Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9¹, 11, 12, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9³, 9⁴STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Šio įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kuriame draudžiama nuostatas, kuriose nustatomas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip trys šimtai penkiasdešimt keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. Nustatant tiekėjų pardavimo pajamas, skaičiuojamos visų susijusių ūkio subjektų pajamos. 4. Šis įstatymas taikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų santykiams, kai mažmeninės prekybos įmonė arba tiekėjas, arba jie abu, yra įsisteigę Europos Sąjungoje. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
1) iš visų Lietuvos Respublikoje jo (jų) valdomų parduotuvių bent 20 parduotuvių yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
2) jo (jų) bendrosios pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip vienas šimtas šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjas (toliau – tiekėjas) – žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, – pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei žemės ūkio bei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. Ši sąvoka apima ir tokių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojų grupes arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupes, gamintojų organizacijas, tiekėjų organizacijas ir tokių organizacijų asociacijas. 3. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. 4. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kurių 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie turi nagrinėjamo ūkio subjekto akcijų dalį, sudarančią 1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, t. y. per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kurių 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie turi nagrinėjamo ūkio subjekto akcijų dalį, sudarančią 1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, t. y. per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 5.
5Pardavimo pajamos – pajamos, gaunamos iš įprastinės ūkinės veiklos: žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo, taip pat kitų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo. Į pardavimo pajamas neįskaičiuojamos grąžintinos sumos, pridėtinės vertės mokestis, akcizų ir muitų mokesčiai. 6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas
1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5) sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7) priimti grąžinamas neparduotas maisto prekes, nesumokėjus tiekėjui už šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą, arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9) kompensuoti išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, išskyrus atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5) sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7) priimti grąžinamas neparduotas maisto prekes, nesumokėjus tiekėjui už šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą, arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9) kompensuoti išlaidas, patiriamas sprendžiant vartotojų skundus, išskyrus atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
9) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;
10) suteikti prekėms komercines nuolaidas, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
2Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama sutartyje nustačius tiekėjui fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį. 3. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10 ir 11 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. Be šiame straipsnyje nurodytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.
Jeigu mažmeninės prekybos įmonė pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjui dėl to, kad tiekėjas dėl mažmeninės prekybos įmonės veiksmų kreipėsi į teismą ar pateikė pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atliekančiai institucijai arba su ja bendradarbiauja. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 5. Jeigu tiekėjui buvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, mažmeninės prekybos įmonė ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų tiekėjo veiksmų. 5. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė iš tiekėjo reikalauja mokesčio šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais, tiekėjo prašymu mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui informaciją apie mokėjimus už parduodamų maisto prekių ir gėrimų vienetą (-us) arba bendrą mokėjimų sumą, o 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui dar ir išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų priežiūros institucija, jos funkcijos ir teisės
1.
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 2. Konkurencijos taryba:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimų, tiek, kiek jie taikomi mažmeninės prekybos įmonėms;
2) atlieka pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) atlieka mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų sudarytų sutarčių, galimų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse, iki ir po sutarties sudarymo patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka, tokių patikrinimų rezultatus teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai kartu su šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažyma;
5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Konkurencijos taryba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, vykdančiomis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūrą, Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijomis, teikdama savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus ir keičiantis informacija;
6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, nurodo, kokią informaciją jis prašo laikyti konfidencialia.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
1Teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų pažeidimo tyrimą, turi tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti ir, gamintojų organizacijos, kitos tiekėjų interesams atstovaujančios organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) turi teisę pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą tiekėjo prašymu ir jo interesais, jei tokios organizacijos yra nuo mažmeninės prekybos įmonių nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Konkurencijos taryba taip pat turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių ar anonimiškai pateiktą informaciją, priimdama motyvuotą nutarimą.“
1Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą:
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas įstatymas:
2Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų.
Konkurencijos tarybos atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į Konkurencijos tarybą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnykusios aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą;“. 3. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) pareiškimas priskirtas mažos rizikos galimų pažeidimų grupei ir neatitinka Konkurencijos tarybos patvirtintų administracinių veiklos prioritetų.“
4Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas šio nutarimo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo išsiunčiama pareiškėjui.“
Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją. Įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės teritoriją, patalpas galima tik tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės darbo laiku, pateikus įgaliojimus, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas.“
Papildyti 9¹straipsnio 3 dalį 3 punktu:
„3) pažeidimo tyrimas keltų riziką, kad bus atskleista pareiškėjo tapatybė arba bet kuri kita informacija, kurią atskleidus, pareiškėjo manymu, būtų pakenkta jo interesams, ir pareiškėjas prašo informaciją laikyti konfidencialia, o Konkurencijos taryba negali užtikrinti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.“
Papildyti Įstatymą 9³straipsniu: „9³ straipsnis. Laikinosios priemonės 1.
1Neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais mažmeninės prekybos įmonei, įtariamai padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigoti mažmeninės prekybos įmonę nutraukti galimai neteisėtą veiklą;
2) įpareigoti mažmeninės prekybos įmonę atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminę žalą ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba mažmeninės prekybos įmonei, įtariamai pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą ne trumpesnį nei 7 darbo dienų terminą pateikti paaiškinimus. 4. Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki 1 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu. Jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo dėl pažeidimo priėmimo. 5. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 10 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo gavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 kalendorines dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.“
Papildyti Įstatymą 9⁴ straipsniu:
„9⁴ straipsnis. Teismo leidimų įeiti į patalpas gavimo tvarka
1Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus. 2. Prašyme dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus turi būti nurodytas mažmeninės prekybos įmonės pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus pateikimo momento. 5. Konkurencijos taryba turi teisę Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmestą prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus per 7 dienas apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. 7.
7Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį 9¹ straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, per 30 dienų nuo jų priėmimo įteikimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Sankcijos
1Už šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 1–3 dalyse nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus, išskyrus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių eurų 0,7 procento jų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais. Kartu su bauda Mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus veiksmus nevykdymą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama bauda iki dešimties tūkstančių eurų.
Skiriama bauda apskaičiuojama tokia tvarka:
1) nustatomas pradinis baudos dydis, kuris yra 0,05 procento praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų;
2) nustatomas bazinis baudos dydis, kuris apskaičiuojamas pradinį baudos dydį didinant arba mažinant atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradinis baudos dydis dauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo kriterijų (pobūdžio, trukmės ir masto) nustatyto koeficiento, kuris gali būti nuo 0,22 iki 1,78;
3) šios dalies 2 punkte apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas iki 50 procentų, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nustačius sunkinančią aplinkybę – mažmeninės prekybos įmonė per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą – bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną nurodymų nevykdymo dieną. Už Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus mažmeninei prekybos įmonei skiriama ne mažesnė kaip 200 eurų, tačiau ir ne didesnė kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos dydžio bauda.
Skiriama bauda apskaičiuojama tokia tvarka:
1) nustatomas pradinis baudos dydis, kuris yra lygus 7 procentams nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos;
2) apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę:
a) kai tiekėjui vėluojama sumokėti nuo 1 iki 30 kalendorinių dienų imtinai nuo nustatyto mokėjimo termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 25 procentų;
b) kai tiekėjui vėluojama sumokėti nuo 31 iki 60 kalendorinių dienų imtinai nuo nustatyto mokėjimo termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 50 procentų;
c) kai tiekėjui vėluojama sumokėti daugiau kaip 60 dienų nuo nustatyto mokėjimo termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų;
3) apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes. Nustačius lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes bei įvertinus jų skaičių ir reikšmingumą, bazinis baudos dydis mažinamas iki 50 procentų arba didinamas iki 50 procentų, tačiau skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis kaip 200 eurų ir didesnis kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
Baudos dydžio apskaičiavimo tvarka nustatoma Vyriausybės patvirtintiname Baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše. 5. Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos baudos. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 10.
10Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Žalos atlyginimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“. 2. Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų teisę ginčus dėl nesąžiningų veiksmų spręsti naudojantis alternatyviais ginčų sprendimo būdais reglamentuoja Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena Metinių ataskaitų teikimas
1Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir iki atitinkamų metų birželio 1 dienos teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą. Konkurencijos taryba iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, kuri koordinuoja 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje teisinio reguliavimo stebėseną, informaciją apie Konkurencijos tarybos veiklą, susijusią su šio įstatymo priežiūra, ir nurodo per praėjusius metus gautų skundų skaičių ir pradėtų arba užbaigtų tyrimų skaičių.
Pateikiama kiekvieno užbaigto tyrimo dalyko santrauka, tyrimo rezultatai ir, kai taikytina, nurodomas priimtas sprendimas, laikantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų, taip pat pateikiami galimi pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo tikslingumo.“
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių
nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priedas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. 3.
įstatymo paskelbimo turi būti peržiūrėtos, patikslintos ir užtikrinama jų atitiktis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų draudimui, išskyrus Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatomus draudžiamus veiksmus, kuriems pereinamasis sutarčių suderinimo laikotarpis nėra taikomas. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos taryboje pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-395(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kuriame draudžiama nuostatas, kuriose nustatomas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip trys šimtai penkiasdešimt keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. Nustatant tiekėjų pardavimo pajamas, skaičiuojamos visų susijusių ūkio subjektų pajamos. 4. Šis įstatymas taikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų santykiams, kai mažmeninės prekybos įmonė arba tiekėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje. 5. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
metais yra ne mažesnės kaip vienas šimtas šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjas (toliau – tiekėjas) – žemės ūkio ir
(ar) maisto produktų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei žemės ūkio bei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. Ši sąvoka apima ir tokių žemės ūkio ir
(ar) maisto produktų gamintojų grupes arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupes, gamintojų organizacijas, tiekėjų organizacijas ir tokių organizacijų asociacijas. 3. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. 4. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 5.
iš įprastinės ūkinės veiklos: žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo, taip pat kitų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo. Į pardavimo pajamas neįskaičiuojamos grąžintinos sumos, pridėtinės vertės mokestis, akcizų ir muitų mokesčiai. 6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą, arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą, arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
9) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;
kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
prekybos įmonėms draudžiama sutartyje nustačius tiekėjui fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį. 3. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10 ir 11 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. Be šiame straipsnyje nurodytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.
Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais ar skirtingais veiksmais pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjui dėl to, kad tiekėjas dėl mažmeninės prekybos įmonės veiksmų kreipėsi į teismą ar pateikė pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atliekančiai institucijai arba su ja bendradarbiauja. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 5. Jeigu tiekėjui buvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, mažmeninės prekybos įmonė ginčo atveju turi įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų tiekėjo veiksmų. 5. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė iš tiekėjo reikalauja mokesčio šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais teikdama paslaugas tiekėjui, tiekėjo prašymu mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui informaciją apie mokėjimus už parduodamų maisto prekių ir gėrimų vienetą (vienetus) arba bendrą mokėjimų sumą, o 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui dar ir išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
konkurencijos taryba. 2. Konkurencijos taryba:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimų, tiek, kiek jie taikomi mažmeninės prekybos įmonėms;
2) atlieka pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) atlieka mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų sudarytų sutarčių, galimų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 3 dalyse, iki ir po sutarties šių sutarčių sudarymo ir jas sudarius patikrinimus Konkurencijos tarybos savo nustatyta tvarka, tokių patikrinimų rezultatus teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai kartu su šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažyma;
taryba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, vykdančiomis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūrą, Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo priežiūros institucijomis, teikdama savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus ir keičiantis informacija;
6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, nurodo, kokią informaciją jis prašo laikyti konfidencialia.“6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų pažeidimo tyrimą, turi tiekėjai Tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti ir, gamintojų organizacijos, kitos tiekėjų interesams atstovaujančios organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) turi teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų pažeidimo tyrimą, ir pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą tiekėjo prašymu ir jo interesais, jei tokios organizacijos yra su mažmeninės prekybos įmonėmis nesusiję pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Konkurencijos taryba taip pat turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių ar anonimiškai pateiktą informaciją, priimdama motyvuotą nutarimą.“7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą:
3) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad buvo pažeistas įstatymas: 2.
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų. Konkurencijos tarybos atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į Konkurencijos tarybą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnykusios aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą;“. 3. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 7 punktu: „7) pareiškimas priskirtas mažos rizikos galimų pažeidimų grupei ir neatitinka Konkurencijos tarybos patvirtintų administracinių veiklos prioritetų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas šio nutarimo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo dienos išsiunčiama pareiškėjui.“8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti
į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją. Įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės teritoriją, patalpas galima tik tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės darbo laiku, pateikus įgaliojimus, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas.“9 straipsnis. 9¹straipsnio pakeitimas Papildyti 9¹straipsnio 3 dalį 3 punktu: „3) pažeidimo tyrimas keltų riziką, kad bus atskleista pareiškėjo tapatybė arba bet kuri kita informacija, kurią atskleidus, pareiškėjo manymu, būtų pakenkta jo interesams, ir pareiškėjas prašo informaciją laikyti konfidencialia, o Konkurencijos taryba negali užtikrinti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo.“
Įstatymo papildymas 9³straipsniu Papildyti Įstatymą 9³straipsniu: „9³straipsnis. Laikinosios priemonės
pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais mažmeninės prekybos įmonei, įtariamai padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba mažmeninės prekybos įmonei, įtariamai pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą pateikti paaiškinimus. 4. Konkurencijos tarybos nutarimu laikinosios priemonės gali būti taikomos ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį; Konkurencijos tarybos nutarimu šis laikotarpis dar gali būti pratęstas. Jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos tol, kol Konkurencijos taryba priims galutinį nutarimą dėl pažeidimo. 5. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 10 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo dienos.
Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo gavimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 kalendorines dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 9⁴ straipsniu Papildyti Įstatymą 9⁴ straipsniu: „9⁴ straipsnis. Teismo leidimų įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją gavimo tvarka
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją. 2. Prašyme dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją turi būti nurodytas mažmeninės prekybos įmonės pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją patenkinti visiškai, patenkinti iš dalies arba atmesti. 4.
4Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas,
teritoriją turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją pateikimo momento. 5. Konkurencijos taryba turi teisę Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją atmestas arba patenkintas iš dalies, per 7 dienas nuo teismo nutarties paskelbimo dienos apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio skundo gavimo dienos. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“12 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio
ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, per 30 dienų nuo jų priėmimo įteikimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“13 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Sankcijos 1.
įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 43 dalyse nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus, išskyrus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pažeidimus, mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių eurų 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Kartu su bauda Mažmeninės prekybos įmonei gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. Konkurencijos taryba turi teisę mažmeninės prekybos įmonei skirti įpareigojimą nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus veiksmus nevykdymą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama bauda iki dešimties tūkstančių eurų. Skiriama bauda apskaičiuojama tokia tvarka:
metų pardavimo pajamų;
didinant arba mažinant atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradinis baudos dydis dauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo kriterijų (pobūdžio, trukmės ir masto) nustatyto koeficiento, kuris gali būti nuo 0,22 iki 1,78;
3) šios dalies 2 punkte apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas iki 50 procentų, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nustačius sunkinančią aplinkybę – mažmeninės prekybos įmonė per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą – bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną nurodymų nevykdymo dieną. Už Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo
skiriama ne mažesnė kaip 200 eurų, tačiau ne didesnė kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos dydžio bauda. Skiriama bauda apskaičiuojama tokia tvarka:
susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos;
pažeidimo trukmę:
nustatyto mokėjimo termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 25 procentų;
nustatyto mokėjimo termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 50 procentų;
termino pabaigos, pradinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų;
3 punkte nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes.
Nustačius lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes bei įvertinus jų skaičių ir reikšmingumą, bazinis baudos dydis mažinamas iki 50 procentų arba didinamas iki 50 procentų, tačiau skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis kaip 200 eurų ir didesnis kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarka nustatoma Vyriausybės patvirtintiname Baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše. 5. Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną. 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos baudos. Už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus nevykdymą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama bauda iki dešimties tūkstančių eurų. 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo.
Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10. Motyvuotu šio įstatymo pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Žalos atlyginimas ir alternatyvus ginčų sprendimas“. 2. Papildyti 14 straipsnį 3 dalimi:
„3. Mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų teisę ginčus dėl nesąžiningų veiksmų
spręsti naudojantis alternatyviais ginčų sprendimo būdais reglamentuoja Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas.“15 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena Metinių ataskaitų teikimas
kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir iki atitinkamų metų birželio 1 dienos teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą. Konkurencijos taryba iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikia viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, kuri koordinuoja 2019 m. balandžio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje teisinio reguliavimo stebėseną, informaciją apie Konkurencijos tarybos veiklą, susijusią su šio įstatymo priežiūra, ir nurodo per praėjusius metus gautų skundų skaičių ir pradėtų arba užbaigtų tyrimų skaičių. Pateikiama kiekvieno užbaigto tyrimo dalyko santrauka, tyrimo rezultatai ir, kai taikytina, nurodomas priimtas sprendimas, laikantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų, taip pat pateikiami galimi pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo tikslingumo.“16 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priedas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. spalio 31 d. patvirtina Baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. 3.
įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kurių galiojimas šiam įstatymui įsigaliojus dar nėra pasibaigęs, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtos, patikslintos ir turi būti užtikrinama jų atitiktis šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų draudimui, išskyrus Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytus draudžiamus veiksmus, kuriems pereinamasis sutarčių suderinimo laikotarpis nėra taikomas. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Konkurencijos taryboje pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
11, 12, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9³, 9⁴STRAIPSNIAIS IR PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-04-15 Nr. XIVP-395 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu mažmeninės prekybos įmonė pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka”. Pastaroji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar mažmeninės prekybos įmonės keičiamo įstatymo nustatyta tvarka atsakytų tuo atveju, kai tais pačiais veiksmais pažeistų ir keičiamo įstatymo, ir Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimus, ar keičiamo įstatymo nustatyta tvarka atsakytų ir tada, jeigu jos skirtingais veiksmais pažeistų abiejų įstatymų reikalavimus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 2. Pastebėtina, kad nėra aiški projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „pateikti <...> išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą“, t. y. neaišku, kokių prekybos veiksmų išlaidų sąmata turima omenyje (ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytų prekybos veiksmų ar kokių kitų veiksmų). Projekto nuostatos tikslintinos. 3.
punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamų sąvokų „Lietuvos Respublikos institucijos“ (neaišku, ar turimos omeny valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau), „Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos“ turinys. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 4. Projekto
sakinyje siūloma nustatyti, kad kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą Konkurencijos tarybai tiekėjo prašymu ir jo interesais su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nuo mažmeninės prekybos įmonių nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad viena ar kita organizacija yra nepriklausoma nuo mažmeninės prekybos įmonės. Svarstytina, ar projekte tokie kriterijai neturėtų būti nustatyti. Kitu atveju, Konkurencijos taryba pareiškėjo nepriklausomumą (priklausomumą) nuo mažmeninės prekybos įmonės galėtų vertinti remdamasi subjektyviais kriterijais. Be to, nėra aišku, ar teikdama prašymą tokia organizacija privalėtų pateikti įrodymus, kad ji yra nepriklausoma nuo atitinkamo pirkėjo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 5. Projekto
nustatyti, kad Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu ,,pareiškimas priskirtas prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės”. Nėra aišku, kokias argumentais remiantis būtent pats pareiškimas būtų vertinamas dėl jo atitikties mažos rizikos galimų pažeidimų grupei. Manytina, kad ne pats pareiškimas, bet pareiškime nurodyti veiksmai galėtų būti vertinami dėl jų priskyrimo prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės.
Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis atitinkami veiksmai būtų priskiriami prie galimai mažos rizikos pažeidimų grupės. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis nustatyti „teismo leidimų įeiti į patalpas“ gavimo tvarką. Tuo tarpu šio straipsnio nuostatos reglamentuoja „prašymo dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus“ pateikimą ir minėto leidimo gavimo tvarką. Pastebėtina, kad Konkurencijos tarybos teisė atlikti tyrimo veiksmus yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 4, 9 ir kituose straipsniuose ir teismo leidimo minėtiems tyrimo veiksmams atlikti Konkurencijos tarnybai nereikia, tačiau patekimui į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės teritoriją, patalpas tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės darbo laiku reikalinga teismo nutartis dėl leidimo įeiti į patalpas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio nuostatos derintini tarpusavyje. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina projekto
leidimo patekti į patalpas, bet ir į teritoriją leidimo gavimo tvarką, o prašyme dėl teismo leidimo išdavimo nurodyti ir mažmeninės prekybos įmonės buveinės adresą ir (ar) patalpų, kuriose vykdoma veikla, adresą, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu. 7. Iš projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio 3 ir
apygardos administracinis teismo teisėjas turėtų teisę priimti motyvuotą nutartį dalinai tenkinti Konkurencijos tarybos įgalioto pareigūno prašymą atlikti atitinkamus tyrimo veiksmus.
Projekte siūloma nustatyti, kad teisėjas gali tik tokį prašymą patenkinti arba atmesti. Jeigu teisėjas galėtų priimti tokią nutartį, tai iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Konkurencijos taryba galėtų tokią nutartį skųsti, nes projekte nurodoma, kad galėtų būti skundžiami tik atmesti prašymai. Be to, manytina, kad skundžiamos galėtų būti nutartys, kuriomis atmetami prašymai, bet ne patys atmesti prašymai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 8. Projekto
keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teisėjo nutarties. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad visais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą turėtų išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesdamas į jį Konkurencijos tarybos atstovą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnyje ir 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos apeliacinės instancijos teisme paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Kyla abejonių, ar visais atvejais būtinas žodinis procesas. Svarstytina, ar žodinis procesas neturėtų būti rengiamas Konkurencijos tarybos atstovo motyvuotu prašymu bei tais atvejais, kai pats teismas nusprendžia skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitais atvejais, manytina, skundas galėtų būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio 6 dalį nurodant, kad Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant žodinio proceso tvarka nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties. 9. Pastebėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją galima tik pateikus ,,teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas”. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9⁴ straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse taip pat vartoti „teismo nutarties“, o ne „teisėjo nutarties“ sąvoką. 10. Projekto
mažmeninės prekybos įmonėms už draudžiamus nesąžiningus veiksmus bei įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
skyrimo už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo
ar kitiems asmenims (pabraukta mūsų), tiekėjams ar kitiems asmenims negali būti taikomos keičiamo įstatymo 12 straipsnyje išvardytos sankcijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tiekėjų ar kitų asmenų veiksmai ar neveikimas yra priskiriami prie lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, projekto 13 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatos derintinos tarpusavyje.
