Projekto lyginamasis variantas
ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją – visiškas pirkėjo įsipareigojimų sumokėti pardavėjui ar reikalavimo teises į gautinas sumas perėmusiam asmeniui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtiną pinigų sumą įvykdymas, kai pirkėjas sumoka grynuosius pinigus arba perveda negrynuosius pinigus per mokėjimo paslaugų teikėją, nurodytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnyje (toliau – mokėjimo paslaugų teikėjas), arba kai dėl žemės ūkio produkcijos pirkėjo ir pardavėjo abipusių įsiskolinimų atsiradę įsipareigojimai (prievolės) baigiasi įskaitymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nuostatomis.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“
3Buvusias 2 straipsnio 2–22 dalis laikyti atitinkamai 3–23 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdis – perkamai–parduodamai žemės ūkio produkcijai būdinga ypatybė viena ar kelios ypatybės (gamybos sezoniškumas, pirminio perdirbimo ir (ar) perdirbimo būdas, kiekis, kaina, kokybės reikalavimai, galiojimo laikas, laikymo sąlygos, kilmės šalis, naujumas rinkoje ir kt.) ar jų visuma.“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 16 dalimi:
„16. Žemės ūkio ir maisto produktai – sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“
6Buvusias 2 straipsnio 16–23 dalis laikyti atitinkamai 17–24 dalimis. 7.
7Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1517. Žemės ūkio produkcija – žemės ūkio ir maisto produktai taip pat perdirbamosios pramonės ir kitų įmonių bei individualią žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų perdirbti žemės ūkio produktai it iš jų pagaminti maisto produktai, kombinuotieji pašarai ir kiti tam tikru būdu apdoroti ar apdirbti žemės ūkio produktai.“
8Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 23 dalį. „2123. Žemės ūkio produktai kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.“
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės ūkio produkcijos pavadinimas, jos priskyrimas ar nepriskyrimas prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina arba jos nustatymo būdas;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pirkimo ir tiekimo tvarka (pristatymo periodiškumas, būdas, vieta, laikas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną, – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė);“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų sudaromose sutartyse
1.
Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo (atliekamo bet kokia forma ir būdais) už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis negu kaip:
1) Vyriausybės tam tikrai žemės ūkio produkcijai nustatytas atsiskaitymo terminas –30 ar 60 kalendorinių dienų nuo perkamos perkamų greitai gendančių žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gavimo dienos;
2) 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos, kuri nepriskirtina prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, gavimo dienos atsiskaitant už tą žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytu tvarkos aprašu, atrenka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą žemės ūkio produkciją, už kurią turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos arba atsiskaitoma dalimis, kurių bendras atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, bei patvirtina jos sąrašą. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į žemės ūkio produkcijos pobūdį ir (ar) numatomą paskirtį, parengia tvarkos aprašą šio straipsnio 2 dalyje nurodytai žemės ūkio produkcijai atrinkti. 4.
4Žemės ūkio produkcijos pardavėjų patiekti žemės ūkio produktai įkainojami ne vėliau kaip:
1) žalias pienas – per 8 darbo dienas;
2) salykliniai miežiai – per 5 darbo dienas;
3) gyvuliai, grūdai (išskyrus salyklinius miežius), grikiai, sorai ir kiti grūdai, rapsų arba rapsukų sėklos, ankštinių, aliejinių augalų ir daugiamečių žolių sėklos, cukriniai runkeliai, linai, žaliaviniai arba mirkyti, linų sėmenys, pluoštinės kanapės ir jų sėklos – per 2 darbo dienas;
4) kiti žemės ūkio produktai – kitą darbo dieną po gavimo.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų sudaromose sutartyse
1Greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų bei žemės ūkio produkcijos, nurodytos 5 straipsnio 2 dalyje, pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją laikotarpis, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, neturi viršyti 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. 12. Žemės ūkio produkcijos, išskyrus žemės ūkio produkciją, nurodytą šio straipsnio
1 dalyje, pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją laikotarpis, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, turi neviršyti neturi viršyti bet kurio iš šių terminų:
1) 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo dienos;
2) jeigu PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra neaiški, – 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos.
PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra arba lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas neišduodami žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo momentu arba nepridedami prie šios produkcijos gabenimo dokumentų, arba išsiųsti nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis išsiuntimo datą ir laiką;
3) jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą arba lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą gauna anksčiau negu žemės ūkio produkciją, – 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos;
4) jeigu įstatymuose arba žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta šios produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo dėl žemės ūkio produkcijos atitikties šios sutarties sąlygoms procedūra ir jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas gauna PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą arba lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą šios produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo dieną arba anksčiau, – 30 kalendorinių dienų nuo žemės ūkio produkcijos priėmimo ar patikrinimo dienos. 23.
23Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, nustatyti atsiskaitymo terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 1 2 dalyje nustatyti terminai, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju atsiskaitymo terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, neviršija 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Ši nuostata netaikoma sutartims, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje. 34. Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto, yra nustatytas ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų terminas, tokia sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir už gautą žemės ūkio produkciją su šios produkcijos pardavėju turi būti atsiskaitoma laikantis šio straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų terminų. 45. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo dienos (datos ar datos ir valandos) nustatymas nėra žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto, reglamentavimo dalykas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminas Šio įstatymo 6 straipsnio 1 2 dalies 4 punkte ir 12 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūra vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir negali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų nuo žemės ūkio produkcijos patiekimo šios produkcijos pirkėjui dienos, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektų sudaromoje žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje arba ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto sudaromoje žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje ir viešųjų pirkimų dokumentuose aiškiai nustatoma kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas.“
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas negali atsiskaityti su jos pardavėju žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu būdu per šio įstatymo
5 straipsnyje arba 6 straipsnio 1 ar, 2 ar 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo terminą, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, gavęs rašytinį prašymą jis privalo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išduoti už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos arba pardavėjo pageidaujamos šios sumos dalies mokėjimo paslaugų teikėjo akceptuotą ar laiduotą vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu (hipoteka), jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjo reikalavimai vienu iš šių būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonę pasirenka žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Palūkanos už vekselio sumą skaičiuojamos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimas
Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki šio įstatymo 5 straipsnyje arba 6 straipsnio 1, ar 2 ar 3 dalyje nustatyto atsiskaitymo termino, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, pabaigos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas be atskiro įspėjimo žemės ūkio produkcijos pirkėjui jas mokėti, jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje jam nustatytas pareigas, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra arba lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas nėra išduoti neišduoti žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo momentu arba nepridėti prie šios produkcijos gabenimo dokumentų, arba išsiųsti šio įstatymo 6 straipsnio 1 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;“. 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1.
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aplinkybę, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjas nukrypo nuo šio įstatymo 5 straipsnyje ar 6 straipsnio 1, ar 2 ar 3 dalyje nustatytų atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminų ir (arba) šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir jų išmokėjimo žemės ūkio produkcijos pardavėjui tvarkos ir nuo šio įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų žemės ūkio produkcijos pardavėjo patirtų išieškojimo išlaidų kompensavimo sumų dėl objektyvių priežasčių.“
Pakeisti septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ KONTROLĖ IR Informacijos teikimas“. 11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolė ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimas Informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimas
1Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais. 21. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informaciją Informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį privalo teikti žemės ūkio produkcijos pirkėjai:
1) prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 1,5 milijono eurų arba daugiau;
2) žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, kiti ūkio ir viešieji subjektai, superkantys žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) parduoti, ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 0,3 milijono eurų arba daugiau.
Informacijos apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su Žemės ūkio ministerija. 2. Valstybinė mokesčių inspekcija kas ketvirtį, per penkiolika darbo dienų jam pasibaigus, informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę pateikia:
1) Žemės ūkio ministerijai;
2) viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, kuri atlieka Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūros institucijos funkcijas;
3) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, kuri atlieka Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros institucijos funkcijas. 3. Savivaldybės vykdomosios institucijos arba jų įgalioti asmenys turi teisę tikrinti, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudaro rašytines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis, apskaičiuoja pavėluoto mokėjimo palūkanas ir atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais, taip pat teikti siūlymus Vyriausybei dėl priemonių atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklei gerinti.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymo pažeidimų tyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos tirti vadovaujantis įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti peržiūrėtos ir patikslintos bei užtikrinama jų atitiktis šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas NR. XIVP-396(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo−pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminą, lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei išieškojimo išlaidų kompensavimą kompensavimo tvarką esant pavėluotamo atsiskaitymuio atveju, taip pat atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolę ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimą, kokios sutarties sąlygos ir komercinė praktika laikomos nesąžiningomis žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus ir ginčų nagrinėjimą.“
pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją – visiškas pirkėjo įsipareigojimų sumokėti pardavėjui ar reikalavimo teises į gautinas pinigų sumas perėmusiam asmeniui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtiną pinigų sumą įvykdymas, kai pirkėjas sumoka grynuosius pinigus arba perveda negrynuosius pinigus per mokėjimo paslaugų teikėją, nurodytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnyje (toliau
Civilinis kodeksas) nuostatomis.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai – sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“
dalis laikyti atitinkamai 3–23 dalimis. 4. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„78. Perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdis – perkamai–parduodamai žemės ūkio produkcijai būdinga ypatybė
viena ar kelios ypatybės (gamybos sezoniškumas, pirminio perdirbimo ir (ar) perdirbimo būdas, kiekis, kaina, kokybės reikalavimai, galiojimo laikas, laikymo sąlygos, kilmės šalis, naujumas rinkoje ir kt.) ar jų visuma.“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 16 dalimi:
„16. Žemės ūkio ir maisto produktai – sąvoka suprantama taip, kaip ji
apibrėžta Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“
atitinkamai 17–24 dalimis. 7. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „1517. Žemės ūkio produkcija
dalį. „2123. Žemės ūkio produktai kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.“
jį išdėstyti taip:
„1) žemės ūkio produkcijos pavadinimas, jos
priskyrimas ar nepriskyrimas prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina arba jos nustatymo būdas;“. 2.
jį išdėstyti taip:
„2) pirkimo ir tiekimo tvarka (pristatymo periodiškumas,
būdas, vieta, laikas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną, – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė);“. 4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų sudaromose sutartyse
sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo (atliekamo bet kokia forma ir būdais) už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis negu kaip:
1) Vyriausybės tam tikrai žemės ūkio produkcijai nustatytas atsiskaitymo terminas –30 ar 60 kalendorinių dienų nuo perkamos perkamų greitai gendančių žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gavimo dienos;
2) 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos, kuri nepriskirtina prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, gavimo dienos atsiskaitant už tą žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
nurodytu tvarkos aprašu, atrenka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą žemės ūkio produkciją, už kurią turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos arba atsiskaitoma dalimis, kurių bendras atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos, ir patvirtina jos sąrašą. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdį ir (ar) numatomą paskirtį, parengia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos žemės ūkio produkcijos atrinkimo tvarkos aprašą. 4. Žemės ūkio produkcijos pardavėjų patiekti žemės ūkio produktai įkainojami ne vėliau kaip:
1) žalias pienas – per 8 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
2) salykliniai miežiai – per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
3) gyvuliai, grūdai (išskyrus salyklinius miežius), grikiai, sorai ir kiti grūdai, rapsų arba rapsukų sėklos, ankštinių, aliejinių augalų ir daugiamečių žolių sėklos, cukriniai runkeliai, žaliaviniai arba mirkyti linai, linų sėmenys, pluoštinės kanapės ir jų sėklos – per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;
4) kiti žemės ūkio produktai – kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų sudaromose sutartyse
produktų bei žemės ūkio produkcijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją laikotarpis, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, neturi viršyti 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. 12.
straipsnio 1 dalyje, pirkimo–pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją laikotarpis, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, turi neviršyti neturi viršyti bet kurio iš šių terminų:
1) 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo dienos;
2) jeigu PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra neaiški, – 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Laikoma, kad PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra arba lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas neišduodami žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo momentu arba nepridedami prie šios produkcijos gabenimo dokumentų, arba išsiųsti nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis išsiuntimo datą ir laiką;
3) jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą arba lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą gauna anksčiau negu žemės ūkio produkciją, – 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos;
4) jeigu įstatymuose arba žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta šios produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo dėl žemės ūkio produkcijos atitikties šios sutarties sąlygoms procedūra ir jeigu žemės ūkio produkcijos pirkėjas gauna PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą arba lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą šios produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo dieną arba anksčiau,
(žemės ūkio produkcijos pardavėjų) ir viešųjų subjektų, nustatyti atsiskaitymo terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 1 2 dalyje nustatyti terminai, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju atsiskaitymo terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, neviršija 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sutartims. 34. Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto, yra nustatytas ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų terminas, tokia sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir už gautą žemės ūkio produkciją su šios produkcijos pardavėju turi būti atsiskaitoma laikantis šio straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų terminų. 45. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo dienos (datos ar datos ir valandos) nustatymas nėra žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto, reglamentavimo dalykas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminas Šio įstatymo 6 straipsnio 1 2 dalies 4 punkte ir 12 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta žemės ūkio produkcijos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūra vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir negali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų nuo žemės ūkio produkcijos patiekimo šios produkcijos pirkėjui dienos, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektų sudaromoje žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje arba ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto sudaromoje žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje ir viešųjų pirkimų dokumentuose aiškiai nustatoma kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas.“
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas negali atsiskaityti su jos pardavėju žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu būdu per šio įstatymo 5 straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 6 straipsnio 1 ar, 2 ar 3 dalyje nustatytą atsiskaitymo terminą, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, gavęs rašytinį prašymą jis privalo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išduoti už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos arba pardavėjo pageidaujamos šios sumos dalies mokėjimo paslaugų teikėjo akceptuotą ar laiduotą vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu (hipoteka), jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjo reikalavimai vienu iš šių būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonę pasirenka žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Palūkanos už vekselio sumą skaičiuojamos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Teisės į pavėluoto mokėjimo
palūkanas atsiradimas Jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki šio įstatymo 5 straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 6 straipsnio 1, ar 2 ar 3 dalyje nustatyto atsiskaitymo termino, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, pabaigos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas be atskiro įspėjimo žemės ūkio produkcijos pirkėjui jas mokėti, jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje jam nustatytas pareigas, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje,
sudarytoje ūkio subjektų, neįrašytas šio įstatymo 5 straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas atsiskaitymo terminas, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, žemės ūkio produkcijos pirkėjas pavėluoto mokėjimo palūkanas priskaičiuoja žemės ūkio produkcijos pardavėjui be atskiro pareikalavimo jas mokėti:“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos
faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos.
Laikoma, kad PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba lygiaverčio mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra arba lygiavertis mokėjimo reikalavimo dokumentas nėra išduoti neišduoti žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo momentu arba nepridėti prie šios produkcijos gabenimo dokumentų, arba išsiųsti šio įstatymo 6 straipsnio 1 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;“. 10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) aplinkybę, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjas nukrypo nuo šio įstatymo 5 straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje ar 6 straipsnio 1, ar 2 ar 3 dalyje nustatytų atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminų ir (arba) šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir jų išmokėjimo žemės ūkio produkcijos pardavėjui tvarkos ir nuo šio įstatymo
išieškojimo išlaidų kompensavimo sumų dėl objektyvių priežasčių.“
Pakeisti septintojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Informacijos
Informacijos teikimas“. 12 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolė ir informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimas Informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimas 1.
Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais. 21. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informaciją Informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį privalo teikti žemės ūkio produkcijos pirkėjai:
1) prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 1,5 milijono eurų arba daugiau;
2) žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, kiti ūkio ir viešieji subjektai, superkantys žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) parduoti, ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 0,3 milijono eurų arba daugiau. 2. Informacijos apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 3. Valstybinė mokesčių inspekcija kas ketvirtį, per penkiolika darbo dienų nuo ketvirčio pabaigos, informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę pateikia:
1) Žemės ūkio ministerijai;
2) viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, kuri atlieka Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūros institucijos funkcijas;
3) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, kuri atlieka Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros institucijos funkcijas. 3.
vykdomosios institucijos arba jų įgalioti asmenys turi teisę tikrinti, ar žemės ūkio produkcijos pirkėjai, laikydamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudaro rašytines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis, apskaičiuoja pavėluoto mokėjimo palūkanas ir atsiskaito su žemės ūkio produkcijos pardavėjais, taip pat teikti siūlymus Vyriausybei dėl priemonių atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklei gerinti.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įstatymo pažeidimų tyrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos tirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, kurių galiojimas šiam įstatymui įsigaliojus dar nėra pasibaigęs, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos bei užtikrinta jų atitiktis šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-15 Nr. XIVP-396 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„ĮSTATYMO PROJEKTAS“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“, kuris turi būti išdėstytas
atskiros eilutės centre. Be to, atsižvelgiant į projekto 10 straipsnio nuostatas, įstatymo pavadinime reikėtų nurodyti, kad projektu yra keičiamas ir įstatymo septintojo skirsnio pavadinimas. 2. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto
(toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „gautinas“ nereikėtų įrašyti žodį „pinigų“, nes kitu atveju nėra pakankamai aišku, kokios gautinos sumos turimos omenyje. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 3 dalyje yra pernumeruojamos buvusios keičiamo įstatymo 2 straipsnio
skaičiaus „7“ įrašytinas skaičius „8“, o šia dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 (turi būti 8) dalies redakcijoje vietoj skaičiaus „7‘ įrašytinas skaičius „8“. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti tik naują šio punkto redakciją, t. y., šiose projekto nuostatose reikėtų atsisakyti formuluotės „1. Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:“ kaip perteklinės. 5. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatas ir siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatose po žodžių
„atsižvelgdama į“ įrašytini žodžiai „perkamos - parduodamos“. 6.
nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengia tvarkos aprašą, pagal kurį būtų atrenkami greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-394) 5 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija patvirtintų žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašą. Nėra aiškus abiejų projektų nuostatų santykis, t. y., ar abiejuose teisės aktuose būtų nustatyta ta pati žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka, ar žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka bei greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų atrinkimo tvarka reglamentuotų skirtingus dalykus. Svarstytina, ar abiejų projektų nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktai turėtų būti tikslinami nurodant, kad terminai skaičiuojami nuo nurodytų žemės ūkio produktų gavimo dienos, t.y., šiuose punktuose po žodžių „darbo dienas“ įrašytini žodžiai „nuo jų gavimo dienos“. Be to, šios dalies 4 punkte vietoj žodžių „po gavimo“ įrašytini žodžiai „nuo jų gavimo dienos“. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje prieš formuluotę „5 straipsnio 2 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 9.
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnis pagal naują redakciją turi daugiau nei vieną struktūrinę dalį ir ne visose dalyse yra nustatomi atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai, bei siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose vartojamą nuorodą „šio įstatymo 5 straipsnyje“, konkrečiai nurodant 5 straipsnio dalį ar dalis, kuriose minėti terminai yra nustatyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir projekto nuostatos būtų tikslinamos, tai, siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo formuluotes, projekto 8 straipsnyje reikėtų tikslinti ir analogišką nuorodą, vartojamą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatose. 10. Projekto 10 straipsnio pavadinime vietoj skaičiaus „7“ įrašytinas žodis „Septintojo“, vietoj žodžio „keitimas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, o šio straipsnio redakcijoje prieš išdėstytą skirsnio pavadinimą reikėtų naujoje eilutėje įrašyti žodžius „SEPTINTASIS SKIRSNIS“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą reikėtų dėstyti kaip atskirą šio straipsnio struktūrinę dalį (pavyzdžiui, 2 dalį), atitinkamai pernumeruojant po ja einančią straipsnio dalį. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios projektu siūlomos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų sąvokos ,,prekybos įmonės“ ir ,,žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės“. Nėra aišku, ar minėtos sąvokos apimtų tik tas įmones, kurios verčiasi tik prekyba ar vien tik žemės ūkio produktų perdirbimu, ar minėtos sąvokos apimtų ir įmones, kurios vykdytų ir kitą veiklą, o prekyba ir žemės ūkio produktų perdirbimas būtų tik viena iš jų vykdomos veiklos sričių.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,prekybos įmonė” galėtų aiškinama ir kaip apimanti prekybos įmones, kurios neprekiauja žemės ūkio ir maisto produktais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 12. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto
nuostatos, susijusios su atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrole, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad šis įstatymas nustato „taip pat atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolę“. 13. Tikslintina projekto struktūrinių dalių - straipsnių numeracija, t. y., vietoj formuluotės „13 straipsnis“ įrašytina formuluotė „12 straipsnis“. 14. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio (pernumeravus straipsnius turėtų būti 12 straipsnio) nuostatų turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. 15. Projekto 13 straipsnio (pernumeravus straipsnius turėtų būti 12 straipsnio) 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina konkreti data - „2021 m. spalio 31 d.“. 16. Projekto 13 straipsnio (pernumeravus straipsnius turėtų būti 12 straipsnio) 3 dalyje po žodžio „vadovaujantis“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją“. 17. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio (pernumeravus straipsnius turėtų būti 12 straipsnio) 4 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos tos sutartys, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo ir kurių galiojimas, įstatymui įsigaliojus, dar nėra pasibaigęs. 18.
dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ ir įstatymo septintojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-06-14 Nr. XIVP-396(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Kadangi projekto 1 straipsniu yra keičiama tik keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, todėl projekto 1 straipsnyje išdėstyta pakeitimų esmė turėtų būti tikslinama, vietoj formuluotės „straipsnį ir jį“ įrašant formuluotę
„straipsnio 1 dalį ir ją“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13
Nr. XIVP-396 2021-05-26
pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 1. Projekto įstatymo pavadinime vietoj žodžių „ĮSTATYMO PROJEKTAS“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“, kuris turi būti išdėstytas atskiros eilutės centre. Be to, atsižvelgiant į projekto 10 straipsnio nuostatas, įstatymo pavadinime reikėtų nurodyti, kad projektu yra keičiamas ir įstatymo septintojo skirsnio pavadinimas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 1
keičiamo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „gautinas“ nereikėtų įrašyti žodį
„pinigų“, nes kitu atveju nėra pakankamai aišku, kokios gautinos sumos
turimos omenyje. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 1
(2 – 22)
pernumeruojamos buvusios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 - 22 dalys, projekto 1 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme vietoj skaičiaus „7“ įrašytinas skaičius „8“, o šia dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 (turi būti 8) dalies redakcijoje vietoj skaičiaus „7“ įrašytinas skaičius „8“.
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 2
1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti tik naują šio punkto redakciją, t. y., šiose projekto nuostatose reikėtų atsisakyti formuluotės „1. Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:“ kaip perteklinės. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 3
siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatose po žodžių „atsižvelgdama į“ įrašytini žodžiai „perkamos - parduodamos“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 3
siūloma nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengia tvarkos aprašą, pagal kurį būtų atrenkami greitai gendantys žemės ūkio ir maisto produktai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-394) 5 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija patvirtintų žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašą.
Nėra aiškus abiejų projektų nuostatų santykis, t. y., ar abiejuose teisės aktuose būtų nustatyta ta pati žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka, ar žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarka bei greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų atrinkimo tvarka reglamentuotų skirtingus dalykus. Svarstytina, ar abiejų projektų nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti Šiuo metu Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ 1 priedu yra patvirtintas Žemės ūkio ir maisto produktų, už kuriuos sumokama per 30 dienų nuo produkcijos gavimo, sąrašas. Dalis šiame sąraše nurodytų produktų atitinka greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sampratą ir už juos, pagal NPPD įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytą reglamentavimą, turės būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Kai kurie žemės ūkio ir maisto produktai, esantys šiame sąraše (pvz., ūkiniai gyvūnai (galvijai, kiaulės, avys, paukščiai ir kt.), neatitinka greitai gendančių produktų sampratos, tačiau už juos taip pat turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, nes jų auginimui yra būdingas tam tikras specifiškumas, reikalaujantis nemažai laiko jų užauginimui iki realizacinio svorio, bei pasireiškiantis nuolatiniu poreikiu aprūpinti pašarais, medikamentais ir kitais būtinais ištekliais jų auginimui bei priežiūrai.
Bus parengti du aprašai, reglamentuojantys skirtingus dalykus, t. y.:
1) NPPD įstatymo
arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, patvirtina žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų tvarkos aprašą;
2) siekiant išsaugoti galiojančias atsiskaitymo už tam tikrą žemės ūkio produkciją nuostatas bei vadovaujantis keičiamo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija parengs tvarkos aprašą, pagal kurio nuostatas bus atrenkami kiti žemės ūkio ir maisto produktai, nepriskirtini prie greitai gendančių žemės ūkio produktų, už kuriuos taip pat turės būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 3
(1, 2, 3)
ir 3 punktai turėtų būti tikslinami nurodant, kad terminai skaičiuojami nuo nurodytų žemės ūkio produktų gavimo dienos, t. y., šiuose punktuose po žodžių
„darbo dienas“ įrašytini žodžiai „nuo jų gavimo dienos“. Be to, šios dalies 4
punkte vietoj žodžių „po gavimo“ įrašytini žodžiai „nuo jų gavimo dienos“. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 4
prieš formuluotę „5 straipsnio 2 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 6 (8), 7 (11), 9 (13)
straipsnis pagal naują redakciją turi daugiau nei vieną struktūrinę dalį ir ne visose dalyse yra nustatomi atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai, bei siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio ir projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose vartojamą nuorodą „šio įstatymo 5 straipsnyje“, konkrečiai nurodant 5 straipsnio dalį ar dalis, kuriose minėti terminai yra nustatyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir projekto nuostatos būtų tikslinamos, tai, siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo formuluotes, projekto 8 straipsnyje reikėtų tikslinti ir analogišką nuorodą, vartojamą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatose. Pritarti10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 10
žodis „Septintojo“, vietoj žodžio „keitimas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, o šio straipsnio redakcijoje prieš išdėstytą skirsnio pavadinimą reikėtų naujoje eilutėje įrašyti žodžius „SEPTINTASIS SKIRSNIS“. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 11
sunumeruotos, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą reikėtų dėstyti kaip atskirą šio straipsnio struktūrinę dalį (pavyzdžiui, 2 dalį), atitinkamai pernumeruojant po ja einančią straipsnio dalį.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškios projektu siūlomos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų sąvokos ,,prekybos įmonės“ ir ,,žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės“. Nėra aišku, ar minėtos sąvokos apimtų tik tas įmones, kurios verčiasi tik prekyba ar vien tik žemės ūkio produktų perdirbimu, ar minėtos sąvokos apimtų ir įmones, kurios vykdytų ir kitą veiklą, o prekyba ir žemės ūkio produktų perdirbimas būtų tik viena iš jų vykdomos veiklos sričių. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka ,,prekybos įmonė“ galėtų aiškinama ir kaip apimanti prekybos įmones, kurios neprekiauja žemės ūkio ir maisto produktais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti iš dalies Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį privalo teikti žemės ūkio produkcijos pirkėjai:“. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžta, kad „žemės ūkio produkcijos pirkėjas
12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 11
nuostatas, kuriose išbraukiamos keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrole, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad šis įstatymas nustato „taip pat atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kontrolę“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13. Tikslintina projekto struktūrinių dalių - straipsnių numeracija, t. y., vietoj formuluotės „13 straipsnis“ įrašytina formuluotė „12 straipsnis“. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 14. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio (pernumeravus straipsnius turėtų būti 12 straipsnio) nuostatų turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžių „ir įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13
straipsnio) 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina konkreti data - „2021 m. spalio 31 d.“. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13
straipsnio) 3 dalyje po žodžio „vadovaujantis“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13
17.
13
turėtų būti 12 straipsnio) 4 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos tos sutartys, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo ir kurių galiojimas, įstatymui įsigaliojus, dar nėra pasibaigęs. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės pateiktam Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-396(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir įstatymo septintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius)