Projekto lyginamasis variantas
MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 11¹ IR
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei ir uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi, siekti lyčių pusiausvyros didelių įmonių, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, valdymo ir priežiūros organuose. Šio įstatymo nuostatos dėl lyčių pusiausvyros didelėse įmonėse taikomos toms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos.“
1Papildyti 2 straipsnį 1¹–1²dalimis:
„1¹. Įvairovės politika – veiksmai, kurių imamasi, siekiant asmenų įtraukties, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties. 1². Kvalifikacijų lyginamasis vertinimas – vykdant atranką atliekamas vertinimas, lyginant kandidatų kvalifikacijas ir kompetencijas, jų profesinės veiklos rezultatus ir tinkamumą užimti tam tikrą poziciją.“
2Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių atskaitomybės įstatyme.“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu:
„6¹ straipsnis. Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose
1.
Didelės įmonės turi imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Ši proporcija didelėse įmonėse reiškia, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 2. Kandidatai į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas atrenkami remiantis kiekvieno kandidato kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu. Prieš atranką ir atrankos metu didelės įmonės turi nustatyti reikalavimus ir kriterijus, taikomus konkrečiai pozicijai užimti. Kandidatus į minėtas pozicijas jos informuoja apie atrankos metu atliekamą kvalifikacijų lyginamąjį vertinimą pagal nustatytus kriterijus bei reikalavimus ir, jei aktualu, konkrečius atrankos komisijos svarstymus – pateikia informaciją apie vykusį vertinimą ir jo argumentaciją, diskusijas ar kitą svarbią informaciją, atsižvelgiant į kurią, išimtinai palankiau buvo vertinamas pakankamai atstovaujamos lyties kandidatas. 3. Jeigu atrankos metu reikia rinktis iš kandidatų, kurių kvalifikacijos, tinkamumas, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatai yra tokie patys, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Išimtys taikomos, jei, pavyzdžiui, didelei įmonei vykdant įvairovės politiką, atliekant objektyvų vertinimą, kurio metu atsižvelgiama į specifinę kitos lyties kandidato padėtį ir kuris grindžiamas nediskriminaciniais kriterijais, palankiau vertinamas kitos lyties kandidatas. 4.
4Jeigu kandidatų į skiriamą ar renkamą didelės įmonės vadovo, valdybos nario, stebėtojų tarybos nario poziciją atranka vykdoma balsuojant akcininkams, kitiems juridinio asmens dalyviams, didelės įmonės užtikrina, kad balsavime dalyvaujantys asmenys būtų informuoti apie šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir taikytiną atsakomybę, jeigu jų nesilaikoma. 5. Didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Įmonių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka rengiamoje bendrovės valdymo ataskaitoje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyko pasiekti. Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, parengia lyčių lygybės ataskaitą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, joje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyko pasiekti.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Draudimas diskriminuoti dėl lyties socialinės apsaugos sistemose
1.
Draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant jų taikymą sistemose, pakeičiančiose arba papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistemą (toliau – socialinės apsaugos nuostatos):
1) nustatant dalyvavimo socialinės apsaugos sistemose ir naudojimosi jomis galimybes;
2) nustatant įmokas ir jų dydžius;
3) nustatant išmokas, įskaitant papildomas išmokas sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims, taip pat nustatant teisės į išmokas trukmę ir šios teisės išsaugojimą. 2. Diskriminacija draudžiama nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas ligos, neįgalumo negalios, senatvės, įskaitant išankstinį išėjimą į pensiją, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo atvejais ir socialinės apsaugos nuostatas, kuriomis numatomos bet kokios socialinės išmokos, įskaitant našlių ir našlaičių pensijas, išmokas ir materialines pašalpas. 3. Draudimas diskriminuoti dėl lyties taikomas dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, asmenims, kurie nutraukė darbą dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo ar priverstinio nedarbo, taip pat darbo ieškantiems asmenims, pensininkams, neįgaliems darbuotojams su negalia ir asmenims, turintiems teisę jų vardu reikalauti išmokų.“
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis.
Moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantys veiksmai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose Didelių įmonių veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jos dėl asmens lyties:
1) atrankos procese į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas nenustato reikalavimų ir kriterijų, taikomų konkrečiai pozicijai užimti, ir nesivadovauja nustatytais;
2) nesiima priemonių, kad didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.“
Papildyti Įstatymą 20 straipsniu:
„20 straipsnis. Pranešimo apie priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose užtikrinti, rengimas Europos Komisijai ir informacijos viešinimas
1Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 29 d., o vėliau – kas dvejus metus Europos Komisijai raštu pateikia informaciją apie didelių įmonių taikytas priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai raštu pateikia ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 15 d., vėliau – kas dvejus metus. Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, lyčių lygybės ataskaitą, parengtą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai už praėjusius kalendorinius metus pateikia ne vėliau kaip iki birželio 1 d. 2.
2Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia didelių įmonių, kurių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, sąrašą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, ir reguliariai jį atnaujina.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priedas
12004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37). 2. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23). 3. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL 2010 L 180, p. 1). 4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8). 5. 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
“. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 2.
2Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pirmąkart atlieka ne vėliau kaip iki 2026 m birželio 30 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 28 d. parengia pranešimą Europos Komisijai nurodydama priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 4. Iki 2024 m. gruodžio 1 d. pradėtoms atrankos procedūroms į didelių įmonių valdymo ir priežiūros organus šio įstatymo nuostatos netaikomos. 5. Iki 2026 m. birželio 30 d. didelės įmonės turi pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIVP-3915(2)
MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 11¹ IR
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei ir uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi, siekti lyčių pusiausvyros didelių įmonių, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, valdymo ir priežiūros organuose. Šio įstatymo nuostatos dėl lyčių pusiausvyros didelėse įmonėse taikomos toms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos.“
1Papildyti 2 straipsnį 1¹–1²dalimis:
„1¹. Įvairovės politika – visuma veiksmų, kurių imamasi, siekiant asmenų įtraukties, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (-ų), įvaikį (-ių), globotinį (-ių), rūpintinį (-ių), santuokinės ir šeiminės padėties. 1². Lyginamasis kvalifikacijų vertinimas – vykdant kandidatų į tam tikrą poziciją atranką atliekamas jų kvalifikacijų ir kompetencijų, profesinės veiklos rezultatų ir tinkamumo užimti šią poziciją vertinimas, lyginant juos vienus su kitais.“
2Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme.“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „6¹ straipsnis.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose
1Didelės įmonės turi imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 2. Kandidatai į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas atrenkami remiantis kiekvieno kandidato lyginamuoju kvalifikacijų vertinimu. Prieš atranką ir jai vykstant didelės įmonės turi nustatyti reikalavimus ir kriterijus, taikomus kandidatams, siekiantiems užimti tam tikrą poziciją. Kandidatus į minėtas pozicijas didelės įmonės informuoja apie atrankos metu pagal nustatytus kriterijus bei reikalavimus atliekamą jų lyginamąjį kvalifikacijų vertinimą ir, jei aktualu, konkrečius atrankos komisijos svarstymus – pateikia informaciją apie vykusį vertinimą ir jo argumentaciją, diskusijas ar kitą svarbią informaciją, į kurią atsižvelgiant išimtinai palankiau buvo vertinamas didelėje įmonėje pakankamai atstovaujamos lyties kandidatas. 3. Jeigu vykstant atrankai reikia rinktis iš kandidatų, kurių kvalifikacijos, tinkamumas užimti tam tikrą poziciją, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatai yra tokie pat, pirmenybė teikiama didelėje įmonėje nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Išimtys taikomos, jei, pavyzdžiui, didelei įmonei vykdant įvairovės politiką, atliekant objektyvų vertinimą, kuriuo atsižvelgiama į specifinę kitos lyties kandidato padėtį ir kuris grindžiamas nediskriminaciniais kriterijais, palankiau vertinamas kitos lyties kandidatas. 4.
4Jeigu kandidatų į skiriamą ar renkamą didelės įmonės vadovo, valdybos nario, stebėtojų tarybos nario poziciją atranka vykdoma balsuojant akcininkams, kitiems juridinio asmens dalyviams, didelės įmonės užtikrina, kad balsavime dalyvaujantys asmenys būtų informuoti apie šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir taikytiną atsakomybę, jeigu jų nesilaikoma. 5. Didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka rengiamoje bendrovės valdymo ataskaitoje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad jos valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyksta pasiekti. Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, parengia lyčių lygybės ataskaitą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, joje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyksta pasiekti.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Draudimas diskriminuoti dėl lyties socialinės apsaugos sistemose
1.
Draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant nuostatas, taikomas sistemose, kuriomis pakeičiama pakeičiančiose arba papildoma papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistema sistemą (toliau – socialinės apsaugos nuostatos):
1) nustatant dalyvavimo socialinės apsaugos sistemose ir naudojimosi jomis galimybes;
2) nustatant įmokas ir jų dydžius;
3) nustatant išmokas, įskaitant papildomas išmokas sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims, taip pat nustatant teisės į išmokas trukmę ir šios teisės išsaugojimą. 2. Diskriminacija draudžiama nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas ligos, neįgalumo negalios, senatvės atvejais, įskaitant išankstinio išėjimo į pensiją atvejį išankstinį išėjimą į pensiją, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo atvejais ir socialinės apsaugos nuostatas, kuriomis numatomos bet kokios socialinės išmokos, įskaitant našlių ir našlaičių pensijas, išmokas ir materialines pašalpas. 3. Draudimas diskriminuoti dėl lyties taikomas dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, asmenims, kurie yra nutraukę nutraukė darbą dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo ar priverstinio nedarbo, taip pat darbo ieškantiems asmenims, pensininkams, neįgaliems darbuotojams su negalia ir asmenims, turintiems teisę šioje dalyje įvardytų asmenų jų vardu reikalauti išmokų.“
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis.
Moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantys veiksmai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose Didelių įmonių veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu šios įmonės dėl asmens lyties:
1) vykdydamos atranką į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas nenustato reikalavimų ir kriterijų, taikomų kandidatams, siekiantiems užimti tam tikrą poziciją, arba nesivadovauja nustatytais šiais reikalavimais ir kriterijais;
2) nesiima priemonių, kad didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.“
Papildyti Įstatymą 20 straipsniu:
„20 straipsnis. Pranešimo apie priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose užtikrinti, rengimas Europos Komisijai ir informacijos viešinimas
1Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 29 d., o vėliau – kas 2 metus Europos Komisijai raštu pateikia informaciją apie didelių įmonių taikytas priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai raštu pateikia ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 15 d., vėliau – kas 2 metus.
Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, lyčių lygybės ataskaitą, parengtą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai už praėjusius kalendorinius metus pateikia ne vėliau kaip iki birželio 1 d. 2. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo interneto svetainėje viešai skelbia didelių įmonių, kurių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, sąrašą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, ir reguliariai jį atnaujina.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priedas
12004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37). 2. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23). 3. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL 2010 L 180, p. 1). 4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8). 5.
52022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
“. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pirmąkart atlieka ne vėliau kaip iki 2026 m birželio 30 d. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 28 d. parengia pranešimą Europos Komisijai nurodydama priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 4. Iki 2024 m. lapkričio 30 d. pradėtoms atrankos į didelių įmonių valdymo ir priežiūros organus procedūroms šio įstatymo nuostatos netaikomos. 5. Iki 2026 m. birželio 30 d. didelės įmonės turi pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 6. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo NR. VIII-947 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 11¹ IR 20 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
įstatymo PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹, 11¹ ir 20 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23¹ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių (toliau – Direktyva). Įstatymų projektus parengti paskatino nepakankamas moterų atstovavimas didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indekso duomenimis Galios domeno ekonominės galios subdomene didžiausių listinguojamų bendrovių valdybų, stebėtojų tarybos ar direktorių tarybos narių moterų dalis rodiklio reikšmė siekia 25 proc. Verta pabrėžti, sulaukus palaikymo iš socialinių partnerių (Asociacijos „Lyderė“ ir Lietuvos moterų lobistinės organizacijos) ir verslo bendruomenės (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva organizuota diskusija su verslo atstovais), Įstatymo projekto nuostatas buvo nuspręsta taikyti ir kitoms didelėms įmonėms nei įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Atlikti tyrimai rodo, kad lyčių balansas bendrovėse leidžia pasiekti aukštesnius finansinius rezultatus ir didesnį pelną (Hunt, Prince, Dixon-Fyle ir Yee, 2018).
„European Women on Boards“ duomenimis, Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse moterys sudaro tik nedidelę dalį įmonių valdybų narių – 2022 m. duomenimis tik 27,5 % visų ES valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių įmonių valdybų narių yra moterys, tuo tarpu Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – Lietuvoje įmonių valdybose moterys sudaro tik 22,3 % narių. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, organiškas progresas Lietuvoje vystosi itin lėtai – per pastaruosius 7 m. moterų skaičius vidutinėse ir didelėse šalyje registruotų ir veiklą vystančių įmonių valdybose išaugo tik 3 %, o įmonių vadovių pareigose – vos 1 %. Verta pabrėžti, kad progresui toliau vystantis tokiais pačiais tempais, prireiks daugiau nei trijų dešimtmečių pasiekti visišką lyčių balansą įmonių valdybų narių gretose. Taip pat norint pasiekti lyčių lygybę, reikia laikytis visapusiško požiūrio, kuris apimtų lyčių pusiausvyros skatinimą priimant sprendimus įmonėse visais lygmenimis, taip pat moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą. Lygybės darbo vietoje užtikrinimas taip pat yra pagrindinė prielaida moterų skurdui mažinti. Skatinant vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus visais lygmenimis ir visose srityse, užtikrinama, kad būtų vertinami ir panaudojami visi turimi įvairūs talentai. Šiuo požiūriu visų turimų talentų, žinių ir idėjų panaudojimas praturtina žmogiškųjų išteklių įvairovę ir gerina verslo perspektyvas. Tikimasi, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus, ypač valdybose, turės teigiamą šalutinį poveikį moterų užimtumui atitinkamose įmonėse ir visoje ekonomikoje. Po COVID-19 pandemijos lyčių lygybė ir įtraukus vadovavimas yra svarbesni nei bet kada anksčiau, nes reikia visapusiškai panaudoti turimus talentus – tiek moteris, tiek vyrus.
Tyrimai parodė, kad įtrauktis ir įvairovė padeda atsigauti ir tapti atsparesniems. Tai reikšminga užtikrinant ekonomikos konkurencingumą, skatinant inovacijas ir gerinant profesinius standartus, įskaitant įmonių valdybas (EIGE informacija). Taigi šie duomenys pagrindžia būtinybę Direktyvos nuostatas taikyti ne tik įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitoms didelėms įmonėms. Svarbu paminėti, kad visuomenėje dar gajos diskriminacinės nuostatos, kurios sukuria moterų dalyvavimą įmonių valdybų veikloje ribojančius veiksnius (Šidlauskienė ir Pocevičienė, 2020), todėl didesnis moterų dalyvavimas valdymo ir priežiūros organų veikloje gali prisidėti prie diskriminacinių nuostatų kaitos. Taigi problemos sprendimas prisidėtų prie didesnio moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmime ir skaidresnio atrankos proceso įmonėse. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti subalansuotą nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų atstovavimą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Numatomi uždaviniai:
1Siekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. užimtų ne mažiau kaip 33 % (bet neviršijant 49 %) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. 2. Užtikrinti, kad sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybę būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui. 3. Užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Milda Janeikaitė, (tel. +370 660 42045, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Simona Mikalauskaitė (tel. +370 659 30088, el. p. [email protected]), vadovė Jolanta Sakalauskienė (tel. +370 614 19075, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo penktasis skirsnis nustato esmines bendrovės valdymo nuostatas, įskaitant kaip sudaromi ir kaip veikia akcinės bendrovės organai. Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnis numato akcinės bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo principus, 33 straipsnis – valdybos, tačiau šiuo metu Akcinių bendrovių įstatyme nereglamentuojami moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose elementai. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (toliau – MVLGĮ) nustato moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo nuostatas bei nustato pareigas atitinkamiems subjektams dėl moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo. Nors atskiri MVLGĮ straipsniai taikytini akcinėms bendrovėms (pvz., 6 straipsnyje įtvirtintos darbdavio pareigos ar 7 straipsnyje įtvirtintos pareigos vartotojų teisių apsaugos srityje), iki šiol MVLGĮ nebuvo nustatytos pareigos dėl moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo formuojant didelių įmonių valdymo ir priežiūros organus. Egzistuojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes trūksta priemonių, prisidedančių prie lyčių balanso palaikymo valdymo ir priežiūros organuose. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiama MVLGĮ paskirtis, ją papildant nuostata, kad įstatymo tikslas yra siekti lyčių pusiausvyros didelių įmonių, taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, valdymo ir priežiūros organuose. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytas siūlymas MVLGĮ pildyti naujomis sąvokomis yra pagalbinio pobūdžio, užtikrinant naujų Projekte vartojamų sąvokų teisinį apibrėžtumą. Įstatymo projekto 3 straipsnis, kuriuo siekiama MVLGĮ papildyti 6¹ straipsniu, numato, kad didelės įmonės turi imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršytų 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Ši proporcija didelėse įmonėse reiškia, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima 33 proc. (bet neviršija 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Ši nuostata padės užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Lietuvos atveju, toks reikalavimas prisidės prie geresnio moterų atstovavimo aukščiausių pozicijų lygmeniu. Kartu toks reikalavimas paskatins dideles įmones nusimatyti priemones ir formuoti politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių lygybę. Svarbu pastebėti, kad siekiant nedidinti administracinės naštos mažiems subjektams, reikalavimas netaikomas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Siūlomas MVLGĮ 6¹ straipsnio 2 dalis numato kandidatų lyginamąjį kvalifikacijų vertinimą. Tai reiškia, kad kandidatai į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas atrenkami remiantis kiekvieno kandidato kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu. Prieš atranką ir atrankos metu didelės įmonės turi nustatyti reikalavimus ir kriterijus, taikomus konkrečiai pozicijai užimti.
Kandidatus į minėtas pozicijas jos informuoja apie atrankos metu atliekamą kvalifikacijų lyginamąjį vertinimą pagal nustatytus kriterijus bei reikalavimus ir, jei aktualu, konkrečius atrankos komisijos svarstymus – pateikia informaciją apie vykusį vertinimą ir jo argumentaciją, diskusijas ar kitą svarbią informaciją, atsižvelgiant į kurią, išimtinai palankiau buvo vertinamas pakankamai atstovaujamos lyties kandidatas. Pažymėtina, kad šis reikalavimas prisidės prie skaidresnio atrankos proceso. Siūlomas MVLGĮ 6¹ straipsnio 3 dalis numato pirmenybės teikimo nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui principo taikymą. Numatyta, jog, jeigu atrankos metu reikia rinktis iš kandidatų, kurių kvalifikacijos, tinkamumas, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatai yra tokie patys, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Išimtys taikomos, jei, pavyzdžiui, didelei įmonei vykdant įvairovės politiką, atliekant objektyvų vertinimą, kurio metu atsižvelgiama į specifinę kitos lyties kandidato padėtį ir kuris yra grindžiamas nediskriminaciniais kriterijais, palankiau vertinamas kitos lyties kandidatas. Pažymėtina, kad ši nuostata padės užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Siūlomas MVLGĮ 6¹ straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kandidatų į skiriamą ar renkamą didelės įmonės vadovo, valdybos nario, stebėtojų tarybos nario poziciją atranka vykdoma balsuojant akcininkams, kitiems juridinio asmens dalyviams, didelės įmonės užtikrina, kad balsavime dalyvaujantys asmenys būtų informuoti apie šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir taikytiną atsakomybę, jeigu jų nesilaikoma. Šis reikalavimas prisidės prie skaidresnio atrankos proceso ir užtikrins, kad balsavime dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta reikiama informacija apie taikytinus reikalavimus.
Siūlomas MVLGĮ 6¹ straipsnio 5 dalis įtvirtina 2 (dviejų) rūšių ataskaitų teikimą, kadangi ataskaitas teiks tiek didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, tiek ir kitos didelės įmonės. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatos įpareigoja dideles įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Įmonių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka rengiamoje bendrovės valdymo ataskaitoje pateikti atitinkamą informaciją, be kita ko, atstovavimo procentus pagal lytį valdymo ir priežiūros organuose, priemones, kurių buvo imtasi arba ketinama imtis bei priežastis, jeigu numatytos proporcijos pasiekti nepavyko. Taip pat šios dalies nuostatos įpareigoja tai daryti ir kitas dideles įmones, tačiau tik kita forma – parengiant lyčių lygybės ataskaitą, kurioje būtų pateikiama tokia pati informacija, kaip ir anksčiau minėtoje bendrovės valdymo ataskaitoje. Skirtumas yra toks, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Įmonių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka rengia bendrovės valdymo ataskaitą, kurioje papildomai reiks nurodyti informaciją apie lyčių atstovavimą, o kitos didelės įmonės tokios ataskaitos nerengia, todėl jos teiks lyčių lygybės ataskaitą, kurios forma bus patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Pažymėtina, kad šis reikalavimas prisidės prie didesnės didelių įmonių atskaitomybės bei skaidrumo. Atsižvelgiant į MVLGĮ struktūrą, atitinkamai Įstatymo projekto 5 straipsnyje suformuotas pasiūlymas MVLGĮ III skyriaus papildymui dėl moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiančių veiksmų.
Šie veiksmai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose pasireiškia, kai atrankos procese nenustatomi reikalavimai ir kriterijai, taikomi konkrečiai pozicijai užimti, nesivadovaujama nustatytais reikalavimais ir kriterijais bei, kai nesiimama priemonių lyčių balansui užtikrinti. Šios nuostatos yra svarbios, kadangi tai prisidėtų prie didesnio moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmime ir skaidresnio atrankos proceso įmonėse. Taip pat tai prisideda prie Direktyvos keliamo uždavinio „Užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais“. MVLGĮ 20 straipsnio 1 dalis įpareigoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti pranešimus Europos Komisijai siekiant pranešti apie priemones, skirtas lyčių balansui užtikrinti didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Tai svarbu, siekiant palaikyti nuolatinį ryšį su Europos Komisija dėl Direktyvos, kaip laikinosios specialiosios priemonės, taikymo. Siūlomas MVLGĮ 20 straipsnio 2 dalis įpareigoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą viešai savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti didelių įmonių, kurios savo valdymo ir priežiūros organuose pasiekė lyčių balansą, sąrašą. Šie reikalavimai prisidės prie didesnės atskaitomybės ir situacijos apie lyčių balansą valdybose viešinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei atsižvelgiant į tai, kad yra pasikeitęs Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, MVLGĮ tikslinamas atitinkamai atnaujinant jame vartojamas negalios sąvokas bei jo priedą. Kartu teikiamas ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23¹ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, numatantis, kad didelių įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos, bendrovių valdymo ataskaitoje turi būti pateikiama ir statistinė informacija apie lyčių atstovavimą didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentai pagal lytį), nurodomos priemonės, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastys, jeigu šios proporcijos nepavyko pasiekti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdys Įstatymo projekte numatytų nuostatų priežiūrą.
Numatoma, kad Tarnyba vykdydama įstatymo priežiūrą, ne tik atliks teisinius tyrimus, bet ir vykdys lygių galimybių integravimo funkciją (atliks šviečiamąją veiklą įmonėse, teiks rekomendacijas, konsultacijas dėl atrankos procedūrų vykdymo, informuos dideles įmones apie naujų nuostatų svarbą ir pan.), taip pat taikys atsakomybę, skelbs didelių įmonių, pasiekusių lyčių pusiausvyrą valdymo ir priežiūros organuose sąrašą, ir raštu teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie priemones, kurių ėmėsi didelės įmonės lyčių pusiausvyrai pasiekti. Priėmus Įstatymo projektą laukiami teigiami teikiamo pasiūlymo rezultatai (naudos): · užtikrintas labiau subalansuotas moterų ir vyrų atstovavimas didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose. Lietuvos atveju, toks reikalavimas prisidės prie geresnio moterų atstovavimo aukščiausių pozicijų lygmeniu; · didelės įmonės bus paskatintos nusimatyti priemones ir formuoti politiką, kuri atsižvelgia į lyčių lygybę; · prisidedama prie skaidresnio didelių įmonių vadovų, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų atrankos proceso; · prisidedama prie didelių įmonių atskaitomybės gerinimo ir situacijos apie lyčių balansą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose viešinimo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą rizikų nenustatyta. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamais Įstatymų projektais siekiama gerinti lyčių pusiausvyrą didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose.
Be to, siekiama prisidėti prie skaidraus atrankos į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas proceso ir didinti atskaitomybę, teikiant informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi arba planuojama imtis lyčių balansui užtikrinti. Įstatymų projektai gali paskatinti dideles įmones įgyvendinti politikas, skirtas didinti lyčių įvairovę įmonės valdymo ir priežiūros organuose. Įstatymų projektų rengimo metu apskaičiuota ūkio subjektų administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos – 52 509 Eur kasmet. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengtas laikantis valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose apibrėžiami nauji terminai, kurie įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti lyčių lygybės ataskaitos formą didelėms įmonėms (rengėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bus priimta iki 2024 m. lapkričio 30 d.). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Apskaičiuotas valstybės biudžeto lėšų poreikis rodo, kad įsigaliojus Įstatymų projektams Tarnybai kasmet reikės 73 000 Eur (iš jų: 64 000 Eur naujų darbuotojų darbo užmokesčiui padengti (2 patarėjų etatai); 9 000 Eur naujų darbuotojų darbo vietoms įrengti ir galimai atsiradusiai žalai dėl bylinėjimosi procesų padengti). 2025–2027 m. laikotarpiu iš viso reikės 219 000 Eur valstybės biudžeto lėšų (2024 m. gruodį Tarnyba naudos šiemet Tarnybai skirtus asignavimus). Lėšų poreikį apskaičiavo Tarnyba, remiantis Tarnybos darbo apmokėjimo sistema Naujoms funkcijoms, susijusioms su Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo užtikrinimu, reikės aktyvaus Tarnybos darbuotojų įsitraukimo. Visų pirma, Lietuvoje yra apie 540 didelių įmonių. Ne visos įmonės skatina kultūrą, kurioje užtikrinamas lygiavertis pretendavimas į valdančias pozicijas tiek vyrams, tiek moterims. Lyčių disbalansas valdybose ir vadovų pozicijose susijęs su įsigalėjusiais lyčių vaidmenimis visuomenėje. Darbas su nuostatomis, kultūros organizacijose keitimas yra ilgas procesas, kuriam reikės sukurti metodinę prieigą.
Šiam tikslui pasiekti būtina įtikinti dideles įmones apie pokyčių būtinumą, teikti nuolatines konsultacijas, mokymus, keisti įmonių vidaus kultūrą. Šioms funkcijoms įgyvendinti atlikti reikalingas ilgas ir nuoseklus darbas. Pažymėtina, jog pažeidimai, už kuriuos numatyta didelių įmonių atsakomybė, yra vertinamojo pobūdžio – tokiais atvejais, siekiant atlikti tyrimą ir konstatuoti pažeidimą, reikės bendrauti su įmone, tikrinti, kokios konkrečiai priemonės buvo taikytos, tikrinti, kokie klausimai buvo užduoti pretendentams atrankoje, kokiu būdu atranka buvo organizuota, kaip buvo skatinami neatstovaujamos lyties kandidatai ir pan. Tarnybos nuomone, ypač Įstatymo projekto įsigaliojimo pradžioje, reikalingi 2 etatai – 1 Lygių galimybių integravimo grupėje, 1 etato Teisės grupėje. Norint per metus suteikti konsultacijas bent 300 įmonių, bei turėti galimybę pravesti mokymus bent 250 dalyvių, o taip pat turėti pakankamai žmonių resursų metodinės medžiagos, rengimo bei viešinimo veikloms, reikia užtikrinti bent du etatus Lygių galimybių integravimo grupėje. Tarnyba kelia sau tokius uždavinius: · Parengti aiškias gaires bei priemonių rinkinį, įgalinantį įmones vykdyti vadov(i)ų ar valdybos narių atranką, siekiant užtikrinti lyčių lygybę. · Vykdyti mokymus, skatinančius kritiškai vertinti lyčių stereotipus, supažindinančius su lyčių lygybės nauda, saugios ir pagarbios darbo aplinkos kūrimo principais bei priemonėmis padedančiomis mažinti nesuvoktą šališkumo atrankos procesuose. · Informuoti ir konsultuoti įmones apie Direktyvos nuostatų svarbą bei numatomas priemones ir įrankius, kuriuos įmonės gali taikyti, siekiant užtikrinti lyčių balansą įmonių atstovavime.
Pažymėtina, kad Tarnyboje dirba 6 teisininkai, kurie, remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos 2023 metų ataskaita, per metus Tarnyboje atliko 236 skundus, 10 tyrimų atlikta lygių galimybių kontrolierės iniciatyva, suteiktos 1419 konsultacijų lygių galimybių užtikrinimo klausimais. Įsigaliojus Projekte numatytiems pakeitimams, reikės atlikti tyrimus lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva bei pagal gautus skundus, teikti išvadas bei konsultacijas raštu bei žodžiu. Tam reikalingas papildomas teisininko etatas, siekiant atlikti pakankamą tyrimų skaičių, teikti konsultacijas, išvadas, taikant vertinamuosius kriterijus: kokių priemonių įmonė ėmėsi, užtikrinant lyčių balansą, kaip vyko atrankos pokalbiai, kokia buvo atrankos. Pabrėžtina, kad pavieniai veiksmai (konsultacijos, tyrimai) siektino pokyčio neatneš. Taigi priskiriant naujas funkcijas Tarnybai, būtina užtikrinti ir adekvatų finansavimą, įskaitant darbo užmokesčiui, darbo vietų įrengimui bei galimas išlaidas bylinėjimosi išlaidoms padengti. Be adekvataus finansavimo Tarnyba nebus pajėgi vykdyti ir nevykdys Įstatymo projekte numatytų naujų plataus pobūdžio funkcijų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus dalyvavo Darbo grupės 2022 m. lapkričio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių perkelti į nacionalinę teisę, sudarytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A1-475 „Dėl darbo grupės 2022 m. lapkričio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvai (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių perkelti į nacionalinę teisę sudarymo“ (toliau – darbo grupė), nariai. Pastabos ir pasiūlymai Įstatymų projektams aptarti darbo grupės susitikimuose. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Akcinė bendrovė“, „direktorius“, „lyčių lygybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-06-13 Nr. XIVP-3915 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu 1 straipsniu keičiamo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina vietoj žodžių „kaip ši sąvoka apibrėžta“ įrašyti žodžius „kaip ji apibrėžta“, atsižvelgiant į tai, kad Įmonių atskaitomybės įstatymo 3 straipsnyje, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, pati sąvoka ,,didelė įmonė“ nėra apibrėžiama, o jos apibrėžtis pateikta šio įstatymo 4 straipsnyje. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad „kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos <...> vartojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių atskaitomybės įstatyme“. Projekto nuostata, kad keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos kituose įstatymuose, nėra pakankamai aiški. Todėl siūlytume vietoj formuluotės „kaip jos apibrėžtos arba vartojamos“ įrašyti formuluotę „kaip jos apibrėžiamos“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2), kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios (įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d.).Todėl pripažinus Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 netekusiu galios ir priėmus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, nuoroda į Įmonių atskaitomybės įstatymą reikės patikslinti. 3.
įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas taip, kad būtų aišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų juo siekiama. Be to, nėra aiškus jo santykis su keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatomis, kurios yra iš esmės analogiškos antrojo sakinio nuostatoms. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nereikėtų atsisakyti arba jį patikslinti, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. 4. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1-4 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų sudėčiai, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes, taip pat siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų atrankai. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonių valdymo ir priežiūros organų sudarymas yra reglamentuojama atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip antai, Akcinių bendrovių įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatyme, priešingai nei teikiamo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio nuostatose, nėra nustatyta, kad formuojant bendrovės valdymo ir priežiūros organus, turi būti vykdoma bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos narių atranka. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrovių valdymo bei priežiūros organų sudarymą. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas atitinkamas Akcinių bendrovių įstatymo atskirų straipsnių, kuriuose reglamentuojamas bendrovių valdymo organų sudarymas, pakeitimo įstatymo projektas, numatant tokių organų sudarymo ypatumus bendrovėse, kurios priskiriamos didelių įmonių kategorijai. 5.
įstatymo 11¹ straipsnio 1 punkte nuostata „ir nesivadovauja nustatytais“ keistina nuostata „arba nesivadovauja nustatytais“, nes vienu metu nenustatyti reikalavimų ir kriterijų asmenims, pretenduojantiems užimti didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas, ir nesivadovauti nustatytais kriterijais nėra įmanoma. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus, skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiais, projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dvejus“ įrašytinas skaičius „2“. 7. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje data „iki 2024 m. gruodžio 1 d.“ keistina data „iki 2024 m. lapkričio 30 d.“, nes, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliotų projekto keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis, kuriame nustatomi nauji reikalavimai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų formavimo procedūroms. Taigi, 2024 m. gruodžio 1 d. pradedamoms atrankos procedūroms jau turėtų būti taikomi nauji reikalavimai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 11¹ IR 20 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-09-25 Nr. XIVP-3915(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-06-26
dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Justina Jakštienė – viceministrė, Jolanta Sakalauskienė – Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė; Audronė Daukšaitė-Timpė – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovė, Ingrida Muckutė – Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė, Jaunius Petrauskas – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių teisės skyriaus vedėjas, Dalia Puidokienė – Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pirmininkė, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė, Agneta Skardžiuvienė – asociacijos ,,Lyderė“ vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
lygių galimybių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina vietoj žodžių „kaip ši sąvoka apibrėžta“ įrašyti žodžius „kaip ji apibrėžta“, atsižvelgiant į tai, kad Įmonių atskaitomybės įstatymo 3 straipsnyje, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, pati sąvoka ,,didelė įmonė“ nėra apibrėžiama, o jos apibrėžtis pateikta šio įstatymo 4 straipsnyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad „kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos <...> vartojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių atskaitomybės įstatyme“. Projekto nuostata, kad keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos kituose įstatymuose, nėra pakankamai aiški. Todėl siūlytume vietoj formuluotės „kaip jos apibrėžtos arba vartojamos“ įrašyti formuluotę „kaip jos apibrėžiamos“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2), kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios (įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d.).Todėl pripažinus Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 netekusiu galios ir priėmus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, nuoroda į Įmonių atskaitomybės įstatymą reikės patikslinti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-133 (6¹)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas taip, kad būtų aišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų juo siekiama. Be to, nėra aiškus jo santykis su keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatomis, kurios yra iš esmės analogiškos antrojo sakinio nuostatoms.
Svarstytina, ar projekto
antrojo sakinio nereikėtų atsisakyti arba jį patikslinti, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1-4 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų sudėčiai, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes, taip pat siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų atrankai. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonių valdymo ir priežiūros organų sudarymas yra reglamentuojama atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip antai, Akcinių bendrovių įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatyme, priešingai nei teikiamo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio nuostatose, nėra nustatyta, kad formuojant bendrovės valdymo ir priežiūros organus, turi būti vykdoma bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos narių atranka. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrovių valdymo bei priežiūros organų sudarymą. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas atitinkamas Akcinių bendrovių įstatymo atskirų straipsnių, kuriuose reglamentuojamas bendrovių valdymo organų sudarymas, pakeitimo įstatymo projektas, numatant tokių organų sudarymo ypatumus bendrovėse, kurios priskiriamos didelių įmonių kategorijai. Nepritarti.
Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitų ES valstybių narių juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatomos valdymo ir priežiūros organų atrankos procedūros, tik numatomas už tokių organų rinkimą atsakingas organas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jei stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jei nesudaroma ir valdyba, – bendrovės vadovą. Pažymėtina kad Akcinių bendrovių įstatymas nenustato stebėtojų tarybos narių, o taip pat valdybos narių ar bendrovės vadovo atrankos procedūrų, tačiau Įstatyme aiškiai nurodoma, kad šie bendrovės organai renkami. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant neįtvirtintos atrankos procedūros, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, pvz. kas negali būti renkamas stebėtojų tarybos ar valdybos nariu (31 str. 6 d., 33 str. 6 d.). Tai reiškia, kad nepaisant atskirų nuostatų dėl atrankos procedūrų nebuvimo, vienasmenį organą ar kolegialaus organo narius renkantis organas turi imtis veiksmų, kad vienasmeniu ar kolegialaus organo nariu būtų išrenkamas asmuo, turintis teisę eiti tokias pareigas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą šiuose organuose, todėl už šių asmenų rinkimą atsakingas organas, be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, be kita ko, turėtų įvertinti asmenis ir šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad papildomas reguliavimas dėl atrankos procedūrų Akcinių bendrovių įstatyme nereikalingas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-135 (11¹)
Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 punkte nuostata „ir nesivadovauja nustatytais“ keistina nuostata „arba nesivadovauja nustatytais“, nes vienu metu nenustatyti reikalavimų ir kriterijų asmenims, pretenduojantiems užimti didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas, ir nesivadovauti nustatytais kriterijais nėra įmanoma. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-136
į tai, kad pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus, skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiais, projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dvejus“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje data „iki 2024 m. gruodžio 1 d.“ keistina data „iki 2024 m. lapkričio 30 d.“, nes, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliotų projekto keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis, kuriame nustatomi nauji reikalavimai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų formavimo procedūroms. Taigi, 2024 m. gruodžio 1 d. pradedamoms atrankos procedūroms jau turėtų būti taikomi nauji reikalavimai. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šį Komiteto pasiūlymą. 6.2 Komiteto pasiūlymas: pagal įstatymų projektuose Nr.
XIVP-3915 ir XIVP-3916 nustatytą teisinį reguliavimą, jų nuostatos būtų taikomos skirtingam subjektų ratui (projekto Nr. XIVP-3915 nuostatos - toms didelėms įmonėms, kuriose, be kita ko, sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos, o projekto Nr. XIVP-3916 - toms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos), manytina, kad subjektų ratas turėtų būti suvienodintas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rasa Petrauskienė, Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
patikslinta išvada
Žmogaus teisių KOMITETAS
2024-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vadovė Jolanta Sakalauskienė ir vyriausioji specialistė Milda Janeikaitė; Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Sonata Lebednykienė; Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė; Asociacijos ,,Lyderė“ vadovė Agneta Skardžiuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlytina vietoj žodžių „kaip ši sąvoka apibrėžta“ įrašyti žodžius „kaip ji apibrėžta“, atsižvelgiant į tai, kad Įmonių atskaitomybės įstatymo 3 straipsnyje, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, pati sąvoka ,,didelė įmonė“ nėra apibrėžiama, o jos apibrėžtis pateikta šio įstatymo 4 straipsnyje. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, ir uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi, siekti lyčių pusiausvyros didelių įmonių, kaip kaip ši sąvoka apibrėžta jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, valdymo ir priežiūros organuose. Šio įstatymo nuostatos dėl lyčių pusiausvyros didelėse įmonėse taikomos toms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
punkte siūloma nustatyti, kad „kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos <...> vartojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių atskaitomybės įstatyme“. Projekto nuostata, kad keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos kituose įstatymuose, nėra pakankamai aiški. Todėl siūlytume vietoj formuluotės „kaip jos apibrėžtos arba vartojamos“ įrašyti formuluotę
„kaip jos apibrėžiamos“. Kartu atkreipiame
dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2), kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr.
IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios (įsigaliojimas numatomas 2024 m. liepos 1 d.).Todėl pripažinus Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 netekusiu galios ir priėmus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, nuoroda į Įmonių atskaitomybės įstatymą reikės patikslinti. Pritarti Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-133 (6¹)
straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas taip, kad būtų aišku, kokių teisinio reguliavimo tikslų juo siekiama. Be to, nėra aiškus jo santykis su keičiamo įstatymo 6¹straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatomis, kurios yra iš esmės analogiškos antrojo sakinio nuostatoms. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nereikėtų atsisakyti arba jį patikslinti, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Pritarti Siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies antrojo sakinio. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1-4 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų sudėčiai, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes, taip pat siūloma nustatyti reikalavimus didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų atrankai.
Atkreiptinas dėmesys, kad įmonių valdymo ir priežiūros organų sudarymas yra reglamentuojama atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose įstatymuose, kaip antai, Akcinių bendrovių įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatyme, priešingai nei teikiamo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio nuostatose, nėra nustatyta, kad formuojant bendrovės valdymo ir priežiūros organus, turi būti vykdoma bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos narių atranka. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrovių valdymo bei priežiūros organų sudarymą. Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas atitinkamas Akcinių bendrovių įstatymo atskirų straipsnių, kuriuose reglamentuojamas bendrovių valdymo organų sudarymas, pakeitimo įstatymo projektas, numatant tokių organų sudarymo ypatumus bendrovėse, kurios priskiriamos didelių įmonių kategorijai. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitų ES valstybių narių juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatomos valdymo ir priežiūros organų atrankos procedūros, tik numatomas už tokių organų rinkimą atsakingas organas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jei stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jei nesudaroma ir valdyba, – bendrovės vadovą.
Pažymėtina kad Akcinių bendrovių įstatymas nenustato stebėtojų tarybos narių, o taip pat valdybos narių ar bendrovės vadovo atrankos procedūrų, tačiau Įstatyme aiškiai nurodoma, kad šie bendrovės organai renkami. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant neįtvirtintos atrankos procedūros, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, pvz. kas negali būti renkamas stebėtojų tarybos ar valdybos nariu (31 str. 6 d., 33 str. 6 d.). Tai reiškia, kad nepaisant atskirų nuostatų dėl atrankos procedūrų nebuvimo, vienasmenį organą ar kolegialaus organo narius renkantis organas turi imtis veiksmų, kad vienasmeniu ar kolegialaus organo nariu būtų išrenkamas asmuo, turintis teisę eiti tokias pareigas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą šiuose organuose, todėl už šių asmenų rinkimą atsakingas organas, be Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, be kita ko, turėtų įvertinti asmenis ir šiuo aspektu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad papildomas reguliavimas dėl atrankos procedūrų Akcinių bendrovių įstatyme nereikalingas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-135 (11¹)
straipsnio 1 punkte nuostata „ir nesivadovauja nustatytais“ keistina nuostata
„arba nesivadovauja nustatytais“, nes vienu metu nenustatyti reikalavimų ir
kriterijų asmenims, pretenduojantiems užimti didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas, ir nesivadovauti nustatytais kriterijais nėra įmanoma.
Pritarti Pakeisti projekto 5 dėstomų straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,, 1) atrankos procese į didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijas nenustato reikalavimų ir kriterijų, taikomų konkrečiai pozicijai užimti, arba ir nesivadovauja nustatytais;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-136
reikalavimus, skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, išskyrus vienetą, kuris dažniausiai rašomas žodžiais, projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo
Pakeisti projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 29 d., o vėliau – kas 2 dvejus metus Europos Komisijai raštu pateikia informaciją apie didelių įmonių taikytas priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai raštu pateikia ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 15 d., vėliau – kas 2 dvejus metus.
Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, lyčių lygybės ataskaitą, parengtą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai už praėjusius kalendorinius metus pateikia ne vėliau kaip iki birželio 1 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
keistina data „iki 2024 m. lapkričio 30 d.“, nes, atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliotų projekto keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 6¹ straipsnis, kuriame nustatomi nauji reikalavimai didelių įmonių valdymo ir priežiūros organų formavimo procedūroms. Taigi, 2024 m. gruodžio 1 d. pradedamoms atrankos procedūroms jau turėtų būti taikomi nauji reikalavimai. Pritarti Pakeisti Projekto 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4. Iki 2024 m. gruodžio 1lapkričio 30 d. pradėtoms atrankos į didelių įmonių valdymo ir priežiūros organus procedūroms šio įstatymo nuostatos netaikomos.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-06-26 Nr.
103-P-29
pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šį Komiteto pasiūlymą.
XIVP-3916 nustatytą teisinį reguliavimą, jų nuostatos būtų taikomos skirtingam subjektų ratui (projekto Nr. XIVP-3915 nuostatos - toms didelėms įmonėms, kuriose, be kita ko, sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos, o projekto Nr. XIVP-3916 - toms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos), manytina, kad subjektų ratas turėtų būti suvienodintas. Pritarti 2024-06-25 d. Seimas priėmė Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą Nr. XIV-2811, kuriuo Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 buvo pripažintas netekusiu galios. 2024-06-27 Seimo nariai registravo naują Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4002 (pateikimas įvyko 2024-07-11), kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių. Šiuo nauju projektu subjektų ratas yra suvienodintas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto sąvokų derinimo metu pateiktas redaktorių ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas, siūlome patikslinti projekto 2 straipsnio 1 d. sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1¹ ir 1² dalis ir jas išdėstyti taip: „1¹.
Įvairovės politika – veiksmai visuma veiksmų, kurių imamasi, siekiant asmenų įtraukties, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (-ų), įvaikį (-ių), globotinį (-ių), rūpintinį (-ių), santuokinės ir šeiminės padėties. 1². Lyginamasis kvalifikacijų vertinimas – vykdant atranką atliekamas vertinimas, lyginant kandidatų kvalifikacijas ir kompetencijas, jų profesinės veiklos rezultatus ir tinkamumą užimti tam tikrą poziciją vykdant kandidatų į tam tikrą poziciją atranką atliekamas jų kvalifikacijų ir kompetencijų, profesinės veiklos rezultatų ir tinkamumo užimti šią poziciją vertinimas, lyginant juos vienus su kitais.“
8Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –0,
susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹, 11¹ ir 20 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė, tel. 2096821