Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir
specialioji pagalba
didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia asmenys specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacijos kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų, o suėjus 21 metams nepabaigus ugdymo programos – iki ugdymo programos pabaigos, tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Ją teikia mokinio padėjėjas, gestų kalbos vertėjas ir kiti specialistai. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 3. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.“
įgyvendinimas Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3842(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir
specialioji pagalba
paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų, o suėjus 21 metams nepabaigus ugdymo programos – iki ugdymo programos pabaigos, taip pat asmenims, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos, tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos.
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Ją teikia mokinio padėjėjas, gestų kalbos vertėjas ir kiti specialistai. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 4. 3. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.“.“2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos šŠvietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
pakeitimo įstatymO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas tiksliai įvardinant, kokie specialistai teikia specialiąją pedagoginę pagalbą. Švietimo įstatyme nenustačius, kokie konkrečiai specialistai gali teikti specialiąją pedagogę pagalbą, ir (ar) neapibrėžus specialiosios pedagoginės pagalbos sąvokos, iš kurios būtų aišku, kokie specialistai ją teikia, susidaro tokia situacija, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras gali priskirti šią veiklą neapibrėžtam ratui specialistų, nustatydamas jiems ribojančius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad esmines veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį veiklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (pvz., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03), galima nustatyti tik įstatymu (o ne poįstatyminiais teisės aktais). Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad mokytoju gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, ta pati nuostata Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymu Nr. XIV-1726 buvo nustatyta ir švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, psichologams, specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams), tačiau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymas Nr. XIII-3268, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo asmenims, kurie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nebenumato. Todėl siekiant išlaikyti teisinio reglamentavimo nuoseklumą Įstatymo projektu tikslinama Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ir toliau, asmenims, kurie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Įstatymo projektu taip pat tikslinama Švietimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, švietimo, mokslo ir sporto ministrui suteikiant įgaliojimus nustatyti švietimo pagalbos teikimo tvarką tik mokyklose, t. y. išskyrus aukštąsias mokyklas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aukštosios mokyklos turi autonomiją, kuri apima studijų proceso organizavimą ir jos pačios gali nusistatyti, kaip teikiama specialioji pagalba jų studentams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Švietimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad „specialiąją pedagoginę pagalbą <...> teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus“. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančioje Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, kuri priimta Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymu Nr.
XIII-3268, nustatyta, kad specialiąją pagalbą teikia „asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus“. Šiuo metu Švietimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad „Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančioje Švietimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, kuri priimta Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-3268, nustatyta, kad „Specialiosios pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras“. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama tiksliai įvardinti, kokie specialistai teikia specialiąją pedagoginę pagalbą, t. y. specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai ir surdopedagogai, kad būtų aišku, kokiam ribotam ratui specialistų švietimo, mokslo ir sporto ministras turi ir gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, taip pat atstatomas šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad šie asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, taip kaip ji apibrėžiama Švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje. Taip pat Įstatymo projektu paisoma aukštųjų mokyklų autonomijos ir siūloma palikti iki šiol galiojančią praktiką, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato specialiosios pagalbos teikimo tvarką mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, o aukštosios mokyklos tokias tvarkas nusistato pačios. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti atsakingos institucijos turės patikslinti priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teikiamam projekto tekstui specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: specialioji pedagoginė pagalba, specialusis pedagogas, logopedas, tiflopedagogas, surdopedagogas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Jurgita Šiugždinienė
2024-06-03 Nr. XIVP-3842 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad iš projekto bei projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 21 straipsnis nėra parengtas galiojančios suvestinės Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 (toliau – įstatymas Nr. XIII-3268) redakcijos pagrindu (jame neatsispindi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45¹straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1727 padaryti Švietimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai). Atsižvelgiant į tai, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini. Be to, siūlytina neatsisakyti įstatymu Nr. XIV-1727 jau priimtų keičiamo Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, pvz., specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos, galimybės, arba perteklinės formuluotės „ar jam lygiavertį“ išbraukimo. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas neįsigaliojęs įstatymas Nr. XII-3268 ir kurio 9 straipsnyje jau yra numatyta šio įstatymo įgyvendinimo tvarka, projekto 2 straipsniu reikėtų keisti būtent įstatymo Nr. XIII-3268 9 straipsnio 3 dalį, joje nustatant kitokį įstatymo 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio įgyvendinimo terminą - 2024 m. rugpjūčio 31 d.
Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir įstatymo pavadinimą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3842(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės technikos taisyklių reikalavimus, teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos, įskaitant priimtus, bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomas Švietimo įstatymo 21 straipsnis nėra parengtas suvestinės Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 redakcijos pagrindu (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30,
įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1727 Švietimo įstatymo 21 straipsnis dar kartą buvo išdėstytas nauja redakcija). 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai
„ir specialiosios“, nes šioje dalyje nustatoma būtent specialiosios pedagoginės
pagalbos paskirtis (specialiosios pagalbos paskirtis nustatyta šio straipsnio 2 dalyje). 3.
straipsnyje dėstomo Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ar jam lygiavertį“, nes jau Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukštuoju universitetiniu išsilavinimu laikomas ne tik išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, tačiau ir kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2023-06-14
pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Dainių Kreivį), Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro darbuotojai: vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad iš projekto bei projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 21 straipsnis nėra parengtas galiojančios suvestinės Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 (toliau – įstatymas Nr. XIII-3268) redakcijos pagrindu (jame neatsispindi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45¹straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1727 padaryti Švietimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai).
Atsižvelgiant į tai, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini. Be to, siūlytina neatsisakyti įstatymu Nr. XIV-1727 jau priimtų keičiamo Švietimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, pvz., specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos, galimybės, arba perteklinės formuluotės „ar jam lygiavertį“ išbraukimo. Iš dalies pritarti Projekto Nr. XIVP-3842(2) 1 str. patobulintas. Dėl išsilavinimo, lygiaverčio aukštajam universitetiniam, atsisakymo pritarti negalima, nes yra asmenų kurie baigę mokslą anksčiau, arba atvyksta iš užsienio. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 3 d. aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Pagal 4 str. 4 dalį aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Pagal kitas pastabas projektas patobulintas. 1.2
neįsigaliojęs įstatymas Nr. XII-3268 ir kurio 9 straipsnyje jau yra numatyta šio įstatymo įgyvendinimo tvarka, projekto 2 straipsniu reikėtų keisti būtent įstatymo Nr. XIII-3268 9 straipsnio 3 dalį, joje nustatant kitokį įstatymo 3 straipsniu keičiamo 21 straipsnio įgyvendinimo terminą - 2024 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų keisti ir įstatymo pavadinimą.
Pritarti 2.1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-06 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3842 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu nustatoma, kad specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos <..>. Vadovaujantis
dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles.
Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo” patvirtinto Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais. Vadovaujantis Tvarkos aprašu norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte.
Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Įstatymo projekto, nuostatų, keičiančių reikalavimus specialiesiems pedagogams, logopedams, tiflopedagogams, surdopedagogams proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). Pritarti Šiuo projektu yra atstatomi jau anksčiau buvę reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos (tikėtina, kad tai buvo techninė klaida, susijusi su Švietimo įstatymo pakeitimais ir tų pakeitimų įsigalėjimo nesužiūrėjimu), todėl dar kartą atlikti proporcingumo vertinimo procedūros nereikia. Šie reikalavimai galioja Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos apraše (suderinta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nepateikta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45(1) straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 9 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-3842(2) ir komiteto išvadoms. 8.
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė