Projekto lyginamasis variantas
, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 IR 241 STRAIPSNIŲ bei priedo PAKEITIMO ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais apibrėžtas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, terminas baigiasi to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, termino paskutine diena laikoma atitinkamai birželio trisdešimtoji ir mėnesio penkioliktoji diena. Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar švenčių dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Toks termino pabaigos skaičiavimas mutatis mutandis taikomas ir kadencijos termino pabaigai nustatyti. “2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2 .
Smurta s ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:“. 3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka .“
2. Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Jeigu atlikdamas susitarime dėl papildomo darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.“4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali per išbandymo terminą pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį.
Darbuotojas apie tai raštu įspėjęs įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo . Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.“5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios .“6 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.“
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami to darbdavio įmonėje;“. 8 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio bankroto šio kodekso
dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų taikymo ir šio kodekso nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai netaikomi.“
2. Papildyti 62 straipsnį 5 dalimi: „
5. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą1 .
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b )
už nelegalų darbą , už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c )
5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):1 ) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;2 ) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;3 ) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;4 ) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a ) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą; b )
už nelegalų darbą , už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; c )
5 ) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir arba nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra yra praėję treji metai;6 ) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nesumokėtų per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui , taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams;7 ) ji nustatyta tvarka pateikė Valstybinei darbo inspekcijai šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją;8 ) ne mažiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.
2. Darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad jis atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui, kad:1 ) darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;2 ) darbdavys neatitinka Kriterijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3 .
3. Jeigu Valstybinė darbo inspekcija iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateikė informacijos, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Jeigu darbdavys, vykdydamas šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, Valstybinei darbo inspekcijai nurodo, kad daugiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Jeigu Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad laikinojo įdarbinimo įmonė nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų kriterijų, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas nuo nustatymo dienos priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka kriterijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4 . Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, darbdavį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš šio sąrašo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5 .
5. Darbdavys, Valstybinei darbo inspekcijai išbraukus jį iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, iš naujo teikti prašymą patvirtinti, kad jis atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, gali ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo išbraukti įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo priėmimo dienos. “10 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos darbo dienos sutrumpinti darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą .“11 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su rašytiniu darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:“. 12 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Darbuotojui, kuris tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę į atostogas tiek pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“
2. Pakeisti 134 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“13 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamas ekonominės raidos tendencijas bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas , kartu įvertindama tokius kriterijus kaip perkamąją galią atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Lietuvos Respublikos trišalė taryba, rengdama rekomendaciją, aptaria šioje dalyje nurodytus kriterijus ir kitą informaciją, reikalingą minimaliajai mėnesinei algai nustatyti ir jos deramumui įvertinti . Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.“14 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 144 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį
2. Pakeisti 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio
. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“15 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 171 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai Juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių.“
2. Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą.
Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų̨ iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.“16 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 179 straipsnio 4 dalies 7 punktą. 7 ) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;17 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Darbdavių organizacijos turi teisę jungtis į aukštesnio lygmens darbdavių organizacijas (asociacijas, federacijas, konfederacijas, susivienijimus ir kita) , veikiančias nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmenimis .
Nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:1 ) turi juridinio asmens statusą;2 ) veikia kaip darbdavių organizacija nepertraukiamai bent trejus metus;3 ) turi savarankišką organizacinę struktūrą;4 ) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;5 ) darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;6 ) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;7 ) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;8 ) priklauso ES, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis .“18 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 193 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu: „5 ) darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones; “. 2 . Buvusius 193 straipsnio 5 dalies 5–9 punktus laikyti atitinkamai 6–10 punktais. 19 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) lygmens kolektyvines derybas ar gavusi šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos, kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės institucijos.“20 straipsnis. 222 straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai – darbo ginčų komisijos nariai – atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiu, kurį jie dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe. Jų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius ir jų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“21 straipsnis. 223 straipsnio pakeitimas Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „223 straipsnis. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės1 .
Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai Valstybinės darbo inspekcijos adresu privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu ar suformulavusi prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą , pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. 2 . Prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi būti nurodyta:1 ) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jo nėra, − gimimo data, gyvenamosios vietos adresas (jeigu darbo ginčą inicijuojanti šalis (ieškovas) prašo dokumentus gauti elektroniniu paštu, turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas), telefono ryšio numeris , mokėjimo sąskaitos numeris ;2 ) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jo nėra, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris;3 ) suformuluotas reikalavimas;4 ) aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas;5 ) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo rašytine tvarka;6 ) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas;7 ) prašymas dokumentus gauti elektroniniu paštu;8 ) pridedamų dokumentų sąrašas. 3 . Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teikiamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. 4 . 3. Vieną prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės gali pateikti ir kelių to paties darbdavio darbuotojų grupė, jeigu darbo ginčas dėl teisės kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu. 5 . 4. Jeigu prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, darbo ginčų komisija apie tai praneša ieškovui ir nustato 5 darbo dienų terminą pranešime išvardytiems trūkumams pašalinti.
Šis terminas skaičiuojamas nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. 6 . 5. Jeigu ieškovas iki darbo ginčų komisijos posėdžio raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. Prašyme nenagrinėti pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nurodomas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, o jei ieškovas jo neturi, – gimimo data. Jeigu ieškovas prašyme nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nepateikė šioje dalyje nurodytų duomenų, darbo ginčų komisija praneša ieškovui apie nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo galimybę šio straipsnio54 dalyje nustatyta tvarka.“22 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas Pakeisti 225 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos arba trūkumų pašalinimo dienos, jeigu buvo taikoma šio kodekso 223 straipsnio 4 dalis, nustato posėdžio datą, laiką ir terminą, per kurį atsakovas privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, šio kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos.“
Pakeisti 226 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Jeigu yra abiejų šalių raštu ar elektroniniu paštu pateiktas elektroniniu parašu šio kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pateiktas pasirašytas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant taikant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojų apklausa jų buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant taikant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).“24 straipsnis. 228 straipsnio pakeitimas Pakeisti 228 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos arba trūkumų pašalinimo dienos, jeigu buvo taikoma šio kodekso 223 straipsnio 4 dalis . Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.“25 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas Pakeisti 237 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tarpininkų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Į tarpininkų sąrašus ketverių metų kadencijai gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.“26 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Arbitrų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Į arbitrų sąrašus ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.“
2. Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų darbas apmokamas Valstybės ir savivaldybių Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Arbitrų kelionės išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“27 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 241 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
2. Kai teisę streikuoti riboja arba draudžia šis kodeksas ar įstatymai ir yra šiame kodekse nustatytos sąlygos, arbitražo procesą inicijuoja darbuotojų atstovai. “
2. Papildyti 241 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
3. Inicijavus darbo arbitražo procesą, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikiamas darbo ginčų komisijos ar tarpininko sprendimas, ar darbuotojų, kuriems teisę streikuoti riboja arba draudžia įstatymai, atstovų prašymas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže. “
3. Buvusias 241 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 4–7 dalimis. 28 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 18 punktu: „
18. 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. “
1. Šio įstatymo 2, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 21, 22, 23 ir 24 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priima šio įstatymo 5, 8 ir 9 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3 . Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikoma 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančias D arbo kodekso
nuostatas. 4 . Pradėtoms ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. neužbaigtoms prašymų patvirtinti atitiktį k riterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė, nagrinėjimo ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą procedūroms taikomos iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusios D arbo kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostat os. 5 . L aikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 1 d. išbraukiamos iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, jei jos neatitinka kriterijų, nurodytų Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. 6 . Atostogos vaikui prižiūrėti už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2024 m. gruodžio 31 d., suteikiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią Darbo kodekse nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. 7 .
7. Jei įvaikinus vaiką (-us) iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepraėjo trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios (skubaus vykdymo atveju), suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti taikomos šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatos. 8 . Šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos derantis ir tvirtinant 2026 metais ir vėliau taikomą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. 9 . Šio įstatymo 17 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai taikomi darbdavių organizacijoms, kurios po šio įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo dienos pradeda derėtis dėl nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties sudarymo ir (ar) kurios pretenduoja į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sudėtį. 10 . Šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso
ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso
nuostatos taikomos sudarant naują Tarpininkų sąrašą ir Arbitrų sąrašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. 3962(2) lyginamasis variantas
, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, 241 STRAIPSNIŲ IR priedo PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Jeigu mėnesiais apibrėžtas terminas baigiasi tokį mėnesį, kurį nėra atitinkamos dienos, terminas baigiasi to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kurį mėnesį prasidėjo terminas, skaičiuojamas metais, arba kurią dieną prasidėjo terminas, skaičiuojamas mėnesiais, termino paskutine diena laikoma atitinkamai birželio trisdešimtoji ir mėnesio penkioliktoji diena. Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar švenčių dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Toks termino pabaigos skaičiavimas
mutatis mutandis taikomas ir kadencijos termino pabaigai nustatyti. “
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2.
Smurta s ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:“. 2. Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi: „
4Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų būtinų minimalių priemonių aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
“
3Buvusias 30 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. 3 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą
ar kita ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka .“
2Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Jeigu atlikdamas susitarime dėl papildomo darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.“
Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali per išbandymo terminą pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas apie tai raštu įspėjęs įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo . Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.“ 5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus pareigybes , dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir (ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai.
Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas
tais atvejais , jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios .“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako
socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.“
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių
ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami to darbdavio įmonėje;“. 9 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“
1Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio bankroto šio kodekso
dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų taikymo ir šio kodekso nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai netaikomi.“ 2.
Papildyti 62 straipsnį 5 dalimi: „
5Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą pas tą darbdavį.
“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 721 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „721 straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą 1.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą , už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą , už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis ir arba nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra yra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo v alstybės socialinių fondų biudžetui, nesumokėtų per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui , taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams;
7) ji nustatyta tvarka pa teikia Valstybinei darbo inspekcijai šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją;
8) ne mažiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.
2Darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad jis atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus Kriterijus . Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui, kad:
1) darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus Kriterijus , ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;
2) darbdavys neatitinka Kriterijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų Kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
3Jeigu Valstybinė darbo inspekcija iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, Valstybinė darbo inspekcija darbdaviui nustato
trijų3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateik ė ia informacijos, Valstybinė darbo inspekcija per penkias5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto Kriterijaus , ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Jeigu darbdavys, vykdydamas šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, Valstybinei darbo inspekcijai nurodo, kad daugiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, Valstybinė darbo inspekcija per penkias5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijaus, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto Kriterijaus , ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. Jeigu Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad laikinojo įdarbinimo įmonė nebeatitinka šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų Kriterijų, Valstybinė darbo inspekcija per penkias darbo dienas nuo nustatymo dienos priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų Kriterijų, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4. Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, darbdavį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įrašo ir išbraukia iš šio sąrašo išbraukia Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5.
5Darbdavys, Valstybinei darbo inspekcijai išbraukus jį iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, iš naujo teikti prašymą patvirtinti, kad jis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus Kriterijus, gali ne anksčiau kaip
po šešių mėnesių nuo sprendimo išbraukti įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo priėmimo dienos. “
1Pakeisti 112 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės
ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.“
2Pakeisti 112 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą
.“
Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo
rašytiniu sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:“. 14 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Darbuotojui, kuris tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę į atostogas tiek pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“
2Pakeisti 134 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti
neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį sudaro 62 kalendorinės dienos, kurias kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.“ 15 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą ekonominės raidos scenarijų bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas , kartu įvertindama tokius kriterijus kaip perkamąją galią atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Lietuvos Respublikos trišalė taryba, rengdama rekomendaciją, aptaria šioje dalyje nurodytus kriterijus ir kitą informaciją, reikalingą minimaliajai mėnesinei algai nustatyti ir jos deramumui įvertinti . Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.“
1Pakeisti 144 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną
ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį
2Pakeisti 144 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio
. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“
1Pakeisti 171 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai
Juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių.“
2Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas. Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų̨ iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus.
Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo dienos .“
1Pripažinti netekusiu galios 179 straipsnio 4 dalies 7 punktą. 7) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
3Pakeisti 179 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
8) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetui;“. 20 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams
Valstybinio socialinio draudimo fondo v alstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė,
2Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu darbdaviams – iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms – atstovauja savivaldybės taryba, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės taryba taip pat atstovauja socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu toms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybė.“. 21 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbdavių organizacijos turi teisę jungtis į aukštesnio lygmens darbdavių organizacijas (asociacijas, federacijas, konfederacijas, susivienijimus ir kita)
, veikiančias nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmenimis .
Nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) veikia kaip darbdavių organizacija nepertraukiamai bent trejus metus;
3) turi savarankišką organizacinę struktūrą;
4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
5) darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;
7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;
priklauso ES, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis .“
Nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) veikia kaip darbdavių organizacija nepertraukiamai bent trejus metus;
3) turi savarankišką organizacinę struktūrą;
4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
5) darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;
7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;
priklauso ES, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis .“
Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos
Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetui;“. 23 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 193 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu:
„
5) darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones;
“. 2. Buvusius 193 straipsnio 5 dalies 5–9 punktus laikyti atitinkamai 6–10 punktais. 24 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) lygmens kolektyvines derybas ar gavusi šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias priva čiojo taus sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos, kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės institucijos.“
Pakeisti 222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai – darbo ginčų komisijos nariai – atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiu, kurį jie dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe. Jų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius ir jų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„223 straipsnis. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės
1.
Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai Valstybinės darbo inspekcijos adresu privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu ar suformulavusi prašymą tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą , pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. 2. Prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi būti nurodyta:
1) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas, o jei gu jo nėra, − gimimo data, gyvenamosios vietos adresas (jeigu darbo ginčą inicijuojanti šalis (ieškovas) prašo dokumentus gauti elektroniniu paštu, turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas), telefono ryšio numeris , mokėjimo sąskaitos numeris ;
2) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, o jei gu jo nėra, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris;
3) suformuluotas reikalavimas;
4) aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas;
5) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo rašytine tvarka;
6) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas;
7) prašymas dokumentus gauti elektroniniu paštu;
8) pridedamų dokumentų sąrašas. 3. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teikiamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. 4. 3. Vieną prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės gali pateikti ir kelių to paties darbdavio darbuotojų grupė, jeigu darbo ginčas dėl teisės kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu. 5. 4. Jeigu prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, darbo ginčų komisija apie tai praneša ieškovui ir nustato penkių5 darbo dienų terminą pranešime išvardytiems trūkumams pašalinti.
Šis terminas skaičiuojamas nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. 6. 5. Jeigu ieškovas iki darbo ginčų komisijos posėdžio raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. Prašyme nenagrinėti pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nurodomas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, o jei gu ieškovas jo neturi, – gimimo data. Jeigu ieškovas prašyme nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nepateikė šioje dalyje nurodytų duomenų, darbo ginčų komisija praneša ieškovui apie nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo galimybę šio straipsnio54 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 225 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo ginčų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos
arba trūkumų pašalinimo dienos, jeigu buvo taikoma šio kodekso 223 straipsnio 4 dalis, nustato posėdžio datą, laiką ir terminą, per kurį atsakovas privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, šio kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pranešti darbo ginčų komisijai, ar jis pripažįsta ieškovo reikalavimus, pateikti reikalaujamus dokumentus ir kitus įrodymus. Nurodytas terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo ieškovo prašymo kopijos įteikimo atsakovui dienos.“
Pakeisti 226 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu yra abiejų šalių raštu ar elektroniniu paštu pateiktas elektroniniu parašu šio kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu pateiktas pasirašytas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant taikant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojų apklausa jų buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant taikant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).“
Pakeisti 228 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos
arba trūkumų pašalinimo dienos, jeigu buvo taikoma šio kodekso 223 straipsnio 4 dalis . Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.“
Pakeisti 237 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarpininkų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Į tarpininkų sąrašus ketverių metų kadencijai gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos,
mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.“
1Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Arbitrų sąrašą sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Į arbitrų sąrašus ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.“
2Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų darbas apmokamas
Valstybės ir savivaldybių Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Arbitrų kelionės išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
1Papildyti 241 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
2Kai teisę streikuoti riboja arba draudžia šis kodeksas ar įstatymai ir yra šiame kodekse nustatytos sąlygos, arbitražo procesą inicijuoja darbuotojų atstovai.
“
2Papildyti 241 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Inicijavus darbo arbitražo procesą, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikiamas darbo ginčų komisijos ar tarpininko sprendimas, ar darbuotojų, kuriems teisę streikuoti riboja arba draudžia įstatymai, atstovų prašymas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimo darbo arbitraže.
“
3Buvusias 241 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 4–7 dalimis. 33 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
Papildyti Kodekso priedą 18 punktu: „
(ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. “
1.
Šio įstatymo 2, 3, 6, 10, 11, 13, 14, 17, 26, 27, 28 ir 29 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2, 6, 10 ir 11 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
taikoma 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančias D arbo kodekso
nuostatas. 4. Pradėtoms ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. neužbaigtoms prašymų patvirtinti atitiktį k riterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė, nagrinėjimo ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą procedūroms taikomos iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusios D arbo kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostat os. 5. L aikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 1 d. išbraukiamos iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, jeigu jos neatitinka kriterijų, nurodytų Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. 6. Atostogos vaikui prižiūrėti už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2024 m. gruodžio 31 d., suteikiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią Darbo kodekse nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. 7.
7Jeigu įvaikinus vaiką (-us) iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepraėjo 3 mėnesiai nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios (skubaus vykdymo atveju), suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatos. 8. Šio įstatymo 16 straipsnyje
išdėstyto Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos derantis ir tvirtinant 2026 metais ir vėliau taikomą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. 9. Šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstytoje Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai taikomi darbdavių organizacijoms, kurios po šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo dienos pradeda derėtis dėl nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties sudarymo ir (ar) kurios pretenduoja į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sudėtį. 10. Šio įstatymo 30 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso
ir šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje išdėstytos Darbo kodekso
nuostatos taikomos sudarant naują Tarpininkų sąrašą ir naują Arbitrų sąrašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721 , 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 IR 241 STRAIPSNIŲ bei priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 96 STRAIPSNIO ir priedo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO XII-2470 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 9¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721 , 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 ir 241 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo (toliau – DK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – UI projektas), ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų (toliau – Garantijų projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai :1 ) užtikrinti 2022 m. spalio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva 2022/2041 ) nuostatų įgyvendinimą, kuriomis yra siekiama deramo darbuotojų minimaliojo darbo užmokesčio (užtikrinant darbuotojų deramas gyvenimo ir darbo sąlygas; skatinant kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo; galimybės naudotis teisėmis į minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą), kartu siekti padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį, tinkamai užtikrinant teisę į kolektyvines derybas;2 ) aiškiai suformuluoti draudimą taikyti smurtą ar priekabiavimą darbdaviui – fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui ir atsakomybės taikymą už smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimą;3 ) patikslinti laikinojo įdarbinimo įmonių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą nuostatas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai išbraukus iš sąrašo galima iš karto vėl prašyti įtraukti atgal į sąrašą;4 ) sustiprinti socialinį dialogą, pakeičiant nuostatas dėl reikalavimų organizacijoms, pretenduojančioms į Trišalę tarybą, dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kolektyvinio ginčo sprendimo, įtvirtinant, kad darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones;5 ) siekti geresnio darbo ginčų nagrinėjimo, numatant, kad prašymai ištirti darbo ginčus dėl teisės paduodami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) bendruoju adresu, kur jie būtų paskirstomi siekiant išlaikyti kuo vienodesnį darbo ginčų komisijų krūvį;6 ) įtvirtinti galimybę vadovui pradėti dirbti iš karto nuo paskyrimo;7 ) atlikti kitus patikslinimus, kilus neaiškumams nuostatų praktinio taikymo metu.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva 2022/2041 ) nuostatų įgyvendinimą, kuriomis yra siekiama deramo darbuotojų minimaliojo darbo užmokesčio (užtikrinant darbuotojų deramas gyvenimo ir darbo sąlygas; skatinant kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo; galimybės naudotis teisėmis į minimaliojo darbo užmokesčio teikiamą apsaugą), kartu siekti padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį, tinkamai užtikrinant teisę į kolektyvines derybas;2 ) aiškiai suformuluoti draudimą taikyti smurtą ar priekabiavimą darbdaviui – fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui ir atsakomybės taikymą už smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimą;3 ) patikslinti laikinojo įdarbinimo įmonių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą nuostatas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai išbraukus iš sąrašo galima iš karto vėl prašyti įtraukti atgal į sąrašą;4 ) sustiprinti socialinį dialogą, pakeičiant nuostatas dėl reikalavimų organizacijoms, pretenduojančioms į Trišalę tarybą, dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kolektyvinio ginčo sprendimo, įtvirtinant, kad darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones;5 ) siekti geresnio darbo ginčų nagrinėjimo, numatant, kad prašymai ištirti darbo ginčus dėl teisės paduodami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) bendruoju adresu, kur jie būtų paskirstomi siekiant išlaikyti kuo vienodesnį darbo ginčų komisijų krūvį;6 ) įtvirtinti galimybę vadovui pradėti dirbti iš karto nuo paskyrimo;7 ) atlikti kitus patikslinimus, kilus neaiškumams nuostatų praktinio taikymo metu. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys :
Direktyvos 2022/2041 įgyvendinimas Direktyvoje 2022/2041 numatyta, kad geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, kurios užtikrinamos, be kita ko, ir nustatant deramą ir teisingą minimalųjį darbo užmokestį, yra naudingos Sąjungos darbuotojams, įmonėms ir visuomenei bei ekonomikai apskritai ir yra būtinos siekiant užtikrinti teisingą, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą.
Sprendžiant problemas dėl didelių minimaliojo darbo užmokesčio aprėpties ir deramumo skirtumų prisidedama prie sąžiningesnės Europos Sąjungos darbo rinkos, užkertamas kelias nelygybei darbo užmokesčio ir socialinėje srityje, ji mažinama ir skatinama ekonominė bei socialinė pažanga ir aukštynkryptė konvergencija. Konkurencija vidaus rinkoje turėtų būti grindžiama aukštais socialiniais standartais, įskaitant darbuotojų aukšto lygio apsaugą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, taip pat inovacijomis ir našumo gerinimu, kartu visiems užtikrinant vienodas sąlygas. Taip pat, Direktyvoje 2022/2041 numatyta, kad kiekviena valstybė narė, kurioje kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 %, turėtų priimti priemones tokiam kolektyvinių derybų mastui padidinti. Kiekviena valstybė narė, kurioje kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 % ribos, turėtų nustatyti kolektyvinių derybų sąlygų sistemą ir parengti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planą, kad būtų palaipsniui didinama kolektyvinių derybų aprėptis. Siekiant gerbti socialinių partnerių autonomiškumą, kuris apima jų teisę į kolektyvines derybas ir neapima jokių pareigų sudaryti kolektyvines sutartis, 80 % kolektyvinių derybų aprėpties riba turėtų būti laikoma tik rodikliu, dėl kurio atsiranda pareiga parengti veiksmų planą. Siekiant įgyvendinti Direktyvą 2022/2041 siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas dėl minimaliosios mėnesinės algos, socialinio dialogo.
Kartu įvertinę VDI atliekamas kasmetines DK stebėsenas bei teikiamus pasiūlymus dėl praktikoje kylančių taikymo neaiškumų, taip pat teismų sprendimus bei ministerijoje gaunamus paklausimus ir skundus, siūlome tikslinti nuostatas dėl smurto ir priekabiavimo, laikinojo įdarbinimo, darbo ginčų, papildomo darbo, darbo santykių tęstinumo, ilgalaikio darbo išmokų ir kitų nuostatų. DK 30 straipsnyje nenumatytas aiškus draudimas taikyti smurtą ar priekabiavimą darbdaviui – fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui ir atsakomybė už šio draudimo pažeidimą. DK 30 straipsnio 2 dalyje nenumatytas aiškus draudimas taikyti smurtą ar priekabiavimą darbdaviui – fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnyje nenumatyta darbdavio – fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo atsakomybė už taikomą smurtą ar priekabiavimą. Apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, kuriose juridinių asmenų vadovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už DK 30 straipsnio pažeidimus už tai, kad nesukūrė darbuotojams psichologiškai saugios aplinkos, akcentuoja ne psichologiškai saugios aplinkos nebuvimą, o tai, kokias prevencines priemones taikė darbdavys. Teismai laikosi pozicijos, jog „ vien aplinkybė, kad dalis dirbančių asmenų dėl tam tikrų priežasčių (galimai ir dėl netinkamo vadovo elgesio) darbe nesijaučia saugiai, jų vertinimu patyrė priešiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus ir pan., savaime nereiškia, kad buvo pažeisti DK 30 straipsnio reikalavimai ir padarytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas [1] “ .
Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad „ nepaisant to, kad nebuvo apklausti visi įmonės darbuotojai, tačiau pakankamai daug darbuotojų nurodė, jog psichologinė būklė įmonėje nėra gera. To priežastis dažniausiai nurodė arba įmonės vadovo veiksmus, arba nežinomybę dėl įmonėje vykstančių struktūrinių pokyčių. Pastaroji priežastis rodo, kad psichologinė būsena yra neigiama ir nuo A. P. nepriklausančių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad VDI pasirinktas respondentų skaičius yra reprezentatyvus, jis indikuoja, kad nemaža dalis darbuotojų įmonėje nesijaučia psichologiškai saugūs ir sveiki. Vis tik tai nepaneigia aplinkybės, jog. A. P. laiku ėmėsi tam tikrų veiksmų, jog užtikrintų tinkamą darbuotojų psichologinę sveikatą [2]
“. Be to, teismai laikosi pozicijos, kad „
vis tik galimi netinkamo elgesio su darbuotojais atvejai, esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys atsakomybę pagal kitus ANK straipsnius (pavyzdžiui, ANK 81 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už moterų ir vyrų lygių teisių ir lygių galimybių pažeidimą ir kt.), civilinę, drausminę ar net baudžiamąją atsakomybę, o ne atsakomybę, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje [3]
“. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu psichologinį smurtą taiko darbuotojas, darbdavys gali spręsti dėl darbo pareigų pažeidimo, įskaitant atleidimą iš darbo pagal DK 58
straipsnį (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).
Tuo tarpu, psichologinį smurtą taikančiam įmonės, įstaigos arba organizacijos vadovui, kuris ėmėsi DK 30 straipsnyje nurodytų prevencinių priemonių, poveikio priemonės, susietos du DK 30 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo pažeidimu, nėra taikomos. Tokiu būdu galimos situacijos, kai darbdavį atstovaujantis asmuo, įvykdęs visas DK 30 straipsnio 3 dalyje numatytas prevencines priemones, pats taiko psichologinį smurtą ar priekabiavimą, tačiau lieka nenubaustas. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos už DK 30 straipsnio pažeidimus nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios Psichologinis smurtas ir priekabiavimas gali turėti sunkių psichologinių, emocinių išgyvenimų ir padarinių aukoms. Šie padariniai gali pasireikšti per ilgalaikį stresą, emocinį nuolatinį varžymą ir mažą savivertę, o tam tikrais atvejais ir rimtesnes pasekmes, pavyzdžiui, nerimą, nemigą, valgymo sutrikimus, depresiją ir kt. Didesnė bauda gali turėti atgrasomąjį poveikį ir prevencinį poveikį. Kuo didesnė bauda, tuo didesnė tikimybė, kad asmenys atsisakys elgtis agresyviai, smurtauti, priekabiauti ir pan. Nuolat vykdoma stebėsena, ar taikoma atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus yra proporcinga ir veiksminga, patikslinami subjektai, kuriems taikoma atsakomybė.
Pvz., šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime pradėtas svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma patikslinti ANK 96 straipsnio 2 dalyje nurodytus atsakingus už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą įmonėse asmenis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, ir atlikti ANK 96 straipsnio redakcinio pobūdžio pakeitimu. ANK 96 straipsnyje numatyti baudų dydžiai buvo padidinti priimtais ANK 96 straipsnio pakeitimais, kurie įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d. ir 2021 m. lapkričio 1 d. Didesnė bauda taip pat gali atkreipti visuomenės dėmesį į šio nusižengimo pasekmės ir jų žalą asmeniui. Kitaip tariant, parodyti visuomenei, kad šių teisės normų pažeidimai/nusižengimai nėra ir nebus valstybės toleruojami ir yra nepriimtini visuomenėje. Socialinio dialogo užtikrinimas Tai yra svarbu, ne tik įgyvendinant Direktyvos 2022/2041 nuostatas, tačiau ir atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutartys taikomos maždaug ketvirtadaliui visų dirbančiųjų (šiuo metu taikoma 22,5 proc. dirbančiųjų). Didžioji dalis šių sutarčių sudaroma viešame sektoriuje (66 proc., privačiame sektoriuje – 34 proc.). DK 192 straipsnis nustato, kad nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių šalis gali būti tik nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija(-os), o šakos lygmens kolektyvinių sutarčių šalis gali būti tik šakos lygmens profesinių sąjungų organizacija(-os). DK 193 straipsnyje įtvirtinta, ką šalys gali aptarti darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje, tačiau nėra tiesiogiai įtvirtinta darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemonių. Todėl tai galėtų būti abiejų šalių interesas dažniau tartis dėl to kolektyvinėje sutartyje.
DK nėra nustatyta, kas yra tarpininkų ir darbo arbitrų nepriekaištinga reputacija, todėl neaišku ar asmuo atitinka reikalavimus keliamus nepriekaištingai reputacijai. DK 248 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojų, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai, reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso nagrinėjantys organai, tačiau realybėje šalys nesutaria, ką pasirinks nagrinėti jų darbo ginčą dėl intereso ir dėl to ginčai sunkiai ir ilgai sprendžiami. Vadovas turi pradėti dirbti iš karto nuo paskyrimo, tačiau pranešti reikia dieną prieš tai, o tai yra neįmanoma DK 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnyje 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Galimos praktinės situacijos, nepagrįstai lemiančios nelegalaus darbo atsiradimą, pavyzdžiui:
Taip galėtų būti nubausti darbdaviai, kurie neturėjo tikslo įdarbinti vadovų nelegaliai. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupė ir Socialinio draudimo grupė. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu DK:
DK 14 straipsnio 3 dalyje yra numatytas terminų skaičiavimas metais, mėnesiais, savaitėmis , tačiau nėra aišku, kaip jis skaičiuojamas, jei toks terminas baigiasi ne darbo dieną. Tai svarbu siekiant nustatyti darbo sutarties nutraukimo/atleidimo dieną, kai terminuota darbo sutartis baigiasi, pvz., sekmadienį. 2 ) DK 30 straipsnis 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo DK pakeitimai, kurie uždraudė smurtą ir priekabiavimą darbe, nustatė tam tikras pareigas darbdaviams, siekiant užtikrinti smurto ir priekabiavimo prevenciją, kuriant aplinką, kurioje nėra smurto ir priekabiavimo bei numatė, kad smurtas ar priekabiavimas gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį. DK 30 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kas yra smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.
DK 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti: atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių; nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus; organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. DK 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Papildomai nurodyta, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija. 2023 metais (sausis – lapkritis) VDI inspektorių atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų metu [4] stebima tendencija, kad nors darbdaviai ir skiria nemažai dėmesio psichologinio smurto darbe prevencijai ir imasi tam tikrų prevencijos priemonių, tačiau yra tokių, kurie dar neįvykdė tų pareigų, kurios aiškiai reglamentuotos DK 30 straipsnio 3 ir 4 dalyje.
Pavyzdžiui, 26 (9,15 proc.) darbdaviai nenustatė pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos,109 darbdaviai (38,38 proc.) nesuorganizavo darbuotojams mokymų apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Be to, įvertinus patikrinimų metu gautus darbuotojų anoniminių apklausų rezultatus, nustatyta, kad darbdavių taikomos prevencinės priemonės kartais yra nepakankamos arba nesavalaikės ir tai yra viena iš priežasčių, sukeliančių darbuotojams prastą emocinę savijautą bei psichologinio smurto darbe pasireiškimo tikimybę. 1 grafikas
3 ) DK 35 straipsnis Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, ir darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita. Tačiau nėra aišku, kas dar be darbo užmokesčio ar priemokos galėtų būti nustatyta. Papildomos teisės ir pareigos numatytos tik atliekant susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, tačiau analogiška situacija gali būti ir susitarime dėl darbo funkcijos gretinimo. Taip pat daug neaiškumų kyla, suteikiant kasmetines atostogas ir kitas garantijas, kai jos yra nevienodos pagal darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo. 4) DK 36 straipsnio 4 dalis DK numato, kad darbuotojas per išbandymo terminą gali nutraukti darbo sutartį, tačiau darbdavį turi įspėti prieš 3 darbo dienas.
Todėl išlieka neaiškumas, ar likus mažiau nei 3 darbo dienoms iki išbandymo termino pabaigos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 36 straipsnio 4 dalį. Kartu paminėtina, kad teismas yra išaiškinęs analogišką situaciją dėl DK 36 straipsnio 3 dalies taikymo „ Tuo tarpu pasisakant dėl apelianto argumentų įspėjimo termino aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 36 straipsnio 3 dalies normos sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, jog įspėjimas darbuotojui turi būti pateiktas iki išbandymo termino pabaigos, o pati darbo sutartis gali būti nutraukta ir praėjus išbandymo laikotarpiui . Kitoks DK 36 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas nebūtų teisingas ir neužtikrintų darbo teisinių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, nes užkirstų kelią darbuotojui iki išbandymo termino pabaigos dėti pastangas ir išlaikyti išbandymo terminą [5] .“
DK 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Atitinkamai, nėra galimybės įmonės vadovo įdarbinti tą pačią dieną.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. 6 ) DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas Garantijos siejamos su senatvės pensijos amžiaus įgijimu, o ne su teisės į visą senatvės pensiją įgijimu. 7 ) DK 62 straipsnis DK 62 straipsnis yra atskiras sutarties nutraukimo pagrindas, numatantis įspėjimo terminus ir išeitinės išmokos dydžius, todėl nurodymas, kad netaikomi DK 57 straipsnyje numatyti terminai yra perteklinis bei klaidinantis, leidžiantis daryti prielaidas, kad atleidimas vyksta ne DK 62 straipsnio pagrindu, o 57 straipsnio pagrindu. Taip pat nėra teisinga darbuotojams, atleistiems dėl bankroto nemokėti ilgalaikio darbo išmokos, kai pvz., darbuotojai, kurie atleidžiami dėl darbdavio likvidavimo tokią išmoką gauna. Keičiant šį straipsnį ir numatant, kad mokama ilgalaikio darbo išmoka, atitinkamai turėtų būti keičiami ir kiti su tuo susiję įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Įsigaliojus pasiūlymui - atleidžiamam darbuotojui pagal DK 62 straipsnį, įstatymo nustatytą tvarka papildomai išmokėti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, papildomas lėšų poreikis iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (toliau – IDIF) metams būtų: 2329 x 0,42 x 2180 ꞊ 2,13 mln.
Eur, kur: 2329 - atleidimų pagal DK 62 str. nebiudžetiniame sektoriuje skaičius 2023 m.; 0,42 - prognozuojama atleidimų pagal DK 62 straipsnį nebiudžetiniame sektoriuje dalis, kai išdirbta 5 m. ir daugiau (2023 m. duomenimis, iš 2329 atleidimų pagal DK 62 str. 975 atleidimai buvo fiksuoti tais atvejais, kai asmuo išdirbo 5 m. ir daugiau, tai sudarė 42 proc. (975 : 2329 = 0,42);
) DK 721 straipsnis VDI nuomone, tokia praktika, kai laikinuoju įdarbinimu ketina verstis jokios ekonominės veiklos nevykdančios įmonės, neturinčios darbuotojų, neįdarbinusios vadovų, kaip tai dabar nustato DK, yra ydinga, todėl mano, kad būtina papildyti laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus kriterijus bei papildyti įmonių išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo pagrindus. VDI per 10 darbo dienų įvertina kriterijus, ir šiame laikotarpyje jeigu mato skolas (gauna pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ar patikrina informaciją SODROJE), vadovaujasi Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašo 7 punktu: „ Jeigu darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams, kurie turi būti nustatyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, pašalinti darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos
“. Tuo tarpu pagal DK dabartinę redakciją, VDI turėtų traktuoti, kad skolos galimos visą mėnesį nuo šios informacijos paaiškėjimo.
DK 721 straipsnio 1 dalyje nustatyti 3 ir 4 kriterijai yra nevienodi, nes vienu atveju reikalaujama, kad laikinojo įdarbinimo įmonė gali turėti ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, o kitu atveju reikalaujama, kad darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus nebūtų paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą. Praktikoje VDI, nustatydama nelegalaus darbo faktą įmonėje, skiria nuobaudą tiek įmonei (juridiniam asmeniui) pagal UĮ 56 straipsnio nuostatas, tiek įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui (fiziniam asmeniui) pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdami į tai, kad nustačius nelegalaus darbo faktą įmonėje VDI taiko nuobaudas įmonei ir įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, šie reikalavimai turi būti suvienodinti. VDI duomenimis 2023 m. sausio – spalio mėn. laikotarpiu laikinojo įdarbinimo įmonėms dėl nustatytų pažeidimų surašyti 52 protokolai, iš jų 13 protokolų nurodyti keli teisės aktų nuostatų pažeidimai. Daugiausiai protokolų juridiniams asmenims surašyta dėl UĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatos (informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos) pažeidimų – 14. 9) DK 112 straipsnio 6 dalis DK 112 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Tačiau nėra tiesiogiai įtvirtinta, ką daryti, kai tokios galimybės nėra.
Taikant šią DK nuostatą praktikoje pastebėta, jog sutinkamas ne vienodas aiškinimas, kad viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti su darbuotojo sutikimu žodžiu, nes šią DK nuostatą taiko kartu su DK 25 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, „ kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
“ Todėl tai sukelia papildomus ginčus ir VDI sunkiau nustatyti viršvalandinių darbų teisėtumą. Papildomai teikiame informaciją pagal kiekvienais metais VDI pateiktas nelegalaus darbo kontrolės rezultatų ataskaitas bei metines ataskaitas apie teisės aktų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, kuriose pastebima pasikartojanti tendencija, jog nelegalus darbas ir toliau yra keičiamas įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis – nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka. Pagal VDI pateiktus duomenis darbo ir poilsio laiko pažeidimai 2023 m. I pusm. sudarė 37 proc. nustatytų pažeidimų (2022 m. I pusm. – 35 proc.; 2021 m.
I pusm. – 35 proc.; 2021 m. I pusm. – 34 proc.), tuo tarpu darbo apmokėjimo (neteisingo viršvalandinio ir nakties darbo bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo – 28 proc. (2022 m. I pusm. – 33 proc.; 2021 m. I pusm. – 45 proc.), o darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo pažeidimai sudarė 13 proc. nustatytų pažeidimų (2022 m. I pusm. 16 proc.; 2021 m. I pusm. – 11 proc.). 11 ) DK 134 straipsnis Šiuo metu DK 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, o skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios, dienos įmotei ar įtėviui gali būti suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti (toliau – VPA). DK 133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, o skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios, dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos. Galiojant šiuo metu nustatytam teisiniam reguliavimui, susidaro situacijos, kai teismo sprendimo įvaikinti skubaus vykdymo atveju įtėviui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios pasinaudojus 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogomis, įtėvis nebespėja laiku pasinaudoti VPA (tėvystės atostogų ir VPA suteikimui nustatytas vienodas 1 mėnesio terminas, jį skaičiuojant nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios). Neskubaus teismo sprendimo įvaikinti vykdymo atveju tokios situacijos nesusidaro, nes galiojančios DK nuostatos nustato skirtingus terminus tėvystės atostogoms ir VPA suteikti (tėvystės atostogoms – per vieną mėnesį, VPA – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo). Šiuo metu nustatyta, kad kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas VPA, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės VPA dalimi , kuri niekam negali būti perleista.
Dėl skirtingo mėnesių turimų dienų skaičiaus praktikoje susiduriama su taikymo problemomis, skiriant vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA dalį, kai neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA imamos visos iš karto. Pvz., neaišku, kaip reikėtų mokėti vaiko priežiūros išmoką tais atvejais, kai neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA dalis, numatyta DK 134 straipsnio 3 dalyje, imama visa iš karto nuo 2024 m. gruodžio 30 d. arba 31 d. Be to, kai neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA dalis, imama visa iš karto, asmenys (tiek vaiko motina su tėvu, tiek vienos šeimos tėvai ir kitos šeimos tėvai) būna nelygiateisėje padėtyje, nes vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA dalį, kurios dydis didesnis nei vaiko priežiūros išmokos už likusius VPA mėnesius, skiriasi (nuo 59 dienų iki 62 dienų) priklausomai nuo mėnesio turimų dienų skaičiaus. Analogiška situacija gali susiklostyti net ir tais atvejais, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, t. y. dėl skirtingo mėnesių turimų dienų skaičiaus už du papildomus VPA mėnesius tas pats asmuo gali gauti skirtingo dydžio vaiko priežiūros išmoką nei už pirmuosius du neperleidžiamus VPA mėnesius, nors VPA bus suteiktos ir vienu, ir kitu atveju po du kalendorinius mėnesius. Taip pat DK nenustatytas laikotarpis, kuriam darbdaviai turi išleisti neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA tais atvejais, kai neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės VPA suteikiamos dalimis.
Toks skirtingas neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA (tiek kai jos suteikiamos visos iš karto, tiek dalimis), laikotarpių nustatymas sukelia neaiškumų tiek darbdaviams, suteikiantiems VPA, tiek asmenims, auginantiems vaikus, tiek administruojant vaiko priežiūros išmokų skyrimą ir mokėjimą, kai reikia taikyti ir lyginti nevienodus dydžius (mėnesis nelygus mėnesiui, nes mėnesiai turi skirtingą dienų skaičių, kuriuos mokant vaiko priežiūros išmokas vis tiek reikia perskaičiuoti į dienas). 12) DK 141 straipsnio 3 dalis DK nustato, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Tuo tarpu Direktyva 2022/2041 nurodo, kad nustatant minimaliąją mėnesinę algą turi būti be kita ko atsižvelgiama į minimaliosios mėnesinės algos perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Pagal Direktyvos 2022/2041 5 straipsnį minėti kriterijai turi būti aiškūs, pagal šios direktyvos 7 straipsnį turi būti užtikrintas socialinių partnerių savanoriškas dalyvavimas nustatant ir analizuojant šiuos kriterijus. 13 ) DK 144 straipsnio 4 ir 7 dalys DK 144 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Tačiau nenustatyta, kaip turi būti apmokamas viršvalandinis darbas švenčių dienos naktį. DK 144 straipsnio 7 dalis numato, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. 14 ) DK 171 straipsnio 2 ir 5 dalys DK 171 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių. Sąvoka „ darbdavio administracijos pareigūnai“ skiriasi nuo DK 101 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos „juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų“ sąvokos. DK 171 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo. Neaišku, kada darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, kai ji neišrenkama. Susidaro situacija, kad darbdavys gali ir nerinkti darbo tarybos pakartotinai. Nes terminas pakartotiniams rinkimams yra ne po 6 mėn., bet ne anksčiau kaip po 6 mėn.
15 ) DK 179 straipsnio 4 dalies 7 punktas Šiuo metu nustatyta, kad vienas iš kriterijų nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijai yra, kad joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais. Tuo tarpu profsąjungoms nei nemokumo kriterijai, nei kitos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos (pvz., pareiga inicijuoti nemokumo procesą) netaikomos dėl jų specifikos. Profesinių sąjungų steigėjai gali priimti sprendimą likviduoti profsąjungą, jei to norėtų. Bet tai jau vyktų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, o ne JANĮ nuostatas. Paminėtina, kad tokiu atveju Civilinio kodekso 2.113 straipsnis taip pat nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Todėl DK 179 straipsnio 4 dalies 7 punktą siūlome išbraukti. 16) DK 182 straipsnio 5 dalis Nėra numatyta nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos kriterijai, todėl problema kyla, kai darbdavių organizacijos pretenduoja tapti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narėmis ar derantis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. DK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad į Trišalę tarybą gali pretenduoti tik nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos. DK 192 straipsnio 2 dalis numato, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi gali būti nacionalinės darbdavių organizacijos. Kai nėra kriterijaus kas yra „nacionalinė darbdavių organizacija“ – tuomet tampa sudėtinga įgyvendinti kitus DK straipsnius.
DK 193 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, ką šalys gali aptarti darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje (1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas; 2) darbo užmokesčio sąlygas; 3) darbo ir poilsio laiko sąlygas; 4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemones; 5) šalių tarpusavio informavimo sąlygas; 6) informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų; 7) kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas; 8) kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką; 9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu). Tačiau nėra tiesiogiai įtvirtinta darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemonių. Todėl tai galėtų būti abiejų šalių interesas dažniau tartis dėl to kolektyvinėje sutartyje. 18) DK 194 straipsnio 1 dalis Šiuo metu DK 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose.
Dabar kyla klausimų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikrai gali atstovauti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, nors tai reglamentuoja DK 181 straipsnio 2 dalis; kolektyvinėms deryboms Vyriausybei dėl nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių pasirašymo prisistato nebūtinai nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos arba kolektyvinėms deryboms Vyriausybei dėl šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymo prisistato nebūtinai šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos nors DK 192 straipsnis aiškiai numato, kad nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių šalis gali būti tik nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija(-os), o šakos lygmens kolektyvinių sutarčių šalis gali būti tik šakos lygmens profesinių sąjungų organizacija(-os); taip pat profesinių sąjungų organizacijos, nepaisydamos nacionalinės kolektyvinės sutartyje įtvirtino susitarimo, kad „profesinės sąjungos siekia bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų sudaryta viena šakos kolektyvinė sutartis“ vis tiek siekia derėtis ir pasirašyti daugiau kaip vieną tam tikros šakos ar nacionalinę kolektyvinę sutartį.
19 ) DK 223 straipsnis Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Darbo ginčų komisijose (toliau – DGK) darbo ginčai paprastai nagrinėjami nuotoliniu būdu (dažniausiai ginčo šalys pageidauja ginčą nagrinėti nuotoliniu būdu) ir ginčo šalims nereikia fiziškai atvykti į atitinkamo VDI teritorinio skyriaus patalpas (esant šalių poreikiui dalyvauti DGK posėdyje gyvai, tokią galimybę gali organizuoti bet kuris VDI padalinys), nustatytas prašymų nagrinėjimo teritorinis paskirstymas tapo iš esmės nebeaktualus. Taip pat siejimas su teritoriniu skyriumi prisideda prie netolygaus darbo krūvio tarp visų darbo ginčų komisijų paskirstymo.
20 ) DK 223, 225, 226 ir 228 straipsniai Prašymai į DGK paduodami raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, nėra numatytas paprastesnis prašymų padavimas per elektronines sistemas. Šiuo metu nėra įvertinti trūkumų pašalinimo terminai ir suderinti su posėdžio paskyrimo terminu bei 1 mėnesio prašymo išnagrinėjimo terminu. 21) DK 237 straipsnio 2 dalis ir 240 straipsnio 4 dalis Teisės aktuose nėra nustatyta, kas yra tarpininkų ir darbo arbitrų nepriekaištinga reputacija, todėl neaišku ar asmuo atitinka reikalavimus keliamus nepriekaištingai reputacijai. 22 ) DK 241 straipsnis DK 241 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojų, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai, reikalavimus sprendžia kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso nagrinėjantys organai, tačiau realybėje šalys sunkiai susitaria, ką pasirinks nagrinėti jų darbo ginčą dėl intereso. Šiuo metu Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme nustatytos sankcijų taikymo išmokos atleistiems darbuotojams, kurių darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių. Sankcijų taikymo išmokos pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 91 straipsnį buvo mokamos ir išmokėtos iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir šiuo metu nėra aktualios. Ilgalaikio darbo išmokas šiuo metu gali gauti tik tie darbuotojai, kurie buvo atleisti pagal DK 57 straipsnį (darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės arba teismui /darbdavio organui priėmus sprendimą apie darbdavio likvidavimą) ir turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pas tą patį darbdavį.
Per 2023 metų sausio – rugsėjo mėnesius pagal DK 57 straipsnį iš viso atleista 2935 darbuotojai, tai sudarė 9 procentus visų nebiudžetiniame sektoriuje atleistų asmenų, kurie pas tą patį darbdavį buvo nepertraukiamai išdirbę ne mažiau nei 5 metus. 2022 m. I-III ketv. pagal DK 57 straipsnį buvo atleista 2 935 darbuotojų, tai yra 116 darbuotojais arba 4,1 proc. daugiau nei 2022 m. I-III ketv. 2023 m. I-III ketv. iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokų išmokėta 4 103 gavėjams t.y. 921 žm. arba 28,9 proc. daugiau nei 2022 m. I-III ketv. (3 182 žm.). Išmokų išlaidos sudarė 8 944,1 tūkst. Eur, t y. 2 813,5 tūkst. Eur arba 45,9 proc. daugiau nei 2022 m. I-III ketv. (6 130,6 tūkst. Eur). Vidutinė išmoka, tenkanti vienam žmogui, buvo 2 180 Eur, t.y. 254 Eur arba 13,2 proc. daugiau nei 2022 m. I-III ketv. (2022 m. I-III ketv. buvo 1 926 Eur). Tuo tarpu ilgamečiai bankrutavusių įmonių darbuotojai, kurie atleisti pagal DK 62 straipsnį, sudaro 3 procentus visų nebiudžetiniame sektoriuje atleistų asmenų, kurie pas tą patį darbdavį buvo nepertraukiamai išdirbę ne mažiau nei 5 metus, tokios išmokos negauna. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme nėra aiškiai reglamentuota, kaip skaičiuoti ilgalaikio darbo išmoką tais atvejais, kai asmuo per paskutinius 12 mėnesių, buvusių iki darbuotojo atleidimo iš darbo mėnesio, bent vieną mėnesį neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl susidaro situacijos, kai asmuo negali gauti ilgalaikio darbo išmokos, todėl siūlome skaičiuoti iš laikotarpio, kai asmuo per paskutiniu 12 mėnesių turėjo draudžiamųjų pajamų.
Įstatyme aiškiai nebuvo reglamentuota, kad ilgalaikio darbo išmoką, kaip ir buvusią sankcijų taikymo išmoką, galima skaičiuoti kaip gautų pajamų vidurkį pagal paskutinį šioje darbovietėje darbuotojo dirbtą laikotarpį. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. DK projektu siūloma:1 ) Dėl DK 14 straipsnio 3 dalies Siūloma nustatyti, kad metais, mėnesiais, savaitėmis skaičiuojant terminą, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar švenčių dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
Taip pat yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 5 dalyje: „Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.“2 ) Dėl DK 30 straipsnio :
DK 30 straipsnio 2 dalį numatant, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant darbdavio – fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo taikomą smurtą ir priekabiavimą, draudžiamas.
ANK 96 straipsnį 21 dalimi , numatant, kad DK 30 straipsnio pažeidimas, jeigu nebuvo įgyvendintos būtinos priemonės smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, arba nustatomas darbdavio ar juridinio asmens vadovo smurto ar priekabiavimo draudimo pažeidimas, užtraukia baudą darbdaviams fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 3 ) Dėl DK 35 straipsnio
siūloma nustatyti, kad susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis ir darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.
dėl papildomo darbo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
Ši nuostata bus taikoma visais susitarimo dėl papildomo darbo atvejais. 4 ) Dėl DK 36 straipsnio 4 dalies Siūloma patikslinti, kad d arbuotojas iki pat išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas apie tai raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jei darbuotojas įspės prieš pat išbandymo termino pabaigą, darbo sutartis bus nutraukta jau po šio termino, po trijų darbo dienų nuo įspėjimo. 5 ) Dėl DK 42 straipsnio 2 dalies Papildyti DK 42 straipsnio 2 dalį galimybe vadovams pradėti dirbti prieš 1 val. vietoj 1 d. d.: apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš 1 darbo valandą iki numatytos darbo pradžios. Galimybė vadovams pradėti dirbti prieš 1 val. leis laiku pranešti Sodrai apie vadovo pasikeitimą nepažeidžiant DK. Be to, bus naudinga patiems vadovams gaunamu darbo užmokesčiu, darbdaviams vadovų kuriama nauda ir Lietuvai sumokėtais mokesčiais.
UI projektu siūloma papildyti dėl 1 valandos iki darbo laiko pradžios pranešimo, t. y. nelegaliu darbu laikomos ne tik fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, bet ir mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą . 6 ) Dėl DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir
Garantijos siejamos su senatvės pensijos amžiaus įgijimu, todėl išbraukiama „ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją“. 7 ) Dėl DK 62 straipsnio DK 62 straipsnyje yra atskiras sutarties nutraukimo pagrindas, numatantis įspėjimo terminus ir išeitinės išmokos dydžius, todėl išbraukiama nuoroda į DK 57 straipsnį. Siūloma darbuotojams, atleistiems dėl bankroto mokėti ilgalaikio darbo išmokas, kaip ir darbuotojams, kurie atleidžiami dėl darbdavio likvidavimo. Keičiant šį straipsnį ir numatant, kad mokama ilgalaikio darbo išmoka, atitinkamai turėtų būti keičiami ir kiti su tuo susiję įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. 8 ) Dėl DK 721 straipsnio Pagal galiojantį reguliavimą galiojančios nuobaudos neturėjimas už nelegalų darbą yra vienas iš kriterijų, kurį privalo įvertinti VDI įtraukdama įmonę į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tuo tarpu DK 721 straipsnio 3 dalis numato pareigą VDI išbraukti įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo tik dviem atvejais - kai neteikiami pranešimai apie laikinųjų darbuotojų skaičių ir kai įmonės deklaruoja neturinčios laikinųjų darbuotojų.
Atvejai, kai laikinojo įdarbinimo įmonė padaro nusižengimą, dėl kurio a priori nebūtų įtraukta į sąrašą, turėtų būti nustatyti kaip pagrindas priimti sprendimą išbraukti ją iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. DK 721 straipsnio 3 dalis papildoma įmonių išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo pagrindais. Įmonės išbraukimas iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo absoliučiai neriboja jos teisės nedelsiant teikti VDI prašymo įtraukti ją į sąrašą iš naujo, o tai sudaro galimybę išbrauktoms iš sąrašo įmonėms piktnaudžiauti išvengiant naujų DK nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, tobulinant laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą siūloma išbrauktoms iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo įmonėms nustatyti pereinamąjį bent 6 mėn. trukmės laikotarpį, kurio metu įmonės neturėtų teisės teikti pakartotinų prašymų VDI dėl įtraukimo į sąrašą. Pvz., 2023 m. gruodžio mėn. VDI už neatitikimą kriterijams išbraukė 18 laikinojo įdarbinimo įmonių. Atgal iškart pasiprašė 9 įmonės. DK 721 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti kriterijai yra suvienodinti, kad tiek laikinojo įdarbinimo įmonė gali turėti ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, tiek darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus būtų paskirta ne daugiau kaip viena administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą. 9) Dėl DK 112 straipsnio 6 dalis Pakeisti DK 112 straipsnio 6 dalį numatant taisykle, ką daryti, kai nėra galimybės trumpinti darbo laiko prieš šventes: jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos darbo dienos sutrumpinti darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Pakeitimu bus užpildyta teisinė spraga, darbuotojams bus kompensuojama nesutrumpintas darbo laikas kaip viršvalandis. 10 ) Dėl DK 119 straipsnio 2 dalies Siūloma patikslinti, jog darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. 11 ) Dėl DK 134 straipsnio
siūloma suvienodinti terminus, t. y. terminas įmotei ar įtėviui prašyti VPA – tiek per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, tiek skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios.
siūloma visais atvejais (nepriklausomai nuo to, ar neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės (dienų skaičius – 59–62) VPA dalis imama visa iš karto ar dalimis) nustatyti, kad neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės VPA prilyginamos 62 kalendorinėms dienoms. Šiuo pakeitimu siūloma suteikti visiems tėvams vienodas galimybes, išvengiant atvejų, kai tėvai sąmoningai renkasi ilgesnės trukmės neperleidžiamų VPA mėnesius, nes jais mokama didesnio dydžio vaiko priežiūros išmoka. Nustačius vienodą laikotarpį, kuriam suteikiamos neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės VPA, tiek tais atvejais, kai neperleidžiamos VPA imamos visos iš karto, tiek tais atvejais, kai neperleidžiamos VPA imamos dalimis, teisinis reguliavimas taps aiškesnis tiek asmenims, auginantiems vaikus, tiek darbdaviams, turintiems suteikti neperleidžiamas VPA, praktikoje lengviau bus skiriamos vaiko priežiūros išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad šiems pakeitimams įgyvendinti reikės atlikti reikiamus programinės įrangos pakeitimus, s iūloma nustatyti, kad šios nuostatos įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
12 ) Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2022/2041 , papildoma DK 141 straipsnio 3 dalis, numatant, kad nustatant minimaliąją mėnesinę algą turi būti be kita ko atsižvelgiama į minimaliosios mėnesinės algos perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Lietuvos Respublikos trišalės taryba rengdama rekomendaciją iš anksto aptaria šioje dalyje nurodytus kriterijus bei kitą informaciją, reikalingą minimaliajai mėnesinei algai nustatyti. 13 ) Dėl DK 144 straipsnio 4 ir 7 dalies DK 144 straipsnio 4 dalį pakeisti numatant, kaip turi būti apmokamas viršvalandinis darbas švenčių dienos naktį: už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Pakeitus neliks teisinės spragos ir bus aišku, kiek mokėti už viršvalandinį darbą švenčių dienos naktį. Siūloma nustatyti, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose (t. y. darbo užmokesčio sudėtinės dalys), o ne 139 straipsnio 4 dalyje (kur kalbama apie vidutinį darbo užmokestį).
14 ) Dėl DK 171 straipsnio 2 ir 5 dalys Suvienodinti DK įtvirtintas sąvokas t. y. iš DK 171 straipsnio 2 dalyje numatytos „darbdavio administracijos pareigūnai“ pakeisti į „juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai“ (DK 101 straipsnio 3 ir 4 dalys): juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių. Taip bus sistemiška, vienoda, visiems aiškiau. Patikslinti DK 171 straipsnio 5 dalyje numatytą pakartotinio darbo tarybos išrinkimo terminą iš ne anksčiau kaip po šešių mėnesių“ į „po šešių mėnesių“: tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams aiškiau, kada po nepavykusių darbo tarybos rinkimų reikia organizuoti kitus. 15 ) Dėl DK 179 straipsnio 4 dalies 7 punkto Išbraukus DK 179 straipsnio 4 dalies 7 punktą būtų panaikinti prieštaravimai tarp teisės aktų, nes profsąjungoms nei nemokumo kriterijai, nei kitos JANĮ nuostatos (pvz., pareiga inicijuoti nemokumo procesą) netaikomos dėl jų specifikos.
16 ) Dėl DK 182 straipsnio 5 dalies Papildžius DK 182 straipsnį 5 dalį, būtų nustatyti nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos kriterijai, nes tada būtų aišku ar atitinkama organizacija veikia nacionaliniu lygmeniu ar ne, nes tik nacionalinio lygmens darbdavių organizacijos gali pretenduoti į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą (DK 185 straipsnio 1 dalis) ar pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį (DK 192 straipsnio 2 dalis). 17 ) Dėl DK 193 straipsnio 5 dalies Papildyti 193 straipsnio 5 dalį nauju punktu: 5) darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones. Buvusius 193 straipsnio 5 dalies 5–9 punktus laikyti atitinkamai 6–10 punktais. Laimingi darbuotojai produktyvesni. Todėl bus abiejų kolektyvinės sutarties šalių interesas dažniau tartis dėl to kolektyvinėje sutartyje. Įtrauktis – praktika arba politika visų asmenų ir grupių įtraukimui į veiklą, organizaciją, politinius procesus ir pan., ypatingai tuos kurie yra nuskriausti, patyrė diskriminaciją arba gyvena su negalia. Pavyzdžiui, apklausos ir grįžtamasis ryšys, reguliari ir nuosekli vidinė komunikacija, įtraukimas į sprendimų priėmimą, komandinės veiklos ir renginiai, sveikatinimosi programos, ergonomiškos ir modernios darbo vietos
1. Tai reiškia, kad įtraukties priemonės galėtų būti praktikos ar darbdavio politikos, kurios skatina darbuotojų didesnį įsitraukimą į darbdavio veiklos gerinimą, geresnių rezultatų siekimą, geresnę darbuotojų emocinę, fizinę savijautą ir kt.
18 ) Dėl DK 194 straipsnio 1 dalies Įtvirtinus siūlomą reglamentavimą būtų suderintos DK 181 straipsnio 2 dalies ir 194 straipsnio 1 dalies nuostatos ir aiškiai reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gali atstovauti ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė. Siekiant, kad DK 194 straipsnio 1 dalis būtų suderinta su DK 192 straipsniu, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atstovauja darbdaviams, gavusi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) lygmens kolektyvines derybas arba gavusi šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti ar šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas. 19 ) Dėl DK 223, 225, 226 ir 228 straipsnių Prašymai į DGK bus priimami ir per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS), kur teikiantys prašymus asmenys neturės pasirašyti, o save identifikuos, pvz.: per valdžios vartus, mobiliuoju parašu ar per banką. Prašymą nagrinėti darbo ginčą bus galima pateikti tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą. Taip pat pakoreguoti trūkumų pašalinimo terminai ir suderinti su posėdžio paskyrimo terminu bei 1 mėnesio prašymo išnagrinėjimo terminu. 20 ) Dėl DK 237 straipsnio 2 dalies ir 240 straipsnio 4 dalies Nustačius kas yra tarpininkų ir darbo arbitrų nepriekaištinga reputacija, bus aišku, ar asmuo atitinka reikalavimus keliamus nepriekaištingai reputacijai.
Nepriekaištingai reputacijai nustatyti būtų taikomos mutatis mutandis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 7 straipsnio nuostatos. 21 ) Dėl DK 241 straipsnio Tam, kad būtų užtikrintas greitas darbo ginčo dėl intereso nagrinėjimas dėl darbuotojų, kuriems streikuoti draudžia įstatymas, siūloma, kad arbitražo procesą galėtų inicijuoti darbuotojų atstovai. Tikimasi, kad taip bus sudarytos geresnės galimybės išspręsti kolektyvinį ginčą dėl intereso tais atvejais, kai tam tikrose veiklos srityse darbuotojams streikuoti yra draudžiama. Garantijų projektu siūloma atsisakyti kaip neaktualių sankcijų taikymo išmokų atleistiems darbuotojams, kurių darbdaviams buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 ir kurios buvo mokamos tik iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat siūloma dėl darbdavio bankroto atleidžiamiems darbuotojams papildomai išmokėti ir ilgalaikio darbo išmoką, kaip tai šiuo metu numatyta darbdavio likvidavimo atveju. Garantijų projektu taip pat siūloma tikslinti nuostatą, nustatančią, kad Garantinio fondo nuostatus ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Reglamentavus ilgalaikio darbo išmokų skaičiavimą, pereinamųjų nuostatų poreikio nebus. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, būtų tikslinga pavesti šiuos nuostatus tvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Bus įgyvendintos Direktyvos 2022/2041 (kurios įgyvendinimas numatytas iki
nuostatos, užtikrintas aiškesnis DK nuostatų taikymas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, įtvirtintos pareigos darbdaviams bus aiškiau suformuluotos ir lengviau įgyvendinamos. Nuostatos dėl socialinio dialogo geresnio užtikrinimo svarbios ir dėl kolektyvinių sutarčių aprėpties padidinimo, siekiant numatytų rodiklių įgyvendinimo. Kolektyvinės sutartys šiuo metu taikomos maždaug 22,5 proc. dirbančiųjų. Nacionaliniame pažangos plane numatytas tikslas, kad iki 2030 metų šis rodiklis siektų bent 30 proc. (Nacionalinio pažangos plano 2.9 uždavinio „Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę“ rodiklis „Darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalis nuo visų šalies darbuotojų, proc.“ (2025 m. – 25; 2030 m. – 30). 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7 . Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. ANK 96 straipsnio pakeitimai darys teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui ir jo plėtrai, gerės konkurencijos sąlygos, didės visuomenės nepakantumas smurtui ar priekabiavimui. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su DK projektu teikiamas ANK projektas, Garantijų projektas, Užimtumo įstatymo projektas. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. 1 ) Priėmus Įstatymų projektus reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 2 ) Priėmus Įstatymų projektus reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimą įsakymą Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. 3 ) Priėmus Įstatymų projektus reikės patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“.4) Priėmus Įstatymus, reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 495 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“.
5 ) Priėmus Įstatymų projektus reikės patikslinti Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. 6) Priėmus Įstatymų projektus reikės patikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. A1-344 „Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, Darbo ginčų komisijos darbo reglamento, Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“. 7 ) Priėmus Įstatymus, bus patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Garantinio fondo nuostatai ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įsigaliojus Įstatymų pakeitimams, atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo darbo stažą toje darbovietėje, papildomas Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų poreikis metams būtų: 2329 x 0,42 x 2180 ꞊ 2,13 mln. Eur, kur: 2329 - atleidimų pagal DK 62 str. nebiudžetiniame sektoriuje skaičius 2023 m.; 0,42 - prognozuojama atleidimų pagal DK 62 straipsnį nebiudžetiniame sektoriuje dalis, kai išdirbta 5 m. ir daugiau (2023 m. duomenimis, iš 2329 atleidimų pagal DK 62 str. 975 atleidimai buvo fiksuoti tais atvejais, kai asmuo išdirbo 5 m. ir daugiau, tai sudarė 42 proc. (975 : 2329 = 0,42);
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal „Europos žodyną“ ( Eurovoc ), yra „darbuotojas“, „darbdavys“, „darbo sutartis“, „atostogos“, „smurtas“, „priekabiavimas“, „seksualinis priekabiavimas“, „bauda“, „garantinio fondo išmoka“, „ilgalaikio darbo išmokų fondo išmoka“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-574/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-935/2023 [2] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-988/2023 [3] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-574/2023;
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-935/2023 [4] Smurto_atask.pdf (vdi.lt) [5] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023
, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 IR 241
2024-07-02 Nr. XIVP-3962 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 9 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 721 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo
socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintos kitos keičiamo kodekso nuostatos, kuriose nustatytas reikalavimas tam tikriems subjektams neturėti įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pvz., 179 straipsnio 4 dalies 8 punktas, 185 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir kt.). 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo kodekso 79 straipsnio 6 dalį, laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatyta pareiga kartą per mėnesį teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, siūlytina patikslinti keičiamo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir vietoj žodžio „pateikė“ įrašyti žodį „teikia“.
Be to, svarstytina, ar tikslinga keičiamo kodekso 721 straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą Valstybinei darbo inspekcijai dar kartą kreiptis į laikinojo įdarbinimo įmonę ir prašyti jos pateikti informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, jeigu šios įmonės tokią informaciją turi ir taip teikti kartą per mėnesį (pagal nustatytą tvarką tokia informacija teikiama kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, t.y. nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas nurodytai informacijai pateikti). 3. Tikslintina projekto 13 straipsniu keičiamo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Finansų ministerija rengia ir viešai skelbia ekonominės raidos scenarijų, bet ne ekonominės raidos tendencijas (šiame įstatyme apibrėžiama ir vartojama sąvoka „ekonominės raidos scenarijus“). 4. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, reikalavimus, projekto 27 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
59, 62, 721 , 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185,
2024-10-02 Nr. XIVP-3962(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalis, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-3963(2)) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams už Darbo kodekso
būtinos priemonės (ne būtinos minimalios) smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ar nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Be to, nuoroda į šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas priemones yra netiksli, nes 3 punkte nėra numatyta jokių priemonių. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
721 , 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys, Andrius Vyšniauskas; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Viktorija Trachimovič – Darbo teisės grupės patarėja, Tautvydas Zasas – Darbo teisės grupės patarėjas; Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Šarūnas Orlavičius – kancleris, Ieva Piličiauskaitė-Dulkė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
72
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Projekto 9 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 721 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo
socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintos kitos keičiamo kodekso nuostatos, kuriose nustatytas reikalavimas tam tikriems subjektams neturėti įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pvz., 179 straipsnio 4 dalies 8 punktas, 185 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir kt.). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
72
į tai, kad pagal keičiamo kodekso 79 straipsnio 6 dalį, laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatyta pareiga kartą per mėnesį teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, siūlytina patikslinti keičiamo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir vietoj žodžio „pateikė“ įrašyti žodį „teikia“.
Be to, svarstytina, ar tikslinga keičiamo kodekso 721 straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą Valstybinei darbo inspekcijai dar kartą kreiptis į laikinojo įdarbinimo įmonę ir prašyti jos pateikti informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, jeigu šios įmonės tokią informaciją turi ir taip teikti kartą per mėnesį (pagal nustatytą tvarką tokia informacija teikiama kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, t.y. nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas nurodytai informacijai pateikti). Pritarti iš dalies. Siūlome patikslinti įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir vietoj žodžio „pateikė“ įrašyti žodį „teikia“ (žr. Komiteto patobulintą variantą. Siūlytina neatsižvelgti į pastabą „ar tikslinga nustatyti pareigą Valstybinei darbo inspekcijai dar kartą kreiptis į laikinojo įdarbinimo <...>“, kadangi minėta nuostata leidžia, prieš priimant sprendimą dėl įmonės išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo ir siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų nuostatų prevenciją, t. y. dar kartą priminti laikinojo įdarbinimo įmonėms apie jų prievolę teikti ataskaitas. Pažymėtina, jog praktikoje VDI, norėdama priminti laikinojo įdarbinimo įmonėms apie taikoma prievolę teikti ataskaitas, siunčia automatinio pobūdžio pranešimus įmonių nurodytais el. pašto adresais. Be to, tokia nuostata atitinka tikslą padėti įmonėms laikytis reikalavimų, o ne bausti iškart. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-0213
Tikslintina projekto 13 straipsniu keičiamo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Finansų ministerija rengia ir viešai skelbia ekonominės raidos scenarijų, bet ne ekonominės raidos tendencijas (šiame įstatyme apibrėžiama ir vartojama sąvoka „ekonominės raidos scenarijus“). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto varianto 32 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2024-07-14 Teikiame ekspertizę dėl darbo kodekso pakeitimų [1] , kuriais perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje [2] “ (toliau – Direktyva). Šios Direktyvos tikslas yra užtikrinti minimalias darbuotojų gyvenimo sąlygas ir skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo. Pagal Direktyvos nuostatas, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nustatomas atsižvelgiant į perkamąją galią, bendrą darbo užmokesčio lygį ir augimo greitį bei ilgalaikius nacionalinius našumo lygius ir pokyčius.
Siekiant apsaugoti Lietuvos ekonomiką, ypač regionus nuo neigiamų perteklinio MMA didinimo pasekmių, žemos kvalifikacijos darbuotojus – nuo darbo vietų netekimo, o taip pat didinti verslo galimybes investuoti į darbuotojų produktyvumo didinimą bei veiklos plėtrą, derėtų koreguoti MMA nustatymo metodiką: ● Kadangi dėl investicijų ir darbo vietų Lietuva regiono kontekste labiausiai konkuruoja su kaimyninėmis valstybėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taiklesnis atskaitos taškas būtų lygintis su šių valstybių MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio vidurkiu. Dėl to įstatyme tikslinga nustatyti maksimalų galimą MMA ir VDU santykį (nacionaliniu mastu) – skaičiuojant jį kaip Latvijos, Estijos ir Lenkijos MMA/VDU santykių vidurkį ; ● Šiuo metu MMA nustatymo tvarka niekaip neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Dėl šios priežasties kai kuriose vietovėse susidaro itin aukštas MMA/VDU santykis, toliau naikinantis darbo vietas ir įkalinantis žmones bedarbystėje. Atsižvelgiant į aukšto MMA/VDU santykio poveikį, tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad, jei Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, toje apskrityje MMA dydis nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU ; ● Pastaraisiais metais MMA augo ženkliai sparčiau nei darbo produktyvumas, tad Lietuvos konkurencingumas patiria rimtų iššūkių, didėjo spaudimas kainoms, mažėjo įmonių galimybės investuoti ir kurti darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga koreguoti Trišalėje taryboje naudojamą MMA formulę nustatant, kad MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio . Dėl nominalaus darbo našumo apskaičiavimo komponenčių [3] , šis rodiklis tenkina visus Direktyvoje nurodytus kriterijus.
Dėl neigiamų šalutinių padarinių MMA didinimas turėtų būti atsargus ir itin pamatuotas, kad nepakenktų toms gyventojų grupėms, kurioms siekiama padėti. Minimalus atlyginimas turi plačias pasekmes ekonomikai. Mokslinėje literatūroje daugiausiai nagrinėtas MMA poveikis užimtumui. MMA nulemtas užimtumo sumažėjimas aiškinamas tuo, kad darbo užmokesčio dydį rinkoje paprastai lemia darbuotojų pasiūlos ir paklausos santykis. Kai nustatytas minimalus darbo užmokestis viršija žemiausios kvalifikacijos darbuotojų produktyvumą [4] , ekonomikos dėsningumai verčia įmones samdyti mažiau darbuotojų, kad netektų mokėti daugiau, nei jie sukuria vertės. Dėl šio neatitikimo dalis žmonių netenka darbo. Neigiamas MMA poveikis žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumui nuosekliai identifikuojamas empiriniuose tyrimuose [5] . Visgi, neretai argumentuojama, kad darbą išsaugosiųjų darbuotojų gaunama nauda ženkliai viršija darbo vietų praradimus. Tačiau užimtumo lygis nėra vienintelis ekonominis rodiklis, veikiamas MMA nustatymo. MMA pokyčiai daro įtaką [6] : ● Įmonių gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose, užsidirbti ir investuoti . MMA didinimas lemia ne tik žemos, bet ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų didinimą, todėl ženkliai padidina bendras darbo sąnaudas ekonomikoje. Išaugusios darbo sąnaudos mažina įmonių konkurencingumą ir galimybę finansuoti investicijas į plėtrą, produktyvumo didinimą bei veiklos žalinimą. Žemesnis investicijų lygis mažina darbo vietų skaičių ir pragyvenimo lygį. ● Infliacijai . Išaugusios darbo sąnaudos gali lemti didesnę prekių ir paslaugų savikainą, taip didindamos spaudimą kainoms, o išaugusios pajamos didina paklausą, įgalindamos kainų augimą. ● Darbuotojų realiai išdirbtoms darbo valandoms . Dėl su darbuotojų atleidimu susijusių sąnaudų darbdaviai gali rinktis sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo valandas.
Taip žemos kvalifikacijos darbuotojų pajamos realiai sumažėja. ● Algų aibės plokštėjimui ir darbuotojų motyvacijai . Išaugusios žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo sąnaudos gali būti kompensuojamos įšaldant ar lėčiau didinant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus. Taip minimalios algos didinimas mažina ekonomines paskatas ugdyti įgūdžius ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, reikalingą ekonominiam ir socialiniam mobilumui užtikrinti. ● Darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Išaugusias darbo sąnaudas darbdaviai gali kompensuoti mažindami išlaidas darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Taip ilguoju laikotarpiu sumažėja žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybės įgyti įgūdžių ir pagerinti savo ekonominę padėtį. MMA dydis „ į rankas “ ženkliai viršija produktyvumo augimą ir minimalius vartojimo poreikius Per pastarąjį dešimtmetį MMA augo rekordiniu greičiu ir ženkliai pralenkė produktyvumo augimą. Be to, dėl didinamo MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio, MMA „į rankas “ ženkliai viršija minimalių vartojimo poreikių dydį [7] . Spartus produktyvumo augimą viršijantis darbo sąnaudų didėjimas kelia iššūkių Lietuvos ekonomikai, nes ženkliai augina prekių ir paslaugų savikainą. Dėl to tampa vis sunkiau konkuruoti užsienio rinkose. Konkurencingumo iššūkius pernai pabrėžė ir Europos Komisija (EK), pristačiusi „makroekonominių disbalansų procedūros “ duomenis. Pagal EK, nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje didėjo daugiausiai Europoje – 27,7 proc., kai ES vidurkis – 7,8 proc [8] . Siekiant apsaugoti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, o kartu ir žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietas bei didinti užimtumo lygį, MMA dydį derėtų aiškiai susieti su darbo našumu nustatant, jog MMA negali būti didinama daugiau, nei auga darbo našumas.
Šio rodiklio dinamika parodo įmonių gebėjimą mokėti aukštesnį darbo užmokestį, nes didesnė sukuriama vertė sudaro prielaidas didinti atlyginimus nesukeliant aukščiau aprašytų neigiamų šalutinių padarinių. Suprasdama ES konkurencingumo išsaugojimo svarbą pragyvenimo lygiui, EK numatė, kad darbo našumas yra vienas iš keturių MMA lygio nustatymo kriterijų, numatytų Direktyvoje. Dalinė MMA diferenciacija leistų didinti investicijas ir užimtumą regionuose Lietuva pasižymi ženkliais ekonominiais skirtumais tarp regionų. Užimtumo lygis tarp Vilniaus apskrities ir Utenos apskrities skiriasi net 20 procentinių punktų [9] . Analogiška situacija ir su nedarbo lygiu – Vilniaus apskrityje 2023 m. jis siekė 4,9 proc., o Utenos apskrityje net 14,7 proc. Reikšmingai nuo Vilniaus, keliančio bendrą šalies vidurkį, atsilikę ir keletas kitų Lietuvos regionų. Nepaisant reikšmingų regioninių skirtumų, šalies mastu nustatomas vienas MMA dydis, taikomas visose savivaldybėse. Tai lemia skirtingą MMA dydžio poveikį skirtingose vietovėse ir ypač didina neigiamų MMA padarinių riziką silpniausiuose šalies regionuose. Nors šalies mastu MMA ir VDU santykis pernai siekė 42,4 proc. [10] , net trijose savivaldybėse jis viršijo 53 proc. apskrities VDU. Duomenyse atsispindi stipri koreliacija tarp MMA ir VDU santykio ir užimtumo lygio konkrečioje apskrityje. Kuo MMA ir VDU santykis didesnis, tuo didesnis savivaldybėje nedarbas ir mažesnis užimtumas. Norint apsaugoti ekonomiškai silpnesnius regionus nuo per didelio MMA sukeltų neigiamų ekonominių padarinių, ypač gyventojų užimtumui ir nedarbo lygiui, derėtų įvesti dalinę MMA diferenciaciją pagal apskritis, atsižvelgiant į jų VDU. Rekomendacijos dėl MMA nustatymo 1.
Pagal šiuo metu Lietuvoje naudojamą MMA nustatymo formulę, siektinas MMA ir VDU santykis nustatomas atsižvelgiant į ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių narių MMA/VDU vidurkį. Kadangi dėl investicijų ir darbo vietų Lietuva regiono kontekste labiausiai konkuruoja su kaimyninėmis valstybėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taiklesnis atskaitos taškas būtų lygintis su šių valstybių MMA/VDU vidurkiu. Dėl to derėtų įstatyme nustatyti maksimalų galimą MMA ir VDU santykį nacionaliniu mastu – Latvijos, Estijos ir Lenkijos MMA/VDU santykių vidurkį [11] . Šis sprendimas užtikrintų, kad nustatydama MMA dydį Lietuva neiškristų iš regiono konteksto ir liktų konkurencinga. Šiuo metu MMA nustatymo tvarka neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Dėl to kai kuriose vietovėse susidaro itin aukštas MMA/VDU santykis, toliau naikinantis darbo vietas ir įkalinantis žmones bedarbystėje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad, jei Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, MMA lygis toje apskrityje turi būti nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU . Šis sprendimas prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir užimtumo ekonomiškai silpniausiose apskrityse, didintų jų investicinį patrauklumą visos šalies mastu. Siekiant minimizuoti neigiamus MMA didinimo efektus, derėtų koreguoti MMA nustatymo formulę , naudojamą Trišalėje taryboje, kurioje socialiniai partneriai tariasi dėl MMA dydžio. Derėtų nustatyti, jog MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio [12] . Dėl nominalaus darbo našumo apskaičiavimo komponenčių (nominalaus BVP ir išdirbtų valandų skaičiaus), netiesiogiai į šį rodiklį patenka ir kiti Direktyvoje nurodyti kriterijai. Perkamoji galia, susijusi su kainų dinamika, atsispindi našumo santykio skaitiklyje, nes nominalus BVP matuojamas to meto kainomis, taigi, auga kartu su kainų augimu.
Darbo užmokestis taip pat yra viena iš BVP sudėtinių dalių [13] , kurio augimas atsispindi BVP dinamikoje. Taigi, nominalaus darbo našumo rodiklis tenkina visus direktyvoje įvardintus kriterijus. Susipažinta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai : negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-182
Argumentai: Teismai laikosi pozicijos, kad „ iš asmens galima reikalauti konkretaus elgesio (veikimo ar neveikimo), kai pareiga elgtis konkrečiu būdu yra aiškiai numatyta teisės aktuose. Tais atvejais, kai pareiga elgtis konkrečiu būdu nėra aiškiai suformuluota, nėra pagrindo reikalauti iš asmens tokios pareigos tikslaus vykdymo ir traukti jį atsakomybėn už tai, kad jis, vykdydamas pavestas funkcijas, galimai netinkamai įvertino savo pareigos apimtį [14] “ . Tiek administracinio nusižengimo bylas nagrinėjantiems teismams, tiek darbdaviams kyla neaiškumų, kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti darbdavys, vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių. Be to, DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta darbdavių pareiga organizuoti darbuotojams mokymus, tačiau nenurodyti nei mokymų organizavimo terminai, nei periodiškumas.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis ir visą 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą),
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. “
atitinkamai 5 ir 6 dalimis.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 N5
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso 41 straipsnis. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „ 3.
Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus pareigybes , dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir (ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. „
esamus įstatymo projekto 5 -29 straipsnius laikyti atitinkamai 6-30 straipsniais. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 N9
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 9 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso 59 straipsnis. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ 2.Atitinkamai patikslinti sekančius straipsnius ir esamus įstatymo projekto 8 -29 straipsnius laikyti atitinkamai 10-31 straipsniais. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
72
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsniu, patikslinti juo keičiamo įstatymo721 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „911 straipsnis. 721 straipsnio pakeitimas Pakeisti 721 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „721 straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą 1.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
b) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
b) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis arba nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo valstybės socialinių fondų fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams;
7) ji nustatyta tvarka pateikė teikia Valstybinei darbo inspekcijai šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją;
8) ne mažiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.“ 2.
Atitinkamai patikslinti sekančių straipsnių numeraciją ir 10-29 straipsnius atitinkamai laikyti 12-32 straipsniais. Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1810
(5,6) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį laikyti 12 straipsniu, papildyti jį nauja 1 dalimi, kuria būtų keičiama Darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis ir visą įstatymo projekto straipsnį išdėstyti taip: „
10. 12 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„5. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios
išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.
Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena
valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos sutrumpint i darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 N15
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 15 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso 140 straipsnis. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją
išdėstyti taip: „
valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnius ir 13-29 straipsnius laikyti 16-33 straipsniais. Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1813
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
3, siūlome patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį laikyti 16 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „1316 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją
mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiam as ą ekonominės raidos scenarijų tendencijas bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius, kartu įvertindama tokius kriterijus kaip perkamąją galią atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Lietuvos Respublikos trišalė taryba, rengdama rekomendaciją, aptaria šioje dalyje nurodytus kriterijus ir kitą informaciją, reikalingą minimaliajai mėnesinei algai nustatyti ir jos deramumui įvertinti. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1816
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnį laikyti 19 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „ 1619 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas
dalies 7 punktą. 2.
jį išdėstyti taip: „
8) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;“. Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 N20
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso 181 straipsnis. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams
socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė,
išdėstyti taip: „3. Socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu darbdaviams – iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms – atstovauja savivaldybės taryba, iš valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės taryba taip pat atstovauja socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu toms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybė. ”2 .
Patikslinti sekančių straipsnių numeraciją ir buvusius 17-29 straipsnius atitinkamai laikyti 21-33 straipsniais. Pritarti. 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1817
7 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir patikslinti juo keičiamo Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ir išdėstyti taip: „7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui valstybės socialinių fondų biudžetui ;“ Pritarti. 11. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 N22
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso 185 straipsnis. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;“
18-29 straipsnius laikyti 23-34 straipsniais. Pritarti. 12. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1819
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnį laikyti 24 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „1924 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) lygmens kolektyvines derybas ar gavusi šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias priva čiojot aus sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose.
Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos, kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės institucijos.“ Pritarti. 13. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-1829 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 29 straipsnį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 29 straipsnį laikyti 34 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „29
1Šio įstatymo 2, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 21, 22, 23 ir 24 6, 10, 11, 13, 14, 17 , 26, 27, 28 ir 29 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2024 m.
gruodžio 31 d . priima šio įstatymo 5, 8 ir 9 2, 6, 10 ir 11 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 4 dalies nuostata dėl papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikoma 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo.
Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančias D arbo kodekso
nuostatas. 4. Pradėtoms ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. neužbaigtoms prašymų patvirtinti atitiktį k riterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė, nagrinėjimo ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą procedūroms taikomos iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusios D arbo kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostat os. 5. L aikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 1 d. išbraukiamos iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, jei jos neatitinka kriterijų, nurodytų Darbo kodekso 721 straipsnio
įvaikintus iki 2024 m. gruodžio 31 d., suteikiamos pagal iki 2024 m. gruodžio
dalyje nustatytą atvejį. 7. Jei įvaikinus vaiką (-us) iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepraėjo trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios (skubaus vykdymo atveju), suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti taikomos šio įstatymo1214 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatos. 8. Šio įstatymo1316 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos derantis ir tvirtinant 2026 metais ir vėliau taikomą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. 9.
17 21 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai taikomi darbdavių organizacijoms, kurios po šio įstatymo17 21 straipsnio įsigaliojimo dienos pradeda derėtis dėl nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties sudarymo ir (ar) kurios pretenduoja į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sudėtį. 10. Šio įstatymo25
26 31 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso 240 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos sudarant naują Tarpininkų sąrašą ir naują Arbitrų sąrašą. „ Pritarti. 14. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1 ir papildžius įstatymo projektą naujais straipsniais, siūlome patikslinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
41 , 42, 56, 57, 59, 62, 721 , 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 , IR
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė SRDK biuro vedėja I.Kuodienė [1] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 ir 241 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas nr.
[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32022L2041 [3] Nominalus darbo našumas lygus nominalaus BVP ir išdirbtų valandų skaičiaus santykiui. [4] Produktyvumas, arba našumas, suprantamas kaip sukuriama vertė per tam tikrą laiką. [5] Pavyzdžiui, EBPO 2022 m. atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad MMA padidinimas Ispanijoje sumažino užimtumą –0,6 proc. https://www.oecd.org/en/publications/minimum-wages-in-a-dual-labour-market_7ff44848-en.html [6] Plačiau: Neumark, D., & Wascher, W. L. (2008). Minimum wages. MIT press. [7] Minimalių vartojimo poreikių dydis matuoja pragyvenimo kaštus atsižvelgiant į minimalių vartojimo poreikių krepšelį ir jo kainą. Priešingai, skurdo rizikos riba nenusako realių pragyvenimo sąnaudų ir nematuoja skurdo, o yra viena iš pajamų nelygybės vertinimo rodiklių. Ji lygi
rankas” viršija net ir šį rodiklį. [8] EK rekomenduojama maksimali reikšmė – 9 proc. Plačiau: Macroeconomic Imbalance Procedure Scoreboard published - Eurostat (europa.eu) [9] Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas. [10] Dėl duomenų prieinamumo naudojami šalies ūkio be individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenys pirmąjį metų ketvirtį neatskaičius nereguliarių priedų ir premijų.
Nustatant MMA dydį ir lyginant MMA ir VDU santykį skirtingose valstybėse paprastai naudojamas VDU atskaičius priedus ir premijas. [11] Dėl duomenų prieinamumo, sprendžiant dėl t+1 metų MMA dydžio, gali būti naudojami t-1 metų duomenys. [12] Slenkantis vidurkis leidžia amortizuoti staigius rodiklio reikšmės svyravimus. [13] BVP apskaičiuojant pajamų metodu. [14] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-574/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo