Projektas
IR
2024 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 507² straipsniu: „507² straipsnis. Žurnalisto garbės ir orumo pažeminimas Žurnalisto pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 589 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) žurnalistų etikos inspektorius – dėl šio kodekso 79 straipsnio 1, 2 dalyse, 226¹, 505, 507, 507² straipsniuose, 548 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
IR
rengimą paskatinusios priežastys. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 507² straipsniu įstatymo projektu (toliau – ir ANK projektas; Projektas) siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) 507² straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už žurnalisto garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu (toliau – ir žurnalisto pažeminimas). Tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius. Lietuvos žurnalistus vienijančios profesinės organizacijos nuolat kelia klausimą, jog praktikoje ‒ žurnalistams teisėtai renkant informaciją ‒ jie yra nuolat įžeidinėjami, jų garbė ir orumas yra žeminami, o tai trukdo jiems atlikti savo profesines funkcijas. Tai tampa ypač paplitusiu reiškiniu sudėtingų socialinių, ekonominių ar politinių įvykių metu, kuomet ‒ viešose vietose fiksuodami svarbius įvykius ir teisėtomis priemonėmis rinkdami informaciją ‒ žurnalistai sulaukia įžeidimų, grasinimų ir kitų neteisėtų veiksmų, kuriais trukdoma jų profesinė veikla. Šiuo metu žurnalistų garbė ir orumas nėra saugomi jokia specialia ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų (ANK 507 str.), viešąsias paslaugas teikiančių asmenų (ANK 507¹str.) ar statutinių valstybės tarnautojų, karių ar žvalgybos pareigūnų (ANK 508 str.).
Praktikoje tokios veikos, kai pažeminami žurnalisto garbė ir orumas, paprastai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį („Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“), nors pakankamai akivaizdu, kad atitinkamomis ANK nuostatomis saugoma viešoji tvarka, o ne ypatingai valstybei svarbias visuomenines funkcijas atliekantys asmenys. Tai reiškia, kad valstybė tokiose situacijose atsisako suteikti tinkamą teisinę apsaugą asmenims, teikiantiems ypatingas paslaugas. ANK projekto tikslas ir uždavinys – suteikti deramą teisinę apsaugą žurnalistams, tais atvejais, kai pažeidžiami jų garbė ir orumas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto pirminė iniciatorė ir rengėja yra Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu administracinė atsakomybė už žurnalisto garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, ANK nenustatyta. Šiuo metų ANK (547 str.) yra numatyta tik administracinė atsakomybė už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žurnalisto garbės ir orumo pažeminimą (Projekto 1 straipsniu siūlomas ANK papildymas 507² straipsniu). Taip pat siūloma ANK 589 straipsnio 16 punkte (Projekto 2 straipsnis) nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeminami žurnalisto garbė ir orumas, administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius, kuris atlieka administracinių nusižengimų tyrimus ir dėl kitų prieš žurnalistus nukreiptų veikų. Siūlomais pakeitimais, kaip minėta, siekiama suteikti deramą teisinę apsaugą žurnalistams, kai pažeidžiami jų garbė ir orumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Bendrosios ir specialiosios prevencijos požiūriu priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priimto įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamieji teisės aktai nėra reikalingi. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Administracinis nusižengimas“, „žurnalistas“, „garbė“, „orumas“, „žurnalistų etikos inspektorius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
2024-08-08 Nr. XIVP-4056 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu pildomo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 507²straipsnio dispozicijoje yra numatoma atsakomybė asmenims už žurnalisto pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal 507²straipsnio pavadinimą, tiek pagal aiškinamojo rašto nuostatas, atsakomybė asmenims yra siejama su žurnalisto garbės ir orumo pažeminimu, siūlytina 507²straipsnio dispozicijoje, po žodžio „Žurnalisto“ įrašyti žodžius „garbės ir orumo“. 2. Pagal teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 589 straipsnio 16 punktą naująjį administracinį nusižengimą (Žurnalisto garbės ir orumo pažeminimas), kurį siūloma nustatyti projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 507² straipsnyje, būtų pavesta tirti ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą žurnalistų etikos inspektoriui. Svarstytina, ar projektu nereikėtų nustatyti platesnio rato pareigūnų, kuriems būtų suteikti analogiški įgaliojimai, pavyzdžiui suteikti tokius įgaliojimus policijos pareigūnams. 3. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos kompetenciją administracinių bylų teisenos srityje, nustatytą Teisingumo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, pavaduojanti departamento direktorių Irena Šambaraitė M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]