DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino savivaldos efektyvumas: Lietuvos statybos kodekso koncepcijoje¸ kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurią tinklapyje skelbia Aplinkos ministerija teigiama, kad aktualu įvertinti atitinkamų profesinių savivaldų galimybes, kad valstybė turėtų labiau pasitikėti profesine savivalda. Be to, savivalda greičiau sprendžia visus uždavinius ir lanksčiau reaguoja į rinkos poreikius – griežtinti statybos inžinieriaus profesijos reglamentavimą ar mažinti reglamentavimo apimtį. Įstatymo projekto rengimą paskatino specialistų trūkumas viešajame sektoriuje: Ministerijos sprendžia daug svarbių klausimų, todėl tinkamam statybos inžinieriaus profesijos reglamentavimui ir vystymui trūksta resursų, taip pat trūksta specialistų, gerai išmanančių šios profesijos subtilybes. Perdavus inžinierių reikalus profesinei savivaldai, Aplinkos ministerija galėtų skirti daugiau resursų kitiems svarbiems klausimams. Įstatymo projekto rengimą paskatino statybos inžinierių organizacijų branda: susivienijusios organizacijos jau šiandien naudoja vieną duomenų bazę profesinių kvalifikacijų suteikimui ir Statybos inžinierių kortelių išdavimui, pasirengė ir tvarkų aprašus, šios veiklos priežiūros nuostatus, Statybos sektoriaus profesinį standartą, Statybos inžinieriaus profesinės etikos kodeksą (Europos Statybos Inžinierių Tarybos (ECCE) kodekso pagrindu), kurio labai pasigendama LR Statybos įstatyme. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis pašalinti diskriminacinius elementus: architektai jau daugelį metų kaupia savivaldos patirtį, o statybos inžinieriai savivaldos dar tik siekia jau daugiau kaip 5 metus.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
a) užtikrinti statybos techninės veiklos skaidrumą ir kokybę;
b) efektyvios savivaldos būdu įtraukti kuo daugiau statybos inžinierių į bendruomenės spartesnę pažangą;
c) rūpintis statybos proceso dalyvių profesine kvalifikacija ir kompetencija;
d) skatinti profesinių kvalifikacijų ir kompetencijų tobulinimą bei ugdymą;
e) padėti jauniems žmonėms sužinoti daugiau apie inžinerijos patrauklumą ir padėti anksčiau apsispręsti pasirenkant tiksliuosius ar humanitarinius dalykus;
f) užtikrinti profesinės etikos standartų laikymąsi. Tikslams pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius:
a) reorganizuojant esamas inžinierių organizacijas įsteigti Lietuvos statybos inžinierių konfederaciją (toliau – Konfederacija);
b) nustatyti Konfederacijos veiklos, valdymo ir funkcijų principus;
c) apibrėžti Konfederacijos narių teises ir pareigas;
d) apibrėžti, kokiomis sąlygomis atestuoti ir profesines kvalifikacijas turintys statybos inžinieriai privalo dalyvauti savivaldoje;
e) organizuoti savivaldos pagrindais profesinės veiklos stebėseną ir užtikrinti ryšius su valstybės institucijomis ir kitomis savivaldomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: LR Seimo narys Jonas Varkalys, kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu nėra teisės akto, kuris nustatytų Lietuvos statybos inžinierių savivaldą. Įstatymo projekte numatytą statybos inžinierių atestavimą Aplinkos ministro pavedimu vykdo VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra.
Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimas teisės aktais nereglamentuojamas, tai nustatyta Statybos sektoriaus profesiniame standarte PSF01 ir tai savanoriškais pagrindais vykdo Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kartu Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga ir dar penkiomis statybos sektoriaus asociacijomis. Tuo tarpu dalį tos pačios pagrindinių sričių statybos techninės veiklos vadovų atestuoja Lietuvos architektų rūmai pagal
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pagrindiniai įstatymo projekte numatomos statybos inžinierių savivaldos kūrimo principai yra:
Kadangi statybos inžinerija yra plati sritis, apimanti statybą, mechaniką (santechnika, ventiliacija), elektrą (įskaitant automatizavimą, ryšius, signalizaciją), toks geografiniu arba specializacijos principu paremtas atstovavimas yra priimtinesnis ir artimesnis inžinieriams pagal tikslus ir problematiką;
Kadangi statybos inžinerija yra plati sritis, apimanti statybą, mechaniką (santechnika, ventiliacija), elektrą (įskaitant automatizavimą, ryšius, signalizaciją), toks geografiniu arba specializacijos principu paremtas atstovavimas yra priimtinesnis ir artimesnis inžinieriams pagal tikslus ir problematiką;
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo nuostatas gali reikėti suderinti su įstatymo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo NR. I-1240 nuostatomis. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Poįstatyminių aktų kūrimas, duomenų bazės pritaikymas naujai veiklai, naujos veiklos priežiūros įgyvendinimas pirmaisiais ir antraisiais metais iš viso pareikalaus apie 400 000 Eurų biudžeto ar kitų fondų lėšų. Nuo antrų metų kiekvienais po įstatymo įgyvendinimo metais bus sutaupoma apie 2,5 Aplinkos ministerijos specialisto etatinio darbo metinio užmokesčio dydžio biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu gauta siūlymų ir pastebėjimų iš Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Statybos inžinierių asociacijos, LR aplinkos ministerijos. Įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus, įstatymo projektas buvo patikslintas. Projekto rengimo metu gauti Lietuvos statybos inžinierių sąjungos surengtų atviros anoniminės statybos inžinierių apklausos rezultatai. . 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„statybos inžinierių savivalda“, „profesinė kvalifikacija“
16.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Jonas Varkalys Algirdas Butkevičius Simonas Gentvilas Silva Lengvinienė Justinas Urbanavičius Jonas Gudauskas Ričardas Juška Juozas Baublys Mindaugas Skritulskas Eugenijus Gentvilas Romualdas Vaitkus Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Viktoras Pranckietis Rima Baškienė Domas Griškevičius Jonas Jarutis Jonas Pinskus Rimantė Šalaševičiūtė Antanas Vinkus Rasa Budbergytė Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Zenonas Streikus Laima Mogenienė Algirdas Stončaitis Valentinas Bukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino savivaldos efektyvumas: Lietuvos statybos kodekso koncepcijoje¸ kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurią tinklapyje skelbia Aplinkos ministerija teigiama, kad aktualu įvertinti atitinkamų profesinių savivaldų galimybes, kad valstybė turėtų labiau pasitikėti profesine savivalda. Be to, savivalda greičiau sprendžia visus uždavinius ir lanksčiau reaguoja į rinkos poreikius – griežtinti statybos inžinieriaus profesijos reglamentavimą ar mažinti reglamentavimo apimtį. Įstatymo projekto rengimą paskatino specialistų trūkumas viešajame sektoriuje: Ministerijos sprendžia daug svarbių klausimų, todėl tinkamam statybos inžinieriaus profesijos reglamentavimui ir vystymui trūksta resursų, taip pat trūksta specialistų, gerai išmanančių šios profesijos subtilybes. Perdavus inžinierių reikalus profesinei savivaldai, Aplinkos ministerija galėtų skirti daugiau resursų kitiems svarbiems klausimams. Įstatymo projekto rengimą paskatino statybos inžinierių organizacijų branda – susivienijusios 3 organizacijos jau šiandien naudoja vieną duomenų bazę profesinių kvalifikacijų suteikimui ir Statybos inžinierių kortelių išdavimui, pasirengė ir tvarkų aprašus, šios veiklos priežiūros nuostatus, Statybos sektoriaus profesinį standartą, Statybos inžinieriaus profesinės etikos kodeksą (Europos Statybos Inžinierių Tarybos (ECCE) kodekso pagrindu), kurio labai pasigendama LR Statybos įstatyme. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis pašalinti diskriminacinius elementus – architektai jau daugelį metų kaupia savivaldos patirtį, o statybos inžinieriai savivaldos siekia jau daugiau kaip 5 metus. Pažymėtina, kad šis Įstatymo projektas yra parengtas, atsižvelgiant į 2024 m. rugsėjo 9 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pirminiam Įstatymo projektui Nr.
patikslinus
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
a) užtikrinti statybos techninės veiklos skaidrumą ir kokybę;
b) efektyvios savivaldos būdu įtraukti kuo daugiau statybos inžinierių į bendruomenės spartesnę pažangą;
c) perduoti savivaldai ir jos pagrindu tobulinti statybos inžinierių atestavimą;
d) ugdyti statybos proceso dalyvių profesine kvalifikacija ir kompetencija;
e) skatinti profesinių kvalifikacijų ir kompetencijų tobulinimą bei ugdymą;
f) padėti jauniems žmonėms sužinoti daugiau apie inžinerijos patrauklumą ir padėti anksčiau apsispręsti pasirenkant tiksliuosius ar humanitarinius dalykus;
g) užtikrinti profesinės etikos standartų laikymąsi. Tikslams pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius:
a) sušaukti visų statybos inžinierius vienijančių organizacijų – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos tikrųjų narių, (juridinių asmenų, vienijančių fizinius asmenis – inžinierius), Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir Lietuvos statybos inžinierių asociacijos – visuotinius narių susirinkimus ir juose priimti sprendimus dėl Konfederacijos steigimo ir tapimo tikraisiais Konfederacijos nariais ir šių organizacijų narių tapimo Konfederacijos asocijuotais nariais.
b) turint organizacijų visuotinių narių susirinkimų sprendimus, pasirašyti Konfederacijos steigimo sutartį ir rengti Konfederacijos įstatų projektą.
Pagrindinis atsakingas organizatorius – Lietuvos statybos inžinierių sąjunga.
c) Konfederacijos įstatus rengti keičiant Lietuvos statybos inžinierių sąjungos įstatus.
d) sušaukti steigiamąjį Konfederacijos susirinkimą, patvirtinti įstatus ir įstatuose nustatyta tvarka patvirtinti Konfederacijos Kongreso narius, pakeisti Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pavadinimą į Lietuvos statybos inžinierių konfederacija.
e) Parengti ir 6 mėnesius nuo Konfederacijos įregistravimo kiekvienam Konfederacijos tikrajam nariui pakeisti savo įstatus suderinant juos su Konfederacijos įstatų nuostatomis.
f) organizuoti Konfederacijos įstatyme ir Konfederacijos įstatuose numatytus organus ir parengti visus veiklai reikalingus dokumentus ir duomenų bazes.
g) organizuoti Konfederacijos veiklą per Konfederacijos kongresą įtraukiant statybos inžinierius. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Šiuo metu nėra teisės akto, kuris nustatytų Lietuvos statybos inžinierių savivaldą. LR Statybos įstatyme numatyta, kad statybos inžinierių atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, Aplinkos ministro pavedimu atestavimą atlieka VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Nuo įstatymo pilno įsigaliojimo tai atliktų Konfederacija.
Konfederacija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39¹ straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, deleguoja atstovus į Statybos, architektūros, inžinerijos veiklos ir susijusių techninių konsultacijų sektorinis profesinį komitetą, kuris be kitų funkcijų pagal kompetenciją svarsto ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros I–VIII lygio kvalifikacijų. Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos suteikimas šiuo metu teisės aktais nereglamentuojamas, tai nustatyta Statybos sektoriaus profesiniame standarte PSF01 ir tai savanoriškais pagrindais vykdo Lietuvos statybos inžinierių sąjunga kartu Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga ir dar penkiomis statybos sektoriaus asociacijomis. Tuo tarpu dalį tos pačios pagrindinių sričių statybos techninės veiklos vadovų atestuoja Lietuvos architektų rūmai pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą Nr. X-914. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindiniai įstatymo projekte numatomos statybos inžinierių savivaldos kūrimo principai yra:
pertvarkymas ir sujungimas į vieną Konfederaciją išlaikant sukauptą patirtį, esamą personalą, turimus profesinės kvalifikacijos suteikimo dokumentus, tai yra nekuriant naujos „rūmų“ asociacijos;
statybos inžinierių konfederacijos ir tikrųjų konfederacijos narių – statybos inžinierių organizacijų.
Kadangi statybos inžinerija yra plati sritis, apimanti statybą, mechaniką (santechnika, ventiliacija), elektrą (įskaitant automatizavimą, ryšius, signalizaciją), toks geografiniu arba specializacijos principu paremtas atstovavimas yra priimtinesnis ir artimesnis inžinieriams pagal tikslus ir problematiką;
įstatų rengimas, pagrindinių dokumentų rengimas ir tvirtinimas, komisijų ir komitetų sudarymas, vertinimo ir mokymo programų sudarymas, sprendimų dėl profesinės kvalifikacijos suteikimo ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo, jaunimo profesinis orientavimas, naujų inžinierių ugdymas ir profesinės etikos diegimas ir priežiūra – centralizuojamos;
egzaminavimas profesinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos atestato suteikimui, kvalifikacijos tobulinimas (mokymai), inžinierių nuomonių ir pageidavimų gryninimas – decentralizuojamas, tai yra šias funkcijas vykdo Konfederacijos nariai – asociacijos;
susirinkimo teisių ir pareigų padalinimas į dvi dalis – visuotinis tikrųjų narių susirinkimas ir kongresas (asocijuotų narių susirinkimas) leidžia lengviau įtraukti kiekvieną inžinierių ir leisti dalyvauti savivaldoje žinant, kad šiuo metu Lietuvoje veikia apie 12 000 atestuotų ir neatestuotų statybos ir artimų sričių inžinierių;
inžinieriai, kurie turi nuomonę ir žino savo kolegų, kurie juos delegavo, užtikrina didesnį dalyvavimą sprendimų priėmime, lyginant su įprastiniu būdu, kur pakartotiniam visuotiniam susirinkimui kvorumas nėra būtinas ir tai įprasta praktika daugelyje sąjungų, asociacijų ir rūmų.
Kadangi statybos inžinerija yra plati sritis, apimanti statybą, mechaniką (santechnika, ventiliacija), elektrą (įskaitant automatizavimą, ryšius, signalizaciją), toks geografiniu arba specializacijos principu paremtas atstovavimas yra priimtinesnis ir artimesnis inžinieriams pagal tikslus ir problematiką;
įstatų rengimas, pagrindinių dokumentų rengimas ir tvirtinimas, komisijų ir komitetų sudarymas, vertinimo ir mokymo programų sudarymas, sprendimų dėl profesinės kvalifikacijos suteikimo ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo, jaunimo profesinis orientavimas, naujų inžinierių ugdymas ir profesinės etikos diegimas ir priežiūra – centralizuojamos;
egzaminavimas profesinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos atestato suteikimui, kvalifikacijos tobulinimas (mokymai), inžinierių nuomonių ir pageidavimų gryninimas – decentralizuojamas, tai yra šias funkcijas vykdo Konfederacijos nariai – asociacijos;
susirinkimo teisių ir pareigų padalinimas į dvi dalis – visuotinis tikrųjų narių susirinkimas ir kongresas (asocijuotų narių susirinkimas) leidžia lengviau įtraukti kiekvieną inžinierių ir leisti dalyvauti savivaldoje žinant, kad šiuo metu Lietuvoje veikia apie 12 000 atestuotų ir neatestuotų statybos ir artimų sričių inžinierių;
inžinieriai, kurie turi nuomonę ir žino savo kolegų, kurie juos delegavo, užtikrina didesnį dalyvavimą sprendimų priėmime, lyginant su įprastiniu būdu, kur pakartotiniam visuotiniam susirinkimui kvorumas nėra būtinas ir tai įprasta praktika daugelyje sąjungų, asociacijų ir rūmų. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, galimos rizikos ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių (rizikų) būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymo įtaka korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai gali turėti tik tiek, kiek ir analogiškos savivaldos – LR Architektų rūmų įstatymas. Planuojama, kad paspartinus ir išskaidrinus atestavimo procesą, jei šiandien ir egzistuoja prielaidos korupcijai, jos ženkliai sumažės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Su šio įstatymo nuostatomis būtina suderinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo NR. I-1240 12 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kartu su šio įstatymo projektu pateikiamas Lietuvos respublikos statybos įstatymo Nr. I- 1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nustatyta, kad susijęs įstatymas – Lietuvos respublikos statybos įstatymo Nr. I- 1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigalioja kartu su šiuo įstatymu – 2026 m. rugsėjo 1 d. Su įstatymo nuostatomis reikės suderinti statybos techninį reglamentą STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte nenaudojama jokių naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11.
įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Konfederacijos specialistai ir teisininkai patvirtinus Įstatymo projektą turės parengti Atestavimo, teisės pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašą ir pateikti Aplinkos ministrui tvirtinti. Tai nėra privalomas savivaldos veiksmas, bet tikslinga išlaikyti tuos pačius architektų ir statybos inžinierių savivaldų principus. Konfederacijos specialistai ir teisininkai patvirtinus Įstatymo projektą turės parengti daug vidinių organizacijos dokumentų ir pateikti juos Visuotiniam susirinkimui arba Kongresui tvirtinti: tai įstatai, komisijų nuostatai ir darbo reglamentai, asmens duomenų tvarkymo taisyklės, duomenų bazės ir duomenų apsaugos ir kiti dokumentai. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Poįstatyminių aktų kūrimas, duomenų bazės pritaikymas naujai veiklai, naujos veiklos priežiūros įgyvendinimas pirmaisiais ir antraisiais metais iš viso pareikalaus apie 400 000 Eurų biudžeto, Lietuvos arba Europos projektų lėšų. Kiekvienais po įstatymo įgyvendinimo metais bus taupoma 2,5 Aplinkos ministerijos specialisto etatinio darbo užmokesčio dydžio biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauta siūlymų ir pastebėjimų iš Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Statybos inžinierių asociacijos, LR aplinkos ministerijos. Įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus, įstatymo projektas buvo patikslintas. Projekto rengimo metu gauti Lietuvos statybos inžinierių sąjungos surengtų atviros anoniminės statybos inžinierių apklausos rezultatai. 14. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys. 15.
Įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „statybos inžinierių savivalda“, „profesinė kvalifikacija“. LR Seimo narys