Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Kultūros pasas – priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.“
2Buvusias 2 straipsnio 8–39 dalis laikyti atitinkamai 9–40 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 17¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu: „17¹ straipsnis. Kultūros pasas
1Kultūros paso paskirtis – nuosekliai ir sistemiškai ugdyti asmenų savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinti kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą. 2. Kultūros pasas įgyvendinamas vadovaujantis prieinamumo, įtraukties, savarankiškumo, atvirumo, įvairovės ir kokybės principais. 3. Kultūros paso paslaugos teikiamos:
1) asmenims, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas);
2) lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. 4. Kultūros paso administravimo, jo indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius, finansavimo tvarka nustatoma vadovaujantis kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme apibrėžti Kultūros pasą, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimo principus ir aprėptį, kitus aktualius šios priemonės įgyvendinimo aspektus, t. y. numatyti jo vietą Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaroje. Šiuo metu Kultūros paso priemonės įgyvendinimo aspektai (skirtų lėšų panaudojimo intensyvumas, pasirenkamų kultūros paso paslaugų įvairovė ir regioniškumas, pavėžėjimo sistemos taikymas) savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugų įvairovę ir/ar kokybę. Kultūros srities tyrimų (Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis 2023, užsakovas – Lietuvos kultūros taryba) duomenys ir rekomendacijos identifikuoja, jog ankstyvosios kultūrinės patirtys prisideda prie asmenų tolesnių savanorystės, pilietiškumo nuostatų formavimo. Todėl būtina plėsti Kultūros paso aprėptį nustatant, kad Kultūros paso paslaugos teikiamos taip pat ir vaikams, dalyvaujantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose. Apie tokio reglamentavimo poreikį iš esmės pasisakė ir 2023 m. birželio 8 d. Švietimo ir mokslo komiteto ir Kultūros komiteto bendru sprendimu Nr. 106-S-1/ 121-S-1 sudaryta darbo grupė bendroms švietimo ir kultūros problemoms bei jų sprendimo būdams detalizuoti (darbo grupės 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas). Atkreiptinas dėmesys, kad kultūros paso plėtros būtinybę taip pat numato 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 72.5 punktas. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kultūros paso priemonės įgyvendinimas šiuo metu reglamentuojamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme siūloma apibrėžti Kultūros pasą, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimo principus ir aprėptį, kitus aktualius šios priemonės įgyvendinimo aspektus. Siūloma nustatyti, kad kultūros paso paslaugos teikiamos ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams. Taip pat siūloma, kad kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarka būtų reglamentuojama kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki
ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas
„Dėl kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos kultūros
ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas
„Dėl kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, jų šaltiniai priklausys nuo šio Aiškinamojo rašto 12 punkte numatytais teisės aktais nustatytų aplinkybių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: kultūra, švietimas, kultūros pasas, kultūrinė edukacija, kultūrinis ugdymas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-06-06 Nr. XIVP-3900 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama Švietimo įstatyme apibrėžti kultūros pasą, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimo principus ir aprėptį, kitus aktualius šios priemonės įgyvendinimo aspektus. Tačiau pažymėtina, kad nei iš projekto 1 straipsniu keičiamoje 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos šios sąvokos apibrėžties, nei iš projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 17¹ straipsnyje nustatytų kultūros paso įgyvendinimo nuostatų, nėra aiški paties kultūros paso kaip priemonės kultūros patirčiai plėsti esmė bei šios priemonės turinys. Kitaip sakant nėra aišku, ar kultūros pasas yra kažkokios formos dokumentas, ar tiesiog konkrečiam asmeniui (mokiniui) suteikiama teisė naudotis tam tikromis kultūros ir meno paslaugomis, ar vis dėlto tam tikra asmeniui (mokiniui) skiriama pinigų suma, kuri gali būti naudojama tam tikroms paslaugoms gauti. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kultūros pasas yra priemonė teikti tam tikras kultūros ir meno paslaugas, 17¹ straipsnio 3 dalyje jau nurodyta, kad kultūros pasą ir sudaro pačios paslaugos, o 17¹ straipsnio 4 dalis implikuoja, kad kultūros pasas yra pinigų suma (nes numatytas kultūros paso indeksavimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus ir Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, kurioje ne kartą konstatuota, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), siūlytina projekto nuostatas patikslinti, aiškiai atskleidžiant ir kultūros paso sampratą, ir nustatant bent principines kultūros paso įgyvendinimo (jo turinio nustatymo, paslaugų pagal kultūros pasą teikimo bei jų finansavimo) principus. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje sąvokos „kultūros pasas“ apibrėžimą siūlytina suderinti su projekto
papildyti Įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kultūros paso paslaugos teikiamos asmenims, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas); taip pat lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Tuo tarpu kultūros paso apibrėžime, kuris įtvirtinamas projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, nurodoma, kad „Kultūros pasas – priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas“. 3.
apibrėžti ir sąvokos „kultūros ir meno paslauga“, kuri vartojama keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje bei 17¹ straipsnio 1 dalyje, turinį. 4. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra nemažai dalių su novela, todėl straipsnio dalių pernumeravimas, numatytas projekto 1 straipsnio 2 dalyje, būtų netikslus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsniu pildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ne nauja 8 dalimi, o 7¹ dalimi. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnyje reikėtų atskleisti šio straipsnio 2 dalyje minimų kultūros paso įgyvendinimo principų turinį. 6. Atsižvelgiant į tai, kad lituanistinio švietimo įstaigų trumpinys yra įvestas tik įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų naudoti pilną formuluotę „Įstaigos, įmonės, organizacijos užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba“. 7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priėmus įstatymą, tinkamam jo įgyvendinimui reikės patikslinti poįstatyminius teisės aktus, todėl projekto 3 straipsnis papildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, t. y. šiame straipsnyje reikėtų nurodyti, kurios valstybės institucijos ar ministrai iki kada priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 8. Projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad šiuo metu kultūros paso priemonės įgyvendinimo aspektai (skirtų lėšų panaudojimo intensyvumas, pasirenkamų kultūros paso paslaugų įvairovė ir regioniškumas, pavėžėjimo sistemos taikymas) savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugų įvairovę ir/ar kokybę.
Tačiau nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kaip siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas padės pasiekti keliamų tikslų, t.y. sumažinti kultūros paso naudojimo netolygumus savivaldybėse. Vadovaujantis teisėkūros tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, svarstytinas projekto pagrįstumas bei reikalingumas projekto aiškinamajame rašte išdėstytų tikslų atžvilgiu. 9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka. 10. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kultūros ministerijos kompetencijas, nustatytas keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]