LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2452 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. XIII-581 2, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2350
projektų tikslai ir uždaviniai
kolegija norminėje administracinėje byloje I-3-502/2018 neskundžiamu sprendimu pripažino poįstatyminiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas neprieštaraujančiomis įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos institucijoms ir toliau nesutariant dėl svarbius paveldosaugos procesus apibrėžiančių sąvokų ir jų teisėtumo, šiuo projektu jos bei jų taikymo sritys perkeliamos į įstatymą. 1.2. projekto tikslai ir uždaviniai yra: 1.2.1. užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo efektyvią apsaugą, susidedančią iš apskaitos, tvarkybos ir kontrolės, šias apsaugos sritis priskiriant konkrečioms valstybės institucijoms, numatant atsakingas pareigybes už šių apsaugos sričių organizavimą ar (ir) administravimą;
kultūros paveldo apsaugos principų, tobulinti reglamentavimą, atsisakant vienas kitą dubliuojančių procedūrų ir reikalavimų. Pvz., saugomų kultūros paveldo vietovių ir kultūrinių draustinių reglamentavimas, paskelbti kultūros paminklai ir Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas bei kt. 1.2.3. atsisakyti nepagrįstai sudėtingų ir apribojančių tiek nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyboje veikiantiems asmenims, tiek procedūroms atestavimo reikalavimų, sudarant galimybes įtraukti meistrus, ypač etnokultūros nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyboje. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą rengė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas ([email protected], +37067862092), architektas, atestuotas paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės – nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo, pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį – architektūrinio, urbanistinio, etnokultūrinio, inžinerinio – specialistas (530). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. siūloma tobulinti teisinį reguliavimą ir suvienodinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus saugomoms kultūros paveldo vietovėms ir atitinkamiems kultūriniams draustiniams, nes ir vienos, ir kiti yra to paties turinio, bet skirtingos apsaugos formos dariniai. 4.2. siūloma atsisakyti atskiro kultūros paminklų reglamentavimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas yra tapatus kultūros paminklams. 4.3. siūloma nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos funkcijas paskirti vykdyti atskirai institucijai, nes tokio paveldo apskaitą, tvarkybos administravimą ir jo kontrolę vykdant vienai institucijai neužtikrinamas efektyvus, nešališkas veikimas bei visuomenės interesas išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dabar galiojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinis reguliavimas iš esmės nesiūlomas keisti, siūloma tobulinti valstybės institucijų atliekamų funkcijų paskirstymą, mažinti vienai institucijai tenkančio teisinio reguliavimo naštą, siekiant efektyvios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir siekiant užkardyti galimas dabar galiojančio reglamentavimo neigiamas pasekmes. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai įtakos neturės, korupcijos galimybes mažins, nes siūlomas tikslesnis teisinis reguliavimas ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijų padalinimas atsakingoms institucijoms. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Papildomų verslo sąlygų ar jo plėtros apribojimų nenumatoma. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra vienas iš nacionalinio saugumo objektų, kuri numato verslo sąlygų ir jo plėtros ribojimus. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Strateginio planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų pakeitimo projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės pakeisti Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, Kultūros ministerijos nuostatus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatus. Reikės parengti ir priimti Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybos nuostatus.
Reikės pakeisti Kultūros vertybių registro nuostatus, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą, Vertinamų objektų ar vietovių pavyzdinių vertingųjų savybių aprašą, Rekomenduojamų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų akto grafinių priedų urbanistinei kultūros paveldo vietovei aprašą, Pavyzdinių urbanistinių kultūros paveldo vietovių užstatymo tipų (morfotipų) aprašą, Nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano sutartinių ženklų aprašą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos ir jos pildymo aprašą, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašą. Reikės parengti (pakeisti) ir patvirtinti trūkstamus paveldo tvarkybos reglamentus bei kitus, įskaitant savivaldybių, teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Yra sąvokų ir jas įvardijančių terminų, kurie perkeliami iš poįstatyminių teisės aktų, o projektu apibrėžiamos sąvokos ir juos įvardijantys terminai bus vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Atitinka. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti Per puse metų nuo projekto įsigaliojimo turės būti priimti šie svarbiausieji teisės aktai ar jų pataisos:
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pakeitimas, 12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė: Kultūros ministerijos nuostatų pakeitimas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nuostatų pakeitimas. Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybos nuostatai. Kultūros vertybių registro nuostatų naują redakciją, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo naują redakcija, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo pakeitimas, Vertinamų objektų ar vietovių pavyzdinių vertingųjų savybių aprašas, Rekomenduojamų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų akto grafinių priedų urbanistinei kultūros paveldo vietovei aprašas, Pavyzdinių urbanistinių kultūros paveldo vietovių užstatymo tipų (morfotipų) aprašas, Nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano sutartinių ženklų aprašas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos ir jos pildymo aprašo pakeitimas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų pakeitimas,
Inicijuojamų skelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektų atrankos kriterijų aprašo nauja redakcija. Paveldo tvarkybos reglamentai 12.4. Savivaldybės: Vietinio reikšmingumo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisės aktai. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo tarp Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei šių pastarųjų dviejų sąskaita skirti asignavimus Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybai. Savivaldybėms tikslinamos tik jų savarankiškos funkcijos, todėl valstybės biudžetui naštos nebus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauti. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Registras, kultūros paveldas, archeologija, nekilnojamasis turtas, paveldo apsauga, duomenų bazė, kultūros vertybė, kapinės, paminklas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Arvydas Anušauskas
2024-09-05 Nr. XIVP-4075 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti (išdėstyti nauja redakcija) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, o ne vieną iš jo pakeitimo įstatymų, projekto pavadinime, 1 straipsnio pavadinime ir šiame straipsnyje nurodytoje juo siūlomo pakeitimo esmėje taisytinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj numerio „IX-2452“ įrašant numerį „I-733“. 2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
daugelį šimtmečių gynusios savo laisvę ir nepriklausomybę, paveldėjusios gimtąją kalbą, raštą ir papročius“, kuria apibūdinta Lietuva, neturi norminio turinio, todėl jos atsisakytina kaip perteklinės. 3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo institucijų „atsakomybę“. Iš šios nuostatos neaišku, kokia šioms institucijoms taikytina atsakomybė turima omenyje, tačiau iš keičiamo įstatymo
sistema ir atsakomybė“ 2 dalies, kurioje yra išvardyti už tam tikras nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos sritis „atsakingi“ pareigūnai, turinio galima daryti prielaidą, kad terminas „atsakomybė“ projekte vartojamas kalbant apie valstybės institucijų kompetencijos sritis. Šio termino vartojimas tokia prasme yra teisiškai netikslus, todėl nurodytas nuostatas, kuriose jis pavartotas, reikėtų pakoreguoti. 4. Pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35 punktą, įstatymo straipsnyje, kuriame išdėstytos įstatyme vartojamos sąvokos, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse trumpiniai „(toliau – Registras)“ ir „(toliau – Vertinimo tarybos aktas)“ išbrauktini; juos reikėtų įvesti kituose straipsniuose pirmą kartą paminėjus atitinkamas trumpinamas formuluotes. Įvedus trumpinį, jis turėtų būti nuosekliai vartojamas toliau visame tekste. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvedus Kultūros vertybių registro trumpinį „Registras“, kitose keičiamo įstatymo nuostatose visas šio registro pavadinimas nebeturėtų būti vartojamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo nuostatos turi būti atitinkamai nuosekliai suderintos. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti sąvoką „Apžvalgos (žiūrėjimo) taškas“, tačiau kitose šio įstatymo nuostatose vartojamas terminas „apžvalgos taškas“. Siekiant teisinio aiškumo, visame įstatymo tekste turėtų būti vartojamas būtent tas terminas, kuriuo yra įvardyta specialiame straipsnyje, kuriame išdėstytos pagrindinės įstatymo sąvokos, nustatyta sąvoka. 7. Vadovaujantis Rekomendacijų 35 punktu, specialiame įstatymo straipsnyje apibrėžiant įstatyme vartojamas sąvokas, jos turi būti išdėstomos pagal jas įvardijančių terminų eiliškumą abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalys, taip pat 13 ir 14 dalys, 70 ir 71 dalys sukeistinos vietomis tarpusavyje. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje po žodžio „šiuo“ įrašytinas žodis „įstatymu“. Šios dalies antro sakinio formuluotė tikslintina, nes yra neaišku, apie kokį (kieno) tikslą jame kalbama. 9.
9Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti sąvoką „Konservacinė paskirtis“, tačiau šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „konservacinė (saugojimo) paskirtis“. Siekiant teisinio aiškumo, visame įstatymo
tekste turėtų būti vartojamas būtent tas terminas, kuriuo yra įvardyta specialiame straipsnyje nustatyta sąvoka. 10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 punkte nustatytą „kultūros paminklo“ apibrėžtį, siekiant didesnio aiškumo, siūlytume patikslinti, pavyzdžiui, taip: „<...> vertybė, dėl išskirtinės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės ir prieinamumo visuomenei užtikrinimo poreikio įrašyta į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą“. 11. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Vertingosios savybės tipas“, kuri nėra vartojama kitose keičiamo įstatymo nuostatose. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šios sąvokos nustatymo tikslingumas. 12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „pirminė apsauga“ yra neaiškaus turinio, nes ji neapibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio
šios sąvokos turinį. Jeigu turima omenyje keičiamame įstatyme apibrėžta „pradinė apsauga“, šis terminas ir turėtų būti nuosekliai vartojamas. 13. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įvardijamų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybės institucijų išdėstymas nėra pakankamai aiškus. Siekiant aiškumo, šios dalies punktuose pirmiausia reikėtų įvardyti valstybės institucijas, o po to – jų kompetencijos sritis.
Šios dalies 2 punkte pavartotas terminas „Departamentas“ yra neaiškus. Jeigu turimas omenyje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, reikėtų nurodyti visą šio departamento pavadinimą ir įvesti jo trumpinį, kartu patikslinant keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, kurioje šio departamento trumpinys yra įvestas. 14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja, be kita ko, Valstybinė kultūros paveldo komisija. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos teisinis statusas neatitinka Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, pagal kurią valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse yra steigiamos ministerijos, ir 30 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas, Valstybinei kultūros paveldo komisijai negali būti priskirta nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinės politikos formavimo funkcija, kaip ir šio straipsnio 9 dalyje numatyta norminių teisės aktų derinimo funkcija bei keičiamo įstatymo 9 straipsnyje numatytos viešojo administravimo institucijų vykdomos kultūros paveldo apsaugos veiklos efektyvumo kontrolės ir nurodymų teikimo funkcijos. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įvedamas Kultūros paveldo tyrimų ir apskaitos tarnybos trumpinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši tarnyba pirmą kartą paminėta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl jame trumpinys ir turėtų būti įvestas, o toliau nuosekliai vartojamas kitose nuostatose. 16.
aiškumo, po žodžio „šio“ įrašytinas žodis „įstatymo“, o po žodžių „kitų įstatymų“ įrašytini žodžiai „susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali būti vadovaujamasi ne bet kuriomis tarptautinėmis sutartimis, o tik tomis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 4 punkte prieš žodžius „tarptautinėmis sutartimis“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 18. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 5 punkte, siekiant aiškumo, vietoj formuluotės „atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas“. 19. Neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje yra teikiama nuoroda į visą šio straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisija ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija yra minimos tik šios dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata tikslintina. 20. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Sudaro Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas, kurios atlieka 10 str. 5 d. nustatytas funkcijas. Nesant tokių galimybių, šalių susitarimu vertinimą atlieka Kultūros paveldo tyrimo ir apskaitos tarnybos sudaryta vertinimo taryba.“ Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kokiam subjektui pavedama sudaryti nurodytas vertinimo tarybas. Antra, vietoj formuluotės „atlieka 10 str. 5 d. nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „atlieka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas“. Trečia, iš siūlomos nuostatos nėra aišku, kokių šalių susitarimas turimas omenyje. 21.
punkte numatoma pareiga savivaldybių paveldosaugos padaliniams perduoti pranešimus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. Nuoroda į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį tikslintina, nes ši dalis susijusi tik su tuo, ką saugomais skelbia savivaldybių tarybos. 22. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 17 punkte, siekiant aiškumo, vietoj formuluotės „atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas“. 23. Keičiamo įstatymo 9 straipsnyje po žodžių
„reikalui esant“ išbrauktinas žodis „teikia“. 24. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti keičiamo
įstatymo III skyriaus pavadinimo, nes šiame skyriuje reglamentuojama ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita ir kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu, bet ir bendrieji vertinimo principai bei nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga. 25. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti: „Vertinimą atlieka Tyrimų ir apskaitos tarnybos sudarytos Vertinimo tarybos ir savivaldybių sudarytos Vertinimo tarybos:“. 26. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatoma pareiga savivaldybių Vertinimo taryboms perduoti Vertinimo tarybos akto projektus Tyrimų ir apskaitos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus terminas, per kurį šis dokumentas turėtų būti perduodamas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, šį terminą reikėtų nustatyti keičiamame įstatyme. 27. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kultūros vertybių registras steigiamas, tvarkomas, naudojamas ir reorganizuojamas <...>“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsniu registrai yra kuriami, pertvarkomi ir likviduojami. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata atitinkamai tikslintina. 28.
dalies, kurioje nurodoma, kad „kultūros paveldo vietovės vertinimo bendrieji principai ir reikalavimai išdėstyti šio straipsnio 6–14 dalyse“ tikslingumas, nes ji neturi jokio savarankiško norminio turinio. Galbūt ši dalis galėtų būti performuluota į nuostatą iki dvitaškio, o po jo atskirais šios dalies punktais būtų išdėstyti atitinkami kultūros paveldo vietovės vertinimo bendrieji principai. 29. Diskutuotina keičiamo įstatymo 11 straipsnio
subjekto teisės ir pareigos, o kartu ir atitinkami reikalavimai, vertinimo kriterijai. Poįstatyminiame teisės akte galėtų būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka, nustatomos įgyvendinimo procedūros ir pan. 30. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti „15 dienų“ terminą kultūros paveldo objekto skelbimui saugomu inicijuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose terminai yra siejami su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nurodytas „15 dienų“ terminas tikslintinas. Analogiška pastaba teikiama dėl šio straipsnio 4, 5 dalių ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies. 31. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti Departamento teisę sustabdyti darbus 15 dienų, jei išaiškėja, kad buvo pažeisti šio straipsnio 2 ar 3 dalies reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nenumatyti jokie reikalavimai, kurie galėtų būti pažeisti. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostata arba joje teikiama nuoroda į šio straipsnio 3 dalį turėtų būti atitinkamai patikslinta. 32. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje vartojama formuluotė „sprendimas nekilnojamąją kultūros vertybę neskelbti saugoma <...>“ tiek teisinės kalbos požiūriu, tiek teksto suvokimo požiūriu turėtų būti tobulinama.
Akivaizdu, kad jeigu nustatoma, jog objektas neturi vertingųjų savybių, jis neturėtų būti teikiamas skelbti saugomu arba galėtų būti skelbiamas nesaugomu. 33. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies antrame sakinyje, siekiant aiškumo, po žodžių „prieš priimant sprendimą neskelbti“ įrašytini žodžiai „nekilnojamosios kultūros vertybės“. 34. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, nes ji nėra visiškai aiški tuo požiūriu, ar turimas omenyje saugomų teritorijų, jų ribų ženklinimas (jų pavadinimą, pradžią ir pabaigą žyminčiais informaciniais kelio ženklais; plg. su Saugomų teritorijų įstatymo 26 straipsniu), ar ir tokiose teritorijose esančių kelių bei kitų objektų ženklinimas šiais ženklais; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Saugomų teritorijų įstatyme terminas „saugomos vietovės“ vartojamas kalbant apie privačias saugomas vietoves. 35. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje pavartota formuluotė „kelių informaciniais ženklais“ keistina galiojančiose Kelių eismo taisyklėse vartojama formuluote „informaciniais kelio ženklais“. 36. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į šio įstatymo 16 straipsnį, nes jame nėra reglamentuojamos apsaugos sutartys (galbūt ši nuoroda turėtų būti teikiama į 18 straipsnį). 37. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte pavartotos formuluotės „už apsaugą atsakinga institucija“ neaišku, už kokią apsaugą turėtų būti atsakinga institucija. Pažymėtina, kad kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas terminas „už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija“.
Jeigu aptariamoje nuostatoje turima omenyje už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, šią nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti, o jeigu turima omenyje kita institucija, siekiant aiškumo turėtų būti konkrečiai nurodyta, už kokią apsaugą būtų atsakinga ši institucija. Analogiška pastaba teikiama dėl šios dalies
nuostata derintina su galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra vartojami terminai „Lietuvos mokslo ir studijų institucija“, „Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas“,
„Valstybinis mokslinių tyrimų institutas“. 39. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje žodis
„dokumentai“ keistinas formuluote „teisės aktai“. 40. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje teikiama
nuoroda į šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį tikslintina (9 straipsnis nesuskirstytas į dalis). Manytina, kad ši nuoroda turėtų būti teikiama į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį. 41. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje formuluotė „ar iki teismo sprendimo“ keistina formuluote „ar įsiteisės teismo sprendimas“, nes teisinės pasekmės gali kilti tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo. 42. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 3 punkte teikiama nuoroda į „šio įstatymo 17 dalies“ 1 ir 2 punktus tikslintina, nurodant, apie kurio straipsnio 17 dalį kalbama. Analogiška pastaba teikiama dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3 punkto. 43. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad meistrai, turintys daugiau kaip 10 metų profesinę patirtį, turėtų teisę nelaikyti profesinių ir teisinių žinių egzamino ir būti atestuojami be eilės. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, neaiškus sąvokos „meistras“ turinys.
Pažymime, kad nuo šios sąvokos turinio priklausytų tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl jis turi būti aiškus iš įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Taigi ši sąvoka turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme arba jame turėtų būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose ji apibrėžta (nurodant, kad ji suprantama taip, kaip tai nustatyta tuose įstatymuose). Antra, nei iš siūlomo teisinio reguliavimo, nei iš kitų keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiški meistrų, turinčių mažesnę nei 10 metų profesinę patirtį, atestavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šis teisinis reguliavimas būtų susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, jiems keliamais reikalavimais ir taikytinais vertinimo kriterijais, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną jis turėtų būti nustatytas įstatymu. 44. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 15 dalies 3 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 9 dalį tikslintina, nes toje dalyje nereglamentuojami reikalavimai, susiję su asmens kvalifikacijos tobulinimu. Manytina, kad ši nuoroda turėtų būti teikiama į šio straipsnio 10 dalį. 45. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje teikiama nuoroda į šio straipsnio 14 dalies 1 punktą tikslintina (toje dalyje nėra punktų). Manytina, kad ši nuoroda turėtų būti teikiama į šio straipsnio 15 dalies 1 punktą. 46. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje vartojamas terminas „vidaus turizmas“, o kitose šio įstatymo nuostatose – „vietinis turizmas“. Siekiant teisinio aiškumo, visame įstatymo tekste turėtų būti nuosekliai vartojamas vienas pasirinktas terminas. 47.
įstatymą švietimo sistema susideda iš formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos ir švietimo pagalbos, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies
švietimo“ keistina formuluote „formaliojo ir neformaliojo švietimo“. 48. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį Muziejų įstatymą muziejai skirstomi į nacionalinius ir valstybinius, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte pavartota formuluotė „respublikinis muziejus“ keistina terminu „valstybinis muziejus“. 49. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „teismo sprendimu“ įrašytinas žodis „įsiteisėjusiu“, nes teisinės pasekmės gali kilti tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo. 50. Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje po žodžių „nuo jų priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 51. Projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „nustatyti norminiai teisės aktai“ keistina formuluote „nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai“. 52. Projekto 3 straipsnio nuostata yra susijusi su įstatymo taikymu, todėl turėtų būti perkelta į 2 straipsnį (papildant jį 4 dalimi). 53. Projekto 3 straipsnyje, siekiant aiškumo, po žodžių „nuo jų įregistravimo“ įrašytini žodžiai „Kultūros vertybių registre“. 54. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]