Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:“. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3882(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:“. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO, LIETUVOS Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO nr. ix-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į tai, kad: Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, Valstybės gynybos fondo įsteigimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto tikslas – įsteigti Valstybės gynybos fondą, kuris skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Skubų krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) pajėgumų plėtros poreikį lėmė 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje (toliau – VGT) patvirtinta ir pagal saugumo situaciją regione atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, dėl ko buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotės (tankų) įsigijimo.
Įgyvendinant divizijos steigimo projektą, be sunkiųjų vienetų ginkluotės, būtina skubos tvarka išvystyti ir diviziją įgalinančius oro gynybos pajėgumus. Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūros sukūrimo poreikį lėmė 2022 metais Madride ir 2023 metais Vilniuje vykusių NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimo rytiniame NATO regione. Taip pat priimtas VGT sprendimas dėl būtinos KAS infrastruktūros plėtros ir kitų priemonių, kad būtų skubos tvarka užtikrintos sąlygos NATO sąjungininkių pajėgas Lietuvoje padidinti iki brigados lygmens. Dėl minėtų sprendimų ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų skaičius ir reikalingos infrastruktūros sukūrimo poreikis. Atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių 2024 metų sutarimą dėl gynybos linijos stiprinimo, būtina išvystyti kontrmobilumo priemones, atitinkamai pritaikyti kelių ir tiltų infrastruktūrą bei gamtinį reljefą, įsigyti fortifikacijos priemonių (pvz., „drakono dantys“ ir pan.). Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Atsižvelgiant į prioritetus, išskiriamos tokios Valstybės gynybos fondo panaudojimo sritys kaip divizijos steigimas (etapais, pirmiausia stiprinant sunkiąja ginkluote ir įgalinant oro erdvės gynybą), Vokietijos vadovaujamos NATO brigados pajėgoms dislokuoti Lietuvoje reikalingos infrastruktūros sukūrimas, kontrmobilumo priemonių išvystymas, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinimas. Neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo, nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas nustatytais terminais (pvz., Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų ir kt.). Atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, saugumo situacija regione, tikėtina, galėtų pagerėti tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas galioja, kol bus įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Civilinė sauga yra integrali valstybės gynybos dalis. Per civilinę saugą didinamas valstybės, savivaldybių ir visuomenės atsparumas, stiprinant gebėjimus atlaikyti sukrėtimus, greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir atkurti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitus saugumo kontekstui regione ir pasaulyje, siekiant užtikrinti saugumą, konstatuojamas civilinės saugos grįžimo prie civilinės gynybos elementų poreikis. Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika.
Rengiamos bendros kariuomenės ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybos karinių ir hibridinių grėsmių temomis, numatyta plėtoti karo komendantūrų bendradarbiavimą su civilinės saugos pajėgomis, stiprinti sveikatos specialistų kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu. Parengtas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektas, kuriam įgyvendinti 2025–2030 metais papildomų lėšų poreikis sudaro beveik 150 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 25 mln. eurų kasmet. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytoms priemonėms įgyvendinti – Valstybės gynybos fondo lėšoms užtikrinti – parengti Valstybės gynybos fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno mokestis Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (5 str.), standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus.
Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatyme (38¹ str.) nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką (38² str.) apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme (12 str.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas.
Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų. Taip pat, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (12 str.), draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant apmokestinamojo vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra).
Gyventojų pajamų mokestis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nustatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 eurų ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas, fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Galimybe mokėti fiksuotą pajamų mokestį gali naudotis ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį būstą, nuomojantys gyventojai. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas, tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Šią ribą viršijanti nuomos pajamų suma apmokestinama 15 arba 20 procentų (jei viršijama 120 vidutinių darbo užmokesčių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifu, neatskaitant jokių su nuomojamo turto išlaikymu susijusių išlaidų.
Akcizai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Anglies dioksido (toliau – CO2) dedamoji Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 17 straipsnyje numatomi CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, dydžiai, kurie palaipsniui didėja nuo bendros 10 Eur/t CO2 vertės 2025 metais iki 60 Eur/t CO2 vertės 2030 metais, o 12 straipsnyje nustatytos CO2 dedamosios išimtys įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (mokančios už išmetamą CO2 kiekį per Europos Sąjungos lygiu reguliuojamą sistemą). Viešojo sektoriaus atskaitomybė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta išteklių fondo sąvoka neapima Valstybės gynybos fondo. Savivaldybių biudžetų pajamos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Kartu nustatyta, kaip apskaičiuojama ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Išimčių šiame įstatyme, atsižvelgiant į kitus įstatymus, nėra nustatyta. Valstybės skola Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyti skolinimosi valstybės vardu tikslai. Tačiau nėra nustatyti konkretūs skolinimosi sąlygų apribojimai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti:
1) Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo tikslus, šio fondo valdymą ir jo pabaigą;
2) kad Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu;
3) kad Valstybės gynybos fondo išlaidas pagal tikslus paskirsto Vyriausybė;
4) kad, jeigu einamųjų metų Valstybės gynybos fondo faktinės pajamos yra didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo sąmatoje patvirtintos metinės pajamos, šias pajamas viršijanti pajamų suma, kurios iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, paliekama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje ir gali būti naudojama šio fondo tikslams finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) pareigą Vyriausybei patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustatyti Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo tvarką, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme. Valstybės gynybos fondo steigėja – valstybė. Valstybės gynybos fondo valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Valstybės gynybos fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:
1) laikinasis solidarumo įnašas (už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį);
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais; 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
7) Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Kartu siūloma nustatyti, kad 5 punkte siūloma dalis neįskaičiuojama apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta Valstybės gynybos fondo pajamų suma (25 milijonai eurų) nebus įskaičiuojama atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Ne mažiau nei pusė minėtų lėšų bus skiriama savivaldybėms (priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikiams tenkinti) per vidaus reikalų ministro tvirtinamas pažangos priemones, nustatant konkrečias finansuotinas veiklas, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vykdant kriterijais grįstą projektų atranką. Tokiu būdu bus užtikrinamas efektyvus lėšų panaudojimas ir orientacija į rezultatus, prisidedančius prie atsparumo didinimo. Savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis – nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpti ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Todėl didelė dalis lėšų, kurias valstybė skiria civilinei saugai, skiriama savivaldybėms, o savivaldybės bei jų gyventojai yra pagrindiniai naudos gavėjai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Kartu siūloma nustatyti, kad 4 punkte nurodyti tikslai finansuojami iki Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos. Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos į Valstybės gynybos fondo sąskaitą galės būti surenkamos anksčiau, nei įsigalios pats Valstybės gynybos fondo įstatymas. Iki 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimo Valstybės gynybos fonde sukauptos įmokos bus įtraukiamos į 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir naudojamos tik po to, kai Vyriausybė paskirstys 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifus, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
Laivybos vienetų, atitinkančių Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus ir pasirinkusių mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų būtų taikomas 16 procentų mokesčio tarifas;
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų, pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
Kartu įmonėms atsivertų platesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO₂ emisija, taip pat kartu taikant ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO₂ kiekio intervalus:
Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį. Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai (4, 6–8, 10–11 str.) atliekami atsižvelgiant į tai, kad šiose Pelno mokesčio įstatymo nuostatose nurodomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pelno mokesčio tarifai, kurie siūlomi keisti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu. Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai.
Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes. Kartu pažymėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio permokos yra grąžinamos bendra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu siūloma atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų, užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių, kurios laikomos individualia veikla, pajamų. Įvertinant tai, kad, skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai visiškai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos. Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (žr. 1 lentelę) bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams (žr. 2 lentelę). Projektu siūlomas akcizų didinimas apima dvi dedamąsias – siūlomas bazinis akcizų didinimas leistų išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto[¹]. Be bazinio tarifų didinimo alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, siūloma kita dedamoji Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslų finansavimui užtikrinti – papildomai padidinti akcizų tarifus šiems produktams, o gautas papildomas pajamas nukreipti į Valstybės gynybos fondą. 1 lentelė.
1 lentelė. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Alkoholinių gėrimų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL109
173 (= 145 + 28) Tarifo pokytis, proc. 16, 5% 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,11 (= 0,07 + 0,04) + 0,13 (= 0,07 + 0,06) + 0,15 (= 0,08 + 0,07) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL219
346 (= 292 + 54) Tarifo pokytis, proc. 16,0 % 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,21 (= 0,13 + 0,08) + 0,25 (= 0,15 + 0,10) + 0,30 (= 0,16 + 0,14) Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL234
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 24,8 % 25,0 % 25,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,35 (= 0,25 + 0,10) + 0,44 (= 0,30 + 0,14) + 0,56 (= 0,36 + 0,20) Tarpiniai produktai virš 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL333
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 11,1 % 11,1 % 11,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,22 (= 0,10 + 0,12) + 0,25 (= 0,11 + 0,14) + 0,28 (= 0,11 + 0,17) Etilo alkoholis Akcizų tarifas, EUR/HTL 100 proc. alkoholio 2 467 2 738 (= 2 590 + 148) 3 042 (= 2 720 + 322) 3 395 (= 2 856 + 539) Tarifo pokytis, proc.
11,0 % 11,1 % 11,6 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (37 % stiprumo gėrimo) + 0,60 (= 0,27 + 0,33) + 0,68 (= 0,29 + 0,39) + 0,79 (= 0,30 + 0,49) Alus Akcizų tarifas, EUR/HTL 1 proc. alkoholio
Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (5,2 proc. stiprumo gėrimo) + 0,05 (= 0,03 + 0,02) + 0,06 (= 0,03 + 0,03) + 0,07 (= 0,04 + 0,03) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 16,1 + 9,9) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 30,1 2 lentelė. Tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Cigaretės Minimalus akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 138 149,7 (= 147,7 + 2) 162,4 (= 158 + 4,4) 176,2 (= 169,1 + 7,1) Tarifo pokytis, proc.
8,5 % 8,5 % 8,5 % Mokestinis poveikis cigarečių, kurioms taikomas minimalus tarifas, kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) + 0,33 (= 0,27 + 0,06) Specifinis akcizų tarifo elementas, EUR/1000 vnt. 85,3 92,6 (= 91,3 + 1,3) 100,5 (= 97,7 + 2,8) 109 (= 104,5 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 8,6 % 8,5 % 8,5 % Vertybinis akcizų tarifo elementas, proc. 25% 25% 25% 25% Mokestinis poveikis vidutinei kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Cigarai ir cigarilės Akcizų tarifas, EUR/kg 95 109,7 (= 108,3 + 1,4) 126,7 (= 123,5 + 3,2) 146,3 (= 140,8 + 5,5) Tarifo pokytis, proc. 15,5 % 15,5 % 15,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,36 (= 0,32 + 0,04) + 0,41 (= 0,37 + 0,04) + 0,47 (= 0,42 + 0,05) Rūkomasis ir neapdorotas tabakas Akcizų tarifas, EUR/kg 112,8 123,5 (= 121,6 + 1,9) 135,2 (= 131,1 + 4,1) 148 (= 141,3 + 6,7) Tarifo pokytis, proc. 9,5 % 9,5 % 9,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai Akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 79,5 89,4 (= 88,2 + 1,2) 100,6 (= 97,9 + 2,7) 113,2 (= 108,7 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 12,5 % 12,5 % 12,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,24 (= 0,21 + 0,03) + 0,27 (= 0,23 + 0,04) + 0,30 (= 0,26 + 0,04) Elektroninių cigarečių skystis Akcizų tarifas, EUR/ml 0,25 0,40 (= 0,33 + 0,07) 0,64 (= 0,4 3+ 0,21) 1,03 (= 0,56 + 0,47) Tarifo pokytis, proc.
60,0 % 60,0 % 60,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/2 ml + 0,36 (= 0,19 + 0,17) + 0,58 (= 0,24 + 0,34) + 0,94 (= 0,31 + 0,63) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 29 (= 23,5 + 5,5) + 31,7 (= 26,2 + 5,5) + 34,5 (= 29,1 + 5,4) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 16,4 Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (tik CO2) siūloma pakeisti esamas CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, vertes (žr. 3 lentelę) ir įtraukti naują gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomą kintamąją dalį – saugumo dedamąją (žr. 4 lentelę), kurios dydis 2025–2030 metais siektų 50 eurų/tūkst. litrų. 3 lentelė. Energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.
7296120144144 144 Žibalas, Eur/1 000 l 81,3 108,4 135,5 162,6 162,6 162,6 Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 78,6 104,8 131 157,2 157,2 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t 93,6 124,8 156 187,2 187,2 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 91,8 122,4
96128160192192 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 49,8 66,483 99,6 99,6 99,6 4 lentelė. Saugumo dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l5050505050 50 Vertinami kuro pabrangimo, įskaitant ir jau priimtus žaliojo kurso akcizų pakeitimus, duomenys pateikiami 5 lentelėje: 5 lentelė. Iškastinio kuro rūšių kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, dėl CO2 dedamosios ir dėl saugumo dedamosios, taikomos žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms Energiniai produktai Žaliojo kurso (jau priimtas) poveikis kainai CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai Žaliojo kurso (jau priimtas) + CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m.
00
0 Nustačius naujas CO2 dedamosios vertes, numatoma, kad 2025 metais papildomai bus gauta 112,7 mln. eurų, 2026 metais – 112,7 mln. eurų, 2027 metais – 112,7 mln. eurų. Papildomai dėl saugumo dedamosios 2025 metais bus surinkta 13,5 mln. eurų, 2026 metais – 13,5 mln. eurų, 2027 metais – 13,5 mln. eurų. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą bus papildyta išteklių fondo sąvoka ir nustatyta, kad Valstybės gynybos fondas yra išteklių fondas ir šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip, be kita ko, apibrėžtos Valstybės gynybos fondo įstatyme. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo projektą bus nustatyta, kad ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Tokiu būdu Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūlomos atitinkamos pajamų priskyrimo išimtys atitiks Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti papildomą skolinimosi valstybės vardu tikslą – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, taip pat nustatyti, kad Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu šiam tikslui metinis pelningumas turi būti ne didesnis negu 2 procentai. Dėl to atsirastų daugiau skolinimosi valstybės vardu priemonių, pvz., gynybos obligacijos. Kartu tai leistų gyventojams ir verslo subjektams prisidėti prie gynybos finansavimo, racionaliai ir operatyviai subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus bei mažintų nepasiskolinimo riziką. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo, sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms atsisakymo, lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimų pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį nustatymo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimo poreikiams, kartu prisidedant prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Siūlomas akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planas užtikrintų papildomas pajamas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti, kartu prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – šių produktų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai vartojimo mažėjimo. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Minėtos rizikos mažinamos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla – 2022 metais Lietuvos institucijos sulaikė 300 858 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 60 122 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų, o 2023 metais – 340 703 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 44 934 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Taip pat kontroliuojančiųjų valstybės institucijų veiksmai koordinuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas. Be to, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio priemonės turi įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui. Įgyvendinant Veiksmų plano pirmojo skirsnio dalies Rizikingų veiklų nustatymo gerinimas ir užkardymas laiku, skaitmeninant institucijų veiklos procesus 7 priemonę Įdiegti pažangias technines priemones, siekiant didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą ir sustiprinti pažeidimų prevenciją 2022–2023 metais įvykdyti sienos stebėjimo sistemų diegimo prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika darbai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas sudaryta galimybė stebėti visą Europos Sąjungos išorės sieną (100 proc.). Kartu įgyvendinamos ir kitos priemonės. Lietuvos Respublikos muitinėje pradėti naudoti nešiojamieji atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginiai. Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo įdiegta rentgeno kontrolės sistema.
Vykdomos Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio posto ir Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto stacionarių rentgeno kontrolės sistemų viešojo pirkimo procedūros, taip pat vykdoma viešojo pirkimo sutartis dėl mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos įsigijimo. 2023 metų rugpjūtį uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pasienio kontrolės punktų uždarymas prisideda prie prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimo į (per) Lietuvą ir iš Lietuvos, kartu kontrabandos srautų mažinimo, žmogiškuosius išteklius nukreipiant į veikiančius pasienio postus ir taip sustiprinant muitinės kontrolę. Kartu pažymėtina, kad įgyvendinamas duomenų analitikos potencialo didinimo projektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje siekiant modernizuoti šiose institucijose vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei technologijas, grįstas dirbtinio intelekto metodų taikymu, tobulinti mokesčių administratorių darbuotojų kompetencijas, užtikrinant kasdienių funkcijų atlikimą naudojant pažangius metodus. Kitų įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Padidinus pelno mokesčio tarifus, nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį padidės pelno mokesčio našta, tačiau šis padidėjimas pagrįstas siekiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį finansuoti įstatyme nustatytus tikslus, o iš dalies bus prisidedama ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Panaikinus sektorines pelno mokesčio lengvatas sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms, tokiu būdu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo veiklos rūšies, kartu padidėtų apmokestinimo teisingumas, taip pat šiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį apimties siaurinimas iš esmės nepablogins smulkiojo verslo sąlygų, nes dauguma šį mokėjimo būdą pasirinkusių gyventojų ir dabar uždirba ne daugiau negu 20 000 eurų pajamų per metus, o likusi dalis gyventojų bus paskatinti mokestį mokėti nuo faktinio pelno pagal bendrą individualios veiklos pajamų apmokestinimo modelį, kuris numato šių pajamų palaipsninį apmokestinimą. Nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai suplanuoti savo veiklą. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“. Taip pat turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus teisės aktai, susiję su verslo liudijimų išdavimu (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, finansų ministras iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene. 14.
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybės gynybos fondas“, „pelno mokestis“, „gyventojų pajamų mokestis“, „Akcizai“, „alus“, „vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai“, „tarpiniai produktai“, „etilo alkoholis“, „cigaretės“, „cigarai ir cigarilės“, „rūkomasis tabakas“, „kaitinamojo tabako produktai“, „elektroninių cigarečių skystis“, „neapdorotas tabakas“, „civilinė sauga“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-06-11 Nr. XIVP-3882 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3882(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sakalauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos: direktorė Roma Žakaitienė, patarėjai Dovilė Sujetaitė ir Giedrius Lingis, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Haroldas Sabulis, Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
18 Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3882 (toliau - projektas).
Projekte numatyta, kad prognozuojami pajamų iš GPM pokyčiai dėl centrinės valdžios sprendimų, susijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymu, nebus vertinami apskaičiuojant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Tokia išimtis reiškia, kad valstybė nebesidalins su savivalda pajamų padidinimu, kai šios papildomos GPM pajamos nukreipiamos Valstybės gynybos fondui. Be to, savivaldybės nukentės dar ir dėl to, kad savivaldybių biudžetams nebus kompensuojami praradimai dėl Valstybės gynybos fondo įstatyme numatyto kasmetinio 25 mln. eurų paėmimo sumažinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Taigi, projekte nustatyta nauja išimtis „išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų” yra labai nepalanki savivaldybėms. LSA supranta esamą geopolitinę situaciją ir neprieštaraus minėtai išimčiai, jeigu projektas nebus pernelyg vienpusiškas ir jame lygiagrečiai bus numatytas kitas pakeitimas, pagerinantis sąlygas savivaldybėms – LSA siūlo papildyti projektą nuostata, kad
valdžios sprendimų, kurie nėra susiję su Valstybės gynybos fondo įstatymu. Tokia nuostata dėl šimtaprocentinio kompensavimo įstatyme galiojo anksčiau ir buvo panaikinta 2018 m. Šiuo metu valstybės biudžetui tenka 70 procentų GPM netekčių našta, o savivaldybių biudžetams – 30 procentų. Savivaldybės yra ypač pažeidžiamos ir priklausomos nuo GPM pajamų dydžio svyravimų, nes apie 90 proc. jų pajamų sudaro įplaukos iš GPM. Nors ir valstybės biudžetas patiria GPM netektis dėl įvairių sprendimų, tačiau valstybės ir savivaldybių situacija nėra simetriška – valstybės sektorius yra mažiau jautrus šiems svyravimams, nes valstybės biudžetas turi kitus reikšmingus pajamų šaltinius ir gerokai didesnes skolinimosi galimybes.
O mažinant darbo apmokestinimą, dalis GPM netekčių grįžta į valstybės biudžetą per vartojimo mokesčius, t. y. valstybės biudžetui tenkančios GPM netektys didele dalimi automatiškai kompensuojasi. Tuo tarpu savivaldybės tokių galimybių neturi ir GPM netektys joms yra itin skausmingos. Todėl savivaldybių pajamų autonomijos principo užtikrinimas būtų teisingas ir logiškas žingsnis. Kai savivaldybės savo mokestiniais sprendimais mažina pajamas, jos 100 procentų prisiima netektis ir neperkelia dalies netekčių valstybės biudžetui. Lygiai toks pats principas turėtų būti taikomas ir centrinės valdžios mokestinių sprendimų atžvilgiu. Kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Atkreipiame dėmesį, kad LSA siūlomas pakeitimas būtų naudingas ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei. Savivaldybės dėl šio pakeitimo nebūtinai gaus daugiau lėšų, nes sprendimų finansinis poveikis gali būti dvipusis ir kai kuriais atvejais laimėtų valstybės biudžetas. Pavyzdžiui, jeigu centrinės valdžios sprendimai didintų GPM pajamas, valstybės biudžetas pasiimtų visą padidėjimo sumą, neatiduodamas 30 proc. savivaldybėms, kadangi šimtaprocentinis kompensavimas veiktų į abi puses. Tai sudarytų geresnes sąlygas centrinei valdžiai imtis ryžtingesnių mokestinių reformų siekiant didinti mokestines pajamas.
O tuo atveju, jeigu centrinės valdžios sprendimai turėtų neigiamą finansinį poveikį, valstybės biudžetui tektų šimtu procentų prisiimti reformų kaštus, nepermetant dalies pajamų netekčių savivaldybėms, ir tai paskatintų priimti pamatuotus sprendimus. LSA siūlomo pakeitimo pagrindinė nauda savivaldai atsirastų dėl to, kad būtų garantuojamas savivaldybių pajamų stabilumas, nes centrinės valdžios mokestiniai sprendimai niekaip neįtakotų savivaldybių savarankiškų pajamų dydžio. Labai svarbu užtikrinti savivaldybių pajamų neliečiamumą ir prognozuojamumą. Kai nėra garantuojama savivaldybių pajamų autonomija ir centrinė valdžia savo sprendimais gali bet kada atimti dalį savivaldybių pajamų, tuomet mažėja savivaldybių motyvacija ir iniciatyva auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas, todėl tai lėtina regionų ir visos šalies plėtrą. LSA pažymi, kad yra ir politinis parlamentinių partijų įsipareigojimas spręsti šią problemą. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo 8 straipsnyje numatyta: „Užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl GPM netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.” Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
GPM%₍pt₎ – 0,3 · GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;”
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3882 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą;
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Biudžeto ir finansų komitetas
Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d. (g-2024-5304)
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai). 1. LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją.
Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius.
<...>
Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024 m. birželio 11 d. (g-2024-5272) pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), išnagrinėjusi Vyriausybės pateiktą Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą, turi pastabų ir pasiūlymų Valstybės gynybos fondo įstatymo projektui bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
<...>
Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3882 (toliau - projektas). Projekte numatyta, kad prognozuojami pajamų iš GPM pokyčiai dėl centrinės valdžios sprendimų, susijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymu, nebus vertinami apskaičiuojant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Tokia išimtis reiškia, kad valstybė nebesidalins su savivalda pajamų padidinimu, kai šios papildomos GPM pajamos nukreipiamos Valstybės gynybos fondui. Be to, savivaldybės nukentės dar ir dėl to, kad savivaldybių biudžetams nebus kompensuojami praradimai dėl Valstybės gynybos fondo įstatyme numatyto kasmetinio 25 mln. eurų paėmimo sumažinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį.
Taigi, projekte nustatyta nauja išimtis „išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų” yra labai nepalanki savivaldybėms. LSA supranta esamą geopolitinę situaciją ir neprieštaraus minėtai išimčiai, jeigu projektas nebus pernelyg vienpusiškas ir jame lygiagrečiai bus numatytas kitas pakeitimas, pagerinantis sąlygas savivaldybėms – LSA siūlo papildyti projektą nuostata, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų netektys dėl centrinės valdžios sprendimų, kurie nėra susiję su Valstybės gynybos fondo įstatymu. Tokia nuostata dėl šimtaprocentinio kompensavimo įstatyme galiojo anksčiau ir buvo panaikinta 2018 m. Šiuo metu valstybės biudžetui tenka 70 procentų GPM netekčių našta, o savivaldybių biudžetams – 30 procentų. Savivaldybės yra ypač pažeidžiamos ir priklausomos nuo GPM pajamų dydžio svyravimų, nes apie 90 proc. jų pajamų sudaro įplaukos iš GPM. Nors ir valstybės biudžetas patiria GPM netektis dėl įvairių sprendimų, tačiau valstybės ir savivaldybių situacija nėra simetriška – valstybės sektorius yra mažiau jautrus šiems svyravimams, nes valstybės biudžetas turi kitus reikšmingus pajamų šaltinius ir gerokai didesnes skolinimosi galimybes. O mažinant darbo apmokestinimą, dalis GPM netekčių grįžta į valstybės biudžetą per vartojimo mokesčius, t. y. valstybės biudžetui tenkančios GPM netektys didele dalimi automatiškai kompensuojasi. Tuo tarpu savivaldybės tokių galimybių neturi ir GPM netektys joms yra itin skausmingos. Todėl savivaldybių pajamų autonomijos principo užtikrinimas būtų teisingas ir logiškas žingsnis. Kai savivaldybės savo mokestiniais sprendimais mažina pajamas, jos 100 procentų prisiima netektis ir neperkelia dalies netekčių valstybės biudžetui.
Lygiai toks pats principas turėtų būti taikomas ir centrinės valdžios mokestinių sprendimų atžvilgiu. Kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Atkreipiame dėmesį, kad LSA siūlomas pakeitimas būtų naudingas ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei. Savivaldybės dėl šio pakeitimo nebūtinai gaus daugiau lėšų, nes sprendimų finansinis poveikis gali būti dvipusis ir kai kuriais atvejais laimėtų valstybės biudžetas. Pavyzdžiui, jeigu centrinės valdžios sprendimai didintų GPM pajamas, valstybės biudžetas pasiimtų visą padidėjimo sumą, neatiduodamas 30 proc. savivaldybėms, kadangi šimtaprocentinis kompensavimas veiktų į abi puses. Tai sudarytų geresnes sąlygas centrinei valdžiai imtis ryžtingesnių mokestinių reformų siekiant didinti mokestines pajamas. O tuo atveju, jeigu centrinės valdžios sprendimai turėtų neigiamą finansinį poveikį, valstybės biudžetui tektų šimtu procentų prisiimti reformų kaštus, nepermetant dalies pajamų netekčių savivaldybėms, ir tai paskatintų priimti pamatuotus sprendimus. LSA siūlomo pakeitimo pagrindinė nauda savivaldai atsirastų dėl to, kad būtų garantuojamas savivaldybių pajamų stabilumas, nes centrinės valdžios mokestiniai sprendimai niekaip neįtakotų savivaldybių savarankiškų pajamų dydžio. Labai svarbu užtikrinti savivaldybių pajamų neliečiamumą ir prognozuojamumą. Kai nėra garantuojama savivaldybių pajamų autonomija ir centrinė valdžia savo sprendimais gali bet kada atimti dalį savivaldybių pajamų, tuomet mažėja savivaldybių motyvacija ir iniciatyva auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas, todėl tai lėtina regionų ir visos šalies plėtrą.
LSA pažymi, kad yra ir politinis parlamentinių partijų įsipareigojimas spręsti šią problemą. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo 8 straipsnyje numatyta: „Užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl GPM netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.” Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią
visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys.
a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę:
· GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%₍pt₎– einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus;
b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;” Nepritarti. LSA pateikti siūlymai Metodikos įstatymo projektui dėl pajamų kompensavimo „mechanizmo“ nesusiję su Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu (tai ne šių konkrečių atvejų reguliavimo dalykai). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2024 m. birželio 17 d. 6.1. Sprendimas:
siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą;
dėl pajamų kompensavimo „mechanizmo“ nesusiję su Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu (tai ne šių konkrečių atvejų reguliavimo dalykai). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė