Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1.16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienio piliečiai piliečiams ir asmenys asmenims
be pilietybės, nuolat gyvenantys gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais tam tikrose srityse ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse ar jiems teikiama pagalba priimant sprendimus ar taikomos kitos veiksnumą padedančios įgyvendinti priemonės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 1.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bylos, susijusios su pilnamečių asmenų globa ar rūpyba,
priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu tokio asmens nuolatinė gyvenamoji ar turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 1.84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio Fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
1Nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos pagal šį
kodeksą ir kitus įstatymus nepilnamečiai iki keturiolikos metų gali sudaryti savarankiškai. 2. Pilnamečio Fizinio fizinio asmens, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, toje srityje sudarytas sandoris negalioja. Pilnamečio fizinio asmens, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų ir kurio turtui paskirtas administratorius, sudarytas turtinis sandoris negalioja, išskyrus smulkius buitinius sandorius ir kitus sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus toks pilnametis fizinis asmuo gali sudaryti savarankiškai. 3.
privalo atlyginti antrajai sandorio šaliai, nurodytai šio straipsnio
sužalojimą, jeigu veiksnioji pirmoji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad antroji šalis yra neveiksni šioje srityje negalėjo sudaryti sandorio dėl šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių. 4. Ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens atstovai pagal įstatymą, asmens turto administratorius ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą arba jo turto administratorius įstatymų nustatyta tvarka sandorį gali patvirtinti.“
1Pakeisti 1.85 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„1.85 straipsnis. Ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio Fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesinaudojant pagalba sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiais“. 2. Pripažinti netekusia galios 1.85 straipsnio 1 dalį. 1. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, toje srityje be rūpintojo sutikimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį. 3. Pripažinti netekusia galios 1.85 straipsnio 4 dalį. 4. Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje. 5 straipsnis.
Pakeisti 1.129 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) jeigu neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniam tam tikroje srityje pilnamečiam asmeniui, kuris negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pradėta globos nustatymo procedūra ir nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;“. 6 straipsnis. 2.6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais
apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai. Pilnamečio fizinio asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, teisė sudaryti sandorius ar kitaip veikti savarankiškai santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių srityse negali būti ribojama tuo pagrindu, kad asmeniui nustatyta globa.“
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti antrosios knygos I dalies I skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REGISTRAS“. 8 straipsnis. 2.10, 2.10¹ ir 2.11 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 2.10, 2.10¹ ir
neveiksniu tam tikroje srityje
suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3.
arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia. 4. Prašymą paskirti asmeniui globą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.10¹ straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos. 5. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. 2.10¹ straipsnis. Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas
nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo.
Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių neveiksnių tam tikroje srityje asmenų skaičių, vienoje savivaldybėje gali būti sudaromos kelios Komisijos arba keliose savivaldybėse gali būti sudaryta viena Komisija. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta ar veikianti savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo. 3. Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma. Kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. 4. Komisija sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kai sprendžiama dėl vienos Komisijos sudarymo kelioms savivaldybėms, šį sprendimą turi patvirtinti kiekvienos iš savivaldybių, kurioje veiks Komisija, taryba.
Jei du iš penkių Komisijos narių nusprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis į teismą. Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu. 5. Komisijos narių darbas Komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 2.11 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje
negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 2. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Šiais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandorių sudarymui mutatis mutandis taikomos šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens sandorių sudarymą.
Teismas negali apriboti asmens teisės kreiptis į teismą dėl riboto veiksnumo tam tikroje srityje panaikinimo, dėl šio kodekso 2.25 ir 2.26 straipsniuose numatytų teisių įgyvendinimo ir teisės skųsti rūpintojo ar globėjo veiksmus. 3. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia. 4. Pilnametis ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. 5. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas. 6. Santykiams, susijusiems su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis taikomi šio kodekso trečiosios knygos VII dalies straipsniai. 7. Ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. 9 straipsnis. 2.11¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.11¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.11¹ straipsnis. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registras 1.
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, kuriems nustatyta globa tam tikroje srityje, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų šio kodekso 2.8 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, šių asmenų globėjai ir rūpintojai, asmenys, kurie yra sudarę sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbą priimant sprendimus teikiantys asmenys, sritys, kuriose asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmenų pateikti išankstiniai nurodymai ir tvarkomi dėl jų teismo priimtų sprendimų duomenys apie neveiksnumo ar veiksnumo apribojimo nustatymą, sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas apribotas, ir veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinimą globos nustatymą, sritis, kuriose asmeniui nustatyta globa, globos pabaigą, taip pat duomenys apie sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaigą ir išankstinius nurodymus, asmenų, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, turto administravimo faktai ir turto administratoriai. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registras yra neviešas valstybės registras. 2. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. Registro Globos ir pagalbos priemonių registro duomenys tvarkomi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 3.
priemonių registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų šio registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 2.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.13 straipsnis. Neveiksnių fizinių Fizinių
asmenų, kuriems nustatyta globa, nuolatinė gyvenamoji vieta
1Neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio Fizinio asmens,
kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Ši nuostata netaikoma, jei globotinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra kitoje gyvenamojoje vietoje nei jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Tokiu atveju pilnamečio globotinio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma taikant šio kodekso 2.12 straipsnio nuostatas. 2. Jeigu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globotinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.“
Pakeisti 2.25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar
organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje, šį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam šioje srityje asmeniui pilnamečiam asmeniui šioje srityje nustatyta globa, atlikti intervenciją į šio žmogaus kūną: pašalinti jo kūno dalis ar organus, jį kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti, būtinas teismo leidimas.
Šioje dalyje numatytas Šis sutikimas ar teismo leidimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios.“
taip:
„3. Asmens psichikos būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba
teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus šioje srityje asmens, kuriam šioje srityje nustatyta globa, psichikos būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo.“
taip:
„4. Asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą
tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalosesminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.“
taip: „5.
Į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos ar neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos jo globėjo sutikimu pratęsimo psichikos sveikatos priežiūros įstaiga turi kreiptis ne vėliau kaip per 48 valandas nuo asmens paguldymo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą.“
išdėstyti taip:
„1) visi visiems steigėjai steigėjams buvo
neveiksnūs šioje srityje nustatyta globa šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;“. 2. Pakeisti 2.114 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali
paduoti juridinio asmens dalyvis ar neveiksnaus šioje srityje dalyvio, kuriam šioje srityje nustatyta globa, globėjas, juridinio asmens valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.“
Pakeisti 2.137¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.137¹ straipsnis. Išankstinis nurodymas
nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl negalėjimo ateityje suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti jam būtų nustatyta globa tam tikroje srityje arba jei dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo ateityje jis negalėtų apginti savo turtinių interesų ir būtų paskirtas jo turto administratorius. 2.
2Išankstiniame nurodyme asmuo gali:
1) nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais, jei jam būtų nustatyta globa tam tikroje srityje, ir (arba) jo turto administratoriais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
2) nurodyti asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais, jei jam būtų nustatyta globa tam tikroje srityje, ir (arba) jo turto administratoriais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
3) pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);
4) nurodyti konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo;
5) pateikti kitus nurodymus. 3. Išankstiniai nurodymai turi būti notarinės formos ir yra registruojami notariniame registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre. Išankstinius nurodymus turi teisę tvirtinti notarai ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Vienas išankstinio nurodymo egzempliorius duodamas jį pateikusiam asmeniui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie išankstinio nurodymo pateikimą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali. 4. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje asmeniui tam tikroje srityje paskiriamas globėjas, ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Išankstinis nurodymas, kuriame galiojimo terminas nenustatytas, galioja tol, kol panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl globos nustatymo tam tikroje srityje.
Išankstinio nurodymo nuostatos taikomos tik toje srityje, kurioje asmeniui nustatyta globa. Išankstinio nurodymo nuostatos dėl asmens turto administratoriaus skyrimo ir dėl asmens turtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo paskiriamas asmens turto administratorius, ir galioja šiame nurodyme numatytą terminą, o jei išankstiniame nurodyme galiojimo terminas nenustatytas, jis galioja tol, kol panaikinamas teismo sprendimas dėl turto administratoriaus paskyrimo. 5. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų ir (ar) valios. Tai, kad išankstinis nurodymas nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų ir (ar) valios, turi būti konstatuota teismo tvarka. Kreiptis į teismą dėl leidimo nesilaikyti išankstinio nurodymo turi teisę visi suinteresuoti asmenys ar institucijos, kurie turi atlikti veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo.“
Pakeisti 2.137² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2.137² straipsnis. Išankstinių nurodymų registravimas
išankstiniai nurodymai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre. 2.
asmenų Globos ir pagalbos priemonių registro registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis apie pateiktus, pakeistus ir panaikintus išankstinius nurodymus. 3. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre esantys duomenys apie pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui, kai teismas kreipiasi spręsdamas klausimą dėl asmens veiksnumo tam tikroje srityje apribojimo arba pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje globos tam tikroje srityje ir (ar) turto administravimo nustatymo.“
išdėstyti taip:
„6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar
pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas jam nustačius globą srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba pripažinus jį nežinia kur esančiu;“. 2. Pakeisti 2.147 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar
pripažinus jį neveiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas įgaliojimas jam nustačius globą srityje, kurioje duotas įgaliojimas, arba pripažinus jį nežinia kur esančiu.“
Pakeisti 2.184 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) prokuristas miręs arba pripažintas neveiksniu srityje, kurioje duota prokūra, arba pripažintas ribotai veiksniu srityje, kurioje duota prokūra jam nustatyta globa srityje, kurioje duota prokūra, arba jis pripažintas nežinia kur esančiu.“
galios
neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos. 2.
santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas. 3. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo. 19 straipsnis. 3.38 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 3.38 straipsnio 3 dalį. 3. Santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.15 straipsnyje nustatytą santuokos sudarymo sąlygą, gali būti pripažinta negaliojančia pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį. 20 straipsnis. 3.48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir (ar) jų vaikų teisių ir interesų, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu.“
Pakeisti 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs
šioje srityje.“
pakeitimas Pakeisti 3.55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
1.
Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2) vienas vienam sutuoktinis sutuoktiniui po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje nustatyta globa tam tikroje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. 2. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio Sutuoktinio, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti santuoką gali duoti teismas.“
Pakeisti 3.58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.58. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas
Jeigu vienas vienam sutuoktinis sutuoktiniui yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje tam tikroje srityje nustatyta globa, globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.“
Pakeisti 3.72 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar riboto veiksnumo šioje srityje globos tam tikroje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.“
Pripažinti netekusia galios 3.102 straipsnio 4 dalį. 4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas. 26 straipsnis. 3.124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant
santuokos Jeigu vienas vienam sutuoktinissutuoktiniui pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nustatyta globa tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.“
1Pakeisti 3.144 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar jai nustatyta globa šioje srityje, ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu arba tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje ar pilnamečio vyro, kuriam nustatyta globa šioje srityje ir kuris laikančiolaiko save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), arba raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra tėvystės registravimo pagrindas, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar jai nustatyta globa šioje srityje, ar dėl kitų priežasčių ji negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tačiau vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą, notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra tėvystės registravimo pagrindas.“
2Pakeisti 3.144 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nagrinėdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kai vaiko motina yra mirusi, ar neveiksni šioje srityje jai nustatyta globa šioje srityje ar dėl kitų priežasčių ji negali paduoti pareiškimo kartu su vyru, laikančiu save vaiko tėvu, teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.145 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jei nagrinėjamą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ginčija
nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, kuriam nustatyta globa šioje srityje ir kuris laikančiolaiko save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), pareiškimas perduodamas nagrinėti ieškinio teisena tėvystei nustatyti.“
Pakeisti 3.147 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.“
Pakeisti 3.151 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.151 straipsnis. Asmenys, turintys teisę
kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo
1Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo,
vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. 2. Jei vaiko motina motinai ar tėvas tėvui yra neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje nustatyta globa šioje srityje, pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai. 3. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje.“
Pakeisti 3.152 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie tokį įrašą
sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje jiems nustačius globą šioje srityje, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksnūs šioje srityje kai jiems buvo panaikinta globa šioje srityje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.157 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, kuriems teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityjenustatyta globa šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus.“
Pakeisti 3.163 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, savo teises gina
pats.“
Pakeisti 3.174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali
vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, ar globėjai (rūpintojai).“
Pakeisti 3.210 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įvaikintojais negali būti asmenys, kuriems teismo
sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje nustatyta globa šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.“
Pakeisti 3.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje
srityjejiems nustatyta globa šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti įvaikinamo vaiko tėvų nuomonę, jei asmuo gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus ir pasekmes. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Atsisakymo duoti sutikimą įvaikinti motyvai turi būti pagrįsti. Teismas, nustatęs, kad atsisakymo duoti sutikimą įvaikinti motyvai yra nepagrįsti, gali priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.“
Pakeisti 3.213 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.213 straipsnis. Tėvų sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimas
įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Atšaukti tėvų, kurie kuriems yra neveiksnūs šioje srityje nustatyta globa šioje srityje, sutikimą įvaikinti gali globėjai. Tėvai, pripažinti ribotai veiksniais šioje srityje, savo sutikimą įvaikinti gali atšaukti tik kartu su rūpintojais. Jeigu rūpintojai nesutinka atšaukti sutikimą įvaikinti, ribotai veiksnių šioje srityje asmenų prašymu jų sutikimo įvaikinti atšaukimą gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama
šioje srityje tėvų, kuriems nustatyta globa šioje srityje, globėjai ar ribotai veiksnūs šioje srityje tėvai kartu su rūpintojais) turi įteikti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jei vaikas įvaikintas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai praneša tėvams, neatskleisdama įvaikintojų. Prašymą įteikus iki dienos, kurią turi būti teisme nagrinėjamas prašymas dėl įvaikinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija praneša teismui, nagrinėjančiam šį prašymą, apie sutikimo atšaukimą ir pasiunčia sutikimo atšaukimo pareiškimą nagrinėti tą sutikimą patvirtinusiam teismui. Prašymo dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas tol, kol bus išspręstas sutikimo atšaukimo klausimas. 3.
valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai ir tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas arba jeigu nustato, kad tėvai (neveiksnių šioje srityje tėvų, kuriems nustatyta globa šioje srityje, globėjai ar ribotai veiksnūs šioje srityje tėvai kartu su rūpintojais) duotą sutikimą atšaukia tik siekdami materialinės naudos.“
Pakeisti 3.216 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.216 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti
rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus šioje srityje, būtinas šio ribotai veiksnaus sutuoktinio ir jo rūpintojo rašytinis sutikimas įvaikinti. Jeigu rūpintojas sutikimo įvaikinti neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. 2. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jeigu sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esančiu ar pripažintas neveiksniu šioje srityjejam nustatyta globa šioje srityje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Globa tam tikroje srityje yra nustatoma siekiant įgyvendinti,
apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. Globa negali būti nustatoma santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių srityse.“
tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. 2. Asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. 41 straipsnis.
Pakeisti 3.240 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.240 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis
atstovai atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų įgyvendina globotinių teises ir interesus be specialaus pavedimo. 2. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globotinio vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje, kurioje jam nustatyta globa, atsižvelgdamas į jo valią. 3. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje.“
Pakeisti 3.241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos
administracijos. Jos prižiūri globėjų, asmenų, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, turto administratorių, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą. 2. Asmenų Asmens, kuriam teismo sprendimu nustatyta globa tam tikroje srityje ir pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, esančių kuris yra gydymo, auklėjimo ar globos paslaugas teikiančiose (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) paslaugas teikianti institucija tik tol, kol paskiriamas jo nuolatinis globėjas ar rūpintojas. 3. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos šioje knygoje numatytos nurodytos institucijos.“
Pakeisti 3.242 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas
ribotai veiksniu tam tikroje srityje nustatęs globą pilnamečiam fiziniam asmeniui tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. 2. Nepilnamečio globėjas ar rūpintojas skiriamas šios knygos XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka, išskyrus užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiame įstatyme nustatytas išimtis. 3. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. 4. Pilnamečio asmens globėju taip pat gali būti skiriamas juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka teikiantis socialines paslaugas. Tokiu atveju globėjo funkcijas atlieka juridinio asmens paskirtas fizinis asmuo – juridinio asmens darbuotojas. 45. Šio straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos paslaugas teikianti (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje.“
Pakeisti 3.243 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.243 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimas
giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai.
Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje globojamo asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.“
tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą. 23. Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai globėjo ar rūpintojo funkcijas atlieka gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) paslaugas teikianti institucija. 34. Nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu, išskyrus šio kodekso 3.265 straipsnio 4 punkte numatytus atvejus. Nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. 45. Globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. 56. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo asmeniui buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityjenustatyta globa tam tikroje srityje, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniuglobos panaikinimo.“
Pakeisti 3.244 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.244 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje
ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmensAsmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, turto ir pajamų naudojimas 1.
Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmensAsmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje globojamo asmens interesais, atsižvelgdamas į jo valią. 2. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. 3. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį. 4. Globėjas, rūpintojas, jų jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus ir valią.“
Pakeisti 3.245 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.245 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje
ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens Asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, turto administravimas 1.
Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, kuriam tam tikroje srityje nustatoma globa, turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. 2. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą tam tikroje srityje arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu.“
1Pakeisti 3.246 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas,
neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žalos neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje globojamam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti.“
2Pakeisti 3.246 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo atleidimo nuo pareigų
turi teisę pats globėjas ar rūpintojas, globos ir rūpybos institucijos.
Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo nuo pareigų turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, kuriam tam tikroje srityje nustatyta globa, globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras, dėl vaiko globėjo nušalinimo nuo pareigų – globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras, o dėl vaiko rūpintojo nušalinimo nuo pareigų – globos ir rūpybos institucijos arba prokuroras, arba rūpintinis.“
Pakeisti 3.247 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.247 straipsnis. Globos ir rūpybos pasibaigimas
įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimąglobą. 2. Nepilnamečiui sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo. 3. Rūpyba taip pat pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
Pakeisti 3.257 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) abiem tėvai tėvams arba turimas turimam
vienintelis vieninteliam iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje. globa šioje srityje;“. 50 straipsnis. 3.269 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.269 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu
šioje srityje kuriam nenustatyta globa šioje srityje;“. 51 straipsnis. 3.277 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.277 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas
1.
Globa tam tikroje srityje teismo sprendimu skiriama nustatoma pilnamečiam fiziniam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityjedėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Globa tam tikroje srityje gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai asmeniui socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos asmens teises mažiau ribojančios priemonės, siekiant padėti įgyvendinti jo veiksnumą, nėra pakankamos. 2. Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas negali paskirti globėjo prieš asmens, kuriam paskiriamas globėjas, valią. Globėjo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3. Prašymą nustatyti asmeniui globą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl globos tam tikroje srityje panaikinimo. Dėl globos tam tikroje srityje panaikinimo taip pat turi teisę kreiptis asmuo, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje. 4. Asmeniui, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, teisės aktuose nustatytos globos teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje.“
Pakeisti 3.278 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.278 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiklos kontrolė
globėjas (rūpintojas) tinkamai atlieka savo pareigas. 2. Globėjo (rūpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rūpintinio) turto administravimu, nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios turto administravimą.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma arba socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Kai pagalba priimant sprendimus teikiama socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikėjas šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.“
5 dalimi:
„5. Šio skyriaus normos teikiant pagalbos priimant sprendimus
paslaugas taikomos tiek, kiek socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip.“
Pakeisti 3.279¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.279¹straipsnis. Pagalba priimant sprendimus
su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse.
Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos ir elgesio sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus ir valią atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. 2. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma arba socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre. Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Kai pagalba priimant sprendimus teikiama socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registrui pateikia pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikėjas šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre. 3.
asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Jei teikiant pagalbą kilo interesų konfliktas, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 2.135 straipsnio nuostatos. 4. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja šio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir rūpybos institucijos. 5. Šio skyriaus normos teikiant pagalbos priimant sprendimus paslaugas taikomos tiek, kiek socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip.“
pakeitimas Papildyti 3.279² straipsnį 3 dalimi:
„3. Asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus,
pageidaujant, asmuo, teikiantis pagalbą priimant sprendimus, (toliau šiame skyriuje – pagalbininkas) turi teisę dalyvauti šiam asmeniui sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis, teikti pagalbą kreipiantis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitus juridinius asmenis, dalyvaujant kituose teisiniuose santykiuose, kai jam reikalinga pagalba priimant sprendimus (pagalba suteikiant šiam asmeniui reikalingą informaciją suprantamu būdu, pristatant jo priimtą sprendimą, jam komunikuojant su kitomis institucijomis, įstaigomis, asmenimis ir pan.).“
pakeitimas
1Papildyti 3.279³straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Kai pagalba priimant sprendimus teikiama socialinių paslaugų
teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukiama šioje sutartyje nustatyta tvarka, o jei sutartyje tokia tvarka nenustatyta, – šioje dalyje nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikėjas.“ 2.
Buvusią 3.279³straipsnio 2 dalį laikyti
pakeitimas Pakeisti 3.279³straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.279³ straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo
pabaiga
kreiptis į notarą ar konsulinį pareigūną ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo tvirtina notaras ar konsulinis pareigūnas. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registro registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti. 2. Kai pagalba priimant sprendimus teikiama socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukiama šioje sutartyje nustatyta tvarka, o jei sutartyje tokia tvarka nenustatyta, – šioje dalyje nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikėjas. 3. Sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas ir jiems sukelia teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei jis įregistruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų Globos ir pagalbos priemonių registre.“
Kodekso papildymas 3.279⁴straipsniu Papildyti Kodeksą 3.279⁴straipsniu: „3.279⁴ straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pagrindai Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos ir pagalbininkams, kurie teikia pagalbą priimant sprendimus kitais nei sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus pagrindais, kai tokia pagalba teikiama pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus.“
Pakeisti 4.80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vienas vienam iš bendraturčių yra neveiksnus
šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityje nustatyta globa šioje srityje arba vienas iš bendraturčių yra nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.236 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir
nurodomas jo administratorius. Šio kodekso 4.239 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju turto administravimo faktas registruojamas Globos ir pagalbos priemonių registre ir nurodomas turto administratorius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.237 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. Šio kodekso 4.239 straipsnio
straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys ar gydymo arba globos institucija, kurioje yra asmuo, kurio turtui nustatytas paprastasis turto administravimas.“
4.238 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4.238 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Šio kodekso 4.239 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju turto administravimas yra neatlygintinas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 4.239 straipsnį 3 dalimi:
„3. Jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar
nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, tokio asmens sutuoktinis ar sugyventinis (partneris), o jei jo nėra, – vienas iš tėvų
(įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų (įvaikių), arba vienas iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienas iš pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš senelių turi teisę kreiptis į teismą su prašymu skirti šioje dalyje nurodyto asmens turto administratorių. Šiuo atveju gali būti skiriamas tik turto paprastasis administravimas.“
Papildyti 4.240 straipsnį 5 dalimi:
„5. Asmuo, kurio turtui nustatomas administravimas šio kodekso 4.239 straipsnio
sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, turto administratoriaus, kitų asmenų ar institucijų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.“
Pakeisti 4.251 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) administratorių pripažinus neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityjeadministratoriui nustačius globą šioje srityje;“. 66 straipsnis. 5.15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia
savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.“
Pakeisti 5.16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Negalioja testamentas:
šioje srityje;
Pakeisti 5.17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas
netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, kuriam teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje sprendimu nustatyta globa šioje srityje.“
Pakeisti 5.56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.56 straipsnis.
Neveiksnių šioje srityje ir ribotai veiksnių šioje srityje Nepilnamečių įpėdinių ir pilnamečių įpėdinių, kuriems nustatyta globa šioje srityje, teisės į palikimą įgyvendinimas Neveiksnių šioje srityje asmenų Nepilnamečių vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys nepilnamečiai palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti palikimą gali duoti teismas Pilnamečio asmens, kuriam nustatyta globa šioje srityje, vardu palikimą priima jo globėjas.“
Pakeisti 5.64 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nors vienasvienam iš įpėdinių yra neveiksnus šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityjenustatyta globa šioje srityje;“. 71 straipsnis. 6.47 straipsnio pakeitimas
6.47 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6.47 straipsnis. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui, kuriam nustatyta globa, ar kreditoriui, neturėjusiam teisės priimti prievolės įvykdymą asmeniškai“. 2. Pakeisti 6.47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prievolės įvykdymas neveiksniam toje srityje kreditoriui, kuriam toje
srityje nustatyta globa, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tiek, kiek skolininkas įrodo, kad toks įvykdymas tikrai atitiko neveiksnaus toje srityje kreditoriaus, kuriam toje srityje nustatyta globa, interesus ir buvo atliktas jo naudai.“
Pakeisti 6.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.48 straipsnis.
Skolininko veiksnumo apribojimas, kuriam nustatyta globa, prievolės įvykdymas Jeigu prievolę įvykdė neveiksnus toje srityje ar ribotai veiksnus toje srityje skolininkas, kuriam toje srityje nustatyta globa, tai negalima ginčyti prievolės įvykdymo remiantis skolininko neveiksnumu toje srityje ar ribotu veiksnumu toje srityje tuo, kad skolininkui nustatyta globa toje srityje.“
1Pakeisti 6.56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kreditorius yra neveiksnus šioje srityje ir neturi globėjokreditoriui inicijuotas globos nustatymo šioje srityje procesas ir nepaskirtas globėjas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 6.56 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) kreditorius yra ribotai veiksnus šioje srityje ir jam nepaskirtas rūpintojas. 74 straipsnis. 6.172 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar veiksnumo apribojimasglobos jam nustatymas Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iškėlimas, likvidavimas, neveiksnumas šioje srityje ar veiksnumo šioje srityje apribojimas globos šioje srityje jam nustatymas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.“
ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. 2. Pakeisti 6.268 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityjetam asmeniui būtų suteiktos socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar taikytos kitos įstatymuose numatytos priemonės, kurias suteikus ar taikius žalos būtų buvę galima išvengti.“
Pakeisti
„6.278 straipsnis. Atsakomybė už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje pilnamečio fizinio
asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, padarytą žalą
neveiksniu tam tikroje srityjepilnamečio fizinio asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. 2. Globėjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti žalą nepasibaigia ir tuo atveju, kai žalą padaręs padariusiam asmuo asmeniui po jos padarymo pripažįstamas veiksniupanaikinama globa. 3. Jeigu globėjas mirė ar neturi pakankamai lėšų žalai, padarytai asmens sveikatai ar gyvybei, atlyginti, o žalą padaręs asmuo turi pakankamai lėšų, tai teismas, atsižvelgdamas į neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, ir nukentėjusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali išieškoti žalą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, turto.“
Pakeisti 6.280 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat šio kodekso 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu tam tikroje srityjepilnamečio fizinio asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis.“
1Pakeisti 6.470 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo, kuriam šioje
srityje nustatyta globa. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą būti dovanotoju gali duoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus šioje srityje asmuo dovanoja simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksnaus šioje srityje asmens Asmens, kuriam šioje srityje nustatyta globa, globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityješio asmens turtą pastarojo šio asmens vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos.“
6.470 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neveiksniam šioje srityje asmeniuiAsmeniui, kuriam šioje srityje nustatyta globa, skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti dovanas gali duoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus šioje srityje asmuo priima simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos.“
Pakeisti 6.586 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia
nuomotojo reikalavimu, jei jis, sudarydamas sutartį su asmeniu, kuris buvo tokios būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ar su neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje nuomininku, kuriam šioje srityje nustatyta globa, tai žinojo.“
Pakeisti 6.723 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paslaugų teikėjo mirtis ar neveiksnumas šioje srityje arba ribotas
veiksnumas šioje srityjeglobos šioje srityje jam nustatymas nutraukia paslaugų sutartį, išskyrus atvejus, kai analogiškas paslaugas turi teisę ir gali taip pat kvalifikuotai teikti paslaugų teikėjo teisių perėmėjai. Paslaugų teikėjo įpėdiniai, žinantys apie užsakymą, privalo imtis jiems prieinamų adekvačių priemonių kliento interesams apsaugoti.“
Pakeisti 6.735 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo paaiškinti pacientui įrašų medicinos dokumentuose reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba su diagnoze, gydymu ar slauga nesusijusius duomenis.“
Pakeisti 6.763 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) viena iš šalių pripažįstama neveiksnia tam tikroje srityje arba ribotai veiksnia tam tikroje srityje ar nežinia kur esančia ar vienai iš jų nustatoma globa tam tikroje srityje.“
Pakeisti 6.765 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taip pat taikomos neveiksniu šioje srityje pripažinto įgaliotinio, kuriam šioje srityje nustatyta globa, globėjui, ribotai veiksniu šioje srityje pripažintam įgaliotiniui kartu su rūpintoju arba įgaliotinio, kuriam iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriui.“
Pakeisti 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) komisionierius miršta, pripažįstamas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, jam šioje srityje nustatoma globa, likviduojamas arba tampa nemokus (iškeliama bankroto byla).“
Pakeisti 6.967 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu, jam šioje srityje nustatoma globa ar likviduojamas;“. 86 straipsnis.
Pakeisti 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pripažinus vieną iš partnerių neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje ar nežinia kur esančiu arba vienam iš jų nustačius globą šioje srityje, jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio;“. 87 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnius bei šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 53, 55, 56 ir 58 straipsniai įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenys, pripažinti neveiksniais visose srityse, tampa veiksnūs ir laikoma, kad jiems yra nustatyta globa. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenys, pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, tampa veiksnūs ir laikoma, kad jiems yra nustatyta globa teismo sprendime nurodytose srityse, o šių asmenų globėjai turi teisę veikti šiose srityse. Teismo sprendimuose nurodyti šioje dalyje nurodytų asmenų globėjai ir toliau lieka šių asmenų globėjais, kol bus pakeisti įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, pripažintiems neveiksniais iki šio įstatymo įsigaliojimo, teismo sprendimais nustatyti ribojimai santuokos, rinkimų ir (ar) darbo teisinių santykių srityse taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiuo įstatymu pakeistoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms.
Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu tam tikrose ar visose srityse asmens teisinio statuso peržiūrėjimo teismo tvarka gali kreiptis pats asmuo, to asmens globėjas, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija, prokuroras arba nevyriausybinė organizacija, veikianti asmenų su negalia teisių ir interesų apsaugos srityje. 5. Asmenys, kurie teismo pripažinti ribotai veiksniais turtinių santykių srityje iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui tampa veiksnūs, o jų rūpintojai, nurodyti teismo sprendimuose, tampa šių asmenų turto administratoriais, nurodytais šio įstatymo 58 straipsnyje išdėstyto Civilinio kodekso 4.239 straipsnio 3 dalyje. Asmenys, kurie buvo pripažinti ribotai veiksniais kitose nei turtinių santykių srityse iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui tampa veiksnūs ir teismo sprendimuose nurodytose srityse veikia su rūpintojų sutikimu. Įsigaliojus šiam įstatymui veikiančių rūpintojų veiklai ir priežiūrai mutatis mutandis taikomos globėjų veiklą ir priežiūrą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, pripažintiems ribotai veiksniais iki šio įstatymo įsigaliojimo, teismo sprendimais nustatyti ribojimai santuokos, rinkimų ir (ar) darbo teisinių santykių srityse taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiuo įstatymu pakeistoms Civilinio kodekso nuostatoms.
Asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti ribotai veiksniais kitose nei turtinių santykių srityse, rūpintojai per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šių asmenų teisinio statuso peržiūrėjimo, o jei dėl tokio peržiūrėjimo rūpintojai nesikreipia, suėjus nurodytam trejų metų terminui šie asmenys tampa veiksnūs visose srityse ir jų rūpintojai atleidžiami nuo pareigų atlikimo. 6. Bylos dėl veiksnumo ribojimo ir globos asmeniui nustatymo, pradėtos ir nebaigtos nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo, baigiamos nagrinėti pagal šio įstatymo nuostatas. 7. Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą įsigaliojus šiam įstatymui reiškia nuorodas į Globos ir pagalbos priemonių registrą. 8. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „neveiksnus asmuo“, „neveiksnus tam tikroje srityje asmuo“,
„neveiksnus šioje srityje asmuo“, „neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo“
atitinka šiuo įstatymu pakeistame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojamas formuluotes „asmuo, kuriam nustatyta globa“, „asmuo, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje“, „asmuo, kuriam nustatyta globa šioje srityje“, išskyrus teisės aktus, susijusius su santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių sritimis. 88 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
2Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar panaikinus asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo
institutus, asmenys, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali tinkamai apginti savo interesų, ir (ar) jų artimieji naudojosi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis mažiau šių asmenų teises ribojančiomis teisinėmis priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti asmenų veiksnumą; ar globos nustatymas pilnamečiam asmeniui buvo taikomas kaip kraštutinė priemonė, kai asmeniui socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos asmens teises mažiau ribojančios priemonės siekiant padėti įgyvendinti jo veiksnumą nėra pakankamos; ar egzistuoja poreikis plėsti asmenų, galinčių atlikti globėjo funkcijas, ratą; ar asmens, teikiančio pagalbą priimant sprendimus, teisės dalyvauti kartu su asmeniu, kuriam teikiama ši pagalba, asmeniui sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis, kreipiantis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitus juridinius asmenis, dalyvaujant kituose teisiniuose santykiuose, kai asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, reikalinga tokia pagalba, įtvirtinimas padėjo asmenims, kuriems teikiama pagalba priimant sprendimus, įgyvendinti savo teises. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 2 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per metus nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 33, 38, 46, 47, 100, 101, 105, 138 IR 156 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
tikslai ir uždaviniai. 2006 m. gruodžio 13 d. buvo priimta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – Konvencija), kuri įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.
Konvencijos 12 straipsnyje numatyta: · asmenys su negalia turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse; · Konvencijos šalys turi imtis reikiamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų numatyta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą; · Konvencijos šalys turi užtikrinti, kad visos priemonės, susijusios su veiksnumo įgyvendinimu, būtų orientuotos į veiksmingų garantijų suteikimą, kad būtų siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę; · vykdant veiksnumo įgyvendinimo priemones, turėtų būti paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų, taip pat neturėtų kilti interesų konfliktų ir neturėtų būti piktnaudžiaujama įtaka; · minėtos priemonės turėtų būti proporcingos ir pritaikytos atsižvelgiant į kiekvieno asmens aplinkybes, taikomos kuo trumpesnį laiką ir jas turėtų reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas. Konvencijos 22 straipsnyje įvirtintos asmenų su negalia teisės dėl būsto ir šeimos neliečiamumo. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama asmenų su negalia teisė į darbą lygiai su kitais asmenimis.
Konvencijos 29 straipsnyje valstybės narės įsipareigoja užtikrinti asmenų su negalia dalyvavimą politiniame gyvenime, t. y. šio straipsnio a punkte įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant asmenų su negalia teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems inter alia: i) užtikrinant, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti ir ii) apsaugant neįgaliųjų teisę rinkimuose ir viešuose referendumuose balsuoti slaptai be įbauginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktiškai eiti pareigas ir atlikti visas viešąsias funkcijas visais valdymo lygmenimis, prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto bendrojoje pastaboje[1] nurodyta, kad pagalba įgyvendinant teisinį veiksnumą turi būti teikiama atsižvelgiant į asmenų su negalia teises, valią ir pageidavimus ir niekada neturėtų virsti sprendimų priėmimu už juos. Konvencijos šalys turėtų susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, neleidžiančių asmenims su negalia naudotis teise prieš įstatymą ir privalo „peržiūrėti globą reglamentuojančius įstatymus ir imtis veiksmų rengiant įstatymus ir politikos gaires, siekiant pakeisti sprendimų priėmimą už kitus asmenis sprendimų priėmimu padedant, kai gerbiamas asmens savarankiškumas, valia ir pageidavimai“. Teisė į lygybę prieš įstatymą ir laisvė būti nediskriminuojamam reikalauja, kad kai valstybė nepripažįsta teisinio veiksnumo, tai turi būti daroma tuo pačiu pagrindu visiems asmenims.
Teisinio veiksnumo nepripažinimas neturi būti grindžiamas asmens savybėmis, pavyzdžiui, lytimi, rase ar negalia, ir juo neturi būti siekiama kitaip vertinti asmens ar dėl jo asmuo neturi būti kitaip vertinamas. Lietuvos Respublikos Seimas Konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“. Taigi Lietuva, ratifikavusi Konvenciją, įsipareigojo imtis visų priemonių, kad užtikrintų asmenų su negalia lygias teises. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 22 d.), 3.2.3 papunktyje numatytą priemonę „siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, organizuoti viešąsias konsultacijas su visuomene dėl galimai veiksmingiausių priemonių, siekiant atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, parengti Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektus“, 2023 m. balandžio-gegužės mėnesiais organizavo viešųjų konsultacijų ciklą, kurio metu su įvairių asociacijų, įstaigų, tarnybų, organizacijų ir institucijų atstovais[2] buvo diskutuota: · kokių teisinių įrankių ir priemonių reikia asmenims, turintiems psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų; kokios pagalbos priemonės, teisiniai įrankiai, paslaugos yra šiuo metu ir koks galimas naujų priemonių, padedančių išsaugoti asmens veiksnumą, poreikis; · kokios pagalbos ir įrankių reikia institucijoms, į kurias kreipiasi asmenys, turintys psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, kad institucijų atstovai galėtų tinkamai komunikuoti, suprasti tikrąją asmenų su negalia valią ir efektyviai suteikti reikalingas paslaugas; · apie galimą naują globos modelį, visiškai atsisakant neveiksnumo instituto Lietuvoje. Teisingumo ministerija taip pat atliko 739 teismo sprendimų bylose dėl asmens veiksnumo ribojimo, priimtų 2023 m. I pusmetį, analizę. Iki 2024 m. balandžio 18 d.
Iki 2024 m. balandžio 18 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre buvo registruota: 254 neveiksnūs asmenys (visose srityse), 10 187 neveiksnūs tam tikrose srityse asmenys, 1 ribotai veiksnus asmuo (visose srityse), 2 011 ribotai veiksnūs tam tikrose srityse asmenys, 42 pagalbos priimant sprendimus sutartys ir 78 išankstiniai nurodymai. Asmens veiksnumo ribojimo institutu dažniausiai naudojasi artimieji ir giminės (65 proc. visų pareiškėjų), siekdami spręsti vyresnio amžiaus asmenims (asmenys, kurie yra 70 m. ir vyresnio amžiaus, sudaro 61 proc. visų asmenų, dėl kurių buvo inicijuotas teismo procesas), sergantiems demencija, silpnaprotyste ar protiniu atsilikimu (83 proc. visų asmenų, dėl kurių buvo inicijuotas teismo procesas) ir dėl to praradusiems gebėjimą pasirūpinti savimi, aktualius klausimus ir dėl to inicijuodami vyresnio amžiaus asmenų pripažinimą neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, įvertinęs Lietuvos pirminę ataskaitą dėl Konvencijos įgyvendinimo[3], rekomendavo
„panaikinti įstatymus, politiką ir praktiką, kuria leidžiama suaugusių asmenų su negalia globa ir turto priežiūra, ir sprendimo priėmimo už kitą
asmenį tvarką pakeisti pagalbos, teikiamos priimant sprendimą, tvarka“[⁴]. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 33, 38, 46, 47, 100, 101, 105, 138 ir 156 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KTĮ projektas), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr.
I-1553 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽULPKĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VGTPĮ projektas, kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio nuostatas, atsisakyti visiško neveiksnumo instituto ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų asmenims su negalia efektyviai įgyvendinti savo teises, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto bendrąją pastabą ir susijusią rekomendaciją Lietuvai, taip pat viešųjų konsultacijų ir teismo sprendimų bylose dėl asmens veiksnumo ribojimo analizės rezultatus.
CK projektu siūloma: · panaikinti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus; · palikti galimybę nustatyti globą tam tikroje srityje, kaip ultima ratio priemonę, asmeniui, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. globa būtų nustatoma tik po to, kai asmeniui teikiamos socialinės paslaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau asmens teises ribojančios priemonės nebūtų pakankamos, siekiant jam gyventi visavertį gyvenimą; · įtvirtinti nuostatą, kad jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) apibrėžtas asmenų ratas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti tokio asmens turtui paprastąjį administravimą; · nustatyti, kad sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus sudarymą ir vykdymą reglamentuojančios nuostatos taip pat būtų mutatis mutandis taikomos teikiant pagalbą priimant sprendimus pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus; · išplėsti išankstinio nurodymo institutą, numatant, kad išankstinis nurodymas gali įsigalioti ne tik nuo teismo sprendimo paskirti asmeniui globą tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos, bet ir tuo atveju, jei dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo ateityje asmuo negalėtų apginti savo turtinių interesų ir šio asmens turtui būtų paskirtas administratorius; · Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą pervadinti į Globos ir pagalbos priemonių registrą ir šiame registre atitinkamai kaupti su asmeniui taikomomis pagalbos ar kitomis priemonėmis susijusią informaciją. · Įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje Nr.
CK projektu siūloma: · panaikinti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus; · palikti galimybę nustatyti globą tam tikroje srityje, kaip ultima ratio priemonę, asmeniui, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. globa būtų nustatoma tik po to, kai asmeniui teikiamos socialinės paslaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau asmens teises ribojančios priemonės nebūtų pakankamos, siekiant jam gyventi visavertį gyvenimą; · įtvirtinti nuostatą, kad jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) apibrėžtas asmenų ratas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti tokio asmens turtui paprastąjį administravimą; · nustatyti, kad sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus sudarymą ir vykdymą reglamentuojančios nuostatos taip pat būtų mutatis mutandis taikomos teikiant pagalbą priimant sprendimus pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus; · išplėsti išankstinio nurodymo institutą, numatant, kad išankstinis nurodymas gali įsigalioti ne tik nuo teismo sprendimo paskirti asmeniui globą tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos, bet ir tuo atveju, jei dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo ateityje asmuo negalėtų apginti savo turtinių interesų ir šio asmens turtui būtų paskirtas administratorius; · Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą pervadinti į Globos ir pagalbos priemonių registrą ir šiame registre atitinkamai kaupti su asmeniui taikomomis pagalbos ar kitomis priemonėmis susijusią informaciją. · Įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje Nr. C-307/22.
C-307/22. CPK projektu siūloma: · atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo procesus reguliuojančių nuostatų; · tikslinti globos tam tikroje srityje pilnamečiam asmeniui nustatymo tvarką, išlaikant asmenų procesines garantijas; globos nustatymo procese atsisakyti privalomos teismo ekspertizės; · nuo šešių mėnesių iki vienerių metų pailginti terminą iki asmens, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pilnametystės, kada būtų galima paduoti prašymą dėl globos jam nustatymo; · numatyti kreipimosi į teismą dėl paprastojo turto administravimo tvarką, t. y. bylos būtų nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, numatant žodiškumo, asmens išklausymo principus ir apeliacijos galimybę; · įtvirtinti nuostatas dėl asmens, teikiančio pagalbą priimant sprendimus, teisės dalyvauti teismo procese kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba. Kitais kartu parengtais Įstatymų projektais siekiama suderinti kitų galiojančių įstatymų nuostatas su CK projektu ir CPK projektu siūlomais pakeitimais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje institutus, taip pat yra įtvirtinta galimybė sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo (CK XIX¹ skyrius) ir galimybė sudaryti išankstinį nurodymą (CK 2.137¹ straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais[⁵].
proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimais[6] iš esmės buvo pakeistas asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinis reguliavimas, siekiant jį priartinti prie Konvencijos 12 straipsnio nuostatų ir įgyvendinti Konvencijos 12 straipsnio reikalavimus. Numatyta, kad asmens veiksnumas gali būti ribojamas arba asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, siekiant geriau užtikrinti asmenų teises ir labiau diferencijuoti sprendimus dėl asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat geriau atsižvelgti į individualią asmens situaciją. Be to, įtvirtintos papildomos procesinės garantijos asmenų, kuriuos siekiama pripažinti neveiksniais ir ribotai veiksniais, teisėms įgyvendinti ir ginti. CK 2.10 straipsnyje numatyta, kad fizinis asmuo, dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negalintis suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismo gali būti pripažintas neveiksniu toje srityje. Tokiems asmenims nustatoma globa. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje, o globa pasibaigia. Dėl pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje į teismą gali kreiptis CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir ne dažniau kaip kartą per vienus metus pats asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
CK 2.10¹ straipsnyje įtvirtintas neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas, kurį atlieka kiekvienoje savivaldybėje veikianti Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Iš esmės CK 2.11 straipsnyje numatytos analogiškos nuostatos ir dėl fizinių asmenų, kurie dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Tokiems asmenims nustatoma rūpyba (CK 2.11 straipsnio
ribotai veiksniu, sąrašą (CK 2.11 straipsnio 2 dalis). Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje ir rūpyba, įsiteisėjus teismo sprendimui, toje srityje pasibaigia (CK 2.11 straipsnio 3 dalis).
Informacija apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais tam tikroje srityje arba kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, jų globėjus ir rūpintojus, asmenis, sudariusius sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbą priimant sprendimus teikiančius asmenis, sritis, kuriose asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmenų pateiktus išankstinius nurodymus, taip pat sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas apribotas, veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinimą, sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaigą renkama ir tvarkoma Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras yra neviešas valstybės registras (CK 2.11¹straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.13 straipsnį neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Jeigu valstybės skiriasi, neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras. CK 2.25 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o kai asmuo neveiksnus šioje srityje, – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai, atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu; jeigu asmuo yra neveiksnus šioje srityje, šį sutikimą gali duoti jo globėjas.
Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti santuokos, o ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rūpintojo rašytinio sutikimo (CK 3.15 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Rūpintojas, be kita ko, duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai (CK 3.240 straipsnis). Taip pat globėjas (rūpintojas) gali būti skiriamas neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, turinčio nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, turto administratoriumi (CK 3.245 straipsnis). Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei ateityje jo veiksnumas būtų apribotas. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl asmens veiksnumo ribojimo ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą, o jei galiojimo terminas nenurodytas, išankstinis nurodymas galioja tol, kol panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo asmens veiksnumas buvo apribotas.
Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai teismo tvarka konstatuojama, kad dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų (CK 2.137¹straipsnis). Pagal šiuo metu galiojančio CK 3.242 straipsnio 3 dalį globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo. Galimybės globėju skirti juridinį asmenį, įstatymų nustatyta tvarka teikiantį socialines paslaugas, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo taip pat gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos ir elgesio sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma ir jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre (CK 3.279¹ straipsnio 1, 2 dalys). Asmens, sudariusio šią sutartį, sprendimai yra jo asmeniniai (CK 3.279² straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bet kuri iš sutarties šalių gali kreiptis į notarą ar konsulinį pareigūną ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo (CK 3.279³ straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 508 straipsnio 3 dalį, jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių. Tai reiškia, kad tik visiškai ar iš dalies apribojus asmens veiksnumą, skiriamas turto administravimas (CK 4.239 straipsnis). Nuostatų, numatančių, kad jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, būtų galima pasitelkti asmens turto administravimo institutą kitų asmenų (pavyzdžiui, sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų ar kt.) iniciatyva, tačiau neapribojus asmens veiksnumo, šiuo metu galiojančiame CK nėra. Bylos dėl asmens veiksnumo ribojimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, vadovaujantis CPK XXVIII skyriuje įtvirtintomis nuostatomis. Šios bylos teismingos asmens, dėl kurio veiksnumo ribojimo kreipiamasi, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 462 straipsnio 1 dalis), o pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti CPK
ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pilnametystės (CPK 463 straipsnio 2 dalis).
Pareiškime dėl asmens veiksnumo ribojimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo visiškai ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę (prašant asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurio veiksnumą prašoma apriboti, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba, taip pat turi būti nurodytos sritys, kuriose prašoma apriboti asmens veiksnumą (CPK 466, 471 straipsniai). Psichiatrijos ekspertizė pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį, 471 straipsnį yra privaloma, išskyrus tam tikras ribotas išimtis. Teismas, kuriam paskirta parengti bylą dėl asmens veiksnumo ribojimo nagrinėti, be kitų procesinių veiksmų, taip pat kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurio veiksnumą prašoma apriboti, pateiktus išankstinius nurodymus (CPK 466 straipsnio 1 dalis, 471 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta. Priėmęs sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tačiau asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus, pasiūlo asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir tai nurodo sprendime (CPK 473 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, asmens, kurio veiksnumas yra apribotas arba ateityje dėl sveikatos būklės gali būti apribotas, galimybė išreikšti savo valią arba jo lygus su kitais asmenimis dalyvavimas įvairiose gyvenimo srityse vis dar yra ribojami, o tai reiškia, kad iš Konvencijos 12 straipsnio kylantys reikalavimai nėra tinkamai įgyvendinami. Be to, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta pakankamai alternatyvių priemonių, kurios padėtų asmenims įgyvendinti savo veiksnumą. Taip pat esamas teisinis reguliavimas aiškiai neįtvirtina, kad asmens veiksnumo ribojimas, t. y. globos nustatymas, yra kraštutinė priemonė, kad globa gali būti nustatoma tik po to, kai asmeniui socialinės paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau ribojančios priemonės nepakankamos, siekiant jam gyventi visavertį gyvenimą. Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra vienas iš pagrindinių įrodymų teisme sprendžiant, ar asmuo geba suprasti savo veiksmus ir pasirūpinti savimi, iš esmės medicininiam asmens įvertinimui skiriant ypatingą įrodomąją reikšmę, nors visų pirma turi būti akcentuojamos asmeniui prieinamos pagalbos priemonės ir asmens gebėjimai.
Įstatymuose jau dabar yra numatyta tam tikrų priemonių, kuriomis padedama asmeniui, kuris negali suprasti savo veiksmų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatytas asmens atstovavimas sveikatos apsaugos srityje, kai asmuo negali būti laikomas galinčiu protingai vertinti savo interesų, o Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta galimybė kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Šios priemonės taip pat buvo įvertintos rengiant Įstatymo projektus. 2016‒2018 m. Teisingumo ministerija vykdė CK, CPK įtvirtinto asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo stebėseną[7]. Stebėsenos metu buvo renkami ir apibendrinami iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, asociacijos „Lietuvos negalios organizacijų forumas“, Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės teismų administracijos gauti duomenys apie asmens veiksnumo ribojimo instituto praktinį taikymą teismuose, savivaldybėse ir kitose institucijose.
Nors stebėsenos metu dalis pateiktų pasiūlymų yra susiję su galiojančiu asmens veiksnumo ribojimo procesu (pavyzdžiui, dėl sričių, kuriose asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašo ir pan.) ir atsisakant neveiksnumo instituto lieka nebeaktualūs, tačiau tam tikri siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai parengti atsižvelgiant į stebėsenos metu pateiktus siūlymus (pavyzdžiui, dėl ekspertizės atsisakymo globos nustatymo procese ir pan.). Šiuo metu galiojančioje CK 6.735 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo paaiškinti pacientui įrašų medicinos dokumentuose reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir
(ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba su diagnoze, gydymu ar slauga nesusijusius duomenis. Tokia straipsnio formuluotė suponuoja, kad pacientas, norėdamas gauti savo medicinos dokumentų kopijas, visais atvejais privalo už jas susimokėti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų atsisakymo ir kitų CK pakeitimų Teikiamu CK projektu siūloma atsisakyti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų.
Priėmus šį pakeitimą, visi asmenys būtų veiksnūs, o prireikus papildomų priemonių veiksnumui įgyvendinti, asmenys galėtų pasinaudoti pagalba priimant sprendimus, teikiama pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, ar kitais mechanizmais, pavyzdžiui, naujai siūlomu paprastojo turto administravimo institutu (keičiamo CK 4.239 straipsnio
straipsnis) ir pagalbos priimant sprendimus, teikiamos pagal notariškai patvirtintą sutartį, institutais (CK 3.279¹ straipsnis). Tais atvejais, kai asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, siūloma palikti galimybę šiam asmeniui teismo tvarka nustatyti globą tam tikroje srityje, kaip ultima ratio priemonę, kuri galėtų būti nustatoma tik po to, kai asmeniui socialinės paslaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau jo teises ribojančios priemonės nebūtų pakankamos, siekiant padėti įgyvendinti šio asmens veiksnumą. Minėtos priemonės taip pat galėtų būti pripažįstamomis nepakankamomis ir tais atvejais, kai teismas nustatytų, kad asmuo, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pakartotinai atsisako pasinaudoti jam siūlomomis paslaugomis ir (ar) priemonėmis. Asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, vardu sandorius toje srityje sudarytų jo globėjas, o teismas negalėtų paskirti globėjo prieš asmens, kuriam paskiriamas globėjas, valią (keičiamo CK 3.240 straipsnio 2 dalis, 3.277 straipsnis).
Svarbu akcentuoti, kad tam, kad globos asmeniui nustatymu būtų naudojamasi tik kaip ultima ratio priemone, pereinamuoju laikotarpiu bus labai svarbus ir vadinamų „minkštųjų priemonių“ poreikis. Tai yra, reikės organizuoti mokymus socialiniams darbuotojams, kad jie, kompleksiškai įvertinę asmenų, kurie kreipiasi dėl išvados apie asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba tam tikroje srityje, gavimo, motyvus ir priežastis, kodėl norima kreiptis dėl globos nustatymo, mokėtų ir galėtų asmenims atskleisti ir paaiškinti, kad yra ir kitos priemonės, galinčios padėti vienoje ar kitoje situacijoje (pavyzdžiui, jei dėl globos nustatymo būtų kreipiamasi dėl to, jog reikia tvarkyti asmens turtą, socialinis darbuotojas turėtų paaiškinti, jog tokiu atveju galima pasinaudoti turto administravimo institutu ir pan., o savivaldybėje dirbantis pirminės teisinės pagalbos specialistas, prireikus, galėtų asmeniui paaiškinti teisines procedūras dėl galimybių pasinaudoti kitais įstatymuose įtvirtintais institutais). Taip pat dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo turės būti organizuojami mokymai teisėjams, įvairių institucijų darbuotojams. Bus labai svarbus ir visuomenės informavimas bei švietimas dėl galimybių pasinaudoti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų įgyvendinti asmenų veiksnumą, jog būtų prisitaikoma prie pasikeitusio teisinio reguliavimo. Įvertinus atliktą teismų sprendimų analizę, pastebėta, kad tam tikrais atvejais teismo sprendimais asmenų veiksnumas apribojamas asmeninių teisių srityse, pavyzdžiui, apribojama teisė sudaryti santuoką, nustatomi politinių teisių įgyvendinimo ribojimai ir pan.
Tokie ribojimai nesuderinami su Konvencijos 12, 23, 29 straipsniuose įtvirtintomis garantijomis, todėl siekiama šių ribojimų atsisakyti, aiškiai įtvirtinant CK, kad atitinkamos asmeninės teisės negali būti ribojamos ir šiose srityse negali būti nustatoma globa, ir įgalinant asmenis su negalia laisvai įgyvendinti pagrindines savo asmenines laisves ir teises (keičiamo CK 2.6 straipsnio 2 dalis, 3.238 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka ir 2023 m. gegužės 5 d. viešosios konsultacijos metu dalyvavusių asmenų išsakytas pozicijas, kad reikalinga siaurinti globos ar neveiksnumo turinį, atsisakant asmeninių teisių ribojimų, plėsti svarbiausių pažeidžiamo asmens interesų apsaugą. Atitinkami pakeitimai būtų įtvirtinti ir CPK. CK projektu taip pat siūloma CK 1.84 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti, kad sandoris, sudarytas pilnamečio fizinio asmens, kuriam paskirta globa tam tikroje srityje, toje srityje sudarytas sandoris negalioja. Pilnamečio fizinio asmens, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų ir kurio turtui paskirtas administratorius, sudarytas turtinis sandoris negalioja, išskyrus tam tikras išimtis: asmeniui, kurio turtui būtų paskirtas administratorius, paliekama teisė sudaryti smulkius buitinius sandorius ir kitus sandorius, kuriuos pagal šį kodeksą ir kitus įstatymus toks pilnametis fizinis asmuo gali sudaryti savarankiškai. Šioje nuostatoje išimtis dėl kitų sandorių apima asmeninio pobūdžio sandorius, kurių sudarymas siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų ribojamas, kai asmens turtui paskirtas turto administratorius, o turto administratorius būtų įgaliotas veikti tik turtinių santykių srityse, kiek tai numato turto paprastojo administravimo turinys.
Įvertinant tai, kad pagal naują teisinį reguliavimą asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų neliktų, be to, net ir asmeniui, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, būtų visiškai neribojama teisė bet kuriuo metu kreiptis į teismą dėl jo statuso peržiūrėjimo, šiame procese pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kartu siūloma atsisakyti ir administracinės asmens būklės peržiūros procedūros. Taip atsižvelgiama ir į stebėsenos metu[8] Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus apibendrintus savivaldybių siūlymus, kad keičiant teisinį reguliavimą turėtų būti įvertinta asmens būklės peržiūros procedūra Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijoje: iš esmės savivaldybėms kyla abejonių dėl peržiūros tikslingumo, akcentuojamas nepalankus globėjų požiūris į neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimą, administracinė našta globėjams. Pažymėtina, kad nors atsisakoma peržiūros procedūros Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijoje, išlieka visos teisinės prielaidos reguliariam asmens statuso peržiūrėjimui: vadovaujantis CK 3.241 straipsniu, globos institucijoms – savivaldybių administracijoms išlieka pareiga prižiūrėti globėjų, kitų šiame straipsnyje nurodytų subjektų veiklą, todėl, sistemingai ir planuotai vykdydamos šią pareigą, būtent globos institucijos turės reguliariai įvertinti, ar nėra pasikeitusi asmens, kuriam nustatyta globa, situacija, ar nėra tikslinga teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti asmens statuso peržiūrėjimo teisme. Be to, Įstatymų projektais iš esmės keičiama pagalbos asmenims įgyvendinti savo veiksnumą sistema ir, kaip minėta, globa tam tikroje srityje būtų kaip ultima ratio priemonė.
Siekiant apsaugoti asmens, kuris negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir kuriam siekiama nustatyti globą tam tikroje srityje, interesus, CK projektu siūloma CK 1.129 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėstyti taip, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdomas, jeigu tokiam asmeniui yra pradėta globos nustatymo procedūra ir nepaskirtas globėjas. Jei globa asmeniui nebūtų nustatyta, neigiamos pasekmės tokiam asmeniui nekiltų, o senaties terminas tęstųsi toliau. Pagal CK projektą asmens, kuriam nustatoma globa tam tikroje srityje, gyvenamąja vieta būtų pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau įtvirtinamas esminis pakeitimas, kad minėta nuostata būtų netaikoma, jei globotinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra kitoje gyvenamojoje vietoje nei jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, tada pilnamečio globotinio nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatoma pagal bendrai visiems asmenims taikomas CK 2.12 straipsnio nuostatas (keičiamo CK 2.13 straipsnis). Siūlomu teisiniu reguliavimu globojamo asmens gyvenamoji vieta visais atvejais nebūtų tapatinama su globėjo gyvenamąja vieta, taigi globotiniui būtų sudaroma galimybė savarankiškai išlaikyti asmeninę gyvenamąją vietą ir asmens orumas nebūtų ribojamas. CK projektu siūloma keisti ir CK 2.25 straipsnį, pagal kurį pats asmuo laisva valia galėtų sutikti dėl chirurginės operacijos, net globos nustatymo atveju tokio sutikimo už asmenį negalėtų duoti globėjas. Be asmens valios atlikti šiame straipsnyje nurodytą intervenciją į kūną (straipsnyje nurodomas baigtinis tokių intervencijų sąrašas) būtų galima tik gavus teismo leidimą.
Atitinkamai CK 2.26 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad neveiksnaus asmens globėjo sutikimu neveiksnus asmuo ne ilgiau kaip tris darbo dienas gali būti priverstinai hospitalizuojamas. Tai reiškia, kad priverstinės hospitalizacijos sąlygos asmeniui, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, suvienodinamos su visais kitais asmenimis. Globojamas asmuo galėtų būti hospitalizuojamas ne ilgiau kaip tris darbo dienas, po to reikėtų kreiptis į teismą dėl hospitalizavimo pratęsimo bendra tvarka. Toks teisinis reguliavimas nediskriminuotų asmenų, kuriems nustatyta globa tam tikroje srityje. Siekiant, kad išankstinis nurodymas būtų dar viena priemonė, kuri leistų išvengti kraštutinės priemonės – globos nustatymo, siūloma jį išplėsti, įtvirtinant nuostatas, jog išankstinis nurodymas būtų taikomas (įsigaliotų) ir tais atvejais, kai asmens turtui nustatomas administravimas. Atsižvelgiant į tai, kad turto administratoriui nesuteikta teisė spręsti dėl asmeninio pobūdžio klausimų, išankstinis nurodymas galiotų tik turtinių sandorių aspektu (CK 2.137¹ straipsnis). Kaip minėta, siekiant atsisakyti nepagrįstų asmeninių teisių ribojimų, CK projektu siūloma CK 3.15 straipsnį pripažinti netekusiu galios, t. y. atsisakyti veiksnumo kaip būtinos santuokos sudarymo sąlygos (kadangi visi asmenys būtų veiksnūs) ir kartu neapriboti galimybės asmenims, kuriems nustatyta globa, teisės sudaryti santuoką. Tai, ar santuoką siekiama sudaryti laisva vyro ir moters valia, be bet kokio grasinimo, prievartos, apgaulės ar kitokių valios trūkumų, bus tikrinama bendra tvarka.
Tokiu būdu santuokos sudarymo galimybė bus siejama ne su formaliu pažeidžiamo asmens statusu, o su galimybe individuliai įvertinti būsimų sutuoktinių valią, kaip yra daroma ir šiuo metu tikrinant veiksnių asmenų atitiktį CK nustatytoms santuokos sudarymo sąlygoms. Kartu su minėtais CK pakeitimais, redakciniu aspektu tikslinami galiojantys CK 3.51, 3.55, 3.58, 3.72, 3.102 ir 3.124 straipsniai. Sprendžiant globėjų skyrimo problemą, CK projektu siūloma įtvirtinti, kad asmens globėju taip pat galėtų būti skiriamas ir juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka teikiantis socialines paslaugas. Tokiu atveju globėjo funkcijas atliktų juridinio asmens paskirtas fizinis asmuo, t. y. juridinio asmens darbuotojas (keičiamo CK 3.242 straipsnio 4 dalis). Savivaldybių atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys dar 2016‒2018 m. Teisingumo ministerijos vykdytos CK, CPK įtvirtinto asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo stebėsenos metu ne kartą akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta jokio teisinio mechanizmo bei alternatyvos tais atvejais, kai, asmenį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, jo artimieji atsisako būti jo rūpintojais (globėjais). Numatomais pakeitimais sukuriamos prielaidos ne tik atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, suaugusio asmens rūpybos, bet ir praplėsti asmenų, galinčių būti asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, globėjais ratą. Siūlomu teisiniu reguliavimu, be kita ko, teisė kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo be apribojimų suteikiama ir pačiam asmeniui, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, taip pat jo sutuoktiniui, tėvams, pilnamečiams vaikams, globos institucijai arba prokurorui, atitinkamai pilnamečio asmens globa pasibaigia teismo sprendimu (keičiamo CK 3.277 straipsnio 3, 4 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro pavadinimu pabrėžiamas asmens neveiksnumas, CK projekto 6 straipsniu siūloma šį registrą pervadinti į Globos ir pagalbos priemonių registrą (keičiamo CK 2.11¹ straipsnis). Įstatymų projektų rengėjų manymu, keičiamas registro pavadinimas labiau atlieps žmogaus teisių principus ir Konvencijos nuostatas, o pavadinime naudojamos sąvokos savaime nesuponuos asmens nugalinimo ir teisių atėmimo. Siūloma, kad šiame registre, be kita ko, būtų kaupiama su asmeniui taikomomis pagalbos ar kitomis priemonėmis susijusi informacija. Nuostatos, kad siūlomas pervadinti registras bus neviešas valstybės registras, jo valdytoja – Teisingumo ministerija ir kt., CK projektu nekeičiamos. Kartu su aptartais su globos nustatymu susijusių nuostatų pakeitimais redakciniu aspektu tikslinamos ir kitos galiojančios CK nuostatos (CK 1.16, 1.35, 1.85, 2.114, 2.137², 2.147, 2.148, 3.144 straipsniai ir kt.). Dėl pagalbos priimant sprendimus Atsisakius asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų, taip pat siūloma išplėsti pagalbos priimant sprendimus institutą, CK 3.279¹ straipsnyje numatant, kad sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos ne tik notarine forma, bet ir socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
CK 3.279¹ straipsnio nuostatos dėl pagalbos priimant sprendimus sutarties sudarymo sutartims, sudaromoms socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būtų taikomos tiek, kiek socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. Taip pat siekiant užtikrinti, kad pagalbininkas be kliūčių galėtų teikti pagalbą ir dalyvauti su asmeniu, kuriam tokia pagalba reikalinga, įvertinus vykdytų viešųjų konsultacijų rezultatus, siūloma aiškiai apibrėžti pagalbininko statusą, CK 3.279² straipsnio 3 dalyje įtvirtinant nuostatą, kad asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, pageidaujant, asmuo, teikiantis pagalbą priimant sprendimus turi teisę dalyvauti šiam asmeniui sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis, kreipiantis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitus juridinius asmenis, taip pat dalyvaujant kituose teisiniuose santykiuose, kai asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, reikalinga pagalba priimant sprendimus. Šiame kontekste „kiti juridiniai asmenys“ apima ir bankus, privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Siekiant aiškumo, CK įtvirtinamas pavyzdinis ir nebaigtinis veiksmų, kuriuos galėtų atlikti pagalbininkas asmens, kuriam teikiama pagalba, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sąrašas: pagalbininkas galėtų pateikti reikalingą informaciją asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, jam suprantamu būdu, pristatyti šio asmens priimtą sprendimą tretiesiems asmenims, padėti asmeniui, sudariusiam sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, komunikuoti su trečiaisiais asmenimis ir pan. Remiantis naujai siūlomu CK 3.279⁴ straipsniu, CK XIX¹ skyriaus nuostatos mutatis mutandis būtų taikomos ir pagalbininkams, kai pagalba priimant sprendimus teikiama pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus. Dėl turto administravimo Kaip minėta, atsisakius neveiksnumo ir riboto veiksnumo instituto, Įstatymų projektais siekiama nustatyti papildomas priemones, kurios padėtų asmenims įgyvendinti veiksnumą, taigi CK projektu taip pat siūloma išplėsti kito asmens turto administravimą. Asmeniui, kuriam reikalinga pagalba ginant savo turtinius interesus, tokia pagalba jam būtų suteikiama neapribojant jo veiksnumo, taip pat ir nenustačius globos tam tikroje srityje. CK įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad, jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, tokio asmens sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jo nėra, – vienas iš šio asmens tėvų (įtėvių) arba vienas iš šio asmens pilnamečių vaikų (įvaikių), arba vienas iš šio asmens pilnamečių brolių (seserų), arba vienas iš šio asmens pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš šio asmens senelių turi teisę kreiptis į teismą su prašymu skirti šio asmens turtui paprastąjį administravimą (keičiamo CK 4.239 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju turto administravimo faktas registruojamas Globos ir pagalbos priemonių registre ir nurodomas turto administratorius (keičiamo CK 4.236 straipsnio 4 dalis). Pasirenkamas platus, su konkrečiomis medicininėmis diagnozėmis nesusietas kriterijus „dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų“, įvertinant tiek kituose apsaugos priemones įtvirtinančiuose įstatymuose vartojamas formuluotes, tiek tai, kad šį aspektą turėtų įvertinti teismas, atsižvelgdamas į visas asmens, kurio turtui reikalinga nustatyti paprastąjį turto administravimą, individualias aplinkybes (pavyzdžiui, jei asmuo su intelekto negalia geba apdairiai rūpintis turimu turtu, teismas turto administratoriaus numatomu pagrindu neskirtų). CK apibrėžtas ratas asmenų, kurie galėtų būti skiriami turto administratoriumi, įvertinant šių asmenų ypatingą, artimą ryšį su asmeniu, kuris gali ir negalėti aiškiai išsakyti savo valios. Kaip minėta, turto administravimo nustatymas asmens turtui jokiu aspektu neribotų šio asmens asmeninių neturtinių teisių, galimybių sudaryti asmeninius neturtinius sandorius.
Asmuo, kurio turtui nustatomas administravimas CK 4.239 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, turėtų teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, turto administratoriaus, kitų asmenų ar institucijų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma. Jeigu toks asmuo vis dėlto sudarytų sandorį, toks sandoris negaliotų (keičiamo CK 1.84 straipsnio 2 dalis). Dėl sandorio „kita speciali forma“ paaiškintina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma (CK 2.7 straipsnio 3 dalis). Remiantis teismų praktika, paprasta rašytine forma sudaromi sandoriai, kuriems privaloma teisinė registracija, atitinka sąvoką „kita speciali forma[9]. Kartu su CK 4.239 straipsnio 3 dalies pakeitimu redakciniu aspektu tikslinami CK 4.240, 4.251 straipsniai. Dėl CK pakeitimų, susijusių su kitų asmenų teisių apsauga, ir ESTT sprendimo byloje C-307/22 įgyvendinimo CK 6.56 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūloma keisti, užtikrinant kreditoriaus teisių apsaugą.
Taip pat siūloma keisti CK 6.268 straipsnio 4 dalį, įtvirtinant nuostatą, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tam asmeniui būtų suteiktos socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ar taikytos kitos įstatymuose numatytos priemonės, kurias suteikus ar taikius žalos būtų buvę galima išvengti. Tai reiškia, kad dėl atsakomybės už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą paliekama vertinti teismui, o įrodinėjimo prasme būtų vadovaujamasi bendruoju įrodinėjimo naštos paskirstymo principu ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintu CPK 178 straipsnyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu[10].
Taigi įrodymas, kad artimieji ėmėsi realių veiksmų, galėtų būti, pavyzdžiui, kreipimasis dėl atitinkamų socialinių ar asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, globos tam tikroje srityje nustatymo inicijavimas ir pan., t. y. jei būtų matoma, kad normoje nurodyti artimieji dėjo bent minimalias pastangas, kad asmeniui būtų suteiktos reikiamos paslaugos ar priemonės, tai turėtų eliminuoti jų pareigą atlyginti žalą pagal aptariamą CK 6.268 straipsnio 4 dalį. Kalbant apie globėjo atsakomybę už pilnamečio fizinio asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, padarytą žalą (CK 6.278 straipsnis), teiginys asmenį „prižiūrėti privalanti institucija“ atitinka CK 3.241 straipsnio 2 dalies nuostatą, nukreipiančią į asmenis, esančius gydymo ar globos institucijose, kurios privalo asmenį prižiūrėti, t. y. jei asmuo yra hospitalizuotas, gydymo įstaiga būtų atsakinga, kad šis asmuo nepadarytų žalos. Siūlomos CK 6.278 straipsnio nuostatos atitinka ir teismų praktiką[11]. ESTT sprendime Nr. C-307/22, be kita ko, išaiškino, kad 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 12 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalys turėtų būti aiškinamos taip, kad pareiga nemokamai pateikti duomenų subjektui pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją taikoma dokumentų valdytojui, net jei toks prašymas pateikiamas kitu tikslu nei nurodyta šio reglamento 63 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje. Taigi, ESTT iš esmės nurodė, kad pirmoji paciento medicininių duomenų kopija turėtų būti nemokama. Siekiant įgyvendinti šį išaiškinimą, siūloma CK 6.735 straipsnio 2 dalyje atsisakyti formuluotės ,,jo lėšomis“ ir kartu suderinti CK 6.735 straipsnio 2 dalį su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio
reglamentuoja minėto įstatymo 7 straipsnį įgyvendinantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-506 ,,Dėl Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose įgyvendinimo“. Be to, CK projekte siūloma numatyti ex post peržiūros nuostatą, siekiant įvertinti, ar buvo pasiekti Įstatymų projektais inicijuotų teisinio reguliavimo pakeitimų tikslai, įvertinti teisinio reguliavimo pakeitimų poveikį labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir kt. Dėl CK projekto įgyvendinimo CK projektu taip pat siūlomos nuostatos dėl teisinio reguliavimo pakeitimų įgyvendinimo. Įsigaliojus CK pakeitimams, asmenys, pripažinti neveiksniais visose srityse, taptų veiksnūs ir būtų laikoma, kad jiems yra nustatyta globa.
Asmenys, pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, taip pat taptų veiksnūs ir būtų laikoma, kad jiems yra nustatyta globa teismo sprendime nurodytose srityse, kuriose teisę veikti įgytų jų globėjai. Teismo sprendimuose nurodyti tokių asmenų globėjai ir toliau liktų šių asmenų globėjais, kol nebus pakeisti įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Be to, asmenims, pripažintiems neveiksniais iki CK projekto įsigaliojimo, teismo sprendimais nustatyti ribojimai santuokos, rinkimų ir (ar) darbo teisinių santykių srityse būtų taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiuo įstatymu pakeistoms CK nuostatoms. Tokiu būdų būtų užtikrinamos Konvencijos 29 straipsnyje numatytų asmenų su negalia garantijų lygiateisiškumas tiek asmenims, kuriems bus nustatoma globa ateityje, tiek asmenims, kuriems globa buvo nustatyta iki Įstatymų projektų priėmimo. Atitinkamai asmenys, kurie teismo buvo pripažinti ribotai veiksniais turtinių santykių srityje, įsigaliojus šiems pakeitimams taptų veiksnūs, o jų rūpintojai, nurodyti teismo sprendimuose, taptų šių asmenų turto administratoriais, nurodytais keičiamo CK 4.239 straipsnio 3 dalyje. Asmenys, kurie buvo pripažinti ribotai veiksniais kitose nei turtinių santykių srityse, taptų veiksnūs ir teismo sprendimuose nurodytose srityse veiktų su rūpintojų sutikimu. Įsigaliojus CK pakeitimams, veikiančių rūpintojų veiklai ir priežiūrai mutatis mutandis būtų taikomos globėjų veiklą ir priežiūrą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Taip pat asmenims, pripažintiems ribotai veiksniais turtinių santykių ar kitose srityse iki CK projekto įsigaliojimo, teismo sprendimais nustatyti ribojimai santuokos, rinkimų ir (ar) darbo teisinių santykių srityse būtų taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiuo įstatymu pakeistoms CK nuostatoms.
Asmenų, kurie buvo pripažinti ribotai veiksniais kitose nei turtinių santykių srityse, nesusijusiose su santuokos, rinkimų ir darbo teisiniais santykiais, rūpintojai per tris metus nuo šių pakeitimų įsigaliojimo turėtų kreiptis į teismą dėl šių asmenų teisinio statuso peržiūrėjimo, o jei dėl tokio peržiūrėjimo rūpintojai į teismą nesikreiptų, suėjus nurodytam trejų metų terminui šie asmenys taptų veiksnūs visose srityse ir jų rūpintojai būtų atleidžiami nuo pareigų atlikimo. Numatytas pereinamasis trijų metų laikotarpis kitų neturtinių santykių atveju, kai asmuo buvo pripažintas ribotai veiksniu, skirtas įvertinti, ar tokiam asmeniui nereikia teisinių apsaugos priemonių, siekiant apginti jo interesus. CK projekte taip pat siūloma pereinamoji nuostata, kad kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „neveiksnus asmuo“, „neveiksnus tam tikroje srityje asmuo“,
„neveiksnus šioje srityje asmuo“, „neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo“
atitinka CK projektu pakeistame CK vartojamas formuluotes „asmuo, kuriam nustatyta globa“, „asmuo, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje“, „asmuo, kuriam nustatyta globa šioje srityje“, išskyrus kitus teisės aktus, susijusius su santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių sritimis. Išskiriami kiti teisės aktai, susiję su santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių sritimis, kadangi šios asmeninės teisės asmenims nebūtų ribojamos, todėl sąvokų ar formuluočių atitikmenys nurodytų sričių teisės aktuose neaktualūs.
Pažymėtina, kad šiuo metu rinkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojama neveiksnumo sąvoka tiesiog nebūtų taikoma, kadangi visi asmenys būtų veiksnūs, ir nėra poreikio eliminuoti šią sąvoką iš teisinio reguliavimo. Dėl globos, asmens turto administravimo nustatymo proceso, globėjo paskyrimo ir kitų CPK pakeitimų CPK projektu CPK XXVIII skyriuje iš esmės atsisakoma nuostatų, susijusių su bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK projektu siūlomais pakeitimais, bylos dėl globos nustatymo būtų nagrinėjamos CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl globos nustatymo būtų paduodamas asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir paduoti jį būtų galima ne anksčiau kaip likus vieneriems metams iki asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, pilnametystės. Šiuo atveju terminas yra pailginamas, kadangi pagal galiojančias CPK nuostatas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu galima kreiptis į teismą ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens pilnametystės.
Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl globos nustatymo turės būti išdėstytos aplinkybės, įrodančios asmens asmeninių gebėjimų sutrikimą ar nepakankamumą, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat aplinkybės, kodėl asmeniui socialinės, asmens sveikatos priežiūros[12] paslaugos[13] ir kitos įstatymuose numatytos mažiau jo teises ribojančios priemonės nėra pakankamos (ar per pastaruosius, pavyzdžiui, 12 mėnesių asmeniui suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ar asmeninėmis lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), ar asmeniui buvo taikyta pagalba priimant sprendimus, turės būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Vis dėlto svarbu tai, kad, remiantis sveikatos priežiūros srities specialistų vertinimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos nėra pakankamos sveikatos būklei pagerinti ar stabilizuoti, kai po taikyto galimo gydymo ir (ar) galimų medicinos priemonių panaudojimo išlieka ilgalaikis sveikatos būklės ir (ar) kognityvinių funkcijų pablogėjimas, sąlygojantis asmeninių gebėjimų sutrikimą ar nepakankamumą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ar kitaip įgyvendinti civilines teises.
Tais atvejais, kai asmeniui buvo teikta pagalba priimant sprendimus, kartu su šia socialinio darbuotojo išvada taip pat turės būti pateikta asmens, teikusio pagalbą priimant sprendimus, išvada apie asmens, kuriam prašoma nustatyti globą, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba tam tikroje srityje (keičiamo CPK 505 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad poįstatyminiame teisės akte bus galima nustatyti, jog pirmiau nurodytos išvados pateikiamos viename dokumente, o pagalbininko išvados apimtis turėtų būti siauresnė nei socialinio darbuotojo išvados apimtis – tik pagal pagalbininko kompetenciją, kiek tai susiję su pagalbos priimant sprendimus teikimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Sistemiškai vertinant CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir siūlomą CPK 505 straipsnio 5 dalies pakeitimą, teigtina, kad konkrečioje byloje dėl globos nustatymo turės būti pateikti pareiškime išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir bus vertinama, ar šie įrodymai patvirtina, kad asmeniui, kuriam prašoma nustatyti globą, jau taikytos socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar kitos asmens teises mažiau ribojančios priemonės, arba gydytojo pažyma apie sunkią šio asmens būklę, kuri įrodytų, kad asmeniui reikia veiksmingesnių priemonių. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas ypatingosios teisenos bylose yra aktyvus ir turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, taigi teismas galėtų pareikalauti ir kitų teismo sprendimui reikalingų dokumentų remdamasis bendrosiomis proceso taisyklėmis, kaip ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką, kaip ir pagal galiojantį reguliavimą, nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras. Bylos dėl asmens globos nustatymo nagrinėjimo tvarka iš esmės lieka analogiškai šiuo metu galiojančiai globėjo skyrimo tvarkai. Taip pat, siekiant kuo labiau paskatinti globos tam tikroje srityje nustatymą naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, kai asmeniui buvo taikyta pagalba priimant sprendimus, globos institucija turės papildomai pateikti duomenis apie šią teiktą pagalbą.
Asmens, kuriam siūloma nustatyti globą tam tikroje srityje, teisę turėti atstovą ir būti atstovaujamam advokato bylą nagrinėjant teisme, teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siūloma reglamentuoti analogiškai kaip ir šiuo metu galiojančiame bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procese. Įtvirtinama nuostata, kad teisėjas praneša šiam asmeniui, kad nagrinėjant bylą dėl globos tam tikroje srityje nustatymo, globėjo paskyrimo būtina, kad jam atstovautų advokatas, ir nustato terminą, per kurį šis fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą (keičiamo CPK 506 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą terminą nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, pranešama valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas (keičiamo CPK 506 straipsnio 5 dalis). Nuostatos dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės nekeičiamos, tik siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kai teismui kyla abejonių dėl globos tam tikroje srityje pilnamečiam asmeniui nustatymo tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuriam prašoma nustatyti globą tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti vertinamos kuo mažiau asmens teises ribojančių įstatymuose numatytų priemonių taikymo galimybės (keičiamo CPK 507 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad asmuo, kuris paduotų aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl globos tam tikroje srityje nustatymo pilnamečiam asmeniui, teismo nutartimi galėtų būti nubaustas nuo penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų bauda, iš jo taip pat būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (keičiamo CPK 505 straipsnio 4 dalis), tai iš esmės analogiška nuostata galiojančiai CPK
asmens, kuriam nustatoma globa tam tikroje srityje ir paskiriamas globėjas, ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę apskųsti teismo nutartį, kuria nustatoma globa tam tikroje srityje ir paskiriamas globėjas (keičiamo CPK 508 straipsnio
globa tam tikroje srityje, teismas, CPK numatytiems asmenims ar pačiam asmeniui, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, padavus pareiškimą, turėtų peržiūrėti savo priimtą nutartį (keičiamo CPK 508¹ straipsnis). Kaip minėta, taip pat per globėjų priežiūros mechanizmą bus galima nustatyti, ar nėra poreikio peržiūrėti teismo nutartį dėl asmeniui nustatytos globos tam tikroje srityje panaikinimo. Teismui nustačius, kad asmeniui galėtų būti pritaikytos mažiau asmens teises ribojančios įstatymuose numatytos priemonės ar pasiūlyta kreiptis dėl socialinių, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismo nutarties kopija būtų išsiunčiama savivaldybės, kurioje gyvena asmuo, kuriam prašyta nustatyti globą, administracijai (keičiamo CPK 508¹ straipsnio 3 dalis).
Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų poreikio tenkinimą, jose yra socialines paslaugas administruojantys padaliniai (Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 ir 14 punktai). Taigi teismo nutarties kopiją išsiuntus savivaldybės, kurioje gyvena asmuo, kuriam prašyta nustatyti globą tam tikroje srityje, administracijai, būtų perduodama informacija apie tai, kad asmeniui reikalingos tam tikros socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar pagalba. Šiuo metu, asmenį pripažįstant neveiksniu ar ribotai veiksniu, skiriama privaloma teismo ekspertizė. Šios kategorijos bylose jos neskirti teisėjas gali tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą, ir kasacinio teismo praktikoje šiam įrodymui suteikiama didelė svarba. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK
psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju[¹⁴]. Taip pat Teisingumo ministerijos atliktas teismo sprendimų bylose dėl asmens veiksnumo ribojimo tyrimas atskleidė, kad iš 739 peržiūrėtų bylų net 729 bylose (98 proc.) buvo paskirta teismo ekspertizė. Iš stebėsenos metu gautų duomenų, taip pat viešųjų konsultacijų metu vykusių diskusijų yra žinoma, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. asmens civilinio veiksnumo vertinimui atliko 1469 ekspertizes, 2018 m. – 1388, o 2019 m. – 1231 ekspertizę. Tai reiškia, kad labai didelis paskirtų ekspertizių skaičius nulėmė ekspertinių tyrimų laukimo eiles civilinėse bylose dėl asmens veiksnumo įvertinimo, dėl ko bylos dėl asmens veiksnumo ribojimo yra nagrinėjamos ilgai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, kad atsisakius privalomos teismo ekspertizės, bylose dėl globos nustatymo būtų atsisakyta ne tik medicininio asmens įvertinimo, bet sutrumpėtų ir šių bylų nagrinėjimas.
Vis dėlto, remiantis sisteminiu Konvencijos aiškinimu, valstybės turėtų prioretizuoti reikiamos pagalbos asmeniui teikimą, asmens gebėjimų stiprinimą, individualios asmens situacijos įvertinimą, pagalbos priemonių skyrimo neremti vien medicininės būklės kriterijumi. Siekiant priartinti formuojamą teismų praktiką prie Konvencijos siekių, numatoma atsisakyti privalomo teismo ekspertizės skyrimo, kiek įmanoma atsieti asmens globos nustatymą nuo medicininės asmens būklės, taip sukuriant ir daugiau diskrecijos laisvės teismams patiems įvertinti kiekvieno asmens, dėl kurio kreipiamasi į teismą, padėtį, aplinkybes, galimą poreikį skirti teismo ekspertizę nustatant asmeniui globą. Esant poreikiui įvertinti asmens medicininę būklę, teismas ekspertizę skirti galės įprastine tvarka pagal bendrąsias teismo ekspertizės skyrimo nuostatas. Kaip minėta, CK projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad jei asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, CK apibrėžtas asmenų ratas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti tokio asmens turtui paprastąjį administravimą. Bylos dėl kito asmens turto administravimo šiuo metu nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka – supaprastinto proceso tvarka. Naujos kategorijos bylas dėl prašymo nustatyti asmens turtui paprastąjį administravimą taip pat siūloma nagrinėti CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, prie prašymo dėl turto administravimo nustatymo turės būti pridėta socialinio darbuotojo išvada apie asmens, dėl kurio teikiamas atitinkamas prašymas, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse (keičiamo CPK 581 straipsnio 1 dalis). Šios bylos būtų nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (keičiamo CPK 582 straipsnio 2 dalis), o teismo nutartis nustatyti turto administravimą arba teismo nutartis atsisakyti jį nustatyti būtų skundžiamos apeliacine tvarka (dėl šių nutarčių galėtų būti paduodamas atskirasis skundas). Siekiant aiškiai reglamentuoti asmens, teikiančio pagalbą priimant sprendimus, civilinį procesinį statusą ir užtikrinti galimybę asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, veiksmingai ja pasinaudoti ir proceso metu, siūloma CPK 38 straipsnį papildyti nauja dalimi, įtvirtinant nuostatą, kad kartu su pilnamečiu fiziniu asmeniu jam pageidaujant teisme turi teisę dalyvauti šiam asmeniui pagalbą priimant sprendimus teikiantis asmuo (pagalbininkas). Pagalbininko teisę teikti pagalbą priimant sprendimus teismas nustatytų pagal Globos ir pagalbos priemonių registro duomenis. Siūlomas pakeitimas įtvirtina pagalbininko teisę dalyvauti teisme, t. y. fiziškai ateiti į teismo posėdį kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, padėti šiam asmeniui komunikuoti, pateikti jo priimtus sprendimus ar nuomonę, suprasti atliekamus procesinius veiksmus, juos atlikti ir pan., tačiau šia nuostata nesukuriama pareiga teismui siųsti pagalbininkui procesinius dokumentus ar kviesti jį į teismo posėdį ar pan.
Ši nuostata reikalinga tam, kad pagalbininkas galėtų kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, dalyvauti teismo posėdyje, o teismas priimtų ir leistų pagalbininkui fiziškai būti teismo posėdyje, jam pasisakyti kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba, o bylą nagrinėjantis teisėjas galėtų lengviau suprasti asmens, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, valią, galbūt tam tikrais atvejais ir šio asmens ypač pažeidžiamą momentinę būklę atliekant procesinį veiksmą. Pabrėžtina, kad siūloma norma reiškia teisę pagalbininkui dalyvauti kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, bet ne pareigą tokiam asmeniui pagalbininką atsivesti į teismo posėdį. Šį CPK pakeitimą sistemiškai taikant kartu su siūloma įtvirtinti nauja CK 3.279² straipsnio 3 dalimi, asmuo, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, turi teisę ir vienas dalyvauti teismo procese ir priimti asmeninius sprendimus. Kartu su pirmiau minėtais CPK pakeitimais redakciniu aspektu keičiami ir galiojantys CPK 87, 137, 163, 166, 296, 315, 336, 366, 442, 462, 463, 464, 464¹, 482, 488, 489, 491, 493, 494, 495, 496, 509, 538, 600, 626, 628, 789, 810 straipsniai.
Siūlomi CK, CPK pakeitimai, kuriais būtų atsisakoma asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo institutų, išplečiamas kito asmens turto administravimas, siūlomos kitos asmens veiksnumui veiksmingai įgyvendinti reikalingos priemonės, įtvirtinamas aiškus draudimas riboti Konvencijos garantuojamas asmenines teises, atsisakoma privalomos teismo ekspertizės, atitiktų Konvencijos reikalavimus ir būtų svarbus žingsnis užtikrinant Konvencijos nuostatų įgyvendinimą, nes globos tam tikroje srityje, kaip ultima ratio priemonės, nustatymas asmeniui nebebūtų siejamas su privalomu medicininiu šio asmens vertinimu ir galiojanti sprendimo priėmimo už kitą asmenį tvarka būtų pakeista pagalbos, teikiamos priimant sprendimą, tvarka. Be to, šie pakeitimai išplėstų turimus teisinius įrankius, siekiant kuo efektyviau padėti įgyvendinti asmens veiksnumą, taip pat prisidėtų siekiant užtikrinti asmenų su negalia turtinių interesų apsaugą. Dėl ABTĮ, KTĮ ir ŽULPKĮ projektų Kartu su CK projektu bei CPK projektu teikiamais ABTĮ projektu, ŽULPKĮ projektu, VGTPĮ projektu siūlomi pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama galiojantį reguliavimą suderinti su pagrindiniais Įstatymų projektais (CK projektu ir CPK projektu) siūlomais pakeitimais. ABTĮ ir KTĮ projektais siūloma įtvirtinti pagalbininko teisę dalyvauti teismo procese kartu su asmeniu, kuriam teikiama pagalba priimant sprendimus, atsisakoma nuostatų, susijusių su asmens neveiksnumo institutu, prireikus įtraukiant nuostatas, susijusias su globos nustatymu asmeniui. VGTPĮ projektu siūloma patikslinti nuostatas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą asmenims bylose, susijusiose su globos nustatymu.
projektu taip pat atsisakoma nuostatų, susijusių su asmens neveiksnumo institutu, pririekus įtraukiant nuostatas, susijusias su globos nustatymu asmeniui (pavyzdžiui, apie sprendimą taikyti būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą būtų informuojamas ir asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas, ir jo atstovas pagal įstatymą – globėjas). Be to, atsisakoma nuostatų, susijusių su atstovo pagal įstatymą sutikimu dėl asmens hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, taip visiems asmenims būtų taikomos vienodos sąlygos ir užtikrinamas asmenų lygiateisiškumo principas. Siekiant skatinti pagalbos priimant sprendimus teikimą ir įvertinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją apie naujai kuriamas pagalbą teikiančių specialistų pareigybes vykdomo projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės regione, vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose“ rėmuose, numatoma, kad Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su pagalbos priimant sprendimus teikimu ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų dalyvavimu teismo procesuose, įsigalios
terminas 2027 m. sausio 1 d. pasirinktas įvertinus tai, kad bus reikalingi esminiai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro teisiniai bei technologiniai pakeitimai.
Be to, psichikos sveikatai ir būtiniems pokyčiams prioritetas skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu, todėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta ir įgyvendinama priemonė: „Įdiegti naujas ir tobulinti esamas psichikos sveikatos bendruomeninio lygio paslaugas, užtikrinant jų kokybę ir prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje, užpildant spragas tarp pirminės sveikatos priežiūros grandies ir stacionarų“, kuriai suplanuotos ir pradėtos naudoti Europos Sąjungos lėšų investicijos į infrastruktūros sukūrimą bei Integruotų psichikos sveikatos paslaugų bei modelių išbandymą ir diegimą. Preliminarus vidutinis projektų įgyvendinimo pabaigos laikotarpis – 2027 metai. Projektų metu sukuriama naujų bendruomeninių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla (Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje komandos, atvejo vadyba psichikos sveikatos centruose, psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų plėtra). Naujos paslaugos gali prisidėti prie kai kurių asmenų sveikatos būklės pagerinimo ar stabilizavimo. Todėl siūlytina pokyčių įsigaliojimo terminą taip pat derinti su naujų paslaugų įdiegimu, taip sudarant asmenims, kuriems galėtų būti nustatoma globa tam tikroje srityje, lygias galimybes pasinaudoti ir naujomis bendruomeninėmis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis. Jau minėta, kad bus reikalingas įvairių sričių specialistų pasirengimas teisinio reguliavimo pokyčiams. Siekiant, kad visa teisės aktų sistema būtų parengta ir priimta dar iki Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, paliekant pakankamą pereinamąjį laikotarpį, numatyta, kad įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti iki 2025 m. liepos 1 d. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių
priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo galimos pasekmės, jo poveikis, dėl jo kylančios rizikos ir alternatyvos aptarti vykusių viešųjų konsultacijų metu[15]. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės detaliau aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Didžiausias teigiamas Įstatymų projektų sukuriamas poveikis prognozuojamas socialinei aplinkai, įvertinant tai, kad siūlomos priemonės sudarys palankias sąlygas skatinti pagarbą pažeidžiamų asmenų – asmenų su negalia teisėms ir laisvėms bei jų interesų apsaugai, jų nediskriminuoti. Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai atitiktų Konvencijos reikalavimus, pakeistų galiojančią sprendimo priėmimo už kitą asmenį tvarką pagalbos, teikiamos priimant sprendimą, tvarka ir užtikrintų asmenų, turinčių negalią, lygų su kitais asmenimis dalyvavimą įvairiose gyvenimo srityse. Tikimasi teigiamo poveikio ir Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais būtų pridedama prie Konvencijos 12 straipsnyje nustatytų standartų įgyvendinimo. Panaikinus teisių ribojimus, susijusius su santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių sritimis, būtų prisidedama ir prie pamatinėmis žmogaus teisėmis tarptautinėje teisėje pripažįstamų teisių užtikrinimo. Tais atvejais, kai numatomos pagalbos priemonės nebus pakankamos, išliks galimybė asmeniui paskirti globėją, todėl neigiamų Įstatymų projektų pasekmių, susijusių su asmenų galimybėmis įgyvendinti savo teises, nenumatoma. Lietuva nėra pirma valstybė, kuri atsisako neveiksnumo instituto, toks reguliavimas pasirinktas ir Čekijos Respublikoje.
Taip pat kitose valstybėse nuosekliai siekiama atsisakyti pamatinių teisių ribojimų, pavyzdžiui, jau 2014 m. atliktoje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros peržiūroje nurodyta, kad teisė balsuoti nėra siejama su teisiniu veiksnumu Austrijoje, Kroatijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlandų Karalystėje, Švedijos Karalystėje ir Anglijoje[16]. Be to, priėmus Įstatymų projektus, sumažėtų darbo krūvis teismo ekspertizes atliekantiems asmenims. Manytina, kad priėmus Įstatymų projektus, galimas valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių asmenų krūvio sumažėjimas. Taip pat atsisakoma savivaldybėse veikiančių Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų, dėl ko sumažės darbo krūvis savivaldybėse, kurios peržiūri neveiksnių tam tikroje srityje asmenų būklę. Įvertinant tai, kad savivaldybių funkcijos buvo atitinkamai praplėstos, priimant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, siūlomi pakeitimai derinami su šiuo priimtu įstatymu, todėl Įstatymų projektais numatomos priemonės nesąlygos didesnio savivaldybių darbo krūvio, savivaldybės ir toliau vykdys funkcijas, kurias joms vykdyti pavesta ir šiuo metu. Kilus nenumatytų pasekmių, jos galės būti įvertinamos atliekant CK projekte siūlomą numatyti ex post peržiūrą. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymų projektais įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 (nauja redakcija nuo 2023 m. gruodžio 23 d.), 8.1 papunktyje numatyta priemonė „Įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų rezultatus, atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, kartu pasiūlant priemones, kurios padėtų asmenims su negalia efektyviai įgyvendinti savo teises“, kadangi Įstatymų projektai yra parengti, be kita ko, remiantis viešųjų konsultacijų metu gautais duomenimis, o jais siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų atsisakyta asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų, atitiktų Konvencijos keliamus reikalavimus. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Turės būti pakeisti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus taip pat turės būti panaikinti Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1123. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės pakeisti asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką, sveikatos apsaugos ministras – Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir
(ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarkos aprašą. Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Siekiant teisėkūros efektyvumo, kituose teisės aktuose vartojamos, tačiau Įstatymų projektais atsisakomos sąvokos bus keičiamos tuos teisės aktus peržiūrint ateityje dėl kitų priežasčių. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektams įgyvendinti galimai bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, atsižvelgiant į tai, kad pakeitus teisinį reglamentavimą bus reikalingi esminiai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro teisiniai bei technologiniai pakeitimai (šio registro pertvarkymas; susijusių sistemų pakeitimai; po pakeitimų įsigaliojimo privalomas registro duomenų keitimas, objektų išregistravimas bei įregistravimas).
Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro pateikta informacija, preliminarus lėšų poreikis registro pertvarkymui (techninės specifikacijos parengimas, registro modernizavimas (analizė, projektavimas, programavimas, funkcinis testavimas, diegimas, paleidimas); atsparumo įsilaužimui testavimas; projekto vadovo paslaugos) gali siekti iki 1,5 mln. eurų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) vertinimu, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar bylų dėl asmens turto administratoriaus paskyrimo, globos pilnamečiam asmeniui nustatymo apimtys išliks tolygios ir ar visais atvejais, kuomet buvo sprendžiami klausimai dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, po pakeitimų bus inicijuojamos bylos dėl globos pilnamečiam asmeniui nustatymo, t. y. ar atvejų skaičius mažės, ar didės, todėl planavimo laikotarpiu tikėtina, jog srautai nepakis. Šiuo metu valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti advokatams užmokestį už suteiktas paslaugas bei kompensuoti jų išlaidas, yra skiriamos, kai advokatai teikia teisinę pagalbą fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje bylose. Priėmus Įstatymų projektus, antrinė teisinė pagalba bus garantuojama globos tam tikroje srityje nustatymo ir keičiamo CK 4.239 straipsnio 3 dalyje numatyto paprastojo turto administravimo nustatymo bylose, bet prognozuoti, koks bus tokių bylų skaičius, nėra galimybių.
Tačiau lėšų, skirtų apmokėti advokatams užmokestį už suteiktas paslaugas bei kompensuoti jų išlaidas, ištekliai, kurie buvo skiriami apmokėti advokatams užmokestį už suteiktas paslaugas fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje bylose, persikels į globos tam tikroje srityje nustatymo ir paprastojo turto administravimo nustatymo bylas. Taip pat pastebėtina, kad Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad advokatams, baigusiems specialiuosius mokymus pagal teisingumo ministro tvirtinamas advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisykles, už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, skirtą procesiniams veiksmams atlikti, ir laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, mokamas dvigubas užmokestis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą konkrečiose srityse, 2024 metų specialiųjų mokymų programos patvirtinimo“ patvirtinta Advokatų, atstovaujančių asmenims sprendžiant jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo, veiksnumo ribojimo klausimus, 2024 metų specialiųjų mokymų programa. Taigi advokatų, besispecializuojančių asmenų veiksnumo ribojimo bylose, papildomam užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą šios kategorijos bylose jau šiuo metu yra reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos.
Nors tai netiesiogiai dėl Įstatymų projektų atsirandantis valstybės biudžeto lėšų poreikis, tačiau tokios lėšos bus reikalingos ir ateityje, kadangi jos susijusios su pažeidžiamų asmenų, kuriems užtikrinama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, atstovavimu tam tikrų kategorijų bylose (pvz., pagal Įstatymų projektais siūlomą teisinį reguliavimą – bylose dėl globos tam tikroje srityje nustatymo ir kt.). Taip pat pastebėtina, kad šiuo metu už teismo paskirtas teismo psichiatrijos ar teismo psichologijos ekspertizes ypatingosios teisenos bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu apmoka Nacionalinė teismų administracija (toliau – NTA) iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, o jei šalis pateikė prašymą atlikti ekspertizę, sumos, mokėtinos ekspertinėms įstaigoms, mokamos iš teismo sąskaitos, į kurią yra šios šalies CPK nustatyta tvarka įmokėtas avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti[¹⁷]. Remiantis viešai skelbiamos 2023 m. NTA veiklos ataskaitos duomenimis, centralizuotai apmokėti už teismų skirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes civilinio proceso ypatingosios teisenos bylose 2023 m. skirta 375
(šiuo metu ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės kaina, kurią moka NTA – 512,16 eurų[19]). Priėmus Įstatymų projektus, teismas skirti ekspertizę galės įprastine tvarka pagal bendrąsias teismo ekspertizės skyrimo nuostatas, tačiau negalima prognozuoti, kiek tokių ekspertizių teismas skirs.
Taigi, jei ekspertizė būtų skiriama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato prašymu, ši ekspertizė turėtų būti apmokama iš Tarnybos lėšų (šiuo metu ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės kaina, kurią moka proceso šalis, pateikusi prašymą skirti ekspertizę, yra 468,40 eurų[20]), todėl gali kilti poreikis perskirstyti valstybės biudžeto lėšų asignavimus, tačiau lėšų poreikio padidėjimas nėra numatomas. Priėmus Įstatymų projektus, galimas teismo ekspertizių atvejų padidėjimas, jei į teismą būtų kreipiamasi siekiant peržiūrėti asmenų, iki pakeitimų įsigaliojimo pripažintų neveiksniais tam tikrose srityse, statusą (siekiant panaikinti globą, taikyti mažiau asmenų teises ribojančias priemones), tačiau šiuo metu nėra galimybių nustatyti, koks būtų teismo ekspertizių skyrimo poreikis šiais atvejais. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamam projektui „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų sostinės regione, vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose“, kuriame numatyti 62 pagalbos priimant sprendimus specialistų etatai, per metus numatyti
projekto metu vieno pagalbos priimant sprendimus specialisto darbo užmokestis per metus – 24 908,04 eurai neatskaičius mokesčių (2 075,67 eurai (darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių) × 12 mėn.). Ši nurodyta suma yra orientacinė, kurios ateityje reikės savivaldybėms, teikiant pagalbos priimant sprendimus paslaugą, kai pasibaigs nurodyto projekto įgyvendinimas.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais numatomi pakeitimai gali būti aktualūs plačiai specialistų grupei (socialinių paslaugų srities darbuotojams), papildomi mokymai bus organizuojami pasitelkiant Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų centrą, kurio veiklai per metus skiriama apie 700 tūkst. eurų. Taip pat, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, atsižvelgiant į poreikį, organizuoja mokymus pasitelkdami vidinius resursus, t. y. savo ekspertines žinias. Tais atvejais, kai asmuo pateks į eilę ilgalaikei socialinei globai gauti, teisiniame reguliavime yra numatyta, kad asmuo gali gauti alternatyvias paslaugas, tokias kaip pagalbą į namus, dienos socialinę globą ir pan. Kadangi veiksnumo ribojimo statistika rodo, kad veiksnumo ribojimas didžiąja dalimi yra susijęs su artimųjų poreikiais paprasčiau naudotis asmens finansais ir turtu, tokiu atveju pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas kitoms CK ir CPK projektų nuostatoms, kurios įtvirtina turto administravimą, paprastąjį turto administravimą. Taigi, problemos priežastis būtina šalinti savivaldybėse aktyvinant pirminę ir antrinę teisinę pagalbą kur artimieji būtų konsultuojami dėl kitų priemonių pasitelkimo, o ne dėl globos nustatymo. Tačiau šiuo metu nėra galimybių įvertinti, ar ateityje pagalbos priimant sprendimus specialistų nereikės daugiau, nei dabar numatyta projekte. Be to, aptartas pereinamuoju laikotarpiu reikalingų vadinamų „minkštųjų priemonių“ poreikis galėtų būti realizuojamas be papildomų finansinių išteklių, įtraukiant jas į įvairių sričių specialistų kasmetines mokymo programas, kvalifikacijos kėlimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „pagalba priimant sprendimus“, „pagalbininkas“, „išankstinis nurodymas“, „turto administratorius“,
„globa“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
[1] Neįgaliųjų teisių komiteto bendroji pastaba Nr. 1 (2014 m.), 24–30 p. https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/19V266-12-str.pdf. [2] Lietuvos negalios forumo, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos
„Viltis“, Sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Panevėžio viltis“, asociacijos
Kauno „Arkos“ bendruomenės, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos gestų kalbos vertimo centro, savivaldybių administracijų, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro, Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovai. [3] https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/neigaliuju_konv_atask_2012m.pdf. [4] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisų komiteto 2016 m. balandžio 20 d. baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, 26 p. [5] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Matter prieš Slovakiją; 2001 m. vasario 6 d. sprendimas Bensaid prieš Jungtinę Karalystę. [6] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr.
1 (2014 m.), 24–30 p. https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/19V266-12-str.pdf. [2] Lietuvos negalios forumo, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos
„Viltis“, Sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Panevėžio viltis“, asociacijos
Kauno „Arkos“ bendruomenės, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos gestų kalbos vertimo centro, savivaldybių administracijų, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro, Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro, Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovai. [3] https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/neigaliuju_konv_atask_2012m.pdf. [4] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisų komiteto 2016 m. balandžio 20 d. baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, 26 p. [5] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Matter prieš Slovakiją; 2001 m. vasario 6 d. sprendimas Bensaid prieš Jungtinę Karalystę. [6] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1567. [7] Viešai paskelbtos šios teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos:
reguliavimo stebėsenos pažyma Nr. 5R-65: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6f88dd111b7a11e79f4996496b137f39
reguliavimo stebėsenos pažyma Nr.
5R-67: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/a5e0ea01398e11e884a38848fe3ec9e2?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=b442da96-8f72-4911-bf17-a3b533dae81e
reguliavimo stebėsenos pažyma Nr. 5R-137: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/42747b317d2611e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=05045991-4ce6-4ff7-92bc-fcaeef6c9541 [8] 2019 m. gegužės 23 d. stebėsenos pažyma Nr. 5R-137, p. 14-15. [9] Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-760-567/2009. [10] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2008. [11] Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-197-194/2013. [12] Asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Neapima visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų (organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių ir medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą ir ją stiprinti, visuma) (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 23 dalys). [13] Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pagal paslaugų klasifikatorių, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-81 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriaus patvirtinimo“. [14] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021; 2021 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021. [15] Daugiau informacijos apie viešųjų konsultacijų rezultatus galima rasti čia: https://tm.lrv.lt/lt/konsultavimasis-su-visuomene/ivykusios-viesosios-konsultacijos/viesoji-konsultacija-del-zmoniu-su-negalia-poreikiu/ [16] https://fra.europa.eu/en/content/can-persons-deprived-legal-capacity-vote [¹⁷] Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344, 13 punktas. [18] https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2024/02/2023-m.-nta-veiklos-ataskaita.pdf. [19] Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių paslaugų kainos civilinėse bylose: https://www.vtpt.lt/ekspertiziu-kainos-civilinese-bylose/. [20] Ten pat.
2024-09-11 Nr. XIVP-4079 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. 1.1. Projekto 6 straipsniu siūloma Civilinio kodekso (toliau
Projekto 51 straipsniu siūloma pakeisti CK 3.277 straipsnį „Globos ir rūpybos nustatymas“ ir, be kita ko, jo 1 dalyje – vietoj galiojančios nuostatos, kad globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, – nustatyti, kad globa tam tikroje srityje teismo sprendimu nustatoma pilnamečiam fiziniam asmeniui, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir kad ji gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai asmeniui socialinės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos asmens teises mažiau ribojančios priemonės, siekiant padėti įgyvendinti jo veiksnumą, nėra pakankamos. Taigi, pagal projektu teikiamą siūlymą, panaikinus galiojančiame CK nustatytą fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje institutą, fiziniai asmenys, negalintys suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nebūtų pripažįstami neveiksniais tam tikrose srityse, tačiau jiems teismo sprendimu būtų nustatoma globa tam tikroje srityje, jeigu siekiant padėti įgyvendinti asmens veiksnumą nepakaktų socialinių, asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmens teises mažiau ribojančių priemonių. Vadinasi, sistemiškai aiškinant šį siūlomą teisinį reguliavimą, pagal projekto 6 straipsniu teikiamą CK 2.6 straipsnio 2 dalį asmenų, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir kuriems dėl to nustatyta globa, rinkimų teisė negalėtų būti ribojama. 1.2.
1.2. Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Pagal Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalį, asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, negali būti renkami Seimo nariais; pagal 78 straipsnio 1 dalį, Seimo nariu negalintis būti renkamas pilietis negali būti renkamas ir Respublikos Prezidentu. Taigi Konstitucijoje yra expressis verbis nustatytas draudimas rinkimuose dalyvauti asmenims, kuriuos teismas pripažino neveiksniais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės ribojimas – šios teisės neturi tie asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais“ (2008 m. spalio 1 d., 2021 m. balandžio 19 d. nutarimai). Pagal Konstituciją rinkimai, kaip ir referendumas, yra Tautos aukščiausios suverenios galios tiesioginio vykdymo forma, kai piliečiai savo valią pareiškia visuotiniu balsavimu (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad rinkimai yra atsakingas politinis procesas (2008 m. spalio 1 d.,
įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį (1996 m. lapkričio 23 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti (2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); pagal slapto balsavimo principą reikalaujama sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios (2008 m. spalio 1 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šią oficialiąją konstitucinę doktriną, nurodytas konstitucinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, neturi aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės, aiškintinas kaip skirtas užtikrinti, kad rinkimuose – atsakingame politiniame procese, kuriame piliečiai visuotiniu balsavimu pareiškia savo valią įgyvendindami teisę dalyvauti valdant savo šalį, – nedalyvautų tie asmenys, kurie savo valios išreikšti negali.
Šiems asmenims teisiškai tiksliai apibrėžti pasinaudota Konstitucijos teksto kūrimo ir jos priėmimo metu Lietuvos teisės sistemoje buvusiu ir iki šiol veikiančiu asmens pripažinimo neveiksniu teismo sprendimu institutu (kurio esmė, neatsižvelgiant į tam tikrus pokyčius, buvo ir yra ta, kad neveiksnumas pripažįstamas teismo sprendimu, jeigu asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti), šitaip kartu konstituciškai įtvirtinant teismo įgaliojimus priimti sprendimą, lemiantį asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės apribojimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitokius nei Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. vasario 3 d., 2024 m. sausio 24 d. ir kiti nutarimai), tačiau įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytu teisiniu reguliavimu negali būti iškreipiama ar apskritai paneigiama konstitucinio reguliavimo esmė.
Mūsų nuomone, Konstitucijoje (jos 34 straipsnio 3 dalyje ir 56 straipsnio 2 dalyje) esant eksplicitiškai nustatytam aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės apribojimui, siejamam su asmens pripažinimu neveiksniu teismo sprendimu, įstatymais negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį – panaikinus asmens pripažinimo neveiksniu institutą – asmenų, negalinčių išreikšti savo valios (nesvarbu, kaip jie bebūtų vadinami įstatyme), rinkimų teisė apskritai nebūtų ribojama, nes tokiu teisiniu reguliavimu konstitucinis rinkimų teisės apribojimas ir teismo konstituciniai įgaliojimai priimti šio apribojimo taikymą konkretiems asmenims lemiančius sprendimus būtų visiškai paneigti. 1.3. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso, kuriuo reglamentuojami rinkimų santykiai, 4 straipsnyje nustatyta, kad teisę rinkti ir teisę būti renkami turi Konstitucijoje ir šiame kodekse nurodyti asmenys; pagal šio kodekso 9 straipsnio 1 dalį, asmuo, teismo pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse, neturi teisės rinkti Lietuvos Respublikoje, o pagal 11 straipsnio 2 dalį, toks asmuo negali būti renkamas. Konstituciniu įstatymu patvirtinto Rinkimų kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, taigi jis turi aukštesnę teisinę galią nei paprastieji įstatymai, kurie negali jam prieštarauti.
Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. rugsėjo
nurodytas rinkimų įstatymas, nustačius su aukštesnę teisinę galią turinčio Rinkimų kodekso nuostatomis konkuruojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenų, kuriems yra nustatyta globa, nes jie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vadinasi, ir savo valios negalinčių išreikšti asmenų rinkimų teisė negalėtų būti ribojama, būtų pažeista Konstitucijos 34 straipsnio
hierarchiją suponuojantis konstitucinis teisinės valstybės principas. 1.4. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projekto 6 straipsniu siūloma CK 2.6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją asmenų, negalinčių išreikšti savo valios, rinkimų teisė nebūtų ribojama, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2, 3 dalims, 56 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Rinkimų kodekso 4 straipsniui, 9 straipsnio 1 daliai, 11 straipsnio 2 daliai. 1.5.
rašte grindžiant projektu siūlomą teisinį reguliavimą remiamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią ratifikavusi Lietuvos Respublika
„įsipareigojo imtis visų priemonių, kad užtikrintų asmenų su negalia lygias
teises“, pažymėtina, jog pagal oficialiąją konstitucinę doktriną Konstitucijos
Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, aiškintina atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą, reiškiantį, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Seimo ratifikuotoje įsigaliojusioje tarptautinėje sutartyje įtvirtintas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Konstitucijoje, tokios tarptautinės sutarties nuostatos taikymo atžvilgiu neturi pirmumo; vidaus teisėje įgyvendinant tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus būtina atsižvelgti į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą; Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nes Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“ (2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai); esant Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumui, iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga tokį nesuderinamumą pašalinti inter alia atsisakant atitinkamų tarptautinėje sutartyje nustatytų tarptautinių įsipareigojimų vadovaujantis tarptautinės teisės normomis arba darant atitinkamas Konstitucijos pataisas (2014 m. kovo 18 d. nutarimas). 2.
2Notariato įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta,
kad notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinama, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis atsisakius fizinio asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) instituto, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu notarai galėtų tinkamai įgyvendinti jiems Notariato įstatymo 31 straipsnyje nustatytas funkcijas – tvirtinant sandorius, įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu bei tvirtinant testamentus įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Šiuo metu galiojantis keičiamas kodeksas fizinio asmens neveiksnumą ir ribotą veiksnumą sieja su asmens negebėjimu (ribotu gebėjimu) suprasti savo veiksmų tam tikroje sityje reikšmę ir juos valdyti. Šių asmenų teisėms ir interesams užtikrinti yra skiriamas globa (rūpyba) (keičiamo CK 2.10–2.11 straipsniai). Duomenys apie minėtus asmenis yra įtraukiami į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (keičiamo CK 2.11¹straipsnis). Taigi notarai, atlikdami jiems valstybės pavestas funkcijas, turi galimybę ir pareigą valstybės registre įsitikinti, kad asmens veiksnumas nėra apribotas. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas darytina išvada, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, asmeniui dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negebant suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, globos nustatymas galėtų būti taikomas tik kraštutiniu, t. y. labai retu atveju.
Visais kitais atvejais dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo tinkamai savo veiksmų reikšmės negalinčiam suprasti ir juos valdyti asmeniui pirmiausia būtų taikomos socialinės priemonės, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos „įstatymuose numatytos asmens teises mažiau ribojančios priemonės“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 9 straipsniu keičiamo CK 2.11¹straipsniu, informacija apie tai, kad dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo savo veiksmų reikšmės negalinčiam suprasti ir juos valdyti asmeniui yra teikiamos socialinės ar asmens sveikatos priežiūros priemonės, Globos ir pagalbos priemonių registre nebūtų kaupiama. Šiame registre būtų registruojami tik asmenys, kuriems jau nustatyta globa ir su ja susiję duomenys, duomenys apie nepilnamečių asmenų globą (rūpybą), duomenys apie asmens sudarytas sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus, duomenys apie asmenų pateiktus išankstinius nurodymus, turto administravimo duomenys. Taigi notarai, siekdami atlikti jiems valstybės pavestas funkcijas, neturėtų galimybės valstybės registre patikrinti, ar asmeniui yra taikomos socialinės priemonės ir teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos dėl to, kad šis asmuo dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali pakankamai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 66 straipsniu keičiamo CK 5.16 straipsnio 2 dalimi, testamentą gali sudaryti tik asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, tuo tarpu projekto 67 straipsniu keičiamo CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad negalioja testamentas, sudarytas asmens, kuriam nustatyta globa šioje srityje.
Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku nei tai, kokiu būdu notarai turėtų tikrinti asmens gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nes Globos ir pagalbos priemonių registro duomenys nebus informatyvūs, nei tai, kas turėtų būti vertinama – asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar vis tik globos fakto buvimas/nebuvimas. Atsižvelgiant į tai manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti derinamas su Notariato įstatyme nustatytais reikalavimais notarams tinkamai įgyvendinti jiems pavestas funkcijas. 3. Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog sprendžiant dėl globos nustatymo asmeniui, socialinės paslaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau asmens teises ribojančios priemonės „taip pat galėtų būti pripažįstamomis nepakankamomis ir tais atvejais, kai teismas nustatytų, kad asmuo, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pakartotinai atsisako pasinaudoti jam siūlomomis paslaugomis ir (ar) priemonėmis“, tačiau projekto tekste ši projekto aiškinamojo rašto nuostata neatsispindi. 4. Svarstytina, ar siekiant aiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo CK 1.84 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti nurodoma, koks asmuo turimas mintyje, pavyzdžiui, pateikiant nuorodą į šio straipsnio 1 ir 2 dalis. 5. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo CK 2.6 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių „asmeniui nustatyta globa“ nereikėtų įrašyti žodžių „kitoje srityje“. 6.
straipsnio 1 dalies turinį ir projektu teikiamų pakeitimų esmę, projektu taip pat turėtų būti keičiama CK 2.25 straipsnio 1 dalis. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir dėl CK 3.233 straipsnio 2 dalies. 7. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu yra siekiama atsisakyti nepagrįstų asmeninių teisių ribojimų, todėl „CK projektu siūloma CK 3.15 straipsnį pripažinti netekusiu galios, t. y. atsisakyti veiksnumo kaip būtinos santuokos sudarymo sąlygos (kadangi visi asmenys būtų veiksnūs) ir kartu neapriboti galimybės asmenims, kuriems nustatyta globa, teisės sudaryti santuoką. Tai, ar santuoką siekiama sudaryti laisva vyro ir moters valia, be bet kokio grasinimo, prievartos, apgaulės ar kitokių valios trūkumų, bus tikrinama bendra tvarka. Tokiu būdu santuokos sudarymo galimybė bus siejama ne su formaliu pažeidžiamo asmens statusu, o su galimybe individualiai įvertinti būsimų sutuoktinių valią, kaip yra daroma ir šiuo metu tikrinant veiksnių asmenų atitiktį CK nustatytoms santuokos sudarymo sąlygoms“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šios asmeninės teisės įgyvendinimu yra susiję ir kai kurie turtiniai teisiniai santykiai – pavyzdžiui, CK 3.101–3.108 straipsniuose reglamentuojamas vedybų sutarties sudarymas, sudarantis galimybę keisti turto teisinį režimą (pavyzdžiui, asmenine nuosavybe iki santuokos turėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe). Pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti situacija, kai asmuo, kuriam turtinių sandorių sudarymo srityje nustatyta globa, įgyvendindamas savo asmeninę teisę į santuokos sudarymą, kartu įgytų teisę ir disponuoti savo turimu turtu vedybų sutarties pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad globa yra nustatoma asmenims, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, svarstytina, ar projektu (projekto 18 straipsniu) siūlomas teisinis reguliavimas nesukeltų minėtiems asmenims neigiamų pasekmių ir atitinka jų interesus. 8. Projekto 6 straipsniu keičiamo CK 2.6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pilnamečio fizinio asmens, kuriam nustatyta globa tam tikroje srityje, teisė sudaryti sandorius ar kitaip veikti savarankiškai santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių srityse negali būti ribojama tuo pagrindu, kad asmeniui nustatyta globa. Projekto 39 straipsniu keičiamo CK 3.238 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad globa negali būti nustatoma santuokos, rinkimų ir darbo teisinių santykių srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, darbdavio fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu preziumuojama, kad visi darbdaviai fiziniai asmenys darbo teisiniuose santykiuose yra veiksnūs, o globos nustatymas šioje srityje yra negalimas. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas darytina išvada, kad darbdaviu fiziniu asmeniu gali būti ir sandorius darbo teisinių santykių srityje sudarinėti fizinis asmuo, kuris dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, darbdavio teisinis statusas yra siejamas ne tik su jo teisėmis, bet su Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatomomis pareigomis, susijusiomis su darbo sutarties sudarymu, jos vykdymu, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimu, žalos atlyginimu ir pan. Be to, už darbdavio pareigų nevykdymą darbdaviui gali būti taikoma ir atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pareigų nustatymas ir atsakomybės taikymas asmenims, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atliepia jų teisėtus interesus ir yra proporcingas minėtų asmenų atžvilgiu. 9. Projekto 42 straipsniu keičiamo CK 3.241 straipsnio pavadinimas „Globos institucijos“ nedera su šio straipsnio
institucijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 42 straipsniu keičiamo CK 3.241 straipsnio pavadinimo nereikėtų suderinti su šio straipsnio turiniu. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 42 straipsniu keičiamo CK 3.241 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reglamentuoti nepilnamečių globos ir rūpybos institucijas, neturėtų būti perkelta į keičiamo CK trečios knygos XVIII skyriaus, kuriame reglamentuojama nepilnamečių globa ir rūpyba, 3.261 straipsnį. 10. Projekto 43 straipsniu keičiamo CK 3.242 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad pilnamečio asmens globėju galėtų būti skiriamas juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka teikiantis socialines paslaugas.
Tokiu atveju globėjo funkcijas atliktų juridinio asmens paskirtas fizinis asmuo – juridinio asmens darbuotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 43 straipsniu keičiamo CK
globėju, atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, taip pat į globotinio ir globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tačiau pilnamečio asmens globėju skiriant juridinį asmenį, tiek juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojui, atliksiančiam globėjo funkcijas, jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis globėju būtų skiriamas konkretus juridinis asmuo, taip pat reikalavimų jo darbuotojui nėra siūloma nustatyti. Siekiant apginti pilnamečio asmens, kuriam skiriamas globėjas, teises, manytina, kad tokie kriterijai ir reikalavimai turėtų būti nustatyti projekto
keičiamo CK 3.243 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pagal projekto 43 straipsniu keičiamo CK 3.242 straipsnio 4 dalies nuostatas pilnamečio asmens globėju galėtų būti skiriamas juridinis asmuo. Pažymėtina, kad pagal keičiamo CK 2.49 straipsnio nuostatas juridiniai asmenys turi buveinę, kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Gyvenamąją vietą turi tik fiziniai asmenys.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 44 straipsniu keičiamo CK 3.241 straipsnio 4 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad globėjais paskirti juridiniai asmenys privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie buveinės pasikeitimą. Taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti, kad globos (rūpybos) institucija būtų informuojama ir apie globėjo (juridinio asmens) darbuotojo, atliekančio globėjo funkcijas, gyvenamosios vietos pasikeitimą. 12. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra naikinami fizinio asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutai. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „visi asmenys būtų veiksnūs, o prireikus papildomų priemonių veiksnumui įgyvendinti, asmenys galėtų pasinaudoti pagalba priimant sprendimus, teikiama pagal socialinių paslaugų teikimą ar asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, ar kitais mechanizmais, pavyzdžiui, naujai siūlomu paprastojo turto administravimo institutu (keičiamo CK 4.239 straipsnio
straipsnis) ir pagalbos priimant sprendimus, teikiamos pagal notariškai patvirtintą sutartį, institutais (keičiamo CK 3.279¹ straipsnis)“. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „tais atvejais, kai asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, siūloma palikti galimybę šiam asmeniui teismo tvarka nustatyti globą tam tikroje srityje, kaip ultima ratio priemonę, kuri galėtų būti nustatoma tik po to, kai asmeniui socialinės paslaugos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos įstatymuose numatytos mažiau jo teises ribojančios priemonės nebūtų pakankamos, siekiant padėti įgyvendinti šio asmens veiksnumą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, asmens veiksnumu yra grindžiama jo galimybė savarankiškai dalyvauti teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu teisinis reglamentavimas yra išskirtas į atskirą CK antrosios knygos I dalies I skyriaus skirsnį ir jame nustatyti fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje pagrindai, šiame procese dalyvaujantys subjektai, jų teisės, pareigos ir pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu teisinės pasekmės. Vadovaujantis projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, visi fiziniai asmenys būtų laikomi veiksniais. Tam tikras jų teisės dalyvauti teisiniuose santykiuose ribojimas būtų siejamas tik su globos institutu bei tam tikrų pagalbos asmeniui priemonių taikymu (turto administratoriaus, pagalbininko paskyrimu ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 51 straipsniu keičiamo CK 3.277 straipsnio 1 dalyje dėstomi globos nustatymo tam tikroje srityje pagrindai (asmuo dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) nedera su kartu teikiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr.
Nr. XIVP-4081 5 ir 6 straipsniais keičiamuose Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 101 straipsnio 1 punkte dėstomais globos tam tikroje srityje nustatymo pagrindais (asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti). Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, suvienodinant globos tam tikroje srityje nustatymo pagrindus. 13. Projekto 51 straipsniu keičiamo CK 3.277 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas negali paskirti globėjo prieš asmens, kuriam paskiriamas globėjas, valią. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina minėtą projekto nuostatą tikslinti nurodant, kad prieš asmens valią negali būti paskiriamas konkretus, o ne bet koks globėjas. Priešingu atveju projektu siūlomas teisinis reguliavimas suponuotų tai, kad globos tam tikroje srityje nustatymas asmeniui, kuris dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali suprasti savo veiksmų reikšmės jų valdyti, priklausytų nuo šio asmens valios. 14. Projekto 51 straipsniu keičiamo CK 3.277 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostata „šio kodekso trečiosios knygos normos“ keistina nuostata „šios knygos normos“. 15. Projekto 66 straipsniu keičiamo CK 5.15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad testamentą gali sudaryti tik asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 67 straipsniu keičiamo CK 5.16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti testamento negaliojimo pagrindus. Keičiamo CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti, kad negalioja testamentas, sudarytas asmens, kuriam nustatyta globa šioje srityje. Pažymėtina, jog projekto 66 straipsniu keičiamo CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nėra siūloma nustatyti sąlygos, kad testamentą gali sudaryti asmuo, kuriam nėra nustatyta globa šioje srityje.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant projekto nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 66 straipsniu keičiamo CK 5.15 straipsnio 2 dalies nereikėtų papildyti nustatant, kad testamentą gali sudaryti asmuo, kuriam nėra nustatyta globa šioje srityje, atitinkamai išplečiant testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašą ir projekto 67 straipsniu keičiamo CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatant, kad negalioja testamentas, sudarytas asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. 16. Pagal projekto 87 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, asmenys, pripažinti neveiksniais visose srityse, tampa veiksnūs ir laikoma, kad jiems yra nustatyta globa. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 9 straipsniu keičiamo CK 2.11¹straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Globos ir pagalbos priemonių registre būtų registruojami asmenys, kuriems nustatoma globa tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar pagal projekto 87 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatas, įsigaliojus įstatymui, asmenys, pripažinti neveiksniais visose srityse, būtų registruojami Globos ir pagalbos priemonių registre, nes įsigaliojus įstatymui, būtų laikoma, kad tokiems asmenims nustatyta globa, tačiau nėra nurodoma, kurioje srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 87 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad įsigaliojus įstatymui, asmenys, pripažinti neveiksniais visose srityse, tampa veiksnūs ir laikoma, kad jiems yra nustatyta globa visose srityse, išskyrus sritis, kuriose pagal projektu keičiamame CK siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą globa negalėtų būti nustatyta. 17.
dalyje siūloma nustatyti, kad „Teismo sprendimuose nurodyti šioje dalyje nurodytų asmenų globėjai ir toliau lieka šių asmenų globėjais, kol bus pakeisti įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Siekiant aiškumo, vertinamojoje nuostatoje prieš žodžius „teismo sprendimuose“ įrašytini žodžiai
„įsigaliojus šiam įstatymui“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmens globa
teismine tvarka gali būti panaikinta, todėl projekto nuostata, kad globėjai vykdo savo pareigas tol, kol bus nustatyta tvarka pakeisti, nėra pakankama, nes jų įgaliojimai gali pasibaigti ir panaikinus teismo sprendimą dėl globos tam tikroje srityje nustatymo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostata „kol bus pakeisti įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“ neturėtų būti pakeista nuostata „kol bus pakeisti įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka arba panaikintas teismo sprendimas dėl globos tam tikroje srityje nustatymo“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]