PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMo Nr. X-1404 24 straipsnio pakeitimo įstatymas
Pakeisti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų
sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnis kaip 100 metrų. yra 100 metrų, kai kapinių teritorija yra ne didesnė kaip 10 hektarų, 200 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 10 hektarų, bet ne didesnė kaip
ne didesnė kaip 40 hektarų“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mindaugas Skritulskas Kazys Starkevičius Andrius Kupčinskas Algirdas Stončaitis Justinas Urbanavičius Rasa Petrauskienė
DĖL Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nr. x-1404 24 straipsnio pakeitimo ir lietuvos respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nr.XIII-2166 3 priedo pakeitimo
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta steigiamų naujų kapinių ir plečiamų įsteigtų kapinių teritorijos sanitarinė apsaugos zona - 100 m., nepriklausomai nuo kapinių ploto dydžio. Žmonių palaikų laidojimo įstatymas riboja steigiamų naujų kapinių plotą, kuris neturi būti didesnis kaip 40 hektarų, įskaitant bendrojo naudojimo želdynų užimtą plotą. Būtent tokių didelių iki 40 hektarų kapinių steigimas šalia priemiesčių gyvenviečių, kurios dažnu atveju būtų panašaus dydžio kaip gyvenamieji kvartalai, turi didelę psichosocialinę reikšmę, mažina gyvenamosios vietovės patrauklumą, jos vertę. Todėl tokių didelių kapinių steigimas šalia gyvenamųjų namų kelia gyventojų nepasitenkinimą. Pažymėtina, kad iki 2020 m. visoms kapinėms, kurios gyventojams daro ne tik psichogeninę įtaką, bet kelia ir fizikinę taršą, galiojo 300 m. sanitarinės apsaugos zona. Siūloma sanitarinės apsaugos zonos dydį diferencijuoti, atsižvelgiant į kapinių ploto dydį. Atitinkamai keistinos ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos dėl sanitarinių apsaugos zonų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nustatytas 100 m. sanitarinės apsaugos dydis kapinių teritorijai, nepriklausomai nuo kapinių ploto dydžio. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad kapinėms, kurių teritorija iki 10 ha sanitarinės apsaugos dydis būtų 100 m., kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 10 ha, bet ne didesnė kaip 20 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 200 m., kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 20 ha, bet ne didesnė kaip 40 ha, sanitarinės apsaugos zona būtų 300 m. Tikimasi, kad sanitarinės apsaugos zonos kapinių tertorijai padidinimas ir diferencijavimas sumažins gyventojų nepasitenkinimą dėl didelių kapinių steigimo šalia gyvenviečių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymų projektų priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos priimti įstatymai korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymų įgyvendinimas neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus projektus kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymų įgyvendinimas nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "sanitarinė apsaugos zona", "kapinės". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Mindaugas Skritulskas Kazys Starkevičius Andrius Kupčinskas Algirdas Stončaitis Justinas Urbanavičius Rasa Petrauskienė Parašas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2024-07-01 Nr. XIVP-4006 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų sanitarinės apsaugos zonos dydis „yra 100 metrų, kai kapinių teritorija yra ne didesnė kaip 10 hektarų, 200 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 10 hektarų, bet ne didesnė kaip 20 hektarų,
kaip 40 hektarų“. Atkreipiame dėmesį, kad naujai steigiamų ir plečiamų įsteigtų kapinių analogiškus sanitarinės apsaugos zonų dydžius siūloma nustatyti kartu teikiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIIIP-2166 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4007 1 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paskirtis yra nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, jų dydžius ir panašiai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir, siekiant projekto tikslų, pakanka pakeisti tik atitinkamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent projekte nurodyto dydžio, o ne kito dydžio kapinių sanitarinės apsaugos zonų dydžius.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sanitarinės apsaugos zona yra aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomus nustatyti steigiamų kapinių ir plečiamų įsteigtų kapinių sanitarinės apsaugos zonų dydžius reikėtų įvertinti tuo aspektu, ar jie užtikrintų teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. 2. Projekto 1 straipsnio pavadinime ir pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „įstatymo“. 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2025-12-17
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Linas Jonauskas, Tomas Domarkas, Ligita Girskienė, Alvydas Mockus, Audrius Radvilavičius. Komiteto biuras: vedėja Aistrida Latvėnė, patarėjos Jolita Jakučionytė, Jurgita Malskaitienė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Giedrė Ričkutė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Daiva Mickutė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Asta Rokickienė, Architektūros ir statybos politikos grupės vadovė; Česlava Lisovska, Viceministrė; Laura Lukoševičienė, Būsto politikos grupės vadovė; Algė Staniūnaitė-Tonkich, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja, vykdanti Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo funkcijas; Vaiva Rumbutienė, Būsto politikos grupės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų sanitarinės apsaugos zonos dydis „yra 100 metrų, kai kapinių teritorija yra ne didesnė kaip 10 hektarų, 200 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 10 hektarų, bet ne didesnė kaip 20 hektarų, 300 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 20 hektarų, bet ne didesnė kaip 40 hektarų“.
Atkreipiame dėmesį, kad naujai steigiamų ir plečiamų įsteigtų kapinių analogiškus sanitarinės apsaugos zonų dydžius siūloma nustatyti kartu teikiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIIIP-2166 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4007 1 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo paskirtis yra nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, jų dydžius ir panašiai, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir, siekiant projekto tikslų, pakanka pakeisti tik atitinkamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent projekte nurodyto dydžio, o ne kito dydžio kapinių sanitarinės apsaugos zonų dydžius. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
zona yra aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomus nustatyti steigiamų kapinių ir plečiamų įsteigtų kapinių sanitarinės apsaugos zonų dydžius reikėtų įvertinti tuo aspektu, ar jie užtikrintų teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Pritarti Komitetas pritarė Vyriausybės 2024-12-04 Nutarime Nr. 1041 išdėstytiems argumentams (žr. šios išvados 5 lentelę), todėl įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-011
esmėje brauktini žodžiai „įstatymo“. Pritarti
siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01
Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-10-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4006 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-12-04 Nutarimas Nr. 1041 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybė nutaria:
palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4006 (toliau – ŽPLĮ projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį atsisakant steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų sanitarinės apsaugos zonos dydį nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nustatyta tvarka ir atsisakant riboti minimalų dydį ir nustatyti, kad jis „yra 100 metrų, kai kapinių teritorija yra ne didesnė kaip 10 hektarų, 200 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 10 hektarų, bet ne didesnė kaip 20 hektarų, 300 metrų, kai kapinių teritorija yra didesnė kaip 20 hektarų, bet ne didesnė kaip 40 hektarų“. Vadovaujantis SŽNSĮ 1 straipsnio nuostatomis, šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, t. y. nustato sanitarinės apsaugos zonų dydžius arba nurodo jų nustatymo pagrindus. Įvertinus SŽNSĮ nustatytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad SŽNSĮ nenumatyta, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatyme galėtų būti reglamentuojamas sanitarinės apsaugos zonų nustatymas.
ŽPLĮ projekte pateiktas pasiūlymas atsisakyti galiojančios Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos dėl steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų sanitarinės apsaugos zonos dydžio nustatymo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyta tvarka ir nustatyti konkrečius sanitarinės apsaugos zonos dydžius neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, nes dubliuoja SŽNSĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą ir yra perteklinis. 1.2. ŽPLĮ projektu siūloma galiojančią Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatą, nustatančią, kad steigiamų naujų kapinių, taip pat įsteigtų kapinių plečiamų teritorijų sanitarinės apsaugos zonos dydis „negali būti mažesnis kaip 100 metrų“, pakeisti nuostatomis dėl sanitarinės apsaugos zonos dydžių nustatymo juos diferencijuojant pagal kapinių dydį. Vadovaujantis SŽNSĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis sanitarinės apsaugos zonų nustatymo pagrindus, sanitarinės apsaugos zonos dydis nurodytas įstatyme arba gali būti nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Atsižvelgiant į SŽNSĮ 51 straipsnio 5 dalį, sanitarinės apsaugos zonos dydis šiuose dokumentuose, atlikus konkrečios ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, gali būti fiksuojamas sumažintas arba padidintas, todėl kapinės, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir nustačius mažesnį kaip 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos dydį, galėtų dar labiau priartėti prie gyvenamųjų teritorijų.
Atsižvelgus į tai, siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitiktų aiškinamajame rašte nurodyto įstatymų pakeitimo tikslo – mažinti gyventojų nepasitenkinimą. 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII‑2166 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4007 (toliau – SŽNSĮ projektas) dėl šių priežasčių:
nustatyti naujus (didesnius) steigiamų naujų kapinių, taip pat plečiamų įsteigtų kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydžius atsižvelgiant į kapinių teritorijos dydį, tačiau aiškinamajame rašte nėra argumentų, pagrindžiančių siūlomus nustatyti dydžius ir paaiškinančių, kaip nuo kapinių teritorijos dydžio priklauso galimas neigiamas planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai. Atsižvelgiant į tai, SŽNSĮ projekto teisinio reguliavimo tikslas nepagrįstas. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų, reiškiančių, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. 2.2.
steigiamos naujos kapinės ir plečiamos įsteigtos kapinės kelia gyventojų nepasitenkinimą dėl psichogeninės įtakos, nors galiojantis teisinis reguliavimas, aktualus atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir juo remiantis nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, nenumato, kad gyventojų nepasitenkinimas ar psichogeninė įtaka gyventojams yra veiksniai, darantys įtaką sanitarinės apsaugos zonos dydžio nustatymo kriterijams. Vadovaujantis SŽNSĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostata dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo aplink objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius, ir minėto straipsnio 3 dalies nuostatomis, atliekant poveikio sveikatai vertinimą ir nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, taikomas šis kriterijus – ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas nustatyti didesnį fiksuotą sanitarinės apsaugos zonos dydį dėl gyventojų nepasitenkinimo, o ne dėl fizikinių veiksnių prieštarautų galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintiems šių dydžių nustatymo pagrindams. 2.3.
vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatomis, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, o pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 14 straipsnį, savivaldybės lygmens bendrieji planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai, vietovės lygmens bendrieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms
Atsižvelgiant į tai, kad TPĮ 15 straipsnio
nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai teritorijų, skiriamų objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, išdėstymui turi būti nustatomi visai savivaldybės teritorijai ir gali būti detalizuojami vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, SŽNSĮ projekte pateiktas pasiūlymas neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, reikalaujančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas, kai siekiamų tikslų mažinti gyventojų nepasitenkinimą negalima pasiekti kitomis priemonėmis (pvz., kapinių, gyvenamųjų teritorijų išdėstymo reikalavimais, nustatytais kituose teisės aktuose – teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) nustatant padidintą kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį vadovaujantis SŽNSĮ 51 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis). Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kuria siūloma nepritarti įstatymo projektui, įstatymo projektą Nr. XIVP-4006 siūloma atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Linas Jonauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Linas Jonauskas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė