LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO, LIETUVOS Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 30² STRAIPSNIU įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO nr. ix-1007 2, 6, 16 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į tai, kad: Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, Valstybės gynybos fondo įsteigimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto tikslas – įsteigti Valstybės gynybos fondą, kuris skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Skubų krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) pajėgumų plėtros poreikį lėmė 2023 metų Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje (toliau – VGT) patvirtinta ir pagal saugumo situaciją regione atnaujinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, dėl ko buvo priimti VGT sprendimai dėl divizijos steigimo ir Lietuvos kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotės (tankų) įsigijimo.
Įgyvendinant divizijos steigimo projektą, be sunkiųjų vienetų ginkluotės, būtina skubos tvarka išvystyti ir diviziją įgalinančius oro gynybos pajėgumus. Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūros sukūrimo poreikį lėmė 2022 metais Madride ir 2023 metais Vilniuje vykusių NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimo rytiniame NATO regione. Taip pat priimtas VGT sprendimas dėl būtinos KAS infrastruktūros plėtros ir kitų priemonių, kad būtų skubos tvarka užtikrintos sąlygos NATO sąjungininkių pajėgas Lietuvoje padidinti iki brigados lygmens. Dėl minėtų sprendimų ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų skaičius ir reikalingos infrastruktūros sukūrimo poreikis. Atsižvelgiant į trijų Baltijos šalių 2024 metų sutarimą dėl gynybos linijos stiprinimo, būtina išvystyti kontrmobilumo priemones, atitinkamai pritaikyti kelių ir tiltų infrastruktūrą bei gamtinį reljefą, įsigyti fortifikacijos priemonių (pvz., „drakono dantys“ ir pan.). Šios priemonės leis sustiprinti gebėjimą greitai ir efektyviai įrengti kliūtis, užtvaras ir apsaugines pozicijas ten, kur karinės agresijos atveju jų reikia.
Atsižvelgiant į prioritetus, išskiriamos tokios Valstybės gynybos fondo panaudojimo sritys kaip divizijos steigimas (etapais, pirmiausia stiprinant sunkiąja ginkluote ir įgalinant oro erdvės gynybą), Vokietijos vadovaujamos NATO brigados pajėgoms dislokuoti Lietuvoje reikalingos infrastruktūros sukūrimas, kontrmobilumo priemonių išvystymas, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinimas. Neužtikrinus papildomo ir tvaraus finansavimo, nebus užtikrintas minėtų prioritetinių gynybinių pajėgumų įgyvendinimas nustatytais terminais (pvz., Vokietijos vadovaujamai NATO brigadai reikalingą infrastruktūrą sukurti iki 2027 metų, divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo pirmąjį etapą pabaigti iki 2030 metų ir kt.). Atsižvelgiant į grėsmių vertinimą, saugumo situacija regione, tikėtina, galėtų pagerėti tik ilgalaikėje perspektyvoje, todėl siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas galioja, kol bus įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai. Civilinė sauga yra integrali valstybės gynybos dalis. Per civilinę saugą didinamas valstybės, savivaldybių ir visuomenės atsparumas, stiprinant gebėjimus atlaikyti sukrėtimus, greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių ir atkurti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitus saugumo kontekstui regione ir pasaulyje, siekiant užtikrinti saugumą, konstatuojamas civilinės saugos grįžimo prie civilinės gynybos elementų poreikis. Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika.
Rengiamos bendros kariuomenės ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pratybos karinių ir hibridinių grėsmių temomis, numatyta plėtoti karo komendantūrų bendradarbiavimą su civilinės saugos pajėgomis, stiprinti sveikatos specialistų kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo metu. Parengtas Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektas, kuriam įgyvendinti 2025–2030 metais papildomų lėšų poreikis sudaro beveik 150 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 25 mln. eurų kasmet. Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytoms priemonėms įgyvendinti – Valstybės gynybos fondo lėšoms užtikrinti – parengti Valstybės gynybos fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas) projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Akcizų įstatymo pakeitimo projektas (tik CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji)). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pelno mokestis Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas (5 str.), standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Pelno mokesčio įstatyme nustatytus atvejus.
Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas:
Laivybos vienetams, atitinkantiems Pelno mokesčio įstatyme (38¹ str.) nustatytus kriterijus ir pasirinkusiems mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, taikoma speciali apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka – pagal Pelno mokesčio įstatyme nustatytą tvarką (38² str.) apskaičiuotai fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme (12 str.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ne tik ta atlygio už suteiktas paslaugas dalis, kuri finansuojama iš PSDF lėšų, tačiau ir paslaugų gavėjo už gautą paslaugą nuosavomis lėšomis primokėta atlygio dalis. PSDF lėšomis paslaugos finansuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bazines kainas, kurias nustatant remiamasi gydymo įstaigų (be privačių įstaigų) patiriamomis sąnaudomis, ir dažnai šių lėšų nepakanka privačių gydymo įstaigų sąnaudoms padengti. Tokiais atvejais paprastai nustatomos priemokos, kurios pagal galiojantį reglamentavimą nėra apmokestinamos pelno mokesčiu net ir tuo atveju, kai viršija konkrečiai paslaugai suteikti patirtas išlaidas.
Finansų ministerijos duomenimis, pajamos iš PSDF finansuojamų paslaugų sudaro apie 37 procentus tokių įstaigų pajamų (svertinis vidurkis), o apie 47 procentus įstaigų, pasinaudojusių šia lengvata, tokios pajamos sudaro daugiau nei pusę visų įstaigos pajamų. Taip pat, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis (12 str.), draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o joms tenkančios sąnaudos – neleidžiamiems atskaitymams. Gyvybės draudimo įmoka apima tiek draudėjo (naudos gavėjo) naudai investuojamų lėšų dalį, tiek gyvybės draudimo gaunamą atlygį už suteiktas draudimo, įmokų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas. Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (17 str.), visa apmokestinamojo vieneto lengvųjų automobilių, naudojamų šio vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įsigijimo kaina ir nuomos išlaidos gali būti atskaitomos iš pajamų. Iš pajamų taip pat atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai (įskaitant apmokestinamojo vieneto automobilio perdavimą naudoti darbuotojui asmeniniais tikslais), kai ši nauda laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu (pajamomis natūra).
Gyventojų pajamų mokestis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už per mokestinį laikotarpį gautas kai kurias individualios veiklos pajamas gali būti mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (sumokamas įsigyjant verslo liudijimą), kartu nustatant mokestinio laikotarpio sumą – 45 000 eurų, kurią viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant bendrą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nustatomi galimybių mokėti fiksuotą pajamų mokestį ribojimai, numatant, kad fiksuotas pajamų mokestis negali būti mokamas, kai pajamos, gaunamos iš juridinių asmenų, viršija 4 500 eurų sumą (t. y. 10 proc. nuo minėtos 45 000 eurų ribos), o tais atvejais, kai juridinis asmuo užsiima tokia pačia veikla kaip ir verslo liudijimą turintis gyventojas, fiksuoto dydžio mokestis apskritai negali būti mokamas. Galimybe mokėti fiksuotą pajamų mokestį gali naudotis ir nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį būstą, nuomojantys gyventojai. Nekilnojamojo turto nuomos atveju fiksuoto dydžio pajamų mokestis taip pat gali būti mokamas, tik jei neviršijama 45 000 eurų pajamų riba. Šią ribą viršijanti nuomos pajamų suma apmokestinama 15 arba 20 procentų (jei viršijama 120 vidutinių darbo užmokesčių suma) gyventojų pajamų mokesčio tarifu, neatskaitant jokių su nuomojamo turto išlaikymu susijusių išlaidų.
Akcizai Šiuo metu Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti akcizų tarifai:
Anglies dioksido (toliau – CO2) dedamoji Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 17 straipsnyje numatomi CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, dydžiai, kurie palaipsniui didėja nuo bendros 10 Eur/t CO2 vertės 2025 metais iki 60 Eur/t CO2 vertės 2030 metais, o 12 straipsnyje nustatytos CO2 dedamosios išimtys įmonėms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (mokančios už išmetamą CO2 kiekį per Europos Sąjungos lygiu reguliuojamą sistemą). Viešojo sektoriaus atskaitomybė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta išteklių fondo sąvoka neapima Valstybės gynybos fondo. Savivaldybių biudžetų pajamos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kiekvienais metais teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams. Kartu nustatyta, kaip apskaičiuojama ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis.
Išimčių šiame įstatyme, atsižvelgiant į kitus įstatymus, nėra nustatyta. Valstybės skola Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme nustatyti skolinimosi valstybės vardu tikslai. Tačiau nėra nustatyti konkretūs skolinimosi sąlygų apribojimai. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti:
1) Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimo tikslus, šio fondo valdymą ir jo pabaigą;
2) kad Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu;
3) kad Valstybės gynybos fondo išlaidas pagal tikslus paskirsto Vyriausybė;
4) kad, jeigu einamųjų metų Valstybės gynybos fondo faktinės pajamos yra didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo sąmatoje patvirtintos metinės pajamos, šias pajamas viršijanti pajamų suma, kurios iš anksto nebuvo galima suplanuoti ir numatyti Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, paliekama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje ir gali būti naudojama šio fondo tikslams finansuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) pareigą Vyriausybei patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustatyti Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo tvarką, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme. Valstybės gynybos fondo steigėja – valstybė. Valstybės gynybos fondo valdytoja – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Valstybės gynybos fondo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Numatoma, kad Valstybės gynybos fondo lėšas sudarys:
1) laikinasis solidarumo įnašas (už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį);
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais; 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
7) Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Kartu siūloma nustatyti, kad 5 punkte siūloma dalis neįskaičiuojama apskaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta Valstybės gynybos fondo pajamų suma (25 milijonai eurų) nebus įskaičiuojama atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Ne mažiau nei pusė minėtų lėšų bus skiriama savivaldybėms (priedangų infrastruktūros plėtrai, prevencijos ir parengties iniciatyvoms, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikiams tenkinti) per vidaus reikalų ministro tvirtinamas pažangos priemones, nustatant konkrečias finansuotinas veiklas, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vykdant kriterijais grįstą projektų atranką. Tokiu būdu bus užtikrinamas efektyvus lėšų panaudojimas ir orientacija į rezultatus, prisidedančius prie atsparumo didinimo. Savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis – nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpti ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas. Todėl didelė dalis lėšų, kurias valstybė skiria civilinei saugai, skiriama savivaldybėms, o savivaldybės bei jų gyventojai yra pagrindiniai naudos gavėjai.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Valstybės gynybos fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant šių tikslų:
1) įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą;
2) sukurti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados infrastruktūrą;
3) sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti;
4) finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus;
5) įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti. Kartu siūloma nustatyti, kad 4 punkte nurodyti tikslai finansuojami iki Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos. Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos į Valstybės gynybos fondo sąskaitą galės būti surenkamos anksčiau, nei įsigalios pats Valstybės gynybos fondo įstatymas. Iki 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos patvirtinimo Valstybės gynybos fonde sukauptos įmokos bus įtraukiamos į 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir naudojamos tik po to, kai Vyriausybė paskirstys 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme nustatytus 15 procentų ir 5 procentų pelno mokesčio tarifus, juos padidinant 1 procentiniu punktu, t. y.:
Laivybos vienetų, atitinkančių Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus ir pasirinkusių mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, fiksuoto pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų būtų taikomas 16 procentų mokesčio tarifas;
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti šių sektorinių pelno mokesčio lengvatų, pajamas, kurioms taikomas lengvatinis apmokestinimas, įtraukiant į bendrą pelno apmokestinimo tvarką:
Kartu įmonėms atsivertų platesnės galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto ir kt.), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Nors pagal esamą teisinį reguliavimą įtvirtintas pagrindinis principas, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik su apmokestinamųjų pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos, kas savo esme reiškia, kad apmokestinamųjų vienetų patiriamos išlaidos privatiems poreikiams tenkinti negali būti atskaitomos arba atskaitomos tik tokiu atveju, jeigu pripažįstamos darbuotojų pajamomis natūra, praktikoje dažnu atveju šis principas pažeidžiamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat užsienio valstybių praktiką šioje srityje, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti papildomus automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, pagal kurią dažniausiai automobilių įsigijimo kainos atskaitymas ribojamas absoliučiu arba procentiniu dydžiu, dažnai susiejant leidžiamų atskaitymų dydį su automobilio CO₂ emisija, taip pat kartu taikant ir automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti tokią lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką, kuri kartu prisidėtų ir prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įvertinant ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nustatytus išmetamo CO₂ kiekio intervalus:
Siekiant nesukelti neproporcingos administracinės naštos, nuomos išlaidų ribojimo tvarka būtų netaikoma vienkartinės, atsitiktinės nuomos atvejais, kai bendras nuomos laikotarpis per mokestinį laikotarpį yra ne ilgesnis kaip 30 dienų arba kai automobilis išnuomojamas naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone. Siūloma, kad lengvojo automobilio išmetamas CO₂ kiekis būtų nustatomas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį. Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai (4, 6–8, 10–11 str.) atliekami atsižvelgiant į tai, kad šiose Pelno mokesčio įstatymo nuostatose nurodomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pelno mokesčio tarifai, kurie siūlomi keisti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu. Siūloma, kad Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis būtų taikomas tik individualios veiklos pajamoms iki 20 000 eurų, kartu išlaikant galimybę 10 procentų nuo šios sumos gauti iš juridinių asmenų, kurių vykdoma veikla nėra analogiška verslo liudijime įrašytai veiklos rūšiai.
Pajamų ribą, iki kurios gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, siūloma mažinti įvertinus tai, kad šiuo metu galiojanti 45 000 eurų riba lemia itin žemą efektyvųjį pajamų mokesčio tarifą – vidutiniškai apie 1,7 procento (vertinant visas verslo liudijimų rūšis, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus), nors iš individualios veiklos, mokant pajamų mokestį nuo metinio veiklos rezultato, pajamos apmokestinamos bent 5 procentų efektyviuoju gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o nuo 20 000 eurų apmokestinamojo pelno šis efektyvusis tarifas pradeda didėti. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų, o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz., prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų laikotarpiui.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte nenumatoma galimybė trumpinti minimalų 30 dienų laikotarpį, kuriam gali būti išduodamas verslo liudijimas, atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio mokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra alternatyvus individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdas, kurio atveju taikomos specifinės mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurios nėra siejamos su faktinėmis veiklos vykdymo aplinkybėmis (t. y. nesiekiama įvertinti, kiek dienų atitinkamu laikotarpiu faktiškai vyko veikla, kaip ir nevertinama, kokio dydžio pajamos pagal įstatymo nustatytas ribas konkrečiu laikotarpiu realiai gautos, atitinkamai nevertinamos ir patirtos išlaidos). Be to, gyventojas visada gali pasirinkti individualios veiklos pajamas apmokestinti nuo metinio veiklos rezultato, jeigu toks mokėjimo būdas yra labiau tinkamas, įvertinus konkretaus gyventojo vykdomos veiklos ypatybes. Kartu pažymėtina, kad gyventojų pajamų mokesčio permokos yra grąžinamos bendra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu siūloma atsisakyti galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamų, užtikrinant nuoseklų fiksuoto pajamų mokesčio traktavimą, kai fiksuotas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti mokamas tik iš tų veiklos rūšių, kurios laikomos individualia veikla, pajamų. Įvertinant tai, kad, skirtingai nei gaunant pasyviųjų pajamų iš kapitalo investicijų (pvz., dividendų, palūkanų), nuomojant nekilnojamąjį turtą patiriama išlaidų, į kurias šiuo metu neatsižvelgiama, taip pat į tai, kad nuomojant nekilnojamąjį turtą juridiniams asmenims išlaidas paprastai visiškai dengia juridinis asmuo, siūloma apmokestinant pajamas iš nekilnojamojo turto (išskyrus žemę) nuomos gyventojams jas mažinti 20 procentų nuo gautų pajamų sumos. Siūloma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas Akcizų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (žr. 1 lentelę) bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams (žr. 2 lentelę). Projektu siūlomas akcizų didinimas apima dvi dedamąsias – siūlomas bazinis akcizų didinimas leistų išlaikyti nemažėjantį akcizų pajamų už alkoholinius gėrimus ir rūkomuosius produktus lygį, matuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto[¹]. Be bazinio tarifų didinimo alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, siūloma kita dedamoji Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslų finansavimui užtikrinti – papildomai padidinti akcizų tarifus šiems produktams, o gautas papildomas pajamas nukreipti į Valstybės gynybos fondą. 1 lentelė.
1 lentelė. Etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Alkoholinių gėrimų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL109
173 (= 145 + 28) Tarifo pokytis, proc. 16, 5% 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,11 (= 0,07 + 0,04) + 0,13 (= 0,07 + 0,06) + 0,15 (= 0,08 + 0,07) Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL219
346 (= 292 + 54) Tarifo pokytis, proc. 16,0 % 16,5 % 16,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,21 (= 0,13 + 0,08) + 0,25 (= 0,15 + 0,10) + 0,30 (= 0,16 + 0,14) Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL234
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 24,8 % 25,0 % 25,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,35 (= 0,25 + 0,10) + 0,44 (= 0,30 + 0,14) + 0,56 (= 0,36 + 0,20) Tarpiniai produktai virš 15 proc. stiprumo Akcizų tarifas, EUR/HTL333
457 (= 386 + 71) Tarifo pokytis, proc. 11,1 % 11,1 % 11,2 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l + 0,22 (= 0,10 + 0,12) + 0,25 (= 0,11 + 0,14) + 0,28 (= 0,11 + 0,17) Etilo alkoholis Akcizų tarifas, EUR/HTL 100 proc. alkoholio 2 467 2 738 (= 2 590 + 148) 3 042 (= 2 720 + 322) 3 395 (= 2 856 + 539) Tarifo pokytis, proc.
11,0 % 11,1 % 11,6 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (37 % stiprumo gėrimo) + 0,60 (= 0,27 + 0,33) + 0,68 (= 0,29 + 0,39) + 0,79 (= 0,30 + 0,49) Alus Akcizų tarifas, EUR/HTL 1 proc. alkoholio
Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/0,5 l (5,2 proc. stiprumo gėrimo) + 0,05 (= 0,03 + 0,02) + 0,06 (= 0,03 + 0,03) + 0,07 (= 0,04 + 0,03) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 15,9 + 10,1) + 26 (= 16,1 + 9,9) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 30,1 2 lentelė. Tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifų didinimo 2025–2027 metais planas nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos ir mokestinis poveikis kainai Tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų grupės 2024 m. 2025 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2026 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) 2027 m. (bazinis didinimas + Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti) Cigaretės Minimalus akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 138 149,7 (= 147,7 + 2) 162,4 (= 158 + 4,4) 176,2 (= 169,1 + 7,1) Tarifo pokytis, proc.
8,5 % 8,5 % 8,5 % Mokestinis poveikis cigarečių, kurioms taikomas minimalus tarifas, kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) + 0,33 (= 0,27 + 0,06) Specifinis akcizų tarifo elementas, EUR/1000 vnt. 85,3 92,6 (= 91,3 + 1,3) 100,5 (= 97,7 + 2,8) 109 (= 104,5 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 8,6 % 8,5 % 8,5 % Vertybinis akcizų tarifo elementas, proc. 25% 25% 25% 25% Mokestinis poveikis vidutinei kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Cigarai ir cigarilės Akcizų tarifas, EUR/kg 95 109,7 (= 108,3 + 1,4) 126,7 (= 123,5 + 3,2) 146,3 (= 140,8 + 5,5) Tarifo pokytis, proc. 15,5 % 15,5 % 15,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,36 (= 0,32 + 0,04) + 0,41 (= 0,37 + 0,04) + 0,47 (= 0,42 + 0,05) Rūkomasis ir neapdorotas tabakas Akcizų tarifas, EUR/kg 112,8 123,5 (= 121,6 + 1,9) 135,2 (= 131,1 + 4,1) 148 (= 141,3 + 6,7) Tarifo pokytis, proc. 9,5 % 9,5 % 9,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/20 g + 0,26 (= 0,21 + 0,05) + 0,28 (= 0,23 + 0,05) + 0,31 (= 0,25 + 0,06) Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai Akcizų tarifas, EUR/1000 vnt. 79,5 89,4 (= 88,2 + 1,2) 100,6 (= 97,9 + 2,7) 113,2 (= 108,7 + 4,5) Tarifo pokytis, proc. 12,5 % 12,5 % 12,5 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, EUR/20 vnt. + 0,24 (= 0,21 + 0,03) + 0,27 (= 0,23 + 0,04) + 0,30 (= 0,26 + 0,04) Elektroninių cigarečių skystis Akcizų tarifas, EUR/ml 0,25 0,40 (= 0,33 + 0,07) 0,64 (= 0,4 3+ 0,21) 1,03 (= 0,56 + 0,47) Tarifo pokytis, proc.
60,0 % 60,0 % 60,9 % Mokestinis poveikis kainai, palyginti su praėjusiais metais, Eur/2 ml + 0,36 (= 0,19 + 0,17) + 0,58 (= 0,24 + 0,34) + 0,94 (= 0,31 + 0,63) Poveikis biudžeto pajamoms, iš viso, palyginti su praėjusiais metais, mln. eurų + 29 (= 23,5 + 5,5) + 31,7 (= 26,2 + 5,5) + 34,5 (= 29,1 + 5,4) Iš viso Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimui užtikrinti laikotarpio pabaigoje, palyginti su baziniu didinimu + 16,4 Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (tik CO2) siūloma pakeisti esamas CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 metais, vertes (žr. 3 lentelę) ir įtraukti naują gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomą kintamąją dalį – saugumo dedamąją (žr. 4 lentelę), kurios dydis 2025–2030 metais siektų 50 eurų/tūkst. litrų. 3 lentelė. Energinių produktų CO2 dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m.
7296120144144 144 Žibalas, Eur/1 000 l 81,3 108,4 135,5 162,6 162,6 162,6 Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l 78,6 104,8 131 157,2 157,2 157,2 Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t 93,6 124,8 156 187,2 187,2 187,2 Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t 91,8 122,4
96128160192192 192 Šildymui skirtos durpės, Eur/t 49,8 66,483 99,6 99,6 99,6 4 lentelė. Saugumo dedamoji 2025–2030 metais Energiniai produktai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2028 m. 2029 m. 2030 m. Akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyti gazoliai, Eur/1 000 l5050505050 50 Vertinami kuro pabrangimo, įskaitant ir jau priimtus žaliojo kurso akcizų pakeitimus, duomenys pateikiami 5 lentelėje: 5 lentelė. Iškastinio kuro rūšių kainos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, dėl CO2 dedamosios ir dėl saugumo dedamosios, taikomos žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms Energiniai produktai Žaliojo kurso (jau priimtas) poveikis kainai CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai Žaliojo kurso (jau priimtas) + CO2 dedamosios ir saugumo dedamosios poveikis kainai 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m. 2025 m. 2026 m. 2027 m.
00
0 Nustačius naujas CO2 dedamosios vertes, numatoma, kad 2025 metais papildomai bus gauta 112,7 mln. eurų, 2026 metais – 112,7 mln. eurų, 2027 metais – 112,7 mln. eurų. Papildomai dėl saugumo dedamosios 2025 metais bus surinkta 13,5 mln. eurų, 2026 metais – 13,5 mln. eurų, 2027 metais – 13,5 mln. eurų. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą bus papildyta išteklių fondo sąvoka ir nustatyta, kad Valstybės gynybos fondas yra išteklių fondas ir šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip, be kita ko, apibrėžtos Valstybės gynybos fondo įstatyme. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas Priėmus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo projektą bus nustatyta, kad ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams, apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų.
Tokiu būdu Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte siūlomos atitinkamos pajamų priskyrimo išimtys atitiks Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti papildomą skolinimosi valstybės vardu tikslą – Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti, taip pat nustatyti, kad Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu šiam tikslui metinis pelningumas turi būti ne didesnis negu 2 procentai. Dėl to atsirastų daugiau skolinimosi valstybės vardu priemonių, pvz., gynybos obligacijos. Kartu tai leistų gyventojams ir verslo subjektams prisidėti prie gynybos finansavimo, racionaliai ir operatyviai subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus bei mažintų nepasiskolinimo riziką. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Dėl pelno mokesčio tarifų pakeitimo, sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms atsisakymo, lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimų pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį nustatymo įmonėms didės pelno mokesčio našta, tačiau šie pakeitimai pagrįsti poreikiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų finansavimo poreikiams, kartu prisidedant prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Siūlomas akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo planas užtikrintų papildomas pajamas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams finansuoti, kartu prisidėtų prie sveikatingumo tikslų – šių produktų įperkamumo augimo tempo mažinimo ir atitinkamai vartojimo mažėjimo. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Minėtos rizikos mažinamos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų kryptinga veikla – 2022 metais Lietuvos institucijos sulaikė 300 858 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 60 122 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų, o 2023 metais – 340 703 tūkst. vienetų nelegalių tabako gaminių ir 44 934 litrų nelegalių alkoholinių gėrimų. Taip pat kontroliuojančiųjų valstybės institucijų veiksmai koordinuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas. Be to, įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 1K-317 „Dėl Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio priemonės turi įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui. Įgyvendinant Veiksmų plano pirmojo skirsnio dalies Rizikingų veiklų nustatymo gerinimas ir užkardymas laiku, skaitmeninant institucijų veiklos procesus 7 priemonę Įdiegti pažangias technines priemones, siekiant didinti Europos Sąjungos išorės sienos kontrolės veiksmingumą ir sustiprinti pažeidimų prevenciją 2022–2023 metais įvykdyti sienos stebėjimo sistemų diegimo prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika darbai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas sudaryta galimybė stebėti visą Europos Sąjungos išorės sieną (100 proc.). Kartu įgyvendinamos ir kitos priemonės. Lietuvos Respublikos muitinėje pradėti naudoti nešiojamieji atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės įrenginiai. Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste buvo įdiegta rentgeno kontrolės sistema.
Vykdomos Vilniaus teritorinės muitinės Stasylų geležinkelio posto ir Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto stacionarių rentgeno kontrolės sistemų viešojo pirkimo procedūros, taip pat vykdoma viešojo pirkimo sutartis dėl mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos įsigijimo. 2023 metų rugpjūtį uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. 2024 m. kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusijos Respublika. Pasienio kontrolės punktų uždarymas prisideda prie prekių, transporto ir asmenų srautų judėjimo į (per) Lietuvą ir iš Lietuvos, kartu kontrabandos srautų mažinimo, žmogiškuosius išteklius nukreipiant į veikiančius pasienio postus ir taip sustiprinant muitinės kontrolę. Kartu pažymėtina, kad įgyvendinamas duomenų analitikos potencialo didinimo projektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje siekiant modernizuoti šiose institucijose vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei technologijas, grįstas dirbtinio intelekto metodų taikymu, tobulinti mokesčių administratorių darbuotojų kompetencijas, užtikrinant kasdienių funkcijų atlikimą naudojant pažangius metodus. Kitų įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Padidinus pelno mokesčio tarifus, nustačius lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos sąnaudų atskaitymo ribojimus pagal automobilio išmetamą CO₂ kiekį padidės pelno mokesčio našta, tačiau šis padidėjimas pagrįstas siekiu užtikrinti tvarų pajamų šaltinį finansuoti įstatyme nustatytus tikslus, o iš dalies bus prisidedama ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Panaikinus sektorines pelno mokesčio lengvatas sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms, tokiu būdu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas nepriklausomai nuo veiklos rūšies, kartu padidėtų apmokestinimo teisingumas, taip pat šiems subjektams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti galiojančiomis pelno mokesčio lengvatomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata), kurios šiuo metu iš dalies neprieinamos. Galimybės mokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį apimties siaurinimas iš esmės nepablogins smulkiojo verslo sąlygų, nes dauguma šį mokėjimo būdą pasirinkusių gyventojų ir dabar uždirba ne daugiau negu 20 000 eurų pajamų per metus, o likusi dalis gyventojų bus paskatinti mokestį mokėti nuo faktinio pelno pagal bendrą individualios veiklos pajamų apmokestinimo modelį, kuris numato šių pajamų palaipsninį apmokestinimą. Nuoseklus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų apmokestinimo lygio didėjimas vietoj vienkartinio itin ryškaus padidinimo leis ūkio subjektams išvengti staigaus neigiamo poveikio, iš anksto prisitaikyti prie numatomų pakeitimų bei tinkamai suplanuoti savo veiklą. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“. Taip pat turės būti pakeisti mokesčių administratoriaus teisės aktai, susiję su verslo liudijimų išdavimu (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, finansų ministras iki 2024 m. rugsėjo 30 d. turės pakeisti Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, atsisakius mokesčių specialių mokėjimo režimų, 2025–2027 metais papildomos pajamos, nukreipiamos gynybai, galėtų sudaryti:
Mokesčių pakeitimai mln. eurų Įsigalioja 2025 2026 2027 Pelno mokesčio tarifo pakeitimai 36,8 113,7 113,7 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms atsisakymas 3,9 3,9 2025-01-01 Pelno mokesčio specialių mokėjimo režimų atsisakymas – lengvatos draudimo įmonėms susiaurinimas 6,8 6,8 2025-01-01 Automobilių įsigijimo kainos išlaidų atskaitymo ribojimų nustatymas8 8 2025-01-01 Pelno mokesčio pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš pelno mokesčio, proc.) 36,8 (1,9 proc.) 132,4 (6 proc.) 132,4 (6 proc.) Pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai 9,2 31,4 31,4 2025-01-01 Dalis nuo pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio 0,3 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų 0,5 proc. nuo valstybės biudžetui tenkančios dalies + 0,2 proc. nuo viso gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus nuo verslo liudijimų Alkoholio ir tabako akcizai (papildomai prie trimečio plano) 15,6 31,2 46,5 2025-01-01 CO2 dedamoji ir saugumo dedamoji kuro akcize 126,2 126,2 126,2 2025-01-01 Akcizų pakeitimai, iš viso, mln. eurų (dalis nuo visų pajamų iš akcizų, proc.) 141,8 (6,5 proc.) 157,4 (6,6 proc.) 172,7 (6,9 proc.) Solidarumo įnašas* 60 2025-01-01 Saugumo įnašo** (10 proc.) koncepcija (draudimo sektoriui):
50100
297,8 421,2 436,5 * Bus teikiama svarstyti atskiru Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. ** Parengta koncepcija, kuri bus teikiama konsultacijai su visuomene. 14.
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybės gynybos fondas“, „pelno mokestis“, „gyventojų pajamų mokestis“, „Akcizai“, „alus“, „vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai“, „tarpiniai produktai“, „etilo alkoholis“, „cigaretės“, „cigarai ir cigarilės“, „rūkomasis tabakas“, „kaitinamojo tabako produktai“, „elektroninių cigarečių skystis“, „neapdorotas tabakas“, „civilinė sauga“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2024-06-11 Nr. XIVP-3876 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant teikiamą projektą su Valstybės iždo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, projekto 1 straipsnį siūlytina dėstyti taip: „Šiuo įstatymu steigiamas Valstybės gynybos fondas. Įstatymo paskirtis – nustatyti Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, Valstybės gynybos fondo valdymą ir jo pabaigą“. 2. Projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „samprata“ įrašytinas žodis „statusas“. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „sukurti“ įrašytini žodžiai
„šiam kariniam vienetui reikalingą“. 4. Derinant projekto
nuostatas su Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies
lėšomis būtų kuriama ir vystoma civilinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados veiklai, ar būtų vystoma šiai brigadai reikalinga karinė infrastruktūra, ar vis dėlto abi aukščiau išvardintos infrastruktūros. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti“ įrašytini žodžiai „kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas, formuoti“. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, turinys ir paskirtis nėra aiški.
Pažymėtina, kad dėl kiekvieno Seimo priimamo teisės akto (ar tai būtų įstatymas, ar nutarimas, ar rezoliucija) Seimas balsuoja atskirai, todėl sąmatos tvirtinimas kartu su įstatymu apskritai nėra įmanomas. Jeigu siekiama nustatyti, kad ir Fondo lėšų sąmata tvirtinama, ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas priimamas tame pačiame posėdyje, taip ir reikėtų nurodyti (tačiau nebūtų aiškus tokios nuostatos tikslingumas, nes dėl objektyvių Seimo posėdžių organizavimo priežasčių, tam tikrų sprendimų priėmimas gali būti perkeliamas ir į kitą, pavyzdžiui, artimiausią posėdį). Jeigu siekiama nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata yra sudedamoji Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo dalis, projekte tai turėtų būti aiškiai nustatyta. Galbūt tikslinga šią nuostatą patikslinti nurodant, kad Fondo lėšų sąmata tvirtinama priėmus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos projektas Seimui teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu. 7. Projekto 4 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „fondo pajamos“, o šio straipsnio 1 ir kitose dalyse
straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų patikslinti aiškiai reglamentuojant, ar šiame punkte minima 25 milijonų eurų suma būtų tik vienkartinė, ar vis dėlto ji būtų pervedama į Fondą kelis metus (ar apskritai nuolat). 11. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes minėtoje dalyje nustatoma Krašto apsaugos ministerijos teisė būtent dėl Fondo išlaidų paskirstymo, kas, mūsų nuomone, turėtų būti projekto 5 straipsnio, reglamentuojančio Fondo išlaidas, reguliavimo dalyku. 12. Kadangi bus atidaryta ir tvarkoma tik viena Fondo sąskaita, projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse brauktina perteklinė formuluotė „nurodytą šio straipsnio 2 dalyje“. 13. Projekto 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „renkamos“, „surenkant“ bei „surenkamos“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pervedamos“ bei „pervedant“. 14. Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotė tikslintina, nes Fondo lėšomis finansuojami ne įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslai, o itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2, 3 bei 5 dalims. 15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „paskirsto Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas“, o projekto 5 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje patvirtintos metinės pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo šios formuluotės derintinos tarpusavyje. 16. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„kiek tai nenustatyta šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „vadovaujantis šiuo
įstatymu“. 17. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „rinkinį“ įrašytinas žodis „rinkinius“. 18.
„galioja“ įrašytinas žodis „veikia“. 19. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje reikia
atsisakyti išlygos dėl ankstesnės šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, nes nelogiškas ir ydingas būtų toks reguliavimas, pagal kurį galiotų tik viena dar neįsigaliojusio įstatymo nuostata. Manytina, kad ir nenustačius išlygos dėl ankstesnės šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, pagrįstas projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas pavedimas Krašto apsaugos ministerijai atidaryti sąskaitą valstybės ižde, į kurią nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galės būti pervedamos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos įmokos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3876(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į 2024 m. kovo 1 d. įsigaliojusio nauja redakcija išdėstyto Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas („atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą“ pakeistas į „tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą“), projekto 3 straipsnio 3 dalyje vietoj nuorodos „tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu“ reiktų teikti nuorodą „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu“. 2. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „šios dalies sumažinimas“ vartoti formuluotę „šioje dalyje nurodytas sumažinimas“. Be to, vietoj formuluotės „Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą“ rašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą“. 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte yra pateiktos analogiškos nuostatos (skiriasi tik įvardinta suma), o šio straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto dydžio lėšos skiriamos tik 2025 metais“. Vertinant siūlomą reguliavimą lieka neaišku, ar 2025 metams į Fondą siūloma skirti lėšas pagal abu punktus (iš viso 85 milijonus eurų, ar vis dėlto, tik pagal 9 punktą, t. y. 60 milijonų eurų).
būtų skiriamos pagal 4 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o 2026 ir vėlesniems metams pagal 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, siūlytina projekto 8 straipsnyje tiesiog numatyti vėlesnį 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto įsigaliojimą (vietoj dabartinio projekto 4 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kuris turėtų būti pernumeruotas kaip 8 punktu), o šio straipsnio 8 dalies atsisakyti. Jeigu siekiama nustatyti, kad 2025 metams į Fondą vis dėlto būtų skiriami iš viso 85 milijonai eurų, šią sumą siūlytina aiškiai ir įvardinti 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o projekto 8 straipsnyje išdėstyti naują projekto 8 straipsnio 1 dalies
kasmetinis skyrimas, nustatant tokios redakcijos įsigaliojimą ir taikymą nuo
straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 7 dalyje esančios nuorodos į mūsų siūlomus koreguoti projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 4 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatoma speciali vienos įstatymo nuostatos taikymo sąlyga ir kuri yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, siūlytina dėstyti projekto 8 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą arba ją išdėstyti projekto 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte. 4.
dėstymo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina projekto 5 straipsnio 6 ir 8 dalis apjungti, tiesiog nustatant, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto dydžio lėšos skiriamos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
metais“ atsisakant kaip perteklinių, o žodžių „bet ne ilgiau, negu bus įgyvendintas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas tikslas“ atsisakant ir kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalyko (tai yra įstatymo taikymą nustatanti norma), ir kaip nederančių su projekto 8 straipsnio 8 dalimi, kurioje nuostatos taikymas (galiojimas) siejamas su konkrečia data, o ne su tikslų įgyvendinimo aplinkybe. Taip pat pažymėtina, kad formuluotė „lėšos skiriamos programos įgyvendinimui savivaldybėse“ nėra aiški, nes formaliai vertinant visos Fondo lėšomis finansuojamos itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, yra įgyvendinamos savivaldybėse (nes visa Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į savivaldybes, todėl bet kokia Fondo lėšomis finansuojama priemonė bus įgyvendinama kažkurioje savivaldybėje). Galbūt turima omenyje, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto dydžio lėšos skiriamos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos programos įgyvendinimui savivaldybėse būtent pagal savivaldybių institucijų ir įstaigų (kaip vienų iš krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų) patvirtintas priemones, arba tai, kad šios lėšos pervedamos savivaldybėms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programai, skirtai civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinti jų pačių nusistatyta tvarka. 5.
straipsnio 8 dalį, kuria siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas galioja iki 2030 m. gruodžio 31 d., neaišku, kodėl projekte pasirinktas skirtingas 4 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų laikiną taikymą nustatantis reguliavimas. Vienos nuostatos laikinumas numatomas nustatant jos laikiną taikymą, o kitos – nustatant jos laikiną galiojimą. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, siūlome šį reguliavimą suvienodinti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-3876
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sakalauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos: direktorė Roma Žakaitienė, patarėjai Dovilė Sujetaitė ir Giedrius Lingis, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Haroldas Sabulis, Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant teikiamą projektą su Valstybės iždo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, projekto
gynybos fondas. Įstatymo paskirtis – nustatyti Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, Valstybės gynybos fondo valdymą ir jo pabaigą“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „sukurti“ įrašytini žodžiai „šiam kariniam vienetui reikalingą“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
Fondas) lėšomis būtų kuriama ir vystoma civilinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados veiklai, ar būtų vystoma šiai brigadai reikalinga karinė infrastruktūra, ar vis dėlto abi aukščiau išvardintos infrastruktūros. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
pajėgoms formuoti“ įrašytini žodžiai „kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas, formuoti“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
lėšų sąmatą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, turinys ir paskirtis nėra aiški. Pažymėtina, kad dėl kiekvieno Seimo priimamo teisės akto (ar tai būtų įstatymas, ar nutarimas, ar rezoliucija) Seimas balsuoja atskirai, todėl sąmatos tvirtinimas kartu su įstatymu apskritai nėra įmanomas.
Jeigu siekiama nustatyti, kad ir Fondo lėšų sąmata tvirtinama, ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas priimamas tame pačiame posėdyje, taip ir reikėtų nurodyti (tačiau nebūtų aiškus tokios nuostatos tikslingumas, nes dėl objektyvių Seimo posėdžių organizavimo priežasčių, tam tikrų sprendimų priėmimas gali būti perkeliamas ir į kitą, pavyzdžiui, artimiausią posėdį). Jeigu siekiama nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata yra sudedamoji Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo dalis, projekte tai turėtų būti aiškiai nustatyta. Galbūt tikslinga šią nuostatą patikslinti nurodant, kad Fondo lėšų sąmata tvirtinama priėmus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos projektas
įstatymo projektu. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 ir kitose dalyse – „fondo lėšos“. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo šios sąvokos neturėtų būti vartojamos nuosekliau
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuoseklumo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas naudojant tą pačią konstrukciją kaip ir šios dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
šio straipsnio 8 dalį (o ne į 7 dalį). Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 10.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų patikslinti aiškiai reglamentuojant, ar šiame punkte minima 25 milijonų eurų suma būtų tik vienkartinė, ar vis dėlto ji būtų pervedama į Fondą kelis metus (ar apskritai nuolat). Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
11Svarstytina,
ar projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes minėtoje dalyje nustatoma Krašto apsaugos ministerijos teisė būtent dėl
straipsnio, reglamentuojančio Fondo išlaidas, reguliavimo dalyku. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
bus atidaryta ir tvarkoma tik viena Fondo sąskaita, projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse brauktina perteklinė formuluotė „nurodytą šio straipsnio 2 dalyje“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„renkamos“, „surenkant“ bei „surenkamos“ įrašytini atitinkamai žodžiai
„pervedamos“ bei „pervedant“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ne įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslai, o itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2, 3 bei 5 dalims. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 15.
Projekto
lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas“, o projekto 5 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje patvirtintos metinės pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo šios formuluotės derintinos tarpusavyje. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įrašytini žodžiai „vadovaujantis šiuo įstatymu“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„rinkinį“ įrašytinas žodis „rinkinius“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, nes nelogiškas ir ydingas būtų toks reguliavimas, pagal kurį galiotų tik viena dar neįsigaliojusio įstatymo nuostata. Manytina, kad ir nenustačius išlygos dėl ankstesnės šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, pagrįstas projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas pavedimas Krašto apsaugos ministerijai atidaryti sąskaitą valstybės ižde, į kurią nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galės būti pervedamos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos įmokos. Pritarti Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
teikiamą projektą su Valstybės iždo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, projekto
gynybos fondas. Įstatymo paskirtis – nustatyti Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, Valstybės gynybos fondo valdymą ir jo pabaigą“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
8188
biudžetams tenkančios GPM dalies kasmet paimti 25 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti 2025–2030 metais. Lėšų poreikis minėtai programai sudaro beveik 150 mln. eurų, todėl iš savivaldybių biudžetų neturėtų būti paimta didesnė suma. Tačiau projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto galiojimas yra neribotas, todėl ir po 2030 metų iš savivaldybių biudžetų bus išimamos lėšos. Būtina projekte numatyti minėto punkto galiojimo terminą. Be to, taikant šio punkto formuluotę faktiškai gausis, kad tiktai 2025 m. bus planuojama paimti 25 mln. eurų sumą, o vėlesniais metais bus planuojama išimti jau kitokio dydžio sumą, greičiausiai gerokai didesnę, nes sparčiai augant darbo užmokesčiui kasmet žymiai padidėja ir konsoliduoto biudžeto prognozė ir nuo didesnės prognozės bus priskaičiuota didesnė suma taikant to paties dydžio GPM procentą. Todėl būtina kasmet perskaičiuoti savivaldybėms tenkančio GPM procento sumažinimą, planuojant kasmet išimti 25 mln. eurų, o ne kitokią sumą. Siekiant ištaisyti šio projekto netikslumus LSA siūlo: 1.
Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams 2024 m. tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir perskaičiuojamas kiekvienais vėlesniais metais rengiant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“
straipsnį nauja 8 dalimi: „8. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikomas 2025-2030 metais.“ Pažymime, kad siūlomi projekto pakeitimai darbo tvarka preliminariai yra suderinti su Finansų ministerijos specialistais. Kadangi iš savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų bus išimamos lėšos, LSA nuomone, visa paimta suma turėtų sugrįžtų savivaldybėms jų atliekamai civilinės saugos funkcijai finansuoti. Šiuo metu planuojama, kad iš savivaldybių biudžetų paimtos 150 mln. eurų sumos tik maždaug pusė lėšų bus skiriama savivaldybėms. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus, kuriais sukonkretinti Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymai ir pastabos įstatymo projektui. ⃰ Pritariame siūlomam principui, kad kasmet iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies į valstybės gynybos fondą kasmet būtų paimama ne daugiau nei po 25 mln. eurų. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. ⃰ Taip pat siūlome numatyti, kad visa savivaldybių biudžetams sumažinta gyventojų pajamų mokesčio dalies suma (25 mln. eurų kasmet) būtų skiriama Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 2. ⃰ Siūlome nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinis (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimas) būtų susietas su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme (2030-12-31). Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Aušrinė Armonaitė ir Vytautas Mitalas, 2024-06-144 Argumentai: Pasiūlymu siekiama Valstybės gynybos fondui skirti ne dalį, o visą planuojamą 2025-2027 metais alkoholio, tabako ir energinių produktų akcizų padidinimą, taip išplečiant fondo finansavimo galimybes. Taip pat, šių metų balandžio mėnesį vykusioje finansavimo gynybai didinimo diskusijoje planuota iki 150 mln. Eur iš savivaldybių pajamų augimo skirti gynybai. Finansų ministerijos duomenimis, dėl spartaus nominalaus BVP augimo, 2022-2024 m. laikotarpiu savivaldybių pajamos padidėjo
savivaldybių prisidėjimo gynybai ir didesnę dalį šio didesnio nei planuota pajamų augimo skirti gynybai. t. y. 125 mln. Eur 2025 metais. Kartu šiuo pasiūlymu siekiama numatyti, kad Vyriausybės sprendimu 2025-2030 m. laikotarpiui iki 50% asignavimų valdytojų praėjusiais finansiniais metais nepanaudotų lėšų būtų kaupiama Valstybės gynybos fonde. Tai grindžiama šiais argumentais: · Tokia nuostata padėtų greičiau sukaupti būtinas lėšas prioritetiniams krašto apsaugos sistemos įsigijimams bei sudarytų galimybę dalį svarbiausių įsigijimus užsakyti anksčiau ir todėl galimai įsigyti pigiau.
Pvz., 2022 m. vien tik ministerijų nepanaudotų asignavimų dalis siekė apie 139 mln. eurų, 2023 m. - 158 mln. eurų. · Būtų sudaryta galimybė nepažeidžiant vidutinio laikotarpio fiskalinės drausmės taisyklių spartinti tam tikrus krašto apsaugos sistemos įsigijimus ir subalansuoti VGF mokėjimus konkrečiais finansiniais metais. · Nors pirmais metais faktinis deficitas didėtų (kadangi vidutiniu laikotarpiu planuojami deficitiniai biudžetai), visgi nebūtų viršijamas tų einamųjų metų suplanuotasis deficitas bei tokia pačia apimtimi galėtų būti sumažinamas kitų metų biudžeto deficitas. Be to, šiuo metu nėra aišku ar visi 2028-2030 m. biudžetai bus deficitiniai. · Pagrindinė tokio papildomo pajamų šaltinio numatymo nauda būtų reikalingos oro gynybos sistemų, ginkluotės, technikos ir amunicijos spartesniam įsigijimui, arba kontrmobilumo priemonių, skirtų kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, sukūrimas ir išvystymas įvyktų sparčiau. Skirtingai nei infrastruktūros pastatymo, sudėtingesnės ginkluotės įsigijimams avansinių mokėjimų dydis gali būti svarbus minėtų pajėgumų (ypatingai oro gynybos ir amunicijos) pristatymų terminams. · Tarptautinės institucijos, pavyzdžiui Tarptautinis valiutos fondas, naujausioje savo Lietuvos ataskaitoje rekomenduoja lanksčiau taikyti fiskalinės drausmės taisykles, didėjančių poreikių kontekste. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybės gynybos fondo pajamos 1.
Valstybės gynybos fondo lėšas sudaro:
1) laikinasis solidarumo įnašas;
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 5,2 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais pajamos gautos iš akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams, energiniams produktams padidinimo 2025 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento
7) 125 milijonai eurų lėšų nuo savivaldybių biudžetams tenkančios pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) 2025 metams;
8) atskiru Vyriausybės sprendimu iki 50 procentų skirtos lėšos nuo asignavimų valdytojų nepanaudotų lėšų už praėjusius finansinius metus nuo 2025 iki 2030 metų;
79) šio straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“ Nepritarti Komitete pritariame Vyriausybės pateiktai valstybės gynybos fondo lėšų šaltinių struktūrai. Seimo narių siūlomas 125 mln. eurų paėmimas iš savivaldybių biudžetų 2025 metais galėtų sukelti kasdienių savivaldybių funkcijų vykdymo sutrikimų. Komiteto pozicija, jog iš savivaldybių būtų paimama po 25 mln. kasmet 2025-2030 metais (viso 150 mln.) ir ši suma būtų skiriama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
1) iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIVP-3876 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus;
2) pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2024-06-17418 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
1) aiškiai įtvirtinti, jog iš savivaldybių kasmet būtų paimama fiksuota gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme (iki 2030-12-31). Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir perskaičiuojamas kiekvienais vėlesniais metais rengiant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“
komitetas, 2024-06-1756 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
1) aiškiai įtvirtinti, jog iš savivaldybių kasmet būtų paimama fiksuota gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme (iki 2030-12-31).
Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta lėšų
suma skiriama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos programos įgyvendinimui savivaldybėse.“ Pritarti 3.
komitetas, 2024-06-1788 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme, t. y. iki 2030-12-31 (8 straipsnio papildymas 8 dalimi). Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas galioja iki 2030 m. gruodžio 31 d.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas
Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Biudžeto ir finansų komitetas
Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant teikiamą projektą su Valstybės iždo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, projekto 1 straipsnį siūlytina dėstyti taip: „Šiuo įstatymu steigiamas Valstybės gynybos fondas. Įstatymo paskirtis – nustatyti Valstybės gynybos fondo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, Valstybės gynybos fondo valdymą ir jo pabaigą“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 3
3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „samprata“ įrašytinas žodis „statusas“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 311
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „sukurti“ įrašytini žodžiai „šiam kariniam vienetui reikalingą“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 312 4.
312
projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
Fondas) lėšomis būtų kuriama ir vystoma civilinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados veiklai, ar būtų vystoma šiai brigadai reikalinga karinė infrastruktūra, ar vis dėlto abi aukščiau išvardintos infrastruktūros. Pritarti. Siūloma 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) sukurti ir išvystyti Vokietijos vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) brigados veiklai reikalingą civilinę ir karinę infrastruktūrą;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 313
pajėgoms formuoti“ įrašytini žodžiai „kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas, formuoti“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 33
lėšų sąmatą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, turinys ir paskirtis nėra aiški. Pažymėtina, kad dėl kiekvieno Seimo priimamo teisės akto (ar tai būtų įstatymas, ar nutarimas, ar rezoliucija) Seimas balsuoja atskirai, todėl sąmatos tvirtinimas kartu su įstatymu apskritai nėra įmanomas. Jeigu siekiama nustatyti, kad ir Fondo lėšų sąmata tvirtinama, ir Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas priimamas tame pačiame posėdyje, taip ir reikėtų nurodyti (tačiau nebūtų aiškus tokios nuostatos tikslingumas, nes dėl objektyvių Seimo posėdžių organizavimo priežasčių, tam tikrų sprendimų priėmimas gali būti perkeliamas ir į kitą, pavyzdžiui, artimiausią posėdį).
Jeigu siekiama nustatyti, kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata yra sudedamoji Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo dalis, projekte tai turėtų būti aiškiai nustatyta. Galbūt tikslinga šią nuostatą patikslinti nurodant, kad Fondo lėšų sąmata tvirtinama priėmus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba kad Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatos projektas Seimui teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu. Pritarti. Siūloma 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybės gynybos fondo lėšų dydis pagal pajamų šaltinius ir
išlaidų dydis nustatomas Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje, kurią Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu Vyriausybė teikia Seimui tvirtinti kartu su tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 4
straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „fondo pajamos“, o šio straipsnio
šios sąvokos neturėtų būti vartojamos nuosekliau. Pritarti. Siūloma 4 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Valstybės gynybos fondo lėšos“. 8. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 411 8.
411
nuoseklumo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas naudojant tą pačią konstrukciją kaip ir šios dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose. Pritarti. Siūlome 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) valstybės biudžeto pajamos, gautos iš laikinojo
solidarumo įnašo už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį;“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 417
šio straipsnio 8 dalį (o ne į 7 dalį). Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 5
teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų patikslinti aiškiai reglamentuojant, ar šiame punkte minima 25 milijonų eurų suma būtų tik vienkartinė, ar vis dėlto ji būtų pervedama į Fondą kelis metus (ar apskritai nuolat). Pritarti. Siūlome papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte
nurodytas lėšų dydis skiriamas kasmet, bet ne ilgiau nei bus įgyvendintas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas tikslas.“
projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes minėtoje dalyje nustatoma Krašto apsaugos ministerijos teisė būtent dėl Fondo išlaidų paskirstymo, kas, mūsų nuomone, turėtų būti projekto 5 straipsnio, reglamentuojančio Fondo išlaidas, reguliavimo dalyku. Pritarti. Siūlome 4 straipsnio 3 dalies nuostatas perkelti į 5 straipsnio paskutinę dalį. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 4 4,5
atidaryta ir tvarkoma tik viena Fondo sąskaita, projekto 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse brauktina perteklinė formuluotė „nurodytą šio straipsnio 2 dalyje“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 48 6,73 13.
48 6,73
straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „renkamos“,
„surenkant“ bei „surenkamos“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pervedamos“ bei
„pervedant“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 5 1, 2, 3,5
formuluotė tikslintina, nes Fondo lėšomis finansuojami ne įstatymo
prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2, 3 bei 5 dalims. Pritarti iš dalies. Siūlome 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojami
šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslai finansuojamos itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimo priemonės, kuriomis siekiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 52
vartojama formuluotė „paskirsto Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas“, o projekto 5 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje patvirtintos metinės pajamos“. Siekiant teisinio aiškumo šios formuluotės derintinos tarpusavyje. Pritarti. Siūlome 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Vyriausybė savo nustatyta tvarka paskirsto Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtinto dydžio lėšas patvirtintas metines išlaidas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 54
vietoj žodžių „kiek tai nenustatyta šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai
„vadovaujantis šiuo įstatymu“. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir naudojimo nuostatos yra nustatomos šiame įstatyme, o Valstybės gynybos fondo nuostatai būtų priimami vadovaujantis šiuo įstatymu, siūloma patikslinti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės gynybos fondo lėšų kaupimo, skyrimo ir
naudojimo tvarka nustatoma Valstybės gynybos fondo nuostatuose, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 62
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„rinkinį“ įrašytinas žodis „rinkinius“. Pritarti. 18. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 71
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „galioja“ įrašytinas žodis „veikia“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d. 81
straipsnio 1 dalyje reikia atsisakyti išlygos dėl ankstesnės šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, nes nelogiškas ir ydingas būtų toks reguliavimas, pagal kurį galiotų tik viena dar neįsigaliojusio įstatymo nuostata. Manytina, kad ir nenustačius išlygos dėl ankstesnės šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, pagrįstas projekto 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas pavedimas Krašto apsaugos ministerijai atidaryti sąskaitą valstybės ižde, į kurią nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos galės būti pervedamos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos įmokos. Pritarti. Siūloma 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir šio
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
pramonininkų konfederacija, 2024 m. birželio 7 d. (G-2024-5217) Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) - didžiausia Lietuvoje skėtinė verslo asociacija, vienijanti ir atstovaujanti 55 šakinėms ir 7 regioninėms asociacijoms bei 25 neasocijuotiems nariams visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose, susipažino su viešai paskelbtu derinti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu, Reg. Nr. XIVP-3876, ir teikia savo poziciją dėl teisės aktų projekto. LPK ne kartą pabrėžė, kad gynybos finansavimas bei žmonių ir verslo saugumas šiuo metu yra vienas didžiausių prioritetų. Todėl LPK palaiko Valstybės gynybos fondo įsteigimą. Pirma, didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 3% nuo BVP, Valstybės gynybos fondo įsteigimas leis lanksčiau iš skirtingų finansavimo šaltinių kaupti valstybės piniginius išteklius, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytų tikslų. Antra, tikimės, kad Valstybės gynybos fonde sukauptos lėšos nebus panaudotos kitiems poreikiams, o bus tikslingai nukreiptos krašto apsaugai. Įvertinta. 2. Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d. (g-2024-5304)
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai). 1. LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją.
Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius.
<...>
Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024 m. birželio 11 d. (g-2024-5272)418
IR Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), išnagrinėjusi Vyriausybės pateiktą Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą, turi pastabų ir pasiūlymų Valstybės gynybos fondo įstatymo projektui bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto Nr. XIVP-3876 (toliau – projektas). Projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatoma iš savivaldybių biudžetams tenkančios GPM dalies kasmet paimti 25 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti 2025–2030 metais. Lėšų poreikis minėtai programai sudaro beveik 150 mln. eurų, todėl iš savivaldybių biudžetų neturėtų būti paimta didesnė suma. Tačiau projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto galiojimas yra neribotas, todėl ir po 2030 metų iš savivaldybių biudžetų bus išimamos lėšos. Būtina projekte numatyti minėto punkto galiojimo terminą.
Be to, taikant šio punkto formuluotę faktiškai gausis, kad tiktai 2025 m. bus planuojama paimti 25 mln. eurų sumą, o vėlesniais metais bus planuojama išimti jau kitokio dydžio sumą, greičiausiai gerokai didesnę, nes sparčiai augant darbo užmokesčiui kasmet žymiai padidėja ir konsoliduoto biudžeto prognozė ir nuo didesnės prognozės bus priskaičiuota didesnė suma taikant to paties dydžio GPM procentą. Todėl būtina kasmet perskaičiuoti savivaldybėms tenkančio GPM procento sumažinimą, planuojant kasmet išimti 25 mln. eurų, o ne kitokią sumą. Siekiant ištaisyti šio projekto netikslumus LSA siūlo:
ir išdėstyti jį taip:
„8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų
iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams 2024 m. tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir perskaičiuojamas kiekvienais vėlesniais metais rengiant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“ Įvertinta. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024 m. birželio 11 d. (g-2024-5272)5 8(N)
2Papildyti projekto 8 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikomas 2025-2030
metais.“ Pažymime, kad siūlomi projekto pakeitimai darbo tvarka preliminariai yra suderinti su Finansų ministerijos specialistais. Kadangi iš savivaldybių biudžetų savarankiškų pajamų bus išimamos lėšos, LSA nuomone, visa paimta suma turėtų sugrįžtų savivaldybėms jų atliekamai civilinės saugos funkcijai finansuoti. Šiuo metu planuojama, kad iš savivaldybių biudžetų paimtos 150 mln. eurų sumos tik maždaug pusė lėšų bus skiriama savivaldybėms.
<...>
Įvertinta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Armonaitė ir M. Mitalas, 2024 m. birželio 14 d. 444481913794
Argumentai: Pasiūlymu siekiama Valstybės gynybos fondui skirti ne dalį, o visą planuojamą 2025-2027 metais alkoholio, tabako ir energinių produktų akcizų padidinimą, taip išplečiant fondo finansavimo galimybes. Taip pat, šių metų balandžio mėnesį vykusioje finansavimo gynybai didinimo diskusijoje planuota iki 150 mln. Eur iš savivaldybių pajamų augimo skirti gynybai. Finansų ministerijos duomenimis, dėl spartaus nominalaus BVP augimo, 2022-2024 m. laikotarpiu savivaldybių pajamos padidėjo 925 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, siūlome grįžti prie ambicingesnio savivaldybių prisidėjimo gynybai ir didesnę dalį šio didesnio nei planuota pajamų augimo skirti gynybai. t. y. 125 mln. Eur 2025 metais. Kartu šiuo pasiūlymu siekiama numatyti, kad Vyriausybės sprendimu 2025-2030 m. laikotarpiui iki 50% asignavimų valdytojų praėjusiais finansiniais metais nepanaudotų lėšų būtų kaupiama Valstybės gynybos fonde. Tai grindžiama šiais argumentais: Tokia nuostata padėtų greičiau sukaupti būtinas lėšas prioritetiniams krašto apsaugos sistemos įsigijimams bei sudarytų galimybę dalį svarbiausių įsigijimus užsakyti anksčiau ir todėl galimai įsigyti pigiau.
Pvz., 2022 m. vien tik ministerijų nepanaudotų asignavimų dalis siekė apie 139 mln. eurų, 2023 m. - 158 mln. eurų. Būtų sudaryta galimybė nepažeidžiant vidutinio laikotarpio fiskalinės drausmės taisyklių spartinti tam tikrus krašto apsaugos sistemos įsigijimus ir subalansuoti VGF mokėjimus konkrečiais finansiniais metais. Nors pirmais metais faktinis deficitas didėtų (kadangi vidutiniu laikotarpiu planuojami deficitiniai biudžetai), visgi nebūtų viršijamas tų einamųjų metų suplanuotasis deficitas bei tokia pačia apimtimi galėtų būti sumažinamas kitų metų biudžeto deficitas. Be to, šiuo metu nėra aišku ar visi 2028-2030 m. biudžetai bus deficitiniai. Pagrindinė tokio papildomo pajamų šaltinio numatymo nauda būtų reikalingos oro gynybos sistemų, ginkluotės, technikos ir amunicijos spartesniam įsigijimui, arba kontrmobilumo priemonių, skirtų kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti, sukūrimas ir išvystymas įvyktų sparčiau. Skirtingai nei infrastruktūros pastatymo, sudėtingesnės ginkluotės įsigijimams avansinių mokėjimų dydis gali būti svarbus minėtų pajėgumų (ypatingai oro gynybos ir amunicijos) pristatymų terminams. Tarptautinės institucijos, pavyzdžiui Tarptautinis valiutos fondas, naujausioje savo Lietuvos ataskaitoje rekomenduoja lanksčiau taikyti fiskalinės drausmės taisykles, didėjančių poreikių kontekste. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Valstybės gynybos fondo pajamos
1.
Valstybės gynybos fondo lėšas sudaro:
1) laikinasis solidarumo įnašas;
2) fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
3) 1,9 procento pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 5,2 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
4) 6,5 procento pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais pajamos gautos iš akcizų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams, energiniams produktams padidinimo 2025 ir vėlesniais metais;
5) 0,2 procento pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
6) 0,3 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais;
7) 125 milijonai eurų lėšų nuo savivaldybių biudžetams tenkančios pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) 2025 metams;
8) atskiru Vyriausybės sprendimu iki 50 procentų skirtos lėšos nuo asignavimų valdytojų nepanaudotų lėšų už praėjusius finansinius metus nuo 2025 iki 2030 metų;
79) šio straipsnio 7 dalyje nurodytos pajamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“ Pritarti iš dalies. Siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9) 60 milijonų eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų
pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“ Atitinkamai siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9.
Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas lėšų dydis skiriamas tik 2025 metais.“ Siūloma tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalie 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) 4 procentai valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais;
vėlesniais metais;“ Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 4 straipsnis papildytas naujomis 8 ir 9 dalimis, siūloma tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6, 8 ir 9
punktuose nurodytas lėšas į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 4 straipsnis papildytas nauja 9 dalimi, siūloma tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytos
Valstybės gynybos fondo pajamų sumos neįskaičiuojamos atliekant pastoviosios gyventojų pajamų mokesčio dalies (procentais) koregavimą dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio pokyčių, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2024 m. birželio 17 d.
418 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
1) aiškiai įtvirtinti, jog iš savivaldybių kasmet būtų paimama fiksuota gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme (iki 2030-12-31). Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
„8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų
iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), apskaičiuotą rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.
Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir perskaičiuojamas kiekvienais vėlesniais metais rengiant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“ Pritarti. Siūloma tikslinti 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) 25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš
gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis. Šios dalies sumažinimas apskaičiuojamas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir perskaičiuojamas kiekvienais vėlesniais metais rengiant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.“
ir savivaldybių komitetas, 2024 m. birželio 17 d.
56 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
1) aiškiai įtvirtinti, jog iš savivaldybių kasmet būtų paimama fiksuota gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme (iki 2030-12-31). Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos programos įgyvendinimui savivaldybėse.“ Nepritarti. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos įgyvendinimui numatytos lėšos galės būti skiriamos ne tik savivaldybėms, tačiau ir nacionaliniu mastu įgyvendinamoms priemonėms, kurios būtinos civilinei saugai užtikrinti. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2024 m. birželio 17 d.
8483 Argumentai: Įvertinę Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktas pastabas ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir finansinių srautų stabilumo, Valstybės gynybos fondo įstatyme siūlome:
1) aiškiai įtvirtinti, jog iš savivaldybių kasmet būtų paimama fiksuota gyventojų pajamų mokesčio dalis, t. y. po 25 mln. (projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkto patikslinimas);
2) numatyti, kad iš savivaldybių biudžetų paimta gyventojų pajamų mokesčio lėšų suma galėtų būti naudojama tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai savivaldybėse įgyvendinti (5 straipsnio papildymas 6 dalimi);
3) Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinį iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies (t. y. šaltinį leidžiančios nuostatos galiojimą) aiškiai susieti su Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo trukme, t. y. iki 2030-12-31 (8 straipsnio papildymas 8 dalimi). Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai įgyvendinti, t. y. 150 mln. eurų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas galioja iki 2030 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti iš dalies. Siūloma papildyti 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„8. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas lėšų
dydis skiriamas kasmet, bet ne ilgiau nei bus įgyvendintas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas tikslas“ Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 4 straipsnis papildytas naujomis 8 ir 9 dalimis, siūloma tikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6, 8 ir 9
punktuose nurodytas lėšas į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perveda Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka.“ 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, M.Maldeikis, A.Palionis, A.Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3876(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė