Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Kartu su Seimu, Vyriausybe ir Kultūros ministerija formuoja kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką. Komisija atskaitinga Seimui.“
pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) derinti dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektus ir kontroliuoti stebėti, kaip jie efektyviai įgyvendinami;“
2Papildyti 5 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu ir jį išdėstyti taip:
„2) formuodama kultūros paveldo apsaugos politiką ir
strategiją, derina kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus, vykdydama kultūros paveldo apsaugos efektyvumo kontrolę tikrina kaip yra įgyvendinami kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai;“
punktus 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 punktais. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį naujais 2 ir 3 punktais ir juo išdėstyti taip: „2) teikti šiuo įstatymu pagrįstus reikalavimus kultūros paveldo apsaugą organizuojančioms ir administruojančioms institucijoms;
3) kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą kultūros paveldo apsaugos organizavimo ir administravimo srityje, teikti ieškinius, prašymus, skundus teismui įstymų nustatyta tvarka;“ 2.
Laikyti 6 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktus 4, 5, 6 punktais. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Arvydas Anušauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2452 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. XIII-581 2, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2350
projektų tikslai ir uždaviniai
kolegija norminėje administracinėje byloje I-3-502/2018 neskundžiamu sprendimu pripažino poįstatyminiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas neprieštaraujančiomis įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos institucijoms ir toliau nesutariant dėl svarbius paveldosaugos procesus apibrėžiančių sąvokų ir jų teisėtumo, šiuo projektu jos bei jų taikymo sritys perkeliamos į įstatymą. 1.2. projekto tikslai ir uždaviniai yra: 1.2.1. užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo efektyvią apsaugą, susidedančią iš apskaitos, tvarkybos ir kontrolės, šias apsaugos sritis priskiriant konkrečioms valstybės institucijoms, numatant atsakingas pareigybes už šių apsaugos sričių organizavimą ar (ir) administravimą;
kultūros paveldo apsaugos principų, tobulinti reglamentavimą, atsisakant vienas kitą dubliuojančių procedūrų ir reikalavimų. Pvz., saugomų kultūros paveldo vietovių ir kultūrinių draustinių reglamentavimas, paskelbti kultūros paminklai ir Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas bei kt. 1.2.3. atsisakyti nepagrįstai sudėtingų ir apribojančių tiek nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyboje veikiantiems asmenims, tiek procedūroms atestavimo reikalavimų, sudarant galimybes įtraukti meistrus, ypač etnokultūros nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyboje. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą rengė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas ([email protected], +37067862092), architektas, atestuotas paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo, pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį – architektūrinio, urbanistinio, etnokultūrinio, inžinerinio – specialistas (530). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. siūloma tobulinti teisinį reguliavimą ir suvienodinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus saugomoms kultūros paveldo vietovėms ir atitinkamiems kultūriniams draustiniams, nes ir vienos, ir kiti yra to paties turinio, bet skirtingos apsaugos formos dariniai. 4.2. siūloma atsisakyti atskiro kultūros paminklų reglamentavimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas yra tapatus kultūros paminklams. 4.3. siūloma nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos funkcijas paskirti vykdyti atskirai institucijai, nes tokio paveldo apskaitą, tvarkybos administravimą ir jo kontrolę vykdant vienai institucijai neužtikrinamas efektyvus, nešališkas veikimas bei visuomenės interesas išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dabar galiojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinis reguliavimas iš esmės nesiūlomas keisti, siūloma tobulinti valstybės institucijų atliekamų funkcijų paskirstymą, mažinti vienai institucijai tenkančio teisinio reguliavimo naštą, siekiant efektyvios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir siekiant užkardyti galimas dabar galiojančio reglamentavimo neigiamas pasekmes. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai įtakos neturės, korupcijos galimybes mažins, nes siūlomas tikslesnis teisinis reguliavimas ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijų padalinimas atsakingoms institucijoms. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Papildomų verslo sąlygų ar jo plėtros apribojimų nenumatoma. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra vienas iš nacionalinio saugumo objektų, kuri numato verslo sąlygų ir jo plėtros ribojimus. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Strateginio planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų pakeitimo projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės pakeisti Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, Kultūros ministerijos nuostatus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatus. Reikės parengti ir priimti Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybos nuostatus.
Reikės pakeisti Kultūros vertybių registro nuostatus, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą, Vertinamų objektų ar vietovių pavyzdinių vertingųjų savybių aprašą, Rekomenduojamų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų akto grafinių priedų urbanistinei kultūros paveldo vietovei aprašą, Pavyzdinių urbanistinių kultūros paveldo vietovių užstatymo tipų (morfotipų) aprašą, Nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano sutartinių ženklų aprašą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos ir jos pildymo aprašą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašą. Reikės parengti (pakeisti) ir patvirtinti trūkstamus paveldo tvarkybos reglamentus bei kitus, įskaitant savivaldybių, teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Yra sąvokų ir jas įvardijančių terminų, kurie perkeliami iš poįstatyminių teisės aktų, o projektu apibrėžiamos sąvokos ir juos įvardijantys terminai bus vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Atitinka. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti Per puse metų nuo projekto įsigaliojimo turės būti priimti šie svarbiausieji teisės aktai ar jų pataisos:
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pakeitimas, 12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė: Kultūros ministerijos nuostatų pakeitimas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų pakeitimas. Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybos nuostatai. Kultūros vertybių registro nuostatų naują redakciją, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo naują redakcija, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo pakeitimas, Vertinamų objektų ar vietovių pavyzdinių vertingųjų savybių aprašas, Rekomenduojamų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų akto grafinių priedų urbanistinei kultūros paveldo vietovei aprašas, Pavyzdinių urbanistinių kultūros paveldo vietovių užstatymo tipų (morfotipų) aprašas, Nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano sutartinių ženklų aprašas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos ir jos pildymo aprašo pakeitimas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų pakeitimas,
Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašo nauja redakcija. Paveldo tvarkybos reglamentai 12.4. Savivaldybės: Vietinio reikšmingumo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisės aktai. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo tarp Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei šių pastarųjų dviejų sąskaita skirti asignavimus Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybai. Savivaldybėms tikslinamos tik jų savarankiškos funkcijos, todėl valstybės biudžetui naštos nebus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauti. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Registras, kultūros paveldas, archeologija, nekilnojamasis turtas, paveldo apsauga, duomenų bazė, kultūros vertybė, kapinės, paminklas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Arvydas Anušauskas
2024-09-05 Nr. XIVP-4076 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įrašyti nuostatą, kad Valstybinės kultūros paveldo komisija „kartu su Seimu, Vyriausybe ir Kultūros ministerija formuoja kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką“. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos teisinis statusas neatitinka Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, pagal kurią valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse yra steigiamos ministerijos, ir 30 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas, Valstybinei kultūros paveldo komisijai negali būti priskirta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinės politikos formavimo funkcija, šio projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio pakeitime numatyta teisės aktų derinimo ir efektyvumo kontroliavimo funkcija bei projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta reikalavimų teikimo funkcija. Be to atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis turi tik vieną struktūrinę dalį, todėl pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 37.5 punktą, ji neturi būti numeruojama. 2.
į rekomendacijas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „Buvusius 5 straipsnio 3 dalies 2 – 15 punktus laikyti atitinkamai 3 – 16 punktais“. 3. Atsižvelgiant į rekomendacijas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Buvusius
į tai, kad Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką kultūros paveldo apsaugos srityje, siūlytina dėl siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected]