2303 Įstatymo projektas Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIVP-3906 2024-06-06 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lietuva · XIVP-3906 · 2024-06-06 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Aiškinamasis raštas · 2024-06-06
  2. Teisės departamento išvada · 2024-06-06
  3. Teisės departamento išvada · 2024-06-17
  4. Komiteto išvada · 2024-06-17

Aiškinamasis raštas

2024-06-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO ĮSTATYMO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS ĮSTATYMO

NR. VIII-541 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Šiuo metu, vadovaujantis skirtingais įstatymais, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos šios pensinio pobūdžio išmokos: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos (toliau – pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos), nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija (toliau – Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos, teisėjų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams (toliau – kompensacinės išmokos), rentos buvusiems sportininkams (toliau kartu – pensinio pobūdžio išmokos). Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Vyriausybės programa) 236.7 papunktyje įtvirtinta nuostata: „Reformuosime valstybinių pensijų ir kitų išmokų kariams sistemą, siekdami jų realių pajamų didėjimo.“ Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.

155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas) 3.1 papunktyje nustatytas veiksmas, kurį įgyvendinant numatyta, atsižvelgiant į atliktos sisteminės peržiūros rezultatus, pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo bei sistemiškumo principais ir siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 3.1 papunkčio veiksmą, atlikusi sisteminę pensinio pobūdžio išmokų sistemos peržiūrą, suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė išvadoms gauti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektą (TAIS Nr. 23-18077) (toliau – Projektas), kuriuo siūloma pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais, ir, siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, visas su pensinio pobūdžio išmokų skyrimu ir mokėjimu susijusias nuostatas įtvirtinant viename įstatyme. Projektą derinant su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, buvo esminių, reikalaujančių papildomo vertinimo pasiūlymų ir pastabų dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių, mokslininkų valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų, rentų buvusiems sportininkams.

Atsižvelgiant į tai ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) galimybes įgyvendinti Projektu teikiamus sisteminius pakeitimus pensinio pobūdžio išmokų sistemoje ir į informaciją, pateiktą tolesnėje pastraipoje, pensinio pobūdžio išmokų pertvarką nuspręsta vykdyti 3 etapais:

  • Pirmas etapas: 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, kurių skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas), pakeitimai. Įgyvendinant šį etapą, parengti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Paramos įstatymo projektas; toliau kartu – Įstatymų projektai).
  • Antras etapas: pagal suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas bei pasiūlymus bus teikiamas patikslintas Projektas. Juo bus siūloma pertvarkyti visų pensinio pobūdžio išmokų, išskyrus teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, kartu įtraukiant ir pasiūlymus, teikiamus Įstatymo projektu.
  • Trečias etapas: bus teikiamas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo bus siūloma, kad naujasis teisinis reguliavimas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Nuo 2019 m. pensinio pobūdžio išmokų gavėjų sumažėjo nuo 98 114 iki 87 840 asmenų, t. y. 9 procentais.

9 procentais. Gavėjų skaičiaus mažėjimą lemia pačios didžiausios pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto gavėjų grupės – nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų (šių pensijų dydžiai mažiausi, žr. grafiką) gavėjų – mirtingumas (2019 m. vidutinis gavėjų skaičius – 59 257, 2023 m. – 49 350, 2024 m. vasario mėn. – 46 769). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, kurie labiausiai nukentėjo nuo 1939–1990 m. okupacijų, t. y. tremtiniams, politiniams kaliniams, buvusiems beglobiams vaikams, išvežtiems į priverstinius darbus ir kt. Vidutinis nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų (be našlių ir našlaičių) amžius – 78 metai. Kasmet nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų mažėja maždaug 5 procentais. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymai dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų teikiami pirmame pensinio pobūdžio išmokų pertvarkos etape. Grafikas. Pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto vidutiniai dydžiai (Eur) 2023 m. Vertinant pensinio pobūdžio išmokų sistemos teisinį reguliavimą, išryškėja šie sisteminiai trūkumai: nevienodas, diferencijuotas pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, teisinis reguliavimas (skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, daugiau nei 20 kartų besiskiriantys išmokų dydžiai (žr. 1 lentelę), skirtingos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos (žr. 2 lentelę). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms, vienintelei iš valstybinių pensijų rūšių, taikomas ir Lietuvos Respublikos pilietybės, ir deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje reikalavimas. 1 lentelė. Pensinio pobūdžio išmokų dydžiai 2023 m., dydžio matas ir dydžio apskaičiavimas Pensinio pobūdžio išmoka Vidutinis pensinio pobūdžio išmokos dydis (eurais) 2023 m.

Bazinis dydis

Pensinio pobūdžio išmokos dydžio apskaičiavimas

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos

375 (už tarnybą po 1995 m.) Pareigūnų ir karių darbo užmokestis Pensijos dydis apskaičiuojamas iš 5 metų laikotarpio pasirinktų 12 palankiausių nuosekliai einančių mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, skiriant po 1 proc. šio darbo užmokesčio už 1–20 tarnybos metus, po 1,5 proc. darbo užmokesčio už 21–25 tarnybos metus, už 26 ir vėlesnius tarnybos metus – po 1 proc. darbo užmokesčio. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos*74 Valstybinių pensijų bazė (toliau – VPB) Dydis diferencijuoja nuo 0,8025 iki 8,56 VPB, priklausomai nuo nukentėjusio asmens teisinio statuso, netekto dalyvumo (darbingumo) lygio dėl priežasčių, susijusių su nukentėjimu. I ir II laipsnių valstybinės pensijos*137 VPB I laipsnio valstybinės pensijos dydis – 4 VPB, II laipsnio valstybinės pensijos dydis – 2 VPB. Mokslininkų valstybinės pensijos192 VPB Už kiekvienus visus daktaro stažo metus – 10 proc. VPB; už kiekvienus habilituoto daktaro stažo metus – papildomai 5 proc. VPB. Rentos buvusiems sportininkams

2 208

Už laimėjimus iki 2019 m. – Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis darbo užmokestis (bruto), už laimėjimus po 2019 m. – bazinė socialinė išmoka (toliau – BSI) Už laimėjimus iki 2019 m. – 1,1637 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio (bruto, be individualių įmonių), už laimėjimus po 2019 m. – 27 BSI. Teisėjų valstybinės pensijos

1 189

Teisėjų darbo užmokestis Pensijos dydis apskaičiuojamas iš 5 paskutinių metų darbo užmokesčio vidurkio, skiriant 10–45 proc. šio darbo užmokesčio vidurkio (priklausomai nuo įgyto stažo).

Kompensacinės išmokos

438 BSI 13 BSI, jei negauna kitų pensinių išmokų; jei gauna kitų pensinių išmokų, kurių dydis mažesnis nei kompensacinės išmokos dydis, mokamas skirtumas tarp kompensacinės išmokos dydžio ir pensinės išmokos dydžio. Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija

1 190,77

Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokestis 11,64 proc. Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio. * be našlių ir našlaičių pensijų

2 lentelė. Pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlygos

Pensinio pobūdžio išmoka Skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlygos (+ taikoma; – netaikoma) Lietuvos Respublikos pilietybė Deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje Pensinis amžius arba netekto dalyvumo (darbingumo) lygis Dydžio ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį arba kitas šio dydžio ribojimas Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos +

  • –

+ Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos + + + + I ir II laipsnių valstybinės pensijos

+
–
+
+
Mokslininkų valstybinės pensijos
–
+
+
+
Teisėjų valstybinės pensijos
+
–
+
–

Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija

+
–
+
–
Kompensacinės išmokos
–
–
–
+
Rentos buvusiems sportininkams
+
–
–
–

Vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) teikimu, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – Komisija.

Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimą apima šie veiksmai: asmenų kreipimasis į atitinkamas Pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytas institucijas ir įstaigas (toliau – teikiančios institucijos ar įstaigos); teikiančios institucijos ar įstaigos kartu su visais reikiamais dokumentais teikimų ar prašymų dėl pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Komisijai pateikimas; šių teikimų ar prašymų nagrinėjimas Komisijoje, Komisijos atitinkamo (siūlyti Vyriausybei skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją) sprendimo priėmimas; teikimas Vyriausybei skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją; pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimas Vyriausybės nutarimu. Asmenys, turintys teisę į pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją, įvardyti Pensijų įstatymo 4 straipsnyje.

Ši teisė yra grindžiama atitinkamu statusu, vardo pripažinimu. Visos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos yra nustatytos Pensijų įstatyme. Todėl, jei asmuo turi atitinkamą statusą (pvz., kario savanorio, laisvės kovų dalyvio) ar yra tapęs laureatu ar pasiekęs tam tikrą laimėjimą (pvz., Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, olimpinių žaidynių čempionas) ir atitinka Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas (Lietuvos pilietis, sukakęs senatvės pensijos amžių ar yra pripažintas asmeniu su negalia, netekusiu 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas I ar II grupės invalidu), Komisija turi priimti sprendimą atitinkamai dėl asmens kandidatūros teikimo Vyriausybei pirmojo laipsnio valstybinei pensijai skirti arba skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Toks teisinis reguliavimas apsunkina (atliekamos procedūros, neturinčios įtakos rezultatui) ir prailgina pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimą procesą (visas pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo procesas gali užtrukti 2 mėnesius ir ilgiau). Paramos įstatymo projektas parengtas siekiant: 1.

Suderinti nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) nuostatas su Įstatymo projektu siūlomu pakeitimu dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo tvarkos pakeitimo, t. y. atsisakant Paramos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams (toliau – kariai savanoriai) skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, o karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 2. Patikslinti Paramos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, socialinės paramos pagrindai, t. y. asmenys, kurie turi teisę gauti paramą, paramos dydžiai, skyrimo bei mokėjimo sąlygos turi būti nustatyti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 6 d., 2001 m. spalio 30 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai), tačiau Paramos įstatyme nustatyta, kad kariai savanoriai laidojami valstybės lėšomis, o laidojimo lėšų dydį ir tvarką nustato Vyriausybė. Įstatymų projektų tikslai:

Įstatymų projektų rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pensijų įstatyme nustatyta, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai), buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas, jei jie bent dvejus metus ėjo išvardytas pareigas), asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją – pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai; motinos (įmotės) arba tėvai (įtėviai), išauginę penkis ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai tėvai); garbės donorai, olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai (aukso medalio laimėtojai). Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, jei šie asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba netekę 60–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems I ar II grupės invalidais). Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra 4 VPB dydžio, o antrojo laipsnio valstybinė pensija – 2 VPB dydžio.

Už mirusius pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus Lietuvos Respublikos piliečiams skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos. Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją ir socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija. Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinės našlaičio pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu turintys teisę ją gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai) yra nesukakę 18 metų, arba vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra netekę tam tikro procento darbingumo (invalidai), taip pat bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai – iki jiems sukaks 24 metai. Mirusiojo vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši teisė išlieka ir tada, kai juos kas nors įvaikina. Valstybinės našlaičių pensijos dydis – 30 procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis.

Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių ir yra našlys, turintis teisę į valstybinę našlių pensiją, valstybinės našlaičių pensijos dydis apskaičiuojamas 80 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos atitinkamai pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydį padalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus, o jeigu yra daugiau negu vienas našlaitis, tačiau nėra našlio, turinčio teisę į valstybinę našlių pensiją, –100 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos atitinkamai pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydį padalijant iš našlaičių, turinčių teisę į valstybinę našlaičių pensiją, skaičiaus. Šiais atvejais našlaičiui skiriama ir mokama valstybinė našlaičių pensija negali būti didesnė nei 30 procentų mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui paskirtos ir mokėtos atitinkamai pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė Komisijos teikimu, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – Komisija. Teikimus ar prašymus dėl pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Komisijai teikia aukščiausios valdžios – Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministras Pirmininko ir valdymo institucijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, savivaldybių administracijos. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas moka VSDFV įgaliota VSDFV administravimo įstaiga. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos nuo kito mėnesio po atitinkamo sprendimo skirti šią pensiją priėmimo pirmos dienos.

Pensijų įstatyme nustatyti nukentėjusiųjų asmenų dydžiai diferencijuoja nuo 0,8025 VPB (2024 m. – 58,06 Eur) iki 8,56 VPB (619,32 Eur):

  • politiniams kaliniams, tremtiniams, išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose ir koncentracijos stovyklose, jeigu jiems nustatytas 45 procentų ir didesnis netektas darbingumo lygis dėl priežasčių, susijusių su nukentėjimu; asmenims, atlikusiems būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, jeigu dėl šios tarnybos nustatytas 45 procentų ir didesnis netektas darbingumo lygis; asmenims, kuriems dėl Černobylio atominės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio nustatytas 45 procentų ir didesnis netektas darbingumo lygis, – nuo 0,8025 VPB (58,06 Eur) iki 2,14 VPB (154,83 Eur);
  • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, kuriems nustatytas 45 procentų ir didesnis netektas darbingumo lygis dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, – nuo 4,28 VBP (309,66 Eur) iki 8,56 VPB (619,32 Eur);
  • žuvusių nepriklausomybės gynėjų našliams, tėvams – 8,56 VPB (619,32 Eur);
  • visoms kitoms nukentėjusiųjų asmenų kategorijoms skiriamos 1,07 VPB (77,41 Eur) dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, be Lietuvos Respublikos pilietybės sąlygos, taikoma ir gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje sąlyga.

Pensijų įstatyme nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių;

2) asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 – 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba. Tačiau asmenų, žuvusių dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, sutuoktinių, asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, ir asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 – 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, sutuoktinių ir vaikų teisė į šias pensijas detalizuojama ir šių pensijų dydžiai nustatomi Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje. Be to, nustatyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų dydžiai asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, sutuoktiniams ir vaikams (1,07 VPB) neatitinka bendro valstybinių našlių pensijų skyrimo principo (našliams skiriama 20 procentų nuo asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos, našlaičiams – 30 procentų).

Skiriant nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas, taikomi skirtingi reikalavimai: vienais atvejais yra nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama už mirusius tam tikrų kategorijų nukentėjusius asmenis (pvz., mirus asmeniui dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio), kitais atvejais – už asmenis, mirusius nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu (pvz., tremtinius, politinius kalinius ir kt.). Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio matas yra Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokestis (11,64 procento). Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį, galiojantį tą mėnesį, už kurį ši pensija mokama. Mirus šios pensijos gavėjui, mirusiojo našlaičiams skiriama Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinė pensija, jei jie atitinka kitas šiai pensijai skirti nustatytas sąlygas. Prezidento sutuoktinio valstybines pensijas moka Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Sprendimą skirti šią valstybinę pensiją priima Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms, pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinėms pensijoms taikomas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas valstybinės pensijos dydžio ribojimas: valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų, socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio, buvusio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Valstybinės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Valstybinės pensijos kiekvienais metais nuo sausio 1 d. indeksuojamos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš apskaičiuoto indeksavimo koeficiento. Valstybinių pensijų indeksavimas susietas su suderintu vartotojų kainų indeksu: indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metais paskutiniame Finansų ministerijos skelbiamame Ekonominės raidos scenarijuje paskelbtą praėjusių metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkį. Indeksavimo koeficientas išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.

Taip pat nustatyta taisyklė, kad indeksavimo koeficientas negali būti didesnis nei apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkis, tokiu atveju indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metų ir prognozuojamų metų suderinto vartotojų kainų indekso vidurkį. Jeigu apskaičiuotasis indeksavimo koeficientas yra lygus vienetui arba neigiamas, indeksavimas nevyksta. Tokiu atveju valstybinės pensijos mokamos pagal praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojusius dydžius. Paramos įstatyme nustatyta, kad kariams savanoriams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, o karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama vienkartinė pašalpa. Kariams savanoriams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į netekto darbingumo ar invalidumo lygį. Taip pat nustatyta, kad kariai savanoriai laidojami valstybės lėšomis. Laidojimo lėšų dydį ir tvarką nustato Vyriausybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Taip pat atlikti pakeitimus, kuriais siekiama paprastinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų (toliau – Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos) administravimą, mažinti Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių, bei kitus su Pensijų įstatymu susijusius sisteminius pakeitimus. Visi šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad dalies keistinų Pensijų įstatymo nuostatų, dėstymo (straipsnių struktūros, nuostatų turinio) Įstatymo projektu nesiūloma keisti, nes šios nuostatos yra taikytinos ir pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, mokslininkų valstybinėms pensijoms (pvz., Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnis). Dėl visų pensinio pobūdžio išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, sisteminiai pakeitimai bus teikiami Projektu, kurio įsigaliojimo data būtų siūloma 2025 m. sausio 1 d. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo įgyvendinama sisteminė negalios reforma ir keičiamos šiuo metu teisės aktuose vartojamos sąvokos, pavyzdžiui, vietoj sąvokos „neįgalusis“ vartojama sąvoka „asmuo su negalia“, vietoj sąvokos „darbingumo lygis“ – „dalyvumo lygis“, vietoj sąvokos „netektas darbingumas“ – sąvoka „netektas dalyvumas“, vietoj sąvokos „neįgalumas“ – sąvoka „negalia“ ir pan., atitinkamai tikslinamos Įstatymų projektais keičiamų įstatymų nuostatos. 3.

3.1. siekiant vienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, siūloma nevertinti, ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar jos nedeklaravęs, taip įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principą (Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalis; Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnis ir IV ir V antraštinės dalys; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnis); 3.2. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos yra pačios mažiausios pensinio pobūdžio išmokos iš valstybės biudžeto, nors šių pensijų gavėjų kategorijos labiausiai nukentėjo nuo 1939–1990 m. okupacijų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant mažinti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto dydžių disproporciją, siūloma apie 87 procentais didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų apskaičiavimo koeficientus (žr. 3 lentelę). Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, mokamos tremtiniams, politiniams kaliniams, buvusiems beglobiams vaikams, taip pat asmenims, išvežtiems priverstiniams darbams, asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir kt. (žr. 3 lentelę), sukakusiems senatvės pensijos amžių, būtų tokio paties dydžio kaip ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis, o pripažintiems netekusiems dalyvumo (darbingumo) dėl priežasčių, susijusių su nukentėjimu, dydis, atsižvelgiant į nustatytus netekto dalyvumo (darbingumo) procentus, didėtų papildomai; 3 lentelė. Siūlomi nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžių koeficientų ir valstybinių pensijų dydžių pakeitimai Nukentėjusiųjų asmenų kategorijos Valstybinės pensijos dydžio koeficientas 2024 m. sausio 1 d. Valstybinės pensijos dydis 2024 m. sausio 1 d. Siūlomas valstybinės pensijos dydžio koeficientas nuo 2024 m. liepos 1 d.

Siūlomas valstybinės pensijos dydis nuo 2024 m. liepos 1 d. 1. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos pripažinti netekusiais darbingumo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 8,56 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 6,42 VPB;
  • 45–55 proc. darbingumo (III gr.) – 4,28 VPB. Neturintiems negalios, susietos su 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresija, – 1,07 VPB pripažinti netekusiais darbingumo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 619,32 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 464,49 Eur;
  • 45–55 proc. darbingumo (III gr.) – 309,66 Eur. Neturintiems negalios, susietos su 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdyta SSRS agresija, – 77,41 Eur. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 16 VPB;
  • 60-70 proc. (II gr.) – 12 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 8 VPB. Neturintiems negalios, susietos su 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdyta SSRS agresija, – 2 VPB. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 1157,6 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 868,2 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 578,8 Eur. Neturintiems negalios, susietos su 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdyta SSRS agresija, – 144,7 Eur. 2. buvę beglobiai vaikai 1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur

3. politiniai kaliniai, tremtiniai

pripažinti netekusiais darbingumo dėl neteisėto kalinimo ar tremties:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 2,14 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 1,605 VPB;
  • 45–55 proc. darbingumo (III gr.) – 0,8025 VPB.

Neturintiems negalios, susietos su neteisėtu kalinimu ar tremtimi, – 1,07 VPB. pripažinti netekusiais darbingumo dėl neteisėto kalinimo ar tremties:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 154,83 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 116,12 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.). – 58,06 Eur. Neturintiems negalios, susietos su neteisėtu kalinimu ar tremtimi, – 77,41 Eur. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl neteisėto kalinimo ar tremties:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 4 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 3 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 1,5 VPB. Neturintiems negalios, susietos su neteisėtu kalinimu ar tremtimi, – 2 VPB. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl neteisėto kalinimo ar tremties:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 289,4 Eur;
  • pripažinti netekusiais 60–70 proc. dalyvumo (darbingumo) (II gr.) – 217,05 Eur;
  • pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo (darbingumo) (III gr.) – 108,53 Eur. Neturintiems negalios, susietos su neteisėtu kalinimu ar tremtimi, – 144,7 Eur. 4. asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose

pripažinti netekusiais darbingumo dėl išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 2,14 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 1,605 VPB;
  • 45–55 proc. darbingumo (III gr.) – 0,8025 VPB.

Neturintiems negalios, susietos su išvežimu priverstiniams darbams, buvimu getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, – 1,07 VPB. pripažinti netekusiais darbingumo dėl išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 154,83 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 116,12 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 58,06 Eur. Neturintiems negalios, susietos su išvežimu priverstiniams darbams, buvimu getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, – 77,41 Eur.

pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 4 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 3 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 1,5 VPB. Neturintiems negalios, susietos su išvežimu priverstiniams darbams, buvimu getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, – 2 VPB.

pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 289,4 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 217,05 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 108,53 Eur. Neturintiems negalios, susietos su išvežimu priverstiniams darbams, buvimu getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose, – 144,7 Eur.

5. asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius

pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius:

  • 75–100 proc. darbingumo (I gr.) – 2,14 VPB;
  • pripažinti netekusiais 60–70 proc. (II gr.) – 1,605 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 0,8025 VPB. Neturintiems negalios, susijusios su Černobylio atominės elektrinės likvidavimo darbais, – 1,07 VPB. pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 154,83 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 116,12 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 58,06 Eur. Neturintiems negalios, susijusios su Černobylio atominės elektrinės likvidavimo darbais, – 77,41 Eur. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 4 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 3 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 1,5 VPB. Neturintiems negalios, susijusios su Černobylio atominės elektrinės likvidavimo darbais, – 2 VPB. pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio atominės elektrinės padarinius:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 289,4 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 217,05 Eur;
  • 45–55 proc.(III gr.) – 108,53 Eur. Neturintiems negalios, susijusios su Černobylio atominės elektrinės likvidavimo darbais, – 144,7 Eur.

pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo būtinoje karinėje tarnyboje ar kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 2,14 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 1,605 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 0,8025 VPB.

pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo būtinoje karinėje tarnyboje ar kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 154,83 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 116,12 Eur;
  • 45–55 proc. darbingumo (III gr.) – 58,06 Eur.

pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl dalyvavimo būtinoje karinėje tarnyboje ar kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 4 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 3 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 1,5 VPB.

pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl dalyvavimo būtinoje karinėje tarnyboje ar kariniuose mokymuose sovietinėje armijoje:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 289,4 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 217,05 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 108,53 Eur. 7. asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo karo veiksmuose:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 2,14 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 1,605 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 0,8025 VPB. Neturintiems negalios, susietos su dalyvavimu karo veiksmuose, – 1,07 VPB. pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo karo veiksmuose:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 154,83 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 116,12 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 58,06 Eur.

Neturintiems negalios, susietos su dalyvavimu karo veiksmuose, – 1,07 VPB (77,41 Eur). pripažinti netekusiais dalyvumo (darbingumo) dėl dalyvavimo karo veiksmuose:

  • 75–100 proc. (I gr.) – 4 VPB;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 3 VPB;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 1,5 VPB. Neturintiems negalios, susietos su dalyvavimu karo veiksmuose, – 2 VPB. pripažinti netekusiais darbingumo dėl dalyvavimo karo veiksmuose:
  • 75–100 proc. (I gr.) – 289,4 Eur;
  • 60–70 proc. (II gr.) – 217,05 Eur;
  • 45–55 proc. (III gr.) – 108,53 Eur. Neturintiems negalios, susietos su dalyvavimu karo veiksmuose, – 144,7 Eur.

1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur

1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur

8,56 VPB 619,32 Eur

16 VPB

1157,6 Eur

1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur

1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur

1,07 VPB 77,41 Eur

2 VPB

144,7 Eur 3.3. suvienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo sąlygas nustatant, kad šios pensijos skiriamos už mirusius (paskelbtus mirusiais) asmenis, kurie įvardyti kaip turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Taip pat nustatyti, kad tais atvejais, kai miršta (paskelbiamas mirusiu) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjas, kuriam ši pensija buvo mokama kaip netekusiam 45–55 procentų dalyvumo dėl priežasčių, susijusių su nukentėjimu, arba mirus asmeniui, kuris būtų turėjęs teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, tačiau ši pensija jam nebuvo paskirta, skirtinos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydis apskaičiuojamas laikant, kad mirusiam asmeniui priklausė 2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija; 3.4. atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų ir asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, sutuoktiniams ir vaikams (1,07 VPB) neatitinka bendro valstybinių našlių pensijų skyrimo principo (našliams skiriama 20 procentų nuo asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos, našlaičiams – 30 procentų), siūloma nustatyti, kad šiems asmenims skiriamos ne nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, tačiau paliekant jų skyrimo ir mokėjimo sąlygas tokias pačias, kokios yra nustatytos šiuo metu Pensijų įstatyme (pvz., nemokama su kita nukentėjusiųjų asmenų valstybine pensija (įskaitant ir su kitu teisiniu pagrindu skiriamomis nukentėjusiųjų asmenų valstybinėmis pensijomis), taip pat dar kartą susituokusiems našliams ši pensija nemokama; skiriama ir mokama sukakus senatvės pensijos amžių arba kai pripažįstami netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo).

Taip pat nustatyti, kad tais atvejais, kai miršta (paskelbiamas mirusiu) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjas, kuriam ši pensija buvo mokama kaip netekusiam 45–55 procentų dalyvumo dėl priežasčių, susijusių su nukentėjimu, arba mirus asmeniui, kuris būtų turėjęs teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, tačiau ši pensija jam nebuvo paskirta, skirtinos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydis apskaičiuojamas laikant, kad mirusiam asmeniui priklausė 2 VPB dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija; 3.4. atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų ir asmenų, žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu, sutuoktiniams ir vaikams (1,07 VPB) neatitinka bendro valstybinių našlių pensijų skyrimo principo (našliams skiriama 20 procentų nuo asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos, našlaičiams – 30 procentų), siūloma nustatyti, kad šiems asmenims skiriamos ne nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, tačiau paliekant jų skyrimo ir mokėjimo sąlygas tokias pačias, kokios yra nustatytos šiuo metu Pensijų įstatyme (pvz., nemokama su kita nukentėjusiųjų asmenų valstybine pensija (įskaitant ir su kitu teisiniu pagrindu skiriamomis nukentėjusiųjų asmenų valstybinėmis pensijomis), taip pat dar kartą susituokusiems našliams ši pensija nemokama; skiriama ir mokama sukakus senatvės pensijos amžių arba kai pripažįstami netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo). Analogiška nuostata nesiūloma dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių pensijų už asmenis, žuvusius dėl 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, nes šių gavėjų ratas yra baigtinis ir labai mažas (8 gavėjai); 3.5. atsisakyti besidubliuojančių asmenų, kurie turi teisę ir į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją (laisvės kovų dalyviai), kategorijų, išsaugant visas teises asmenų, kuriems jau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, o jiems mirus – jų našliams ir našlaičiams į nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas; 3.6. atsižvelgiant į tai, kad asmenys, kurie tarnavo Antrojo pasaulinio karo metais antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, nėra priskirti asmenims, nukentėjusiems nuo okupacijų ar SSRS agresijos, t. y. nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimas šiems asmenims neatitinka nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos paskirties (atlyginti dėl okupacijų ar SSRS agresijos patirtą žalą), siūloma šios kategorijos asmenų neįtraukti į asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, sąrašą.

Tačiau, siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, šių asmenų įgytą teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip pat šių asmenų, kuriems jau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, o jiems mirus (paskelbus mirusiais) – jų našliams ir našlaičiams į nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas, siūloma išsaugoti; 3.7. aiškiau ir nuosekliau išdėstyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kartu išsaugant valstybinių pensijų gavėjų iki 2024 m. liepos 1 d. įgytas teises (pvz., Įstatymo projektu siūloma teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas sieti su atitinkamo teisinio statuso pripažinimu, tačiau asmenims, kuriems iki naujo reguliavimo įsigaliojimo paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, įsigaliojus Įstatymo projekto nuostatoms mokant šias pensijas būtų netaikoma ši sąlyga); 3.8. panaikinti nuostatą, kad teisė gauti valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją išlieka, net ir įvaikinus mirusio vaikus, taip pat panaikinti nuostatą, kad teisę į valstybinę našlių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaiko (-ų) (įvaikio (-ių) globėjai (rūpintojai), jei nėra asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių pensiją (reguliavimas būtų suvienodinamas su Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytu socialinio draudimo našlaičių pensijų ir socialinio draudimo našlių pensijų mokėjimo teisiniu reguliavimu).

Tačiau, siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, šių asmenų įgytą teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip pat šių asmenų, kuriems jau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, o jiems mirus (paskelbus mirusiais) – jų našliams ir našlaičiams į nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas, siūloma išsaugoti; 3.7. aiškiau ir nuosekliau išdėstyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kartu išsaugant valstybinių pensijų gavėjų iki 2024 m. liepos 1 d. įgytas teises (pvz., Įstatymo projektu siūloma teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas sieti su atitinkamo teisinio statuso pripažinimu, tačiau asmenims, kuriems iki naujo reguliavimo įsigaliojimo paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, įsigaliojus Įstatymo projekto nuostatoms mokant šias pensijas būtų netaikoma ši sąlyga); 3.8. panaikinti nuostatą, kad teisė gauti valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją išlieka, net ir įvaikinus mirusio vaikus, taip pat panaikinti nuostatą, kad teisę į valstybinę našlių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaiko (-ų) (įvaikio (-ių) globėjai (rūpintojai), jei nėra asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių pensiją (reguliavimas būtų suvienodinamas su Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytu socialinio draudimo našlaičių pensijų ir socialinio draudimo našlių pensijų mokėjimo teisiniu reguliavimu). Iki naujo reguliavimo įsigaliojimo tokiems asmenims paskirtų valstybinių našlaičių pensijų ar valstybinių našlių pensijų mokėjimas būtų tęsiamas įsigaliojus Įstatymo projekto nuostatoms iki šių pensijų mokėjimo termino pabaigos, išskyrus atvejį, kai šiems asmenims valstybinės našlių pensijų mokėjimo termino pabaiga susieta su globojamo (rūpinamo) vaiko (-ų) (įvaikio (-ių) dalyvumo lygio termino pabaiga.

Siūloma išsaugoti tokių asmenų teisę į valstybinę našlių pensiją, jeigu, nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas valstybinės našlių pensijos mokėjimas dėl to, kad globojamam (rūpinamam) vaikui (-ams) (įvaikiui (-iams) buvo nustatytas mažesnis negu 75 procentų netekto dalyvumo lygis, globojamam (rūpinamam) vaikui (-ams) (įvaikiui (-iams) vėl būtų nustatytas 75 ir daugiau procentų netekto dalyvumo lygis; 3.9. aiškiau apibrėžti asmenų, turinčių teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, kategorijas, t. y. šią teisę sieti su atitinkamu nukentėjusiojo asmens teisinio statuso pripažinimo faktu. 4. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, susiję su pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinėmis pensijomis: 4.1. siekiant suvienodinti pensinio išmokų iš valstybės biudžeto skyrimo ir mokėjimo sąlygas, siūloma nustatyti, kad paskirtos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos aukščiausiems šalies pareigūnams – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Aukščiausio Teismo pirmininkui, Konstitucinio Teismo pirmininkui nemokamos, jeigu jie vėl pradeda eiti atitinkamas pareigas, už kurias jiems paskirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija (pvz., mokslininkų valstybinės pensijos nėra mokamos, jei asmenys dirba mokslinį darbą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos – tarnaujantiems); 4.2. nuo 2014 m. teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas įgijo asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Tačiau 1989–1991 m. buvo skiriamos Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Lietuvos nacionalinių literatūros, meno ir architektūros premijų“, kurios savo esme ir paskirtimi yra tokios pačios premijos kaip ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl asmenų, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybines pensijas turi ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija. Pritarus pasiūlymams, bus išvengta teisinio neaiškumo skiriant pirmojo laipsnio valstybines pensijas asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija; 4.3.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius. Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas siekiant gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją arba Lietuvos nacionalinę literatūros, meno ir architektūros premiją, nėra įtvirtintas nei Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma nesieti teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija. 4.4. atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą būtų suvienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, skiriamų laisvės kovų dalyviams, dydžiai su antrojo laipsnio valstybinių pensijų dydžiu, ir į šios dalies aiškinamojo rašto 2.5 papunktyje nurodytą pasiūlymą, siūloma apibrėžti, kad teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi laisvės kovų dalyviai (atsisakant subjektyvaus ir teisiškai neapibrėžto vertinimo, kad tik labiausiai pasižymėję); 4.5.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Valstybinė našlių pensija būtų skiriama tik tais atvejais, kai kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka sąlygų skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms; 4.6. nuo 2024 m. liepos 1 d. siūloma pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo funkciją perduoti VSDFV direktoriaus įgaliotoms VSDFV administravimo įstaigoms. Nuo 2009 m. VSDFV perėmė didesnės dalies pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto skyrimo ir (ar) mokėjimo administravimą. VSDFV neadministruoja teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, kompensacinių išmokų, sportininkų rentų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo.

Pritarus pasiūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų (pvz., dėl senatvės pensijos ir pirmojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimo) skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į šią pensiją skiriančią įstaigą (šiuo metu skyrimo procese dalyvauja teikiančios institucijos ar įstaigos). Be to, VSDFV administravimo įstaigos dirba vieno langelio principu, todėl asmenys galės kreiptis į bet kurį, esantį jam arčiausiai, VSDFV teritorinį skyrių. Antrame pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos etape taip pat bus teikiami pasiūlymai dėl sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų skyrimo funkcijos perdavimo VSDFV įgaliotoms VSDFV administravimo įstaigoms. 5. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, susiję su Prezidento sutuoktinio valstybine pensija: 5.1. siūloma Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydį susieti su VPB. Iki šiol dalis valstybinių pensijų su šiuo dydžiu buvo susietos (nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos), o dalis valstybinių pensijų (pavyzdžiui, Prezidento sutuoktinio valstybė pensija) – ne. Toks skirtingų papildomų socialinių garantijų dydžio matų nustatymas niekuo nepagrįstas, todėl, siekiant sistemiškumo, visos valstybinės pensijos, išskyrus pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybines pensijas, turėtų būti susietos su VPB. Tai užtikrins ne tik sistemiškumą, bet ir vienodą pensinio pobūdžio išmokų augimą dėl jų kasmetinio indeksavimo.

Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos mato dydis (Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio atitinkamas procentinis dydis) būtų perskaičiuojamas į esamą šios valstybinės pensijos lygį atitinkantį VPB skaičių: 5,8 (Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio koeficientas, taikomas tą dieną, kai 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas) * 1785,4 Eur (Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis) * 0,1164 (Pensijų įstatyme nustatytas Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis, išreikštas dalimi nuo Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio) / 72,35 Eur (2024 m. nustatytas VPB dydis) (žr. 4 lentelę). Antrame pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos etape bus teikiami pasiūlymai dėl sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų dydžio mato pakeitimo į VPB. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžių matų nebūtų siūloma keisti, nes šios išmokos yra skiriamos už tarnybą einant atitinkamas pareigas ir turi profesinių pensijų bruožų; 4 lentelė.

Pasiūlymas keisti Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio matą Valstybinė pensija Valstybinės pensijos dydžio matas ir valstybinės pensijos dydis šiuo metu Siūlomas valstybinės pensijos dydžio matas ir valstybinės pensijos dydis Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokestis, 11,64 proc. šio darbo užmokesčio

VPB, 16,66 VPB

5.2. teikiamas pasiūlymas vienodinti valstybinių pensijų reguliavimą ir nustatyti, kad Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos dydis bei šių pensijų dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija Valstybės duomenų agentūros paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio; 5.3. atsižvelgiant į tai, kad Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija yra siejama su valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytų Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijų vykdymu ne trumpiau kaip 3 metus, Įstatymo projektu siūloma teisės į Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją nesieti su Lietuvos Respublikos pilietybe; 5.4. nuo 2024 m. liepos 1 d. siūloma nustatyti, kad Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją skirtų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Prezidento kanceliarija). 6.

6.1. valstybinių pensijų skyrimo terminus, t. y. laikotarpį, už kurį atgal galėtų būti skiriama atitinkama valstybinė pensija, jeigu asmuo atitiko visas sąlygas skirti ir mokėti šią pensiją, Įstatymo projektu siūloma nustatyti 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą atgal nuo dienos, kurią atitinkamai VSDFV įgaliota VSDFV administravimo įstaiga ar Prezidento kanceliarija gavo asmens prašymą su visais reikiamais dokumentais pensijai skirti. Toks pensijų skyrimo terminas už praeitį šiuo metu nustatytas skiriant socialinio draudimo pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, teisėjų valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas; 6.2. kreipimosi dėl valstybinės pensijos skyrimo terminą ir nustatyti, kad dėl valstybinės pensijos skyrimo galima kreiptis prieš tris mėnesius iki teisės į valstybinę pensiją atsiradimo dienos arba bet kuriuo metu po teisės į pensiją atsiradimo dienos; 6.3. teisių išsaugojimą asmenims, kurie iki priimto įstatymo įsigaliojimo dienos bus įgiję teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, valstybines našlių ir našlaičių pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlių ir našlaičių pensijas, Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją. Įsigaliojus įstatymui, šios valstybinės pensijos būtų skiriamos vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, jeigu asmuo dėl šių valstybinių pensijų kreiptųsi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o jeigu kreiptųsi 2025 m. liepos 1 d. ir vėliau – jo kreipimosi metu galiojančiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. 7.

8.1. kai pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas gavus duomenis apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad atitinkamos valstybinės pensijos gavėjas prarado teisę į valstybinę pensiją, išnykus šioms aplinkybėms, sustabdytos atitinkamos valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu atitinkamos valstybinės pensijos gavėjui teisė į sustabdytą valstybinę pensiją buvo išlikusi visą šios valstybinės pensijos sustabdymo laikotarpį (derinama su Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi); 8.2. jei nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią asmeniui buvo sustabdytas pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos mokėjimas, asmeniui pakartotinai nustatomas netekto dalyvumo lygis, dėl kurio jis įgyja teisę į sustabdytą valstybinę pensiją, šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo dienos, kurią asmeniui pakartotinai nustatytas netektas dalyvumas, jei teisė į sustabdytą valstybinę pensiją išlikusi visą laikotarpį nuo pakartotinio netekto dalyvumo nustatymo dienos (derinama su Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, 37 punktu).

Kitokią sustabdytos valstybinės pensijos mokėjimo atnaujinimo tvarką siūloma nustatyti šiais dviem atvejais: 8.1. kai pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas gavus duomenis apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad atitinkamos valstybinės pensijos gavėjas prarado teisę į valstybinę pensiją, išnykus šioms aplinkybėms, sustabdytos atitinkamos valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu atitinkamos valstybinės pensijos gavėjui teisė į sustabdytą valstybinę pensiją buvo išlikusi visą šios valstybinės pensijos sustabdymo laikotarpį (derinama su Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi); 8.2. jei nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią asmeniui buvo sustabdytas pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos mokėjimas, asmeniui pakartotinai nustatomas netekto dalyvumo lygis, dėl kurio jis įgyja teisę į sustabdytą valstybinę pensiją, šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo dienos, kurią asmeniui pakartotinai nustatytas netektas dalyvumas, jei teisė į sustabdytą valstybinę pensiją išlikusi visą laikotarpį nuo pakartotinio netekto dalyvumo nustatymo dienos (derinama su Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, 37 punktu). Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad valstybinės pensijos yra periodinės išmokos, skiriamos ilgam terminui, pvz., iki gyvos galvos arba terminui, susietam su dalyvumo lygio nustatymo terminu, ir siekiant išvengti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos permokų, taip pat nenustatyti pareigos asmenims kiekvieną kartą teikti tuos pačius dokumentus, t. y. nedidinti piliečiams tenkančios administracinės naštos.

Pažymėtina, kad VSDFV administruojamų pensijų mokėjimo procese yra įdiegtas rizikų valdymo procesas. Tuo atveju, kai stebima rizikų (aplinkybių), kurios sudaro pagrindą nuspręsti, jog asmuo galėjo prarasti teisę į valstybinę pensiją, visuma (pvz., tam tikrą laiką yra pasibaigęs asmens tapatybės dokumento galiojimo laikas (dokumentas negalioja), asmuo nesilanko sveikatos įstaigose, neatsako į kvietimus atvykti į VSDFV administravimo įstaigą) arba, pvz., reaguojama į informaciją apie asmens mirtį, apie tai, kad asmuo pripažintas nežinia kur esančiu, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, įgijo kitos valstybės pilietybę ir kt., kuri gali būti gauta telefonu arba raštu (gali pateikti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys arba pats asmuo), siekiant išvengti valstybinių pensijų permokų, tikslinga sustabdyti valstybinės pensijos mokėjimą, kol bus išsiaiškinta, ar nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Kaip jau nurodyta, aptariamu atveju išnykus sustabdymo aplinkybėms, valstybinės pensijos mokėjimas būtų atnaujintas nuo sustabdymo dienos, kartu išmokant ir valstybinės pensijos nepriemoką už sustabdymo laikotarpį.

Įstatymo projektu nesiūloma apsibrėžti visų konkrečių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas nuspręsti, kad atitinkamos valstybinės pensijos gavėjas prarado teisę į valstybinę pensiją, nes teisiškai apibrėžti ir sureguliuoti visas gyvenimiškas situacijas visose viešojo administravimo srityse yra objektyviai neįmanoma dėl viešosios teisės sričių specifikos, t. y. reguliuojamos veiklos platumo. Nurodytu atveju turi būti vertinamas visų aplinkybių ir gautos informacijos visetas. Pažymėtina, kad analogiškas siūlomam nustatyti Įstatymo projektu teisinis reguliavimas yra nustatytas ne tik Socialinio draudimo pensijų įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte ir jo taikymo problemų nekilo, taip pat tokią pačią nuostatą siūloma nustatyti ir Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIVP-3436 (15 straipsnio 23 dalis). Siektina, kad skirtingų rūšių pensinio pobūdžio išmokų mokėjimo procedūros, kad ir nustatytos skirtinguose specialiuosiuose įstatymuose, iš esmės nesiskirtų. Tai palengvintų jų administravimą šias išmokas mokantiems subjektams ir užtikrintų didesnį aiškumą jų gavėjams, kai ta pati institucija skirtingas išmokas išmoka skirtingais terminais. Įstatymo projektu teikiami pasiūlymai prisidės prie šio siekio įgyvendinimo. 9.

Taip pat siūloma nustatyti, kad jei VSDFV įgaliota VSDFV administravimo įstaiga ar Prezidento kanceliarija duomenis apie tai, kad atitinkamai pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjas yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, gauna iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos, ji privalo raštu informuoti atitinkamos valstybinės pensijos gavėją, kad pateikti patvirtinimo, kad jis yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, nereikia. 12. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo, tarp jų ir asmenų informavimo apie priimtus sprendimus dėl valstybinių pensijų skyrimo (neskyrimo), procedūras, reglamentuojančius teisės aktus tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, o Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris. 13. 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-955 (toliau – Įstatymas Nr.

XI-955), kuriuo

1) asmenims buvo panaikinta teisė gauti pirmojo laipsnio valstybines pensijas ir antrojo laipsnio valstybines pensijas už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką; 2) nustatyta, kad asmenims, kurie turi teisę gauti valstybines našlaičių pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlaičių pensijas, pareigūnų ir karių valstybines našlaičių pensijas ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, jų pasirinkimu gali būti mokama tik arba viena iš šių valstybinių našlaičių pensijų, arba socialinio draudimo našlaičių pensija (iki tol viena iš šių valstybinių našlaičių pensijų galėjo būti mokama kartu su socialinio draudimo našlaičių pensija);

3) nustatyta, kad iki nurodyto įstatymo paskirtos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos asmenims už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, pareigūnų ir karių valstybines našlaičių pensijos toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

XI-955), kuriuo

1) asmenims buvo panaikinta teisė gauti pirmojo laipsnio valstybines pensijas ir antrojo laipsnio valstybines pensijas už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką; 2) nustatyta, kad asmenims, kurie turi teisę gauti valstybines našlaičių pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlaičių pensijas, pareigūnų ir karių valstybines našlaičių pensijas ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, jų pasirinkimu gali būti mokama tik arba viena iš šių valstybinių našlaičių pensijų, arba socialinio draudimo našlaičių pensija (iki tol viena iš šių valstybinių našlaičių pensijų galėjo būti mokama kartu su socialinio draudimo našlaičių pensija);

3) nustatyta, kad iki nurodyto įstatymo paskirtos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos asmenims už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, pareigūnų ir karių valstybines našlaičių pensijos toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant išsaugoti valstybinių pensijų gavėjų teises bei nepažeisti jų teisėtų lūkesčių, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad: 13.1. pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, paskirtos iki 2011 m. sausio 1 d., asmenims už nuopelnus Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, mokamos toliau vadovaujantis Įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, kurios būtų taikomos mokant pirmojo laipsnio valstybines pensijas ir antrojo laipsnio valstybines pensijas; 13.2. asmenims, kuriems valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos ir pareigūnų ir karių valstybinės našlaičių pensijos buvo paskirtos iki 2011 m. sausio 1 d., būtų mokamos toliau vadovaujantis Įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, tačiau netaikant valstybinės našlaičių pensijos pasirinkimo taisyklės.

VIII-188, toliau mokamos 1997 m. birželio mėnesio dydžio ir, keičiantis valstybinių pensijų bazės dydžiui, nedidinamos iki tol, kol atitinkamai pagal Įstatymo projektu keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje mokėtinos atitinkamai valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos dydis viršys asmeniui 1997 m. birželio mėnesį mokėtos atitinkamai valstybinės našlių pensijos arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių dydį. 15. Paramos įstatymo projektu siūloma: 15.1. suderinti Paramos įstatymo nuostatas su Įstatymo projektu, atsisakant Paramos įstatymo nuostatų, kad kariams savanoriams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, o karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras; 15.2. nustatyti karių savanorių laidojimo išlaidų kompensacijos dydį – 20 BSI, t. y. šį dydį nustatyti įstatyme. Šiuo metu šis dydis nustatytas Paramos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarime Nr. 177 „Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams“. Kaip jau nurodyta šio aiškinamojo rašto 1 punkte, toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos socialinės paramos teikimo atžvilgiu; 15.3. nustatyti, kad kariams savanoriams skiriamų ir mokamų vienkartinių pašalpų ir juos laidojantiems asmenims skiriamų ir mokamų karių savanorių laidojimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, o ne Vyriausybė, kaip šiuo metu nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad, pritarus Paramos projektu teikiamiems pasiūlymams, turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 177 „Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams“, Paramos įstatymo projektu siūloma nustatyti Vyriausybei pavedimą priimti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Kadangi Paramos įstatymo projektu siūloma Paramos įstatyme nustatyti tiek asmenų teises į vienkartines pašalpas, karių savanorių laidojimo išlaidų kompensacijas, tiek šių išmokų dydžius, manytina, kad šių teisių įgyvendinimo tvarką galėtų tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip kartu mažinant ir Vyriausybės teisėkūros objektų skaičių. Paramos įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins, kad pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimas bus suderintas su Įstatymo projektu siūloma pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarka ir kartu bus užtikrintas Konstitucinio Teismo suformuotos Konstitucinės doktrinos įgyvendinimas, kad socialinės paramos pagrindai, t. y. asmenys, kurie turi teisę gauti paramą, paramos dydžiai, skyrimo bei mokėjimo sąlygos, turi būti nustatyti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, kaip yra šiuo metu. Įsigaliojimas Atsižvelgiant į tai, kad reikės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, tobulinti VSDFV informacines sistemas, siūloma, kad Įstatymų projektais teikiami pasiūlymai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Laukiami rezultatai 1.

Laukiami rezultatai

Siekiant užtikrinti sklandų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo funkcijos perdavimo procesą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti terminą VSDFV administravimo įstaigoms priimti sprendimus dėl prašymų skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybines pensijas, gautų nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.: pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, dėl kurių skyrimo prašymai būtų gauti nurodytu laikotarpiu, turėtų būti paskirtos ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 29 d. nuo asmens teisės į šias pensijas atsiradimo dienos, bet ne anksčiau nei nuo 2024 m. liepos 1 d., valstybinės našlių ir našlaičių pensijos – nuo asmens teisės į šias pensijas atsiradimo dienos (taikant 12 mėnesių skyrimo už praeitį terminą) ir kartu su paskirta pirmojo laipsnio valstybine pensija arba antrojo laipsnio valstybine pensija išmokant apskaičiuotą šios pensijos nepriemoką, jeigu ji susidarė. 3. Numatoma, kad pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, o Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris. 4. Iki įstatymų įsigaliojimo turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 12 punkte. 5.

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymus, bus išspręstos šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytos problemos. Rezultatai, kurie būtų pasiekti priėmus įstatymus, aptarti šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priėmus Valstybinių pensijų įstatymą, bus pradėtas įgyvendinti Vyriausybės programos 236.7 papunktyje įtvirtintas siekinys reformuoti valstybinių pensijų ir kitų išmokų kariams sistemą, siekiant jų realių pajamų didėjimo, bei Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.1 papunktyje nurodytas veiksmas, kuriuo numatyta, atsižvelgiant į atliktos sisteminės peržiūros rezultatus, pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais ir siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių. 9.

Įsigaliojus priimtiems įstatymams, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“; 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarymo“; 1.3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. būtų pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“; 1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su VSDFV direktoriumi turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A1-238/V-236 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo dokumentų parengimo ir pateikimo šias pensijas mokančiai įstaigai bei susijusių duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą;

7.1. parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 177 „Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams“; 7.2. parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įsakymą, kuriuo bus patvirtinta karių savanorių vienkartinių pašalpų, laidojimo kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. reikės 16 mln.

Eur, 2025 m. – 31 mln. Eur, 2026 m. – 30 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti 2024 m., yra suplanuotos Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks, nes jame nustatytų išmokų dydžiai nekeičiami. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – „valstybinė pensija“, „pirmojo laipsnio valstybinė pensija“, „antrojo laipsnio valstybinė pensija“, „nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos“, „valstybinės našlių ir našlaičių pensijos“, „ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvis – karys savanoris“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.

Teisės departamento išvada

2024-06-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-12 Nr. XIVP-3906 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas nustato mokslininkų valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, dydžio matą. Darytina išvada, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., bus įtvirtintas kaip nuolat galiojantis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas priima šį laikinąjį įstatymą atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, ir laikydamas, kad iki šios sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Pažymėtina, kad Lietuvoje priimti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo ir kiti įstatymai, kurie sudarė visas teisines ir ekonomines prielaidas mokslininkų ir kitų asmenų papildomam pensiniam aprūpinimui, todėl tolesnis įtvirtinimas teisinio reguliavimo, kuris buvo nustatytas kaip laikinas, neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto pokyčio, įvardijamo kaip valstybinių pensijų sistemos reforma.

Jeigu aptariamas teisinis reguliavimas nebūtų keičiamas, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas bei kitos su mokslininkų valstybinėmis pensijomis susijusios nuostatos turėtų būti dėstomos Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme. 2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – asmeniui gali būti mokama viena iš šių nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena iš valstybinių pensijų (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytus atvejus)(čia ir toliau – išskirta mūsų). Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, tekstą reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, kaip paaiškinantį, o formuluoti kaip išimtį. Antra, taisyklė „išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje <...> numatytą atvejį“ nevisiškai suprantama. Jeigu ši išimtis nustato teisę gauti kelias valstybines pensijas, tokią taisyklę reikėtų aiškiai nustatyti. 3.

3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje

teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punktą tikslintina, nes keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis punktų neturi. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio

3 dalyje nustatyta, kad „Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinės pensijos, indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis bei šios pensijos (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos – kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtų šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų, socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos bendra suma vienam asmeniui negali viršyti Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeito ketvirčio, buvusio prieš tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinė pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinė pensija, šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Šių nuostatų tolesnio galiojimo įtvirtinimas svarstytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo pensijos yra paremtos draudimo principu, jų dydis nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į asmens mokėtas įmokas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių, teisėjų ir mokslininkų) yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus ar patirtas skriaudas, svarstytina, ar įstatymo projekte siūloma taisyklė, pagal kurią pastarųjų pensijų dydis būtų saistomas iš esmės skirtingais pagrindais skiriamų pensijų sumos dydžiu, yra pagrįsta ir socialiai teisinga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Antrame pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos etape <...> Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžių matų nebūtų siūloma keisti, nes šios išmokos yra skiriamos už tarnybą einant atitinkamas pareigas ir turi profesinių pensijų bruožų.“ Pažymėtina, kad mokslininkų valstybinės pensijos taip pat turi profesinių pensijų bruožų, nes jos skiriamos už laiką einant tam tikras pareigas ir mokamos su sąlyga, kad asmuo neina pareigų, už kurių ėjimą paskirta valstybinė pensija. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų, karių, teisėjų ir mokslininkų valstybinės pensijos yra skiriamos už laiką, už kurį yra skaičiuojamos ir skiriamos valstybinio socialinio draudimo pensijos, todėl nurodytos valstybinės pensijos laikytinos kaip antra išmoka už ta patį laiką. Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu.

Svarstant šios dalies nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinių pensijų maksimalaus dydžio ribojimas šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžiu taip pat diskutuotinas, nes toks ribojimas niveliuoja pensijų dydžio skirtumus tarp asmenų, kurie įgijo teisę į skirtingo dydžio socialinio draudimo ir valstybines pensijas eidami skirtingai apmokamas ar pagal hierarchiją skirtingas pareigas, tačiau už tuos skirtumus nebūtų kompensuota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustatant valstybinių pensijų dydžius turėtų būti vadovaujamasi konstituciniais teisinės valstybės, socialinės darnos imperatyvais, draudimu teikti privilegijas dėl socialinės padėties, kurie leistų nustatyti adekvačius valstybinių pensijų dydžius ir išvengti pensinių išmokų dydžių ribojimo niveliuojant ar paneigiat įgytas teises. Svarstant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nuo socialinio draudimo, nei nuo valstybinių pensijų nėra atskaitomi gyventojų pajamų mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos, todėl šių išmokų dydžio ribojimas vertinant bruto darbo užmokesčio dydį diskutuotinas. 5. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vienintelei asmenų grupei – asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, teisė į valstybinę pensiją nebūtų siejama su Lietuvos Respublikos pilietybe. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius.

Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas siekiant gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją arba Lietuvos nacionalinę literatūros, meno ir architektūros premiją, nėra įtvirtintas nei Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma nesieti teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija.“ Pažymėtina, kad su įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais negalima sutikti, nes apdovanojimas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionaline literatūros, meno ir architektūros premija yra asmens pasiekimų tam tikroje srityje ir jo nuopelnų įvertinimas, už šiuos pasiekimus ir nuopelnus išmokama premija. Tuo tarpu valstybinė pensija skiriama premijos laureato papildomai socialinei apsaugai užtikrinti, todėl teisė į valstybinę pensiją, kuri mokama iš valstybės biudžeto lėšų, neatsiejama nuo reikalavimo būti Lietuvos Respublikos piliečiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, premijos laureatas teisę į valstybinę pensiją įgytų ne tik sukakęs senatvės pensijos amžių, bet ir pripažintas netekusiu

60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiu 60 ir

daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidu), todėl neaišku, pagal kurios valstybės įstatymus būtų nustatomi šie faktai. 6.

6. Įvertinus keičiamo įstatymo

nuostatas ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybinių pensijų klausimais galima preziumuoti, kad keičiamame įstatyme konstitucinė doktrina dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo nėra įgyvendinta. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui (našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms). Nustatydamas skirtingus našlystės atveju teikiamos socialinės paramos dydžius įstatymų leidėjas turi paisyti valstybės ir visuomenės išgalių ir nepažeisti konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo, socialinės darnos imperatyvų. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną svarstytina, ar asmenų, kuriems skiriama vadinamoji „nuopelnų“ valstybinė pensija (nurodytų, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose) sutuoktiniams bei vaikams ir įvaikiams turėtų būti nustatyta teisė į valstybines našlių ir našlaičių pensijas. 7.

7. Keičiamo įstatymo 9

straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Mirusio (paskelbto mirusiu) antrojo laipsnio valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gavėjo našlei (našliui) valstybinė našlių pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygų.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad

„<...> siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją mirus motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau

  • daugiavaikiai motina arba tėvas), kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Valstybinė našlių pensija būtų skiriama tik tais atvejais, kai kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka sąlygų skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms“.

Įstatymo projekte nėra apibrėžta kokių sąlygų turi neatitikti daugiavaikis motina arba tėvas, tačiau galima preziumuoti, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurie:

1) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką; 2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); 3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad „Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms“ nepriimtinas, nes, visų pirma, valstybinė pensija skiriama ne šeimai, o asmeniui, antra, siekis užtikrinti valstybės įvertinimą minėtoms asmenų grupėms reikštų, kad minėtos veikos yra ne tik toleruojamos, bet ir skatinamos, todėl siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės negalimas. 8. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „įsiteisėjus teismo nuosprendžiui“ reikėtų įrašyti formuluotę

„įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui“, o vietoj formuluotės
„įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui“ reikėtų įrašyti formuluotę „įsiteisėjus

išteisinamajam teismo nuosprendžiui“. 9. Pastebėtina, kad įstatymo tekste vartojama daug blanketinių normų, kurios apsunkina įstatymo tekstą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pagal kurį teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytina įstatymo tekste, kur įmanoma, atsisakyti nuorodų į įstatymo straipsnius, jų dalis ar punktus, o vietoj to naudoti pilnas formuluotes, pvz., 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir kt. 10. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d. yra reali. Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai pasirengti jo taikymui ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2024-06-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO

NR. I-730 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-19 Nr. XIVP-3906(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodų į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą, Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, nes šiuose įstatymuose apibrėžtos sąvokos keičiamame įstatyme nevartojamos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės našlaičių pensijos perskaičiavimo taisyklę tais atvejais, kai po šios pensijos paskyrimo kreipiasi kitas (-i) našlaitis (-iai) ir dėl to mažėja pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, kartu turėtų būti nustatyta valstybinės našlaičių pensijos perskaičiavimo taisyklė ir tuomet, kai po šios pensijos paskyrimo kreipiasi našlys dėl valstybinės našlių pensijos skyrimo. 3. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies formuluotę „gavus duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad tam tikros valstybinės pensijos gavėjas yra praradęs teisę į valstybinę pensiją“, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies formuluotę „duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų sąlygų mokėti tam tikrą valstybinę pensiją“. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje vietoj datos „2011 m. sausio 1 d.“ reikėtų įrašyti datą „2010 m. gruodžio 31 d.“ 5.

Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data nei 2024 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalį Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Taigi nustatant nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą būtų nepaisoma Konstitucijoje nustatyto termino, per kurį Respublikos Prezidentas turi įvykdyti savo įgaliojimus pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą arba motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2024-06-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3906

2024-06-14 Nr. 103-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija

Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Aušra Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Barauskaitė – Pensijų grupės patarėja, Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Martynas Šiurkus – viceministras; Finansų ministerijos atstovai: Daiva Kamarauskienė – Biudžeto departamento direktorė, Ramutė Petrošė – Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė; Kęstutis Čereška – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.

1. Įstatymo projekto 1

straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau

  • keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas nustato mokslininkų valstybinių pensijų, skiriamų pagal Lietuvos

Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, dydžio matą. Darytina išvada, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., bus įtvirtintas kaip nuolat galiojantis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas priima šį laikinąjį įstatymą atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, ir laikydamas, kad iki šios sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Pažymėtina, kad Lietuvoje priimti Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo ir kiti įstatymai, kurie sudarė visas teisines ir ekonomines prielaidas mokslininkų ir kitų asmenų papildomam pensiniam aprūpinimui, todėl tolesnis įtvirtinimas teisinio reguliavimo, kuris buvo nustatytas kaip laikinas, neatitinka įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto pokyčio, įvardijamo kaip valstybinių pensijų sistemos reforma. Jeigu aptariamas teisinis reguliavimas nebūtų keičiamas, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, mokslininkų valstybinių pensijų dydžio matas bei kitos su mokslininkų valstybinėmis pensijomis susijusios nuostatos turėtų būti dėstomos Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme. Nepritarti. Projektu pateiktais siūlymais nesiūloma nei plėsti, nei mažinti šiuo metu egzistuojančių valstybinių pensijų rūšių, įskaitant ir mokslininkų valstybines pensijas.

Projektu išlaikomas dabartinis status quo, kai eilės valstybinių pensijų mato vienetas - valstybinių pensijų bazinis dydis – nustatomas Valstybinių pensijų įstatyme, o mokslininkų valstybinių pensijų apskaičiavimo tvarka nustatoma specialiajame įstatyme. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, antruoju pertvarkos etapu Seimui Vyriausybė pateiks unifikuotą Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektą, kuriuo bus peržiūrimos ir mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)31

2. Keičiamo įstatymo 3

straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – asmeniui gali būti mokama viena iš šių nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena iš valstybinių pensijų (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytus atvejus)(čia ir toliau – išskirta mūsų). Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, tekstą reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, kaip paaiškinantį, o formuluoti kaip išimtį. Antra, taisyklė „išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje <...> numatytą atvejį“ nevisiškai suprantama. Jeigu ši išimtis nustato teisę gauti kelias valstybines pensijas, tokią taisyklę reikėtų aiškiai nustatyti. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį tikslinti ir išdėstyti taip: „1.

Asmeniui, turinčiam Tteisę gauti kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui , jo paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai šis asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – tada šiam asmeniui gali būti mokama viena iš šių nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena iš valstybinių pensijų, (išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 4 5 dalies 2 punkte nustatytus atvejus). 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)31

3. Keičiamo įstatymo 3

straipsnio 1 dalyje teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punktą tikslintina, nes keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis punktų neturi. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)33 4.

Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinės pensijos, indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis bei šios pensijos (pareigūnų ir karių valstybinės pensijos – kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), indeksuotos pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4–7 dalis, dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtų šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų, socialinio draudimo pensijų ir vienišo asmens išmokos bendra suma vienam asmeniui negali viršyti Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeito ketvirčio, buvusio prieš tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinė pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), mokslininkų valstybinė pensija, šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Šių nuostatų tolesnio galiojimo įtvirtinimas svarstytinas. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo pensijos yra paremtos draudimo principu, jų dydis nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į asmens mokėtas įmokas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių, teisėjų ir mokslininkų) yra skiriamos už tam tikrus nuopelnus ar patirtas skriaudas, svarstytina, ar įstatymo projekte siūloma taisyklė, pagal kurią pastarųjų pensijų dydis būtų saistomas iš esmės skirtingais pagrindais skiriamų pensijų sumos dydžiu, yra pagrįsta ir socialiai teisinga.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog

„Antrame pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto pertvarkos etape

<...> Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžių matų nebūtų siūloma keisti, nes šios išmokos yra skiriamos už tarnybą einant atitinkamas pareigas ir turi profesinių pensijų bruožų.“ Pažymėtina, kad mokslininkų valstybinės pensijos taip pat turi profesinių pensijų bruožų, nes jos skiriamos už laiką einant tam tikras pareigas ir mokamos su sąlyga, kad asmuo neina pareigų, už kurių ėjimą paskirta valstybinė pensija. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų, karių, teisėjų ir mokslininkų valstybinės pensijos yra skiriamos už laiką, už kurį yra skaičiuojamos ir skiriamos valstybinio socialinio draudimo pensijos, todėl nurodytos valstybinės pensijos laikytinos kaip antra išmoka už ta patį laiką. Toks teisinis reguliavimas nedera su dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principu.

Svarstant šios dalies nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinių pensijų maksimalaus dydžio ribojimas šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžiu taip pat diskutuotinas, nes toks ribojimas niveliuoja pensijų dydžio skirtumus tarp asmenų, kurie įgijo teisę į skirtingo dydžio socialinio draudimo ir valstybines pensijas eidami skirtingai apmokamas ar pagal hierarchiją skirtingas pareigas, tačiau už tuos skirtumus nebūtų kompensuota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustatant valstybinių pensijų dydžius turėtų būti vadovaujamasi konstituciniais teisinės valstybės, socialinės darnos imperatyvais, draudimu teikti privilegijas dėl socialinės padėties, kurie leistų nustatyti adekvačius valstybinių pensijų dydžius ir išvengti pensinių išmokų dydžių ribojimo niveliuojant ar paneigiat įgytas teises. Svarstant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei nuo socialinio draudimo, nei nuo valstybinių pensijų nėra atskaitomi gyventojų pajamų mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos, todėl šių išmokų dydžio ribojimas vertinant bruto darbo užmokesčio dydį diskutuotinas. Nepritarti. Pirma, projektu nesiūloma nustatyti naujos valstybinių pensijų dydžio ribojimo taisyklės – tokia yra nustatyta ir galiojančiame Valstybinių pensijų įstatyme. Antra, teikiamas siūlymas turėtų būti vertinamas visos valstybinių pensijų pertvarkos kontekste, nes jis yra taikomas ne tik valstybinėms pensijoms, kurios skiriamos pagal Valstybinių pensijų įstatymą, bet ir pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms. Be to, pagal siūlymą turėtų būti pereinama prie individualaus asmens ne tik gaunamų pensijų dydžio vertinimo, bet ir pvz., jo gauto darbo užmokesčio neto dydžio vertinimo. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12) 5, 17,233 5.

Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vienintelei asmenų grupei – asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, teisė į valstybinę pensiją nebūtų siejama su Lietuvos Respublikos pilietybe. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius. Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas siekiant gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją arba Lietuvos nacionalinę literatūros, meno ir architektūros premiją, nėra įtvirtintas nei Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 83 „Dėl valstybės kultūros ir meno premijų“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma nesieti teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija.“ Pažymėtina, kad su įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais argumentais negalima sutikti, nes apdovanojimas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionaline literatūros, meno ir architektūros premija yra asmens pasiekimų tam tikroje srityje ir jo nuopelnų įvertinimas, už šiuos pasiekimus ir nuopelnus išmokama premija. Tuo tarpu valstybinė pensija skiriama premijos laureato papildomai socialinei apsaugai užtikrinti, todėl teisė į valstybinę pensiją, kuri mokama iš valstybės biudžeto lėšų, neatsiejama nuo reikalavimo būti Lietuvos Respublikos piliečiu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies

2 punktą, premijos laureatas teisę į valstybinę pensiją įgytų ne tik sukakęs

senatvės pensijos amžių, bet ir pripažintas netekusiu 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiu 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidu), todėl neaišku, pagal kurios valstybės įstatymus būtų nustatomi šie faktai. Pritarti. Siūlome tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims:,

1) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1, 3–4 punktuose ir 2 dalyje, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti netekusiais 60 ir ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir ar daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais);

2) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu jie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais). Kartu atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą tikslintinos ir nuostatos dėl teisės į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, nustatant, kad viena iš sąlygų skirti šią pensiją yra Lietuvos Respublikos pilietybė. Siūlome tikslinti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir sukakęs senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 60 procentų ir ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60 procentų ir ar daugiau darbingumo).“ Siūlome patikslinti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, išskyrus nurodytus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 16 straipsnyje, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jiems paskirtų paskirtos pirmojo ir ar antrojo laipsniųo valstybiniės pensijųos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos nukentėjusiųjų asmenų valstybiniųės pensijųos, nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, pirmos dienos.“ 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)5

6. Įvertinus keičiamo įstatymo

nuostatas ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybinių pensijų klausimais galima preziumuoti, kad keičiamame įstatyme konstitucinė doktrina dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo nėra įgyvendinta.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „vien tai, kad asmuo yra našlys (našlė) asmens, priklausiusio tam tikrą socialinį statusą turinčių asmenų grupei, kurios išskyrimas objektyviai pateisinamas, ir dėl šio statuso įgijusio teisę gauti socialinę paramą (pensiją), savaime nėra pagrindas objektyviai pateisinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė tokiam našliui

(našlei) gauti iš esmės kitokią socialinę paramą (pensiją) našlystės atveju, nei ji užtikrinama kitų asmenų našliams (našlėms); vien mirusio asmens turėtas socialinis statusas savaime nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas užtikrinti jo našliui (našlei) daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms). Nustatydamas skirtingus našlystės atveju teikiamos socialinės paramos dydžius įstatymų leidėjas turi paisyti valstybės ir visuomenės išgalių ir nepažeisti konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo, socialinės darnos imperatyvų. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną svarstytina, ar asmenų, kuriems skiriama vadinamoji

„nuopelnų“ valstybinė pensija (nurodytų, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 5

straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose) sutuoktiniams bei vaikams ir įvaikiams turėtų būti nustatyta teisė į valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Nepritarti. Projekto 3 straipsnio 2 d. 1 punktas nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu mokama arba pareigūnų ir karių valstybinė našlių pensija, arba valstybinė našlių pensija, arba socialinio draudimo našlių pensija. Projekto 3 straipsnio 2 d.

Projekto 3 straipsnio 2 d. 2 punktas nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir socialinio draudimo našlaičių pensiją (už tą patį mirusį tėvą), jo pasirinkimu mokama arba pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, arba valstybinė našlaičių pensija, arba nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, arba socialinio draudimo našlaičių pensija. Už mirusįjį pirmojo laipsnio pensijos gavėją našliui (našlei) galėtų būti skiriama 57,88 eur dydžio valstybinė našlių pensija, už mirusįjį antrojo laipsnio pensijos gavėją našliui

(našlei) galėtų būti skiriama 28,94 eur dydžio valstybinė našlių pensija. Atitinkamai, našlaičiai įgytų teisę gauti 86,82 eur dydžio valstybinę našlaičių pensiją už mirusįjį pirmojo laipsnio pensijos gavėją ir 43,41 eur dydžio valstybinę našlaičių pensiją už mirusįjį pirmojo laipsnio pensijos gavėją. Šiuo metu socialinio draudimo našlių pensija yra našlių pensijos bazinio dydžio (38,23 eur), o socialinio draudimo našlaičių pensija – 50 proc. mirusiajam priklausiusios ar galėjusios priklausyti socialinio draudimo senatvės ar negalios pensijos. Sodros duomenimis, 2024 m. vidutinė socialinio draudimo našlaičių pensija buvo 222,59 eur. Kadangi valstybinė našlaičių ir našlių pensija mokama ne kartu su socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija, o vietoj jos, Projektu nesiūloma valstybinių pensijų gavėjų našliams (našlėms) užtikrinti daug didesnio dydžio socialinę paramą, nei užtikrinama kitiems našliams (našlėms). 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)92 7.

Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Mirusio (paskelbto mirusiu) antrojo laipsnio valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gavėjo našlei (našliui) valstybinė našlių pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygų.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai motina arba tėvas), kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų, jeigu jis atitinka nustatytas antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygas. Valstybinė našlių pensija būtų skiriama tik tais atvejais, kai kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka sąlygų skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms“.

Įstatymo projekte nėra apibrėžta kokių sąlygų turi neatitikti daugiavaikis motina arba tėvas, tačiau galima preziumuoti, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurie: 1) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką; 2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); 3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad „Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins valstybės įvertinimo tęstinumą daugiavaikėms šeimoms“ nepriimtinas, nes, visų pirma, valstybinė pensija skiriama ne šeimai, o asmeniui, antra, siekis užtikrinti valstybės įvertinimą minėtoms asmenų grupėms reikštų, kad minėtos veikos yra ne tik toleruojamos, bet ir skatinamos, todėl siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės negalimas. Pritarti iš dalies. Siūlome patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mirusio (paskelbto mirusiu) antrojo laipsnio valstybinės

pensijos, nurodytos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gavėjo našlei (našliui) valstybinė našlių pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jeigu kitas iš daugiavaikių tėvų neatitinka antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui sąlygų.

Valstybinė našlių pensija už mirusį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją, kuriam ši pensija buvo paskirta kaip motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiam (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ar daugiau vaikų (įvaikių), neskiriama ir nemokama, jei našlė (-ys) turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui ir atitinka šios pensijos skyrimo sąlygas. „ Įstatymo projektu nėra keičiamos galiojančios antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygos motinai

(įmotei) arba tėvui (įtėviui), išauginusiam (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau – daugiavaikiai tėvai). Daugiavaikiams tėvams negalėtų būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija esant bent vienai projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei, iš jų ir šioje pastaboje visais nurodytais atvejais (pvz, jei dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką; ir kt.). Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti taisyklę, kad valstybinė našlių pensija už mirusį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją, kuriam ši pensija buvo paskirta kaip daugiavaikiui tėvui, nebūtų skiriama, jeigu našlė (našlys) turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams motinai arba tėvui ir atitinka sąlygas šiai pensijai skirti.

Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją kitam iš daugiavaikių tėvų, mirus antrojo laipsnio valstybinė pensijos gavėjui, kuriam ši pensija buvo paskirta kaip daugiavaikiui tėvui, projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata siekiama, kad tokiu atveju negalėtų būti skiriama ir antrojo laipsnio valstybinė pensija ir valstybinė našlių pensija. Už mirusįjį antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją našliui (našlei) galėtų būti skiriama 28,94 eur dydžio valstybinė našlių pensija. Šiuo metu socialinio draudimo našlių pensija sudaro 38,23 eur (tokio paties dydžio ir vienišo asmens išmoka). Valstybinė našlių pensija nėra mokama kartu su socialinio draudimo našlių pensija. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)201

8. Keičiamo įstatymo 20

straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „įsiteisėjus teismo nuosprendžiui“ reikėtų įrašyti formuluotę „įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui“, o vietoj formuluotės „įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui“ reikėtų įrašyti formuluotę „įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui“. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 20 str.

1 dalies nuostata “Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurio vaikas (įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.“ būtų taikoma visais atvejais, o ne tik įsigaliojus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, t. y. pensijas skirianti ir mokanti įstaiga turėtų priimti atitinkamą sprendimą (skirti arba neskirti valstybinę pensiją) įvertinusi, koks įsigaliojo teismo nuosprendis: apkaltinamasis ar išteisinamasis. Todėl siūlome patikslinti projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, Už nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims nuteistiems už nusikaltimų padarymą, kol išnyksta ar panaikinamas jų teistumas išnyks ar bus panaikintas (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio

2 dalyje), pirmojo ir antrojo

laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos neskiriamos. Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurio vaikas (įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos už visą laikotarpį nuo teisės į atitinkamą tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos.“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)

9. Pastebėtina, kad įstatymo

tekste vartojama daug blanketinių normų, kurios apsunkina įstatymo tekstą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pagal kurį teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytina įstatymo tekste, kur įmanoma, atsisakyti nuorodų į įstatymo straipsnius, jų dalis ar punktus, o vietoj to naudoti pilnas formuluotes, pvz., 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir kt. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-06-12)

10. Atsižvelgiant į

Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d. yra reali.

Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai pasirengti jo taikymui ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įvertinta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau ruošiasi projekto įgyvendinimui ir rengia būtiną programinę įrangą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir pasiruošusi juos teikti derinti, kai tik Projektas bus priimtas Seimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas:

1) pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 2) šį projektą sujungti su Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. VIII-789 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-187 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIVP-3906(2). 7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2024-06-143

13 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad teikimus ir prašymus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai (toliau – Komisija) teikiančios institucijos ir įstaigos gali būti jau pradėjusios procedūras pagal asmenų prašymus skirti pirmojo arba antrojo laipsnių valstybines pensijas, tačiau teikimų dėl šių pensijų skyrimo Komisijai nespės pateikti iki Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (t. y. teikimai tikėtinai bus gaunami ir po įstatymo įsigaliojimo), taip pat ir Komisija dėl dalies teikimų nespės priimti sprendimų, o nuo liepos 1 d. šių pensijų skyrimą perims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos), taip pat ir į tai, kad pagal projektu teikiamus siūlymus, atsiras galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių ir ne anksčiau kaip nuo 2024 m. liepos 1 d., o pagal dabar galiojančią tvarką, šios pensijos skiriamos tik nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas sprendimas, pirmos dienos (tokiu būdu gali susiklostyti situacijos, kai vien dėl to, kad asmenys kreipėsi į skirtingus subjektus dėl pensijos skyrimo kelių dienų skirtumu, nors jų teisės į pensijas įgijimo data sutaptų, tačiau pensijos būtų paskirtos nuo skirtingų datų), siūlytina tikslinti Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalį, numatant, kad ne Komisija ar Vyriausybė priimtų atitinkamus sprendimus dėl tokių teikimų ar prašymų, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokius gautus teikimus persiųstų Fondo administravimo įstaigoms, kurios ir priimtų sprendimus. Pasiūlymas:

Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: “13.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – komisija) sprendimus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo, taip pat dėl teikimų skirti Vyriausybei pirmojo laipsnio valstybines pensijas pagal valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų pagal Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo, teikimus, gautus iki 2024 m. birželio 30 d., priima pagal Valstybinių pensijų įstatyme ir Vyriausybės patvirtintuose Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytą tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė sprendimus dėl pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo pagal komisijos teikimus, taip pat komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos pirmininko pavaduotojas sprendimus dėl valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo priima pagal Valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytą tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam įstatymui:

1) teikimus ir prašymus skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas ir antrojo laipsnio valstybines pensijas, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) pagal Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių Komisija nėra priėmusi sprendimų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija perduoda nagrinėti Fondo administravimo įstaigoms.

Sprendimus dėl pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo Fondo administravimo įstaigos priima vadovaudamosi teikiančių valstybės institucijų ir įstaigų teikimais ir prašymais su kartu pridėtais dokumentais, kurie reikalingi skiriant atitinkamą pensiją ir kuriuos buvo būtina pateikti Komisijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nurodytu atveju, pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos nuo dienos, kai teisę į atitinkamą valstybinę pensiją turintys asmenys atitinka visas šio įstatymo nustatytas atitinkamos valstybinės pensijos skyrimo sąlygas, bet ne anksčiau kaip nuo 2024 m. liepos 1 d. 2) prašymus skirti valstybines našlių ir našlaičių pensijas, dėl kurių Komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas Komisijos pirmininko pavaduotojas nėra priėmę sprendimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija grąžina Fondo administravimo įstaigoms. Sprendimus dėl šių valstybinių našlių ir našlaičių pensijų skyrimo Fondo administravimo įstaigos priima vadovaudamosi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, jeigu asmuo dėl šioje dalyje nurodytų valstybinių pensijų kreipiasi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė. 10.

10. Komiteto narių atskiroji

nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro vedėja Ieva Kuodienė