Projekto Nr. lyginamasis variantas
Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi:
„5. Asmuo, kuris pripažintas sulaužęs duotą
priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti skiriamas Ministru pirmininku, kai nuo sprendimo, kuriame konstatuotas priesaikos sulaužymas ir (ar) šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų“. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnį 5 dalimi:
priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti skiriamas ministru, kai nuo sprendimo, kuriame konstatuotas priesaikos sulaužymas ir (ar) šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo narys Vilius Semeška
projektO ir DĖL LIETUVOS
aiškinamasis raštAS
tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo Statute nėra jokių apribojimų asmeniui, kuris pripažintas sulaužęs duotą priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Toks asmuo, pagal dabartinį reguliavimą, gali būti skiriamas Ministru pirmininku arba ministru, renkamas Seimo pirmininku arba Seimo pirmininko pavaduotoju, Seimo Komitetų ir Komisijų pirmininku arba pavaduotoju. Atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir (ar) priesaikos sulaužymas kelia grėsmę teisinei valstybei ir jos santvarkai, nacionaliniam saugumu bei šalies reputacijai, siūloma bent dešimt metų nuo sprendimo priėmimo datos, tokiam asmeniui riboti galimybę užimti ypač svarbias ir atsakingas, lemiančias valstybės raidą, pareigas. Dar daugiau, pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir (ar) sulaužęs priesaiką asmuo, užimdamas aukščiau minėtas – vadovaujančias valstybėje pareigas – gali disponuoti jautria valstybės saugumui informacija, priiminėti teisės aktus, priimti vienasmenius sprendimus dėl valstybės asignavimų skirstymo, organizuoti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Tai yra akivaizdi rizika ir grėsmė, kad jau kartą šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir (ar) sulaužęs priesaiką asmuo, priimdamas svarbius sprendimus, gali toliau nesivadovauti ir griežtai nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų. Įtemptos geopolitinės padėties ir karo grėsmės akivaizdoje, valstybės vadovaujančias pareigas turėtų užimti tik nepriekaištingos reputacijos, patikimi asmenys, nepripažinti šiurkščiai pažeidę Konstitucijos ir (ar) sulaužę priesaikos.
Jau dabar valstybėje, daugumoje vadovaujamų pareigybių, įrašytas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau esamas teisinis reguliavimas leidžia net ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir (ar) sulaužius priesaiką užimti Ministro pirmininko, ministro, Seimo pirmininko ar Seimo pirmininko pavaduotojo, Komiteto ar Komisijos pirmininko arba pavaduotojo pareigas. Tai keistina, todėl ir teikiamas šis įstatymo projektas, atsižvelgiant į viešąjį interesą, nacionalinį saugumą, skaidrų bei racionalų skirstymą, kokybišką parlamentinę kontrolę, kovą su korupcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio papildymas 5, 10 straipsnio papildymas 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 9 pakeitimo, 46 ir 187 straipsnių papildymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir jį parengė Seimo narys Vilius Semeška. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo Statute nėra jokių apribojimų asmeniui, kuris pripažintas sulaužęs duotą priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Toks asmuo pagal dabartinį reguliavimą gali būti skiriamas Ministru pirmininku arba ministru, renkamas Seimo pirmininku arba Seimo pavaduotoju, Seimo Komitetų ir Komisijų pirmininku arba pavaduotoju. 4.
rezultatai Įstatymo projektais siūloma, kad, asmuo, kuris pripažintas sulaužęs duotą priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti skiriamas Ministru pirmininku arba ministru, Seimo pirmininku arba Seimo pirmininko pavaduotoju, renkamas Komiteto arba Komisijos pirmininku arba pavaduotoju, kai nuo sprendimo, kuriame konstatuotas priesaikos sulaužymas ir (ar) šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir turės teigiamos įtakos kovai su korupcija, kadangi Konstituciją šiurkščiai pažeidę ir (ar) priesaiką sulaužę asmenės dešimt metų negalės užimti aukštų pareigų Vyriausybėje ir Lietuvos Respublikos Seime. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Nėra. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų negauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Konstitucija“,
„Statutas“, „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, „Ministras pirmininkas“, „Seimo
pirmininkas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Vilius Semeška
2024-07-04 Nr. XIVP-3982 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto nuostatomis (1 ir 2 straipsniais) siūloma Vyriausybės įstatyme nustatyti reikalavimus Vyriausybės narių (Ministro Pirmininko ir ministrų) paskyrimui į pareigas. Pagal šiuos reikalavimus asmuo, kuris pripažintas sulaužęs duotą priesaiką ir (ar) šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti skiriamas Ministru pirmininku arba ministru, kai nuo sprendimo, kuriame konstatuotas priesaikos sulaužymas ir (ar) šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. Šis projekto siūlymas yra grindžiamas klaidinga prielaida esą, asmeniui, kuriam buvo pradėta apkaltos byla ir kuris Konstitucinio Teismo yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją (taigi ir sulaužęs duotą priesaiką) Konstitucijos 74 straipsnyje numatyti teisiniai padariniai dėl tokio asmens galimybės ateityje užimti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas (kurių ėjimo pradžia pagal Konstitucijos 93 straipsnį yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu) atsirastų dėl šio asmens atžvilgiu įsigaliojusio Konstitucinio Teismo sprendimo (kuriuo šis asmuo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką), o ne dėl Konstitucijos 74 straipsnyje numatyto Seimo sprendimo – pašalinti šį asmenį iš užimamų pareigų (ar panaikinti jo Seimo nario mandatą). Projektu siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu iškreipiama apkaltos instituto konstitucinė samprata, šis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 74 ir 107 straipsniams.
Konstitucinis apkaltos institutas yra įtvirtintas Konstitucijos 74 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta:
„Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus,
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą; konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados). Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
Aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 5 d. išvadose yra konstatavęs, kad:
Konstitucinis Teismas; Konstitucijoje jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms apkaltos procese įgaliojimai nenumatyti;
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;
Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą;
Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos
jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.
Aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 5 d. išvadose yra konstatavęs, kad:
Konstitucinis Teismas; Konstitucijoje jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms apkaltos procese įgaliojimai nenumatyti;
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;
Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, panaikinti jo Seimo nario mandatą;
Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos
jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis. Pagal Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų (ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas) už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.
Taigi, Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas asmeniui ateityje užimti Konstitucijoje numatytas pareigas (be kita ko, Ministro pirmininko ir ministro), kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, yra siejamas su Seimo sprendimu pašalinti asmenį iš užimamų pareigų (ar panaikinti jo Seimo nario mandatą), o ne su Konstitucinio Teismo išvada (sprendimu), kurioje konstatuota, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstitucijai (taigi ir sulaužė duotą priesaiką). Jeigu manoma, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla ir kuris Konstitucinio Teismo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją (taigi ir sulaužę priesaiką), konstitucinės sankcijos taikymo klausimą – pašalinimą iš užimamų pareigų (ar jo Seimo nario mandato panaikinimą) – turėtų spręsti ne Seimas - politinė atstovaujamoji institucija, o Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija, reikia keisti konstitucinį apkaltos modelį (Konstitucijos
direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]