Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:
1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;
2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos.
Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;
3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą;
4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą.“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
3Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą.“
4Pakeisti 5 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apmokestinama taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, jeigu:“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 6 punktą. 6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
2.
Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
Papildyti Įstatymo V skyrių 30² straipsniu:
„30² straipsnis. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos
1Iš pajamų šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
1) 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis lygus 0 g/km;
2) 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis neviršija 130 g/km;
3) 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4) 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis viršija 200 g/km. 2.
2Lengvojo automobilio, kuris nelaikomas vieneto turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Šios dalies nuostatos netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone – atvejais. 3. Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO₂) kiekį.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 38² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 16 procentų tarifas.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:
1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 16 arba 5 6 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d.
Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
2) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 16 arba 5 6 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/ 434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
3) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“
Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas taip, kad tiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka, tiek šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Šio įstatymo 3 ir 5 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojami lengvieji automobiliai, įsigyti ar išsinuomoti nuo 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3877(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:
1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;
2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos.
Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;
3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą;
4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 16 procentų mokesčio tarifą.“
2Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“
3Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą.“
4Pakeisti 5 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuota apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apmokestinama taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, jeigu:“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 6 punktą. 6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;
2.
Pakeisti 12 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos įmokų dalis, investuojama draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam draudėjui ir (arba) naudos gavėjui sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Papildyti 17 straipsnio 2 dalį 14 punktu:
„14) lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
Papildyti Įstatymo V skyrių 30² straipsniu:
„30² straipsnis. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos
1Iš pajamų šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
1) 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis lygus 0 g/km;
2) 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis neviršija 130 g/km;
3) 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4) 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis viršija 200 g/km. 2.
2Lengvojo automobilio, kuris nelaikomas vieneto turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Šios dalies nuostatos netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone – atvejais. 3. Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO₂) kiekį.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 16 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“
Pakeisti 38² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 16 procentų tarifas.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:
1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 16 arba 5 6 procentų mokesčio tarifus, arba tarp užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d.
Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
2) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 16 arba 5 6 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/ 434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
3) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“
Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytas mokestinių nuostolių perkėlimas tęsiamas taip, kad tiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka, tiek šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 6 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Šio įstatymo 3 ir 5 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojami lengvieji automobiliai, įsigyti ar išsinuomoti nuo 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO, LIETUVOS Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO nr. ix-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į tai, kad: Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, Valstybės gynybos fondo įsteigimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto tikslas – įsteigti Valstybės gynybos fondą, kuris skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Skubų krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) pajėgumų plėtros poreikį lėmė 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje (toliau – VGT) patvirtinta ir pagal saugumo situaciją regione atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, dėl ko buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotės (tankų) įsigijimo.
Įgyvendinant divizijos steigimo projektą, be sunkiųjų vienetų ginkluotės, būtina skubos tvarka išvystyti ir diviziją įgalinančius oro gynybos pajėgumus. Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūros sukūrimo poreikį lėmė 2022 metais Madride ir 2023 metais Vilniuje vykusių NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimo rytiniame NATO regione. Taip pat priimtas VGT sprendimas dėl būtinos KAS infrastruktūros plėtros ir kitų priemonių, kad būtų skubos tvarka užtikrintos sąlygos NATO sąjungininkių pajėgas Lietuvoje padidinti iki brigados lygmens. Dėl minėtų sprendimų ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų skaičius ir reikalingos infrastruktūros sukūrimo poreikis. Atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių 2024 metų sutarimą dėl gynybos linijos stiprinimo, būtina išvystyti kontrmobilumo priemones, atitinkamai pritaikyti kelių ir tiltų infrastruktūrą bei gamtinį reljefą, įsigyti fortifikacijos priemonių (pvz., „drakono dantys“ ir pan.). Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Atsižvelgiant į prioritetus, išskiriamos tokios Valstybės gynybos fondo panaudojimo sritys kaip divizijos steigimas (etapais, pirmiausia stiprinant sunkiąja ginkluote ir įgalinant oro erdvės gynybą), Vokietijos vadovaujamos NATO brigados pajėgoms dislokuoti Lietuvoje reikalingos infrastruktūros sukūrimas, kontrmobilumo priemonių išvystymas, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinimas. Neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo, nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas nustatytais terminais (pvz., Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų ir kt.). Atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, saugumo situacija regione, tikėtina, galėtų pagerėti tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas galioja, kol bus įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Civilinė sauga yra integrali valstybės gynybos dalis. Per civilinę saugą didinamas valstybės, savivaldybių ir visuomenės atsparumas, stiprinant gebėjimus atlaikyti sukrėtimus, greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir atkurti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitus saugumo kontekstui regione ir pasaulyje, siekiant užtikrinti saugumą, konstatuojamas civilinės saugos grįžimo prie civilinės gynybos elementų poreikis. Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika.
Rengiamos bendros kariuomenės ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybos karinių ir hibridinių grėsmių temomis, numatyta plėtoti karo komendantūrų bendradarbiavimą su civilinės saugos pajėgomis, stiprinti sveikatos specialistų kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu. Parengtas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektas, kuriam įgyvendinti 2025–2030 metais papildomų lėšų poreikis sudaro beveik 150 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 25 mln. eurų kasmet. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytoms priemonėms įgyvendinti – Valstybės gynybos fondo lėšoms užtikrinti – parengti Valstybės gynybos fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno mokestis Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (5 str.), standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus.
Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatyme (38¹ str.) nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką (38² str.) apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme (12 str.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas.
Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų. Taip pat, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (12 str.), draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant apmokestinamojo vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra).
Gyventojų pajamų mokestis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nustatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 eurų ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas, fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Galimybe mokėti fiksuotą pajamų mokestį gali naudotis ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį būstą, nuomojantys gyventojai. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas, tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Šią ribą viršijanti nuomos pajamų suma apmokestinama 15 arba 20 procentų (jei viršijama 120 vidutinių darbo užmokesčių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifu, neatskaitant jokių su nuomojamo turto išlaikymu susijusių išlaidų.
Akcizai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Anglies dioksido (toliau – CO2) dedamoji Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 17 straipsnyje numatomi CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, dydžiai, kurie palaipsniui didėja nuo bendros 10 Eur/t CO2 vertės 2025 metais iki 60 Eur/t CO2 vertės 2030 metais, o 12 straipsnyje nustatytos CO2 dedamosios išimtys įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (mokančios už išmetamą CO2 kiekį per Europos Sąjungos lygiu reguliuojamą sistemą). Viešojo sektoriaus atskaitomybė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta išteklių fondo sąvoka neapima Valstybės gynybos fondo. Savivaldybių biudžetų pajamos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Kartu nustatyta, kaip apskaičiuojama ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Išimčių šiame įstatyme, atsižvelgiant į kitus įstatymus, nėra nustatyta. Valstybės skola Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyti skolinimosi valstybės vardu tikslai. Tačiau nėra nustatyti konkretūs skolinimosi sąlygų apribojimai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti:
1) Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo tikslus, šio fondo valdymą ir jo pabaigą;
2) kad Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu;
3) kad Valstybės gynybos fondo išlaidas pagal tikslus paskirsto Vyriausybė;
4) kad, jeigu einamųjų metų Valstybės gynybos fondo faktinės pajamos yra didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo sąmatoje patvirtintos metinės pajamos, šias pajamas viršijanti pajamų suma, kurios iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, paliekama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje ir gali būti naudojama šio fondo tikslams finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) pareigą Vyriausybei patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustatyti Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo tvarką, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme. Valstybės gynybos fondo steigėja – valstybė. Valstybės gynybos fondo valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Valstybės gynybos fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:
1) laikinasis solidarumo įnašas (už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį);
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais; 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
7) Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Kartu siūloma nustatyti, kad 5 punkte siūloma dalis neįskaičiuojama apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta Valstybės gynybos fondo pajamų suma (25 milijonai eurų) nebus įskaičiuojama atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Ne mažiau nei pusė minėtų lėšų bus skiriama savivaldybėms (priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikiams tenkinti) per vidaus reikalų ministro tvirtinamas pažangos priemones, nustatant konkrečias finansuotinas veiklas, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vykdant kriterijais grįstą projektų atranką. Tokiu būdu bus užtikrinamas efektyvus lėšų panaudojimas ir orientacija į rezultatus, prisidedančius prie atsparumo didinimo. Savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis – nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpti ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Todėl didelė dalis lėšų, kurias valstybė skiria civilinei saugai, skiriama savivaldybėms, o savivaldybės bei jų gyventojai yra pagrindiniai naudos gavėjai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Kartu siūloma nustatyti, kad 4 punkte nurodyti tikslai finansuojami iki Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos. Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos į Valstybės gynybos fondo sąskaitą galės būti surenkamos anksčiau, nei įsigalios pats Valstybės gynybos fondo įstatymas. Iki 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimo Valstybės gynybos fonde sukauptos įmokos bus įtraukiamos į 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir naudojamos tik po to, kai Vyriausybė paskirstys 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifus, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
Laivybos vienetų, atitinkančių Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus ir pasirinkusių mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų būtų taikomas 16 procentų mokesčio tarifas;
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų, pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
Kartu įmonėms atsivertų platesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO₂ emisija, taip pat kartu taikant ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO₂ kiekio intervalus:
Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį. Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai (4, 6–8, 10–11 str.) atliekami atsižvelgiant į tai, kad šiose Pelno mokesčio įstatymo nuostatose nurodomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pelno mokesčio tarifai, kurie siūlomi keisti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu. Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai.
Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes. Kartu pažymėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio permokos yra grąžinamos bendra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu siūloma atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų, užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių, kurios laikomos individualia veikla, pajamų. Įvertinant tai, kad, skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai visiškai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos. Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (žr. 1 lentelę) bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams (žr. 2 lentelę). Projektu siūlomas akcizų didinimas apima dvi dedamąsias – siūlomas bazinis akcizų didinimas leistų išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto[¹]. Be bazinio tarifų didinimo alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, siūloma kita dedamoji Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslų finansavimui užtikrinti – papildomai padidinti akcizų tarifus šiems produktams, o gautas papildomas pajamas nukreipti į Valstybės gynybos fondą. 1 lentelė.
1 lentelė. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Alkoholinių gėrimų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL109
173 (= 145 + 28) Tarifo pokytis, proc. 16, 5% 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,11 (= 0,07 + 0,04) + 0,13 (= 0,07 + 0,06) + 0,15 (= 0,08 + 0,07) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL219
346 (= 292 + 54) Tarifo pokytis, proc. 16,0 % 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,21 (= 0,13 + 0,08) + 0,25 (= 0,15 + 0,10) + 0,30 (= 0,16 + 0,14) Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL234
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 24,8 % 25,0 % 25,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,35 (= 0,25 + 0,10) + 0,44 (= 0,30 + 0,14) + 0,56 (= 0,36 + 0,20) Tarpiniai produktai virš 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL333
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 11,1 % 11,1 % 11,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,22 (= 0,10 + 0,12) + 0,25 (= 0,11 + 0,14) + 0,28 (= 0,11 + 0,17) Etilo alkoholis Akcizų tarifas, EUR/HTL 100 proc. alkoholio 2 467 2 738 (= 2 590 + 148) 3 042 (= 2 720 + 322) 3 395 (= 2 856 + 539) Tarifo pokytis, proc.
11,0 % 11,1 % 11,6 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (37 % stiprumo gėrimo) + 0,60 (= 0,27 + 0,33) + 0,68 (= 0,29 + 0,39) + 0,79 (= 0,30 + 0,49) Alus Akcizų tarifas, EUR/HTL 1 proc. alkoholio
Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (5,2 proc. stiprumo gėrimo) + 0,05 (= 0,03 + 0,02) + 0,06 (= 0,03 + 0,03) + 0,07 (= 0,04 + 0,03) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 16,1 + 9,9) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 30,1 2 lentelė. Tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Cigaretės Minimalus akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 138 149,7 (= 147,7 + 2) 162,4 (= 158 + 4,4) 176,2 (= 169,1 + 7,1) Tarifo pokytis, proc.
8,5 % 8,5 % 8,5 % Mokestinis poveikis cigarečių, kurioms taikomas minimalus tarifas, kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) + 0,33 (= 0,27 + 0,06) Specifinis akcizų tarifo elementas, EUR/1000 vnt. 85,3 92,6 (= 91,3 + 1,3) 100,5 (= 97,7 + 2,8) 109 (= 104,5 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 8,6 % 8,5 % 8,5 % Vertybinis akcizų tarifo elementas, proc. 25% 25% 25% 25% Mokestinis poveikis vidutinei kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Cigarai ir cigarilės Akcizų tarifas, EUR/kg 95 109,7 (= 108,3 + 1,4) 126,7 (= 123,5 + 3,2) 146,3 (= 140,8 + 5,5) Tarifo pokytis, proc. 15,5 % 15,5 % 15,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,36 (= 0,32 + 0,04) + 0,41 (= 0,37 + 0,04) + 0,47 (= 0,42 + 0,05) Rūkomasis ir neapdorotas tabakas Akcizų tarifas, EUR/kg 112,8 123,5 (= 121,6 + 1,9) 135,2 (= 131,1 + 4,1) 148 (= 141,3 + 6,7) Tarifo pokytis, proc. 9,5 % 9,5 % 9,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai Akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 79,5 89,4 (= 88,2 + 1,2) 100,6 (= 97,9 + 2,7) 113,2 (= 108,7 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 12,5 % 12,5 % 12,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,24 (= 0,21 + 0,03) + 0,27 (= 0,23 + 0,04) + 0,30 (= 0,26 + 0,04) Elektroninių cigarečių skystis Akcizų tarifas, EUR/ml 0,25 0,40 (= 0,33 + 0,07) 0,64 (= 0,4 3+ 0,21) 1,03 (= 0,56 + 0,47) Tarifo pokytis, proc.
60,0 % 60,0 % 60,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/2 ml + 0,36 (= 0,19 + 0,17) + 0,58 (= 0,24 + 0,34) + 0,94 (= 0,31 + 0,63) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 29 (= 23,5 + 5,5) + 31,7 (= 26,2 + 5,5) + 34,5 (= 29,1 + 5,4) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 16,4 Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (tik CO2) siūloma pakeisti esamas CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, vertes (žr. 3 lentelę) ir įtraukti naują gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomą kintamąją dalį – saugumo dedamąją (žr. 4 lentelę), kurios dydis 2025–2030 metais siektų 50 eurų/tūkst. litrų. 3 lentelė. Energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.
7296120144144 144 Žibalas, Eur/1 000 l 81,3 108,4 135,5 162,6 162,6 162,6 Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 78,6 104,8 131 157,2 157,2 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t 93,6 124,8 156 187,2 187,2 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 91,8 122,4
96128160192192 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 49,8 66,483 99,6 99,6 99,6 4 lentelė. Saugumo dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l5050505050 50 Vertinami kuro pabrangimo, įskaitant ir jau priimtus žaliojo kurso akcizų pakeitimus, duomenys pateikiami 5 lentelėje: 5 lentelė. Iškastinio kuro rūšių kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, dėl CO2 dedamosios ir dėl saugumo dedamosios, taikomos žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms Energiniai produktai Žaliojo kurso (jau priimtas) poveikis kainai CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai Žaliojo kurso (jau priimtas) + CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m.
00
0 Nustačius naujas CO2 dedamosios vertes, numatoma, kad 2025 metais papildomai bus gauta 112,7 mln. eurų, 2026 metais – 112,7 mln. eurų, 2027 metais – 112,7 mln. eurų. Papildomai dėl saugumo dedamosios 2025 metais bus surinkta 13,5 mln. eurų, 2026 metais – 13,5 mln. eurų, 2027 metais – 13,5 mln. eurų. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą bus papildyta išteklių fondo sąvoka ir nustatyta, kad Valstybės gynybos fondas yra išteklių fondas ir šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip, be kita ko, apibrėžtos Valstybės gynybos fondo įstatyme. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo projektą bus nustatyta, kad ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Tokiu būdu Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūlomos atitinkamos pajamų priskyrimo išimtys atitiks Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti papildomą skolinimosi valstybės vardu tikslą – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, taip pat nustatyti, kad Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu šiam tikslui metinis pelningumas turi būti ne didesnis negu 2 procentai. Dėl to atsirastų daugiau skolinimosi valstybės vardu priemonių, pvz., gynybos obligacijos. Kartu tai leistų gyventojams ir verslo subjektams prisidėti prie gynybos finansavimo, racionaliai ir operatyviai subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus bei mažintų nepasiskolinimo riziką. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo, sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms atsisakymo, lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimų pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį nustatymo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimo poreikiams, kartu prisidedant prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Siūlomas akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planas užtikrintų papildomas pajamas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti, kartu prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – šių produktų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai vartojimo mažėjimo. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Minėtos rizikos mažinamos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla – 2022 metais Lietuvos institucijos sulaikė 300 858 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 60 122 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų, o 2023 metais – 340 703 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 44 934 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Taip pat kontroliuojančiųjų valstybės institucijų veiksmai koordinuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas. Be to, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio priemonės turi įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui. Įgyvendinant Veiksmų plano pirmojo skirsnio dalies Rizikingų veiklų nustatymo gerinimas ir užkardymas laiku, skaitmeninant institucijų veiklos procesus 7 priemonę Įdiegti pažangias technines priemones, siekiant didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą ir sustiprinti pažeidimų prevenciją 2022–2023 metais įvykdyti sienos stebėjimo sistemų diegimo prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika darbai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas sudaryta galimybė stebėti visą Europos Sąjungos išorės sieną (100 proc.). Kartu įgyvendinamos ir kitos priemonės. Lietuvos Respublikos muitinėje pradėti naudoti nešiojamieji atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginiai. Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo įdiegta rentgeno kontrolės sistema.
Vykdomos Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio posto ir Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto stacionarių rentgeno kontrolės sistemų viešojo pirkimo procedūros, taip pat vykdoma viešojo pirkimo sutartis dėl mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos įsigijimo. 2023 metų rugpjūtį uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pasienio kontrolės punktų uždarymas prisideda prie prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimo į (per) Lietuvą ir iš Lietuvos, kartu kontrabandos srautų mažinimo, žmogiškuosius išteklius nukreipiant į veikiančius pasienio postus ir taip sustiprinant muitinės kontrolę. Kartu pažymėtina, kad įgyvendinamas duomenų analitikos potencialo didinimo projektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje siekiant modernizuoti šiose institucijose vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei technologijas, grįstas dirbtinio intelekto metodų taikymu, tobulinti mokesčių administratorių darbuotojų kompetencijas, užtikrinant kasdienių funkcijų atlikimą naudojant pažangius metodus. Kitų įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Padidinus pelno mokesčio tarifus, nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį padidės pelno mokesčio našta, tačiau šis padidėjimas pagrįstas siekiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį finansuoti įstatyme nustatytus tikslus, o iš dalies bus prisidedama ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Panaikinus sektorines pelno mokesčio lengvatas sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms, tokiu būdu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo veiklos rūšies, kartu padidėtų apmokestinimo teisingumas, taip pat šiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį apimties siaurinimas iš esmės nepablogins smulkiojo verslo sąlygų, nes dauguma šį mokėjimo būdą pasirinkusių gyventojų ir dabar uždirba ne daugiau negu 20 000 eurų pajamų per metus, o likusi dalis gyventojų bus paskatinti mokestį mokėti nuo faktinio pelno pagal bendrą individualios veiklos pajamų apmokestinimo modelį, kuris numato šių pajamų palaipsninį apmokestinimą. Nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai suplanuoti savo veiklą. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“. Taip pat turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus teisės aktai, susiję su verslo liudijimų išdavimu (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, finansų ministras iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene. 14.
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybės gynybos fondas“, „pelno mokestis“, „gyventojų pajamų mokestis“, „Akcizai“, „alus“, „vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai“, „tarpiniai produktai“, „etilo alkoholis“, „cigaretės“, „cigarai ir cigarilės“, „rūkomasis tabakas“, „kaitinamojo tabako produktai“, „elektroninių cigarečių skystis“, „neapdorotas tabakas“, „civilinė sauga“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-06-11 Nr. XIVP-3877 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus. Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte vartojama formuluotė „draudėjas (naudos gavėjas)“ tikslintina, kadangi iš jos nėra aišku, ką konkrečiai ji reiškia – draudėją ir naudos gavėją, draudėją arba naudos gavėją, draudėją ir (arba) naudos gavėją. Atkreiptinas dėmesys, jog Draudimo įstatyme vartojamos sąvokos
„draudėjas“, „naudos gavėjas“. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 17 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 14 punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.
Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas). 4. Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto
turinį, jų nereikėtų sukeisti vietomis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3877(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38²,
Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal galiojantį Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 16 punktą pelno mokesčiu yra neapmokestinamos draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte siūloma susiaurinti gyvybės draudimo įmonėms taikomą lengvatą – pelno mokesčiu būtų neapmokestinama šių įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Manytina, kad toks pajamų skirstymas būtų techniškai sudėtingas ir net ganėtinai subjektyvus.
Svarstytina, ar tai nesukels per didelės administracinės naštos tiek pačioms bendrovėms, tiek ir mokesčių administratoriui. Nepritarti. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkto pakeitimu siekiama atsisakyti sektorinio išskirtinumo, gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarką suvienodinant su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, t. y. jų pajamos, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, atitinkamai, ir su jomis susijusios sąnaudos, kurios šiuo metu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad ir toliau neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriama ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, kas objektyviai atskirtina nuo kitų pajamų, tokių, kaip pavyzdžiui, gaunamas atlygis už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 22
tikslintina, kadangi iš jos nėra aišku, ką konkrečiai ji reiškia – draudėją ir naudos gavėją, draudėją arba naudos gavėją, draudėją ir (arba) naudos gavėją. Atkreiptinas dėmesys, jog Draudimo įstatyme vartojamos sąvokos
„draudėjas“, „naudos gavėjas“. Pritarti. Įvertinant, kad Projektu siūloma ir toliau priskirti
neapmokestinamosioms pajamoms tą gyvybės draudimo įmokų dalį, kuri investuojama tiek draudėjo, tiek naudos gavėjo naudai, siekiant teisinio aiškumo, Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkte vartojama formuluotė „draudėjo (naudos gavėjo)“ tikslintina į
„draudėjo ir (arba) naudos gavėjo“. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 417 3.
417
straipsnio 2 dalis papildoma nauju 14 punktu, kuriuo prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų būtų priskiriama ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kas atsitiktų su lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymu, jei trumpai panaudotas automobilis būtų parduodamas (pavyzdžiui, ar įsigijimo kainos dalį galės atskaityti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas). Nepritarti. Lengvojo automobilio pardavimo atveju turto vertės padidėjimo pajamos būtų apskaičiuojamos pagal galiojančias Pelno mokesčio įstatymo
nusidėvėjimo sumas, įtrauktas į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 5
straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, jų nereikėtų sukeisti vietomis. Nepritarti. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio nuostatos pagrįstos nuosekliu jų išdėstymu atsižvelgiant lengvojo automobilio priklausymo vienetui formą, t. y. 1 dalyje pateikiamos nuostatos dėl lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, 2 dalyje – dėl lengvojo automobilio, kuris nelaikomos vieneto turtu, be to, 30² straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kas, sistemiškai vertinant šio straipsnio nuostatas, užtikrina teisinį aiškumą. Atsižvelgiant į tai, išlaikytinas esamas 30² straipsnio nuostatų dėstymas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m.
birželio 7 d. (g-2024-5219)
Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) – didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakinėms ir 7 regioninėms asociacijoms bei 25 neasocijuotiems nariams visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose, susipažino su viešai paskelbtu derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo, Reg. Nr. XIVP-3877, projektu (toliau –Teisės akto projektas) ir teikia savo poziciją dėl šio teisės akto projekto. I. DĖL PELNO MOKESČIO
projektu siūloma padidinti pelno mokestį 1 proc. punktu. 2. Kaip ne kartą jau minėta viešai, LPK sutinka su pelno mokesčio didinimu 1 proc. punktu. 3. Tuo pačiu norime atkreipti dėmesj, kad LPK visose diskusijose dėl finansavimo krašto gynybai didinimo 0,4-0,5 proc. punkto nuo BVP laikėsi nuomonės, kad gynybos finansavimo didinimas turi būti visuotinis, t. y. prie gynybos finansavimo turi prisidėti visi – tiek gyventojai, tiek verslas. 4. Dėl to LPK palaikė Vyriausybės alternatyvą didinti ir PVM tarifą 1 proc. punktu. Prie PVM mokesčio mokėjimo prisidėtų ir verslas, leisdamas pinigus, t. y. jsigydamas/pirkdamas PVM apmokestintas paslaugas/prekes. II. DĖL
galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. 6.
pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių jsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus ir nustatyti tokią lengvojo automobilio jsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką: a. kai automobilio išmetamas C02 kiekis lygus 0 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 eurų; b. kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 0 g/km, tačiau neviršija 130 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 eurų; c. Kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 eurų; d. kai automobilio išmetamas C02 kiekis viršija 200 g/km, iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio jsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų. 7. Teisės akto pakeitimo projektu taip pat siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu. Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. 8. LPK nepritaria lengvųjų automobilių įsigijimo/nuomos atskaitos siūlymui, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą, dėl žemiau esančių motyvų. 9.
įsigyjamų automobilių vertės jau sumoka PVM, kuris yra negrąžinamas, taip pat yra sumokamas vienkartinis taršos mokestis, o asmeninėms reikmėms naudojami automobiliai yra dar sykj papildomai apmokestinami. Didesnės galios automobiliai bus papildomai apmokestinami ir pakeltu kuro akcizo mokesčiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keliant pelno mokestį, neatskaitomos automobilio amortizacijos sąnaudos iš karto būtų apmokestinamos padidintu naujuoju pelno mokesčio tarifu. 10. Automobilių amortizacijos išlaidų projektas vertintinas kaip per skubus ir per radikalus, automobiliai būtų apmokestinami keturgubai ar net penkis kartus, o įmonės neturi galimybės prisitaikyti tokiems pokyčiams. 11. Neteisinga komerciniam transportui skaičiuoti tik pagal C02 gramus kilometrui, būtina jvertinti ir keleivių vietų skaičių. Tai ypač aktualu įmonėms, vienokia ar kitokia forma vežiojančiomis darbuotojus į ir iš darbo. Įvertinta. 1. PVM – ne šio įstatymo projekto reguliavimo dalykas. 2. Dėl lengvųjų automobilių. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma ribojimus taikyti ir lengvųjų automobilių nuomos išlaidoms – taikant maksimalią atskaitomų mėnesio nuomos išlaidų ribą, paremtą nustatytos įsigijimo kainos atskaitymo ribos ir ilgalaikio turto grupės, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas apmokestinamojo vieneto turtu, nusidėvėjimo normatyvo, apskaičiuoto mėnesiui, santykiu. Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone.
Pagal esamą teisinį reguliavimą, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus užsienio valstybių praktiką šioje srityje, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, kas tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti ne visą (kaip yra nustatyta šiuo metu), o dalinį lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymą, t. y. galimų atskaitymų dydis priklausytų nuo automobilio įsigijimo kainos ir jo taršumo – išmetamo CO2 kiekio, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. 2. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau - Asociacija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382 , 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo (toliau - Įstatymas) projektą ir teikia pastabas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. draudimo įmonėms įsigaliojo nauji apskaitos reikalavimai, susiję su Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto Nr. 17 (toliau - TFAS 17) įsigaliojimu. Minėti reikalavimai nustato draudimo sutarčių apskaitos metodus ir daug griežtesnius reikalavimus draudimo sutarties komponentų atskyrimui. Pagal iki šiol draudimo sutarčių apskaitą reglamentavusį Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą Nr. 4 (toliau – TFAS 4) draudimo įmonės galėjo laisvai pasirinkti ir atskirai apskaityti draudimo ir investicinį komponentus. Pagal TFAS 17 reikalavimus Draudimo sutartys, turinčios investicinį komponentą, susiduria su iššūkiu išskiriant dalis, susijusias su įmokų dalimi, investuojama draudėjo (naudos gavėjo) naudai. Asociacijos nuomone, pateikta Įstatymo 2 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 16 punkto redakcija netiksliai apibrėžia tradicinių kaupiamųjų gyvybės draudimo sutarčių įmokas. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, tikslinga atsižvelgti į Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme naudojamą kaupiamųjų gyvybės draudimo sutarčių draudimo įmokų apibrėžimą. Todėl Asociacija siūlo analogiškai patikslinti Įstatymu keičiamo Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punkto formuluotę. Suvienodinus gyvybės draudimo įmokų apibrėžimus tiek Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, tiek Pelno mokesčio įstatyme, būtų supaprastinti tokių įmokų apskaitos ir deklaravimo principai.
Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus, Asociacija siūlo išdėstyti Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punktą taip: „16) draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo įmonių gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;“ Įvertinta. Siūlyme pateikta Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 16 punkto formuluotė savo esme ir turiniu atitinkanti šiuo metu galiojančią (keičiamą) nuostatą, pagal kurią neapmokestinamos draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, apimančios tiek draudėjo ar naudos gavėjo naudai investuojamą lėšų dalį, tiek gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo ir kt. paslaugas, kai tuo tarpu Projektu siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik įmokų dalį, investuojamą draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai.
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 16 punkto pakeitimu siekiama atsisakyti sektorinio išskirtinumo, gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarką suvienodinant su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, t. y. jų pajamos, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, atitinkamai, ir su jomis susijusios sąnaudos, kurios šiuo metu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad ir toliau neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriama ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, kas objektyviai atskirtina nuo kitų pajamų, tokių, kaip, pavyzdžiui, gaunamas atlygis už suteiktas įmokų administravimo ir kt. paslaugas. 3. Lietuvos verslo konfederacija,
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai). 1. LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją.
Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius. 2. LVK pritaria pelno mokesčio didinimui 1 proc. p. ir primena, kad galima didinti ir pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą. LVK visose diskusijose pritarė pelno mokesčio didinimui 1 proc.p., tad pritaria ir Finansų ministerijos analogiškam siūlymui. Tai užtikrins sąžiningą verslo prisidėjimą prie krašto gynybos finansavimo. LVK taip pat primena, kad anksčiau teikusi savo pasiūlymą „1+1+1“, kurio esmė – 1 proc.p. didinti atitinkamai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą, pelno mokesčio tarifą ir gyventojų pajamų mokesčio tarifą (toliau – GPM) pajamoms iš individualios veiklos. LVK primena, kad Valstybinio gynybos fondą galima papildyti surinktomis lėšomis iš GPM tarifo pajamoms iš individualios veiklos padidinimo 1 proc.p. Atsižvelgiant į tai, kad individuali veikla yra verslo forma, logiška, kad jeigu keliamas pelno mokesčio tarifas įmonėms, savarankiškiems verslininkams taip pat galėtų būti didinamas GPM tarifas – abejais atvejais tai būtų tos pačios grąžos iš verslo apmokestinimo didinimas. Tai užtikrintų pilną verslo grąžos apmokestinimo didinimą. 3. Tačiau siūlymai didinti krašto gynybos finansavimą nėra grįsti visuotinio finansavimo principu LVK visose diskusijose dėl finansavimo krašto gynybai didinimo 0,4-0,5 proc.p. nuo BVP laikėsi nuomonės, kad gynybos finansavimo didinimas turi būti grįstas visuotinumo principu. LVK nuomone, krašto gynyba, kaip viešoji gėrybė, turi būti finansuojama visų naudos gavėjų. Dėl to prie gynybos finansavimo turi prisidėti visi – tiek gyventojai, tiek verslas. LVK palaikė Vyriausybės alternatyvą didinti ir PVM tarifą 1 proc.p.
Tokiu būdu verslas susimokėtų per pelno mokestį (o įgyvendinus LVK „1+1+1“ pasiūlymą susimokėtų ir individualūs verslininkai) ir tuo pačiu vartotojai (tarp kurių – ir verslas) susimokėtų per PVM. Taip krašto gynybos finansavimas būtų grindžiamas visuotiniu finansavimu. Nepaisant to, kad kai kuriems pasiūlymams LVK pritaria (kaip ir pritarė jiems mokesčių reformos kontekste), LVK apgailestauja, kad buvo pasirinktas kelias, kuriuo gynyba būtų finansuojama didinant mokesčius konkretiems sektoriams ir neišlaikant visuotinumo principo. 4. Lengvųjų automobilių atskaita nėra teisingas siūlymas, atsižvelgiant į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą LVK, nepaisant to, kad palaikė priimtą Akcizų įstatymo pertvarką ir anksčiau išdiskutuotą (tačiau nepriimtą) automobilių taršos mokestį, kritiškai vertina pasiūlymą Pelno mokesčio įstatyme nustatyti, kad tik dalis automobilių įsigijimo sumos galėtų būti atskaitoma. Nors neketinama surinkti daug lėšų iš šio siūlymo, LVK laikosi nuomonės, kad pasiūlymo priėmimas nebūtų teisingas verslo turimų lengvųjų automobilių atžvilgiu. Primintina, kad lengvasis automobilis jau yra išskirtinė prekė, kurią įsigyjanti įmonė negali atskaityti PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais taip pat sugriežtino pajamų natūra skaičiavimą ir paaiškino, kad kelionė į ar iš darbo tarnybiniu automobiliu vertintina kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, dėl ko nuo dar daugiau įmonių darbuotojų bus mokamos pajamos natūra. Atitinkamai, neturėtų būti taikomas trigubas apmokestinimas, kai ir pelno mokesčio tikslais nebūtų galima atskaityti automobilio įsigijimo kainos.
LVK pastebi, kad praeitų metų gegužę priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis, kuriomis padidintas akcizo tarifas dyzelinui ir patvirtinta CO2 dedamoji, kurios įgyvendinimas spartinamas vienu iš Siūlymų, įmonės bus daug labiau skatinamos žalinti savo transporto priemonių parką, nei būtų skatinamos ribojant automobilio įsigijimo kainos atskaitą pelno mokesčio tikslais. Dar didesnę paskatą suteiktų Automobilio taršos mokestis, kuris nebuvo priimtas.
<...>
draudimo įmonėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms LVK ypatingus pelno mokesčio apskaičiavimo režimus atskiriems sektoriams (konkrečiai gyvybės draudimo ir asmens sveikatos priežiūros) vertina kaip mechanizmus, kuriais atsižvelgiama į konkrečiam sektoriui aktualią apskaitos specifiką siekiant užtikrinti teisingą pelno mokesčio mokėjimą, iš to nesiekiant sukurti naudos ar lengvatinio režimo šiems sektoriams. Atitinkamai, LVK prašo prieš priimant sprendimus kartu su šių sektorių atstovais atskirai įvertinti, ar šie ypatingi pelno mokesčio apskaičiavimo režimai atskirais atvejais yra reikalingi. Mūsų žiniomis, išimtinis pelno mokesčio režumas gyvybės draudimo įmonėms gali būti reikalingas įmonių apskaitos atitikčiai tarptautinių finansinės atskaitomybės standartams užtikrinimui. Dėl to LVK kviečia dėl siūlomų pakeitimų konsultuotis su gyvybės draudimo įmonių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais. Įvertinta. 1. Įvertinta. 2. Įvertinta. 3. Įvertinta. 4. Pagal esamą teisinį reguliavimą, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra.
Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus užsienio valstybių praktiką šioje srityje, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO2 emisija, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, kas tam tikrais atvejais galėtų sąlygoti ne visą (kaip yra nustatyta šiuo metu), o dalinį lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymą, t. y. galimų atskaitymų dydis priklausytų nuo automobilio įsigijimo kainos ir jo taršumo – išmetamo CO2 kiekio, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. 5. Atsisakius sektorinio išskirtinumo, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvybės draudimo įmonių pelno apmokestinimo tvarka būtų suvienodinama su kitų sektorių įmonėms taikomomis bendromis apmokestinimo taisyklėmis, .t.y jų pajamas, kurios šiuo metu priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, siūloma priskirti apmokestinamosioms pajamoms, tačiau atitinkamai ir su jomis susijusios sąnaudos (kurios šiuo metu priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams) būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Draudimo įmonių atveju, ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai, ir toliau būtų priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d. 1 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių. Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
taip: „1.
Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:
1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;
2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir 7 punktuose, – taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos. Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;
3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą;
4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 18 16 procentų mokesčio tarifą.“ Nepritarti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus. 2. Seimo narių grupė (G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d.
6 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių. Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 6 straipsnį, jį išdėstant taip: „6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas
Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą.
Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“ Nepritarti. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus
(G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d. 7 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti.
Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių. Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 7 straipsnį, jį išdėstant taip: „7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos
vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, penkioliktos dienos.“ Nepritarti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus
(G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d. 8 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas.
Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių. Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 8 straipsnį, jį išdėstant taip: „8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės
buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 18 16 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, penkioliktos dienos.“ Nepritarti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus
(G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d. 9 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas.
Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių. Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 9 straipsnį, jį išdėstant taip: „9 straipsnis. 38²straipsnio pakeitimas Pakeisti 38² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų
taikomas 18 16 procentų tarifas.“ Nepritarti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus
(G. Paluckas, L. Jonauskas, A. Sysas ir kt.) 2024 m. birželio 13 d. 10 Argumentai: Gynybos fondo finansavimui reikia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Pelno mokesčio pakėlimas 1 procentiniu punktu stambioms ar didelį pelną gaunančioms įmonėms ilguoju laikotarpiu nėra pakankamas viešųjų reikmių finansavimui padengti. Per artimiausią dešimtmetį įgyvendinant Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523, dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Europos Sąjungoje, Lietuvoje galiojantis žemesnis pelno mokesčio tarifas neteks patrauklumo, nes nesumokėtas pelno mokestis Lietuvoje bus perkeltas į kitas ES jurisdikcijas. Todėl nėra jokių racionalių priežasčių Lietuvoje nesurinkti šio pelno mokesčio iš stambių įmonių.
Geopolitinis nesaugumas, o ne mokesčių lygmuo šiuo metu yra didžiausia kliūtis investicijoms į Lietuvą. Lietuvos patrauklumas investicijoms turi būti transformuotas iš žemų atlyginimų ir žemų mokesčių į aukšto produktyvumo ir aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis grįstą šalies ekonominį modelį. Dėl šių priežasčių siūloma visame įstatyme pakeisti bazinį pelno mokesčio tarifą, taikomą didelėms įmonėms, nuo įstatymo projekte siūlomo 16 iki 18 procentų. Šis tarifas, nekeičiant kitų įstatymo nuostatų, galiotų vidutinėms ir stambesnėms įmonėms gaunančioms reikšmingą pelną, kai smulkioms įmonėms ir toliau galiotų įstatymo projekte siūlomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas. Numatomi pakeitimai į valstybės biudžetą papildomai galėtų sunešti apie 200 milijonų eurų per metus. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, jį išdėstant taip: „10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose
šio skyriaus straipsniuose nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:
1) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba
valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d.
Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
2) vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 18 16 arba
narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą Direktyvos 90/434/EB priede, ir esančių Direktyvos 90/ 434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba
3) perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės) registruota buveinė.“ Nepritarti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu šiuo metu taikomų 5 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifų keitimas, kaip viena iš priemonių siekiant užtikrinti tvarų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį, juos padidinant 1 proc. punktu siūlomas vertinant ne tik fiskalinį jo aspektą, bet ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo pelno mokesčiu sistema, įskaitant pelno mokesčio tarifo dydį, yra reikšmingas ekonominis įrankis, prisidedantis prie patrauklios investicinės aplinkos bei šalies konkurencingumo užtikrinimo, kas svarbu įvertinant ir regioninį kontekstą, kai kaimyninėse šalyse taikomas patraukliu laikomas paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis. Tiek standartinio, tiek lengvatinio pelno mokesčių tarifų padidinimas vienodu proc. punkto dydžiu pagristas siekiu, kad, neišskiriant tam tikro sektoriaus ar veiklos rūšies, būtų solidariai prisidedama prie valstybės gynybos stiprinimo, kartu subalansuotas, kompleksiškai vertinant ir kitas Valstybės gynybos fondo lėšų užtikrinimui numatytas priemones, siekiant įgyvendinti Valstybės gynybos fondo įstatymo tikslus. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti
iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3877(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos Dalia Mudėnienė ir Agnė Narščiuvienė