Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 21 straipsnį 6 dalimi:
„6. Darbdavys, darbuotojo prašymu, trijų parų laikotarpyje po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita.”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
2021-04-14 Nr. XIVP-411 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnyje (privalomi sveikatos patikrinimai) siūloma nustatyti, kad ,,darbdavys, darbuotojo prašymu, trijų parų laikotarpyje po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita ”. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas –fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje nustato specialus Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos šio įstatymo 18 straipsnyje (privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų). Antra, ,,laisva diena“ (turėtų būti įvardijama kaip ,,poilsio diena“) ir ,,kasmetinės atostogos“ nėra tapačios sąvokos. Pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius, o poilsio diena
Todėl siūloma taisyklė, kad ,,laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita“ iš esmės neturi pridėtinės vertės teisinio reguliavimo prasme, nes atspindi savaime suprantamą dalyką, todėl siūlytina jos atsisakyti. Kita vertus, nėra aišku, kodėl yra išskiriama tik kasmetinių atostogų rūšis. Mūsų manymu, tokio pobūdžio poilsio diena neturėtų būti suteikiama ir kitų atostogų rūšių (tikslinių, pailgintų, papildomų) sąskaita. Be to, nuoroda į Darbo kodekso 128 straipsnį, siekiant apibrėžti kasmetinių atostogų rūšį, nėra tiksli, nes šiame straipsnyje numatoma ne kasmetinių atostogų rūšis, o jų suteikimo tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbančių kitų asmenų kasmetines ir kitas atostogas reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o kiti specialieji įstatymai (pvz., Valstybės tarnybos įstatymas, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir kt.). 2. Svarstytina siūlomo reguliavimo nuostata, numatanti, kad poilsio diena po skiepijimo būtų suteikiama per tris darbo dienas po skiepijimo. Projekte nurodoma, kad ši poilsio diena negalės būti suteikiama kasmetinių atostogų sąskaita, kas, mūsų nuomone, suponuoja, kad ši diena neturėtų būti suteikiama ir kitų tikslinių atostogų sąskaita. Tačiau siūloma nuostata įgalina preziumuoti, kad poilsio diena galės būti suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Bloga savijauta dėl šalutinio skiepijimo poveikio pasireiškia per artimiausias kelias dienas po skiepijimo, tad didžiausia tikimybė, kad nedarbingumo dienos paskiepytam asmeniui ir būtų suteiktos per artimiausias kelias dienas po skiepijimo.
Tai reiškia, kad jei paskiepytam asmeniui pasireikštų šalutinis poveikis ir jis pasijustų blogai, siūloma poilsio diena greičiausiai ir patektų į šį nedarbingumo laikotarpį, todėl iš esmės būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „svarbu oficialiai įteisinti laisvą
„skiepadienį“, kaip padėką visuomenei už norą skiepytis, į kurį žmogus turėtų
teisę nepriklausomai nuo pasireiškusių komplikacijų“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar laikotarpis, per kurį darbuotojo prašymu būtų suteikiama poilsio diena dėl skiepijimo, neturėtų būti ilgesnis, taip išvengiant situacijos, kad poilsio diena būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys tikslintinas šiais aspektais: vietoj žodžių „darbuotojo prašymu“ įrašytini žodžiai „paskiepyto darbuotojo prašymu“; vietoj žodžių „trijų parų laikotarpyje po skiepo“ įrašytini žodžiai „trijų darbo dienų laikotarpiu po paskiepijimo“; vietoj žodžių „laisvą dieną, sumokėdamas“ įrašytini žodžiai „poilsio dieną, mokėdamas už ją“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 127 straipsnio
suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, ir jame numatyta bendra formuluotė, kad į šį laikotarpį gali būti įskaitomi ir ,,kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai“, siūlytina įstatymo projekte nustatyti, kad siūlomas poilsio laikas įskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė struktūrinė dalis nenumeruotina. 6.
6Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2021-06-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, A. Kubilienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Žukauskė, Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė, viceministrė Ž. Simonaitytė, viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė, viceministras A. Pečkauskas, Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja A. Astrauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja D. Zabarauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas S. Balčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-141 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnyje (privalomi sveikatos patikrinimai) siūloma nustatyti, kad ,,darbdavys, darbuotojo prašymu, trijų parų laikotarpyje po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita ”. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas –fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje nustato specialus Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, todėl siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos šio įstatymo 18 straipsnyje (privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų). Antra, ,,laisva diena“ (turėtų būti įvardijama kaip ,,poilsio diena“) ir ,,kasmetinės atostogos“ nėra tapačios sąvokos. Pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius, o poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Todėl siūloma taisyklė, kad ,,laisva diena po skiepo negali būti suteikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnyje numatytų kasmetinių atostogų sąskaita“ iš esmės neturi pridėtinės vertės teisinio reguliavimo prasme, nes atspindi savaime suprantamą dalyką, todėl siūlytina jos atsisakyti.
Kita vertus, nėra aišku, kodėl yra išskiriama tik kasmetinių atostogų rūšis. Mūsų manymu, tokio pobūdžio poilsio diena neturėtų būti suteikiama ir kitų atostogų rūšių (tikslinių, pailgintų, papildomų) sąskaita. Be to, nuoroda į Darbo kodekso 128 straipsnį, siekiant apibrėžti kasmetinių atostogų rūšį, nėra tiksli, nes šiame straipsnyje numatoma ne kasmetinių atostogų rūšis, o jų suteikimo tvarka. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbančių kitų asmenų kasmetines ir kitas atostogas reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o kiti specialieji įstatymai (pvz., Valstybės tarnybos įstatymas, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir kt.). Pritarti
siūlomo reguliavimo nuostata, numatanti, kad poilsio diena po skiepijimo būtų suteikiama per tris darbo dienas po skiepijimo. Projekte nurodoma, kad ši poilsio diena negalės būti suteikiama kasmetinių atostogų sąskaita, kas, mūsų nuomone, suponuoja, kad ši diena neturėtų būti suteikiama ir kitų tikslinių atostogų sąskaita. Tačiau siūloma nuostata įgalina preziumuoti, kad poilsio diena galės būti suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Bloga savijauta dėl šalutinio skiepijimo poveikio pasireiškia per artimiausias kelias dienas po skiepijimo, tad didžiausia tikimybė, kad nedarbingumo dienos paskiepytam asmeniui ir būtų suteiktos per artimiausias kelias dienas po skiepijimo. Tai reiškia, kad jei paskiepytam asmeniui pasireikštų šalutinis poveikis ir jis pasijustų blogai, siūloma poilsio diena greičiausiai ir patektų į šį nedarbingumo laikotarpį, todėl iš esmės būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „svarbu oficialiai įteisinti laisvą „skiepadienį“, kaip padėką visuomenei už norą skiepytis, į kurį žmogus turėtų teisę nepriklausomai nuo pasireiškusių komplikacijų“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar laikotarpis, per kurį darbuotojo prašymu būtų suteikiama poilsio diena dėl skiepijimo, neturėtų būti ilgesnis, taip išvengiant situacijos, kad poilsio diena būtų suteikiama nedarbingumo dienų sąskaita. Pritarti
tikslintinas šiais aspektais: vietoj žodžių „darbuotojo prašymu“ įrašytini žodžiai „paskiepyto darbuotojo prašymu“; vietoj žodžių „trijų parų laikotarpyje po skiepo“ įrašytini žodžiai „trijų darbo dienų laikotarpiu po paskiepijimo“; vietoj žodžių „laisvą dieną, sumokėdamas“ įrašytini žodžiai
„poilsio dieną, mokėdamas už ją“. Pritarti
į tai, kad Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje išvardyta, kokie laikotarpiai įskaitomi į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių, ir jame numatyta bendra formuluotė, kad į šį laikotarpį gali būti įskaitomi ir ,,kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai“, siūlytina įstatymo projekte nustatyti, kad siūlomas poilsio laikas įskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių. Pritarti
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė struktūrinė dalis nenumeruotina. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-04-14 6.
Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Ši pastaba nebeaktuali, nes jau yra gauta Vyriausybės išvada. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-06-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-83 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672
Įstatymo projektas) tikslui – padėti žmonėms savarankiškai apsispręsti dėl skiepijimosi nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), tačiau nepritarti Įstatymo projektui dėl toliau nurodytų priežasčių: 1.
Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuris nustato fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė darbuotojui, tapusiam laikinai nedarbingam, gauti ligos išmoką, kurią už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina nuo
apsaugą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
2Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
Lietuvoje 2020 m. IV ketvirtį viešajame ir privačiajame sektoriuose dirbo
m. buvo 1 724,5 tūkst., t. y. 26 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis skiepijamų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nėra darbuotojai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ 2021 m. sausio 25–vasario 7 d. atliktos reprezentatyvios visuomenės (respondentų amžius – 18–75 metai) apklausos duomenimis, Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sutiktų skiepytis 64 proc. gyventojų (nedetalizuojant, ar gyventojai yra darbuotojai), nesiskiepys 10 proc., neapsisprendę 16 proc., greičiausiai nesiskiepys 10 proc.
Pagal šiuos duomenis, laisvos dienos suteikimas motyvuotų iki 26 proc., t. y. apie 331,8 tūkst., darbuotojų, o tai visai neturėtų įtakos 36 proc. gyventojų, kurie nėra darbuotojai ir neketina skiepytis, todėl siekiama masinė gyventojų vakcinacija nebūtų užtikrinta. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Socialinių reikalų ir darbo komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIVP-411, atsižvelgiant į :
1) Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą;
Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuris nustato fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje. Siūlomos nuostatos galėtų būti dėstomos šio įstatymo 18 straipsnyje (privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų). 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Kuzmickienė, O. Leiputė. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas