Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 66 punktu:
„66 ) rugsėjo trečiasis šeštadienis – Miškininkų diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 66–90 punktus laikyti atitinkamai 67 –91 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
Lyginamasis Nr. XIVP-3960(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) balandžio 15-oji – Kultūros ir meno diena;“. 2. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 50 punktu:
„ 50 ) liepos pirmasis šeštadienis – Giminių diena;“. 3. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 50–92 punktus laikyti atitinkamai 51–93 punktais. 4. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 69 punktu: „
69) rugsėjo trečiasis šeštadienis – Miškininkų diena;“. 5. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 69–93 punktus laikyti atitinkamai 70–94 punktais. 6. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 93 punktu: „
93) gruodžio 7-oji – Nacionalinė vyno kultūros diena;“. 7. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 93 , 94 punktus laikyti atitinkamai 94, 95 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lyginamasis Nr. XIVP-3960(3) LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) balandžio 15-oji – Kultūros Pasaulinė meno diena;“. 2. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 50 punktu:
„ 50 ) liepos pirmasis šeštadienis – Giminių diena;“. 3. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 50–92 punktus laikyti atitinkamai 51–93 punktais. 4. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 68 punktą ir jį išdėstyti taip:
68) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena, Kultūros diena;“. 5. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 69 punktu: „
69) rugsėjo trečiasis šeštadienis – Miškininkų diena;“. 6. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 69–93 punktus laikyti atitinkamai 70–94 punktais. 7. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 85 punktu:
„85 ) lapkričio 12-oji – Karjeros specialistų diena;“. 8. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 85–94 punktus laikyti atitinkamai 86–95 punktais. 9. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 94 punktu:
„
93) gruodžio 7-oji – Nacionalinė vyno kultūros diena;“. 9. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 94 , 95 punktus laikyti atitinkamai 95, 96 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje trečdalį teritorijos užima miškai, kuriais rūpinasi ir puoselėja juos gerai gamtos dėsnius pažįstantys miškininkai. Už nuostabius šiandieninius miškus turime būti dėkingi kelių kartų miškininkams. Tai jų nuoširdaus ir kvalifikuoto darbo rezultatas. Pagerbiant miškininko profesiją ir primenant visuomenei apie miškininkų indėlį į miško išteklių išsaugojimą ir gausinimą, o kartu valstybės ir visuomenės klestėjimą, prašome įstatymu įtvirtinti Miškininkų dieną tarp valstybės atmintinų dienų. Keičiantis klimatui miškų išsaugojimo reikšmė, drauge ir miškininko profesijos reikšmė tik didės. Ši diena – rugsėjo trečiasis šeštadienis Lietuvos miškininkų sąjungos siūlymu 2000 m. buvo svarstyta Aplinkos ministerijos kolegijoje, įtvirtinta aplinkos ministro įsakymu ir iki šiol švenčiama miškui atsidavusių miškininkų profesionalų ir miškams neabejingų Lietuvos piliečių, privačių miško savininkų ir jaunųjų miško bičiulių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo Seimo narys Justinas Urbanavičius . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta dienos, kuri būtų skirta miškininkams. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą atmintinų dienų sąrašą, nustatant, kad rugsėjo trečiasis šeštadienis yra Miškininkų diena.
Miškininkų dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą paskatins miškininkus dar labiau susitelkti sprendžiant iškylančius naujus iššūkius, susijusius su klimato kaita, bioįvairovės ir miško išteklių apsauga, gausinimu, besikeičiančiu visuomenės požiūriu į miškus. Bus atkreiptas dėmesys į miškininko profesijos atstovus, jų nuopelnus ir atliktų darbų reikšmę, siekiant tvaraus miškininkavimo, geresnės aplinkos ir bioįvairovėsapsaugos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
DĖL
2024-06-21 Nr. XIVP-3960 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto 1 straipsnyje siūlomos įrašyti atmintinos dienos įrašymo vieta (pagal jos minėjimo datą - rugsėjo trečiąjį šeštadienį) atmintinų dienų sąraše turėtų būti suderinta su galiojančioje įstatymo redakcijoje jau įrašytomis datomis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected]
DĖL
2024-11-08 Nr. XIVP-3960(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsnio 9 dalies pakeitimų esmėje yra nurodoma, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis yra pildoma nauju 94 punktu, tačiau toliau dėstomas punktas klaidingai pažymėtas numeriu „93“ . Minėta numeracija turėtų būti patikslinta vietoje skaičiaus „93“ įrašant skaičių „94“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (0 5) 209 6168, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2024-10-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro darbuotojai: vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis, Kultūros ministras Simonas Kairys, Respublikos Prezidento patarėjas Saulius Olencevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-18 (Projektui Nr. XIVP-4040)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą atmintinų dienų sąrašą, nustatant, kad gruodžio 7-oji yra Nacionalinė vyno kultūros diena. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, dėl kriterijų įrašymui. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
Projekto aiškinamajame rašte įvykio reikšmė siejama su tuo, kad Lietuva įtraukta į Europos Sąjungos vynuogininkystės žemėlapį ir pripažinta vynuogininkystės šalimi, kas sudarė galimybes gauti paramą vynuogininkystės plėtrai ir funkcionavimui. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, manytina, kad įrašymas į atmintinų dienų sąrašą turėtų būti grindžiamas ne vien ekonominiu poveikiu, tačiau ir pateiktais faktiniais duomenimis apie esminę įvykio svarbą valstybingumo kūrimui, visuotinėms vertybėms, nacionalinei kultūrai ar istorijai, apie kultūrinį ir socialinį poveikį Lietuvos visuomenei. Antra, įrašymas į atmintinų dienų sąrašą suteikia oficialų pripažinimą ir teisinį pagrindą rengti oficialius šventinius renginius, o kartu ir galimybę siekti tokius renginius įgyvendinančių projektų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. ĮV-337 „Dėl Atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo ekspertų komisijos sudarymo“ sudaryta Atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo ekspertų komisija teikia kultūros ministrui rekomendacijas ir siūlymus dėl atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo renginių įgyvendinimo ir šių projektų finansavimo). Atsižvelgiant į Kultūros ministerijos kompetenciją formuojant valstybės kultūros politiką, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Nepritarti
priėmė sprendimą projektui Nr. XIVP-4040 LRV išvados neprašyti. 2.
Europos Sąjungos teisės grupė 2024-07-24 (projektui Nr. XIVP-4040)1 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4040 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
Teisės departamentas 2024-06-06 (Projektui Nr. XIVP-3902)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3889, kuriame taip pat yra keičiamas keičiamo įstatymo 1 straipsnis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-07-24 (projektui Nr. XIVP-3902)1 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3902 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
(Projektui Nr.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto 1 straipsnyje siūlomos įrašyti atmintinos dienos įrašymo vieta (pagal jos minėjimo datą - rugsėjo trečiąjį šeštadienį) atmintinų dienų sąraše turėtų būti suderinta su galiojančioje įstatymo redakcijoje jau įrašytomis datomis. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-07-02 (projektui Nr. XIVP-3960) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3960 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
(Projektui Nr. XIVP-3889) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3902, kuriame taip pat yra keičiamas keičiamo įstatymo 1 straipsnis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-18 (projektui Nr. XIVP-3889) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3889 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros centrų asociacija
27 (Projektui Nr. XIVP-3889)1 Lietuvos kultūros centrų asociacija mano, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo nuostata įteisinanti Kultūros dieną atmintinų dienų tarpe yra teisinga. Ši diena yra svarbi įvairių sričių kultūros ir meno kūrėjams. Suprasdami balandžio 15 d. Kultūros dienos sąsajas su Rusijos iniciatyvomis manome, kad reikėtų keisti ne pačią atmintinos dienos sąvoką, o diskutuojant rasti kitą reikšmingą datą šiai dienai paminėti, kuri turėtų gilias tradicines sąsajas su lietuviškosios kultūros tradicijomis. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą. 2. Asociacija „Taikos vėliavos komitetas“ 2024-10-02 (Projektui Nr. XIVP-3889) Kreipiamės į Jus dėl pateikto svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo NR. VIII-397 1 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo į: „23) balandžio 15-oji - Pasaulinė meno diena“. Įstatymo projektą pateikė Seimo narys Vytautas Juozapaitis ir Kultūros ministerija. Nauju įstatymu norima pakeisti 2006 m. Seimo įteisintą Kultūros dieną balandžio 15-ąją, kuri yra minima iki šių metų. Pakeitimo priežastis nurodama, esą, ji susijusi su Rusijos įtaka. Rusija neturi įteisinusi jokios Kultūros dienos, o tik Kultūros darbuotojo dieną kovo 25-ąją ir nekelia Taikos vėliavos. Mes, Lietuvos Kultūros dienos iniciatyvinės grupės atstovai, esame liudininkai, kad ši diena buvo pasiūlyta Seimui, remiantis Memorandumu, kuriuo žymūs kultūros veikėjai 1936 m. kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministrą dėl Rericho Pakto ratifikavimo ir Taikos Vėliavos iškėlimo. 1935 m. balandžio 15 d.
1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvidešimt viena Amerikos šalis ratifikavo šį Paktą - Sutartį apie meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugą karo ir taikos metu, kurio 90-metis bus minimas ateinančiais metais. Tai vienas humaniškiausių praėjusio amžiaus dokumentų. 1954 m. Hagos Konvencija sudaryta Rericho Pakto pagrindu. Rericho Pakto simbolis - Taikos Vėliava - trys raudoni skrituliai, apjuosti apskritimu baltame fone, randamas nuo neatmenamų laikų įvairiose kultūrose bei religijose ir turi ne vieną prasmę, įtvirtinančią amžinas vertybes. Tai: Meilė, Grožis, Išmintis;
Kultūra, Mokslas, Religija; Švenčiausioji Trejybė Amžinybės rate ir kitos. Buvo siūloma paskelbti Pasaulinę Kultūros dieną, nes Taika gali būti pasiekta tik per Kultūrą. Taikos vėliava per Kultūros dieną buvo pradėta kelti 2009 m. Pirmą kartą - ypač iškilmingai prie Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, po to - prie Seimo ir plačiai visoje šalyje miestuose, miesteliuose, mokyklose. Per Kultūros dieną vyko kultūros darbuotojų apdovanojimai ir įvairūs renginiai, apjungiantys visuomenę. Taikos vėliavos sklaidos koordinavimui Kultūros dienos iniciatyvinės grupės pagrindu 2012 m. įsteigtas Taikos vėliavos komitetas. Tais pačiais metais jis buvo pakviestas prisijungti prie Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto - nevyriausybinės organizacijos prie JT, vadovaujamo prezidentės dr. Alisijos Rodriges, Nobelio Taikos premijos nominantės, garsios kino ir TV aktorės. Sužinota apie Taikos miestų skelbimą per dr. Alisijos Rodriges veiklą ir Argentinoje, kuri 2012 m. įteisino Taikos vėliavos kėlimą per Tarptautinę taikos dieną rugsėjo 21-ąją. Argentinoje yra paskelbta 30 Taikos miestų ir 1000 Taikos mokyklų, kur pastoviai plazda Taikos vėliavos. Jų pavyzdžiu Taikos vėliavos komitetas yra įteikęs Taikos vėliavą 30 m okyklų Lietuvoje, tarp jų - 5 aukštosioms ir Vasario 16-sios gimnazijai Vokietijoje.
Kartu su savivaldybių vadovais yra paskelbti 8 Taikos miestai ir miesteliai: Dubingiai, Rietavas, Ylakiai, Neringa, Klaipėda, Birštonas, Jonava, Veisiejai. Bendras siekis - kultūros prioritetas visose gyvenimo srityse. Šias idėjas Taikos vėliavos komitetas skleidžia ir per Kultūros dienos Tarptautines konferencijas, vykstančias LR Seime bei kitus renginius. Taikos vėliava buvo įteikta LR Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Vilniaus paveikslų galerijai ir kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms. 2018 m. įteikta Latvijos, Estijos ir Lenkijos ambasadoms. Nesusipratimai prasidėjo 2022 m. dėl įvykių Ukrainoje, kai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nurodė per Kultūros dieną kelti ne Taikos vėliavą, o Ukrainos. Priežastis, atrodo, buvo ta, kad Taikos vėliavą kažkas įteikė 2015 m. Donecko Operos ir baleto teatrui, kai jis buvo apgriautas karinių veiksmų pasėkoje. Dabar Seimo narys Vytautas Juozapaitis teigia, kad Doneckas Taikos vėliavą priėmė, kaip savo ženklą. Tai netiesa, o Lietuvos Taikos vėliavos komitetas niekuo nesusijęs su šiais įvykiais, ar kitokia Rusijos įtaka, todėl nepagrįstas ir nepasitikėjimas komiteto veikla. Dabar norima panaikinti tai, kuo Lietuva pirmauja pasaulyje - Kultūros diena balandžio 15- ąja, keliant Taikos vėliavą. Taip pat sumenkinama tai, kad Lietuva 2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT prezidentės dr. Alicijos Rodriges buvo paskelbta Taikos Respublika (pirmąja pasaulyje) ir Seimui įteikta Taikos vėliava. Taikos vėliava reikšmingumą liudija ir tai, kad ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos.
Taikos vėliava 2000 m. buvo įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi Annan. Pabuvojusią kosmose Taikos vėliavą
Popiežiui Pranciškui. 1995 m. birželio 26 d. Taikos vėliava buvo įteikta NATO sekretoriaus pavaduotojui politiniais klausimais Gebhardt von M oltke NAIO būstinėje Briuselyje. Kaip žinoma, Pasaulinė meno diena yra paskelbta UNESCO, todėl nėra prasmės įteisinti dar ją atskirai Lietuvoje, nes ją gali minėti, kas nori. Tuo labiau, naikinti Kultūros dieną, keičiant ją meno diena. Menas yra sudedamoji Kultūros dalis. Kultūra apima visas gyvenimo sritis. Jeigu Kultūros diena balandžio 15-ąją bus panaikinta ir Taikos vėliava uždrausta, Lietuvos vardas nuskambės neigiamai plačiai pasaulyje. Todėl prašome nepritarti šiam Atmintinų dienų įstatymo pakeitimui. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą. 3. Georgijus Garmus 2024-10-02 (Projektui Nr. XIVP-3889) Ar išmintinga perpavadinti atmintiną Kultūros dieną, kuri Lietuvoje yra neatskiriamai susieta su balandžio 15-ąja diena, kada 1935 metais Jungtinių Amerikos valstijų Prezidento Franklino Ruzvelto kabinete buvo pasirašytas Rericho Paktas, vadinamas jo įkūrėjo, didžiojo humanisto Nikolajaus Rericho vardu? Tai buvo pasaulinės reikšmės įvykis, kuriuo buvo siekiama vieną humaniškiausių žmonijos istorijoje ideologijų, skelbiančų būtinybę apsaugoti žmonijos kultūros vertybes karo ir taikos metu, perkelti į pasaulinės tarptautinės politikos susitarimų lygmenį. Vėliau ši ideologija buvo paskata 1954 metų gegužės 14 d. Hagos Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijai. Jos bruožus matome 1972 m. lapkričio 16 d.
Paryžiuje priimtoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje (toliau Konvencija), 1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Pasaulio paveldo komiteto patvirtintose Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairėse. Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, vienas pagrindinių klausimų, kuriuos sprendžia Pasaulio paveldo komitetas, yra kultūros ir gamtos paveldo vertybių įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuva didžiuojasi net penkiomis į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytomis vietovėmis:
1Vilniaus istoriniu centru;
2Kuršių nerija;
3Kernavės archeologine vietove;
4Struvės geodezinio lanko punktais;
labai panašus į blaškymąsį siekiant miglotų tikslų, nes tai nutrauktų balandžio 15-sios įstorinę sąsają su vienos humaniškiausių žmonijos istorijoje ideologijos, skelbiančios būtinybę apsaugoti žmonijos kultūros vertybes karo ir taikos metu, ištakom bei politinio įgyvendinimo pradžia pasauliniu mastu. Gerbiamieji, savo balsavimais neatimkite iš Lietuvos atmintiną balandžio 15- sios KULTŪROS DIENĄ, kuri yra mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Pritarti Žr. Komiteto siūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nepateikta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3960(2) (parengtas apjungus projektus Nr. XIVP-4040, Nr. XIVP-3902, Nr. XIVP-39
Nr. XIVP-3889), Komiteto išvadoms ir Komiteto pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Švietimo ir mokslo komitetas 2024-10-161 (1) (2) Pasiūlymas:
„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23) balandžio 15-oji – Kultūros ir meno diena;“. 2. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 50 punktu:
„ 50 ) liepos pirmasis šeštadienis – Giminių diena;“. 3. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 50–92 punktus laikyti atitinkamai 51–93 punktais. 4. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 69 punktu: „
69) rugsėjo trečiasis šeštadienis – Miškininkų diena;“. 5. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 69–93 punktus laikyti atitinkamai 70–94 punktais. 6. Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 93 punktu: „
93) gruodžio 7-oji – Nacionalinė vyno kultūros diena;“. 7. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė