Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
pakeitimo įstatymas 20 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Ūkio subjektas – kaip apibrėžta Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
dalimis. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų trejų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams.
Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia (aukciono būdu dalyvaujant visiems ūkio subjektams atitinkantiems šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus) gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus, kuriuos vertins Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus galutiniams medienos gaminiams (gaminiams, kuriems nereikia papildomo apdirbimo ir jie gali iš karto būti naudojami galutinio vartotojo arba skirti statybinei veiklai vykdyti) gaminti panaudojo visą įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Atskirų galutinių medienos gaminių sąrašą ir didžiausią medienos kiekį atskirame medienos galutiniame gaminyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus ūkio subjektas arba jo darbuotojai (iš su šiuo ūkio subjektu susijusių darbo santykių gautų pajamų) Lietuvos Respublikai yra sumokėję ne mažiau kaip 500 tūkst.
Eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais valdo gamybinius įrenginius, leidžiančius perdirbti ir, laimėjus aukcioną, naudoti perdirbant, įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas;
5) ūkio subjekto per paskutinius metus aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims įsigytos medienos galutinių gaminių gamyboje susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui gaminio yra mažesni nei vidutiniai kitų ūkio subjektų, kurie per pastaruosius metus Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas yra įsigiję medienos;
6) ūkio subjektas pirmumo teise gali įsigyti ne daugiau nei 10 % didesnį medienos kiekį nei įsigijo per paskutinius vienerius kalendorinius metus. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas
20
pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Medienos perpardavimas - aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško
kirtimo liekanų pardavimas kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims jos neapdirbus. Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų paruošimas transportavimui ir (arba) apsauga nuo kenkėjų (išvežimas, apdorojimas insekticidais, nužievinimas ir kt.) yra medienos perpardavimo veiklos dalis.“
straipsnio 7-35 dalis laikyti atitinkamai 8-36 dalimis.. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Ūkio subjektas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje.“
straipsnio 32-36 dalis laikyti atitinkamai 33-37 dalimis. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
straipsnį 6 dalimi: „6.
Pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto ir atitinka visus šiuos kriterijus:
1) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui pagal sutartis sudarytas ankstesnių aukcionų žaliavinei medienai įsigyti pagrindu, yra įvykdęs visus mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai;
2) ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų;
3) ūkio subjektas per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos yra dalyvavęs aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ar trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas ir sudaręs ilgalaikę, pusmetinę ar trumpalaikę sutartį.“
straipsnį 7 dalimi: „7.
Jei ūkio subjektas teikdamas duomenis dalyvauti aukcione pirmumo teise ar jo metu nuslėpė informaciją ar pateikė neteisingą informaciją apie šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ar buvo nustatyta, kad jis faktiškai vykdė medienos perpardavimo ir (ar) eksporto veiklą, ir aukciono priežiūrą bei kontrolę vykdanti institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis,
straipsnį 8 dalimi: „8. Už ūkio subjektų atitikimo šio straipsnio 6 dalyje nustatytiems kriterijams ir jų įsipareigojimų vykdymo kontrolę atsakinga Aplinkos apsaugos departamentas.“
4Papildyti 7 straipsnį 9 dalimi:
„9. Ūkio subjektas pirmumo teise aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas gali įsigyti 10 procentų didesnį kiekį nei per praėjusius mokestinius metus įsigijo aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ir (ar) trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“
įgyvendinimas
m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Lukas Savickas Virgilijus Jukna Aidas Gedvilas Gintautas Paluckas Linas Jonauskas Andrius Palionis Petras Gražulis Arvydas Nekrošius Gintautas Kindurys Ligita Girskienė (atsiėmė parašą 2021-06-22) Juozas Baublys Ričardas Juška Jonas Varkalys Jonas Gudauskas Antanas Čepononis Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis Remigijus Žemaitaitis Jonas Jarutis Deividas Labanavičius Rita Tamašunienė Česlav Olševski
DDĖL Lietuvos Respublikos MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2 IR 7
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia (aukciono būdu dalyvaujant visiems ūkio subjektams atitinkantiems šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus) gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus, kuriuos vertins Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus galutiniams medienos gaminiams (gaminiams, kuriems nereikia papildomo apdirbimo ir jie gali iš karto būti naudojami galutinio vartotojo arba skirti statybinei veiklai vykdyti) gaminti panaudojo visą įsigytą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas. Atskirų galutinių medienos gaminių sąrašą ir didžiausią medienos kiekį atskirame medienos galutiniame gaminyje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus ūkio subjektas arba jo darbuotojai (iš su šiuo ūkio subjektu susijusių darbo santykių gautų pajamų) Lietuvos Respublikai yra sumokėję ne mažiau kaip 500 tūkst.
Eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais valdo gamybinius įrenginius, leidžiančius perdirbti ir, laimėjus aukcioną, naudoti perdirbant, įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas;
5) ūkio subjekto per paskutinius metus aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims įsigytos medienos galutinių gaminių gamyboje susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui gaminio yra mažesni nei vidutiniai kitų ūkio subjektų, kurie per pastaruosius metus Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas yra įsigiję medienos;
6) ūkio subjektas pirmumo teise gali įsigyti ne daugiau nei
metus. “ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų;
4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais valdo gamybinius įrenginius, leidžiančius perdirbti ir, laimėjus aukcioną, naudoti perdirbant, įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas;
5) ūkio subjekto per paskutinius metus aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims įsigytos medienos galutinių gaminių gamyboje susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui gaminio yra mažesni nei vidutiniai kitų ūkio subjektų, kurie per pastaruosius metus Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas yra įsigiję medienos;
6) ūkio subjektas pirmumo teise gali įsigyti ne daugiau nei
metus. “ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.
Konstitucijos nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės bei būdai jai apsaugoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, ar ne, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos galėtų atitikti ribotas skaičius ūkio subjektų, pastariesiems suteikiant pirmenybės teisę įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.
Taigi įstatymas atitinkamai ūkio subjektų grupei suteiktų palankesnes sąlygas lyginant su kitais ūkio subjektais įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, tokiu būdu užtikrinant jiems ilgalaikį, pastovų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų tiekimą, reikalingą tokių ūkio subjektų vykdomai ūkinei veiklai vykdyti. Svarstytina, ar projekto nuostatomis siūlomi nustatyti „socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijai“, nuo kurių priklauso ūkio subjekto pirmenybės teisė, yra konstituciškai pagrįsti, nes šių kriterijų turinys nėra pakankamai aiškus ir dėl jų kyla tam tikrų abejonių. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kalbinę konstrukciją nėra aišku, ar įstatyme siūlomus nustatytus kriterijus dar vertintų Vyriausybės įgaliota institucija, ar ši institucija vertintų ūkio subjektų atitiktį šiems kriterijams. Pastebėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų - padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, tačiau projekte nėra nuostatų, kurios įpareigotų projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančius ūkio subjektus aukcione įsigytą medieną naudoti tik medienos gaminių gamybai. Taigi įsigyta žaliavinė mediena ir miško kirtimo liekanos galėtų būti ir eksportuojamos.
Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatomis galimai būtų apsunkintos galimybės medienos perdirbimo veikla (medienos gaminių gamyba) užsiimti bei į rinką patekti naujai įsteigtoms įmonėms, kurios pirmenybės įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas neturėtų. Be to, neaišku, ar parduodamas žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmenybės teise galėtų įsigyti ūkio subjektai, kurie atitiktų visus siūlomus nustatyti kriterijus. Pirma, kriterijus „ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus galutiniams medienos gaminiams (gaminiams, kuriems nereikia papildomo apdirbimo ir jie gali iš karto būti naudojami galutinio vartotojo arba skirti statybinei veiklai vykdyti) gaminti panaudojo visą įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas“ nėra aiškus, nes neaišku, ar vertinant ūkio subjekto atitiktį šiam kriterijui, būtų vertinama, kur - aukcione ar iš privačių miškų savininkų, - būtų įsigyta žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus nuostatų, dėstomų skliaustuose turinys. Jei šios nuostatos įrašytos siekiant paaiškinti sąvoką „galutiniai medienos gaminiai“, tai, pažymėtina, jog toks savarankiškų teisės normų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių ir turėtų būti pakeistas, t. y. sąvoka „galutiniai medienos gaminiai“ turėtų būti apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje yra vartojama sąvoka „medienos gaminiai“‚ todėl iš projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar sąvokos „medienos gaminiai“ ir „galutiniai medienos gaminiai“ būtų suprantamos taip pat, ar jų turinys būtų suvokiamas ir aiškinamas kitaip.
Be to, nuostata ,,paskutiniai vieneri kalendoriniai metai“ nėra aiški tuo aspektu, kad neaišku iki kokio veiksmo ,,paskutiniai“ vieneri metai turimi omenyje, todėl tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatoms. Antra, kriterijus, kad ,,per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus ūkio subjektas arba jo darbuotojai (iš su šiuo ūkio subjektu susijusių darbo santykių gautų pajamų) Lietuvos Respublikai yra sumokėję ne mažiau kaip 500 tūkst. Eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų“ kelia abejonių. Manytina, kad šis kriterijus ribotų smulkiųjų medienos perdirbėjų teises. Pastarieji neturėtų pirmenybės teisės įsigyti aukcionuose parduodamą žaliavinę medieną ar miško kirtimo liekanas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokia dalis iš jų galėtų atitikti projekte siūlomus nustatyti kriterijus. Galimai tokius kriterijus galėtų atitikti tik didžiosios medienos perdirbimo įmonės. Trečia, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti iš esmės du kriterijus, t. y. neturėjimas pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miškų kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) būti įvykdžiusiam įsipareigojimus valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Pažymėtina, kad projekte šie kriterijai yra sujungti jungtimi ,,ir (ar)“.
Taigi ūkio subjektas būtų laikomas atitinkančiu minėtame punkte nurodytus kriterijus, jeigu neturėtų įsiskolinimų bent vienam iš aukščiau nurodytų pardavėjų, ar neturėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Vadinasi, ūkio subjektas galėtų neturėti įsiskolinimų atitinkamam pardavėjui, bet galėtų turėti įsiskolinimų valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba atvirkščiai. Kyla abejonių, ar minėtas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir galėtų būti vertintinas kaip socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus. Ketvirta, kriterijus „ūkio subjekto per paskutinius metus aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims įsigytos medienos galutinių gaminių gamyboje susidarę suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui gaminio yra mažesni nei vidutiniai kitų ūkio subjektų, kurie per pastaruosius metus Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas yra įsigiję medienos“ savo turiniu nėra aiškus: neaišku, kokį laikotarpį apimtų projekto nuostatų formuluotės „per paskutinius metus“ ir
„per pastaruosius metus“; kaip būtų suprantamos formuluotės „įsigytos
medienos“, „įsigiję medienos“ (ar turima omenyje aukcione įsigyta žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos, ar kas kita); nėra aiškus sąvokų „galutinių gaminių“ ir „gaminių“ turinys. Be to nėra aišku, kiek „mažesni nei vidutiniai“ turi būti „suminiai transportavimo CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui“, kad būtų taikomas šis kriterijus, kas ir kaip apskaičiuos tokius „išmetimus“ (įskaitant ir „vidutinius išmetimus“), ar šie transportavimo „išmetimai“ būtų skaičiuojami gabenant aukcione „įsigytą medieną“, ar gabenant galutinius medienos gaminius.
Penkta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad, abejotina, ar šias nuostatas pagal jų turinį galima laikyti kriterijumi, o ne aukciono sąlyga, nurodančia, kad ūkio subjektas pirmumo teise gali įsigyti „ne daugiau nei 10 % didesnį medienos kiekį nei įsigijo per paskutinius vienerius kalendorinius metus“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokios medienos ir kur įsigytos (aukcione ar ir iš kitų šaltinių) kiekis turimas omenyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena ir
(ar) miško kirtimo liekanos pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, atitinkantiems įstatyme nustatytus socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus, kodėl kiti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjai, neatitinkantys bent vieno nustatyto kriterijaus, vykdantys kitokią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.).
Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas priklausytų nuo asmens ūkinės veiklos apimties (visos įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kitimo liekanų panaudojimo galutiniams medienos gaminiams gaminti), ūkio subjekto arba jo darbuotojų, sumokėtų Lietuvos Respublikai mokesčių ir socialinio draudimo įmokų dydžio, galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę. Be to, šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į projekto 1 straipsnio
apibrėžti sąvoką „ūkio subjektas“. Pagal šias projekto nuostatas ūkio subjektas būtų suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad „ūkio subjektas - fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatų nėra aišku, kokie viešojo administravimo subjektai prižiūrėtų ūkio subjektų, įsigyjančių pirmumo teise parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, veiklą, vertintų šių ūkio subjektų atitiktį įstatyme nustatytiems socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijams ir pan., taip pat neaišku, kokie viešojo administravimo subjektai kontroliuotų vykdomus aukcionus. 2. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - valstybinių miškų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimą. Pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio
pusmetinėms sutartims sudaryti pardavimo aukcionuose pirmiausia varžytis galėtų tie ūkio subjektai, kurie atitinka projekte siūlomus nustatyti kriterijus. Aukcione dalyvautų visi ūkio subjektai, atitinkantys socialinės ekonominės naudos šaliai ir klimatui kriterijus. Kiti asmenys dėl galimybės sudaryti žaliavinės medienos ir miško kirtimo lieknų pirkimo ilgalaikes ir pusmetines sutartis galimai galėtų varžytis kituose žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimo aukcionuose. Tokiu būdu galimi atvejai, kai už žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas valstybei būtų sumokama ne pati didžiausia kaina, nes didžiausia kaina, manytina, gali būti nustatyta tik tokiuose aukcionuose, kuriuose galėtų dalyvauti ir tarpusavyje varžytis visi norintys ūkio subjektai. Todėl valstybė galėtų patirti nuostolių.
Diskutuotina, ar atsižvelgus į galimų nuostolių dydį, jie būtų mažiau reikšmingi lyginant su projekto aiškinamajame rašte nurodyto projekto tikslo – padidinti valstybiniuose miškuose išauginamos medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai, siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, pasiekimu. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas aukščiau minėtą Konstitucijos nuostatą savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d.,
svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas (1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, nėra pakankamai aišku, ar tam, kad ūkio subjektas pirmiausia galėtų įsigyti aukcione parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, jis turėtų atitikti visus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 - 6 punkte nustatytus kriterijus. Taip pat minėta, kad galimas nevienodas projekto nuostatų aiškinimas taikant įstatymą.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu aukcionuose parduodamos valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanos būtų parduodamos ne už aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, bet tik projekte siūlomus nustatytus kriterijus atitinkantiems subjektams už jų aukcione pasiūlytą kainą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų vertinamas kaip valstybės pagalba medienos ūkio sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams, nes jiems būtų sudarytos sąlygos gauti išskirtinę ekonominę naudą, kai įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos, tokia nauda nebūtų atsiradusi, o teikiama priemonė galimai būtų vertinama kaip selektyvi. Atkreipiame dėmesį, kad visus valstybės pagalbos kriterijus, kurie yra nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) 107 straipsnio 1 dalyje, atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį apie ją pranešus Europos Komisijai nuostatas ir gavus jos pritarimą. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos formuluotė ,,miškų urėdija (urėdijos)“ neatitinka Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo nuostatų. Iš šios formuluotės nėra aišku, kiek konkrečiai miškų urėdijų gali veikti Lietuvoje.
Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, inter alia atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti. Atsižvelgiant į tai, bei į galiojančiame Miškų įstatyme vartojamas sąvokas, formuluotė ,,miškų urėdija (urėdijos)“ tikslintina, atsisakant nuostatos ,,(urėdijos)”. 4. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, po žodžio „Vyriausybė“ įrašant žodžius
„ar jos įgaliota institucija“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Miškų
įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4471), kuriuo Miškų įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto – žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimą ūkio subjektams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 7.
valstybės turtu – valstybinių miškų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 8. Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio
projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, yra susijęs su valstybės valdomų ūkio subjektų ūkine veikla, suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams. Kaip jau buvo minėta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. 9.
į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2 IR 7
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto ir atitinka visus šiuos kriterijus:
1) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui pagal sutartis sudarytas ankstesnių aukcionų žaliavinei medienai įsigyti pagrindu, yra įvykdęs visus mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai;
2) ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų;
3) ūkio subjektas per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos yra dalyvavęs aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ar trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas ir sudaręs ilgalaikę, pusmetinę ar trumpalaikę sutartį.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir
laisvę” dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Projekto 2 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto ir atitinka visus šiuos kriterijus:
1) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui pagal sutartis sudarytas ankstesnių aukcionų žaliavinei medienai įsigyti pagrindu, yra įvykdęs visus mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai;
2) ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų;
3) ūkio subjektas per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos yra dalyvavęs aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ar trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas ir sudaręs ilgalaikę, pusmetinę ar trumpalaikę sutartį.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir
laisvę” dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.
Konstitucijos nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės bei būdai jai apsaugoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d.,
teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, ar ne, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos galėtų atitikti ribotas skaičius ūkio subjektų, pastariesiems suteikiant pirmenybės teisę įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.
Taigi įstatymas atitinkamai ūkio subjektų grupei suteiktų palankesnes sąlygas lyginant su kitais ūkio subjektais įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, tokiu būdu užtikrinant jiems ilgalaikį, pastovų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų tiekimą, reikalingą tokių ūkio subjektų vykdomai ūkinei veiklai vykdyti. Pastebėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas reguliavimas atitinka ir Europos Sąjungos miškų strategiją, kuriose siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2), tačiau projekte nėra nuostatų, kurios įpareigotų projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančius ūkio subjektus aukcione įsigytą medieną naudoti medienos gaminių gamybai. Kyla abejonių, ar projekto nuostatomis siūlomi nustatyti kriterijai, nuo kurių priklauso ūkio subjekto pirmenybės teisė, yra konstituciškai pagrįsti. Be to, kai kurių kriterijų turinys nėra pakankamai aiškus. Pirma, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūlomas nustatyti kriterijus, pagal kurį aukcione pirmenybės teisę pirkti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turėtų teisę metus iki aukciono organizavimo aukcionuose jau dalyvavę ir tokios medienos pirkimo ilgalaikes, pusmetines ar trumpalaikes sutartis sudarę ūkio subjektai.
Taikant šį kriterijų, manytina, vienai ūkio subjektų grupei būtų sudaromos išskirtinės sąlygos apsirūpinti jų ūkinei veiklai reikalinga mediena, apsunkinant galimybes medienos perdirbimo veikla (medienos gaminių gamyba) užsiimti bei į rinką patekti naujai įsteigtoms įmonėms, kurios pirmenybės įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas neturėtų, taip pat ūkio subjektams, kurie žaliavine mediena ir (ar) miško kirtimo liekanas, reikalingus jų ūkinei veiklai vykdyti būti įsigiję ne aukcionuose, bet kitais būdais. Kyla abejonių, ar pastarasis kriterijus konstituciškai pagrįstas, nes jis suteiktų išskirtines teises atskirai ūkio subjektų grupei aukcione įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas vien dėl medienos įsigijimo būdo, kuriuo jie apsirūpindavo mediena praeityje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad per minėtą vienerių metų laiko tarpą aukcionuose įsigytą medieną ūkio subjektai galėjo ir eksportuoti ar perleisti kitiems asmenims, t. y. jos nenaudoti medienos gaminių gamybai. Taigi pirmenybės teisė aukcionuose įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas galėtų būti suteikta ūkio subjektams, kurie iki aukciono organizavimo, įsigaliojus įstatymui, būtų vykdę išskirtinai tik valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksportą ar perpardavimą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą, o Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių, tačiau kiek įmonių galėtų atitikti projekte siūlomus nustatyti kriterijus nėra nurodoma. Antra, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūlomas nustatyti kriterijus „ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų“ savo turiniu nėra aiškus: nėra aišku, kiek „mažesni nei vidutiniai“ turi būti „suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui“, kad ūkio subjektas atitiktų šį kriterijų, kas apskaičiuos tokius „išmetimus“ (įskaitant ir „vidutinius išmetimus“), ar šie transportavimo „išmetimai“ būtų skaičiuojami gabenant aukcione „įsigytą medieną“, ar gabenant medieną, kuri įsigyta kitu būdu. Be to, tam, kad nustatyti, kurio aukciono dalyvio medienos transportavimo CO2 išmetimai yra mažesni už kitų aukciono dalyvių atitinkamus CO2 išmetimus, kiekvienas aukciono dalyvis iki aukciono organizavimo pradžios turėtų pateikti atitinkamą informaciją. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai aukciono dalyvis pats medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos nevykdytų, bet naudotųsi kitų ūkio subjektų vykdomomis medienos transportavimo paslaugomis.
Tokiu atveju, manytina, kad medienos transportavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų medienos transportavimo CO2 išmetimus ūkio subjektas, siekiantis aukcione įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, aukcionui negalėtų pateikti. Pastaruoju atveju kyla abejonių, ar vertinamasis kriterijus dera su asmenų lygiateisiškumo principu, nes diskriminuotų ūkio subjektus, kurie patys įsigytos medienos iki jos apdirbimo vietos netransportuotų, nors tokios medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos CO2 išmetimai galėtų būti ir mažesni nei kitų aukciono dalyvių. Be to, šiose projekto nuostatose tikslintina formuluotė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarką“, joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos“, o prieš žodį „tvarką“ įrašant žodį „nustatytą“. Trečia, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punkto kriterijus, pagal kurį ūkio subjektas pirmumo teisę įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turėtų tuo atveju, jeigu nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai, kelia abejonių. Pagal projekto nuostatas pirmumo teisę įsigyti aukcione parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turėtų ir iš ankstesnio aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo pašalinti ūkio subjektai, jeigu nuo pašalinimo praėjo mažiau kaip 5 metai, t. y. galėtų būti praėjusi viena diena ar savaitė, ar kitas santykinai trumpas laiko tarpas. Siekiant to išvengti, manytina, kad nuostatą ,,mažiau kaip 5 metai” reikėtų pakeisti nuostata ,,daugiau kaip 5 metai”.
Be to, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatas, projekto nuostatos
„pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio
pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai“ tikslintinos, vietoj žodžio „ar“ įrašant žodį „ir“. Ketvirta, projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį, pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto, nėra pakankamai aiški. Neaišku, kam konkrečiai ūkio subjektas turėtų įsipareigoti nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 - 3 punktuose siūlomi nustatyti kriterijai būtų taikomi ūkio subjektams, siekiantiems aukcionuose įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus, kodėl kiti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjai, neatitinkantys bent vieno nustatyto kriterijaus, bet vykdantys tokią pačią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas priklausytų nuo asmens iki aukciono vykdyto žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo būdo, jos transportavimo būdo galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Medienos perpardavimas - aukcionuose įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims jos neapdirbus.
Žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų paruošimas transportavimui ir (arba) apsauga nuo kenkėjų (išvežimas, apdorojimas insekticidais, nužievinimas ir kt.) yra medienos perpardavimo veiklos dalis.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, pagal siūlomą sąvokos ,,medienos perpardavimas” apibrėžimą medienos perpardavimu būtų laikomas bet kuriame aukcione Lietuvoje ar užsienio valstybėse įsigytos tiek valstybei, tiek privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančios žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad iš sąvokos apibrėžimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis medienos perpardavimas siejamas tik su aukcionuose įsigytos ir neapdirbtos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimu kitiems ūkio subjektams arba fiziniams asmenims. Jeigu turimi omenyje projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodyti valstybinės žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo aukcionai ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti, tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų paruošimas transportavimui ir (arba) apsauga nuo kenkėjų (išvežimas, apdorojimas insekticidais, nužievinimas ir kt.) būtų laikoma medienos perpardavimo veiklos dalis, kelia abejonių. Manytina, kad žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas prieš jas perdirbant taip pat gali reikėti paruošti transportavimui ir (arba) apsaugoti nuo kenkėjų.
Taigi aukcione įsigytą medieną perdirbti siekiančiam ūkio subjektui atlikus bet kurį iš šių veiksmų, būtų laikoma, kad jis užsiima medienos perpardavimo veikla. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas proporcingas siekiamam tikslui ir projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi 32 struktūrines dalis, o ne 35, kaip nurodyta projekto 1 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos tikslintinos. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jei ūkio subjektas teikdamas duomenis dalyvauti aukcione pirmumo teise ar jo metu nuslėpė informaciją ar pateikė neteisingą informaciją apie šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus ar buvo nustatyta, kad jis faktiškai vykdė medienos perpardavimo ir
(ar) eksporto veiklą, ir aukciono priežiūrą bei kontrolę vykdanti institucija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, – ūkio subjektas pašalinamas iš aukciono be teisės dalyvauti aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmumo teise pagal šio straipsnio 6 dalį 5 metus. Jo ilgalaikė ar pusmetinė sutartis nutraukiama, sumokant 20 procentų baudą nuo įsigytos medienos vertės“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurio subjekto sprendimu ūkio subjektas būtų šalinamas iš valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimo aukciono. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo vykdomiems aukcionams bei po įstatymo įsigaliojimo sudarytų žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ilgalaikių ir pusmetinių pardavimo sutarčių nutraukimui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų pašalintas šis neaiškumas. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios ilgalaikės ar pusmetinės sutartys (iki aukciono sudarytos ar kokios kitos) būtų nutraukiamos, jei ūkio subjektas pažeidė aukciono tvarką ir yra šalinamas iš aukciono dar net nespėjus sudaryti sutarčių, pavyzdžiui, ūkio subjektas
„teikdamas duomenis dalyvauti aukcione <...> ar jo metu nuslėpė
informaciją ar pateikė neteisingą informaciją apie šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kriterijus“. Ketvirta, nuostata ,,sumokant 20 procentų baudą nuo įsigytos medienos vertės” tikslintina, nes nėra aišku, kuris subjektas ir kam turėtų sumokėti nustatyto dydžio baudą. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti būtent tokio - 20 procentų - dydžio baudą. Taip pat, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostata ,,nuo įsigytos medienos vertės” nereikėtų keisti nuostata ,,nuo įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų vertės”. Penkta, projekto nuostatų formuluotės „aukciono priežiūrą bei kontrolę vykdanti institucija“ turinys nėra aiškus, nes, neaišku, ar, turimas omenyje projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytas Aplinkos apsaugos departamentas, atsakingas „už ūkio subjektų atitikimo šio straipsnio 6 dalyje nustatytiems kriterijams ir jų įsipareigojimų vykdymo kontrolę“, ar turima omenyje kokia kita institucija. Projekto nuostatas reikėtų tikslinti, aiškiai įvardijant kokios institucijos ir kokią ūkio subjekto veiklos priežiūrą vykdo. 5.
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostatos redaguotinos kalbiniu aspektu. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4471), kuriuo Miškų įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. 7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto – žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimą ūkio subjektams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 8. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybinių miškų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pardavimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 9.
straipsnio 1 dalies 4, 19 ir 21 punktuose atitinkamai nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, yra susijęs su valstybės valdomų ūkio subjektų ūkine veikla, suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
NR. I-671 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-402(2) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Morgana Danielė pavaduojanti Aušrinę Amonaitę, Irena Hasse, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-292 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto ir atitinka visus šiuos kriterijus:
1) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui pagal sutartis sudarytas ankstesnių aukcionų žaliavinei medienai įsigyti pagrindu, yra įvykdęs visus mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai;
2) ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų;
3) ūkio subjektas per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos yra dalyvavęs aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ar trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas ir sudaręs ilgalaikę, pusmetinę ar trumpalaikę sutartį.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
„įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių
priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Projekto 2 straipsniu Miškų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymas) 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto ir atitinka visus šiuos kriterijus:
1) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui pagal sutartis sudarytas ankstesnių aukcionų žaliavinei medienai įsigyti pagrindu, yra įvykdęs visus mokestinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai;
2) ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų;
3) ūkio subjektas per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos yra dalyvavęs aukcionuose ilgalaikėms, pusmetinėms ar trumpalaikėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas ir sudaręs ilgalaikę, pusmetinę ar trumpalaikę sutartį.“ Manytina, kad teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
„įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę” dėl šių
priežasčių: Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, o įstatymas „saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę.
Konstitucijos nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės bei būdai jai apsaugoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu valstybei suteikiama teisė reguliuoti privačių ūkio subjektų veiklą nustatant žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirmumo įsigijimo eilę priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, ar ne, tokiu būdu dirbtinai ribojant konkurencingą ūkio subjektų elgesį žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų pardavimo rinkoje ir pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos galėtų atitikti ribotas skaičius ūkio subjektų, pastariesiems suteikiant pirmenybės teisę įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.
Taigi įstatymas atitinkamai ūkio subjektų grupei suteiktų palankesnes sąlygas lyginant su kitais ūkio subjektais įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, tokiu būdu užtikrinant jiems ilgalaikį, pastovų žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų tiekimą, reikalingą tokių ūkio subjektų vykdomai ūkinei veiklai vykdyti. Pastebėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas reguliavimas atitinka ir Europos Sąjungos miškų strategiją, kuriose siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams (Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija
(ar) miško kirtimo liekanas turėtų teisę metus iki aukciono organizavimo aukcionuose jau dalyvavę ir tokios medienos pirkimo ilgalaikes, pusmetines ar trumpalaikes sutartis sudarę ūkio subjektai.
Taikant šį kriterijų, manytina, vienai ūkio subjektų grupei būtų sudaromos išskirtinės sąlygos apsirūpinti jų ūkinei veiklai reikalinga mediena, apsunkinant galimybes medienos perdirbimo veikla (medienos gaminių gamyba) užsiimti bei į rinką patekti naujai įsteigtoms įmonėms, kurios pirmenybės įsigyti aukcionuose parduodamą valstybei nuosavybės teise priklausančią žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas neturėtų, taip pat ūkio subjektams, kurie žaliavine mediena ir (ar) miško kirtimo liekanas, reikalingus jų ūkinei veiklai vykdyti būti įsigiję ne aukcionuose, bet kitais būdais. Kyla abejonių, ar pastarasis kriterijus konstituciškai pagrįstas, nes jis suteiktų išskirtines teises atskirai ūkio subjektų grupei aukcione įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas vien dėl medienos įsigijimo būdo, kuriuo jie apsirūpindavo mediena praeityje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad per minėtą vienerių metų laiko tarpą aukcionuose įsigytą medieną ūkio subjektai galėjo ir eksportuoti ar perleisti kitiems asmenims, t. y. jos nenaudoti medienos gaminių gamybai. Taigi pirmenybės teisė aukcionuose įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas galėtų būti suteikta ūkio subjektams, kurie iki aukciono organizavimo, įsigaliojus įstatymui, būtų vykdę išskirtinai tik valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų eksportą ar perpardavimą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad medienos perdirbimo pramonė Lietuvos ekonomikoje užima svarbią vietą, o Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo virš 1000 įmonių, tačiau kiek įmonių galėtų atitikti projekte siūlomus nustatyti kriterijus nėra nurodoma. Antra, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūlomas nustatyti kriterijus „ūkio subjekto per paskutinius metus iki aukciono organizavimo dienos susidarę suminiai transportavimo iki medienos apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarką, yra mažesni nei vidutiniai kitų aukcione dalyvaujančių ūkio subjektų“ savo turiniu nėra aiškus: nėra aišku, kiek
„mažesni nei vidutiniai“ turi būti „suminiai transportavimo iki medienos
apdirbimo vietos CO2 išmetimai 1 kubiniam metrui“, kad ūkio subjektas atitiktų šį kriterijų, kas apskaičiuos tokius „išmetimus“ (įskaitant ir
„vidutinius išmetimus“), ar šie transportavimo „išmetimai“ būtų skaičiuojami
gabenant aukcione „įsigytą medieną“, ar gabenant medieną, kuri įsigyta kitu būdu. Be to, tam, kad nustatyti, kurio aukciono dalyvio medienos transportavimo CO2 išmetimai yra mažesni už kitų aukciono dalyvių atitinkamus CO2 išmetimus, kiekvienas aukciono dalyvis iki aukciono organizavimo pradžios turėtų pateikti atitinkamą informaciją. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai aukciono dalyvis pats medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos nevykdytų, bet naudotųsi kitų ūkio subjektų vykdomomis medienos transportavimo paslaugomis.
Tokiu atveju, manytina, kad medienos transportavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų medienos transportavimo CO2 išmetimus ūkio subjektas, siekiantis aukcione įsigyti žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas, aukcionui negalėtų pateikti. Pastaruoju atveju kyla abejonių, ar vertinamasis kriterijus dera su asmenų lygiateisiškumo principu, nes diskriminuotų ūkio subjektus, kurie patys įsigytos medienos iki jos apdirbimo vietos netransportuotų, nors tokios medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos CO2 išmetimai galėtų būti ir mažesni nei kitų aukciono dalyvių. Be to, šiose projekto nuostatose tikslintina formuluotė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarką“, joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos“, o prieš žodį „tvarką“ įrašant žodį „nustatytą“. Trečia, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punkto kriterijus, pagal kurį ūkio subjektas pirmumo teisę įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas turėtų tuo atveju, jeigu nebuvo pašalintas iš aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai, kelia abejonių. Pagal projekto nuostatas pirmumo teisę įsigyti aukcione parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turėtų ir iš ankstesnio aukciono dėl aukciono tvarkos pažeidimo pašalinti ūkio subjektai, jeigu nuo pašalinimo praėjo mažiau kaip 5 metai, t. y. galėtų būti praėjusi viena diena ar savaitė, ar kitas santykinai trumpas laiko tarpas. Siekiant to išvengti, manytina, kad nuostatą ,,mažiau kaip 5 metai” reikėtų pakeisti nuostata ,,daugiau kaip 5 metai”.
Be to, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio
tvarkos pažeidimo ar nuo tokio pašalinimo praėjo mažiau nei 5 metai“ tikslintinos, vietoj žodžio „ar“ įrašant žodį „ir“. Ketvirta, projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį, pirmumo teisę aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti ir įsigyti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas turi ūkio subjektai, kurie įsipareigoja nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto, nėra pakankamai aiški. Neaišku, kam konkrečiai ūkio subjektas turėtų įsipareigoti nevykdyti medienos perpardavimo ir (arba) eksporto. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pirmoji pastraipa tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 – 3 punktuose siūlomi nustatyti kriterijai būtų taikomi ūkio subjektams, siekiantiems aukcionuose įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nėra grindžiamos objektyviais argumentais, konstituciškai pagrįstais kriterijais, kodėl žaliavinė mediena ir (ar) miško kirtimo liekanos pirmiausiai gali būti parduodama ūkio subjektams, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus, kodėl kiti žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkėjai, neatitinkantys bent vieno nustatyto kriterijaus, bet vykdantys tokią pačią ūkinę veiklą ar veikiantys kitose valstybėse, turėtų būti diskriminuojami jų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį pirmumo teisė įsigyti žaliavinę medieną ir
(ar) miško kirtimo liekanas priklausytų nuo asmens iki aukciono vykdyto žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo būdo, jos transportavimo būdo galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ribotų konkurenciją žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų rinkoje, neproporcingai suvaržytų verslo laisvę. Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas dėl panašaus Miškų įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIVP-402), kuriuo siūloma privilegijos tik tam tikroms įmonėms, 2021-05-26 vienbalsiai buvo pasisakęs, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Svarstomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-402(2), kurio nuostatos taip pat išskiria tam tikras įmonių grupes. Dėl šio projekto Nr. XIVP-402(2) 2021 m. liepos 5 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi antikorupcinį vertinimą, padarė išvadą, kad Projekto Nr.
XIVP-402(2) „siūlomas teisinis reglamentavimas galimai neužtikrintų siekiamų tikslų įgyvendinimo, sudarytų sąlygas ūkio subjektų nesąžiningai veiklai ir būtų naudingi tik atskiriems ūkio subjektams ar siauroms interesų grupėms. Dalis Projekto nuostatų taip pat diskutuotinos dėl galimų sąlygų dviprasmiškumams jas įgyvendinant, teisinio aiškumo kaip jos turėtų būti įgyvendinamos Projekto priėmimo atveju. Taip pat kyla abejonių, ar Projektu numatomi subjektai, kuriems pavedamos ūkio subjektų atitikties kriterijams užtikrinimo funkcijos, gebės objektyviai šias funkcijas įgyvendinti[1].“ (STT išvada įstatymų projektų registre pridėta prie su projektu susijusių dokumentų). Konkurencijos Taryba 2021 m. birželio 28 d. Seimui pateikė šio projekto vertinimo išvadą, kurioje nurodoma: „(6) Taigi nagrinėjamu atveju Projektu Nr. XIVP-402(2) siūlomas reguliavimas teikia privilegijas vieniems ūkio subjektams, diskriminuodamas kitus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[2].
Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, jog šių reikalavimų privaloma laikytis net ir tais atvejais, kai diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas siūlomas siekiant bendros tautos gerovės.
(7) Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis minėtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, Projekto rengėjams pasirinktinai išskyrus tam tikras ūkio subjektų grupes ir siūlant joms suteikti privilegiją turėti pirmumą įsigyjant žaliavas, turi būti griežtai paisoma reikalavimo pagrįsti tokio siūlymo tikslingumą ir pasirinktų priemonių proporcingumą.“ (Ši Konkurencijos Tarybos išvada įstatymų projektų registre pridėta prie su projektu susijusių dokumentų). Atsižvelgiant į neigiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos Tarybos išvadas, manytina, kad išskirti tam tikrą grupę įmonių pagal projekte siūlomus kriterijus ir sudaryti didžiosioms įmonėms išskirtines sąlygas kitų ūkio subjektų atžvilgiu, taip pat sąlygas elgtis nesąžiningai būtų teisiškai nepagrįsta ir tokioms įmonėms pozityvioji diskriminacija, manytina, neturėtų būti taikoma, todėl šio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-402(2) nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-402(2)) 2 straipsnio nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas< ...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.”
4Balsavimo rezultatai: už –3 , prieš – 2, susilaikė – 1. Balsavimo rezultatus lėmė Komiteto
pirmininko balsas. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Tokią prielaidą leidžia daryti Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos analizės ir vertinimai, kurių metu buvo nustatyti ne tik aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas vykdančių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, bet ir konkrečių veiklos atvejų trūkumai. Prieiga internetu: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2019/12/av_aad_patikrinimai.pdf; https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/aad_utena-ir-panevezys-kra.pdf [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03.