Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 429 straipsnio pakeitimas Pakeisti 429 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiamia šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas, 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. XIV-2295 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-31“ pritarė Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti Prano Kuconio peticijoje pateiktą siūlymą panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalies ir 429 straipsnio 3 dalies koliziją, pakeičiant Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį ir iš jos išbraukiant nuostatą „sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir“. Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalies ir 429 straipsnio 3 dalies nuostatų kolizija. Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą ir yra neskundžiami. Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalis ir 429 straipsnio 3 dalis iš dalies yra kolizinės normos, nes tam tikru aspektu prieštarauja viena kitai: pagal Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalį teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra neskundžiamas, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį šis sprendimas skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Teisės normų kolizija teismų praktikoje paprastai nesukelia problemų: yra taikomas vėlesnis teisinis reguliavimas.
Taigi pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, nepaisant to, kad Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje ir 429 straipsnio 3 dalyje tie patys santykiai (teisėjo sprendimų apskundimas) reguliuojami skirtingai, teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka, nes turi būti taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalis. Tačiau normų kolizija yra įstatymų leidybos netobulumas, brokas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje ir 429 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, nes šiomis normomis vienu metu skirtingai reguliuojami tie patys visuomeniniai santykiai. Panaikinus Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalies ir 429 straipsnio 3 dalies koliziją, būtų ištaisytas įstatymų leidybos brokas, todėl siūlomas spręsti klausimas yra svarbus visuomenei (Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo Peticijų komisija. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį ir panaikinti atsiradusią koaliziją įsigaliojus įstatymui Nr. XII-498, kuriuo buvo pakeistas Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnis ir jame nustatyta teisėjo sprendimo atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka apskundimo tvarka ir neatkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalį toks sprendimas yra neskundžiamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10.
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „teisėjo nutartis“, „byla“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas, 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. XIV-2295 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-31“ pritaręs Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti Prano Kuconio peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir juridinio asmens likvidavimas, taip pat numatyti išlygą, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas nevienodai. Šis teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad teismo baudžiamuoju įsakymu galima paskirti bet kurią bausmę, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Būtent taip šį teisinį reguliavimą aiškina Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“, 5.1 papunktyje nustatyta, kad terminuotas laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu negalimas.
Procesas negali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kai Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytas tik terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, prokuroro nuomone, kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė bausmė taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013 išaiškinta, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas. Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas ir kaip reiškiantis, kad teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė negali būti skiriama tais atvejais, kai Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už padarytą veiką, sankcijoje yra nustatytas tik terminuotas laisvės atėmimas (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalis) ar terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis), o tais atvejais, kai teismo baudžiamasis įsakymas gali būti priimamas, juo gali būti paskirtas ir laisvės atėmimas, jeigu tokia bausmė numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje. Prielaidas tokiam aiškinimui sudaro neaiškiai suformuluota Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies klauzulė
„išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik
terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos“. Teismų praktika rodo, kad teismai kartais būtent taip aiškina Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskiria laisvės atėmimo bausmę.
Tokiais atvejais generalinis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujina bylą ir pakeičia teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirdamas švelnesnę bausmės rūšį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-222/2017, 2A-8-222/2019, 2A-9-788/2019, 2A-2-594/2023, 2A-3-594/2023). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013 yra teismo precedentas, ir į joje esantį Baudžiamojo proceso kodekso
praktika rodo, kad šis precedentas vienodos teismų praktikos neužtikrina. Taigi Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nėra aiškus, teismų praktikoje jis suprantamas ir taikomas nevienodai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismo baudžiamuoju įsakymu juridiniam asmeniui gali būti paskirta ir juridinio asmens likvidavimo bausmė, nes juridiniam asmeniui skiriamos bausmės Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos (Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 4 dalis). Griežčiausia bausmė, kuri gali būti paskirta juridiniam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą – juridinio asmens likvidavimas, teismo baudžiamuoju įsakymu neturėtų būti skiriama.
Dėl nurodytų priežasčių tikslinga pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalį ir joje tiesiogiai išvardyti bausmes, kurios negali būti skiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu – terminuotą laisvės atėmimą, laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir juridinio asmens likvidavimą. Taip pat tikslinga Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti išlygą, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas būtų taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo Peticijų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalį ir joje tiesiogiai išvardyti bausmes, kurios negali būti skiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu – terminuotą laisvės atėmimą, laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir juridinio asmens likvidavimą, taip pat numatyti išlygą, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas būtų taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.
Priėmus įstatymą, Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius teisės aktų aiškumo reikalavimus, neliktų abejonių dėl teismo baudžiamuoju įsakymu galimų paskirti bausmių rūšių, nebūtų prielaidų skirtingai aiškinti šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtų užtikrinta vienoda teismų praktika. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „baudžiamasis įsakymas“, „bausmė“, „nusikalstama veika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
2024-09-16 Nr. XIVP-4121 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalimi, kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti esminiai įstatymo projekto reikalingumą ir tikslingumą pagrindžiantys duomenys, t. y. įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, duomenys apie tai, kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai, nurodoma kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, nurodomi numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta ir kiti Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu yra siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnį (Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas ar bylos perdavimas prokurorui), tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama išsami argumentacija dėl Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje (Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu) nustatyto teisinio reguliavimo keitimo poreikio, kuri yra niekaip nesusijusi su projektu siūlomu Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio turiniu.
Atsižvelgiant į tai pažymime, kad nesant privalomo pateikti Seimo Statuto 135 straipsnio 3 dalyje nurodyto projekto aiškinamojo rašto, kuriame būtų nurodyti teikiamo projekto tikslai, uždaviniai ir kiti esminiai duomenys, Teisės departamentas neturi galimybės tinkamai įvertinti projektu siūlomo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems teisėkūros principams. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-09-17 Nr. XIVP-4121 Vilnius Atsižvelgiant į tai, kad Seimo posėdžių sekretoriate 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo įregistruotas patikslintas projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyti esminiai įstatymo projekto reikalingumą ir tikslingumą pagrindžiantys duomenys, teikiame papildomą išvadą. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Teikiamu įstatymo projektu siekiama pašalinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 428 straipsnio 3 dalies ir 429 straipsnio 3 dalies normų koliziją dėl galimybės apskųsti teisėją sprendimo atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Teisės normų kolizija teismų praktikoje paprastai nesukelia problemų: yra taikomas vėlesnis teisinis reguliavimas. Taigi pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, nepaisant to, kad Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje ir 429 straipsnio 3 dalyje tie patys santykiai (teisėjo sprendimų apskundimas) reguliuojami skirtingai, teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso X dalyje nustatyta tvarka, nes turi būti taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalis“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu iš keičiamo kodekso 429 straipsnio
pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti skundžiamas keičiamo kodekso X dalyje nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad tokie skundai gali būti paduoti iki įsigaliojant įstatymui ir, įstatymui įsigaliojus, dar nebaigti nagrinėti.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiu straipsniu, kuriame būtų nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo paduoti skundai dėl teisėjo sprendimo atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, įsigaliojus įstatymui, baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia keičiamame kodekse nustatyta tvarka. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]