Pažymėtina ir tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiškūs keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių baudos skyrimo už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus veiksmus nevykdymą tiekėjams ar kitiems asmenims atsisakymo argumentai, todėl svarstytinas šio pakeitimo tikslingumas. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto
reguliavimo nėra aišku, ar įpareigojimas mažmeninėms įmonėms nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus bei įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes gali būti skiriami tik atskirai, ar kartu su šioje dalyje numatyta bauda. Projekto nuostatos tikslintinos. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, projekto 17 straipsnio pavadinimą siūlytina išdėstyti taip: ,,17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”. 13. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,paskelbimo” nereikėtų įrašyti žodžio ,,įsigaliojimo”. Be to, manytina, kad galėtų būti peržiūrėtos ir tikslinamos tik tos sutartys, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo bei jų galiojimas, įsigaliojus įstatymui, dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. 14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-06-14 Nr. XIVP-395(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais ar skirtingais veiksmais pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau minėtuose įstatymuose nustatyta pažeidimų sudėtis gali būti nevienoda, todėl skirtingais veiksmais pažeidus abiejų įstatymų nuostatas, nuo atsakomybės, nustatytos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme, mažmeninė prekybos įmonė, manytina, neturėtų būti atleidžiama. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kuriose nustatomas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pastarojoje nuostatoje įtvirtinta, kad Konkurencijos įstatyme nustatyta atsakomybė būtų taikoma tik tuo atveju, jeigu Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatos būtų pažeistos tais pačiais veiksmais.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nereikėtų išbraukti žodžius ,,ar skirtingais”. 2. Projekto
sakinyje siūloma nustatyti, kad ,,kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą tiekėjo prašymu ir jo interesais, jei tokios organizacijos yra su mažmeninės prekybos įmonėmis nesusiję pelno nesiekiantys juridiniai asmenys“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad viena ar kita organizacija yra nesusijusi su mažmeninės prekybos įmone. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 20014 m. liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti kriterijus, kuriems esant, organizacija būtų laikoma susijusia su mažmeninės prekybos įmone. Tokiu būdu būtų aišku, kurios organizacijos būtų laikomos nesusijusiomis su mažmeninės prekybos įmone. Kitu atveju, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis Konkurencijos taryba vertintų, ar pareiškėjas susijęs (nesusijęs) su mažmeninės prekybos įmone. 3.
nustatyti, kad Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu „pareiškimas priskirtas prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės ir neatitinka Konkurencijos tarybos patvirtintų administracinių veiklos prioritetų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškimas negali būti priskirtinas prie mažos rizikos grupės, nes jis yra rašytinis dokumentas, kuriame pareiškėjas nurodo galimus mažmeninės prekybos įmonės atliktus teisės aktų pažeidimus. Taigi prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės gali būti priskirti tik pareiškime nurodyti galimi pažeidimai. Be to, pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatas pažeidimai priskiriami ne mažos rizikos pažeidimams, bet mažareikšmiams pažeidimams. Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Taigi pagal Viešojo administravimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą tik mažareikšmių pažeidimų nustatymo kriterijai gali būti įtvirtinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose, bet ne mažos rizikos pažeidimų. Kokie pažeidimai būtų laikomi mažos rizikos pažeidimais projekte nėra nurodyta. Tuo atveju, jeigu mažos rizikos pažeidimai būtų suprantami taip, kaip ir mažareikšmiai, tai svarstytina, ar juos projekte taip ir nereikėtų įvardinti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-05-26
pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 3 (3)
straipsnyje dėstomo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo
mažmeninės prekybos įmonė pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka”. Pastaroji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar mažmeninės prekybos įmonės keičiamo įstatymo nustatyta tvarka atsakytų tuo atveju, kai tais pačiais veiksmais pažeistų ir keičiamo įstatymo, ir Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimus, ar keičiamo įstatymo nustatyta tvarka atsakytų ir tada, jeigu jos skirtingais veiksmais pažeistų abiejų įstatymų reikalavimus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 3 (3)
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė
„pateikti <...> išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą“, t. y.
neaišku, kokių prekybos veiksmų išlaidų sąmata turima omenyje (ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytų prekybos veiksmų ar kokių kitų veiksmų). Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 4 (4)
Respublikos institucijos“ (neaišku, ar turimos omeny valstybės institucijos ir įstaigos, ar ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o gal ši sąvoka būtų suprantama ir aiškinama dar kaip nors plačiau), „Europos Sąjungos valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos“ turinys. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 6 (6)
įstatymo 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą Konkurencijos tarybai tiekėjo prašymu ir jo interesais su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nuo mažmeninės prekybos įmonių nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad viena ar kita organizacija yra nepriklausoma nuo mažmeninės prekybos įmonės. Svarstytina, ar projekte tokie kriterijai neturėtų būti nustatyti. Kitu atveju, Konkurencijos taryba pareiškėjo nepriklausomumą (priklausomumą) nuo mažmeninės prekybos įmonės galėtų vertinti remdamasi subjektyviais kriterijais. Be to, nėra aišku, ar teikdama prašymą tokia organizacija privalėtų pateikti įrodymus, kad ji yra nepriklausoma nuo atitinkamo pirkėjo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 7 (8)
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu ,,pareiškimas priskirtas prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės”. Nėra aišku, kokias argumentais remiantis būtent pats pareiškimas būtų vertinamas dėl jo atitikties mažos rizikos galimų pažeidimų grupei. Manytina, kad ne pats pareiškimas, bet pareiškime nurodyti veiksmai galėtų būti vertinami dėl jų priskyrimo prie mažos rizikos galimų pažeidimų grupės. Be to, nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis atitinkami veiksmai būtų priskiriami prie galimai mažos rizikos pažeidimų grupės. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti Galima būtų palikti tik administracinius prioritetus, kurie atitinka tai, kas parašyta Direktyvoje (pagal Direktyvą administraciniai prioritetai apima ir priežiūros institucijos darbo organizavimo galimybes ir tai, kad galbūt ištekliai nulemia, kad tam tikru atveju tyrimas nebūtų tikslingas). Tuo labiau, kad Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) mažareikšmiškumo nuostatos ir be šių papildymų šiame įstatyme gali būti taikomos. Konkurencijos taryba pasitvirtins veiklos prioritetus ir bus pateikti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis priežiūros institucijai bus galima efektyviai naudoti savo turimus išteklius ir paskirstyti prioritetus. Šiuo metu savo veikloje Konkurencijos taryba yra pasitvirtinusi veiklos prioritetus, atliekant Konkurencijos įstatymo (KĮ) priežiūrą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/09a7cf10866911e7a3c4a5eb10f04386/asr). Tačiau reikia įsivertinti, kad tai kas nurodyta KĮ kontekste, nereiškia, kad analogiški prioriteto kriterijai tiks mažmeninei. Pavyzdžiui: įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei.
Teisėkūros sistemiškumui prieštarautų skirtingas reglamentavimas, jeigu mažos rizikos kriterijai pagal MPĮNVDĮ būtų pačiame įstatyme numatyti, o kitur pvz., už KĮ pažeidimus priežiūros institucijos vidaus teisės akte. Pažymėtina, kad VAĮ aiškiai leidžia pačiai institucijai vidaus teisės aktu apsibrėžti tokius kriterijus. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 11 (9⁴)
straipsniu keičiamo įstatymo 9(4) straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis nustatyti „teismo leidimų įeiti į patalpas“ gavimo tvarką. Tuo tarpu šio straipsnio nuostatos reglamentuoja „prašymo dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus“ pateikimą ir minėto leidimo gavimo tvarką. Pastebėtina, kad Konkurencijos tarybos teisė atlikti tyrimo veiksmus yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 4, 9 ir kituose straipsniuose ir teismo leidimo minėtiems tyrimo veiksmams atlikti Konkurencijos tarnybai nereikia, tačiau patekimui į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės teritoriją, patalpas tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės darbo laiku reikalinga teismo nutartis dėl leidimo įeiti į patalpas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9(4) straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio nuostatos derintini tarpusavyje. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 9(4) straipsnyje reglamentuoti ne tik teismo leidimo patekti į patalpas, bet ir į teritoriją leidimo gavimo tvarką, o prašyme dėl teismo leidimo išdavimo nurodyti ir mažmeninės prekybos įmonės buveinės adresą ir (ar) patalpų, kuriose vykdoma veikla, adresą, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 11 (9⁴) (3,
11 (9⁴) (3,
keičiamo įstatymo 9(4) straipsnio 3 ir 5 dalyse siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vilniaus apygardos administracinis teismo teisėjas turėtų teisę priimti motyvuotą nutartį dalinai tenkinti Konkurencijos tarybos įgalioto pareigūno prašymą atlikti atitinkamus tyrimo veiksmus. Projekte siūloma nustatyti, kad teisėjas gali tik tokį prašymą patenkinti arba atmesti. Jeigu teisėjas galėtų priimti tokią nutartį, tai iš projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Konkurencijos taryba galėtų tokią nutartį skųsti, nes projekte nurodoma, kad galėtų būti skundžiami tik atmesti prašymai. Be to, manytina, kad skundžiamos galėtų būti nutartys, kuriomis atmetami prašymai, bet ne patys atmesti prašymai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 11 (9⁴)
9(4) straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teisėjo nutarties. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad visais atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą turėtų išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesdamas į jį Konkurencijos tarybos atstovą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnyje ir 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bylos apeliacinės instancijos teisme paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Kyla abejonių, ar visais atvejais būtinas žodinis procesas. Svarstytina, ar žodinis procesas neturėtų būti rengiamas Konkurencijos tarybos atstovo motyvuotu prašymu bei tais atvejais, kai pats teismas nusprendžia skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kitais atvejais, manytina, skundas galėtų būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 94 straipsnio 6 dalį nurodant, kad Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant žodinio proceso tvarka nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 8 (9)
straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad pažeidimų tyrimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją galima tik pateikus ,,teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas”. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
„teisėjo nutarties“ sąvoką. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13 (12)
įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos sankcijos mažmeninės prekybos įmonėms už draudžiamus nesąžiningus veiksmus bei įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje atsisakius baudos skyrimo už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus veiksmus nevykdymą tiekėjams ar kitiems asmenims (pabraukta mūsų), tiekėjams ar kitiems asmenims negali būti taikomos keičiamo įstatymo 12 straipsnyje išvardytos sankcijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tiekėjų ar kitų asmenų veiksmai ar neveikimas yra priskiriami prie lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, projekto 13 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatos derintinos tarpusavyje. Pažymėtina ir tai, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aiškūs keičiamo įstatymo 12 straipsnio
įgaliotų pareigūnų reikalavimų atliekant šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
atsisakymo argumentai, todėl svarstytinas šio pakeitimo tikslingumas. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 13 (12)
įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar įpareigojimas mažmeninėms įmonėms nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus bei įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes gali būti skiriami tik atskirai, ar kartu su šioje dalyje numatyta bauda. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 172
reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, projekto 17 straipsnio pavadinimą siūlytina išdėstyti taip: ,,17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”. Pritarti13
,,įsigaliojimo”. Be to, manytina, kad galėtų būti peržiūrėtos ir tikslinamos tik tos sutartys, kurios sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo bei jų galiojimas, įsigaliojus įstatymui, dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti.
14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-15. 14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Konkurencijos taryba, 2021-05-24.
Konkurencijos tarybos vertinimu, jeigu vis dėlto didieji prekybos tinklai praktikoje piktnaudžiautų ir pakartotinai darytų tokius didelio masto, sunkiausio pobūdžio pažeidimus sunkinančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, trukdydami tirti tokius veiksmus, manytina, kad galimybė paskirti 1 procento baudą prekybos tinklams atitiktų Direktyvos 2019/633/ES tikslus dėl veiksmingo atgrasymo nuo nesąžiningos ūkinės veiklos praktikos, kadangi tokio pobūdžio daromi pažeidimai rodytų sąmoningą ir tikslingą didžiųjų prekybos tinklų elgesį tiekėjų atžvilgiu, iš esmės visiškai nepaisant MPĮNVD įstatymo ir tuo pačiu Direktyvos 2019/633/ES reikalavimų.
(12) Taigi, Konkurencijos taryba kritiškai vertina šiuo metu pateiktą MPĮNVD įstatymo projekto siūlymą didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms atsakomybę už draudžiamus veiksmus nustatyti iki 0,7 procento jų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais ir atitinkamai siūlomais mažesniais baudų skaičiavimo koeficientais, kadangi tai nesuderinama su Direktyvos 2019/633/ES tikslu – užtikrinti, kad už nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus tiekėjų atžvilgiu ūkinės veiklos subjektams būtų skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.
Konkurencijos tarybos vertinimu, jeigu vis dėlto didieji prekybos tinklai praktikoje piktnaudžiautų ir pakartotinai darytų tokius didelio masto, sunkiausio pobūdžio pažeidimus sunkinančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, trukdydami tirti tokius veiksmus, manytina, kad galimybė paskirti 1 procento baudą prekybos tinklams atitiktų Direktyvos 2019/633/ES tikslus dėl veiksmingo atgrasymo nuo nesąžiningos ūkinės veiklos praktikos, kadangi tokio pobūdžio daromi pažeidimai rodytų sąmoningą ir tikslingą didžiųjų prekybos tinklų elgesį tiekėjų atžvilgiu, iš esmės visiškai nepaisant MPĮNVD įstatymo ir tuo pačiu Direktyvos 2019/633/ES reikalavimų.
(12) Taigi, Konkurencijos taryba kritiškai vertina šiuo metu pateiktą MPĮNVD įstatymo projekto siūlymą didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms atsakomybę už draudžiamus veiksmus nustatyti iki 0,7 procento jų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais ir atitinkamai siūlomais mažesniais baudų skaičiavimo koeficientais, kadangi tai nesuderinama su Direktyvos 2019/633/ES tikslu – užtikrinti, kad už nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus tiekėjų atžvilgiu ūkinės veiklos subjektams būtų skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos. Konkurencijos tarybos atlikti galimi baudų skaičiavimo scenarijai su šiuo metu MPĮNVD įstatymo projekte pateiktais mažesniais koeficientais ir baudų lubomis iki 0,7 procento didžiųjų prekybos tinklų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais parodė, kad siūlomas teisinis reguliavimas su mažesniais baudų skaičiavimo koeficientais, modeliuojant baudų paskaičiavimą pagal Konkurencijos tarybos ankstesnių bylų praktiką, nekeičia esamos situacijos dėl neveiksmingų ir pažeidimo atlikimui neproporcingų baudų taikymo, kadangi baudos dėl nedidelio masto, trumpos trukmės ir nesunkius pažeidimus kai kurių prekybos tinklų atžvilgiu faktiškai liktų nepakitusios arba patikusios neženkliai ir, kaip minėta Konkurencijos tarybos atliktoje MPĮNVD įstatymo stebėsenos pažymoje, tokios baudos ir toliau liks neatgrasančios didžiųjų prekybos tinklų nuo daromų pažeidimų ateityje.
projekto 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti mažesnes baudas didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms ir lieka prie 2021 m. sausio 6 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikto ankstesniojo MPĮNVD projekto varianto (TAIS Nr. 20-5015(4)), kuriame buvo siūloma nustatyti baudos dydį iki 1 procento mažmeninės prekybos įmonių metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais.
bus detalizuotas įgyvendinamajame teisės akte – baudų už Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše, kuriame bus siekiama užtikrinti, kad konkrečiais atvejais apskaičiuojamos baudos būtų proporcingos, protingos, tuo pačiu atgrasančios ir atitiktų padaryto pažeidimo sunkumą. Nepritarti Įstatymų projektų tikslas – nustatyti bendrą baudų dydį visoje tiekimo grandinėje.
Derinant įstatymų projektus su socialiniais partneriais, institucijoms, su Žemės ūkio ministerija buvo ilgai ieškotas ir pasiektas kompromisas, ko pasėkoje buvo įtvirtintas baudų dydis iki 0,7 proc. Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvą perkeliančių įstatymų projektų aiškinamajame rašte pažymėta, kad tiek MPĮNVD įstatyme, tiek NPPD įstatyme nustatytos sankcijos už pavėluotus mokėjimus (atsiskaitymus) po 1–2 metų nuo šių įstatymų įsigaliojimo bus peržiūrimos bei įvertinamos, ar jos yra adekvačios, pakankamos ir atgrasančios, nes šiuo metu nėra susiformavusios praktikos ir todėl nėra galimybių įvertinti siūlomų baudų už pavėluotus mokėjimus (atsiskaitymus) adekvatumo priežiūros institucijų galimiems tyrimo kaštams. Jeigu iš pažeidimų praktikos bus matyti, jog sankcijos yra nepakankamos, MPĮNVD įstatymo nuostatos dėl sankcijų už pavėluotus mokėjimus (atsiskaitymus) bus keičiamos. Taigi, įstatymų projektų nuostatos dėl baudų yra įtraukiamos į ex post vertinimą. 2 Konkurencijos taryba, 2021-05-24.
siūlymui MPĮNVD įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje už nesąžiningos prekybos veiksmui, susijusiam tik su pavėluotais mokėjimais (atsiskaitymais), nustatyti atskirą baudų taikymo mechanizmą, kai baudų skaičiavimas siejamas su pradelstomis sumokėti tiekėjui sumomis, o ne su prekybos įmonės metinėmis pardavimo pajamomis.
draudžiamų veiksmų sąrašas, nediferencijuojant pagal jų pobūdį.
Todėl, Konkurencijos tarybos vertinimu, neįprastas ir tuo pačiu nepagrįstas siūlymas draudžiamą veiksmą, kai didieji prekybos tinklai vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, išskirti iš kitų Direktyvoje 2019/633/ES numatytų nesąžiningos prekybos praktikos draudimų ir sukurti išskirtinai šiam draudžiamam veiksmui atskirą sankcijų skaičiavimo modelį.
(17) Be to, Konkurencijos tarybos vertinimu, MPĮNVD įstatymo projekte siūlomas sankcijų skaičiavimo modelis, kai už pavėluotus mokėjimus pirkėjui skiriama bauda iki
tvarka nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ar susiformavusia iki šiol buvusios priežiūros institucijos praktika dėl pradelstų atsiskaitymų.
Nėra aišku, kuo remiantis pasirinkta būtent tokia procentinė baudų apskaičiavimo suma ir kokį baudos dydį tai gali sudaryti.
(18) Taigi, kyla abejonių, ar siūlomas baudų skaičiavimo mechanizmas yra racionalus ir bus veiksmingas praktikoje, siekiant atgrasyti didžiuosius prekybos tinklus nuo nesąžiningų veiksmų tiekėjų atžvilgiu ir pasiekti Direktyvos 2019/633/ES nustatytus tikslus.
(19) Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, ir neturint pagrįstų argumentų, kodėl būtent šis draudimas už pavėluotus mokėjimus (atsiskaitymus) turi būti vertinamas atskirai nuo kitų direktyvinių draudimų, Konkurencijos taryba siūlo minėto draudimo nediferencijuoti ir taikyti analogišką sankcijų taikymo modelį kaip ir už kitus Direktyvoje 2019/633/ES nustatytus draudžiamus veiksmus, kai baudos didiesiems prekybos tinklams taikomos nuo prekybos tinklo metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais. Nepritarti Pažymėtina, kad pažeidimas, susijęs su pavėluotais mokėjimais (atsiskaitymais), yra kitokio pobūdžio, nei visi kiti pažeidimai, nurodyti MPĮNVDĮ ir NPPDĮ projektuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas, susijęs su pavėluotais mokėjimais, nėra tiesiogiai susijęs su pirkėjo apyvarta ar jo derybine galia, dažniausiai vėluojama sumokėti dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Šios baudų sistemos pranašumas yra baudų proporcingumas nuo susidariusių pradelstų skolų dydžių. Galiausiai baudos sumokėjimas neatleidžia Pirkėjo nuo skolos, kurią jis turės sumokėti, taip pat Tiekėjui išlieka teisė reikalauti sumokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Dėl šios priežasties nuspręsta pasirinkti skirtingą sankcijų apskaičiavimo modelį, lyginant su kitais pažeidimais. Taip pat pridurtina, kad baudos už pažeidimus, susijusius su pavėluotais atsiskaitymais, dydis NPPD įstatymo projekte yra ribojamas – baudos dydis negalės būti didesnis, kaip 20 procentų nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos. Pažymėtina, kad už pavėluotus mokėjimus pirkėjui MPĮNVDĮ ir NPPDĮ projektuose siūlymas skirti baudą iki 20 proc. nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos yra pagrįstas vadovaujantis šiuo metu galiojančio ANK 179 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias taip pat susidaro tokio paties dydžio maksimalios baudos nuo pradelstų skolų sumos tiekėjui (pardavėjui) santykis, t. y. tie patys 20 proc. kaip ir siūloma MPĮNVDĮ ir NPPDĮ projektuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 179 straipsnyje nustatytos baudos taikomos visiems žemės ūkio produkcijos pirkėjams, tame tarpe ir didiesiems prekybos tinklams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės pateiktam Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr.
XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9(1), 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(3) ir 9(4) straipsniais ir priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-394(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9(1), 11, 12, 14,
priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius)