiems asmenims, sistemos stabilumą, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Įvertinę Kreipimesi pateiktus pasiūlymus, manome, kad ne visos įstatymo projektuose pasiūlytos priemonės tokius tikslus pasiektų, o jų įgyvendinimas galėtų kelti papildomų rizikų. Pažymime, kad Kreipimesi siūlomų reguliavimo pokyčių poveikis Lietuvos pensijų sistemai pilnai ir išsamiai įvertintas galėtų būti tik surinkus papildomus duomenys, pavyzdžiui, atlikus detalų pensijų kaupimo dalyvių elgsenos tyrimą. Pateiktuose atsakymuose dažnu atveju, vertinant poveikį sistemai, galima pasiremti tik kitų šalių sukaupta patirtimi. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai:
aprėptis: didėtų ar mažėtų, ar dalyvių skaičiaus santykis su apdraustųjų socialiniu draudimu skaičiumi didėtų ar mažėtų? Siekiant užtikrinti, jog kaupiamas finansinis rezervas padidintų visos pensijų sistemos tvarumą, būtų adekvataus dydžio ir pagerintų į senatvės pensiją išėjusių asmenų ekonominę gerovę, būtina užtikrinti, kad į pakankamos apimties ilgalaikį pensijų kaupimą įsitrauktų didžioji dabartinių dirbančiųjų asmenų dalis, o teigti, kad pensijų reforma įgyvendinama sėkmingai būtų galima tada, jei ilgainiui didžioji dauguma šalies dirbančiųjų žmonių senatvei kauptų pakankamą dalį savo pajamų.
Pagrindinis pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę, todėl šiame atsakyme sujungiamas ir kartu įvertinamas poveikis tiek kaupiančiųjų asmenų aprėpčiai, tiek pakeitimo normai. Laikoma, kad pajamų pakeitimo norma yra pakankama, jei ji siekia bent 70 proc. prieš senatvės pensiją asmens gautų pajamų. Atsakydami į keliamą klausimą dėl aprėpties, taip pat pateiksime vertinimą ar įstatymo projektų pasiūlymai padės ar sumažins galimybę pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą. Elgsenos ekonomikos literatūroje plačiai aprašytas asmenų „ekonominis trumparegiškumas“[4] (angl. economic myopia), reiškiantis individo tendenciją pervertinti artimiausios ateities naudą kartu nuvertinant ilgalaikes pasekmes. Šis reiškinys dažnai pasireiškia priimant finansinius sprendimus taupymo, vartojimo ar investicijų srityje. Pavyzdžiui, žmonės linkę vartoti dabar, nes dabartinis vartojimas jiems atrodo vertingesnis už būsimą, todėl dalis jų linkę įsiskolinti. Kitas ekonominio trumparegiškumo pavyzdys – kai asmuo gali nepakankamai taupyti senatvės pensijai ar netikėtoms išlaidoms, nes trumpalaikis vartojimas jam atrodo patrauklesnis nei ilgalaikis finansinis saugumas.
Pensijų kaupimo sistemos kuriamos tam, kad apsaugotų asmenis nuo trumparegiškų ekonominių sprendimų padarinių, todėl daugelyje valstybių lėšų atsiėmimo galimybės nesulaukus senatvės pensijos amžiaus yra apribojamos arba išsiėmimas iki sukakus senatvės pensijos amžių yra apmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus trumparegiška ekonominė elgsena iš esmės nesikeičia sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tinkamiausia pensijų kaupimo sistemos išmokų forma yra laikomas pensijų anuitetas. Šiuos teorinius principus patvirtina Lietuvos banko ne kartą gauti gyventojų prašymai leisti atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nors sukaupta suma viršija tą sumą, kuri reikalinga pensijų anuitetui įsigyti, nurodant, kad lėšos reikalingos giminaičių vestuvėms, automobiliui įsigyti arba kitiems vartojimo poreikiams patenkinti. Lankstesnės kaupiamų lėšų atsiėmimo sąlygos kaupimo stadijoje arba privalomo pensijų anuiteto panaikinimas galimai padidintų pensijų kaupimo sistemos patrauklumą, žvelgiant iš trumpalaikės ekonominės naudos perspektyvos, todėl tikėtina kad tai galėtų padidinti kaupiančiųjų kiekį. Kita vertus, pasinaudojus galimybe išsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, sukauptos sumos būtų mažesnės ir tai mažintų pajamų pakeitimo normą išėjus į senatvės pensiją lyginant su situacija, jei kaupiamos lėšos nebūtų atsiimtos anksčiau laiko. Lietuvos bankas toliau lentelėje pateikia siūlomų pakeitimų ekspertinį poveikio vertinimą tiek dalyvavimo, tiek tikimybės pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą požiūriu. 1 lentelė. Siūlomų įstatymo projektų pakeitimų ekspertinis vertinimas.
Projekto numeris Straipsnis Straipsnio esmė Poveikis pajamų pakeitimo normai Poveikis kaupimo sistemos aprėpčiai
PKĮ 7 str. pakeitimas Galimybė nutraukti sutartį per 30 dienų, jei ji pakartotinai sudaroma. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Privalomo pensijų anuiteto sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas. Neigiama įtaka. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ pakeitimo įstatymo 7 str. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-3068(2) PKĮ 6, 8 str. pakeitimai Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos panaikinimas. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 4, 5 str. pakeitimai, papildymas 5¹ str. Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, tačiau ne tik tada kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neigiamai, kai nutraukimo ir lėšų atsiėmimo galimybės apibrėžtos plačiai. Teigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 6 str. pakeitimas Asmenys, pateikę
„Sodrai“ atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų
kaupimą nėra įtraukiami. Neturės reikšmingo poveikio. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 22 str. pakeitimas Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomų netiesioginių išlaidų apribojimas iki 0,2 proc. arba 0,1 proc. (turto išsaugojimo fonde) grynųjų aktyvų vertės. Tikėtina nereikšminga neigiama įtaka dėl netiesioginių išlaidų apribojimo, kadangi, palyginti su dabartiniu teisiniu reguliavimu, galimai sumažėtų investavimo priemonių pasirinkimas, kadangi pensijų kaupimo bendrovės, tikėtina, rinktųsi pigesnes priemones, kurios yra mažiau rizikingos ir atitinkamai generuoja mažesnę investicinę grąžą. Neturės reikšmingo poveikio.
Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2467(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Pensijų anuiteto įsigijimo ribos siejimas su procentu nuo socialinio draudimo pensijos (10 proc.). Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 str. pakeitimas Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neturės reikšmingo poveikio, kai nutraukimas ir lėšų atsiėmimas bus galimas tik tada, kai kaupimas tampa betikslis ar apsunkintas (t. y. 2.1 atsakyme detalizuotais atvejais, kurie susiję su sveikata). Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 ir 13 str. pakeitimas Ilgesnės įmokų į pensijų fondus atostogos. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 6 str. pakeitimas Atsisakiusių asmenų įtraukimą kartoti kas 3 metus. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 Papildymas 5¹ str. Prailginamas atsisakymo terminas iki įtraukimo metų spalio 31 d. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 29 str. pakeitimas Atsisakoma periodinių išmokų. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. Lentelėje neaptariami techninio ar įgyvendinamojo pobūdžio straipsniai, taip pat siūlomi projektai dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų, kurie nėra priskirti Lietuvos banko kompetencijai. 1.2. Kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma: didėtų ar mažėtų trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu? Įstatymo projektų pakete pateikti pasiūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, didesniu ar mažesniu mastu sumažintų kaupiamo turto apimtis II pakopos pensijų kaupimo fonduose. Labiausiai pajamų pakeitimo normą paveiktų galimybė sustabdyti arba nutraukti kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose, kadangi dalis kaupimo dalyvių tokia galimybe greičiausiai pasinaudotų dėl trumparegiškos ekonominės elgsenos, kuri buvo aptarta atsakant į pirmesnį klausimą.
Norėdami tiksliau įvertinti, kaip vieno ar kito siūlomo konkretaus pakeitimo, susijusio su kaupimu II pakopos pensijų fonduose, įgyvendinimas paveiktų pajamų pakeitimo normą, turėtume atlikti išsamesnę ir daugiau laiko reikalaujančią analizę, kuriai taip pat reikėtų turėti mikrolygio duomenų apie II pakopoje kaupiančių asmenų pajamas, stažą, dalyvavimo kaupime trukmę ir pan. taip pat daryti tam tikras prielaidas dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose veiklos pelningumo ateityje. Apibendrintai žvelgiant į pateiktų pasiūlymų esmę, galima teigti, kad pensijų kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinantys sprendimai, kitoms sąlygoms nekintant, mažintų ateities pajamų pakeitimo normą. Jos sumažėjimo mastas priklausytų nuo konkretaus kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinančio sprendimo, t. y. nuo to, kokiais atvejais būtų galima išsiimti sukauptas lėšas ir nuo to, ar atsirastų galimybė sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, ar išsiimtos lėšos bus grąžintos į kaupimą I pensijų pakopoje, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“). Analitiškai sumažėjimo mastą galima įvertinti remiantis A paveiksle pateikta Tarptautinio valiutos fondo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis sudaryta pajamų pakeitimo normos (vidutinės senatvės pensijos ir priešpensinio amžiaus neto darbo pajamų santykio) projekcija.
Tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas visas II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, tikėtina, kad pajamų pakeitimo norma (kitoms sąlygoms nekintant) po 10 metų būtų beveik 4 proc. punktais, o po 30 metų– maždaug 9 proc. punktais mažesnė, palyginti su pagal dabar galiojančią pensijų kaupimo tvarką projektuojama pajamų pakeitimo norma. Jeigu būtų nuspręsta iš kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose išsiimtas lėšas sugrąžinti į „Sodros“ pensijų kaupimą, tokiu atveju pensijų pakeitimo normos sumažėjimas po 10 ir 30 metų būtų šiek tiek mažesnis, nes dalis II pakopos pensijų kaupimo fonduose pajamų pakeitimo normos sumažėjimo virstų „Sodros“ mokamos senatvės pensijos pakeitimo normos padidėjimu. Manome, kad galimą pajamų pakeitimo normos sumažėjimo intervalą apibrėžia A paveiksle pavaizduotas violetinio stulpelio dydis, o konkretus poveikis pajamų pakeitimo normai priklausytų nuo pasirinkto kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose apimtis mažinančio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad II pensijų pakopa sudaro pakankamai reikšmingą pajamų pakeitimo normos dalį, būtina numatyti priemones, kurios galėtų pakeisti arba papildyti esamą sistemą tuo atveju, jeigu būtų priimti sprendimai susiję su II pakopos aprėpties sumažėjimu. 1.3. Koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei Pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma leisti atsiimti dalį ar visas kaupiamas lėšas ne tik tais atvejais, kai pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, taip pat anuiteto privalomumo įsigyti sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas neigiamai paveiktų Pensijų anuitetų fondo (PAF) veiklą. Kadangi pensijų kaupimo sistema po paskutinės reformos veikia dar tik 6 metus ir įmokos į II pakopos pensijų fondus yra santykinai nedidelės, šiuo metu tik apie 5 proc. kaupiančių asmenų yra sukaupę virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Suteikus galimybę lanksčiau išsiimti lėšas iš pensijų sistemos, pvz., kaip vienkartinę išmoką, tai sumažintų skaičių asmenų, kurie yra sukaupę pinigų sumą virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Likę asmenys pensijų pajamas galėtų gauti vienkartinės išmokos pavidalu, kurias, tikėtina, panaudotų ne pajamoms pensijai ir einamosioms išlaidoms, bet vienkartiniams didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti. Taigi, toks sprendimas nepadėtų spręsti žemos pajamų pakeitimo normos senatvėje problemos, ypač mažesnes senatvės pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu. Remiantis „Sodros“ ekspertų vertinimu, tuo atveju, kai mažiau pensijų fondų dalyvių privalėtų įsigyti pensijų anuitetą, PAF turtas augtų lėčiau. Kuo daugiau pensijų anuitetų administruojama PAF, tuo didesnė yra masto ekonomija ir pigesnis valdymas, kartu efektyviau valdoma ilgaamžiškumo rizika, o tai netiesiogiai didina pensijų anuitetų grąžą. Taip pat verta paminėti, kad masto ekonomija buvo viena iš priežasčių, kodėl pensijų anuitetų valdymas ir administravimas buvo perduotas „Sodrai“
esamiems pensijų anuitetų gavėjams didėtų PAF administravimo išlaidos ir palūkanų sąnaudos.
Fiksuojant mažesnę grąžą iš pensijų anuitetų veiklos, pensijų anuitetai būtų rečiau indeksuojami. Sumažinus dalyvavimą PAF, kai didesnė sukauptos senatvės pensijos dalis gali būti atsiimama vienkartinės išmokos pavidalu, arba pakeičiant anuitetą į neprivalomą įsigyti, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas investavimo modelis PAF investicijas nukreipiant į mažiau rizikingas. Papildomai reikėtų planuoti didesnius rezervus mirtingumo rizikai mažinti. Tai paaiškinama tuo, kad mažesnis anuitetų gavėjų skaičius lemia mažiau tikslias mirtingumo prognozes, neleidžia diversifikuoti amžėjimo rizikos, o didesnė rizika galiausiai lemia brangesnius anuitetus pensijų anuitetų gavėjams. Taigi didesnis pensijų anuitetų skaičius, žinoma, didina PAF efektyvumą, o mažesnis
Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime:
pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatytais įvairiais Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamais senatvės pensijų sistemos modeliais, inter alia grindžiamais senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimui? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad esamas reguliavimas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva išimtiniais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai (kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis). Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistema (II pensijų pakopa) yra neatsiejama visos šalies senatvės pensijų sistemos dalis. Atsižvelgiant į tai, lėšų išėmimas, nesant Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų išimtinių priežasčių, nesuderinamas su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę.
Lietuvos bankas sutinka, kad pensijų kaupimo dalyvis gali patirti įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tačiau mano, jog šiais atvejais turėtų būti taikytinos (ar prireikus keičiamos) kitos efektyvesnės ir tikslingesnės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, privalomasis sveikatos ar turto draudimas, „Sodros“ mokamos pašalpos ir išmokos. Lietuvos banko vertinimu, įstatymo projektuose numatytos tam tikros su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu nesuderinamos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, pateikiame paaiškinimus ir argumentaciją:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158 6 straipsnyje, kadangi asmeniui, patyrusiam fizinio asmens bankrotą ar kurį laiką finansinių sunkumų, poreikis gauti adekvačią senatvės pensiją išlieka ir turi prasmę;
Tokiais atvejai būsto draudimo priemonė būtų tikslingesnė ir pranašesnė, nes kompensuotų visą būsto sumą, o ne dalį (galimai mažą dalį, jei pensijų fonde sukaupta maža suma, šiuo metu vidutinė sukauta suma siekia maždaug 4 600 Eur);
antai valstybės teikia parama, pvz., našlių pensija, mokama „Sodros“ lėšomis. Daugiau informacijos galima rasti https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/ka-daryti-jei-netekau-artimuju/esu-naslysnasle-1. II pensijų pakopa neturėtų dubliuoti socialinės paramos priemonių išplečiant pirminį II pakopos tikslą, jeigu socialinės paramos priemonės yra nustatytos kituose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad likusiam gyvam sutuoktiniui išliks poreikis gauti pajamas senatvėje, tad jam kaupimo svarba išauga;
Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus. Manome, kad asmens išvykimas iš Lietuvos ir (arba) esant Lietuvoje, tačiau neturint darbo santykių ilgiau kaip penkerius metus iš eilės iš esmės neatšaukia to asmens poreikio gauti adekvačią senatvės pensiją iš visų šalių, kuriose asmuo turėjo darbo santykių, mokėjo mokesčius ar kaupė pensiją savarankiškai pensijų fonduose. Asmeniui, neturinčiam darbo santykių, t. y. tam, kurio „Sodros“ pensija, tikėtina, bus maža, dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje turi prasmę dėl poreikio senatvėje užtikrinti bent minimalias pajamas;
Neterminuotai 2019 m. susistabdžiusiems įmokas dalyviams sudarius sąlygas atsiimti savo sukauptas lėšas, jie netektų galimų senatvės pajamų iš II pakopos, nes greičiausiai sukaupta suma būtų skirta vienkartinio pobūdžio vartojimo poreikiams patenkinti, tačiau jų „Sodros“ pensija taip pat sumažėtų. Tokiems asmenims, ypač jei jie nepasitiki pensijų kaupimo sistema, turėtų būti pasiūlyta galimybė grįžti į „Sodrą“ ir atkurti „Sodros“ suteiktas teises į būsimą senatvės pensiją ir jos dydį. Kitu atveju šių asmenų pajamų pakeitimo norma bus mažesnė. Lietuvos banko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės ir negrįžtamai pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis ir kurios galėtų būti susijusios su sveikata, t. y. kritinės ligos, negalia ir pan. Lietuvos banko nuomone, pirmiau paminėtos įstatymo pakeitimo projektuose nurodytos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, II pakopos pensijų sistemą galėtų paversti taupymo priemone, kurios paskirtis taptų gerokai platesnė nei sukaupti didesnes pajamas senatvei. Tokiu atveju kiltų poreikis konceptualiai persvarstyti pertvarkytos sistemos sąsajas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytu viešuoju interesu užtikrinti darnią pensijų sistemos veiklą. 2.2.
veikimo principus nebus pažeista Konstitucinio Teisimo doktrina, kad įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų? Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime pažymėjo, kad pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių asmuo pats vienas nepajėgtų įveikti. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad, keičiant pensijų išmokų mokėjimo tvarką ar kitus su pensijų kaupimu susijusius aspektus, būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso užtikrinti pakankamą asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus, finansinį aprūpinimą ir atskirų visuomenės narių, kurie taip pat ateityje sulauks senatvės pensijos amžiaus, asmeninių interesų. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai:
infliaciją?
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. birželio mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo fonduose pensijas kaupė 1 413,3 tūkst. dalyvių (iš jų aktyvių, t. y. pensijų įmokas mokančių, dalyvių
iš pakete pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad, atsiradus naujiems pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, dalis dalyvių pasitrauks, tačiau bus siekiama, jog 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių, t. y. 613 tūkst. asmenų, įvertinome, jog tokiu atveju tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikiamą informaciją apie tų visuomenės grupių, kurioms siūloma sukurti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose, gausumo įverčius, aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas 20 proc. laikytinas pesimistiniu scenarijumi, o galimai labiausiai tikėtinu scenarijumi yra aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas apie 10 proc. (arba maždaug 75 tūkst. asmenų). Tokiu atveju, tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 460 mln. Eur. Susiklosčius bet kuriam iš šių scenarijų, šios lėšos, skirtos vartojimui didinti, infliaciją Lietuvoje 2025-2028 m. padidintų palyginti nedaug (iki 0,1 proc. punkto kasmet, palyginti su scenarijumi be tokių pakeitimų II pakopos pensijų kaupimo fonduose)[5]. Poveikis infliacijai būtų ribotas iš dalies dėl to, kad gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas būtų laikinas, – šios pajamos padidėtų tik 2025 m., o vėliau jos sumažėtų[6]. 3.2.
kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą? Kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai? Kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Jei įstatymų leidėjas priimtų sprendimą, leisti bet kada atsiimti visas ar dalį lėšų, pensijų fondai būtų priversti laikyti didesnę itin likvidžių finansinių priemonių dalį, kurios paprastai lemia mažesnę investicinę grąžą. Tokios finansinės priemonės, kurių trukmė yra 10-20 metų, taptų netinkamos pensijų fondams. Dalį tokių investicijų sudaro investicijos į infrastruktūrą, privatų ar rizikos kapitalą, dar kitaip vadinamas alternatyviąsias turto klases, leidžiančias diversifikuoti riziką ir uždirbti didesnę investicinę grąžą. Pensijų kaupimo dalyviams ši galimybė būtų sumažinta, o pensijų fondai pagal investicinio portfelio sudėtį taptų panašūs į suderintuosius fondus (angl. UCITS). Tipiškai suderintasis fondas, kurio vienetai perkami ir išperkami kiekvieną dieną, turi turėti nuo 10 iki
vyriausybių obligacijos turinčios aktyvią antrinę rinką). Šiuo metu pensijų fondų vienetams išpirkti ir kitam turtui įsigyti bendrai laikoma apie 2,17 proc. arba 178,1 mln. Eur, pensijų fonduose sukaupto turto. Suteikus galimybę pensijų kaupimo dalyviams laisvai bet kada atsiimti dalį, ar visas sukauptas lėšas, likvidaus turto dalis padidėtų 8-12 proc. punktų iki maždaug 820 mln. Eur, o pensijų fondų grąža sumažėtų apie 50-55 mln. Eur, skaičiuojant nuo esamo pensijų portfelio dydžio, tai kasmet sumažintų grąžą maždaug 1 proc. punktu. Tuo atveju, jei darytume tą pačią prielaidą, kaip 3.1 klausimo atsakyme, kad leidus pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasitrauktų apie 20 proc. dalyvių, pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur.
Eur. Toks sumažėjimas nepadarytų didelės įtakos pensijų kaupimo bendrovėms ir šios galėtų toliau veikti pelningai. Vis dėlto šis ganėtinai reikšmingas pensijų kaupimo sistemos pokytis tikėtina nepaskatintų naujų pensijų kaupimo bendrovių steigimosi. Pensijų kaupimo bendrovės konkuruoja tarpusavyje siekdamos pasiūlyti pensijų kaupimo dalyviui didesnę grąžą. Investavimas į kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendrasis išlaidų koeficientas didesnis (tai yra pensijų fondo patiriamos netiesioginės išlaidos yra didesnės), gali būti prasmingas ir pateisinamas, kai to kolektyvinio subjekto valdytojas geba sukurti didesnę naudą investuotojams. Alternatyviosios turto klasės apima investicijas į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūros projektus, privatų ir rizikos kapitalą, žaliavas ir panašias investicijas, kuriomis nėra viešai prekiaujama vertybinių popierių biržose, būtent tokio tipo investicijos pensijų fondams leidžia investuoti Lietuvoje. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turimus duomenis, investicijos į alternatyviąsias turto klases 2022 m. daugelyje EBPO narių sudarė nuo 10 iki 50 proc. pensijų fondų turto, Lietuvoje šios investicijos sudaro mažiau kaip 5 proc. pensijų fondus sudarančio turto, – taigi galimybės neišnaudojamos. Lietuvos banko nuomone, reikalinga detalesnė pensijų fondų administravimo mokesčių analizė, nes netiesioginių išlaidų apribojimas gali keisti fondo strategiją, skatinti investuoti tik į biržoje prekiaujamus fondus ir galimai turėtų neigiamą poveikį pajamų pakeitimo normai lyginant su dabartiniu reguliavimu, kuriame netiesioginės pensijų fondų išlaidos nėra apribotos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į praktinį tokio pasiūlymo įgyvendinimo aspektą. Paprastai ETF praėjusio laikotarpio savo išlaidų koeficientus privalo apskaičiuoti ir pateikti iki einamųjų metų kovo ar balandžio mėnesio.
Tai reiškia, kad apie tai, jog pensijų kaupimo bendrovės pasirinktos investicijos viršijo netiesioginių išlaidų dydį, galėtų paaiškėti tik kitų metų kovo ar balandžio mėnesį. Įstatymo projekte nėra detalizuota, kaip pensijų kaupimo bendrovės turėtų kompensuoti nustatytą netiesioginių išlaidų ribą viršijančias išlaidas fondą palikusiems (migravusiems į kitą fondą) dalyviams iki einamųjų metų kovo mėnesio. Apibendrinant pažymėtina, kad, remiantis užsienio šalių patirtimi, pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą ja gerokai sumažina diskusijos dėl kaupimo reikalingumo ir dažnos reformos (tai rodo ir „Sodros“ pateikiami automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą (atsisakymo dalyvauti jame) duomenys). Priešingai, pasitikėjimas didėja, kai gyventojai turi pakankamai informacijos apie sistemos veikimą. Siekiant padidinti Lietuvos pensijų sistemos patrauklumą, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad kaupimas būtų masiškesnis ir aktyvesnis, pavyzdžiui, paskatinti darbdavių įtraukimą, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus gyventojams būtų užtikrinama pakankama pajamų pakeitimo norma, didinti finansinį gyventojų raštingumą ir aiškiai komunikuoti apie adekvačius sistemai keliamus lūkesčius. Valstybinis pensijų fondas taip pat galėtų būti svarbi detalė, kuri daliai visuomenės suteiktų papildomą pasitikėjimą šia kaupimo sistema, nes daliai visuomenės, Lietuvos banko nuomone, valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas. Tam, kad diskusijos būtų nuoseklesnės, visų pirma būtinas ilgalaikis strateginis susitarimas šalies lygiu, kokie tikslai keliami pensijų sistemai, nustatant konkretų rodiklį, kurio siekiame, pavyzdžiui, asmens pajamų pakeitimo norma turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. (o ilgainiui ir 70 proc.), o tada ieškomi būdai ir konkrečios priemonės, kaip pasiekti šį tikslą.
Reikalinga visų suinteresuotųjų (įstatymų leidybos procesuose dalyvaujančios ir sprendimus priimančios institucijos, darbuotojai, darbdaviai) šalių diskusija ir sutarimas tam, kad keičiantis politiniam ciklui iš naujo nebūtų keliami vis nauji klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų. Lietuvos banko nuomone, bet kokiais pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pakankamas į pensiją išėjusių asmenų pajamas, pensijų kaupimo sistemos stabilumą šalyje, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Susipažinta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025-02-26 nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio
1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir
Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 2. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, papildant jį 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰IR 37
Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 3. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) dalyviui šio įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3
punkte nustatyta tvarka išmokamas jo vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas esant bent vienai iš šių priežasčių:
a) dalyviui išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
b) dalyvis serga liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą;
c) dalyviui nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas (iki 2024 m. gruodžio
d. – I invalidumo grupė).“ Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 4. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) nutraukti pensijų kaupimo sutartį;“. 2.Buvusius
2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 5. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pilnamečiai asmenys,
kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, išskyrus užsieniečius, kuriems nėra išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, ir asmenis, nutraukusius dalyvavimą pensijų kaupime šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytais atvejais, įtraukiami į pensijų kaupimą.
Šio straipsnio nustatyta tvarka į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims atsisakius tapti pensijų kaupimo dalyviais, įtraukimas jų atžvilgiu kartojamas po trejų metų, šį terminą skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais asmuo buvo įtrauktas į pensijų kaupimą pirmą kartą, jeigu asmenys atitinka šioje dalyje nurodytas įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.“
taip:
„3. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą
dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, reikšmingus pažeidimus.
Šiuo atveju reikšmingais pažeidimais laikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklą, pažeidimai, dėl kurių priežiūros institucija ar teismas konstatavo, kad buvo pažeistos tikslinės grupės pensijų fondų dalyvių turtinės teisės, prarastas valdomų tikslinės grupės pensijų fondų turtas arba už kuriuos pakartotinai taikomos poveikio priemonės. Informaciją apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali būti priskiriami dalyviai, priežiūros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieš įtraukimo į pensijų kaupimą metus, spalio 31 dieną. VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre.“
3Papildyti 6 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime ir jo vardu buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos, iki įtraukimo metų spalio 31 d. gali pateikti VSDF administravimo įstaigai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime ir prašymą susigrąžinti pensijų įmokas. Šiuo atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio
straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiems terminams pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos pervedamos asmeniui ir VSDF valdybai mutatis mutandis taikant šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytą valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų pensijų įmokų pervedimo tvarką.“ Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
„6 straipsnis. Dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą
„Asmenys įtraukiami į pensijų kaupimą pateikdami
rašytinės formos pareiškimą.“ Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 6. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu: „5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
galios: „8. Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.
Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise atsisakyti pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatytu pagrindu. Atsisakęs pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties atsisakymo metų, sausio 1 dieną.“ Buvusius įstatymo projekto 6-20 straipsnius laikyti atitinkamai 7-21 straipsniais. Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 7. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pensijų įmoka
1Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos
valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio.
procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. 3 2. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 4 3.
4 3. Dalyvis, mokantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoką, į pensijos sąskaitą turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 8. Seimo narys A. Sysas, 2024-10-17 Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnį nauja 1 ir 2 dalimis ir ją išdėstyti taip:
„1.Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio Nstraipsnio 3 dalyje numatytą atvejį tapę pensijų fondų dalyviais. Pripažinti netekusia galios 3 dalį:
„3. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo
nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.“ Atsiėmė 2024-10-17 pasiūlymą (2025-05-28). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2025-05-21 * Pritarti įstatymo projektui, projekto Nr. XIVP-4157 nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024 įgyvendinimu, siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XVP-374 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XVP-374(2).
XVP-374(2). Taip pat pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui atsižvelgiant, kad pensijų kaupime buvo naudojamos Sodros ir valstybės biudžeto lėšos, siūloma pagrindiniame komitete įvertinti galimybę, kad investicinė grąža, priskaičiuota norintiems pasitraukti iš pensijų kaupimo įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalies numatyta tvarka, būtų arba apmokestinama arba visa būtų nukreipiama į asmens valstybino socialinio draudimo sistemą, siekiant stiprinti žmonių socialinio saugumą sukakus senatvės pensijos amžiui. Nepritarti. Argumentai:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2.Komitetas svarsto Vyriausybės pateiktą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374, kuriuo sistemiškai pertvarkoma pensijų kaupimo sistema, kaip atskirą projektą (jo nejungiant su Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-4157). 3. Komitetas nepritarė analogiškam Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-374 (žr. SRDK išvadą dėl projekto Nr. XVP-374). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-4157 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-4157 nesvarstyti;
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –4, susilaikė –0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas. 2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-1691.
IX-1691. TAR, 2013-12-19, Nr. 13241. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215829/asr [2] 2024 metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti, 25 886 liko dalyvauti. Pranešimai apie automatinį įtraukimą buvo siunčiami į asmenines paskyras. Šias žinutes atsidarė 31,5 tūkstančio gyventojų. Informacijos asmeninėse paskyrose neperskaičiusiems gyventojams
„Sodra“ siuntė registruotus laiškus. Tik 529
gyventojai savarankiškai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis – kitomis, nei automatiškai parinktos įtraukimo metu. Ir tik 2 503 žmonių pasirašė naujas pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą. Šie duomenys rodo nepasitikėjimo II pakopa mastą, kurį automatinis įtraukimas vualizuoja. Reikia keisti sistemą, bet ne slėpti jos nepatrauklumą automatiniu įtraukimu. Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstancius-itrauke-i-pensiju-kaupima-stai-kiek-pinigu-nuskaiciuos-nuo-jusu-algos-n1349696 [3] https://www.delfi.lt/login/naujienos/kiek-atskaito-pensiju-fondai-valdytojams-ir-tarpininkams-per-metus-galejo-sukapseti-apie-50-milijonu-euru-92427751 [4] Mokslinis terminas „ekonominis trumparegiškumas“ (angl. economic myopia) yra kilęs iš graikiško žodžio „myopia“, kuris pažodžiui reiškia „trumparegiškumas“ arba
„siauras regėjimas“. Medicininiame kontekste trumparegiškumas apibūdina akių
būklę, kai žmogus gerai mato arti esančius objektus, bet blogai mato toli esančius. Panašiai ir ekonominiame kontekste šis terminas vartojamas metaforiškai, norint pabrėžti žmonių, įmonių ar valdžios institucijų polinkį priimti sprendimus, kurie orientuoti tik į trumpalaikę naudą, nekreipiant dėmesio į ilgalaikes pasekmes. Ekonominis trumparegiškumas pasireiškia tada, kai sprendimus lemia trumpalaikiai tikslai arba nauda, nepaisant galimų ilgalaikių nuostolių ar rizikos.
Tai gali apimti, pavyzdžiui, vartotojų pasirinkimus, kai žmonės renkasi pirkti prekes, kurios teikia trumpalaikį malonumą, bet gali pakenkti finansinei gerovei ateityje. Taip pat tai gali būti matoma valdžios institucijų veiksmuose, kai nustatomos politikos kryptys, kurios greitai pagerina ekonominę situaciją, bet ilgainiui gali sukelti finansinių ar socialinių problemų. Taigi,
„ekonominis trumparegiškumas“ yra konceptualiai siejamas su „myopia“ per
šią trumpalaikio ir ilgalaikio mąstymo skirtį, kai nepakankamai atsižvelgiama į tolesnes pasekmes. [5] Skaičiavimuose daroma prielaida, kad 60 proc. lėšų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų būtų atsiimama 2025 m. trečiąjį ketvirtį ir po 20 proc. 2025 m. ketvirtąjį bei 2026 m. pirmąjį ketvirčiais. [6] Tai taip pat reiškia tai, kad lėšų iš II PPKF atsiėmimas infliaciją iš pradžių didintų, o vėliau – po kelerių metų – ją mažintų.