Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1. Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo, valstybės materialinės pagalbos ir kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką, taip pat konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas. 2 . Šio statuto nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio statuto priede. “2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai atlieka teikdami Lietuvos Respublikos piliečiui piliečiams, esantiems užsienio valstybėje , pagalbą patekus į nelaimę, jį sulaikius, jam nukentėjus nuo nusikaltimo, jam mirus, taip pat susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba šiame statute numatytais atvejais teikiama ir užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, išduodami Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, teikdami valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto nustatytais atvejais konsulinė pagalba gali būti teikiama ir užsieniečiams .“
2. Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi: „7 .
Kitos šiame statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009 , nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme. “3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Konsuliniai pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos notariato ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymais, kitais nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktais.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Asmens grįžimo pažymėjimo Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimas , grąžinimas, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimas
1. Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas gali būti išduotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurių pasas, asmens tapatybės kortelė arba kelionės dokumentas pamestas, pavogtas, sunaikintas, arba jei tokie asmenys paso, asmens tapatybės kortelės arba kelionės dokumento per pagrįstą laiką negali gauti kitu būdu, vienai kelionei į pilietybės ar gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybę arba, išskirtiniais atvejais, asmens prašymu, – į kitą kelionės tikslo vietą. 12 . Konsulinis pareigūnas asmens grįžimo pažymėjimus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus išduoda:1 ) Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais;2 ) užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai;3 ) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą, kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti ar pasibaigė jo galiojimo laikas;4 ) užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 2 . Asmens grįžimo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
1 ) Lietuvos Respublikos piliečiams;2 ) neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams;3 ) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, kuriems nėra atstovaujama Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje;4 ) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą valstybėje, kurioje yra tos Europos Sąjungos valstybės atstovybė, jeigu dėl to sutarta Lietuvos Respublikos ir atitinkamos Europos Sąjungos valstybės ar jų institucijų susitarime;5 ) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir jeigu tie šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes;6 ) užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika yra suteikusi pabėgėlio statusą, papildomą apsaugą, ir asmenims be pilietybės, jeigu šie užsieniečiai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir jei jų kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika. 3 . Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą gali išduoti tik dėl jo išdavimo pasikonsultavęs:1 ) Europos Sąjungos valstybės piliečiui – su jo pilietybės Europos Sąjungos valstybe. Ypatingos skubos atveju konsulinis pareigūnas, išnaudojęs turimas ryšio su atitinkama Europos Sąjungos valstybe priemones, gali išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nepasikonsultavęs.
Tokiu atveju konsulinis pareigūnas apie išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nedelsdamas informuoja atitinkamą Europos Sąjungos valstybę nurodydamas asmens, kuriam išduotas Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas, tapatybę ir visus duomenis, kurie buvo įtraukti į Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;2 ) Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 5 punkte, – su Europos Sąjungos piliečio, kurio šeimos narys jis yra, pilietybės Europos Sąjungos valstybe ir, jei būtina, su Europos Sąjungos valstybe, kurioje yra šio šeimos nario gyvenamoji vieta. 4 . Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento neišduoda, jeigu Europos Sąjungos valstybė, su kuria buvo konsultuojamasi, prieštarauja, kad Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas būtų išduotas. Konsulinis pareigūnas apie tai informuoja asmenį, kuris kreipėsi dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo. 5 . Europos Sąjungos valstybės kreipimąsi į Lietuvos Respubliką dėl konsultacijos, ar išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą į kreipimąsi pateikia konsulinis pareigūnas, į kurį buvo kreiptasi dėl konsultacijos. Jeigu konsulinis pareigūnas prieštarauja, kad Europos Sąjungos valstybė, kuri kreipėsi dėl konsultacijos, išduotų Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, jis sprendžia dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo tam asmeniui. 6 .
6. Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, yra ne ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų nuo Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo dienos. Kiekvienu atveju Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į planuojamai kelionei užbaigti reikalingą laiką ir pridedant papildomas 2 dienas. 7 . Asmuo, atvykęs į kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, kuri yra jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą kompetentingai institucijai, nepriklausomai nuo to, ar šis dokumentas dar galioja. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, kurioms asmuo gali grąžinti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, yra:1 ) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) – asmenims, kurių kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika;2 ) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų, – Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių kelionės tikslas yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje veikia ta diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, jeigu priimančiosios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip. 8 . Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. 9 . Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos formas tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 10 .
10. Įstaigą, atsakingą už vienodų Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos blankų gamybą, atrenka ir apie ją Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms praneša Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. 11 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija vykdo nuolatinę Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, suformuoja ir kasmet Europos Komisijos nustatytais terminais Europos Komisijai pateikia:1 ) statistinius duomenis apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms asmenų kategorijoms išduotus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus;2 ) informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos teikimu siekiant gauti Europos Sąjungos laikinąjį dokumentą;3 ) informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. 12 . Informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teikia teisėsaugos institucijos ir įstaigos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. “6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Valstybės materialine pagalba taip pat laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos , Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikos pilietį lydinčiam šeimos nariui užsieniečiui, jeigu tas šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės pilietis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar šio statuto 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytam užsieniečiui, išlaidos, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai, juos lydintys šeimos nariai užsieniečiai, kurie turi teisę gyventi Europos Sąjungos valstybėje, ar užsieniečiai, kuriems ta Europos Sąjungos valstybė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę yra suteikusi apsaugą ir kurie turi teisę gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje, esant toms pačioms sąlygoms, atlygintos šio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis.“
2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina. Jeigu per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo ar nuo Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims , suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų kitai Europos Sąjungos valstybei atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22
Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, šio statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Europos Sąjungos valstybei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo gavimo dienos atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.“8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) .“9 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Notariniai veiksmai atliekami diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.
Atlikti notarinius veiksmus ne diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (dėl ligos, neįgalumo negalios (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgalumo) ar kitais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais) negali atvykti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir iškviečia konsulinį pareigūną į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau kaip dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.“10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prieš teikdamos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams, konsultuojasi su jų pilietybės Europos Sąjungos valstybe, išskyrus ypatingos skubos atvejus.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Konsulinė pagalba neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui neteikiama, jeigu neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio pilietybės Europos Sąjungos valstybė kreipiasi dėl jo konsulinės pagalbos prašymo ar bylos perdavimo ir patvirtina, kad konsulinę pagalbą neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui teikia pati.“11 straipsnis. Statuto priedo pakeitimas Pakeisti Statuto priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos konsulinio statuto priedas
1. 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL 2015 L 106, p. 1) . 2 . 2019 m. birželio 18 d.
(ES) 2019/997 , kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas
. “ . 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Asmenų prašymai išduoti asmens grįžimo pažymėjimą ar laikinąjį kelionės dokumentą, nustatytą 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Sprendimu
dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo (toliau – laikinasis kelionės dokumentas), pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl asmens grįžimo pažymėjimo ar laikinojo kelionės dokumento išdavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos konsulinio statuto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Sprendimo
nuostatomis. Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti asmens grįžimo pažymėjimai ir laikinieji kelionės dokumentai, kurių galiojimo data yra vėlesnė negu šio įstatymo įsigaliojimo data, galioja iki juose nurodytos galiojimo datos. 4 . Užsienio reikalų ministras užtikrina, kad 2025 m. gruodžio 8 d. nepanaudoti laikinųjų kelionės dokumentų blankai, pagaminti pagal Sprendimą
, būtų pripažinti negaliojančiais ir sunaikinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3872(2) lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo, valstybės materialinės pagalbos ir kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką, taip pat konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas. 2. Šio statuto nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio statuto priede.
“
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias
atlieka konsuliniai pareigūnai atlieka teikdami Lietuvos Respublikos piliečiui piliečiams (šio statuto nustatytais atvejais – ir užsieniečiams), esantiems užsienio valstybėje , pagalbą patekus į nelaimę, jį sulaikius, jam nukentėjus nuo nusikaltimo, jam mirus, taip pat susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba šiame statute numatytais atvejais teikiama ir užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, taip pat tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, išduodami Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, teikdami valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams.
Lietuvos Respublikos piliečio mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienio valstybėje atveju konsulinė pagalba gali būti teikiama ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam atstovui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra užsienio valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje .“
2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„
7Kitos šiame statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(EB) Nr. 810/2009 , nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse), su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme. “
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsuliniai pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1963 m.
Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu, kitais nacionalinės teisės Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimas , grąžinimas, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimas
1Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas gali būti išduotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurių pasas, asmens tapatybės kortelė arba kelionės dokumentas pamestas, pavogtas, sunaikintas, arba jeigu tokie asmenys paso, asmens tapatybės kortelės arba kelionės dokumento per pagrįstą laiką negali gauti kitu būdu, vienai kelionei į pilietybės ar gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybę arba išskirtiniais atvejais asmens prašymu – į kitą kelionės tikslo vietą. 12
.
1
2. Konsulinis pareigūnas asmens grįžimo pažymėjimus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus išduoda:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais;
2) užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą, kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti ar pasibaigė jo galiojimo laikas;
4) užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 2. Asmens grįžimo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams;
3) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, kuriems nėra atstovaujama Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje;
4) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą valstybėje, kurioje yra tos Europos Sąjungos valstybės atstovybė, jeigu dėl to sutarta Lietuvos Respublikos ir atitinkamos Europos Sąjungos valstybės ar jų institucijų susitarime;
5) įvertinęs individualias aplinkybes, šios dalies 1–4 punktuose nurodytus asmenis lydintiems šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai ir jeigu jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą;
6) užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika yra suteikusi pabėgėlio statusą, papildomą apsaugą, ir asmenims be pilietybės, jeigu šie užsieniečiai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir jeigu jų kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika. 3. Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą gali išduoti tik dėl jo išdavimo pasikonsultavęs:
1) Europos Sąjungos valstybės piliečiui – su jo pilietybės Europos Sąjungos valstybe. Ypatingos skubos atveju konsulinis pareigūnas, išnaudojęs turimas ryšio su atitinkama Europos Sąjungos valstybe priemones, gali išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nepasikonsultavęs su asmens pilietybės Europos Sąjungos valstybe.
Tokiu atveju konsulinis pareigūnas apie išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nedelsdamas informuoja atitinkamą Europos Sąjungos valstybę nurodydamas asmens, kuriam išduotas Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas, tapatybę ir visus duomenis, kurie buvo įtraukti į Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;
2) Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 5 punkte, – su Europos Sąjungos piliečio, kurio šeimos narys jis yra, pilietybės Europos Sąjungos valstybe ir, jeigu būtina, su Europos Sąjungos valstybe, kurioje yra šio šeimos nario gyvenamoji vieta. 4. Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento neišduoda, jeigu Europos Sąjungos valstybė, su kuria buvo konsultuojamasi, prieštarauja, kad Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas būtų išduotas. Konsulinis pareigūnas apie tai informuoja asmenį, kuris kreipėsi dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo. 5. Europos Sąjungos valstybės kreipimąsi į Lietuvos Respubliką dėl konsultacijos, ar išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą į kreipimąsi pateikia konsulinis pareigūnas, į kurį buvo kreiptasi dėl konsultacijos. Jeigu konsulinis pareigūnas prieštarauja, kad Europos Sąjungos valstybė, kuri kreipėsi dėl konsultacijos, išduotų Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, jis sprendžia dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo tam asmeniui. 6.
6Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, yra ne ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų nuo Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo dienos. Kiekvienu atveju Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į planuojamai kelionei į kelionės tikslo valstybę užbaigti reikalingą laiką ir pridedant papildomas 2 kalendorines dienas. 7. Asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, kuri yra jo kelionės tikslo valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į savo kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą toje Europos Sąjungos valstybėje veikiančiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų, jeigu priimančiosios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip. Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas grąžinamas nepriklausomai nuo to, ar šis dokumentas galioja. Šioje dalyje nurodytos institucijos grąžintus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus sunaikina. 8.
8Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija vykdo nuolatinę Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, apibendrina ir kiekvienais metais Europos Komisijos nustatytais terminais Europos Komisijai pateikia:
1) statistinius duomenis apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kategorijų asmenims išduotus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus;
2) informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;
3) informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. 9. Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teikia teisėsaugos institucijos ir įstaigos bei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. 10. Prašymų išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą pateikimo, jų nagrinėjimo, sprendimų dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo priėmimo, išduotų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. 11. Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos formas tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 12.
12Įstaigą, atsakingą už vienodų Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos blankų gamybą, atrenka ir apie ją Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms praneša Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės materialine pagalba taip pat laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos
, Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikos pilietį lydinčiam šeimos nariui užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės pilietis ir jeigu jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar šio statuto 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytam užsieniečiui, išlaidos, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai, juos lydintys šeimos nariai užsieniečiai, kurie turi teisę gyventi Europos Sąjungos valstybėje, ar užsieniečiai, kuriems ta Europos Sąjungos valstybė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę yra suteikusi apsaugą ir kurie turi teisę gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje, esant toms pačioms sąlygoms, atlygintos šio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina.
Jeigu per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo ar nuo Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims , suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų kitai Europos Sąjungos valstybei atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „221 straipsnis. Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, šio statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Europos Sąjungos valstybei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo gavimo dienos atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) .“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Notariniai veiksmai atliekami diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Atlikti notarinius veiksmus ne diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (dėl ligos,
neįgalumo negalios (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgalumo) ar kitais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais) negali atvykti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir iškviečia konsulinį pareigūną į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau kaip dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prieš teikdamos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams, konsultuojasi su jų pilietybės
Europos Sąjungos valstybe, išskyrus ypatingos skubos atvejus.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Konsulinė pagalba neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui neteikiama, jeigu neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio pilietybės Europos Sąjungos valstybė kreipiasi dėl jo konsulinės pagalbos prašymo ar bylos perdavimo ir patvirtina, kad konsulinę pagalbą neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui teikia pati.“
Pakeisti Statuto priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos konsulinio statuto priedas
(ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL 2015 L 106, p. 1) . 2. 2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/997 , kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas
.
“. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų prašymai išduoti asmens grįžimo pažymėjimą ar laikinąjį kelionės dokumentą, nustatytą 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Sprendimu
dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo, (toliau – laikinasis kelionės dokumentas), pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl asmens grįžimo pažymėjimo ar laikinojo kelionės dokumento išdavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos konsulinio statuto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Sprendimo
nuostatomis.
Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti asmens grįžimo pažymėjimai ir laikinieji kelionės dokumentai, kurių galiojimo data yra vėlesnė negu šio įstatymo įsigaliojimo data, galioja iki juose nurodytos galiojimo datos. 4. Užsienio reikalų ministras užtikrina, kad 2025 m. gruodžio 8 d. nepanaudoti laikinųjų kelionės dokumentų blankai, pagaminti pagal Sprendimą
, būtų pripažinti negaliojančiais ir sunaikinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
Projekto Nr. XIVP-3872(3) lyginamasis variantas
Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo, valstybės materialinės pagalbos ir kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką, taip pat konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas. 2. Šio statuto nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio statuto priede.
“
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konsulinė pagalba – pagalba, kurią atlikdami konsulines funkcijas konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai teikia Lietuvos Respublikos piliečiui piliečiams, o šio statuto nustatytais atvejais – ir užsieniečiams, esantiems užsienio valstybėje patekus į nelaimę, jį sulaikius, jam nukentėjus nuo nusikaltimo, jam mirus, taip pat susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba šiame statute numatytais atvejais teikiama ir užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, taip pat tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, ir kuri apima Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimą , materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams.
Lietuvos Respublikos piliečio mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienio valstybėje atveju konsulinė pagalba gali būti teikiama ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam atstovui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra užsienio valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje .“
2Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„
7Kitos šiame statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(EB) Nr. 810/2009 , nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse), su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme. “
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konsuliniai pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1963 m.
Vienos konvencija dėl konsulinių santykių, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu, kitais nacionalinės teisės Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms atlikti. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendr asis uoju duomenų apsaugos reglament as u ) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimas , grąžinimas, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimas
1Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas gali būti išduotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurių pasas, asmens tapatybės kortelė arba kelionės dokumentas pamestas, pavogtas, sunaikintas, arba jeigu tokie asmenys paso, asmens tapatybės kortelės arba kelionės dokumento per pagrįstą laiką negali gauti kitu būdu, vienai kelionei į pilietybės ar gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybę arba išskirtiniais atvejais asmens prašymu – į kitą kelionės tikslo vietą. 12
.
1
2. Konsulinis pareigūnas asmens grįžimo pažymėjimus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus išduoda:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais;
2) užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
3) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą, kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti ar pasibaigė jo galiojimo laikas;
4) užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais. 2. Asmens grįžimo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. Asmens grįžimo pažymėjimo formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams;
3) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, kuriems nėra atstovaujama Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje;
4) Europos Sąjungos valstybės piliečiams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą valstybėje, kurioje yra tos Europos Sąjungos valstybės atstovybė, jeigu dėl to sutarta Lietuvos Respublikos ir atitinkamos Europos Sąjungos valstybės ar jų institucijų susitarime;
5) įvertinęs individualias aplinkybes, šios dalies 1–4 punktuose nurodytus asmenis lydintiems šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, jeigu jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą;
6) užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika yra suteikusi pabėgėlio statusą, papildomą apsaugą, ir asmenims be pilietybės, jeigu šie užsieniečiai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir jeigu jų kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika. 3. Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą gali išduoti tik dėl jo išdavimo pasikonsultavęs:
1) Europos Sąjungos valstybės piliečiui – su jo pilietybės Europos Sąjungos valstybe. Ypatingos skubos atveju konsulinis pareigūnas, išnaudojęs turimas ryšio su atitinkama Europos Sąjungos valstybe priemones, gali išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nepasikonsultavęs su asmens pilietybės Europos Sąjungos valstybe.
Tokiu atveju konsulinis pareigūnas apie išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą nedelsdamas informuoja atitinkamą Europos Sąjungos valstybę nurodydamas asmens, kuriam išduotas Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas, tapatybę ir visus duomenis, kurie buvo įtraukti į Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;
2) Europos Sąjungos piliečio šeimos nariui, nurodytam šio straipsnio 2 dalies 5 punkte, – su Europos Sąjungos piliečio, kurio šeimos narys jis yra, pilietybės Europos Sąjungos valstybe ir, jeigu būtina, su Europos Sąjungos valstybe, kurioje yra šio šeimos nario gyvenamoji vieta. 4. Konsulinis pareigūnas Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento neišduoda, jeigu Europos Sąjungos valstybė, su kuria buvo konsultuojamasi, prieštarauja, kad Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas būtų išduotas. Konsulinis pareigūnas apie tai informuoja asmenį, kuris kreipėsi dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo. 5. Europos Sąjungos valstybės kreipimąsi į Lietuvos Respubliką dėl konsultacijos, ar išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą į kreipimąsi pateikia konsulinis pareigūnas, į kurį buvo kreiptasi dėl konsultacijos. Jeigu konsulinis pareigūnas prieštarauja, kad Europos Sąjungos valstybė, kuri kreipėsi dėl konsultacijos, išduotų Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos Respublikos piliečiui arba šio straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nurodytam užsieniečiui, jis sprendžia dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo tam asmeniui. 6.
6Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, yra ne ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų nuo Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo dienos. Kiekvienu atveju Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į planuojamai kelionei į kelionės tikslo valstybę užbaigti reikalingą laiką ir pridedant papildomas 2 kalendorines dienas. 7. Asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, kuri yra jo kelionės tikslo valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į savo kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą toje Europos Sąjungos valstybėje veikiančiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų, jeigu priimančiosios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip. Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas grąžinamas nepriklausomai nuo to, ar šis dokumentas galioja. Šioje dalyje nurodytos institucijos grąžintus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus sunaikina. 8.
8Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija vykdo nuolatinę Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, apibendrina ir kiekvienais metais Europos Komisijos nustatytais terminais Europos Komisijai pateikia:
1) statistinius duomenis apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kategorijų asmenims išduotus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus;
2) informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;
3) informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. 9. Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teikia teisėsaugos institucijos ir įstaigos bei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. 10. Prašymų išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą pateikimo, jų nagrinėjimo, sprendimų dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo priėmimo, išduotų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. 11. Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos formas tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 12.
12Įstaigą, atsakingą už vienodų Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos blankų gamybą, atrenka ir apie ją Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms praneša Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės materialine pagalba taip pat laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos
, Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos piliečiui, Lietuvos Respublikos pilietį lydinčiam šeimos nariui užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės pilietis, jeigu jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar šio statuto 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytam užsieniečiui, išlaidos, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai, juos lydintys šeimos nariai užsieniečiai, kurie turi teisę gyventi Europos Sąjungos valstybėje, ar užsieniečiai, kuriems ta Europos Sąjungos valstybė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę yra suteikusi apsaugą ir kurie turi teisę gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje, esant toms pačioms sąlygoms, atlygintos šio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina.
Jeigu per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo ar nuo Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims , suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų kitai Europos Sąjungos valstybei atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „221 straipsnis. Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, šio statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Europos Sąjungos valstybei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo gavimo dienos atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) .“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Notariniai veiksmai atliekami diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Atlikti notarinius veiksmus ne diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (dėl ligos,
neįgalumo negalios (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgalumo) ar kitais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais) negali atvykti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir iškviečia konsulinį pareigūną į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau kaip dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prieš teikdamos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams, konsultuojasi su jų pilietybės
Europos Sąjungos valstybe, išskyrus ypatingos skubos atvejus.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Konsulinė pagalba neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui neteikiama, jeigu neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio pilietybės Europos Sąjungos valstybė kreipiasi dėl jo konsulinės pagalbos prašymo ar bylos perdavimo ir patvirtina, kad konsulinę pagalbą neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui teikia pati.“
Pakeisti Statuto priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos konsulinio statuto priedas
(ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL 2015 L 106, p. 1) . 2. 2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/997 , kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas
.
“. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenų prašymai išduoti asmens grįžimo pažymėjimą ar laikinąjį kelionės dokumentą, nustatytą 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimu
dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo, (toliau – laikinasis kelionės dokumentas), pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl asmens grįžimo pažymėjimo ar laikinojo kelionės dokumento išdavimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos konsulinio statuto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Sprendimo
nuostatomis.
Visi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti asmens grįžimo pažymėjimai ir laikinieji kelionės dokumentai, kurių galiojimo data yra vėlesnė negu šio įstatymo įsigaliojimo data, galioja iki juose nurodytos galiojimo datos. 4. Užsienio reikalų ministras užtikrina, kad 2025 m. gruodžio 8 d. nepanaudoti laikinųjų kelionės dokumentų blankai, pagaminti pagal Sprendimą
, būtų pripažinti negaliojančiais ir sunaikinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis
, 25, 32, 41 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO Įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-509 3, 6 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymO projektŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22,221 , 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Konsulinio statuto projektas) ir lydimieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Konsulinio mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti 2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos (ES) 2019/997 , kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas
(toliau – Direktyva (ES) 2019/997 ), nuostatas.
Įstatymų projektų uždaviniai:1 ) nustatyti Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento (toliau – ES LKD) išdavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos) teisinius pagrindus;2 ) nustatyti bendradarbiavimo su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – ES valstybės) dėl ES LKD išdavimo Lietuvos Respublikos piliečiams ar Konsulinio statuto projekte nurodytiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams teisinius pagrindus;3 ) patikslinti konsulinio mokesčio objektą ir konsulinio mokesčio lengvatą nustatant, kad už ES LKD išdavimą LR konsulinėse įstaigose imamas konsulinis mokestis, ir atvejus, kuriais taikoma konsulinio mokesčio lengvata;4 ) įstatymuose vartojamą asmens grįžimo pažymėjimo (toliau – AGP) sąvoką pakeisti Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento sąvoka, taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos konsuliniame statute vartojamą konsulinės pagalbos sąvokos apibrėžtį. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento (direktorius Audrius Bendinskas, tel. 8 706 52 607, el. p. audrius.bendinskas @ urm . lt ) Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus (vedėjas Marius Juška, tel. 8 706 52 893, el. p. marius.juska @ urm . lt ) patarėjas Vytas Babravičius (tel. 8 706 52 614, el. p. [email protected]
1. Į Konsulinį statutą yra perkeltos 2015 m. balandžio 20 d.
Tarybos direktyvos (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB , nuostatos, bet Konsulinio statuto 1 straipsnyje nėra nuorodos į Konsulinio statuto priedą, kuriame nurodomi įgyvendinami ES teisės aktai. 2 . Konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalyje esantis konsulinės pagalbos sąvokos apibrėžimas apima ne visus konsulinės pagalbos atvejus ir nevisiškai atitinka Konsulinio statuto III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas, nes jame įtvirtinama, kad konsulinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams ir, Konsuliniame statute nustatytais atvejais, – asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks apibrėžimas nėra tikslus ir neatitinka dabartinio teisinio reguliavimo, nes konsulinė pagalba dabar jau yra teikiama ir ES piliečiams, tam tikrais atvejais – ir jų šeimos nariams. 3 . Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, yra išduodami du skirtingi tokią pačią paskirtį turintys dokumentai: AGP – Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir laikinasis kelionės dokumentas (LKD) – neatstovaujamiems ES piliečiams. LKD išdavimą reglamentuoja 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas
dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo (toliau – Sprendimas
), kuris nuo 2025 m. gruodžio 8 d. neteks galios.
Pagal Sprendimą
, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos LKD gali išduoti, jeigu dokumento gavėjas yra valstybės narės pilietis, kurio pasas ar kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas arba sunaikintas ar kuris laikinai jo neturi; taip pat jeigu toks asmuo yra šalies, kurioje asmens kilmės valstybė narė neturi pasiekiamos diplomatinės ar konsulinės atstovybės, galinčios išduoti kelionės dokumentą, teritorijoje arba toje teritorijoje, kurioje tai valstybei nėra atstovaujama kitu būdu. Sprendime
nustatoma konsultacijų dėl LKD išdavimo procedūra su ES piliečio pilietybės valstybe, kurios valdžios institucijos iš anksto oficialiai turi leisti išduoti LKD. Vadovaudamasi Sprendimu
, valstybės narės konsulinė įstaiga LKD savo piliečiams išduoti negali. Konsulinio statuto 20 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikos piliečiams gali išduoti AGP Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme nustatytais atvejais, užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems asmenims be pilietybės, kurie būdami užsienio valstybėje prarado kelionės dokumentą ar kurių kelionės dokumentas tapo netinkamas naudoti arba pasibaigė jo galiojimo laikas, ir užsieniečiams Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiams AGP gali būti išduotas, kai asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar yra šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienio valstybėje esančiam piliečiui asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas negali būti išduoti (piliečiui nustatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ar užsienio valstybėje esantis pilietis yra ieškomas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų, išskyrus atvejus, kai ieškomas kaip dingęs be žinios ) . AGP gali būti išduotas tik grįžti į Lietuvos Respubliką, nors pareiškėjas būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų kitoje valstybėje narėje. Ir AGP, ir LKD išduodami paprastai ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, išskyrus išimtines aplinkybes. Teisės aktuose nenustatyta pareigos asmenims, kuriems išduotas AGP ar LKD, po kelionės juos grąžinti. 4 .
4. Konsulinio mokesčio įstatyme nustatoma, kad už AGP ir LKD išdavimą imamas konsulinis mokestis, ir atvejai, kada yra taikomos konsulinio mokesčio lengvatos: asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių (nelaimingo atsitikimo, ligos, nukentėję nuo nusikalstamos veikos) negali sumokėti konsulinio mokesčio, – pateikusiems šių svarbių priežasčių buvimo faktą patvirtinantį dokumentą, ir Lietuvos Respublikos institucijos prašymu užsienio valstybėje be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas arba kurių tėvai (ar vienas iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, parvežti į Lietuvos Respubliką. 5 . Konsulinio statuto 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatoma, kad valstybės materialine pagalba laikomos ir kitos ES valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam ES piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidos, atlygintos Konsulinio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis, ir kad tokia pagalba yra grąžintina. Konsulinio statuto221 straipsnyje nustatoma, kad gavus ES valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam ES piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, jos ES valstybei užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių atlyginamos iš Užsienio reikalų ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų. Konsuliniame statute nenustatoma pagrindo materialine pagalba laikyti išlaidų, kurių galėtų patirti kita ES valstybė, teikdama konsulinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams ar kitiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 12 punktą, siūloma Konsulinio statuto 1 straipsnį papildyti nuoroda į Konsulinio statuto priedą, kuriame nurodomi įgyvendinami ES teisės aktai. Atitinkamai Konsulinio statuto priede papildomas įgyvendinamų ES teisės aktų sąrašas – įtraukiama Konsulinio statuto projektu įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/997 ir, atsižvelgiant į šį aprašą, daromi kiti techninio pobūdžio pakeitimai. 2 . Siekiant, kad Konsuliniame statute įtvirtinta sąvoka „konsulinė pagalba“ visiškai atitiktų Direktyvos (ES) 2015/637 ir Direktyvos (ES) 2019/997 nuostatas, Konsulinio statuto projektu siūloma patikslinti jos apibrėžtį. Pagal Direktyvos (ES) 2015/637
(ES) 2019/997 7 straipsnyje nurodoma galimybė ES LKD išduoti ir nuostatoje nurodytiems užsieniečiams. Atitinkamai siūloma patikslinti konsulinės pagalbos sąvoką ir nustatyti, kad konsulinė pagalba yra konsulinės funkcijos, kurias atlieka Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai (toliau – konsuliniai pareigūnai) Konsuliniame statute nustatytais atvejais, ir yra teikiama ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir užsieniečiams, t. y. ES piliečiams, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių piliečių šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra ES piliečiai, ir kitiems užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika arba kita ES valstybė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę yra suteikusi apsaugą.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūloma sąvokos apibrėžtyje vietoj pavyzdinio konsulinės pagalbos atvejų sąrašo išvardyti visus Konsulinio statuto III skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytus konsulinės pagalbos teikimo atvejus. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Konsulinio statuto 2 straipsnį 7 dalimi ir joje nurodyti teisės aktus, kuriuose apibrėžtos sąvokos vartojamos Konsuliniame statute. 3 . Atsižvelgiant į tai, kad konsulinių pareigūnų teikiama konsulinė pagalba ir kitos konsulinės paslaugos yra administracinės paslaugos, siūloma Konsulinio statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad konsuliniai pareigūnai, be kitų šioje nuostatoje išvardintų teisės aktų, vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. 4 . Siūloma įtvirtinti atvejus, kada gali būti išduotas ES LKD, t. y. kai asmens pasas, asmens tapatybės kortelė arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas, arba kai paso, asmens tapatybės kortelės ar kelionės dokumento per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu. Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/997 nuostatas, Konsulinio statuto projektu nesiūloma nustatyti baigtinio atvejų, kai kelionės dokumento per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu, sąrašo. Iš konsulinių krizių valdymo ar konsulinės pagalbos teikimo praktikos matyti, kad atvejų ar aplinkybių, kai asmeniui turi būti suteikta skubi konsulinė pagalba, įskaitant laikinojo kelionės dokumento išdavimą, gali būti įvairių, jų visų numatyti netikslinga.
Direktyvos (ES) 2019/997 preambulėje pažymima, kad, be nustatytų procedūrų, būtinas pakankamas lankstumas išimtinėmis aplinkybėmis, todėl vertinti, ar asmuo pasą arba kelionės dokumentą gali gauti per pagrįstą laiką, ir sprendimą priimti gali konsulinis pareigūnas. Direktyvos (ES) 2019/997 preambulėje pateikiama ir tokių situacijų pavydžių (kelionės metu gimsta kūdikis arba pasibaigia asmens dokumentų galiojimas). 5 . Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/997 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią leidžiama valstybėms narėms nuspręsti ES LKD išduoti ne tik neatstovaujamiems ES piliečiams, bet ir kitiems pareiškėjams pagal 7 straipsnį, įskaitant, bet neapsiribojant, ir savo piliečius (toliau visos 5.2 papunktyje nurodytos asmenų grupės kartu – pareiškėjai), siūloma: 5.1 . atsisakyti AGP išdavimo ir vietoj dviejų tos pačios paskirties, bet skirtingoms asmenų kategorijoms išduodamų, laikinų kelionės dokumentų (AGP ir LKD) išduoti vienos formos laikiną kelionės dokumentą – ES LKD; 5.2 . nustatyti kategorijas asmenų, kuriems konsuliniai pareigūnai gali išduoti ES LKD:1 ) Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems šiuo metu išduodamas AGP. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punktu ir 14 straipsniu ir atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/997 preambulės 4 punktą, į šią kategoriją pateks ir šiuo metu Konsulinio statuto 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti užsienio valstybėje gimę nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai ;2 ) ES valstybių piliečiams.
Siūloma, kad ES LKD būtų išduodami ne tik trečiosiose valstybėse neatstovaujamiems ES valstybių piliečiams, kuriems šiuo metu gali būti išduotas LKD, bet ir ES valstybių piliečiams, kuriems šiuo metu LKD neišduodami. Siūloma nustatyti galimybę ES LKD išduoti ES piliečiams, esantiems ES valstybių teritorijoje, kur nėra jų pilietybės valstybės atstovybės, taip pat, Lietuvos Respublikos ir ES valstybės ar jų institucijų sudarytuose susitarimuose nustatytais atvejais, – ES piliečiams, siekiantiems gauti ES LKD šalyje, kurioje yra jų pilietybės valstybės atstovybė;3 ) Lietuvos Respublikos ir kitų ES piliečių šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra ES piliečiai, lydintiems tuos Lietuvos Respublikos ar ES piliečius, ir jeigu tie šeimos nariai yra teisėti gyventojai valstybėje narėje. Šiems asmenims šiuo metu LKD neišduodami;4 ) užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika yra suteikusi pabėgėlio statusą, papildomą apsaugą, ir asmenims be pilietybės, jeigu šie užsieniečiai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir jei jų kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika. Direktyvos (ES) 2019/997 7 straipsnio 1 dalies e punkte nustatoma, kad ES LKD pasirinktinai gali būti išduodamas užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublika arba kita valstybė narė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę yra suteikusi apsaugą ir kurie yra teisėti valstybės narės gyventojai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Direktyvos nuostatos yra neprivalomos, valstybės narės, pagal Komisijos išaiškinimą, gali pasirinkti, kokia apimtimi šias nuostatas perkelti į nacionalinę teisę.
Dėl to išduodant ES LKD numatoma apsiriboti tik Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiais užsieniečiais, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma apsauga, ir asmenimis be pilietybės, t. y. asmenimis, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti savo pilietybės valstybės konsuline apsauga. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio mėn. duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyvena 2 820 tokių asmenų. Pažymėtina, kad Lietuvos konsulinių įstaigų tinklo aprėptis nėra tokia plati (kai kuriuose Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos regionuose) kaip kitų, didesnių ES valstybių, todėl Lietuva konsulinės pagalbos teikimo požiūriu yra labiau naudos gavėja negu davėja. Metai LR konsulinių įstaigų Lietuvos piliečiams išduotų AGP skaičius
Atsižvelgiant į tai ir solidarizuojantis konsulinės pagalbos teikimo srityje su kitomis ES valstybėmis, Konsulinio statuto projekto 20 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad LR konsulinės įstaigos ES LKD išduotų ne tik Lietuvos piliečiams ir neatstovaujamiems ES piliečiams, bet ir kitoms Direktyvos (ES) 2019/997 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskiriamiems asmenims. Priėmus minėtas nuostatas, vietoj dabar išduodamų LKD ir AGP būtų išduodamas modernesnis ir labiau apsaugotas vienodo formato ES LKD. Direktyvos (ES) 2019/997 preambulėje ir 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodoma, kad Europos Komisija šių blankų apsaugai skirs itin daug dėmesio.
AGP pakeitimas ES LKD būtų labai naudingas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dabar gavę AGP yra priversti keliauti tik į Lietuvą, nors jų gyvenamoji vieta būtų kitoje valstybėje narėje. Tokia tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams kelia didelių nepatogumų. Be to, patvirtinus vieno formato dokumentą visoms Konsulinio statuto projekto 3 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, sumažėtų administracinė našta: vietoj dabar išduodamų dviejų skirtingo formato dokumentų blankų (AGP ir LKD) būtų perkami, užsakomi, gaminami ir išduodami vieno formato ES LKD blankai. 6 . Siūloma Konsuliniame statute nustatyti privalomą išankstinį konsultavimąsi dėl ES LKD išdavimo su ES valstybe, kurios pilietis yra pareiškėjas ar pareiškėjo lydimas šeimos narys ir (ar) kurios teisėtas gyventojas yra pareiškėjas. ES LKD nebūtų išduodamas, jeigu atitinkama ES valstybė narė prieštarautų dėl ES LKD išdavimo. Direktyvos (ES) 2019/997 preambulėje nurodoma, kad piliečiui, praradusiam kelionės dokumentą, gali kilti rimtų sunkumų, todėl išimtinėmis aplinkybėmis būtinas pakankamas lankstumas ir konsultacijos. Siūloma tiesiogiai perkelti Direktyvos (ES) 2019/997 4 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad ypatingos skubos atveju konsulinis pareigūnas, išnaudojęs turimas ryšio su atitinkama ES valstybe priemones, gali išduoti ES LKD ir nepasikonsultavęs, bet tokiu atveju apie dokumento išdavimą nedelsdamas turi informuoti atitinkamą ES valstybę. Tokia išimtinė nuostata būtų taikoma tik neatstovaujamiems ES valstybių piliečiams (metinių konsulinės veiklos ataskaitų duomenimis, 2021–2023 metais šiai asmenų kategorijai Lietuva išdavė 12 LKD, t. y. per metus vidutiniškai 4 LKD). Kitiems pareiškėjams konsuliniai pareigūnai ES LKD galės išduoti tik pasikonsultavę su atitinkama ES valstybe.
Konsuliniame statute siūloma įtvirtinti, kad ES valstybės kreipimąsi į Lietuvos Respubliką dėl konsultacijos nagrinėja, sprendimus dėl ES LKD išdavimo priima ir atitinkamą ES valstybę apie tai informuoja konsuliniai pareigūnai. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, jeigu Lietuvos Respublika prieštarauja, kad kita ES valstybė išduotų ES LKD su Lietuvos Respublika susijusiam pareiškėjui, apie tokį prieštaravimą priėmęs sprendimą konsulinis pareigūnas informuoja padedančiąją valstybę ir sprendžia konsulinės pagalbos suteikimo pareiškėjams klausimą. Užklausų gavimo, vertinimo ir atsakymų pateikimo valstybės narės konsuliniam pareigūnui procedūra bus nustatyta užsienio reikalų ministro įsakymu patvirtintame Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentus teikimo tvarkos apraše. 7 . Siūloma įtvirtinti ES LKD galiojimo terminų apskaičiavimo taisyklę. ES LKD galiojimo terminas paprastai neturėtų būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų, išskyrus išimtines aplinkybes. Kiekvienu atveju, įskaitant ir tas išimtines aplinkybes, šis terminas yra skirtingas ir nustatomas atsižvelgiant į planuojamai kelionei reikalingą laiką, pridedant papildomas 2 dienas. Direktyvoje (ES) 2019/997 nepateikiama išimtinių aplinkybių sąrašo, todėl tokiais atvejais būtų atsižvelgiama ne tik į pačią kelionės trukmę, bet ir į kitas aplinkybes, dėl kurių asmuo negali pradėti kelionės iš karto gavęs ES LKD (pavyzdžiui, karo padėties, stichinių nelaimių ar kitų konsulinių krizių atvejais, į išduotą ES LKD asmuo turi gauti vizą, išduotas ES LKD asmeniui siunčiamas paštu ir pan.).
Išskirtinės aplinkybės (atvejai) yra labai įvairios, todėl nėra galimybės nustatyti bendrųjų kriterijų ar sąlygų, kurioms esant ES LKD galiojimo terminas galėtų būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Pačioje Direktyvos (ES) 219/997 preambulėje nurodoma: kadangi pametus pasą arba kelionės dokumentus asmenims trečiosiose šalyse gali kilti rimtų sunkumų, būtina išlaikyti pakankamą lankstumą išimtinėmis aplinkybėmis. 8 . Siūloma nustatyti asmenų pareigą grąžinti ES LKD atvykus į kelionės tikslo valstybę tos valstybės kompetentingoms institucijoms. Direktyvoje (ES) 2019/997 nenustatoma, kokioms ir kurių ES valstybių institucijoms ES LKD turi būti grąžinti, bet pavyzdyje nurodoma, kad tai galėtų būti sienos apsaugos pareigūnai arba už pasų išdavimą atsakingos institucijos. Siekiant užtikrinti dokumento saugumą, papildomai nustatoma, kad atitinkami dokumentai turi būti kaip galima greičiau sunaikinti. Konsuliniame statute siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, kurioms galima grąžinti ES LKD, yra prašymus dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo priimantys subjektai. Lietuvoje tokia institucija yra Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kitose ES valstybėse – LR konsulinės įstaigos (išskyrus diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų ir garbės konsulinius pareigūnus). Šioms įstaigoms būtų galima grąžinti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų ES valstybių konsulinių įstaigų išduotą ES LKD.
Kitos ES valstybės narės priims sprendimus, kokioms institucijoms galima grąžinti ES LKD jų teritorijoje, todėl galimybė dokumentą grąžinti LR konsulinei įstaigai siejama su tuo, ar priimančioji valstybė nebus nustačiusi privalomo grąžinimo konkrečiai jos kompetentingai institucijai. Jei asmenų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, tai ES LKD turėtų grąžinti atitinkamam Migracijos departamento teritoriniam padaliniui. 9 . Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus reikalų ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų kompetencijai priskirta koordinuoti valstybės asmens dokumentų išdavimo politikos įgyvendinimą, užtikrinti teisės aktų ir tarptautinių standartų reikalavimus atitinkančių Lietuvos Respublikos asmens dokumentų projektavimą, gamybą ir išrašymą, rengti asmens dokumentų blankų privalomąsias formas, derinti asmens dokumentų eskizus, grafinius projektus ir etalonus, organizuoti asmens dokumentų gamybą, išrašyti asmens dokumentus, atitinkančius teisės aktų ir tarptautinių standartų reikalavimus, apskaityti asmens dokumentų blankus ir išrašytus asmens dokumentus, užtikrinti gautų asmens dokumentų blankų apsaugą, siūloma pavesti vidaus reikalų ministrui patvirtinti ES LKD ir ES LKD įklijų formas ir paskirti instituciją, kuriai būtų pavesta atrinkti įstaigą, atsakingą už vienodų ES LKD ir ES LKD įklijų blankų gamybą.
Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2019/997 16 ir 17 punktuose nustatytus įpareigojimus valstybėms narėms, siūloma nustatyti, kad Užsienio reikalų ministerija vykdo pastovią Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, rengia ir kasmet Europos Komisijai teikia statistinius duomenis apie išduotus ES LKD ir informaciją apie atvejus, susijusius su ES LKD klastojimu ir melagingos informacijos teikimu siekiant gauti ES LKD, taip pat teikia Europos Komisijai informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. Atitinkamai siūloma teisėsaugos institucijų ir įstaigų (pavyzdžiui, Lietuvos policijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM) pareigą teikti Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie nustatytus ES LKD klastojimo atvejus. Informaciją apie atvejus, susijusius su melagingos informacijos teikimu siekiant gauti ES LKD, Užsienio reikalų ministerijai teiktų konsulinės įstaigos. Tokią konsulinių įstaigų pareigą nustatytų užsienio reikalų ministras įsakymu.
Teisėsaugos institucijos ir konsulinės įstaigos minėtą informaciją teiktų užsienio reikalų ministro patvirtinta ir su vidaus reikalų ministru suderinta Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarka. 10 . Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų kelionės dokumentų išdavimas yra vienas iš konsulinės pagalbos teikimo atvejų, nustatytų Konsuliniame statute, į kurį perkeltos Direktyvos (ES) 2015/637 nuostatos, o ES LKD būtų išduodamas ne tik neatstovaujamiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir jų šeimos nariams užsieniečiams bei asmenims, kuriems Lietuvos Respublika yra suteikusi apsaugą, būtina keisti ir Konsulinio statuto 22 ir 221 straipsnius ir juose nustatyti, kad valstybės materialine pagalba laikoma ne tik pagalba, kurią neatstovaujamam Lietuvos Respublikos piliečiui suteikė kitos ES valstybės konsulinė įstaiga, bet ir pagalba, kuri buvo suteikta minėtoms kategorijoms priskiriamiems užsieniečiams, ir kad išlaidas už tokią pagalbą Lietuvos Respublika per 12 mėnesių atlygina tą pagalbą suteikusiai ES valstybei. Tokias ES LKD išdavimo išlaidas pareiškėjai turėtų grąžinti arba jos būtų išieškomos. Šiais pakeitimais būtų įgyvendinta ir Direktyvos (ES) 2019/997 5 straipsnio 3 dalis, pagal kurią materialinės pagalbos (šiuo atveju už ES LKD išdavimą) gavėjai įsipareigoja savo pilietybės ES valstybei narei sumokėti tokius mokesčius Direktyvoje (ES) 2015/637 nustatyta tvarka, kuri (t. y. tos tvarkos nuostatos) jau yra perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę ir galioja. 11 .
11. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. iš esmės pakeistas neįgalumo reglamentavimas (sąvokos, vietoj „neįgalusis“ vartojama „asmuo su negalia“, o vietoj sąvokos „darbingumas“ – sąvoka „dalyvumas“), atitinkamai tikslinama ir Konsulinio statuto 32 straipsnio 2 dalis. 12 . Direktyvos (ES) 2019/997 19 straipsnis nustato, kad valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 9 straipsnyje nurodytų papildomų techninių specifikacijų priėmimo, priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos ir, kad tas priemones jos taiko praėjus 36 mėnesiams po to, kai priimamos minėtos papildomos techninės specifikacijos. Papildomas technines specifikacijas Europos Komisija patvirtino 2022 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/2452 , kuriuo nustatomos Tarybos direktyva (ES) 2019/997 nustatyto ES laikinojo kelionės dokumento papildomos techninės specifikacijos. Atitinkamai ES valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 8 d. privalo priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais perkeliamos šios direktyvos nuostatos, ir ne vėliau, kaip nuo 2025 m. gruodžio 8 d. pradėti taikyti nustatytas priemones. Atsižvelgdama į tai, kad dar iki 2024 m. rugsėjo mėn. ES delegacijos bus įpareigotos informuoti trečiąsias šalis apie naują ES LKD, Europos Komisija informavo, kad valstybės narės gali pradėti taikyti naują reguliavimą ir ES LKD išduoti anksčiau, kaip 2025 m. gruodžio 8 d., todėl siūloma, kad Konsulinio statuto ir jo lydimųjų įstatymų projektai įsigaliotų 2025 m. gruodžio 1 d., išskyrus nuostatas dėl pavedimų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos siūloma pavesti priimti iki 2024 m. spalio 31 d. Konsulinio statuto projektu siūloma įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatas, taikytinas asmenų prašymams išduoti AGP ar LKD, pateiktiems iki Konsulinio statuto projekto įsigaliojimo dienos.
Siūloma nustatyti, kad tokie prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl šių dokumentų išdavimo būtų priimami vadovaujantis iki Konsulinio statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Konsulinio statuto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo
nuostatomis. Visi iki Konsulinio statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti AGP ir LKD, kurių galiojimo data yra vėlesnė negu Konsulinio statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data, galiotų iki juose nurodytos galiojimo dienos. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/997 18 straipsnio 3 dalimi, užsienio reikalų ministrui pavedama užtikrinti, kad iki 2025 m. gruodžio 8 d. nepanaudoti LKD būtų pripažinti negaliojančiais ir sunaikinti. Tokiu būdu būtų sudarytos teisinės prielaidos sklandžiai pereiti nuo AGP ir LKD išdavimo prie ES LKD išdavimo. Konsulinio mokesčio įstatymo ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektais galiojančiuose teisės aktuose teikiamos nuorodos į AGP ir LTD keičiamos nuorodomis į ES LKD. Atsižvelgiant į tai, kad ES LKD butų išduodamas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir užsieniečiams ir ne tik grįžti į Lietuvos Respubliką, bet ir - į kitas Europos Sąjungos valstybes, kuriose yra pareiškėjų gyvenamoji vieta, Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma atsisakyti žodžio „kitus“, kuris suponuoja, kad konsulinio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ES LKD išduodamas grįžti į Lietuvos Respubliką.
Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodžio „kitus“ išbraukti nesiūloma, nes šiuo atveju konsulinio mokesčio lengvatos taikymas už ES LKD išdavimą ir kitus konsulinius veiksmus yra siejamas su pareiškėjo grįžimu į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. iš esmės pakeistas neįgalumo reglamentavimas (sąvokos, vietoj „neįgalusis“ vartojama „asmuo su negalia“, o vietoj sąvokos „darbingumas“ – sąvoka „dalyvumas“), atitinkamai tikslinamas ir Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kadangi Konsulinio mokesčio įstatymo projektu įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/997 , siūloma papildyti Konsulinio mokesčio įstatymo priedą – įtraukti Direktyvą (ES) 2019/997 . 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus minėtas nuostatas, vietoj dabar išduodamų LKD ir AGP būtų išduodamas modernesnis, labiau apsaugotas vienodo formato ES LKD.
AGP pakeitus ES LKD, Lietuvos Respublikos piliečiai su šiuo dokumentu galėtų ne tik grįžti į Lietuvą, bet ir vykti į savo gyvenamosios vietos valstybę narę, sumažėtų valstybės institucijų, atliekančių asmens dokumentų blankų projektavimo, pirkimo procedūras, ir konsulinių įstaigų, kuriose bus išduodamas ES LKD, administracinė našta, nes vietoj dabar išduodamų dviejų skirtingo formato (AGP ir LKD) dokumentų blankų būtų perkami, užsakomi, gaminami ir išduodami vieno formato ES LKD blankai. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kartu su įstatymų projektais teikiama Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma. Atlikus įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, antikorupciniu požiūriu rizikingų įstatymų projektų nuostatų nenustatyta. Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai nedarys. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Konsulinio statuto projektu teikiami lydimieji Konsulinio mokesčio įstatymo ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektai. 10 .
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu keičiama sąvokos „konsulinė pagalba“ apibrėžtis įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Konsulinio statuto ir Konsulinio mokesčio įstatymo projektais įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2019/997 nuostatos. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, turės būti priimti:
1. Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru;
2. Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento blanko ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru;
3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas dėl institucijos, kuri atrinks įstaigą, atsakingą už vienodų Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento blanko ir Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento įklijos gamybą, paskyrimo.
Priėmus įstatymų projektus, Užsienio reikalų ministerija:
1. inicijuos pakeitimą šių teisės aktų: 1.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Konkrečių konsulinio mokesčio dydžių sąrašo ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.2 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. V-147 „Dėl Konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.3 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl Saugiųjų dokumentų blankų ir jų pavyzdžių naudojimo ir apskaitos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.4 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. V-263 „Dėl Konsulinių funkcijų atlikimo, organizavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.5 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. V-146 „Dėl Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.6 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl Konsulinių procedūrų valdymo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“; 1.7 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-111 „Dėl Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų sąrašo patvirtinimo“. 2 .
2. Inicijuos pripažinimą netekusiais galios šių teisės aktų: 2.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 862 „Dėl asmens grįžimo pažymėjimo“; 2.2 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.3 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. V-111 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo formos patvirtinimo“. Siekiant užtikrinti, kad visi teisės aktai, kuriais perkeliamos Direktyvos (ES) LKD nuostatos, būtų priimti ir paskelbti laiku, siūloma įstatymų projektus priimti Seimo 2024 m. pavasario sesijoje, pavedant Vyriausybei, užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrams iki 2024 m. spalio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Toks terminas nustatomas vadovaujantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“, 69 punktu. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų nereikės. Planuojama ES LKD ir ES LKD įklijų blankų įsigyti 5 metų laikotarpiui. Prognozuojant, kad per metus vidutiniškai bus išduodama po 5 tūkst. vnt. ES LKD ir ES LKD įklijų blankų, įprastinėmis sąlygomis blankų poreikis 5 metų laikotarpiui bus 25 tūkst. vnt. Be to, įgyvendinant Valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr.
23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“, 6.1.4 papunktyje Užsienio reikalų ministerijai nustatytą užduotį (organizuoti konsulinių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje), planuojama Užsienio reikalų ministerijoje ir konsulinėse įstaigose sukaupti šių blankų išteklių ir šiam tikslui įsigyti dar 75 tūkst. vnt. blankų. Preliminari vieno ES LKD ir ES LKD įklijos komplekto kaina, kai užsakoma 100 tūkst. vnt. ir daugiau, yra 2,2 Eur (užsakant 50 tūkst. vnt. – vieneto kaina 2,12 Eur). Užsakant po 100 tūkst. vnt. ES LKD ir ES LKD įklijų blankų, 2025 m. įstatymams įgyvendinti (ES LKD ir ES LKD įklijoms įsigyti) Vidaus reikalų ministerijai reikės 220 tūkst. Eur papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 2026–2029 m. šiam tikslui valstybės biudžeto lėšų neprireiktų. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Europos Sąjungos pilietis“, „konsulinė pagalba“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-06-10 Nr. XIVP-3872 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Konsulinio statuto (toliau - keičiamas statutas) 2 straipsnio 3 dalyje „konsulinės pagalbos“ sąvoką siūloma apibrėžti taip: „ Konsulinė pagalba
teikdami Lietuvos Respublikos piliečiams , esantiems užsienio valstybėje, pagalbą stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais , tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, išduodami Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, teikdami valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto nustatytais atvejais konsulinė pagalba gali būti teikiama ir užsieniečiams.“ Projekto nuostata tikslintina šiais aspektais. Pirma. Pažymėtina, kad „konsulinės pagalbos“ apibrėžtis („ konsulinė pagalba
<...>
pagalbą <...>“) yra formuluojama idem per idem . Toks sąvokos apibrėžties formulavimas yra ydingas, todėl tikslintinas. Antra. Pagal pateiktą „konsulinės pagalbos“ apibrėžtį konsulinė pagalba būtų teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėje. Šiame kontekste pastebėtina, kad sąvokoje minimu mirties atveju, pagalba nėra ir negali būti teikiama pačiam Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje.
Pagal šiuo metu galiojančio Konsulinio statuto 15 straipsnį pagalba yra teikiama užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui), artimam giminaičiui arba asmeniui, kuris piliečiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas. Kitu aptariamoje sąvokoje minimu – nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju – pagal šiuo metu galiojančio Konsulinio statuto 16 straipsnį pagalba gali būti teikiama ne tik pačiam sužeistam ar sergančiam Lietuvos Respublikos piliečiui, bet ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimam giminaičiui arba piliečio nurodytam kitam asmeniui, organizuojantiems jo parvežimą į Lietuvą. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam tikrais atvejais konsulinės pagalbos teikimas nėra siejamas nei su Lietuvos Respublikos pilietybe, nei su buvimu užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai aptariama
„konsulinės pagalbos“ sąvoka tikslintina. Trečia. Keičiamo
statuto 2 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos konsulinio statuto“ įrašytini žodžiai „šio statuto“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo statuto 3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nacionalinės teisės“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos". 3. Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo
statuto 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai, be kita ko, būtų išduodami ir „ šios dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir jeigu tie šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes“.
Nėra aišku, kas turima minty, nurodant „atsižvelgiant į individualias aplinkybes“ – ar turima minty tai, kad šiame punkte nurodytiems asmenims, priklausomai nuo individualių aplinkybių, Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai gali būti išduodami arba neišduodami, ar kas kita. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo siūlytume vietoj formuluotės
„nurodytų asmenų šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos
valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir“ įrašyti formuluotę „nurodytus asmenis lydintiems jų šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai“. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys tikslintinas, po žodžių atsižvelgiant į planuojamai kelionei“ įrašant žodžius „į kelionės tikslo valstybę“, o po žodžių
„pridedant papildomas“ – žodį „kalendorines“. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20
straipsnio 7 dalies nuostatos iki dvitaškio pirmajame sakinyje siūloma nustatyti: „ Asmuo, atvykęs į kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, kuri yra jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą kompetentingai institucijai <...>“.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatyme negali būti formuluojamos nuostatos, susijusios su asmenų pareigomis kitose valstybėse, tame tarpe ir Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir nuostatos, susijusios su šių valstybių kompetentingomis institucijomis, nes tai nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje keičiamo statuto nuostatoje turėtų būti nustatytos tik asmenų, kurių kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika, ir Lietuvos Respublikos piliečių, kurių kelionės tikslas yra Europos Sąjungos valstybė, jeigu priimančios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip, pareiga grąžinti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą atitinkamoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms . 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „ Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.“ Ši projekto nuostata svarstytina santykyje su kitomis keičiamo statuto 20 straipsnio nuostatomis ir keičiamo statuto 20 straipsnio pavadinimu „Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimas, grąžinimas, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikiamas“. Pirma.
Pirma. Pačiame Keičiamo statuto 20 straipsnyje (šio straipsnio 3-5 dalyse) yra nuostatų, kurios galėtų būti vertinamos, kaip nustatančios Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti, kokie kiti Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo aspektai būtų reglamentuojami užsienio reikalų ministro nustatytoje ir su vidaus reikalų ministru suderintoje tvarkoje. Galbūt turima mintyje prašymų išduoti Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Antra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš keičiamo statuto 20 straipsnio pavadinimo būtų galima suprasti, kad šiame straipsnyje, be kita ko, bus reglamentuojamas ir grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas, tačiau jokių tai reglamentuojančių nuostatų keičiamo statuto 20 straipsnyje nėra, jame tik pateikiama blanketinė nuoroda į užsienio reikalų ministro nustatytą ir su vidaus reikalų ministru suderintą tvarką, kurioje, be kita ko, turėtų būti nustatyta ir grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiausia keičiamo statuto 20 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad grąžinti Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai turi būti sunaikinami, taip pat nurodomos už šių dokumentų sunaikinimą atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos, o tik po to nurodoma į minėtą užsienio reikalų ministro nustatytą ir su vidaus reikalų ministru suderintą tvarką. Trečia. Nėra aišku, kokia keičiamo statuto
kelionės dokumentus turima mintyje – ar informacija, nurodyta keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalyje, ar kokia kita.
Jei turima minty kita informacija, nei nurodyta keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalyje, pirmiausiai reikėtų papildyti keičiamo statuto 20 straipsnį, nurodant, kokia konkrečiai ir kam turėtų būti teikiama informacija apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus, o tik po to dėstyti nuostatą, reglamentuojančią, be kita ko, šios informacijos pateikimo tvarką. Jei vis dėlto turima mintyje informacija, kurią Užsienio reikalų ministerija teikia Europos Komisijai pagal keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalį, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo reikėtų keičiamo statuto 20 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas išdėstyti po nuostatų, reglamentuojančių gražintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimą, o aptariamą keičiamo statuto 20 straipsnio 8 dalies nuostatą, patikslinus ją pagal pateiktas pastabas, – po nuostatų, reglamentuojančių informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus pateikimą Europos Komisijai ir atitinkamos informacijos teikimą Užsienio reikalų ministerijai. Keičiamo statuto 20 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas atitinkamai reikėtų išdėstyti šio straipsnio pabaigoje. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalis tikslintina taip: šios dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „suformuoja“ įrašytinas žodis „apibendrina“; šios dalies 3 punkte po žodžių ir skaičių „Direktyvos (ES) 2019/997“ įrašyti žodžiai ir skaičiai „17 straipsnio 1 dalyje nurodytos“. 8.
informacija apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu, kuri yra nurodyta projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalies 2 punkte, ar kokia kita informacija. Jeigu turima minty ta pati informacija, keičiamo statuto 20 straipsnio 12 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalies 2 punktą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221 , 25, 32, 41 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-07-15 Nr. XIVP-3872(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Užsienio reikalų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 22-1, 25, 32, 41 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
birželio 26 d. Nr. 105-P-58 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Vytas Babravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-102 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Konsulinio statuto (toliau - keičiamas statutas) 2 straipsnio 3 dalyje „konsulinės pagalbos“ sąvoką siūloma apibrėžti taip: „ Konsulinė pagalba
funkcijos, kurias konsuliniai pareigūnai atlieka teikdami Lietuvos Respublikos piliečiams , esantiems užsienio valstybėje, pagalbą stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais , tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, išduodami Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, teikdami valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto nustatytais atvejais konsulinė pagalba gali būti teikiama ir užsieniečiams.“ Projekto nuostata tikslintina šiais aspektais. Pirma. Pažymėtina, kad „konsulinės pagalbos“ apibrėžtis („ konsulinė pagalba
Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėje. Šiame kontekste pastebėtina, kad sąvokoje minimu mirties atveju, pagalba nėra ir negali būti teikiama pačiam Lietuvos Respublikos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje.
Pagal šiuo metu galiojančio Konsulinio statuto 15 straipsnį pagalba yra teikiama užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui), artimam giminaičiui arba asmeniui, kuris piliečiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas. Kitu aptariamoje sąvokoje minimu – nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju – pagal šiuo metu galiojančio Konsulinio statuto 16 straipsnį pagalba gali būti teikiama ne tik pačiam sužeistam ar sergančiam Lietuvos Respublikos piliečiui, bet ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimam giminaičiui arba piliečio nurodytam kitam asmeniui, organizuojantiems jo parvežimą į Lietuvą. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam tikrais atvejais konsulinės pagalbos teikimas nėra siejamas nei su Lietuvos Respublikos pilietybe, nei su buvimu užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai aptariama „konsulinės pagalbos“ sąvoka tikslintina. Trečia. Keičiamo statuto 2 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos konsulinio statuto“ įrašytini žodžiai „šio statuto“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo
išdėstyti taip:
„3. Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias konsuliniai
pareigūnai atlieka teikdami Lietuvos Respublikos piliečiams (šio statuto nustatytais atvejais – ir užsieniečiams) , esantiems užsienio valstybėje, pagalbą : stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto, mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejais, taip pat tapusiems nusikaltimų aukomis, sulaikytiems, atliekantiems bausmę ar įtariamiems padarius nusikaltimą, neturintiems visiško veiksnumo, išduodami Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, teikdami valstybės materialinę pagalbą ir pagalbą Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams ir orlaiviams.
Lietuvos Respublikos konsulinio statuto nustatytais atvejais konsulinė pagalba gali būti teikiama ir užsieniečiams Lietuvos Respublikos piliečio mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienio valstybėje atveju konsulinė pagalba gali būti teikiama ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui), artimiesiems giminaičiams ar jo nurodytam atstovui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra užsienio valstybėje, ar Lietuvos Respublikoje .“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vietoj žodžių „nacionalinės teisės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-105
dalies 5 punktą Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai, be kita ko, būtų išduodami ir „ šios dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir jeigu tie šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes“.
Nėra aišku, kas turima minty, nurodant
„atsižvelgiant į individualias aplinkybes“ – ar turima minty tai, kad šiame
punkte nurodytiems asmenims, priklausomai nuo individualių aplinkybių, Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai gali būti išduodami arba neišduodami, ar kas kita. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo siūlytume vietoj formuluotės „nurodytų asmenų šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir“ įrašyti formuluotę „nurodytus asmenis lydintiems jų šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įvertinęs individualias aplinkybes, šios dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų nurodytus asmenis lydintiems šeimos nariams užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, lydintiems tuos asmenis, ir jeigu tie šeimos nariai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nedarant poveikio jiems taikomam reikalavimui turėti vizą ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes ;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-105
antrasis sakinys tikslintinas, po žodžių atsižvelgiant į planuojamai kelionei“ įrašant žodžius „į kelionės tikslo valstybę“, o po žodžių
„pridedant papildomas“ – žodį „kalendorines“.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-105
nuostatos iki dvitaškio pirmajame sakinyje siūloma nustatyti: „ Asmuo, atvykęs į kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, kuri yra jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą kompetentingai institucijai <...>“. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatyme negali būti formuluojamos nuostatos, susijusios su asmenų pareigomis kitose valstybėse, tame tarpe ir Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir nuostatos, susijusios su šių valstybių kompetentingomis institucijomis, nes tai nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje keičiamo statuto nuostatoje turėtų būti nustatytos tik asmenų, kurių kelionės tikslas yra Lietuvos Respublika, ir Lietuvos Respublikos piliečių, kurių kelionės tikslas yra Europos Sąjungos valstybė, jeigu priimančios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip, pareiga grąžinti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą atitinkamoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms . Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, kuri yra jo kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, kuri yra jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą kompetentingai institucijai, nepriklausomai nuo to, ar šis dokumentas dar galioja.
Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, kurioms asmuo gali grąžinti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą, yra:
departamentas departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) .
Respublika;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų, – Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių kelionės tikslas yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje veikia ta diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga , Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į savo kelionės tikslo Europos Sąjungos valstybę, privalo grąžinti jam išduotą Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą toje Europos Sąjungos valstybėje veikiančiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ir konsulinei įstaigai, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes prie tarptautinių organizacijų, jeigu priimančiosios Europos Sąjungos valstybės teisės aktais nenustatyta kitaip. Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas grąžinamas nepriklausomai nuo to, ar šis dokumentas galioja. Šioje dalyje nurodytos institucijos grąžintus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus sunaikina. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-105
6.
Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti: „ Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.“ Ši projekto nuostata svarstytina santykyje su kitomis keičiamo statuto 20 straipsnio nuostatomis ir keičiamo statuto 20 straipsnio pavadinimu „Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimas, grąžinimas, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikiamas“. Pirma. Pačiame Keičiamo statuto 20 straipsnyje (šio straipsnio 3-5 dalyse) yra nuostatų, kurios galėtų būti vertinamos, kaip nustatančios Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti, kokie kiti Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo aspektai būtų reglamentuojami užsienio reikalų ministro nustatytoje ir su vidaus reikalų ministru suderintoje tvarkoje. Galbūt turima mintyje prašymų išduoti Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
10. Prašymų išduoti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą pateikimo, jų nagrinėjimo, sprendimų dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, priėmimo, išduotų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų grąžinimo, grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo ir informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-105
Antra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš keičiamo statuto 20 straipsnio pavadinimo būtų galima suprasti, kad šiame straipsnyje, be kita ko, bus reglamentuojamas ir grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimas, tačiau jokių tai reglamentuojančių nuostatų keičiamo statuto 20 straipsnyje nėra, jame tik pateikiama blanketinė nuoroda į užsienio reikalų ministro nustatytą ir su vidaus reikalų ministru suderintą tvarką, kurioje, be kita ko, turėtų būti nustatyta ir grąžintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiausia keičiamo statuto 20 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad grąžinti Europos Sąjungos laikinieji kelionės dokumentai turi būti sunaikinami, taip pat nurodomos už šių dokumentų sunaikinimą atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos, o tik po to nurodoma į minėtą užsienio reikalų ministro nustatytą ir su vidaus reikalų ministru suderintą tvarką. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir papildyti nuostata dėl grąžintų ES laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimo: „... Šioje dalyje nurodytos institucijos grąžintus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus sunaikina. “
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-105
N Trečia.
Nėra aišku, kokia keičiamo statuto 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus turima mintyje – ar informacija, nurodyta keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalyje, ar kokia kita. Jei turima minty kita informacija, nei nurodyta keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalyje, pirmiausiai reikėtų papildyti keičiamo statuto 20 straipsnį, nurodant, kokia konkrečiai ir kam turėtų būti teikiama informacija apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus, o tik po to dėstyti nuostatą, reglamentuojančią, be kita ko, šios informacijos pateikimo tvarką. Jei vis dėlto turima mintyje informacija, kurią Užsienio reikalų ministerija teikia Europos Komisijai pagal keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalį, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo reikėtų keičiamo statuto 20 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas išdėstyti po nuostatų, reglamentuojančių gražintų Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų sunaikinimą, o aptariamą keičiamo statuto 20 straipsnio 8 dalies nuostatą, patikslinus ją pagal pateiktas pastabas, – po nuostatų, reglamentuojančių informacijos apie Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus pateikimą Europos Komisijai ir atitinkamos informacijos teikimą Užsienio reikalų ministerijai. Keičiamo statuto 20 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas atitinkamai reikėtų išdėstyti šio straipsnio pabaigoje. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalis tikslintina taip: šios dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio
„suformuoja“ įrašytinas žodis „apibendrina“; šios dalies 3 punkte po žodžių
ir skaičių „Direktyvos (ES) 2019/997“ įrašyti žodžiai ir skaičiai „17 straipsnio 1 dalyje nurodytos“. 8.
nuostatos nėra aišku, ar joje turima mintyje ta pati informacija apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu, kuri yra nurodyta projekto 5 straipsniu keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalies 2 punkte, ar kokia kita informacija. Jeigu turima minty ta pati informacija, keičiamo statuto 20 straipsnio 12 dalyje reikėtų pateikti nuorodą į keičiamo statuto 20 straipsnio 11 dalies 2 punktą. Pritarti Pasiūlymas:
20 straipsnį naujomis 8 ir 9 dalimis: „
reikalų ministerija vykdo nuolatinę Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, apibendrina ir kiekvienais metais Europos Komisijos nustatytais terminais Europos Komisijai pateikia:
1) statistinius duomenis apie šio straipsnio
kelionės dokumentus;
2) informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant gauti Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą;
3) informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. 9. Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teikia teisėsaugos institucijos ir įstaigos bei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. “
2Įstatymo 20 straipsnio 8–10 dalis laikyti 10–12 dalimis. 3. Panaikinti Įstatymo 20 straipsnio 11–12 dalis, jų nuostatas
perkėlus į šio straipsnio 8–9 dalis. „ 11.
„
pastovią Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų išdavimo stebėseną, renka, suformuoja ir kasmet Europos Komisijos nustatytais terminais Europos Komisijai pateikia:
1) statistinius duomenis apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms asmenų kategorijoms išduotus Europos Sąjungos laikinuosius kelionės dokumentus;
2) informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos teikimu siekiant gauti Europos Sąjungos laikinąjį dokumentą;
3) informaciją, reikalingą Direktyvos (ES) 2019/997 poveikio įvertinimo ataskaitos pagrindinėms išvadoms parengti. 12. Informaciją apie atvejus, susijusius su Europos Sąjungos laikinųjų kelionės dokumentų klastojimu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teikia teisėsaugos institucijos ir įstaigos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka. “
suinteresuotų asmenų pasiūlymai : negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 2. Prašyti Seimo priimti šį įstatymą skubos tvarka dėl šių priežasčių:
1) Įstatymo projektu siekiama į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti 2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos (ES) 2019/997, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP (toliau – Direktyva (ES) 2019/997), nuostatas.
Direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos ir notifikuota Europos Komisijai iki 2024 m. gruodžio 8 d., o Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalės išdavinėti nuo 2025 m. gruodžio 1 d. 2) Tik priėmus bendrame pakete svarstomus Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo (Nr. XIVP-3872), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo (Nr. XIVP-3873) ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo (Nr. XIVP-3874) įstatymų projektus, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija galės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti priimti iki 2024 m. gruodžio 8 d., o tik priėmus Konsulinio statuto pakeitimus, Vidaus reikalų ministerijai atsiras teisinis pagrindas inicijuoti ir atlikti ES laikinojo kelionės dokumento blankų viešuosius pirkimus, kurių organizavimo procedūros užtrunka ilgai. 3) Nepriėmus įstatymų projektų Seimo pavasario sesijoje kiltų itin neigiamos pasekmės, jei Direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę nebūtų perkeltos laiku, o Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos nebūtų laiku aprūpintos ES laikinojo kelionės dokumento blankais ir negalėtų atlikti šios labai svarbios konsulinės pagalbos funkcijos. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Žygimantas Pavilionis, Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė