Įstatymo projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
1Pakeisti 32 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, išskyrus kaimo turizmo paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, – ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;“. 2. Papildyti 32 straipsnį 3¹ punktu:
„3¹) kaimo turizmo paslaugų teikėjas ne rečiau
kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekį ir jų nakvynių skaičių;“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų
ministerija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Bendrieji apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimai
1.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka - elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informacinei sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
5) nutraukęs apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
6) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą. 2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas, privalo užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui, teikiančiam kaimo turizmo paslaugas, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informacinei sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių skaičių ir jų nakvynių skaičių. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Iki 2022 m. spalio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo – Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte apgyvendinimo paslaugų teikėjams buvo nustatyta pareiga užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę. Ši nuostata nebuvo taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Priėmus naujos redakcijos Turizmo įstatymą, jame nustatyta, kad apgyvendinami asmenys privalo asmeniškai užpildyti registracijos korteles ir patvirtinti savo tapatybę, neišskiriant iš kur jie atvykę, o tai reiškia, kad visi asmenys – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių piliečiai – apgyvendinimo paslaugų teikėjui privalo asmeniškai užpildyti registracijos korteles ir patvirtinti savo tapatybę.
Šis pakeitimas, įsigaliojęs 2024 m. sausio 1 d., argumentuotas Šengeno susitarimo įgyvendinimu – Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurios 45 straipsnis nurodo: „Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:
a) apgyvendinimo įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys pasirūpintų, kad jose apgyvendinti užsieniečiai, įskaitant kitų Susitariančiųjų Šalių ir kitų Europos Bendrijų valstybių narių piliečius, išskyrus kartu su jais atvykusius sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus arba kelionės grupių narius, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles bei patvirtintų savo tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
b) užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti, jeigu nacionalinės teisės aktai nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma asmenims, apsistojusiems bet kuriose komerciškai nuomojamose apgyvendinimo vietose, būtent palapinėse, gyvenamosiose priekabose ir laivuose“.
Turizmo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies
asmenų registravimo Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (toliau – NTIS). Visgi šiuo metu galiojančio Turizmo įstatymo rengėjai nepakankamai įvertino visų apgyvendinimo paslaugų teikėjų galimybes ir atsiradusios administracinės naštos mastą apie apgyvendinamus asmenis elektroniniu būdu teikti informaciją NTIS:
dokumentus ir ataskaitas padeda susitvarkyti vaikai ar artimiausi giminaičiais. Tokie asmenys būtų priversti fotografuoti ir /ar užsirašinėti apgyvendinamų asmenų duomenis ir perduoti juos tretiesiems asmenims, taip galimai pažeidžiant
ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p.
1);
ypatybėmis, įvairių turistinių priemonių teikimą, didelių švenčių organizavimą. Lietuviai turi pomėgį savo asmenines šventes – vestuves, krikštynas, jubiliejus, mokyklos išleistuves, giminių susitikimus ir kt. – švęsti kaimo turizmo sodybose, siekiant išlaikyti nenutrūkstamą ryšį su lietuviškomis tradicijomis. Didelių švenčių dalyvius būtų itin sudėtinga registruoti NTIS, nes asmenys neretai miega didelėse bendrose poilsio erdvėse, todėl dažnai lieka neaišku ir apgyvendinimo paslaugomis pasinaudosiantys ar pasinaudoję asmenys. Pvz., vestuvininkai nurodo tik tam tikrą skaičių kambarių ar lovų, kurį pageidauja užsakyti, tačiau iki galo nebūna aišku, kiek jų bus užimta, asmenys nuolat juda, atvyksta /išvyksta į šventę bet kuriuo metu ir lieka nakvoti tik pagal poreikį, kaimo turizmo savininkas nelieka ir nestebi šventės, tad neturi fizinių galimybių užfiksuoti po šventės sodyboje likusių nakvoti asmenų. Toks kaimo turizmo paslaugos suteikimo specifiškumas labai apsunkintų duomenų teikimą NTIS, kaimo turizmo paslaugų teikėjai neturi lygiaverčių sąlygų, lyginant su kitais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, pateikti duomenų NTIS. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais, tai yra, esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr.
VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama nustatyti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai ir toliau teiktų duomenis apie apgyvendinamus asmenis, tačiau atsižvelgiant į jų teikiamų paslaugų specifiškumą, nurodytą aukščiau, tai darytų ne rečiau kartą per mėnesį. Toks pakeitimas leis kaimo turizmo paslaugų teikėjams, turintiems galimybę informaciją teikti NTIS, teikti ją jiems patogiu metu – kasdien arba esant blogam interneto ryšiui ar turizmo sezono metu įkarštyje – kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo Ekonomikos komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Turizmo įstatymo nuostatoms, pradėjo veikti Nacionalinė turizmo informacinė sistema. Šioje sistemoje nuo 2024 m. liepos 1 d. bus pradėti rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenys, skirti nustatyti, keliose apgyvendinimo įstaigose apsistojo tie patys turistai, turisto šalį, nakvynių trukmę veikimo ir kt. informaciją, įskaitant asmens duomenis. Informaciją apie asmenis, kuriems suteikiamos apgyvendinimo paslaugos, privalo pateikti visi apgyvendinimo paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų rūšies – tiek klasifikuojamąsias (motelio, kempingo, svečių namų, viešbučio), tiek neklasifikuojamąsias (jaunimo nakvynės namų (angl. hostel), kaimo turizmo, poilsio namų, privataus apgyvendinimo, sanatorijos apgyvendinimo, turistinio laivo apgyvendinimo, turistinės stovyklos)) paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai: 1.
Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 29 dalį, papildant ją nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties;
Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ir papildyti Įstatymo 32 straipsnį 3¹ dalimi, numatant išimtį – kaimo turizmo paslaugų teikėjams suteikti teisę duomenis apie apgyvendintus asmenis NTIS teikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, taip pat patikslinama, kad, teikiant šią informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius, NTIS nurodomas tik jų kiekis ir nakvynių skaičius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms: atsiras palankesnės galimybės verslo subjektams – kaimo turizmo paslaugų teikėjams – įgyvendinti Turizmo įstatyme nustatytas pareigas, ženkliai sumažins jiems nustatytą administracinę naštą, taip pat padės sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagerins duomenų surinkimą apie apgyvendinamus asmenis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Ekonomikos ir inovacijų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 4-25 „Dėl Nacionalinės turizmo informacinės sistemos nuostatų ir Nacionalinės turizmo informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektą buvo konsultuojasi su asocijuotomis turizmo verslo organizacijomis, turizmo paslaugų teikėjais ir kitų institucijų specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „Nacionalinė turizmo informacinė sistema“, „apgyvendinimo paslaugų teikėjas“, „kaimo turizmo paslaugų teikėjas“, „Šengeno susitarimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
2024-06-25 Nr. XIVP-3930 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Turizmo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnį 3¹ punktu ir jame nustatyti, kad „kaimo turizmo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekį ir jų nakvynių skaičių;“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatyti kitokie reikalavimai nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis į Nacionalinę turizmo informavimo sistemą (toliau – NTIS), o būtent: 1) kitoks duomenų apie apgyvendintus asmenis pateikimo į NTIS terminas – vietoj 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) termino, galiojančio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatytas iki vieno mėnesio terminas; 2) kitoks apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, ratas ir kitokia NTIS pateikiamų duomenų apimtis
Kaip minėta, projektu vienai iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų grupei
dokumentuose esančių duomenų pateikimo į NTIS terminas – iki vieno mėnesio. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, toks teisinis reguliavimas būtų grindžiamas įvairiomis priežastimis – kaimo turizmo sodybų geografine padėtimi, kaimo turizmo paslaugų teikėjų veiklos forma, kaimo turizmo paslaugų teikėjų amžiumi, kaimo turizmo paslaugų kompleksiškumu ir pan. Projekto rengėjų nuomone, visos šios aplinkybės apsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjų išskirtinumą ir leidžia jų atžvilgiu nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį.
Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisės departamentas nedisponuoja faktiniais objektyviais duomenimis, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai, lyginant juos su kitais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, negalėtų būti vertinami skirtingai, vis tik, įvertinus projekto rengėjų pateiktus argumentus, kyla abejonių, ar tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, o ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Kiek tai susiję su kitokio termino, per kurį kaimo turizmo paslaugų teikėjai reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis turėtų pateikit į NTIS, trukme (iki vieno mėnesio terminas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens duomenų pateikimas į NTIS nėra savitikslis dalykas.
Kaip buvo nurodyta Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871), kurį Seimui teikė Vyriausybė, aiškinamajame rašte, įstatyme nustačius
siekiama, be kita ko, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo
laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>). Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu kaimo turizmo paslaugų teikėjams nustačius asmens duomenų pateikimo į NTIS terminą, kuris galėtų būti iki 30 kartų ilgesnis nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, abu minėti tikslai/siekiai iš esmės būtų paneigti. Dėl kitokio apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, rato ir kitokios į NTIS pateikiamų duomenų apimties.
Kaip minėta, pagal projektą kaimo turizmo paslaugų teikėjai į NTIS teiktų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris ir pan. – paaiškinimas mūsų) tik apie užsieniečius, o apie Lietuvos Respublikos piliečius būtų teikiami ne asmeniniai, o tik statistiniai duomenys – apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekis ir jų nakvynių skaičius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 43 straipsnį NTIS, į kurią teikiami apgyvendintų asmenų duomenys, be kita ko, yra skirta „rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis, <...>“, o asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslas – „keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti tikslai.“ Pažymėtina, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo
užsieniečius ir Lietuvos Respublikos piliečius – jie apibrėžiami kaip fiziniai asmenys, kurie naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita ar kitomis turizmo paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr.
Nr. XIVP-1871) projekto aiškinamajame rašte kaip tik ir buvo nurodyta, kad vienas ir projekto tikslų yra nustatyti, kad NTIS būtų kaupiami apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudojusių turistų duomenys, t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalėtų užtikrinti, kad visi asmenys, nepaisant to, iš kur jie yra atvykę – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos konfederacijos ar trečiųjų valstybių – pateiktų savo asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedera su galiojančiu Turizmo įstatymu ir tikslais, kuriuos buvo įvardijusi Vyriausybė, teikdama minėtą Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projektą. Jeigu būtų apsispręsta nepritarti šiai pastabai ir vis dėlto nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nebūtų renkami tik Lietuvos Respublikos piliečių asmeniniai duomenys, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB,
90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. 2.
2Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3¹ punktas
sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio atskiruose punktuose yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tuo tarpu aptariamajame keičiamo įstatymo punkte siūloma nustatyti ne kokį nors naują reikalavimą visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, bet keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo (užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys pateiktų apgyvendinimo paslaugų teikėjams galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) įgyvendinimo išimtis. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje tikslintini jame nurodytų įstatymų pavadinimai – vietoj Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo įrašytinas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, vietoj Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties – Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Be to, pastebėtina ir tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2) (jo priėmimas numatytas 2024 m. birželio 25 dieną), kuriuo siūloma aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“ įrašytini žodžiai „Ekonomikos ir inovacijų ministras“. 5. Atsižvelgiant į Turizmo įstatyme nustatytą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetenciją, formuojant valstybės politiką turizmo srityje, dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
2024-09-25 Nr. XIVP-3930(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis Nacionalinei turizmo informacinei sistemai (toliau
Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu. Pažymėtina, kad šis teikiamu projektu Nr. XIVP -3930(2) siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo pirminio projekto Nr. XIVP-3930 2 straipsnio 2 dalimi siūlyto nustatyti teisinio reguliavimo. Teisės departamentas, įvertinęs, be kita ko, ir Ekonomikos komiteto 2024 m. rugsėjo 18 d. išvadoje Nr. 108-P-54
„Dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr.
VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3930“ pateiktus argumentus, dėl teikiamu projektu Nr. XIVP-3930(2) siūlomo teisinio reguliavimo laikosi nuomonės, išdėstytos Teisės departamento 2024 m. birželio 26 d. išvados dėl projekto Nr. XIVP-3930 1 pastaboje. Manome, kad: 1) tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų – privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų – nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; 2) projektu apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, nustačius iki 30 kartų ilgesnį nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams asmens duomenų pateikimo NTIS terminą, iš esmės būtų paneigti tikslai/siekiai, kuriuos nurodė Vyriausybė, teikdama Seimui Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1871), kuriuo 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) duomenų pateikimo NTIS terminas buvo pasiūlytas, siekiant pagreitinti apgyvendintų asmenų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punktą („užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>); 3) teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, turėtų teikti tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu, toks teisinis reguliavimas nederėtų su galiojančio Turizmo įstatymo nuostatomis (2 straipsnio 18 dalimi, kurioje yra įtvirtinta „turisto“ sąvoka, 43 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta NTIS paskirtis bei 43 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra apibrėžti asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslai), be to, juo būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr.
1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Deividas
Labanavičius; Laima Vyskupaitytė-Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Rasa Petrauskienė; Lukas Savickas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės vadovė Gina Jaugielavičienė, Turizmo politikos klausimų vyr. specialistė Jurgita Kačėnaitė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-252
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Turizmo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnį 3¹ punktu ir jame nustatyti, kad „kaimo turizmo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekį ir jų nakvynių skaičių;“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatyti kitokie reikalavimai nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis į Nacionalinę turizmo informavimo sistemą (toliau – NTIS), o būtent: 1) kitoks duomenų apie apgyvendintus asmenis pateikimo į NTIS terminas – vietoj 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) termino, galiojančio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatytas iki vieno mėnesio terminas; 2) kitoks apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, ratas ir kitokia NTIS pateikiamų duomenų apimtis – kaimo turizmo paslaugų teikėjai turėtų teikti ne visų apgyvendintų asmenų, o tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu. Toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais. Dėl kitokio termino nustatymo ir jo trukmės.
Kaip minėta, projektu vienai iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų grupei – kaimo turizmo paslaugų teikėjams – būtų nustatytas kitoks, nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams reikiamų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančių duomenų pateikimo į NTIS terminas – iki vieno mėnesio. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, toks teisinis reguliavimas būtų grindžiamas įvairiomis priežastimis – kaimo turizmo sodybų geografine padėtimi, kaimo turizmo paslaugų teikėjų veiklos forma, kaimo turizmo paslaugų teikėjų amžiumi, kaimo turizmo paslaugų kompleksiškumu ir pan. Projekto rengėjų nuomone, visos šios aplinkybės apsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjų išskirtinumą ir leidžia jų atžvilgiu nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį.
Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio
pažymėtina, kad Teisės departamentas nedisponuoja faktiniais objektyviais duomenimis, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai, lyginant juos su kitais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, negalėtų būti vertinami skirtingai, vis tik, įvertinus projekto rengėjų pateiktus argumentus, kyla abejonių, ar tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, o ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Kiek tai susiję su kitokio termino, per kurį kaimo turizmo paslaugų teikėjai reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis turėtų pateikit į NTIS, trukme (iki vieno mėnesio terminas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens duomenų pateikimas į NTIS nėra savitikslis dalykas.
Kaip buvo nurodyta Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871), kurį Seimui teikė Vyriausybė, aiškinamajame rašte, įstatyme nustačius 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo) duomenų pateikimo į NTIS terminą, buvo siekiama, be kita ko, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punktą („užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>). Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu kaimo turizmo paslaugų teikėjams nustačius asmens duomenų pateikimo į NTIS terminą, kuris galėtų būti iki 30 kartų ilgesnis nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, abu minėti tikslai/siekiai iš esmės būtų paneigti. Dėl kitokio apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, rato ir kitokios į NTIS pateikiamų duomenų apimties.
Kaip minėta, pagal projektą kaimo turizmo paslaugų teikėjai į NTIS teiktų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris ir pan. – paaiškinimas mūsų) tik apie užsieniečius, o apie Lietuvos Respublikos piliečius būtų teikiami ne asmeniniai, o tik statistiniai duomenys – apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekis ir jų nakvynių skaičius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 43 straipsnį NTIS, į kurią teikiami apgyvendintų asmenų duomenys, be kita ko, yra skirta „rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis, <...>“, o asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslas – „keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti tikslai.“ Pažymėtina, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą „turisto“ sąvoką turistai nėra skirstomi į užsieniečius ir Lietuvos Respublikos piliečius – jie apibrėžiami kaip fiziniai asmenys, kurie naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita ar kitomis turizmo paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr.
Nr. XIVP-1871) projekto aiškinamajame rašte kaip tik ir buvo nurodyta, kad vienas ir projekto tikslų yra nustatyti, kad NTIS būtų kaupiami apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudojusių turistų duomenys, t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalėtų užtikrinti, kad visi asmenys, nepaisant to, iš kur jie yra atvykę – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos konfederacijos ar trečiųjų valstybių – pateiktų savo asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedera su galiojančiu Turizmo įstatymu ir tikslais, kuriuos buvo įvardijusi Vyriausybė, teikdama minėtą Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projektą. Jeigu būtų apsispręsta nepritarti šiai pastabai ir vis dėlto nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nebūtų renkami tik Lietuvos Respublikos piliečių asmeniniai duomenys, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepritarti Argumentai:
1Kaimo turizmo paslaugos teikiamos privačių asmenų,
dirbančių pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą.
Tai iš esmės skiriasi nuo viešbučių, sanatorijų, kempingų ir kitų apgyvendinimo įstaigų, kurios veiklą vykdo kaip įmonės, t. y. juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad tiek Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, tiek daugelyje kitų įstatymų ir teisės aktų (tarp jų ir Valstybės duomenų agentūrai teikiamos statistinės ataskaitos skiriasi) yra numatyti skirtingi apskaitos ir duomenų teikimo būdai įmonėms ir asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Šie skirtumai Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti dėl objektyvių priežasčių, tokių taip, skatinti verslumą regionuose, supaprastinti smulkių ir sezoninių verslų apskaitą ir kitų, todėl šie skirtumai turėtų atsispindėti ir Turizmo įstatyme;
didelių turistų srautų, todėl čia nesikuria viešbučiai ir masinio turizmo infrastruktūra, nes ši veikla nėra pelninga. Gamtos grožis ir autentiška vietos kultūra yra vienas svarbiausių Lietuvos turizmo aspektų, todėl siekiant skatinti vietos žmones teikti turizmo paslaugas būtina lengvinti verslo pradžios ir veiklos regionuose sąlygas. Pastebėtina, kad XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įvairių priemonių, tokių kaip – kurti palankias sąlygas privačiai iniciatyvai ir verslumui, skatinti paprastesnį verslo administravimą, didinti kaimo patrauklumą ir kt., kurios prisideda prie verslumo regionuose skatinimo. Įstatymo projektu siūlomi Turizmo įstatymo pakeitimai tiesiogiai atitinka XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ir sudaro palankesnes sąlygas turizmo vystymuisi regionuose; 3.
Kaimo turizmo paslaugas dažniausiai teikia vyresnio amžiaus žmonės, įsikūrę kaimiškose vietovėse, jų skaitmeninio raštingumo kompetencijos yra žymiai žemesnės nei mieste gyvenančio jaunimo. Oficialiosios statistikos duomenimis tik 15 procentų 16-74 metų asmenų per pastaruosius 12 mėnesių internetu užsisakė apgyvendinimo paslaugas iš privačių asmenų. Taip yra todėl, kad šių paslaugų teikėjai neturi galimybių ir kompetencijų vykdyti internetinius pardavimus, sodybų turimos svetainės nėra aktyvios ir bendrai naudojimasis internetu yra labai žemame lygyje. Vyresnio amžiaus žmonės internetu naudojasi mažiau (46 proc.) nei jaunimas (82 proc.). Taip pat matyti, kad net 40 procentų 55-74 metų asmenų visai nesinaudojo internetu per pastaruosius 3 mėnesius. (https://osp.stat.gov.lt/skaitmenine-ekonomika-ir-visuomene-lietuvoje-2020/gyvenimas-internete);
amžiaus. Jų skaitmeninis raštingumas yra žemame lygyje ir apsiriboja pasyviu internetinių portalų ir socialinių tinklų naršymu. Visi aktyvūs veiksmai, reikalaujantys daugiau kompetencijų, tokie kaip ataskaitų teikimas, internetinių svetainių atnaujinimas, kalendorių pildymas sistemose, socialinių tinklų priežiūra yra atliekami jaunesnių giminaičių arba perkamos priežiūros paslaugos. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atliktos apklausos duomenimis vos 20 proc. sodybų šeimininkų /valdytojų patys sugeba atlikti aktyvius veiksmus internete (tokius kaip – teikti ataskaitas, deklaracijas, pildyti rezervacinių platformų kalendorius, tvarkyti socialinių tinklų paskyras ir kt.), visiems kitiems tai atlikti padeda vaikai ir artimieji arba yra perkamos paslaugos.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta manytina, kad reikalavimas per 24 valandas suvesti duomenis apie apgyvendinamus asmenis į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą sodybų šeimininkams būtų galimai neįgyvendinamas. Siūlymas tai daryti kartą per mėnesį suteiktų jiems galimybę kreiptis pagalbos ir pateikti duomenis. Neturėdami galimybių pateikti duomenis ir vengdami baudų, sodybų šeimininkai galimai ieškotų būdų, kaip šią tvarką apeiti, o tai smarkiai iškreiptų bendrai visus Lietuvos apgyvendinimo statistinius duomenis;
(toliau – RRT) duomenimis judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonos yra sukoncentruotos miestų, miestelių ir jų aplinkos teritorijose (https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos//), tuo tarpu kaimiškose, o ypatingai miškingose vietovėse, kur daugumoje atveju ir yra įsikūrusios kaimo turizmo sodybos, mobiliojo ryšio signalas yra silpnas, nepastovus arba jo išvis nėra (https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-teoriniai-spartos-skaiciavimai/). Išsamus RRT atliekamas mobiliojo ryšių tinklų aprėpties ir jais teikiamų paslaugų kokybės analizės žemėlapis (https://placiajuostis.rrt.lt/) akivaizdžiai parodo, kad miškingose, ežeringose, retesnio apgyvendinimo teritorijose (ten, kur ir yra vykdoma kaimo turizmo veikla) interneto ryšys nepastovus ir silpnas. Taip pat būtina atsižvelgti į RRT išvadą, kad radijo bangų (įskaitant kuriomis perduodami mobiliojo ryšio signalai) sklidimą stipriai veikia reljefas, miškai ir kitos gamtinės kliūtys.
Šie faktoriai gali žymiai sumažinti signalo stiprumą ar sukelti svyravimus. Taip pat infrastruktūros objektų (pvz., mobiliojo ryšio bokštų) plėtrai priešinasi ir patys žmonės ar riboja esamas teisinis reguliavimas (pvz. draustiniai rezervatai, jų apsaugos zonos ir pan.). Galiausiai, mobilaus ryšio operatoriai dažnai nenoriai investuoja į infrastruktūrą retai apgyvendintose teritorijose dėl mažo ekonominio atsiperkamumo. Tai ypač aktualu kalbant apie miškų ar vienkiemių teritorijas, kur gyventojų tankumas yra labai mažas, o infrastruktūros įrengimo kaštai yra dideli. Dėl šių išvardintų faktorių, neretais atvejais atokiose miškingose vietovėse, upių ar ežerų slėniuose, ryšys yra silpnesnis ar jo net išvis nėra. 6. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos atlikta apklausa parodė, kad vos 16 procentų sodybų interneto ryšį sodybose vertina kaip gerą, ir visos jos yra įsikūrusios didesnėse gyvenvietėse. Tuo tarpu vienkiemiuose, miškingose, ežeringose teritorijose esančioje sodybose internetinis ryšys vertinamas kaip nepakankamas arba jo išvis nėra. Tai patvirtina nuolatiniai klientų skundai, atsiliepimai ir kreipimųsi į mobiliojo tinklo operatorius skaičius. Apklausos duomenimis net 78 procentai sodybų šeimininkų yra bent kartą kreipęsi (raštu, arba telefonu (skambučiai įrašomi)) dėl mobiliojo interneto kokybės arba nebuvimo, tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių (mažas abonementų skaičius, kt.) į jų skundus atsižvelgta nebuvo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-252
Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3¹ punktas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio atskiruose punktuose yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tuo tarpu aptariamajame keičiamo įstatymo punkte siūloma nustatyti ne kokį nors naują reikalavimą visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, bet keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo (užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys pateiktų apgyvendinimo paslaugų teikėjams galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) įgyvendinimo išimtis. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į pastabą, siūlytina Įstatymo 32 straipsnio 3¹ punkto nuostatą, skirtą tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, dėstyti atskiroje Turizmo įstatymo 32 straipsnio dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas Įstatymo 32 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Bendrieji apgyvendinimo paslaugų teikimo
reikalavimai
1Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikėją, teikiantį kaimo turizmo paslaugas, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka, elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informacinei sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ar
darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
5) nutraukęs apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
6) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą. 2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas, privalo užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais.““ Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto
departamentas, 2024-06-251
Respublikos civilinės saugos įstatymo įrašytinas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, vietoj Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties – Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Be to, pastebėtina ir tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2) (jo priėmimas numatytas 2024 m. birželio 25 dieną), kuriuo siūloma aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, ir ją išdėstyti taip: „29.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikos įstatyme
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
departamentas,
2
Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“ įrašytini žodžiai
„Ekonomikos ir inovacijų ministras“. Pritarti
Pasiūlymas:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos eEkonomikos ir inovacijų ministerija ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir inovacijų ministerijos kompetenciją, formuojant valstybės politiką turizmo srityje, dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 678. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-07-012 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3930 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte siūloma atsisakyti nuostatos, kurioje numatytas turizmo paslaugų teikėjų tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio
viena iš šioje dalyje sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, pvz., tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Reglamento
tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje.
Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Reglamento
tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus. Turizmo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas. Taigi Turizmo įstatymo
duomenų tvarkymo subjektai. Todėl siūlytume 32 straipsnio 3 punkte neatsisakyti paskutinio šio punkto sakinio. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, 2024-08-12 <...> Lietuvos kaimo turizmo asociacija pritaria Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (2024-06-13, Reg. nr. XIVP-3930). Atsižvelgti Konkretus pasiūlymas nėra teikiamas, išdėstoma įstatymo projektą palaikanti pozicija su argumentais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2024-08-14,2
Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3930 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – siūlomas keisti Turizmo įstatymas) 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 3¹punkte vartojama formuluotė „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai“. Duomenų teikimas elektroniniu būdu yra viena iš duomenų teikimo priemonių, todėl siūlome minėtą formuluotę patikslinti – atsisakyti žodžių „priemonėmis“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 2. LR Vyriausybė, 2024-08-142
nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3¹ punktas nustato išimtinę taisyklę ne tik apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių kaimo turizmo paslaugas, asmens duomenų teikimo Nacionalinei turizmo informacinei sistemai terminui, bet ir kitokiam apgyvendintų asmenų, kurių asmens duomenys būtų teikiami, ratui bei kitokiai teikiamų duomenų apimčiai, siūlytina Projektą tikslinti – išimtį apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, nustatyti ne tik siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto antrajame sakinyje, kuriuo nustatomas tik asmens duomenų teikimo terminas, bet ir pirmajame sakinyje, kuris nustato įpareigojimus apgyvendinamiems asmenims.
Atitinkamai siūlytina papildyti siūlomo keisti Turizmo įstatymo
paslaugų teikėjai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, privalėtų užtikrinti, kad apgyvendinami užsieniečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 3. LR Vyriausybė, 2024-08-142
nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3¹ punkto nuostatą, skirtą tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems kaimo turizmo paslaugas, dėstyti atskiroje Turizmo įstatymo 32 straipsnio dalyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 4. LR Vyriausybė, 2024-08-142
Turizmo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta apgyvendinimo paslaugų teikėjo sąvoka, atitinkamai Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos visos apgyvendinimo paslaugų rūšys, tarp jų ir kaimo turizmo paslauga, todėl siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 32 straipsnio 3¹punkte turėtų būti vartojama ne formuluotė „kaimo turizmo paslaugų teikėjas“, o formuluotė „apgyvendinimo paslaugų teikėjas, teikiantis kaimo turizmo paslaugas“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 5. LR Vyriausybė,
straipsnio nuostatą, reikėtų patikslinti Projekto 2 straipsnyje siūlomame keisti Turizmo įstatyme vartojamą Nacionalinės turizmo informacinės sistemos pavadinimą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 6. LR Vyriausybė,
6Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų
apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)
taikoma bent viena iš šioje dalyje nurodytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, pvz., tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas), siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas). Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas atitinkamame teisės akte.
Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio
nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Turizmo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas, o Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte ir 43 straipsnio 2 dalyje nustatyti skirtingi duomenų tvarkymo subjektai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina neatsisakyti paskutinio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkto sakinio. Atitinkamai turėtų būti patikslintas ir siūlomo keisti Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3¹punktas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Taip pat žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnį. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Deividas Labanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė