Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas, jeigu vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba koncesininkas, jeigu vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“
išdėstyti taip: „6.
Valstybės kilnojamasis ir nekilnojamasis materialusis ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, įsigytas vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirtas vykdyti iš tarptautinių sutarčių arba tarptautinių susitarimų atsirandantiems įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms, tarptautinėms karinėms pratyboms ar kitiems karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms vykdyti, taip pat skirtas paramai pagal tarptautinius susitarimus vykdomam bendradarbiavimui gynybos srityje arba paramai valstybėms, kurioms Seimo priimtu teisės aktu reiškiama parama dėl prieš jas vykdomos karinės agresijos ar į jas vykdomos karinės invazijos, teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas arba parduodamas nuosavybėn tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, jeigu toks neatlygintinas perdavimas ar pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, arba Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją arba Seimo priimtą teisės aktą dėl reiškiamos paramos šioje dalyje nurodytoms valstybėms. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo šioje dalyje nurodytų subjektų nuosavybėn arba pardavimo be konkurso priima Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu perduodamas ar parduodamas trumpalaikis materialusis turtas, išskyrus pinigines lėšas, ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, arba Vyriausybė, jeigu perduodamas ar parduodamas nekilnojamasis turtas ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų.
Vyriausybė paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją. Vyriausybės arba turto valdytojo sprendime turi būti nurodyta valstybės turtą perduodantis turto valdytojas valstybės institucija ar įstaiga, sudaranti sudarantis turto perdavimo arba pardavimo sandorį, perduodamas ar parduodamas turtas, jo naudojimo sąlygos ir tvarka.“
2Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis
turtas ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, kurio likutinė vertė didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuris skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Vyriausybės sprendimu, o valstybės trumpalaikis materialusis turtas, išskyrus pinigines lėšas, ir kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuris skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, turto valdytojo sprendimu.
Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto savivaldybės turto neatlygintino perdavimo priima savivaldybės taryba, o dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo – Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė paskiria už šioje dalyje nurodytos tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją. Savivaldybės kilnojamasis ir nekilnojamasis materialusis turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn savivaldybės tarybos sprendimu.“
3Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 8 dalį. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyto valstybės
turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato
instituciją. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji
akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei, institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei, steigimą institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjekto partnerystei įgyvendinti, sąlygų apraše koncesijos dokumentuose. Šiame sąlygų apraše Šiuose dokumentuose ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei, steigimo institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti sutartyje, be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei, veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis negu koncesijos arba valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties laikotarpis, ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, tarp kurių turi būti nustatytos valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 2.
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Vyšniauskas
Projekto Nr. XIVP-3801(2) lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas, jeigu vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba koncesininkas, jeigu vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrinti asmenų su negalia neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas
asmenims, dėl amžiaus, negalios neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;“. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „6.
Valstybės kilnojamasis ir nekilnojamasis materialusis ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, įsigytas vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, Europos Sąjungoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje, arba skirtas vykdyti iš tarptautinių sutarčių arba tarptautinių susitarimų atsirandantiems įsipareigojimams, kolektyvinės gynybos operacijoms, karinėms operacijoms, tarptautinėms karinėms pratyboms ar kitiems karinio bendradarbiavimo renginiams, civilinėms misijoms vykdyti, taip pat skirtas paramai pagal tarptautinius susitarimus vykdomam bendradarbiavimui gynybos srityje arba paramai valstybėms, kurioms Seimo priimtu teisės aktu reiškiama parama dėl prieš jas vykdomos karinės agresijos ar į jas vykdomos karinės invazijos, teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas arba parduodamas nuosavybėn tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, jeigu toks neatlygintinas perdavimas ar pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, arba Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją arba Seimo priimtą teisės aktą dėl reiškiamos paramos šioje dalyje nurodytoms valstybėms. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo šioje dalyje nurodytų subjektų nuosavybėn arba pardavimo be konkurso priima Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu perduodamas ar parduodamas trumpalaikis materialusis turtas, išskyrus pinigines lėšas, ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, arba Vyriausybė, jeigu perduodamas ar parduodamas nekilnojamasis turtas ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų.
Vyriausybė paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją. Vyriausybės arba turto valdytojo sprendime turi būti nurodyta valstybės turtą perduodantis turto valdytojas valstybės institucija ar įstaiga, sudaranti sudarantis turto perdavimo arba pardavimo sandorį, perduodamas ar parduodamas turtas, jo naudojimo sąlygos ir tvarka.“
2Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis
turtas ar kilnojamasis ilgalaikis materialusis ilgalaikis materialusis, trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, kurio likutinė vertė didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuris skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Vyriausybės sprendimu, o valstybės trumpalaikis materialusis turtas, išskyrus pinigines lėšas, ir kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuris skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, turto valdytojo sprendimu.
Sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto savivaldybės turto neatlygintino perdavimo priima savivaldybės taryba, o dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo – Vyriausybė arba turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė paskiria už šioje dalyje nurodytos tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją. Savivaldybės kilnojamasis ir nekilnojamasis materialusis turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn savivaldybės tarybos sprendimu.“
3Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 8 dalį. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyto valstybės
turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato
instituciją. 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu
punkte nustatytą atvejį.“
2Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji
akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei, institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei, steigimą institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjekto partnerystei įgyvendinti, sąlygų apraše koncesijos dokumentuose. Šiame sąlygų apraše Šiuose dokumentuose ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei, steigimo institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei koncesijai įgyvendinti sutartyje, be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei, veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis negu koncesijos arba valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties laikotarpis, ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, tarp kurių turi būti nustatytos valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Koncesijos sutartims, sudarytoms vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, įgyvendinti perduoto valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartys galioja ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSTVNDĮ projektas) yra Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 15⁶, 15⁸ straipsnių ir ketvirtojo¹ skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3660 (toliau – IĮ projektas), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3661 (toliau – KĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3662 (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) lydintysis projektas. Įstatymų projektų pagrindinis tikslas – patobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti aiškų ir tvarų VPSP taikymą ir VPSP būdų įtraukimą į strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemą ir suderinti tarpusavyje įstatymų nuostatas, susijusias su VPSP. Nors Įstatymų projektų pagrindinis tikslas, įgyvendinantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) priemones, sietinas su VPSP teisiniu reguliavimu ir priemonėmis paskatinti VPSP, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, VSTVNDĮ projektas siūlomas papildyti su VPSP nesietinu, tačiau geopolitiniu požiūriu reikalingu ir aktualiu VSTVNDĮ
įgaliojimus priimant sprendimus dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, operatyvų sprendimų priėmimą karo Ukrainoje atveju apsunkino įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta 30 tūkst. eurų perduodamo valstybės turto likutinė vertė (2014 m. įstatyme nustatyta 100 tūkst. litų turto vertė buvo perskaičiuota į eurus), nuo kurios priklauso sprendimus priimantis subjektas. Kita problema – šiose dalyse nustatytos valstybės turto rūšys – valstybės nekilnojamasis, kurį galima identifikuoti pagal VSTVNDĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte naudojamą trumpinį, ir kilnojamasis materialus turtas, kurio apibrėžtis nėra nustatyta nei VSTVNDĮ
atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos papildomos turto rūšys – trumpalaikis materialus ir kilnojamasis ilgalaikis materialus turtas, keldavo papildomų klausimų, dėl šių rūšių apibrėžties, perduodant konkrečius daiktus (turtą). 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, rengėjas – Seimo narys Andrius Vyšniauskas. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – VSTVNDĮ) yra reglamentuoti trys VPSP būdai: Investicijų įstatyme (toliau – IĮ)
įstatyme (toliau – KĮ) – koncesija, o VSTVNDĮ 2 straipsnio 3 dalyje – apibrėžta institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kai koncesijos ar VžPP sutartis vykdo akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (koncesininkas ar privatus subjektas), kurioje 50 procentų ar daugiau akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei. VSTVNDĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti investuojamas privačiam juridiniam asmeniui steigti, tik VSTVNDĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti visi įstatymai, kuriuose nustatytiems subjektams valstybės arba savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais. Todėl keičiantis specialiuose įstatymuose nustatytam valstybės arba savivaldybių turto panaudos teisiniam reguliavimui, analogiškai turi būti keičiamos ir VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodos į atitinkamus įstatymus. Vienas iš 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų įstatymų yra Koncesijų įstatymas. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma atsisakyti VSTVNDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvokos.
Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendinta nei viena institucinė VPSP, nes investuotojai, kurie pagal VPSP sutartis privalo investuoti savo lėšas ir prisiimti su veikla susijusią riziką, reikalavimą turėti mažesnę įstatinio kapitalo dalį bendrovėje, kuri turi užtikrinti VPSP sutarties vykdymą, vertina kaip padidintą riziką dalyvauti VPSP procese. VPSP sutartis, kurią vykdo valstybės ar savivaldybės kontroliuojama bendrovė, kurioje 50 ar daugiau procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, pagal Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, nustatantį 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų Europos Sąjungoje patvirtintos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) įgyvendinimą, vertinama kaip VPSP sutartis, kuri turi įtakos valstybės finansiniams rodikliams (valstybės skolai ir deficitui). Be to, koncesijos atveju valstybės arba savivaldybės kontrolės turėjimas tokiose bendrovėse prieštarauja imperatyviai koncesijos sąlygai, kad koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su ekonomine veikla susijusios rizikos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti VSTVNDĮ 22 straipsnio 4 ir 7 dalis (atitinkamai siūloma papildyti KĮ 60 straipsnio 6 dalį) ir numatyti, kad koncesininkas kartu su suteikiančiąja institucija koncesijos sutartyje numatytai ekonominei veiklai, apimančiai paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, vykdyti ir koncesijos sutarčiai įgyvendinti, atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir išlaikant KĮ nustatytą koncesijos imperatyvią sąlygą, kad koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, gali įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį, jeigu tai numatyta koncesijos dokumentuose. Atsižvelgus į tai, kad pagal VSTVNDĮ 22 straipsnio 3 dalį, valstybės ir savivaldybės turtas gali būti investuojamas privačiam juridiniam asmeniui steigti VSTVNDĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, tuo atveju, jeigu suteikiančioji institucija, kaip ji apibrėžiama KĮ 15 straipsnyje, kartu su koncesininku steigdama bendrovę turėtų investuoti jos valdomą valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, o ne suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantį turtą, šio turto investavimui būtų taikomas valstybės ir savivaldybių turto investavimo teisinis reguliavimas, nustatytas valstybės VSTVNDĮ 22 straipsnyje. VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimais suderinamos KĮ ir VSTVNDĮ nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių turto perdavimo koncesininkui panaudos pagrindais atsisakymo.
VSTVNDĮ projektu keičiamo VSTVNDĮ 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma iš esmės nekeisti galiojančių įstatymo nuostatų ir aiškiai nustatyti, kad sprendimus dėl VSTVNDĮ 6 ir 7 dalyse nurodyto valstybės turto gali priimti Vyriausybė arba turto valdytojai, kaip jie apibrėžiami VSTVNDĮ 2 straipsnio 14 dalyje, Vyriausybės nustatyta turto perdavimo tvarka. Siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas valstybės turtą operatyviai perduoti užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, kai jis neatlygintinai perduodamas valstybių, su kuriomis bendradarbiavimą numato Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, kiti Seimo priimti teisės aktai, nuosavybėn, arba tais atvejais, kai turtas yra įsigytas vykdant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis arba tarptautinius susitarimus gynybos srityje, arba perduodamas neatlygintinai šiems asmenims kaip humanitarinė pagalba. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį įgyvendinančioje Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ būtų detalizuojamas turtas dėl kurio sprendimus galėtų priimti tik Vyriausybė, ir turtas dėl kurio sprendimus gali priimti turto valdytojas.
Be to, nustatytoje tvarkoje liktų šiuo metu galiojančios nuostatos dėl užsienio valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų ar tų valstybių viešųjų juridinių asmenų prašymų nagrinėjimo, turto perdavimo komisijų sudarymo, sprendimų turinio, Vyriausybės ir turto valdytojų sprendimų derinimo, turto perdavimo sutarčių turinio ir tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos. Atitinkamai Vyriausybės
ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintoje tvarkoje būtų detalizuojamas turtas dėl kurio sprendimus galėtų priimti tik Vyriausybė, ir turtas dėl kurio sprendimus gali priimti turto valdytojas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, nes Įstatymo projekte iš esmės išlaikomas šiuo metu galiojantis IĮ ir KĮ nustatytas VPSP ir jos būdų bei valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reguliavimas ir institucinė sistema. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygų gerinimui ir verslo plėtrai.
Tikimasi, kad VPSP teisinio reglamentavimo pokyčiai:
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Priėmus įstatymą, iki 2024 m. birželio 30 d. turės būti pakeisti:
d. nutarimas Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ ir juo patvirtintos VPSP projektų parengimo ir įgyvendinimo taisyklės;
partnerystės projektų įgyvendinimo eigą teikimo Finansų ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
d. įsakymas Nr. 1K-117 „Dėl sudarytų viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarčių ir jų vykdymo metinės ataskaitos formos patvirtinimo“;
projektų ir sutarčių projektų vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d.
nutarimas Nr.
be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašas;
6Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d.
nutarimas Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „investicijos“, „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, „valdžios ir privataus subjektų partnerystė“, „koncesija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-05-23 Nr. XIVP-3801 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, projekto
disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte koreguotinas šio įstatymo pavadinimas. Be to, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgaliųjų“ pakeičiant sąvoka „asmenų su negalia“, o keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamą sąvoką „neįgalumo“ pakeičiant sąvoka „negalios“. 2.
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Taigi pagal projekto nuostatas kituose įstatymuose gali būti nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą tik į tokias steigiamas arba didinančias įstatinį kapitalą akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų. Vadinasi, kituose įstatymuose gali būti įtvirtinta, kad valstybė ar savivaldybės galėtų investuoti savo turtą į tokias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurių organuose jų atstovai neturės sprendžiamojo balso teisės, todėl negalės nulemti tokių organų sprendimų, kai bus sprendžiami disponavimo investuotu valstybės ar savivaldybės valstybės turtu klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra lydimasis projektas Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo projektui (reg. Nr. XIVP-3661), kurio 6 straipsnio 2 dalyje (keičiamo Koncesijų įstatymo
suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „jeigu įstatymai nenustato kitaip“ nebūtų tikslinga nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių turto investavimo bendrosios taisyklės išimtis taikoma tik Koncesijų įstatyme nustatytais atvejais.
Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, nustatant aiškius išimčių iš bendros valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis taisyklės, įtvirtintos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime pažymėjo, kad ,, <…pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas įstatymu, kuriame turi būti įtvirtinta: valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto investavimo. Valstybės turto investavimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis – turi būti nustatyti tokie kriterijai, kurie užtikrintų viešąjį interesą, iš Konstitucijos, inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies, kylančių imperatyvų laikymąsi. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokius valstybės turto investavimo kriterijus, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes ...>“.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (inter alia Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio
teisinis reguliavimas, pagal kurį kituose įstatymuose galėtų būti nustatomos išimtys iš vienos pagrindinių valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis sąlygos, įstatyme neįtvirtinant tokių išimčių nustatymo kriterijų, atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus keičiamo įstatymo 9 straipsnyje, bei oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje keturiose vietose esanti nuostata „kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei“ keistina nuostata „kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei“. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu teikiamo Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65,
rengti arba įgyvendinti koncesijų projektai rengiami ir įgyvendinami pagal teisės aktų, reglamentuojančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimą ir įgyvendinimą, nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnis taip pat neturėtų būti papildytas atitinkamomis įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kadangi koncesijos projekte gali būti numatytas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas panaudos teise. Tokiu atveju atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 5 straipsnio pavadinimą. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo), turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-10-15 Nr. XIVP-3801(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybės arba turto valdytojo sprendime dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo šioje dalyje nurodytų subjektų nuosavybėn turi būti nurodytas valstybės turtą perduodantis turto valdytojas, sudarantis turto perdavimo sandorį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sprendimą dėl valstybės turto perdavimo priimtų Vyriausybė, jos sprendime, manytina, būtų nurodomas turto valdytojas, perduodamą valstybės turtą valdantis patikėjimo teise ir jam suteikiami įgaliojimai sudaryti valstybės turto perdavimo sandorį. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris turto valdytojas būtų nurodytas turto valdytojo sprendime dėl valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn ir koks būtų sprendime nurodyto turto valdytojo santykis su perduodamu valstybės turtu. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokiais kriterijais nustatomas toks valstybės turto valdytojas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
audito komitetas
2024-09-25
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Jurgis Razma, Jekaterina Rojaka, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Rūta Petrukaitė, Eglė Šukytė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos l. e. Korupcijos prevencijos valdybos viršininko pareigas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte koreguotinas šio įstatymo pavadinimas. Be to, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgaliųjų“ pakeičiant sąvoka „asmenų su negalia“, o keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamą sąvoką „neįgalumo“ pakeičiant sąvoka „negalios“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-05-234
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Taigi pagal projekto nuostatas kituose įstatymuose gali būti nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą tik į tokias steigiamas arba didinančias įstatinį kapitalą akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų. Vadinasi, kituose įstatymuose gali būti įtvirtinta, kad valstybė ar savivaldybės galėtų investuoti savo turtą į tokias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurių organuose jų atstovai neturės sprendžiamojo balso teisės, todėl negalės nulemti tokių organų sprendimų, kai bus sprendžiami disponavimo investuotu valstybės ar savivaldybės valstybės turtu klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra lydimasis projektas Koncesijų įstatymo Nr.
I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo projektui (reg. Nr. XIVP-3661), kurio 6 straipsnio 2 dalyje (keičiamo Koncesijų įstatymo 60 straipsnio 6 dalies 25 punkte) nustatoma galimybė koncesininkui kartu su suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „jeigu įstatymai nenustato kitaip“ nebūtų tikslinga nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių turto investavimo bendrosios taisyklės išimtis taikoma tik Koncesijų įstatyme nustatytais atvejais. Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, nustatant aiškius išimčių iš bendros valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis taisyklės, įtvirtintos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime pažymėjo, kad ,,<…pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas įstatymu, kuriame turi būti įtvirtinta: valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto investavimo. Valstybės turto investavimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis – turi būti nustatyti tokie kriterijai, kurie užtikrintų viešąjį interesą, iš Konstitucijos, inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies, kylančių imperatyvų laikymąsi. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokius valstybės turto investavimo kriterijus, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes ...>“.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (inter alia Konstitucinio Teismo
tai, svarstytina, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį kituose įstatymuose galėtų būti nustatomos išimtys iš vienos pagrindinių valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis sąlygos, įstatyme neįtvirtinant tokių išimčių nustatymo kriterijų, atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus keičiamo įstatymo
Argumentai: Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui svarstomame įstatyme konkrečiai nurodyti, kad išimtis iš bendrosios taisyklės, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą tik į tokias steigiamas arba didinančias įstatinį kapitalą akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų gali būti taikoma Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tik steigiant koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
kanceliarijos Teisės departamento pastabos dalies papildomai pastebėtina, kad jeigu būtų pritarta siūlymui nekonkretizuoti kuriuose įstatymuose įtvirtinama bendrosios taisyklės dėl investavimo į juridinius asmenis išimtis, investuojant į juridinius asmenis vis tiek turėtų būti laikomasi svarstomo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, pvz. 22 straipsnio 2 dalies 1-9 punktai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-234
straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje keturiose vietose esanti nuostata „kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei“ keistina nuostata „kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu teikiamo Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo projekto (reg. Nr. XIVP-3661) 10 straipsnio
„iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti arba įgyvendinti koncesijų projektai rengiami ir įgyvendinami pagal teisės aktų, reglamentuojančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimą ir įgyvendinimą, nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnis taip pat neturėtų būti papildytas atitinkamomis įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kadangi koncesijos projekte gali būti numatytas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas panaudos teise. Tokiu atveju atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 5 straipsnio pavadinimą. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-23 * 5.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo), turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai:
22 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-8478. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-06-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3801 atitiktį Europos
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2024-09-234
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymai:
neužtikrintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo.
Sudarytų sąlygas rizikos veiksnių dėl neracionalaus ir neefektyvaus turto investavimo bei galimų nuostolių ar kitų neigiamų padarinių atsiradimo pasireiškimui. Projekto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu Projekto 4 straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimai (pažymėti išskirtu šriftu), kad: „4. Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos prielaidos valstybės ar savivaldybės investicijoms įsigyjant mažiau negu 50 procentų balsų suteikiančių steigiamų arba įstatinį kapitalą didinančių akcinės bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, jeigu tai būtų nustatyta kituose įstatymuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini dėl šių aspektų:
straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais.
Taigi, galiojančio Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas (kad valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų tik tuo atveju, jeigu jos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų) nustatytas tikslingai, siekiant užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir valstybės arba savivaldybių institucijoms suteikiant galimybę paveikti sprendimus, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų naudojamas, valdomas arba juo disponuojama racionaliai, efektyviai, užtikrinant visuomenės poreikių tenkinimą. Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju įteisinus galimybę kitų įstatymų pagrindu netaikyti minėto Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, atvejais, kai investuojanti valstybė ir /ar savivaldybė įsigytų akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei arba joms kartu suteiktų 50 arba mažiau procentų balsų, valstybė ir /ar savivaldybė netektų galimybės užtikrinti minėtų turto valdymo principų įgyvendinimo, o tuo pačiu sudaryt sąlygas rizikos veiksnių dėl neefektyvaus ir neracionalaus valstybės ir/ar savivaldybės turto naudojimo arba net nuostolių valstybei ar savivaldybėms atsiradimo pasireiškimui. 1.1.2. Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama kokiems konkretiems tikslams (ar numatomiems įgyvendinti investiciniams projektams) siūlomi Įstatymo pakeitimai. Taip pat Projektu neapibrėžiami kriterijai, kokiais atvejais Projekto nuostatomis numatoma išimtis galėtų būti taikoma.
Tokia situacija, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, svarstytina Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo aiškumo aspektu, neužtikrina minėtos teisėkūros iniciatyvos skaidrumo, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 1.1.3. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas investicijoms, kuomet valstybės arba savivaldybė įsigytų 50 procentų akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei arba joms kartu suteiktų 50 procentų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo atveju galimos situacijos, kuomet dėl akcijų turėtojų nuomonių išsiskyrimo sprendimas negalės būti priimamas. Taigi, tokia aplinkybė taip pat turėtų neigiamų padarinių ir neužtikrintų Įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIVP-3801 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1) Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo;
2) Rizikos veiksniai, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas sudarys sąlygas neracionaliam ir neefektyviam valstybės ir savivaldybių turto investavimui bei lems nuostolius ar kitus neigiamus padarinius;
3) Teisinis neaiškumas dėl Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo.
Pritarti Argumentai: Pritartina Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, kad neturi būti sudaroma galimybė kituose įstatymuose, išskyrus Koncesijų įstatymą, numatyti išimtis iš taisyklės, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą tik į tokias steigiamas arba didinančias įstatinį kapitalą akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, nes tai kelia rizikas dėl efektyvaus valstybės ir savivaldybių turto panaudojimo, kaip ir numatyta kitose siūlomo keisti įstatymo nuostatose. Taip pat pritartina Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai, kad nėra aiškių priežasčių, kodėl reikėtų numatyti tokią galimybę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-3801 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2024-09-254
Svarstomo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, tik tuomet kai tokių juridinių asmenų organuose valstybės ar savivaldybės atstovai turės sprendžiamojo balso teisę. Pritariant, kad įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš bendrosios taisyklės, pabrėžtina, kad išimčių sąrašas turi būti baigtinis, įtvirtintas svarstomame įstatyme. Analogiškai kaip yra numatyta svarstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, numatančiame baigtinį įstatymų sąrašą, kuriuose gali būti numatyta valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitiems subjektams panaudos pagrindais tvarka ir sąlygos. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, pabrėžiant, kad keičiamas įstatymas yra susijęs išimtinai su Koncesijų įstatyme siūlomu nustatyti reguliavimu, susijusiu su juridinio asmens įsteigimu koncesijų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, apie kitus atvejus, kuomet išimtis galėtų būti taikoma nėra žinoma ir jie projekto iniciatoriaus neatskleisti, siūlytina nuostatą detalizuoti, taip kartu užtikrinant, kad iškilus poreikiui kituose įstatymuose nustatyti išimtis iš bendrosios taisyklės dėl valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis neįgyjant sprendžiamojo baldo teisės, jos būtų svarstomos sistemiškai kartu su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimais.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip išskyrus Koncesijų įstatyme nustatytus atvejus.“
2Audito komitetas,
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo įstatymo įsigaliojimo data yra nebeaktuali, o svarstomas įstatymo projektas yra sudėtinė Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 15⁶, 15⁸ straipsnių ir ketvirtojo¹ skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3660 paketo dalis, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstomo įstatymo įsigaliojimo datą suderinti su minėto įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti 3.
3Audito komitetas,
2024-09-25 5T,5 3N Atsižvelgiant į tai, kad pritarus svarstomam įstatymo projektui valstybės ir savivaldybių turtas koncesininkui nebegalės būti perduotas panaudos pagrindais, tačiau tokių atvejų gali būti numatyta šiuo metu sudarytose ir po įstatymo įsigaliojimo vis dar galiosiančiose sutartyse, reikalinga nustatyti svarstomo įstatymo taikymo tvarką dėl koncesininkams panaudos pagrindais perduoto turto. Pasiūlymas:
projekto 5 straipsnio pavadinimą: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas“. 2. Papildyti projekto 5 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos koncesijos sutartims įgyvendinti perduoto valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartys galioja ir joms taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Audito komiteto biuro patarėja (ES) E. Šukytė)
EKONOMIKOS komitetas
JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xivp-3801 2024-10-02
pirmininkas Mindaugas Skritulskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Rasa Petrauskienė, Lukas Savickas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte koreguotinas šio įstatymo pavadinimas. Be to, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamą sąvoką „neįgaliųjų“ pakeičiant sąvoka „asmenų su negalia“, o keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamą sąvoką „neįgalumo“ pakeičiant sąvoka „negalios“. Pritarti I. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„8) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ II. Projekto 2 straipsnį, kuriame dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, papildyti naujomis 2 ir 3 dalimis jas išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užtikrinti asmenų su negalia neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims,
dėl amžiaus, negalios neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;“.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-234
turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Taigi pagal projekto nuostatas kituose įstatymuose gali būti nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą tik į tokias steigiamas arba didinančias įstatinį kapitalą akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų.
Vadinasi, kituose įstatymuose gali būti įtvirtinta, kad valstybė ar savivaldybės galėtų investuoti savo turtą į tokias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurių organuose jų atstovai neturės sprendžiamojo balso teisės, todėl negalės nulemti tokių organų sprendimų, kai bus sprendžiami disponavimo investuotu valstybės ar savivaldybės valstybės turtu klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra lydimasis projektas Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo projektui (reg. Nr.
Nr. XIVP-3661), kurio
punkte) nustatoma galimybė koncesininkui kartu su suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių
„jeigu įstatymai nenustato kitaip“ nebūtų tikslinga nustatyti, kad valstybės
ar savivaldybių turto investavimo bendrosios taisyklės išimtis taikoma tik Koncesijų įstatyme nustatytais atvejais. Nepritarus šiai pastabai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, nustatant aiškius išimčių iš bendros valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis taisyklės, įtvirtintos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime pažymėjo, kad ,, <…pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas įstatymu, kuriame turi būti įtvirtinta: valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto investavimo. Valstybės turto investavimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis – turi būti nustatyti tokie kriterijai, kurie užtikrintų viešąjį interesą, iš Konstitucijos, inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies, kylančių imperatyvų laikymąsi. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokius valstybės turto investavimo kriterijus, kurie inter alia leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą atsižvelgiant į investuojamo turto specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei bei kitas konstituciškai reikšmingas aplinkybes ...>“.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (inter alia Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar teisinis reguliavimas, pagal kurį kituose įstatymuose galėtų būti nustatomos išimtys iš vienos pagrindinių valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis sąlygos, įstatyme neįtvirtinant tokių išimčių nustatymo kriterijų, atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus keičiamo įstatymo 9 straipsnyje, bei oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo TD 2 pastabą, taip pat Audito komiteto 2 pasiūlymą, projekto 4 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama
steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, išskyrus Koncesijų įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 25 punkte nustatytą atvejį.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-05-234
esanti nuostata „kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei“ keistina nuostata „kurios akcijų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybei“. Pritarti 4.
Teisės departamentas 2024-05-235 Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu teikiamo Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo projekto (reg. Nr. XIVP-3661) 10 straipsnio
rengti arba įgyvendinti koncesijų projektai rengiami ir įgyvendinami pagal teisės aktų, reglamentuojančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimą ir įgyvendinimą, nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnis taip pat neturėtų būti papildytas atitinkamomis įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kadangi koncesijos projekte gali būti numatytas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas panaudos teise. Tokiu atveju atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 5 straipsnio pavadinimą. Pritarti Žr. konkrečias formuluotes prie Audito komiteto
Teisės departamentas 2024-05-23 * Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo), turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada yra gauta (2024-09-22 Nr. 4-01-8478). 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3801 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-09-224
(toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[¹] Nr.XIVP-3801 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymai:
reglamentavimas neužtikrintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo. Sudarytų sąlygas rizikos veiksnių dėl neracionalaus ir neefektyvaus turto investavimo bei galimų nuostolių ar kitų neigiamų padarinių atsiradimo pasireiškimui. Projekto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu Projekto 4 straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimai (pažymėti išskirtu šriftu), kad: „4.
Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos prielaidos valstybės ar savivaldybės investicijoms įsigyjant mažiau negu 50 procentų balsų suteikiančių steigiamų arba įstatinį kapitalą didinančių akcinės bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, jeigu tai būtų nustatyta kituose įstatymuose. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini dėl šių aspektų:
Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais. Taigi, galiojančio Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas (kad valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų tik tuo atveju, jeigu jos visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų) nustatytas tikslingai, siekiant užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir valstybės arba savivaldybių institucijoms suteikiant galimybę paveikti sprendimus, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų naudojamas, valdomas arba juo disponuojama racionaliai, efektyviai, užtikrinant visuomenės poreikių tenkinimą.
Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju įteisinus galimybę kitų įstatymų pagrindu netaikyti minėto Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, atvejais, kai investuojanti valstybė ir /ar savivaldybė įsigytų akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei arba joms kartu suteiktų 50 arba mažiau procentų balsų, valstybė ir /ar savivaldybė netektų galimybės užtikrinti minėtų turto valdymo principų įgyvendinimo, o tuo pačiu sudarytų sąlygas rizikos veiksnių dėl neefektyvaus ir neracionalaus valstybės ir/ar savivaldybės turto naudojimo arba net nuostolių valstybei ar savivaldybėms atsiradimo pasireiškimui. 1.1.2. Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama kokiems konkretiems tikslams (ar numatomiems įgyvendinti investiciniams projektams) siūlomi Įstatymo pakeitimai. Taip pat Projektu neapibrėžiami kriterijai, kokiais atvejais Projekto nuostatomis numatoma išimtis galėtų būti taikoma. Tokia situacija, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, svarstytina Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo aiškumo aspektu, neužtikrina minėtos teisėkūros iniciatyvos skaidrumo, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 1.1.3.
investicijoms, kuomet valstybės arba savivaldybė įsigytų 50 procentų akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei arba joms kartu suteiktų 50 procentų balsų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo atveju galimos situacijos, kuomet dėl akcijų turėtojų nuomonių išsiskyrimo sprendimas negalės būti priimamas. Taigi, tokia aplinkybė taip pat turėtų neigiamų padarinių ir neužtikrintų Įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo. 2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIVP-3801 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1) Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo;
2) Rizikos veiksniai, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas sudarys sąlygas neracionaliam ir neefektyviam valstybės ir savivaldybių turto investavimui bei lems nuostolius ar kitus neigiamus padarinius;
3) Teisinis neaiškumas dėl Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo. Pritarti Komitetas, atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo TD pastabas bei Audito komiteto pasiūlymą, projekto
nuostatas patikslino (Žr. konkrečias formuluotes prie Seimo TD 2 pastabos). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-09-25 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3801 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti
2024-09-254
Svarstomo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad valstybė ar savivaldybės gali investuoti savo turtą į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, tik tuomet kai tokių juridinių asmenų organuose valstybės ar savivaldybės atstovai turės sprendžiamojo balso teisę. Pritariant, kad įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš bendrosios taisyklės, pabrėžtina, kad išimčių sąrašas turi būti baigtinis, įtvirtintas svarstomame įstatyme. Analogiškai kaip yra numatyta svarstomo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, numatančiame baigtinį įstatymų sąrašą, kuriuose gali būti numatyta valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitiems subjektams panaudos pagrindais tvarka ir sąlygos.
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, pabrėžiant, kad keičiamas įstatymas yra susijęs išimtinai su Koncesijų įstatyme siūlomu nustatyti reguliavimu, susijusiu su juridinio asmens įsteigimu koncesijų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, apie kitus atvejus, kuomet išimtis galėtų būti taikoma nėra žinoma ir jie projekto iniciatoriaus neatskleisti, siūlytina nuostatą detalizuoti, taip kartu užtikrinant, kad iškilus poreikiui kituose įstatymuose nustatyti išimtis iš bendrosios taisyklės dėl valstybės ar savivaldybių turto investavimo į juridinius asmenis neįgyjant sprendžiamojo baldo teisės, jos būtų svarstomos sistemiškai kartu su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimais. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, jeigu įstatymai nenustato kitaip išskyrus Koncesijų įstatyme nustatytus atvejus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo TD 2 pastabą, taip pat Audito komiteto 2 pasiūlymą, projekto 4 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis patikslinama, siūlant ją išdėstant taip: „4.
Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) arba joms kartu suteikia daugiau negu 50 procentų balsų, išskyrus Koncesijų įstatymo
2024-09-255 1, Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo įstatymo įsigaliojimo data yra nebeaktuali, o svarstomas įstatymo projektas yra sudėtinė Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 15⁶, 15⁸ straipsnių ir ketvirtojo¹ skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3660 paketo dalis, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstomo įstatymo įsigaliojimo datą suderinti su minėto įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime laiką, projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gruodžio 1
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 4.
Audito komitetas 2024-09-25 5T,5 3N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarus svarstomam įstatymo projektui valstybės ir savivaldybių turtas koncesininkui nebegalės būti perduotas panaudos pagrindais, tačiau tokių atvejų gali būti numatyta šiuo metu sudarytose ir po įstatymo įsigaliojimo vis dar galiosiančiose sutartyse, reikalinga nustatyti svarstomo įstatymo taikymo tvarką dėl koncesininkams panaudos pagrindais perduoto turto. Pasiūlymas:
straipsnio pavadinimą: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas“. 2. Papildyti projekto 5 straipsnį 3 dalimi: „3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytoms koncesijos sutartims įgyvendinti perduoto valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartys galioja ir joms taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti Atsižvelgiant į redakcines pastabas, projekto 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Koncesijos sutartims, sudarytoms vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, įgyvendinti perduoto valstybės ir savivaldybių turto panaudos sutartys galioja ir joms taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatos.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Andrius Bagdonas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė