Projekto lyginamasis variantas
5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28,
1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio įstatymo straipsnius ir šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13 dalis, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6, 18, 19 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1, 2, 3,
1, 2, 3, 4 dalys, 14 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnio 9 dalis, 19 straipsnis, 28 straipsnio 3, 5 dalys, 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 2 d. 4. Šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 5, 9, 14 dalys, 3 straipsnio 1 dalis, 4 ir 5 straipsniai, 7 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 8 dalys, 12 straipsnio 6, 9 dalys dalis, 13 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalys, 14 straipsnio 3, 6, 9 dalys, 15 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 15 dalis, 22 straipsnio 1, 2 dalys dalis,
straipsnio 1, 2, 4 dalys, 30 straipsnio 3 dalis, 31, 32, 33 ir 34 straipsniai įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 6. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 3, 4, 6, 8 dalys, 22 straipsnio 1, 5, 8 dalys įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 6 7.
6
7Šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos,
kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 13 straipsnio 7, 8, 9 dalių ir 33 straipsnio nuostatos taikomos statinių, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, statybai, kuri pradedama po 2024 m. gegužės 1 d. 7
statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d. 8
aplinkos ministras iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 9
2024 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems straipsniams įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 10
išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. 11 12.
11 12. Taikant šio įstatymo nuostatas, kai statinio projektavimas pradėtas iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir:
1) kai statytojas (užsakovas) ir statinio projektuotojas yra pasirašę techninio projekto arba techninio darbo projekto rengimo sutartį ir yra atliktos visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos), teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vietoj projektinių pasiūlymų gali būti pateikiamas techninis projektas arba techninis darbo projektas;
projektas, pranešant apie statybos pradžią vietoj techninio darbo projekto gali būti pateikiamas darbo projektas, techninio projekto ir darbo projekto ekspertizės (kai jos privalomos);
3) kai savivaldybei pateiktas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų užduotį, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros (kai jos privalomos) gali būti baigiamos iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusia tvarka. Tokiu atveju procedūrų pabaiga laikoma visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų ataskaitos parengimas ir paviešinimas. 12
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai (išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas galinčius eiti asmenis) per 5 metus nuo šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalies įsigaliojimo turi įgyti teisę eiti statinių projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Neįvykdę šio reikalavimo, šie asmenys išbraukiami iš teismo ekspertų sąrašo. 13
„savavališka statyba“, jos apibrėžtis taikoma visai savavališkai statybai, taip
pat ir pradėtai iki šios sąvokos apibrėžties įsigaliojimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pasiūlymas perkelti dalies naujosios LR statybos įstatymo redakcijos nuostatų įsigaliojimą iš 2024 m. lapkričio 1 d. į 2025 m. liepos 1 d. yra grindžiamas poreikiu suderinti šį įstatymą su kitomis vykdomomis reformomis statybos sektoriuje. Atidėjimas leistų efektyviau koordinuoti įvairias teisės aktų pakeitimo iniciatyvas, atsižvelgiant į vykdomus procesus, susijusius su statybos leidimų išdavimo tvarkos keitimu. Sudėtinga teisinė aplinka ir naujų reguliavimų įgyvendinimas kartu gali sukelti administracinę naštą, trukdančią sklandžiai taikyti teisines nuostatas. Atidedant įstatymo įsigaliojimą, valstybinės ir savivaldybių institucijos, taip pat statybos sektoriaus subjektai gautų papildomo laiko pasirengti būsimiems pokyčiams, kruopščiau išanalizuoti būsimą įstatymo poveikį ir atlikti reikalingus administracinius atnaujinamus. Taip pat, šis atidėjimas padėtų užtikrinti, kad naujasis įstatymas būtų integruotas į esamą teisinę sistemą, atsižvelgiant į kitas vykstančias reformas. Tai leistų išvengti nesklandumų ir klaidų, kurios galėtų atsirasti dėl skuboto ar nederinto įstatymų įgyvendinimo. Be to, racionalus laiko planavimas ir išteklių paskirstymas prisidėtų prie sklandaus ir efektyvaus naujų teisės aktų įgyvendinimo, taip pat padidintų visuomenės pasitikėjimą teisinėmis institucijomis ir statybos sektoriaus veikla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu numatyta, kad naujoji LR statybos įstatymo redakcija, išskyrus tam tikras išimtis, įsigalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsakyta aiškinamojo rašto 1 punkte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. 5.1. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto išvadoms gauti suinteresuotiems asmenims teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 11², 27², 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-06-03 Nr. XIVP-3840 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 (toliau - įstatymas Nr. XIV-2413) 37 straipsnį, projektu reikėtų keisti, būtent, įstatymą Nr. XIV-2413, o ne šį įstatymą, keičiantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11¹, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27¹, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52¹, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11², 27², 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-2522. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo Nr. XIV-2413 (toliau – keičiamas įstatymas) 37 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytos keičiamo įstatymo straipsnių dalys įsigalioja ne 2024 m. lapkričio 1 d., kaip yra nustatyta keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, bet 2025 m. liepos 1 d. Taigi, projektu siūloma pavėlinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nurodytų keičiamo įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamas įstatymas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 19 d. Be to,
kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių, jo dalių įsigaliojimą nuo 2024 m. gegužės 1 d. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams. Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, jog teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos svarstytinos aukščiau nurodytu aspektu. Be to, reikėtų įvertinti, ar pavėlinus kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimą, keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, įsigaliosiantis 2024 m. lapkričio 1 d., išlieka darnus ir tarpusavyje derantis. 3. Projekto
nustatyti, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalį minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojo 2024 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad projektu vėlinti jau galiojančių įstatymo nuostatų įsigaliojimo datą nėra galima, todėl aptariamų projekto nuostatų reikėtų atsisakyti.
Jeigu pastabai būtų nepritarta, tai, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos
šią Konstitucijos nuostatą, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos galėtų būti vertinamos kaip neatitinkančios Konstitucijos
1 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nuoroda „22 straipsnio 1, 5, 8 dalys“ toje apimtyje, kurioje nurodoma 22 straipsnio 8 dalis, nėra aiški, nes keičiamo įstatymo 22 straipsnis turi tik šešias struktūrines dalis. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina. 5. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]