Projekto lyginamasis variantas
2024
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 2¹ punktu:
„2¹. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms abiem tėvams (įtėviams), jei
tėvai (įtėviai) augina 3 vaikus (įvaikius) iki 18 metų.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu:
„61) Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos abiem tėvams (įtėviams), jei tėvai
(įtėviai) augina 4 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 9¹, 10, 11,
12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 16¹, 17, 18, 20, 20¹, 20², 23, 24, 27, 28, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 46 ir 53 ir 61 punktuose nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Šios lengvatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2024 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jonas Jarutis
priežastys, tikslai ir uždaviniai: Lietuvos demografinė situacija nuolat blogėja. Šis blogėjimas siejasi su trimis pagrindiniais veiksniais: padidėjusiu mirtingumu, didele emigracija ir labai sumažėjusiu gimstamumu (fertilumu). Nuo šalies nepriklausomybės pradžios gimstamumas Lietuvoje sumažėjo daugiau negu dvigubai: jei 1990 m. Lietuvoje gimė 57 tūkst., tai 2021 m. gimė tik 24,6 tūkst. naujagimių. Remiantis „Eurostat“ gyventojų skaičiaus prognozėmis, Lietuvoje sumažėja ir ateityje kiekvienais metais gyventojų sumažės 110 tūkstančių būtent dėl to, kad negimdomi vaikai. Demografai pastebi, kad susilaukiamų vaikų skaičius mažėja dėl to, jog susiduriama su kliūtimis, nepriklausančiomis nuo susilaukti vaikų norinčių asmenų ketinimų (t. y. labai priklauso nuo finansinės situacijos, valstybinės šeimos politikos, gerovės valstybės politikos formavimo). Žymiai dažniau vaikų susilaukimą ateičiai pastūmė tie asmenys, kurie yra labiau ekonomiškai pažeidžiami: žemesnio išsilavinimo, deklaravę patirtas finansines problemas. Nors su ekonominiais neapibrėžtumais susidūrė ne tik Lietuva, tikėtina, kad socialinės politikos saugikliai kitose šalyse suveikė efektyviau nei pas mus. „Eurostat“ duomenimis, vidutinis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje – 1,53 gyvo vaiko gimimo vienai moteriai 2021 m. (2020 m. – 1,50, 2016 m. – 1,57). Žemiausias bendras gimstamumo rodiklis 2021 m. buvo užfiksuotas Maltoje (1,13 gimimų vienai moteriai), Ispanijoje (1,19) ir Italijoje (1,25). Pirmoje pagal gimstamumo rodiklio dydį vietoje atsidūrė Prancūzija, kurios vidutinis gimstamumo rodiklis yra 1,84, po jos rikiuojasi Čekija (1,83), Rumunija (1,81) ir Airija (1,78). Per pastaruosius tris dešimtmečius gimstamumo mažėjimas Lietuvoje buvo ypač ryškus.
Jei
gimstamumo rodiklis buvo nukritęs iki 1,2. 2019 m. duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis, rodantis šeimai tenkantį vaikų skaičių, siekė 1,61, 2021 m. – 1,34, 2022 m. – 1,27. Tuo tarpu palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis, t. y. apie 2,1. Tai reiškia, kad statistiškai kiekvienoje šeimoje turėtų augti ne mažiau kaip 2 vaikai. Atkreiptinas dėmesys, kad esamoje Lietuvos gyventojų struktūroje nėra demografinio potencialo gyventojų skaičiui didėti. 2020 m. statistikos departamento duomenimis, 38 proc. visų namų ūkių – vieno asmens namų ūkiai, o šeimos su vaikais sudarė 29 proc. visų namų ūkių. 2020 m. Lietuvoje buvo 8,9 proc. namų ūkių, kuriuose – 2 suaugusieji ir 1 vaikas; 8,6 proc. namų ūkių, kuriuose – 2 suaugusieji ir 2 vaikai, ir vos 1,6 proc. namų ūkių, kuriuose – 2 suaugusieji ir 3 ar daugiau vaikų. Namų ūkių, kuriuose 1 suaugusysis ir 1 ar daugiau vaikų, 2020 m. buvo 5,5 proc. Mūsų šalyje gimsta labai mažai trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų šeimoje. Nuolat mažėja vaikų iki 15 m. 2021 m. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo vos 31 463 gausios (auginančios 3 ar daugiau vaikų) šeimos, kuriose augo 97 602 vaikai. 2. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jonas Jarutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatyme nėra numatytos lengvatos daugiavaikėms šeimoms, kurių tėvai gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų: nėra galimybės auginant 3 vaikus (įvaikius) abiem tėvams (įtėviams) mokėti tik 5 proc. GPM, o auginant keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) – abiem tėvams (įtėviams) netaikyti pajamų mokesčio prievolės, iki vyriausiam vaikui (įvaikiui) sukaks 18 metų. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siekiama suteikti daugiau lengvatų daugiavaikių šeimų tėvams (įtėviams), turintiems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų – auginantiems 3 vaikus (įvaikius) tėvams (įtėviams) būtų taikoma 5 proc. GPM, taip pat siekiama praplėsti dabar galiojančias nuostatas, kas nelaikoma apmokestinamomis pajamomis, susijusiomis su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, pridedant sąlygą, kad jei tėvai (įtėviai) augina keturis ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, abu tėvai (įtėviai) atleidžiami nuo GPM prievolės, iki vyriausiam vaikui sukaks 18 metų. Šalyje vyrauja ydinga pašalpų, o ne mokesčių tam tikroms asmenų grupėms mažinimo praktika, kurią būtina keisti. Ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys (net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti), o ne vien valstybės pašalpų dėka išsilaikantys piliečiai. Būtina įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumo didinimą šalyje, o ypač tose šeimose, kuriose yra dirbančių tėvų (įtėvių). Siūlomomis įstatymo pataisomis tokie tėvai (įtėviai) būtų finansiškai skatinami turėti daugiau negu vieną ar du vaikus. Taip būtų prisidedama ne tik prie gimstamumo skatinimo, šeimų pajamų didinimo, bet ir rodomas teigiamas pavyzdys, kad dėmesys yra kreipiamas ne tik į labiausiai socialiai pažeidžiamas šeimas, bet ir į tas, kurios yra tvarkingos, atsakingos, moka mokesčius, tačiau neturi galimybių pretenduoti į valstybės pagalbą kitu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. spalio 1 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Pajamų mokestis“, „mokesčio lengvata“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Jonas Jarutis
įstatymo PROJEKTO 2024-06-20 Nr. XIVP-3931 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio
tarifas taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms abiem tėvams (įtėviams), jei tėvai (įtėviai) augina 3 vaikus (įvaikius) iki 18 metų“. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jame nustatyti, kad neapmokestinamomis pajamomis būtų laikomos „su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos abiem tėvams (įtėviams), jei tėvai (įtėviai) augina 4 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų“. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinio asmenų lygybės principo klausimais manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Pažymėtina, kad projektu sukuriamas toks teisinis reguliavimas, kuriuo gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu priklausytų nuo to, kiek vaikų (įvaikių) iki 18 metų gyventojas augina, t. y. kai gyventojas augintų 3 vaikus (įvaikius) iki 18 metų būtų taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o kai augintų 4 ir daugiau vaikų (įvaikių) metų – šios pajamos būtų neapmokestinamos nevertinant, kiek apskritai toks gyventojas gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas diferencijuotas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kurio diferenciacija priklauso nuo gautų pajamų dydžio – 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių viršijanti gyventojo pajamų dalis apmokestinama didesniu, 32 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Taigi iš teikiamo siūlymo sektų, jog gyventojo, auginančio projekte siūlomą vaikų (įvaikių) skaičių, pajamos, netgi tuo atveju, jeigu jos viršytų 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių, vis tiek būtų apmokestinamos 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu arba būtų laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis. Taigi projektu siūloma lengvata tiesiogiai nesiejama su gyventojo pajamomis ir objektyviu pagrindu gyventojui tokią lengvatą nustatyti. Pažymėtina, jog vien tai, kad gyventojas augina tam tikrą vaikų (įvaikių) skaičių nevertinant jo pajamų dydžio negali būti laikoma objektyviu pagrindu diferencijuotam teisiniam reguliavimui nustatyti, ypač reglamentuojant tokio gyventojo pajamų apmokestinimą.
Projektu teikiamas siūlymas vertintinas ir kitu aspektu – projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių motyvų, kodėl teikiamas siūlymas taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, todėl projekto siūlymas išskirti tik vienos rūšies pajamas gaunančių gyventojų pajamų apmokestinimo taisykles negali būti laikomas objektyviai pagrįsta diferenciacija. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo
yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2¹ dalis ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 61 punktas tiek, kiek juose yra nustatytas skirtingos apmokestinimo taisyklės nevertinant gyventojo gaunamų pajamų dydžio ir šias išskirtines taisykles nustatant tik vienos rūšies gyventojų pajamoms, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. 2. Projekto
diskutuotina ir kitais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog teikiamas siūlymas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalyje yra nustatytas gyventojo pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių apmokestinimas, todėl nėra aiškus šių ir projektu siūlomų nuostatų santykis. Antra, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalyje nustatomos kitokios apmokestinimo taisyklės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, todėl nėra aišku, kaip ši nuostata būtų taikoma priėmus projektu teikiamą siūlymą.
Trečia, svarstytina, ar analogiškos nuostatos neturėtų būti taikomos globotiniams, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje ir vyresniems neįgaliems vaikams (įvaikiams, globotiniams, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiams asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki
nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiams asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki
struktūrine dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnis yra pildomas (6 straipsnio 2 dalis apskritai neturi punktų). Penkta, atsižvelgus į siūlomą pakeitimą, projektu turėtų būti keičiami ir keičiamo įstatymo 20, 21, 27 straipsniai. Šešta, pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būti taikomas teikiamas siūlymas, kai gyventojo auginamų vaikų (įvaikių) iki 18 metų skaičius pasikeistų mokestinio laikotarpio viduryje – ar gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas proporcingai, ar nuo kito mėnesio pasikeitus situacijai. 3. Projekto
nuostata diskutuotina ir kitais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje daugeliui neapmokestinamųjų pajamų yra nustatytas ribojimas tam tikra suma. Svarstytina, ar to neturėtų būti padaryta ir projektu siūlomam atvejui.
Antra, nėra aišku, kaip būtų apmokestinamos tokių asmenų ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos. Trečia, svarstytina, ar analogiškos nuostatos neturėtų būti taikomos globotiniams, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje ir vyresniems neįgaliems vaikams (įvaikiams, globotiniams, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiams asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresniems vaikams (įvaikiams, globotiniams, kuriems nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba) šeimoje, pilnamečiams asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „šalyje vyrauja ydinga pašalpų, o ne mokesčių tam tikroms asmenų grupėms mažinimo praktika, kurią būtina keisti. Ekonomikos augimui daugiau teigiamos įtakos turi darbo rinkoje esantys ir mokesčius mokantys (net jei mokesčiai tam tikrai grupei asmenų būtų sumažinti), o ne vien valstybės pašalpų dėka išsilaikantys piliečiai“. Atsižvelgus į tai, pastebėtina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas Išmokų vaikams įstatymo projektas ir šių projektų nuostatos turėtų būti vertinamos sistemiškai. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Atsižvelgus į įstatymo priėmimo stadijas ir terminus, tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 6. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 7. Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytas įsigaliojimas 2025 m. sausio 1 d., svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimui nereikėtų pavėlinti. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas. 8.1. Atsižvelgus į projekto 3 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 8.2.
8.2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys dėstytinas 3 šio straipsnio dalyje. 8.3. Projekto 3 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „Įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]