Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 15 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Gyvenamosios paskirties objektų statytojai (vystytojai) atleidžiami nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji gali būti proporcingai sumažinama, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis kartu su projektuojamu objektu projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos priedangos.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Viktoras Pranckietis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vykstant Rusijos karui Ukrainoje, mūsų šalyje būtini infrastruktūros pokyčiai, nuolat kalbama apie priedangas, kuriose, esant pavojui, pastato gyventojai galėtų pasislėpti. Iki šiol Lietuvoje trūksta tokios paskirties objektų, kurie karinių veiksmų atveju padėtų apsaugoti ir išvengti civilių gyventojų aukų. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato lengvatos statybų vystytojams, kurie, projektuodami ir statydami gyvenamuosius namus, projektuotų ir statytų priedangas. Užskaičius infrastruktūros plėtros įmokos lėšas, būtų iš dalies kompensuojama ir skatinama priedangų statyba ir įrengimas, statant gyvenamos paskirties objektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu statybų vystytojai, projektuodami ir vykdydami objektų statybą, privalo vadovautis statybos reglamentu ir kitais teisės aktais apibrėžtomis nuostatomis, tačiau teisės aktai nenumato reikalingų lėšų užskaitymo, mažinimo ar kompensavimo tvarkos, vykdant priedangų projektavimą, statymą ir įrengimą kartu su projektuojamu objektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu yra papildomas LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnis nauja 6 dalimi, kuria siekiama įteisinti galimybė gyvenamosios paskirties statytojus (vystytojus) atleisti arba sumažini infrastruktūros įmokos dydį, jei kartu su objektu, statomos ir (ar) įrengiamos priedangos. Įstatymo pataisa siekiama vystytojus skatinti projektuoti ir statyti priedangas projektuojant ir statant gyvenamos paskirties objektus. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos neturės priimti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „priedangos“,
„infrastruktūros“, „statytojai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Seimo narys Viktoras Pranckietis
2024-07-05 Nr. XIVP-4008 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Savivaldybių infrastruktūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnį papildyti 6 dalimi, nustatant, kad gyvenamosios paskirties objektų statytojai (vystytojai) atleidžiami nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji gali būti proporcingai sumažinama, kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis kartu su projektuojamu objektu projektuojamos, statomos ir (ar) įrengiamos priedangos. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projekte reikėtų nurodyti atvejus, kuriems esant, gyvenamosios paskirties objektų statytojai (vystytojai) būtų atleidžiami nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, o kuriais – įmoka būtų proporcingai mažinama. Antra, nuostata „savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka proporcingai mažinama“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka būtų mažinama priedangos projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo darbų kaina, ar proporcingas mažinimas turėtų būti suprantamas kitaip. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Trečia, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl tik gyvenamosios paskirties objektų statytojai (vystytojai) būtų atleidžiami nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo arba ši įmoka jiems būtų proporcingai mažinama, kai jie objekte stato ar įrengia priedangas, o kitų paskirčių pastatų (pavyzdžiui, visuomeninės, sveikatos, švietimo ir mokslo paskirties ir pan.) statytojai (vystytojai), kai jie šiuose pastatuose stato ar įrengia priedangas, nuo minėtos įmokos nebūtų atleidžiami arba jiems ji nebūtų proporcingai mažinama. Kita vertus, nėra aišku ir kodėl nuo įmokos siūloma atleisti ar ją proporcingai mažinti tik tokiems statytojams (vystytojams), kurie statytų priedangas, o tie statytojai (vystytojai), kurie statytų ar įrengtų slėptuves ar kolektyvinės apsaugos statinius, nuo minėtos įmokos nebūtų atleidžiami ar ši įmoka jiems nebūtų proporcingai mažinama. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslingumas. Ketvirta, pagal projektu siūlomos nuostatos turinį, manytina, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnis turėtų būti pildomas 3¹, o ne 6 dalimi. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m, gruodžio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2419, kurio 14 straipsnyje Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir kuris įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad nuo 2024 m lapkričio 1 d. keičiamo įstatymo 15 straipsnis turės septynias struktūrines dalis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Šešta, projekte vartojama sąvoka „priedanga“, kuri nėra apibrėžiama keičiamame įstatyme. Kadangi ši sąvoka yra apibrėžiama Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje reikėtų nurodyti ir šį įstatymą. 2.
įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, taikydamas savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, keičiamame įstatyme įtvirtinus projektu siūlomas naujas nuostatas dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos dydžio nustatymo, neturėtų būti keičiama ir Vyriausybės nutarimu patvirtinta Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika. Tokiu atveju projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Kadangi projektu siūloma įtvirtinti dar vieną galimą atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atvejį, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiamos ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 1 punktas,
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 2 09 6350, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]