Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 23 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Atstovus į partnerių grupę deleguoja Regioninės kultūros tarybos, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.“
2Pakeisti 23 straipsnio 14 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) partnerių grupėje būtų atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, kultūros, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Interesų grupei partnerių grupėje gali būti neatstovaujama tik tuo atveju, kai į partnerių grupę nedeleguojamas šiai interesų grupei atstovaujantis kandidatas;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. birželio mėn. priėmė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymą, kuriuo siekiama sukurti naują, efektyvią regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką. Šiuo įstatymu nustatytas regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje, o regioninės politikos tikslo įgyvendinimo 3-iasis uždavinys numato būtinybę mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose. Regioninės plėtros įstatymas neidentifikuoja kultūros prieinamumo, kultūrinės atskirties apimties skirtumų tarp regionų ir pačiuose regionuose, nekelia tikslo šiuos skirtumus mažinti ar panaikinti. Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į naujausių kultūros srities tyrimų (pvz., Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis 2023, Savivaldybių kultūros indeksas 2022, abiejų užsakovas – Lietuvos kultūros taryba; Kokybinis kultūros centrų tyrimas 2022 m., užsakovas – LR Kultūros ministerija) duomenis, išvadas ir rekomendacijas, Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose raidą. Minėti tyrimai aiškiai indikuoja, kad nepalankiame kultūriniame kontekste esančių gyventojų kultūrinis aktyvumas nedidėja arba mažėja, taip pat, kad geografinis pasiekiamumas kaip kliūtis įsilieti į kultūrinį gyvenimą yra dažnas atokesnių nuo regioninių centrų, mažų miestelių ir kaimų gyventojų ribojimas aktyviau dalyvauti kultūroje. Siekiant kurti aktyvią, bendruomenišką pilietinę visuomenę, siektina skatinti gyvą dalyvavimą įvairiose kultūros formose.
Tyrimai taip pat indikuoja nepakankamą Regioninių kultūros tarybų ir Regioninių plėtros tarybų bendradarbiavimą, kultūros srities atstovavimą regioninėje politikoje. Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654 numato kultūros horizontalumo principo taikymą regionų plėtros srityje pažymint, kad Lietuvos regionai pasižymi savita kultūros įvairove, kurios išsaugojimas ir puoselėjimas skatina tolygią ir tvarią kultūros plėtrą visoje valstybės teritorijoje. Šiuo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad regioninė politika Lietuvoje yra nukreipta kultūros prieinamumo kliūtims, kultūrinės atskirties mažinimui. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupę būtų įtraukti atitinkamo regiono Regioninės kultūros tarybos atstovai (delegavimo būdu). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nustatyta, kad regioninė politika nukreipta mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose. Taip pat nustatyta, kad atstovus į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupes deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad regioninė politika nukreipta mažinti ir kultūrinės atskirties skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.
Taip pat siūloma nustatyti, kad atstovus į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupes deleguoja ir atitinkamo regiono Regioninės kultūros tarybos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant Įstatymo projektą reikės atnaujinti regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupių sudėtį. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nėra. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: regioninė politika, kultūra, kultūros politika, regioninė kultūros politika, regioninės kultūros tarybos. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-06-10 Nr. XIVP-3903 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio
Respublikos regioninės plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad atstovus į partnerių grupę, be jau nurodytų subjektų, deleguoja Regioninės kultūros taryba. Atsižvelgiant į keičiamos dalies normų kontekstą, siūlome Regionų kultūros tarybą įrašyti, pavyzdžiui, po teksto „Lietuvos Respublikos trišalę tarybą“, antraip, pagal siūlomą pakeitimo formuluotę, Regioninės kultūros tarybos deleguojamus asmenis turės atrinkti Lietuvos Respublikos trišalė taryba Darbo kodekso nustatyta tvarka. 2. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, atsižvelgiant į siūlomą keičiamo įstatymo 23 straipsnio 13 dalies pakeitimą ir į tai, kad partnerių grupėje deleguoti asmenys atstovauja partneriams (žiūr.: šio straipsnio 15, 16, 17 dalis), reikėtų atitinkamai papildyti šio straipsnio 10 dalį ir 14 dalies 1punktą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
PROJEKTO NR. xivp-3903 2024-09-25
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio
subjektų, deleguoja Regioninės kultūros taryba. Atsižvelgiant į keičiamos dalies normų kontekstą, siūlome Regionų kultūros tarybą įrašyti, pavyzdžiui, po teksto „Lietuvos Respublikos trišalę tarybą“, antraip, pagal siūlomą pakeitimo formuluotę, Regioninės kultūros tarybos deleguojamus asmenis turės atrinkti Lietuvos Respublikos trišalė taryba Darbo kodekso nustatyta tvarka. Pritarti 2.
2Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo,
atsižvelgiant į siūlomą keičiamo įstatymo 23 straipsnio 13 dalies pakeitimą ir į tai, kad partnerių grupėje deleguoti asmenys atstovauja partneriams
straipsnio 10 dalį ir 14 dalies 1 punktą. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3903 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vidaus reikalų ministerija 2024-07-19 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3903 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalis, nustatant, kad atstovus į regiono plėtros tarybos kolegijos patariamąją partnerių grupę (toliau – Partnerių grupė), be jau nurodytų subjektų, deleguoja ir regioninė kultūros taryba ir kad Partnerių grupėje turi būti atstovaujama kultūros, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Pagal dabartinį reglamentavimą atstovus į Partnerių grupę deleguoja darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą), Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba.
Partnerių grupėje atstovaujama kiekvienai iš šių interesų grupių: verslo organizacijų interesų grupei, profesinių sąjungų organizacijų interesų grupei, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų interesų grupei. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nebūtų tinkamas, siekiant spręsti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas problemas, nes:
grupės institutas įtvirtintas, siekiant užtikrinti, kad į regionų plėtros tarybų kolegijų, kurios sudarytos iš savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų savivaldybių tarybų narių, sprendimų rengimą būtų įtraukiami nuo nacionalinės ir vietos valdžios institucijų nepriklausomi ekonominiai ir socialiniai partneriai (darbdavių ir darbuotojų organizacijos, verslo asociacijos) bei pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai (nevyriausybinės organizacijos). Regioninių kultūros tarybų sudėtis, narių teisės, pareigos ir darbo organizavimo klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintame Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos apraše[¹] (toliau – Aprašas). Pagal Aprašą regioninės kultūros tarybos yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų – apskričių pagrindu sudaryti kolegialūs organai, atliekantys apskričių kultūros ir meno ekspertų funkcijas (teikiantys rekomendacijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetų, vertinantys paraiškas dėl kultūros srities projektų finansavimo ir teikiantys rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl finansavimo projektams skyrimo).
Regioninė kultūros taryba yra sudaroma iš kiekvienos apskritį sudarančios savivaldybės tarybos pasiūlytų atstovų (kiekviena savivaldybės taryba siūlo po vieną atstovą) ir Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) pasiūlytų atstovų, kuriuos LKT atrenka Apraše nustatyta tvarka konkurso būdu. LKT į Šiaulių apskrities regioninę kultūros tarybą siūlo 4 ekspertus, į Kauno, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrities regioninę kultūros tarybą – po 3 ekspertus; į Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių apskrities regioninę kultūros tarybą – po 2 ekspertus. Taigi regioninės kultūros tarybos pagal savo sudėtį ir funkcijų pobūdį nėra priskirtinos nei ekonominiams ir socialiniams partneriams, nei pilietinei visuomenei atstovaujantiems subjektams. 2. Remiantis Aprašu, didžiąją dalį kiekvienos regioninės kultūros tarybos narių sudaro atitinkamos apskrities savivaldybių tarybų pasiūlyti atstovai (pvz., Šiaulių apskrities regioninėje kultūros taryboje iš 10 narių yra 6 Šiaulių regiono savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojai, deleguoti Šiaulių regiono savivaldybių tarybų). Atsižvelgiant į Apraše nustatytą regioninės kultūros tarybos sprendimų priėmimo tvarką, tikėtina, kad regioninė kultūros taryba į Partnerių grupę deleguos savivaldybės tarybos pasiūlytą (-us) regioninės kultūros tarybos narį (-ius), t. y. savivaldybės institucijos, įstaigos darbuotoją (-us) (atstovą (-us).
Svarbu pažymėti, kad apskrities savivaldybių institucijų, įstaigų (įskaitant kultūros srities) interesai jau yra atstovaujami regiono plėtros tarybos kolegijoje per atitinkamų savivaldybių merus ir savivaldybių tarybų narius. Pagal Regioninės plėtros įstatymo 14 straipsnį savivaldybių tarybos ir vykdomosios institucijos teikia regionų plėtros taryboms pasiūlymus dėl regiono plėtros plano, jo keitimo ir pan. Todėl regioninės kultūros tarybos narių, kuriuos į šią tarybą delegavo savivaldybių tarybos, įtraukimas į Partnerių grupę būtų, Vidaus reikalų ministerijos nuomone, perteklinis. Be to, efektyviai partnerystei būtina, kad partneriai būtų nepriklausomi nuo regiono plėtros tarybos kolegijos, jos narių ir atstovautų partnerį deleguojančios organizacijos kompetencijos sritį ir interesus. Regioninių kultūros tarybų narių, kuriuos į šią tarybą pasiūlė savivaldybės taryba, atstovavimo Partnerių grupėje atveju to užtikrinti nebūtų įmanoma, nes jie yra deleguojami ir (ar) yra tiesiogiai pavaldūs regionų plėtros tarybos kolegijoje atstovaujamoms savivaldybėms (dirba savivaldybių administracijose, jų įsteigtose ir išlaikomose įstaigose). Taip pat, nustačius Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kiltų rizika susidurti su situacija, kai tam tikros savivaldybės būtų atstovaujamos ir regiono plėtros tarybos kolegijoje, ir jai patariančioje Partnerių grupėje, o kitos savivaldybės tokios galimybės neturėtų. 3.
regioninių kultūros tarybų personalinės sudėties[2] ir LKT viešai skelbiamos informacijos apie regioninių kultūros tarybų narių delegavimą[3] matyti, kad daugelio regioninių kultūros tarybų narių, kuriuos yra pasiūliusi LKT, darbovietės yra ne tos apskrities, kurios regioninės kultūros tarybos nariu asmuo yra, teritorijoje, pvz., LKT yra delegavusi į Tauragės apskrities regioninės kultūros tarybos narius Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus darbuotojus; į Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos narius
Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Panevėžio miesto dailės galerijos darbuotojus. Taigi, nustačius Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kiltų rizika, kad į Partnerių grupę būtų deleguojami kitame regione veikiantys, todėl mažiau su regiono, į kurio Partnerių grupę deleguojami, savivaldybių situacija susipažinę asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija, siekdama didinti regionų plėtros tarybų ir Partnerių grupių bendradarbiavimo veiksmingumą, 2023 m. vykdė šiuo klausimu konsultacijas su Partnerių grupių ir regionų plėtros tarybų atstovais (apklausas, interviu, apskritojo stalo diskusijas), per kurias išsiaiškinta, kad viena iš veiksmingo regiono plėtros tarybos ir Partnerių grupės bendradarbiavimo sąlygų – užtikrinimas, kad Partnerių grupės nariai gerai žino visų regiono savivaldybių situaciją. 4. Pagal esamą teisinį reguliavimą Partnerių grupėje pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų grupė (t. y.
Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos deleguoti nevyriausybinių organizacijų atstovai) apima įvairiose srityse veikiančias nevyriausybines organizacijas (kultūros, švietimo, socialinės įtraukties, žmogaus teisių, aplinkosaugos ir kt.), kultūros srities įmonės ir darbuotojai priklauso darbdavių bei profesinių sąjungų organizacijoms, deleguojančioms atstovus į Partnerių grupę. Taigi esamas reglamentavimas leidžia kultūros srities atstovams dalyvauti Partnerių grupės veikloje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitoms sritims ir jų interesams atstovaujantiems partneriams. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas, Vidaus reikalų ministerijos nuomone, iš esmės sukurtų papildomą kvotą kultūros srities interesams atstovaujantiems subjektams, kai kitiems svarbiems regionų plėtrai interesams (pvz., asmenų su negalia) atstovaujantys partneriai atstovus turėtų deleguoti bendra tvarka. Pritarti iš dalies Pritartina pastaboms dėl Regioninių kultūros tarybų atstovų Partnerių grupėje nepriklausomumo, jų delegavimo ir interesų atstovavimo. Siūlytina parengti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimus, atitinkamai įtvirtinant Regioninių kultūros tarybų sudarymo principus, veiklos apimtis ir pan. Nepritartina kitoms pastaboms, kadangi šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad regioninė politika Lietuvoje būtų nukreipta kultūros prieinamumo kliūtims, kultūrinės atskirties mažinimui, t. y. siekiama, kad į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupę būtų įtraukti ir „kultūriniai partneriai“ – Regioninės kultūros tarybos atstovai. Regioninės kultūros tarybos atstovai – regionų kultūros ir meno ekspertai, teikiantys rekomendacijas dėl tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetų – Partnerių grupėje, būtų įtraukiami į regionų plėtros tarybų kolegijų sprendimų rengimą ir vykdytų patariamąją funkciją.
įstatyme įtvirtintas kultūros politikos horizontalumo principas, kurio esmė, kad kultūros politika yra tiesiogiai susijusi su kitomis valstybės politikos sritimis, todėl sprendimai susijusiose valstybės politikos srityse priimami įvertinus su jais susijusius kultūros veiksnius ir kultūros politikos sprendimus. Minėtame įstatyme įtvirtintas kultūros horizontalumo principo taikymas regionų plėtros srityje numato, kad Lietuvos regionai pasižymi savita kultūros įvairove, kurios išsaugojimas ir puoselėjimas skatina tolygią ir tvarią kultūros plėtrą visoje valstybės teritorijoje. Pažymėtina, kad šiuo metu Regioninės plėtros įstatyme (3 str. 2 d. 3 p.) nustatytas Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždavinys apima tik socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir pačiuose regionuose mažinimą. Siekiant įstatymo projekto tikslų būtų tikslinga papildyti Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždavinius ir kultūrinės atskirties mažinimu. 2. Etninės kultūros globos taryba
1 Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ekspertai ne kartą yra svarstę, kad Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme labai trūksta dėmesio kultūrai. Esame dėkingi Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui, kad buvo atkreiptas dėmesys į šią problemą ir parengtas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr.
VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama nustatyti, kad regioninė politika Lietuvoje apimtų ne tik socialinių bei ekonominių, bet ir kultūrinių problemų sprendimą, taip pat sietųsi su neseniai priimtu Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymu, numatančiu kultūros horizontalumo principo taikymą regionų plėtros srityje. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad papildant Regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 13 dalį į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupę, be jau nurodytų subjektų, būtų įtraukti atitinkamo regiono Regioninės kultūros tarybos atstovai. Matyt, turimos omenyje Lietuvos kultūros tarybos (toliau – LKT) sudaromos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu tvirtinamos apskričių regioninės kultūros tarybos, vertinančios LKT programai „Tolygi kultūrinė raida“ teikiamus projektus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžtos kitokios regioninės tarybos – veikiančios etnografiniuose regionuose kaip EKGT regioniniai padaliniai, padedantys spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione, o į šias regionines tarybas savo atstovus 4 metų kadencijai Regioninių tarybų nuostatuose nustatyta tvarka deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra.
EKGT regioninių tarybų vaidmuo sprendžiant kultūros klausimus regionuose labai svarbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje tarp kultūros politikos pagrindinių uždavinių yra nustatytas uždavinys „skatinti kultūros įvairovę, puoselėti Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) kultūrinį savitumą“. Etnografinių regionų puoselėjimo svarba įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 789 patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalyje
„Konkretizuoti sprendiniai. Lietuvos regionai 2030“. Pabrėžtina, kad įstatymu
yra įteisintos tik čia aptariamos etnografiniuose regionuose veikiančios etninės kultūros regioninės tarybos. Tuo remdamiesi siūlome papildyti Regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio 13 dalį įtraukiant į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupę ne tik atitinkamo regiono Regioninės kultūros tarybos atstovus, bet ir EKGT regioninio padalinio – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos – atstovus.
Ne visos apskritys, kuriose sudaromos regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupės, patenka tik į vieno etnografinio regiono teritoriją (kai kurios apskritys apima dviejų ar net trijų etnografinių regionų tam tikras dalis), todėl EKGT regioninių tarybų atstovus derėtų deleguoti į regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupes pagal EKGT nustatytą tvarką. Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Etninės kultūros globos tarybos regioniniai padaliniai etnografiniuose regionuose (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos), atrinkti Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka,“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„13. Atstovus į partnerių grupę deleguoja
Regioninės kultūros tarybos, darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, Darbo kodekso nustatyta tvarka atrinktos į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, Etninės kultūros globos tarybos regioniniai padaliniai etnografiniuose regionuose (Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioninės tarybos), atrinkti Etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir Nacionalinė bendruomeninių organizacijų taryba. Į partnerių grupę deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji suprantama pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3903 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų ir įstaigų pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Robertas Šarknickas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė [1] Patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-488 „Dėl Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašo patvirtinimo“. [2] Patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-889 „Dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo“. [³] Žr. interneto svetainėje https://www.ltkt.lt/nuorodą „Tolygi raida“.