6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12 IR 491
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSĮ projektas), L ietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 491 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTAĮ projektas) (PSĮ projektas, MĮ projektas ir VTAĮ projektas toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant įgyvendinti Reglamentą (ES) 2023/988 (toliau – Reglamentas dėl bendros gaminių saugos) [1] ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (vartotojų sveikatą ir saugą), kiek tai susiję su vartotojams skirtais gaminiais ir paslaugomis. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti produktų saugos reikalavimų taikymą naujoms technologijoms ir internetu parduodamiems produktams bei užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą. Reglamento dėl bendros gaminių saugos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Šiuo reglamentu nustatomos pagrindinės vartojimo gaminių, kurie buvo pateikti ar tiekiami rinkai, saugos taisyklės (nereglamentuojama vartotojams teikiamų paslaugų sauga). Reglamentas dėl bendros gaminių saugos taikomas gaminiams, kurie pateikti arba tiekiami rinkai, jeigu nėra Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamų gaminių saugą (derinamųjų teisės aktų). Taip pat šis reglamentas taikomas ir tais atvejais, kai Europos Sąjungos derinamieji teisės aktai nereglamentuoja tam tikrų aspektų ir rizikos ar rizikos kategorijų.
Reglamentu dėl bendros gaminių saugos nustatomas bendrasis gaminių saugos reikalavimas, gaminių saugos vertinimo aspektai, gaminių atitikties bendrajam saugos reikalavimui prezumpcija (atitiktis Europos standartams ir kt.), išsamiai reglamentuojamos ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų) pareigos gaminių saugos srityje, taip pat elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų (interneto platformų) pareigos dėl gaminių saugos, skubių įspėjimų apie pavojingus gaminius sistema SAFEty Gate , gaminių atšaukimas dėl saugos ir kt. Pažymėtina, kad Reglamentas dėl bendros gaminių saugos išplečia Reglamento (ES) 2019/1020 [2] (toliau – Reglamentas dėl rinkos priežiūros) nuostatų dėl rinkos priežiūros ir rinkos priežiūros institucijų įgaliojimų taikymą ir gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas dėl bendros gaminių saugos. PSĮ projekto tikslas – užtikrinti Produktų saugos įstatymo nuostatų dėl gaminių saugos darną su Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatomis, užtikrinti aukštą paslaugų saugos lygį, ekvivalentišką gaminių saugos lygiui, modernizuoti rinkos priežiūros ir rinkos priežiūros institucijų įgaliojimų produktų saugos srityje teisinį reguliavimą, užtikrinant nacionalinės teisės atitiktį Reglamento dėl bendros gaminių saugos ir Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatoms, bei nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už produktų saugą nustatančių teisės aktų pažeidimus. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupė (vadovė Jolita Šlikienė, tel. +370 614 67611, el. p. [email protected] , vyr. patarėjas Algis Baležentis, tel. +370 671 85603, el. p. [email protected] ). 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Produktų saugos įstatymas reglamentuoja gaminių ir paslaugų saugą. Produktų saugos įstatymas nustato bendruosius produktų saugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant produktų saugą, informacijos apie pavojingus gaminius ir rinkos priežiūros institucijas bei jų įgaliojimus teikimą Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms, ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų, platintojų ir paslaugos teikėjų) pareigas užtikrinti produktų saugą, rinkos priežiūrą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų rinkos priežiūros institucijų bei ekonominės veiklos vykdytojų teises ir pareigas rinkos priežiūros metu, informacijos apie produktų keliamą riziką vartotojų gyvybei ir sveikatai viešą skelbimą, rinkos ribojimo priemones (pavojingo produkto tiekimą rinkai draudimus), produkto saugos ekspertizės pagrindus ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus bei jos taikymo tvarką. Nei Produktų saugos įstatymas, nei kiti nacionalinės teisės aktai nenustato s pecifinių elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigų dėl produktų saugos. Maisto įstatymo
teikti į rinką gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatytos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos ir teisės, o 491 straipsnyje – įgaliojimai duoti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti informaciją, kuria šiurkščiai ar sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 .
PSĮ projekto pakeitimai Pakeitimais, įgyvendinant Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatas, siekiama užtikrinti saugos reikalavimų taikymą naujų technologijų gaminiams ir internetu ar kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis parduodamiems produktams, atnaujinti ekonominės veiklos vykdytojų pareigas užtikrinant produktų saugą, įskaitant dėl gaminių atsekamumo, įtraukti elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjus į produktų saugos sistemą, numatyti keitimąsi informacija apie pavojingus gaminius skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate , modernizuoti rinkos priežiūrą, nustatyti gaminių atšaukimą dėl saugos ir vartotojų teises tokiu atveju. Produktų saugos įstatymo 1 straipsnyje patikslinama įstatymo paskirtis ir reglamentuojami klausimai, atsižvelgiant į pakeitimus kituose įstatymo straipsniuose. 2 straipsnyje patikslinama įstatymo taikymo sritis, atsižvelgiant į Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatas ir Reglamento taikymo sritį. Į statymas, kaip ir Reglamentas dėl bendros gaminių saugos, bus taikomas produktams, kurie pateikiami ar tiekiami rinkai, neatsižvelgiant į pardavimo būdus, įskaitant prekybą elektroninėmis priemonėmis (internetu). Be to, įstatymas taikomas tiek naujiems, tiek panaudotiems, pataisytiems ar atnaujintiems gaminiams, kurie pateikiami ar tiekiami rinkai, išskyrus gaminius, kurie, prieš juos naudojant, turi būti pataisyti ar atnaujinti, ir tai aiškiai pažymėta (t. y. vartotojams suteikta tokia informacija) . Pabrėžtina, kad š is įstatymas taikomas kartu su Reglamento dėl bendros gaminių saugos ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Pažymėtina, kad įstatymas ir toliau taikomas ne tik gaminių, bet ir paslaugų saugai. 3 straipsnyje įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys suderinamos su Reglamente dėl bendros gaminių saugos ir Reglamente dėl rinkos priežiūros apibrėžtomis sąvokomis (atsisakoma pakartotinio sąvokų apibrėžimo).
Be to, vietoj sąvokos „valstybinė produkto saugos ekspertizė“ apibrėžiama ir vartojama sąvoka „produkto saugos ekspertizė“, kadangi paprastai rinkos priežiūros institucijų užsakymu šią ekspertizę atlieka akredituotos bandymų laboratorijos. 4 straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo, ypač ekonominės veiklos vykdytojams, ir siekiant teisinio reguliavimo sistemingumo ir nuoseklumo, nurodoma, kurie Europos Sąjungos teisės aktai nustato suderintų gaminių (t. y. gaminių, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai ) ir nesuderintų gaminių (t. y. gaminių, kuriems netaikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai ) bendrąjį saugos reikalavimą, atitikties bendrajam saugos reikalavimui prezumpciją, saugos vertinimo aspektus ir elementus . Taip pat nustatomas bendrasis paslaugų saugos reikalavimas (paslaugų teikėjų vartotojams teikiamos paslaugos turi būti saugios), paslaugų saugos vertinimo aspektai ir elementai. Preziumuojama, kad paslauga atitinka bendrąjį saugos reikalavimą, jeigu ji atitinka teisės aktus, nustatančius šios paslaugos sveikatos ir saugos reikalavimus, arba taikomus Lietuvos standartus ar Europos standartus. Tais atvejais, kai netaikoma paslaugų saugos prezumpcija, vertinant, ar paslauga yra saugi, turėtų būti atsižvelgiama į analogiškus elementus, kurie nustatyti Reglamente dėl bendros gaminių saugos , įskaitant pagrįstus vartotojų lūkesčius dėl saugos ir atsargumo principą, kuris reiškia poreikį būti atsargiems dėl produktų ir (ar) veiksmų, kurie nėra pagrįsti moksliniais duomenimis. Taip pat išlieka nuostata, kad galimybė užtikrinti aukštesnį paslaugos saugos lygį arba gauti mažesnį pavojų keliančią paslaugą nėra pagrindas tą paslaugą laikyti pavojinga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetencija reguliuojant produktų saugą ta apimtimi, kiek tokių reikalavimų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos standartai, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, nacionaliniai produktų saugos reikalavimai turi atitikti Europos Sąjungos teisę, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus. 6 straipsnyje atnaujinama nuostata dėl ri nkos priežiūros institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos teikti p ranešimus apie pavojingus gaminius ir taisomuosius veiksmus Reglamento dėl bendros gaminių saugos numatytoje specialioje sistemoje SAFEty Gate . 7 straipsnyje nurodomos e konominės veiklos vykdytojų – suderintų gaminių ir nesuderintų gaminių gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų – pareigos užtikrinant produktų saugą. Taip pat įgyvendinant Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatas, nustatoma, kad g amintojai ir importuotojai turi užtikrinti, kad prie gaminio būtų pridėtos aiškios instrukcijos ir saugos informacija vartotojams lietuvių kalba. 8 straipsnyje išdėstytos atnaujintos p aslaugų teikėjų pareigos užtikrinant produktų saugą. 9 straipsnyje nurodyta, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigas užtikrinant produktų saugą nustato Reglamentas dėl bendros gaminių saugos . 10 straipsnyje numatytas v artotojų informavimas apie gaminių saugą (t. y. gaminių atšaukimą dėl saugos arba kai vartotojams turi būti pateikta informacija, siekiant užtikrinti saugų gaminio naudojimą) ir vartotojų teisių gynimo priemonės gaminių atšaukimo atvejais.
Pažymėtina, kad Reglamentas dėl bendros gaminių saugos nustato p ranešimo vartotojams apie gaminio atšaukimą dėl saugos turinio ir formos reikalavimus . Nustatoma, kad toks pranešimas vartotojams turi būti pateiktas valstybine kalba. 11 straipsnyje nurodomos r inkos priežiūros institucijos ir teisės aktai, nustatantys rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus. 12 straipsnyje patikslinamos r inkos priežiūros institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų teisės ir pareigos atliekant rinkos priežiūrą. Pabrėžtinos rinkos priežiūros institucijų teisės, nustačius pažeidimą, reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai ir (ar) elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjai imtųsi taisomųjų veiksmų, būtų pašalinta neatitiktis arba pavojus, ir aiškiai informuoti vartotojus apie su atitinkamu produktu susijusį pavojų ir teisė duoti privalomus nurodymus iš elektroninės sąsajos pašalinti informaciją su pavojingo gaminio pasiūlymu, panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti arba pateikti aiškų įspėjimą vartotojams . 13 straipsnyje, įgyvendinant Reglamento dėl bendros gaminių saugos 22 straipsnio nuostatas ir Reglamento dėl rinkos priežiūros 14 straipsnio nuostatas, reglamentuojami privalomieji nurodymai elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams, ekonominės veiklos vykdytojams ir paslaugų teikėjams iš savo elektroninės sąsajos pašalinti informaciją su pavojingo produkto pasiūlymu , panaikinti prieigą prie jos ar pateikti aiškų įspėjimą vartotojams . Privalomi nurodymai vykdomi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio nustatyta tvarka.
nformacijos apie produktų keliamą pavojų vartotojų gyvybei ir sveikatai prieinamumo visuomenei. 15 straipsnyje numatyti patikslinti r inkos ribojimo priemonių taikymo pagrindai. 16 straipsnyje reglamentuojamas r inkos ribojimo priemonių taikymas, numatant ne tik draudimą tiekti pavojingą produktą rinkai, bet ir draudimą elektroninėje sąsajoje pateikti turinį, susijusį su pavojingo produkto pasiūlymu. 17 straipsnyje reglamentuojami svarbiausi produkto saugos ekspertizės ir jos apmokėjimo aspektai. Atsisakoma nuostatos, kad šios ekspertizės atlikimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė, kadangi paprastai šią ekspertizę atlieka akredituotos laboratorijos rinkos priežiūros institucijų užsakymu. 18 straipsnyje nustatyta atsakomybė už produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. 19 straipsnyje peržiūrimi baudų už šio įstatymo pažeidimus minimalūs dydžiai ir nustatomos baudos už Reglamento dėl bendros gaminių saugos reikalavimų pažeidimus , siekiant užtikrinti, kad baudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Baudos už nustatytų reikalavimų ir pareigų nevykdymą nustatytos ne tik ekonominės veiklos vykdytojams, paslaugų teikėjams, bet ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams. 20 straipsnyje numatyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Siekiant sankcijų veiksmingumo ir atgrasomojo poveikio bei atsižvelgiant į kitų vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, numatančias pakartotinumą per 3 metus, kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybę [3] , numatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai nepraėjus 3 metams nuo ankstesnio pažeidimo, už kurį buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda ar įspėjimas, padarymo dienos . 21–23 straipsniuose atlikti tik redakciniai pakeitimai.
24 straipsnyje pakeitimų nėra. Numatyta, kad naujos redakcijos Produktų saugos įstatymas įsigalioja
Reglamentas dėl bendros gaminių saugos. 4.2 . MĮ projekto pakeitimai Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas dėl bendros gaminių saugos panaikina Direktyvą 87/357/EEB [4] , kurioje nustatyta Europos Sąjungos valstybių narių pareiga imtis visų būtinų priemonių uždrausti prekiauti produktais, kurie, nebūdami maisto produktais, turi tokią formą, kvapą, spalvą, išvaizdą, pakuotę, etiketę, tūrį ar dydį, kad vartotojai, o ypač vaikai, painioja juos su maisto produktais ir dėl to įsideda juos į burną, čiulpia ar praryja, taip pat importuoti, gaminti arba eksportuoti šiuos produktus, ir pagal Reglamentą dėl bendros gaminių saugos, v ertinant, ar gaminys yra saugus, vienas iš gaminio saugos vertinimo aspektų yra gaminio išvaizda ir tikimybė, kad dėl jos vartotojai gali naudoti gaminį ne tam, kam jis buvo skirtas [5] , Maisto įstatymo
Direktyvoje 87/357/EEB nustatytas maistą imituojančių gaminių draudimas, p ripažįstama netekusia galios . 4.3 . VTAĮ projekto pakeitimai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
Reglamentu dėl bendros gaminių saugos, s iekiant didesnio aiškumo ir geriau informuoti vartotojus, Europos Sąjungos skubaus pasikeitimo informacija apie pavojingus gaminius sistemos pavadinimas RAPEX pakeičiamas į SAFEty Gate , todėl pakeičiama Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostata dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų, kurioje nurodyta RAPEX sistema. Be to, numatoma, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje skelbiama ne tik informacija apie pavojingus ne maisto produktus, bet ir taikomas rinkos ribojimo priemones.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad PSĮ projekte, įgyvendinant Reglamento dėl bendros gaminių saugos ir Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatas, numatomi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją su pavojingo produkto pasiūlymu, panaikinti galimybę ją pasiekti arba reikalauti pateikti aiškų įspėjimą vartotojams, patikslinamos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimų duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją (duodama nuoroda į Produktų saugos įstatymą). 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių dėl Įstatymų p rojektų nenumatoma, nes Įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai vartotojams pateiktų ir tiektų tik saugius produktus. Įstatymų projektais užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis, kadangi užtikrinama ne tik gaminių sauga (kaip numatyta Reglamente dėl bendros gaminių saugos ), tačiau ir paslaugų sauga, taip pat numatomos ne tik ekonominės veiklos vykdytojų ir paslaugų teikėjų, bet ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos produktų saugos srityje. PSI projekte numatyti atnaujinti (išsamesni) produktų saugos vertinimo aspektai ir elementai, kurie apima ir naujų technologijų poveikio vartotojų sveikatai ir saugai aspektus (kibernetines rizikas ir kt.). 6 .
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Priėmus Įstatymų projektus, bus užtikrinta, kad Lietuvoje taikomi vienodi gaminių saugos reikalavimai, kaip visoje vidaus rinkoje. Be to, bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas verslo subjektams. Pažymėtina, kad Įstatymų projektais iš esmės nėra siūloma nustatyti naujų pareigų verslo subjektams: gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų pareigas nustato Reglamentas dėl bendros gaminių saugos, o paslaugų teikėjų pareigas užtikrinti paslaugų saugą nustato galiojantis įstatymas. E lektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigas taip pat nustato Reglamentas dėl bendros gaminių saugos, įpareigodamas valstybes nares reglamentuoti tam tikrus susijusius aspektus. Įstatymų projektais užtikrinamas vienodesnis su gaminių sauga susijusių teisės aktų įgyvendinimas Europos Sąjungos vidaus rinkoje, kadangi vietoj skirtingų nacionalinių teisinių režimų dėl gaminių saugos, bus taikomos vienodi reikalavimai visose Europos Sąjungos valstybėsee narėse, kadangi pagrindines gaminių saugos taisykles nustato Reglamentas dėl gaminių saugos (t. y. tiesiogiai taikomas teisės aktas), o ne Direktyva 2001/95/EB. Be to, suderinus suderintiems ir nesuderintiems gaminiams taikomą rinkos priežiūrą, bus sumažinti teisės aktų įgyvendinimo skirtumai ir įmonių atitikties išlaidos. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 .
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su PSI projektu parengti lydimieji įstatymų projektai – MĮ projektas ir VTAĮ projektas. Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. PSĮ projektu keičiamos sąvokos vertinamos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisės aktams. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatas. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant PSĮ projektą, Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 1150 „Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bus pripažintas netekusiu galios. Taip pat PSĮ projektui įgyvendinti reikės pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisės aktus, reglamentuojančius šios tarnybos veiklą produktų saugos srityje:1 .
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-146. 2 . Ne maisto produktų rinkos priežiūros informacinės sistemos „RIPRIS“ nuostatus, patvirtintus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus
. Informacijos apie pavojingus gaminius ir produktų saugos rinkoje priežiūros valstybės institucijas ir jų įgaliojimus teikimo Europos Komisijai ir (ar) Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1-198. 4 . Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisykles, patvirtintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318. VTAĮ projekto įgyvendinimui reikės pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ . MĮ projektui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinami su rinkos priežiūros institucijomis, įgaliotomis vartotojų asociacijomis ir verslą vienijančiomis organizacijomis. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Pavojinga paslauga“, „pavojingas produktas“, „p
roduktų saugos rinkos priežiūros institucija“, „p roduktas“, „saugi paslauga“, „saugus produktas“, „produkto saugos ekspertizė“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Reglamento dėl bendros gaminių saugos pagrindinių nuostatų apžvalga . Reglamento dėl bendros gaminių saugos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį. Šiuo reglamentu nustatomos pagrindinės vartojimo gaminių, kurie buvo pateikti ar tiekiami rinkai, saugos taisyklės. Galima pabrėžti šiuos esminius Reglamento dėl bendros gaminių saugos elementus: · su vartotojų apsauga susijusių nuostatų tęstinumas – Direktyvos 2001/95/EB nuostatų taikymo rezultatų įvertinimas; · sunkumų, kylančių dėl naujų technologijų, sprendimas – aspektų, kuriais užtikrinama, kad dėl naujų technologijų kylanti rizika patenka į vartotojų apsaugos taikymo sritį, įtraukimas, jeigu tokiai rizikai netaikomi konkretesni ES teisės aktai; · saugos problemų, susijusių su internetu parduodamais gaminiais, sprendimas – gaminių saugos reikalavimai taikytini ir iš trečiųjų šalių atvežamiems gaminiams bei elektroninėse prekyvietėse parduodamiems gaminiams; · rinkos priežiūros taisyklių ir jų vykdymo užtikrinimo gerinimas – iš esmės suderintos rinkos priežiūros taisyklės, taikomos suderintiems gaminiams ir nesuderintiems gaminiams.
Taip pat nustatytas reikalavimas, kad pateikiant gaminį rinkai, visada būtų už gaminį atsakingas asmuo Sąjungoje (t. y. leidžiama pateikti rinkai gaminį tik tuo atveju, jeigu yra Sąjungoje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris turi užtikrinti atitiktį nustatytiems reikalavimams ); . · maisto produktus imituojančių gaminių įtraukimas į Reglamento taikymo sritį – maisto produktus imituojančių gaminių sauga turi būti vertinama, remiantis bendromis nuostatomis dėl rizikos vertinimo ; · gaminių atšaukimo sistemos gerinimas – nustatyti reikalavimai pranešimams apie gaminių atšaukimą dėl saugos; · atsekamumo visoje tiekimo grandinėje gerinimas – nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos saugoti ir pateikti gaminių atsekamumo informaciją, taip pat Sąjungos mastu gali būti nustatyti specifiniai tam tikrų gaminių, jų kategorijų arba grupių atsekamumo reikalavimai. Reglamentas dėl bendros gaminių saugos taikomas rinkai pateiktiems ar tiekiamiems gaminiams, kurių sauga ES teisėje nėra reglamentuota (t. y. nesuderintiems gaminiams).
Kai gaminiams taikomi konkretūs reikalavimai, nustatyti Sąjungos derinamaisiais teisės aktais (t. y. suderintiems gaminiams), Reglamentas taip pat taikomas tam tikra apimtimi: · tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių kiti ES teisės aktai nereglamentuoja; · 19-21 straipsniai (nuostatos dėl ekonominės veiklos vykdytojų pareigos vykdant nuotolinę prekybą ir su gaminių sauga susijusių nelaimingų atsitikimų atvejais, informacijos teikimas elektroniniu formatu), IV skyrius (specifinės elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos dėl gaminių saugos), VI skyrius (Skubių įspėjimų sistema SAFEty Gate ) ir VII skyrius (teisė gauti informaciją ir vartotojų teisių gynimo priemonės, įskaitant nuostatas dėl pranešimo apie gaminių atšaukimą). Gaminiu laikomas daiktas, susietas arba nesusietas su kitais daiktais, tiekiamas už atlygį arba be jo, įskaitant teikiamų paslaugų srityje, skirtas vartotojams arba pagrįstai numatomomis sąlygomis, tikėtina, gali būti vartotojų naudojamas, net jei nėra jiems skirtas (t. y. Reglamentas taikomas ir gaminiams, sukurtiems tik profesionaliam naudojimui, bet paskui patekusiems į vartotojų rinką, kai jie yra naudojami pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis). Reglamentas nustato bendrąjį gaminių saugos reikalavimą, reiškiantį, kad ekonominės veiklos vykdytojai turi pateikti rinkai ar tiekti tik saugius gaminius. Preziumuojama, kad gaminys atitinka šį reikalavimą, jeigu jis atitinka taikomus Europos standartus ar jų dalis arba, jų nesant, valstybės narės, kurioje galimys pateiktas rinkai, nacionalinėje teisėje nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus. Reglamente nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų – gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų – pareigos dėl gaminių saugos.
Ekonominės veiklos vykdytojai rinkos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti jai produkto atsekamumo informaciją apie gaminį ar jo dalis ir ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie tiekia gaminį (ši informacija turi būti prieinama 10 metų nuo gaminio tiekimo). Gamintojams nustatyta pareiga parengti, atnaujinti ir saugoti 10 metų po gaminio pateikimo rinkai techninius dokumentus dėl gaminio saugos. Reglamente nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis ir informuoti vartotojus apie pavojingus gaminius. Pažymėtina, kad Reglamentas nustato ekonominės veiklos vykdytojų pareigas ne tik dėl nesuderintų gaminių, bet ir tam tikras dėl suderintų gaminių saugos užtikrinimo (t. y. kai gaminių pateikimą rinkai reglamentuoja Sąjungos derinamieji teisės aktai): pareigą pateikti informaciją vykdant nuotolinę prekybą ir pareigas su gaminių sauga susijusių nelaimingų atsitikimų atveju. Reglamente taip pat nustatytos specifinės elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos dėl gaminių saugos, pavyzdžiui, pareiga paskirti vieną bendrąjį kontaktinį punktą, kad būtų sudarytos sąlygos tiesioginei komunikacijai su rinkos priežiūros institucijomis gaminių saugos klausimais, ir bendrąjį kontaktinį punktą komunikuoti su vartotojais gaminių saugos klausimais. Reglamentu iš esmės suvienodinamos nesuderintų gaminių ir suderintų gaminių rinkos priežiūros taisyklės, t. y. iš esmės išplečiama Reglamento dėl rinkos priežiūros taikymo sritis, taikant šio reglamento nuostatas ir nesuderintiems gaminiams. Tai reiškia, kad Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatos dėl rinkos priežiūros institucijų įgaliojimų ir rinkos priežiūros priemonių taikomos ir nesuderintiems gaminiams (t. y. Reglamento dėl bendros gaminių saugos taikymo srityje).
Reglamentu Europos Sąjungos skubaus pasikeitimo informacija apie pavojingus gaminius sistema RAPEX modernizuota ir jos pavadinimas pakeistas į SAFEty Gate . SAFEty Gate sudaro trys elementai:1 ) skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistema, kurioje nacionalinės institucijos ir Europos Komisija gali keistis informacija apie pavojingus gaminius;2 ) interneto portalas, skirtas visuomenei informuoti ir sudaryti sąlygas vartotojams pateikti skundus, susijusius su gaminių sauga;3 ) interneto portalas, kuriame įmonėms sudaromos sąlygos vykdyti savo pareigą informuoti rinkos priežiūros institucijas ir vartotojus apie pavojingus gaminius ir nelaimingus atsitikimus. Reglamente numatytas gaminių atšaukimas dėl saugos, nustatyti turinio ir formos reikalavimai pranešimui apie atšaukimą ir vartotojų teisių gynimo priemonės gaminių atšaukimo atveju. Pagal Reglamentą sankcijos už Reglamento nuostatų, kuriomis nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos, pažeidimus turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos [6] . Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C‑122/21 . Šioje byloje buvo sprendžiama dėl 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/357/EEB 1 straipsnio 2 dalies, kurią įgyvendina Maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, aiškinimo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu byloje C‑122/21 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą konstatavo, kad Direktyvos 87/357/EEB 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: objektyviais ir pagrįstais duomenimis nebūtina įrodyti, kad, dedant į burną, čiulpiant ar ryjant gaminius, kurių, nors jie nėra maisto produktai, forma, kvapas, spalva, išvaizda, pakuotė, etiketė, tūris ar dydis yra tokie, kad tikėtina, jog vartotojai, o ypač vaikai, juos painios su maisto produktais ir dėl to įsidės į burną, čiulps ar praris, gali kilti uždusimo, apsinuodijimo, virškinimo trakto perforacijos ar obstrukcijos pavojus. Vis dėlto kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar produktas atitinka šioje nuostatoje išvardytas sąlygas ir tai pagrįsti. Sprendime konstatuota, kad Direktyvoje 87/357/EEB nėra nuostatos, kurioje būtų įtvirtinta produktų, kurie atrodo kitokie, nei yra iš tikrųjų, pavojingumo prezumpcija ar prezumpcija, kad tokius produktus dedant į burną, čiulpiant ar ryjant kyla pavojus, tačiau, atvirkščiai, Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja, kad toks pavojus būtų vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, Direktyva 87/357/EEB iš esmės nesiekiama uždrausti prekiauti visais produktais, kurie nėra maisto produktai ir kurie gali būti supainioti su jais . Taigi Direktyva 87/357 /EEB suponuoja, kad kompetentingos nacionalinės institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar įvykdytos šios direktyvos 1 straipsnyje išvardytos sąlygos, pateisinančios sprendimą uždrausti produktą. [1] 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB. [2] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011. [3] Žr. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 4 punktą. [4] 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, skirtų produktams, kurie, atrodydami kitokie, nei yra iš tikrųjų, kelia pavojų vartotojų sveikatai ar saugai, suderinimo. [5] Tai apima ir vertinimą, jei gaminys, nors jis ir nėra maisto produktas, yra panašus į maisto produktą ir dėl savo formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių galėtų būti supainiotas su maisto produktu, ir todėl vartotojai, ypač vaikai, jį galėtų įsidėti į burną, čiulpti arba nuryti – žr. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktį. [6] Pažymėtina, kad Europos Komisija turi iki 2029 m. gruodžio 13 d. parengti Reglamento 44 straipsnio taikymo įvertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma turi būti įvertinta paskirtų sankcijų veiksmingumas ir atgrasomasis poveikis.
4142 Vilnius Į vertinę atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Produktų saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma numatyti, kad „Šis įstatymas taikomas: <...> vartotojams teikiamoms paslaugoms“. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „paslauga“ ir „paslaugų teikėjas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme.“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Taigi, projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinama taip, kad keičiamas įstatymas taikomas bet kurioms vartotojams teikiamoms paslaugoms, t. y. ne tik susijusioms su produktų teikimu ar tiekimu rinkai. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad 2
reglamento (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB preambulės 17 punkte nurodyta, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas paslaugoms. Tačiau siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą, gaminiai, kurie vartotojams tiekiami ar siūlomi teikiamų paslaugų srityje, įskaitant gaminius, su kuriais vartotojai susiduria tiesiogiai, kai jiems teikiamos paslaugos, turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, svarstytina, ar siūloma įtvirtinti nacionaliniu reguliavimu, kai keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos bet kurioms vartotojams teikiamoms paslaugoms, nėra išplečiama Reglamento (ES) 2023/988 taikymo sritis. Siūlytina keičiamo įstatymo nuostatą tikslinti. 2. Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatoje nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/988 dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktams, 14 straipsnio 2 daliai, 18 straipsniui ir 19 straipsnio pavadinimui. 2.1. Dėl analogiškos priežasties, kaip nurodyta aukščiau, siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatoje nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/988 dėstyti prieš formuluotę „kitų šiame įstatyme“, o keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje minėtą nuorodą į šį reglamentą dėstyti prieš formuluotę „šį įstatymą“. 3. Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 21 punktą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje
reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (E B) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 nurodytinas „su visais pakeitimais“. 4.
nuostatos, kad viena iš priežiūros institucijų yra „valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą“ įrašyti „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“. 5. Keičiamo įstatymo
nurodoma – „ Rinkos priežiūros institucijos, atlikdamos rinkos priežiūrą, privalo: 1) užtikrinti, kad visos priemonės, kurių jos imasi, ypač nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje , atitiktų pavojaus rimtumą ir būtų tinkamai įvertintos šių priemonių naudojimo pasekmės; <...>“. Pažymėtina, kad veiksmai, kurių imasi atitinkamos kompetentingos valstybės institucijos, visuomet turi būti tinkamai įvertinti, todėl tokia siūloma keičiamo įstatymo nuostatos formuluotė, kurioje prioretizuojami tam tikri veiksmai (priemonės), t. y. „ ypač nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje “ laikytina ydinga ir netinkama. Keičiamo įstatymo nuostata tikslintina. 6. Redakciniu aspektu tikslintinas keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas rinkos priežiūros institucijos pavadinimas. 7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje vietoje nurodyto „atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes“ siūlytina keisti į „atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes“, kadangi ir pačioje aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje nurodoma, kad galimos situacijos, kai yra tiek atsakomybę lengvinančių, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių“. 8. Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, vietoje nuostatos „pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas“ nurodant, kad komisija, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nuspręsti pažeidimą nagrinėti žodinės procedūros tvarka. 9.
nuostata “Išnagrinėjusi pažeidimą, tarnyba priima vieną iš šių sprendimų:” tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidimą nagrinėja ne Tarnyba, bet Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 10. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta, kad „Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) sprendimą atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą“, o keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatoje nurodoma, kad „Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais. Tarnybos nutarime nurodoma: Tarnybos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją , pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas , šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.“. Vertinant pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad tais atvejais, kai Tarnyba priima sprendimą atsisakyti skirti keičiamame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą, asmuo dėl, kurio toks nutarimas priimtas, neturi būti laikomas pažeidėju, todėl keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatoje žodžių junginiuose „ duomenys apie pažeidėją“ ir „pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas“ naudojami žodžiai „pažeidėją“ ir „pažeidėjo“ turėtų būti koreguotini, kad lingvistinio turinio prasme sietųsi su Tarnybos priimto sprendimo esme. 11. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Tarnybos vardu nutarimą priima Tarnybos vadovas, ar Tarnybos vadovo sudaryta komisija, išnagrinėjusi pažeidimą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 12.
nustatyti, kad Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, siekiant aiškumo bei atsižvelgiant į siūlomas projekto 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturėtų būti patikslintas, nustatant, kad Tarnybos nutarimas perduodamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įstatymo pažeidėjui per 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesumokėjus baudos. 13. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj nuostatos „ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatas“ nereikėtų įrašyti nuostatą „iki įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisinio reguliavimo nuostatos“, o projekto 2 straipsnio 4 dalyje nuostatą
„ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis“ keisti nuostata „iki įstatymo
įsigaliojimo galiojusios teisinio reguliavimo nuostatomis“. Kitu atveju, liktų neaišku, kuriuo konkrečiai laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas (ankstesnis teisinis reguliavimas) turimas omenyje. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-11-06 Nr. XIVP- 4142(2) Vilnius Į vertinę atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomos naujos redakcijos Produktų saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą rinkos priežiūros institucija turi teisę priimti sprendimą laikinai (ne ilgesniam kaip
produktą, dėl kurio kyla pagrįstų įtarimų, kad jis gali būti pavojingas. Priėmusi šį sprendimą, priežiūros institucija įpareigoja ekonominės veiklos vykdytoją savo lėšomis atlikti produkto saugos vertinimą, iki sprendimo galiojimo termino pabaigos pateikti šio vertinimo rezultatus arba pašalinti nustatytas produkto saugos reikalavimų neatitiktis ir iki sprendimo galiojimo termino pabaigos pateikti informaciją apie šių neatitikčių šalinimo būdus ir rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostata „iki sprendimo galiojimo termino pabaigos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kurį laiką (terminą) galiotų rinkos priežiūros institucijos priimtas sprendimas ir kada pasibaigtų jo galiojimo terminas. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamus veiksmus privalo atlikti iki rinkos priežiūros institucijos sprendime nurodyto laiko tarpo (termino), kurio metu laikinai uždraudžiama tiekti rinkai ir demonstruoti galimai pavojingą produktą, pabaigos, tai keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte dvejose vietose nuostatą „iki sprendimo galiojimo termino pabaigos“ reikėtų pakeisti nuostata
„iki sprendime nurodyto laikino draudimo termino pabaigos“ arba „iki sprendime
nurodyto termino pabaigos“.
Priešingu atveju, projekte reikėtų nustatyti terminą, kurį galiotų rinkos priežiūros tarnybos priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas „nuo šio sprendimo galiojimo termino pabaigos“ ir „pasibaigus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo galiojimo terminui”. Be to, siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrajame sakinyje prieš žodžius „priežiūros institucija“ įrašytinas žodis „rinkos“. 2. Pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datos Tarnyba praneša dėl šio pažeidimo atsakomybėn traukiamam asmeniui apie galimą pažeidimą, jo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką ir vietą, taip pat praneša, kad tokio asmens ir (arba) jo įgalioto atstovo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimo posėdį nekliudo jo nagrinėti. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidimai gali būti nagrinėjami tiek rašytinės, tiek žodinės procedūros tvarka.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje iš esmės pakartojama keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, nurodant, kad „pažeidimą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, pažeidimo nagrinėjimo dalyviai ar jų atstovai apie pažeidimo nagrinėjimo laiką, vietą, turimas teises ir pareigas informuojami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad iš aukščiau išdėstytų projekto nuostatų turinio nėra aiškus esminis rašytinės ir žodinės pažeidimo nagrinėjimo procedūros skirtumas, nes pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą atsakomybėn traukiamo asmens ir
(arba) jo įgalioto atstovo neatvykimas į posėdį, pažeidimą nagrinėjant tiek žodine, tiek rašytine nagrinėjimo tvarka, jeigu jie buvo tinkamai informuoti apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, nekliudo jo nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte neturėtų būti aiškiai įvardintas rašytinės pažeidimo nagrinėjimo procedūros požymis – kad atsakomybėn traukiamas asmuo ir kiti pažeidimo nagrinėjimo dalyviai į pažeidimo nagrinėjimą nėra kviečiami, tai nurodant keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje, o keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad dėl pažeidimo atsakomybėn traukiamo asmens ir (arba) jo įgalioto atstovo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimą žodinės procedūros tvarka, nekliudo jo nagrinėti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1206
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Vyskupaitytė – Mogenienė, Rasa Petrauskienė, Lukas Savickas, Kazys Starkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje) : Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viceministrė Jurga Greičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241 (2) (2) (2) Įvertinę atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Produktų saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma numatyti, kad „Šis įstatymas taikomas: <...> vartotojams teikiamoms paslaugoms“. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „paslauga“ ir „paslaugų teikėjas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme.“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.
Taigi, projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinama taip, kad keičiamas įstatymas taikomas bet kurioms vartotojams teikiamoms paslaugoms, t. y. ne tik susijusioms su produktų teikimu ar tiekimu rinkai. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB preambulės 17 punkte nurodyta, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas paslaugoms. Tačiau siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą, gaminiai, kurie vartotojams tiekiami ar siūlomi teikiamų paslaugų srityje, įskaitant gaminius, su kuriais vartotojai susiduria tiesiogiai, kai jiems teikiamos paslaugos, turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, svarstytina, ar siūloma įtvirtinti nacionaliniu reguliavimu, kai keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos bet kurioms vartotojams teikiamoms paslaugoms, nėra išplečiama Reglamento (ES) 2023/988 taikymo sritis. Siūlytina keičiamo įstatymo nuostatą tikslinti. Nepritarti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 2023 m. gegužės 10 d. dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB (toliau – Reglamentas (ES) 2023/988) nėra taikomas vartotojams teikiamoms paslaugoms. Todėl vartotojams teikiamų paslaugų saugos reguliavimas išlieka valstybių narių kompetencija. Pažymėtina, kad Reglamentas (ES) 2023/988 nedraudžia ir neriboja valstybių narių diskrecijos reglamentuoti paslaugų saugą. Vartotojams teikiamų paslaugų išbraukimas iš keičiamo įstatymo taikymo srities (t. y. paslaugų saugos reguliavimo atsisakymas) reikštų reikšmingą vartotojų apsaugos lygio sumažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis Produktų saugos įstatymas jau reguliuoja paslaugų saugą, bei siekiant nesumažinti dabartinio vartotojų apsaugos lygio, ir įvertinus kai kurių kitų ES valstybių narių nacionalinę teisę (t. y. jose reglamentuojama ir paslaugų sauga) bei Europos Komisijos paaiškinimus, kad pradėjus taikyti Reglamentą (ES) 2023/988 paslaugų saugos reguliavimas ir toliau išlieka valstybių narių kompetencija, manytina, kad nėra tikslinga keičiamame įstatyme atsisakyti paslaugų saugos reguliavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šiuo metu galiojanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB 2001 m. gruodžio 3 d. dėl bendros gaminių saugos (vietoj kurios Reglamentas (ES) 20230988 bus taikomas) taip pat nėra taikoma paslaugoms, tačiau, kaip minėta, galiojantis Produktų saugos įstatymas reglamentuoja ir paslaugų saugą. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą yra vertinama pramogų, laisvalaikio parkų teikiamų paslaugų sauga. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241 (11) (12) (14), (18) (19) (1), (1, 5, 6), (2), (1, 2), Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatoje nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/988 dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktams, 14 straipsnio 2 daliai, 18 straipsniui ir 19 straipsnio pavadinimui. 2.1. Dėl analogiškos priežasties, kaip nurodyta aukščiau, siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatoje nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/988 dėstyti prieš formuluotę „kitų šiame įstatyme“, o keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje minėtą nuorodą į šį reglamentą dėstyti prieš formuluotę „šį įstatymą“. Pritarti I. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 , š io įstatymo ir kitų teisės aktų, reguliuojančių produktų saugą, nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri šios rinkos priežiūros institucijos:“. II.
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus išdėstyti taip: „1) tikrinti, ar laikomasi šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988, šio įstatymo ir kitų produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, organizuoti produkto saugos ekspertizę, įskaitant atvejus, kai produktas jau pateiktas rinkai ir laikomas saugiu iki pat jo sunaudojimo ar suteikimo, ir kaupti duomenis produktų saugos klausimais; „5) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 , šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių produktų saugos reikalavimus, pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;“; „6) gauti iš ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir (ar) elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų šio įstatymo , Reglamento (ES) 2023/988 , šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių produktų saugos reikalavimus, pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus, kitą Reglamente (ES) 2023/988 nurodytą informaciją ir dokumentus
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Rinkos priežiūros institucija imasi būtinų priemonių, kad jos
pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų įpareigoti neatskleisti šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2023/988 ir šio įstatymo įgyvendinimo tikslais gautos informacijos, kuri pagal ekonominės veiklos vykdytojo , paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjo pateiktą prašymą rinkos priežiūros institucijai laikoma jų komercine paslaptimi arba kita konfidencialia informacija, išskyrus informaciją apie produktų saugą, kuri turi būti paskelbta, kad būtų galima apsaugoti vartotojų gyvybę ir sveikatą.“ IV.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnį išdėstyti taip:
„Ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai , pažeidę šio įstatymo ir (ar) Reglamento (ES) 2023/988 ir (ar) šio įstatymo reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.“ V. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
19 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo ir (ar) Reglamento (ES) 2023/988 ir (ar) šio įstatymo pažeidimus“. VI. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, pateikia arba tiekia rinkai pavojingą gaminį, paslaugų teikėjas teikia pavojingas paslaugas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas pateikia informaciją , kurioje teikiamas su pavojingo produkto pasiūlym u as, arba jeigu ekonominės veiklos vykdytojas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas nevykdo kitų šiame įstatyme ar Reglamente (ES) 2023/988 ar šiame įstatyme nustatytų ekonominės veiklos vykdytojo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo pareigų arba paslaugų teikėjas nevykdo kitų šiame įstatyme nustatytų paslaugų teikėjo pareigų , jam skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda. 2.
2Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas,
paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas nevykdo rinkos priežiūros institucijos sprendimo dėl rinkos ribojimo priemonės taikymo, šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto privalomo nurodymo ar kito pagal šį įstatymą ar Reglamentą (ES) 2023/988 ar šį įstatymą priimto rinkos priežiūros institucijos sprendimo, jam skiriama nuo 2 000 iki 10 000 eurų bauda.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 21 punktą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 nurodytinas „su visais pakeitimais“. Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
„paslauga“ ir „paslaugų teikėjas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėž
tos iamos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „taisomasis veiksmas“ suprantama taip, kaip ji apibrėž ta iama
2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 su visais pakeitimais . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/988.” 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
vietoj abstrakčios nuostatos, kad viena iš priežiūros institucijų yra
„valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių
apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą“ įrašyti
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“. Pritarti
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstytini taip: „1) valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
„1) užtikrinti, kad visos priemonės, kurių
jos imasi, ypač nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, atitiktų pavojaus rimtumą ir būtų tinkamai įvertintos šių priemonių naudojimo pasekmės;“. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Redakciniu aspektu tikslintinas keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas rinkos priežiūros institucijos pavadinimas. Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Rinkos priežiūros institucija, priėmusi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytus sprendimus, įpareigoja ekonominės veiklos vykdytoją pavojingą gaminį saugiai sunaikinti, laikantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Pavojingą gaminį ekonominės veiklos vykdytojas sunaikina savo lėšomis ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas rinkos nuo šių veiksmų atlikimo dienos rinkos priežiūros institucijai pateikia gaminio sunaikinimą patvirtinantį dokumentą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje vietoje nurodyto „atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes“ siūlytina keisti į „atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes“, kadangi ir pačioje aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje nurodoma, kad galimos situacijos, kai yra tiek atsakomybę lengvinančių, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių“. Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir ( ar ) sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Tikslintina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, vietoje nuostatos „pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas“ nurodant, kad komisija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, gali nuspręsti pažeidimą nagrinėti žodinės procedūros tvarka.
Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. <...> Pažeidimai komisijoje nagrinėjami rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai komisija, gavusi atsakomybėn traukiamo ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo motyvuotą prašymą pažeidimą nagrinėti žodžiu, ar savo iniciatyva, atsižvelgdama į bylos aplinkybes nusprendžia pažeidimą nagrinėti žodinės procedūros tvarka , kad pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka . <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies nuostata “Išnagrinėjusi pažeidimą, tarnyba priima vieną iš šių sprendimų:” tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo
direktoriaus sudaryta komisija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį išdėstyti taip:
„4. Pažeidimams nagrinėti Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaroma
komisija Pažeidimus nagrinėja Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija .
<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio
vieną iš šių sprendimų: <...>
3) sprendimą atsisakyti skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą“, o keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatoje nurodoma, kad „Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais.
Tarnybos nutarime nurodoma: Tarnybos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją , pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas , šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.“. Vertinant pastarąją keičiamo įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad tais atvejais, kai Tarnyba priima sprendimą atsisakyti skirti keičiamame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą, asmuo dėl, kurio toks nutarimas priimtas, neturi būti laikomas pažeidėju, todėl keičiamo įstatymo
duomenys apie pažeidėją“ ir „pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas“ naudojami žodžiai „pažeidėją“ ir „pažeidėjo“ turėtų būti koreguotini, kad lingvistinio turinio prasme sietųsi su Tarnybos priimto sprendimo esme. Pritarti Projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalį pakeisti taip:
„9. Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais.
Tarnybos nutarime nurodoma: Tarnybos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie ekonominės veiklos vykdytoją, paslaugų teikėją ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėją pažeidėją , pažeidimo nustatytos faktinės aplinkybės, duomenys įrodymai , kuriais grindžiamas nutarimas, ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas vertinimas , šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Tarnybos vardu nutarimą priima Tarnybos vadovas, ar Tarnybos vadovo sudaryta komisija, išnagrinėjusi pažeidimą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Teisingumo ministerijos pozicija:
Vadovaujantis ilgamete praktika bei Tarnybos nuostatais svarbu pažymėti, kad įstatymų nustatytais atvejais Tarnybos funkcijoms įgyvendinti yra sudaromi kolegialūs organai – komisijos, kurios, spręsdamos savo kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Taigi projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
išnagrinėjusi pažeidimą,
sprendimą. Taip pat22 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad toks sprendimas yra Tarnybos sprendimas. Svarbu, kad projekto nuostatos nenumato galimybės tam, kad Tarnybos sprendimai, įforminami nutarimais, galėtų būti priimami vienasmeniškai Tarnybos vadovo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-241
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, siekiant aiškumo bei atsižvelgiant į siūlomas projekto 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturėtų būti patikslintas, nustatant, kad Tarnybos nutarimas perduodamas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įstatymo pažeidėjui per 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesumokėjus baudos. Nepritarti Vadovaujantis CPK 584 straipsnio 2 dalies
dokumentas. Tarnybos nutarimų dėl paskirtos baudos pateikimo vykdyti sąlygas ir tvarką reglamentuoja CPK, todėl projekto nuostatų detaliau pildyti nėra tikslinga. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-242 3,4 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj nuostatos „ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatas“ nereikėtų įrašyti nuostatą „iki įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisinio reguliavimo nuostatos“, o projekto 2 straipsnio 4 dalyje nuostatą „ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis“ keisti nuostata „iki įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisinio reguliavimo nuostatomis“. Kitu atveju, liktų neaišku, kuriuo konkrečiai laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas (ankstesnis teisinis reguliavimas) turimas omenyje. Pritarti Projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „3. Produktų, pateiktų rinkai iki
taikomos ankstesnio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios teisinio reguliavimo nuostatos. 4.
12 d. pradėtos atsakomybės už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimus taikymo procedūros, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo procedūras, baigiamos vadovaujantis ankstesnio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis teisinio reguliavimo nuostatomis.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra paskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu (dalyvauja 10 Komiteto narių). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gintautas Paluckas, Ieva Pakarklytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė