Projektas
XI-1196 211 , 26, 261
Vilnius
Įstatymo 211 straipsnio pakeitimas Pakeisti 211 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas, išsaugojimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama, išsaugoma ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.“
„
1
. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo Lietuvos Respublikos institucijų priimto galutinio nebeskundžiamo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
2. Lietuvos Respublikos pilietis yra informuojamas ir dalyvauja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procese.3
. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 5 metus nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
4. Lietuvos Respublikos institucijos, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo asmeniui įgijus kitos valstybės pilietybę, atlieka vertinimą ar Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas atitinka Lietuvos Respublikos interesus, kaip numatyta 211 straipsnyje.5
. Lietuvos Respublikos pilietybė yra išsaugoma jei jos netekimo pasekmės būtų įvertintos kaip neigiamos Lietuvos Respublikos interesams.6 . Sprendimą dėl pilietybės netekimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Pilietybės komisijos teikimu.“
1
. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūros įgijus kitos valstybės pilietybę pagal 26 straipsnį remiantis Lietuvos Respublikos saugumo interesais yra stabdomos nuo įstatymo priėmimo dienos iki 2029 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kuomet asmuo įgijo priešiškos Lietuvai ar jos strateginiams partneriams valstybės pilietybę ir neturi teisės turėti daugybinę pilietybę įstatymo numatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos institucijos imasi visų įmanomų priemonių ieškant galimybės užtikrinti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, kai tai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugumo interesams.“
1. Papildyti 31 straipsnio 3 dalį nauju 4 punktu: „4
) preliminariai atlieka pasekmių Lietuvos Respublikos interesams vertinimą.“
2. Buvusį 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą atitinkamai laikyti 31 straipsnio 3 dalies 5 punktu.
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Pirmosios instancijos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
2. Pirmosios instancijos administracinis teismas sprendžia ginčus dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, vidaus reikalų ministro ar įgaliotų vyriausybės institucijų priimtų sprendimų pilietybės klausimais.“
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo įstatymo priėmimo dienos.
2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja nuo 2030 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
XI-1196 211 , 26, 261 ,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 211 , 26, 261 ,
parengtas remiantis 2024 m. gegužės 12 d. privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo rezultatais. Nors pilietybės išsaugojimo referendume dalyvavo ir teigiamai pasisakė milžiniškas balsuojančiųjų skaičius, dėl aukštos Konstitucijos I skirsnio straipsnio keitimui reikalingos balsavimo kartelės, šis, jau antrasis, referendumas nepavyko.
Esame diasporinė tauta, todėl turime pripažinti, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai – lygiai tokie patys piliečiai su visomis pareigomis ir privilegijomis. Ir ypač esant sudėtingai geopolitinei situacijai mums ypač reikalinga pilietiška, aktyvi diaspora. Taip pat matome, kad svarbiausias Lietuvos strateginis partneris šiandien yra pasirinkimo kryžkelėje ir stabdo paramą Ukrainai. Lietuvos Respublikos balsas, saugumo interesai turi būti girdimi pasaulyje ir turi būti girdimi mūsų strateginiams partneriams.
Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, JAV niekada nepripažino Lietuvos okupacijos, o Vašingtone visada buvo girdimas stiprios Lietuvos diasporos, Amerikos lietuvių balsas. Būtent nuolatiniai laiškai vietos politikams, susitikimai ir padėjo išsaugoti mūsų nepriklausomybės siekio regimumą JAV. Šiandien mums yra svarbi stipri diaspora ir jos balsas mūsų strateginių partnerių šalyse. Taisyklė, kad girdimi yra tik tie, kurie turi tos valstybės pilietybę ir turi teisę atiduoti savo balsą rinkimuose.
Kol Lietuvos Respublikos politikai ir institucijos ieško būdų, kaip išsaugoti Lietuvos Respublikos piliečius, dalis jų kasdien praranda savo gimtąją pilietybę. Manoma, kad tai prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos saugumo interesams, bet ir yra grėsmė Lietuvos išlikimui.
Todėl įstatymu siūloma reglamentuoti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procese dalyvautų pats pilietybės netenkantis asmuo (dabar tokie sprendimai dažnai priimami „už akių“), pilietybės netekimo procedūroje atsirastų pasekmių Lietuvos Respublikos interesams vertinimas ir sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priimtų ne tik LR vidaus reikalų ministras, bet kartu ir Prezidentas Pilietybės komisijos teikimu, taip pat siūloma, kad vietoj 2 mėnesių laikotarpio, kuris duotas LR piliečiams pranešti dėl kitos valstybės įgytos pilietybės, šis laikotarpis būtų 5 metai.
Įstatymu taip pat būtų paskelbtas moratoriumas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūroms įgijus kitos valstybės pilietybė pagal 26 straipsnį remiantis Lietuvos Respublikos saugumo interesais išskyrus atvejus, kuomet asmuo įgijo priešiškos Lietuvai ar jos strateginiams partneriams valstybės pilietybę ir neturi teisės turėti daugybinę pilietybę įstatymo numatyta tvarka iki 2029 m. gruodžio 31 d.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymas šiuo metu numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės asmuo netenka nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Nėra numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis pagal įstatymą turi būti privalomai informuotas ir dalyvautų savo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procese.
Nėra numatyta, kad priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo asmeniui įgijus kitos valstybės pilietybę, būtų atliekamas vertinimas dėl tokio sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos interesams.
Įstatyme numatyta, kad LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius pranešti dėl kitos valstybės įgijimo LR įgaliotai institucijai. Pagal dabartinį reglamentavimą šiuo metu sprendimą dėl pilietybės netekimo priima LR vidaus reikalų ministras.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymas šiuo metu numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės asmuo netenka nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos – siūloma tai keisti numatant, kad asmuo netenka LR pilietybės nuo LR institucijų priimto galutinio nebeskundžiamo sprendimo dėl LR pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos.
Yra siūloma įstatyme numatyti, kad LR pilietis yra informuojamas ir dalyvauja savo LR pilietybės netekimo procese.
Siūloma numatyti, kad priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo asmeniui įgijus kitos valstybės pilietybę, būtų atliekamas vertinimas dėl tokio sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos interesams. Siūloma, kad kuomet LR pilietis įgyja kitos valstybės pilietybę, apie tai turėtų pranešti LR įgaliotai institucijai per 5 metus, o ne 2 mėnesius, kaip yra dabar. Taip pat siūloma panaikinti atsakomybę, jei asmuo praleidžia šį terminą ir laiku neinformuoja LR įgaliotos institucijos įstatymo nustatyta tvarka.
Siūloma, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priimtų LR vidaus reikalų ministras ir LR Prezidentas Pilietybės komisijos teikimu.
Įstatymu siūloma skelbti moratoriumą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūroms įgijus kitos valstybės pilietybė pagal 26 straipsnį remiantis Lietuvos Respublikos saugumo interesais išskyrus atvejus, kuomet asmuo įgijo priešiškos Lietuvai ar jos strateginiams partneriams valstybės pilietybę ir neturi teisės turėti daugybinę pilietybę įstatymo numatyta tvarka iki 2029 m. gruodžio 31 d.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsakingos institucijos privalo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius pilietybės įgyjimo, išsaugojimo, grąžinimo ar netekimo procedūras, iki įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo dienos.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.