Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 59 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Papildyti 59 straipsnį 10 dalimi:
„10. Švietimo įstaigos už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Edita Rudelienė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Norint įgyvendinti 41 Konstitucijos straipsnį, jog aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus bei siekiant vienodų priėmimo sąlygų privalo atsirasti ir papildoma nuostata dėl jo vykdymo nesukuriant studentams papildomų finansinių barjerų, tokių kaip stojimo mokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 metų gruodžio 18 dienos sprendimu[1], pagal Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Norint įgyvendinti šią sąlygą, turi būti užtikrinama, jog jokie išoriniai faktoriai, tokie kaip centralizuoto priėmimo vykdytojo pasikeitimai, neturėtų neigiamos įtakos studentų finansinei būklei. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 punktą, centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Studijų prieinamumas yra viena iš pagrindinių ir fundamentinių aukštojo mokslo vertybių, kurios įprasmintos ne tik nacionalinėse strategijose[2], tačiau ir Europos aukštojo mokslo erdvės įsipareigojimuose[3]. Vienintelis barjeras, su kuriuo turėtų susidurti studentas, ketindamas stoti į aukštąjį mokslą, turi būti jo akademinis pasirengimas, tačiau ne jo socioekonominis statusas. Jau dabar egzistuoja aukštųjų mokyklų mokesčiai, kuriuos studentai turi mokėti iki priėmimo į aukštąją mokyklą. Šie mokesčiai mokami prieš pasirašant sutartį, tačiau jie nėra pagrįsti, o svyruoja nuo 45 iki 50 eurų. Norint užkirsti kelią tokiems ir bet kokiems papildomiems mokesčiams, susijusiems su stojimu, turi atsirasti teisinis pagrindas juos pašalinti.
Šio projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 metų gruodžio 18 dienos sprendimą ir įgyvendinti Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Šio projekto uždavinys – sukurti teisinę normą, kuri neleistų sudaryti sąlygų apmokestinti stojimo procesą į aukštąsias mokyklas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
redakcija nustato priėmimo taisykles, tačiau neaptaria mokesčio už priėmimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:59 straipsnio pakeitimas užkardintų kelią švietimo įstaigoms rinkti papildomas mokestines rinkliavas už stojančių asmenų dokumentų tvarkymą. Šios nuostatos atsiradimas užtikrintų, jog studentai nepatirtų papildomų išlaidų, stojant į aukštąsias mokyklas
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes mokslo ir studijų institucijos turi teisė kitais būdais rinktis lėšas. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Studijos“ „trumposios pakopos studijos“, „pirmosios pakopos studijos“
„vientisosios studijos“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia: Seimo narė Edita Rudelienė [1]https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta538/content [2]https://lrv.lt/uploads/main/documents/files/2023_06_20%20nutarimo%20priedas_Lietuvos%20ateities%20vizija%20Lietuva%202050.pdf [3] https://www.ehea.info/Upload/Rome_Ministerial_Communique.pdf
2024-05-21 Nr. XIVP-3793 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymiškai nustatyti, kad aukštosios mokyklos už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio. Vertinant šį siūlymą, svarstytina, ar reikalavimas neimti jokio atlygio už priėmimo į studijas dokumentų tvarkymą neturėtų būti siejamas būtent su priėmimu į valstybės finansuojamas studijų vietas. Būtų diskutuotinas įstatyminio reguliavimo dėl stojimo į tokias studijas, kurių valstybė nefinansuoja ir kurių kainodaros administravimas paliktas išimtinai aukštųjų mokyklų prerogatyvai, pagrįstumas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „švietimo įstaigos“ įrašytini žodžiai
„aukštosios mokyklos“. 3. Nėra aišku, kodėl projekto
pakopos, pirmosios pakopos ir vientisosios studijos, nors šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priėmimas vykdomas į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas. 4. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio“ siūlome įrašyti formuluotę „neturi teisės reikalauti stojimo mokesčio ir (ar) atlygio už priėmimui į aukštąja mokyklą reikalingų dokumentų tvarkymą ar kitų su priėmimu į aukštąją mokyklą susijusių paslaugų teikimą“. 5.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2025-06-04
dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Komiteto nariai: Ingrida Braziulienė, Giedrius Drukteinis, Darius Jakavičius, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Simonas Kairys, Liutauras Kazlavickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Raminta Popovienė, Mantas Poškus, Dainius Varnas, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Indrė Martusevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Edita Rudelienė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja,
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-211 Projektu siūloma įstatymiškai nustatyti, kad aukštosios mokyklos už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio. Vertinant šį siūlymą, svarstytina, ar reikalavimas neimti jokio atlygio už priėmimo į studijas dokumentų tvarkymą neturėtų būti siejamas būtent su priėmimu į valstybės finansuojamas studijų vietas. Būtų diskutuotinas įstatyminio reguliavimo dėl stojimo į tokias studijas, kurių valstybė nefinansuoja ir kurių kainodaros administravimas paliktas išimtinai aukštųjų mokyklų prerogatyvai, pagrįstumas. Nesvarstyti 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „švietimo įstaigos“ įrašytini žodžiai „aukštosios mokyklos“. Nesvarstyti
Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje minimos tik trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisosios studijos, nors šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priėmimas vykdomas į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas. Nesvarstyti
Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės
„už priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su
studentų priėmimu į studijas, atlikimą neturi teisės reikalauti jokio atlygio“ siūlome įrašyti formuluotę „neturi teisės reikalauti stojimo mokesčio ir (ar) atlygio už priėmimui į aukštąja mokyklą reikalingų dokumentų tvarkymą ar kitų su priėmimu į aukštąją mokyklą susijusių paslaugų teikimą“. Nesvarstyti
Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
Europos teisės departamentas, 2024-05-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Benetis, 2024-11-281 Teisėkūros pagrindu įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisėkūros tikslingumo principas reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, įvertinant, ar įstatymo projektu sprendžiama reali problema, kurią būtina spręsti, priimant atitinkamą įstatymą. LURK manymu, pasiūlymu yra sprendžiamas labiau hipotetinis klausimas, kad aukštosios mokyklos teoriškai riboja piliečių teisę siekti nemokamo aukštojo mokslo, nors:
asmenims, kurie ne tik stoja į aukštąją mokyklą, bet ir studijuoja. Stojančiųjų yra kelis kartus daugiau nei priimtųjų į studijas / studijuojančiųjų.
Be to, ženkli dalis universitetų savo iniciatyva ir sąskaita nuo minėtų mokesčių atleidžia socialiai pažeidžiamus asmenis (žr. Pozicijos 2 punktas);
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo pateikiamas paaiškinimas, kaip apskaičiuojamas norminės studijų kainos dydis. Aprašo 4 punkte nurodoma, kad norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis. Taigi studijų kaina siejama su paslaugomis, susijusiomis su studijų proceso (mokymosi) įgyvendinimu, jo administravimu.
Be studijų įmokos, kuri įprastai tapatinama su studijų kaina, universitetai taiko dviejų rūšių mokesčius – stojimo mokestį ir registracijos studijoms mokestį. Šie mokesčiai yra skirti padengti išlaidas, kurių nepadengia studijų įmoka, ir, kitaip nei studijų įmoka, yra nukreipti į skirtingas tikslines grupes – stojančiuosius ir kviečiamus studijuoti, kurie, remiantis MSĮ 4 straipsnio 21 dalimi, priėmimo į aukštąją mokyklą laikotarpiu asmenys nėra laikomi studentais. 1.1. Stojimo mokestis yra siejamas su atrankos į aukštąją mokyklą procesu ir yra taikomas visiems stojantiesiems. Stojimo mokestis yra siejamas su atrankos į aukštąją mokyklą procesu. Stojančiųjų yra kelis kartus daugiau nei pakviestųjų studijuoti, aukštosios mokyklos administruoja ir vertina visas stojančiųjų paraiškas (prašymus studijuoti) (pvz., atskiruose universitetuose studijuoti pakviečiama tik apie
studijuoti mokestį (stojimo mokestį) moka stojantieji iš užsienio valstybių (išskyrus tuos, kurie gali pretenduoti į valstybės finansavimą), taip pat stojantieji į antrosios ir trečiosios pakopos studijas. Šis mokestis mokamas tik vieną kartą, teikiant paraišką studijuoti aukštojoje mokykloje, nepriklausomai nuo to, ar stojantysis bus priimtas į pasirinktą programą ar ne. Stojantiesiems į universitetus per LAMA BPO sistemą bendro priėmimo metu paraiškos studijuoti mokestis šiuo metu netaikomas, kadangi LAMA BPO 2002 m. sukurtą Bendrojo priėmimo informacinę sistemą atliepdami naujus valstybės poreikius aukštosios mokyklos 2010-2023 m. tobulino, gaudamos projektinį finansavimą. Bendro priėmimo į aukštąsias mokyklas per LAMA BPO informacinę sistemą procesą šiuo metu aukštosios mokyklos finansuoja savo lėšomis.
Priėmimo skyrių veikla universitetuose nėra finansuojama studijų krepšelio lėšomis, kadangi ši veikla neapima studijų proceso, o universitetai turi užtikrinti efektyvų priėmimo procesų valdymą. Atitinkamai stojimo mokestis padengia paraiškų peržiūros, atrankos (pvz., konkursinės eilės sudarymo), konsultavimo ir kitas su stojančiųjų atranka į universitetą susijusias administracines išlaidas. Jis taip pat apima išlaidas, susijusias su stojimo dokumentų administravimu, jų saugojimu, priėmimo procesų tobulinimu, saugiais duomenų mainais tarp LAMA BPO ir aukštosios mokyklos informacinių sistemų, kas reikalauja nemažų finansinių resursų. Aukštosios mokyklos privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis griežtų teisinių reikalavimų, įskaitant ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Dažniausiai su stojimu susijusias procedūras stojantieji atlieka elektroninėje erdvėje, neišvykdami iš savo buvimo vietos ir dėl to nepatirdami kelionių išlaidų, taupydami savo asmeninį laiką. Tuo tarpu šiuolaikiniai universitetų priėmimo procesai iš esmės priklauso nuo IT sistemų ir platformų, kurių palaikymas, atnaujinimas ir administravimas ypatingai brangus ir reikalauja pastovių investicijų. Universitetai turi užtikrinti, kad šios sistemos atitiktų šiuolaikinius kibernetinio saugumo ir funkcionalumo standartus. Stojimo mokestis padeda kompensuoti šias išlaidas, užtikrinti kokybišką ir efektyvų stojimo procesų administravimą. Reikia pastebėti, kad studentų priėmimo į antrosios ir trečiosios pakopos, profesines studijas, taip pat užsieniečių priėmimo į visų pakopų studijas procesai administruojami tiesiogiai aukštosiose mokyklose. Užsieniečių priėmimo procesai yra ženkliai sudėtingesni ir reikalauja papildomų veiksmų.
Jie apima ne tik stojančiųjų akademinį vertinimą, bet ir kvalifikacijos pripažinimą, papildomo vertinimo procesų organizavimą ir atlikimą bei kitas susijusias išlaidas. Kadangi užsienio studentų priėmimas reikalauja individualaus požiūrio, šios veiklos reikalauja didesnių administracinių, akademinių ir finansinių išteklių. Pvz., užsienio studentų priėmimo platformos (pvz., DreamApply) naudojimo kaštai per pastaruosius 3 metus išaugo dvigubai. Dėl to paprastai užsienio studentams taikomas didesnis stojimo mokestis. 1.2. Registracijos studijoms mokestis yra siejamas su būsimo studento ir universiteto santykio formalizavimu ir jo/s duomenų įtraukimu į aukštosios mokyklos sistemas bei yra taikomas visiems kviečiamiems studijuoti. Registracijos studijoms mokestis mokamas, kai stojantysis sužino, kad jis kviečiamas studijuoti studijų programoje ir išreiškia ketinimą sudaryti studijų sutartį. Šis mokestis padengia kviečiamojo studijuoti studijų sutarties parengimo, jos individualizavimo kaštus, įtraukimo į aukštosios mokyklos sistemas, kad ji/s galėtų naudotis infrastruktūriniais ir informaciniais ištekliais, ir kitas susijusias išlaidas. Registracijos studijoms mokestis paprastai mokamas prieš pasirašant studijų sutartį. Šis mokestis yra taikomas visiems kviečiamiems studijuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi kviečiamieji studijuoti pasirašo studijų sutartis, taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kad pasirašę sutartis asmenys nutraukia šias sutartis dar neprasidėjus studijų procesui. Todėl šio mokesčio išskyrimas yra būtinas, siekiant tiksliau apskaityti universitetų patirtas išlaidas. Būsimi studentai iš užsienio dažnai moka didesnius registracijos studijoms mokesčius dėl ilgesnių ir daugiau kaštų reikalaujančių procesų.
Be įprasto sutarties pasirašymo sprendžiami migracijos klausimai, susiję su leidimo laikinai gyventi gavimu (dokumentų legalizacijos, tarpininkavimo, bendravimo su skirtingų valstybių institucijomis ir pan.). Šių paslaugų teikimas reikalauja didesnių administracinių išteklių ir ypač kvalifikuoto personalo, jos yra teikiamos tik tiems užsienio piliečiams, kurie yra pakviesti studijuoti universitete. Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, studijų įmoka, kuri yra apibrėžiama per studijų kainą, neapima išlaidų, aukštųjų mokyklų patiriamų priėmimo į aukštąsias mokyklas proceso metu. 2. Universitetų taikomi stojimo ir registracijos studijoms mokesčiai nepažeidžia studentų teisės į nemokamą mokslą ir nemažina aukštojo mokslo prieinamumo. Konstitucijos 41 straipsnis numato, kad „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Universitetų manymu, šių mokesčių nustatymas nepažeidžia konstitucinės teisės į nemokamą mokslą dėl šių priežasčių:
nemokamą mokslą tiesiogiai siejama su studijų procesu ir studijų kaina, o ne administracinėmis procedūromis ir mokesčiais už jas, nesusijusiais su studijų proceso administravimu. Konstitucijos 41 straipsnis pirmiausia užtikrina, kad gerai besimokantys piliečiai turėtų teisę į nemokamas studijas. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantiems studentams nereikia mokėti studijų įmokos už studijų procesą, kuris, kaip minėta anksčiau, apima mokymąsi aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.
Priėmimo į aukštąją mokyklą dokumentų administravimo veiksmai yra būtina ir neišvengiama stojimo į aukštąją mokyklą proceso dalis, tačiau mokymosi procesas neapima stojimo proceso ar registracijos studijoms proceso
nemokamą mokslą, nes jie yra racionaliai pagrįsti ir būtini. Universitetai sutinka, kad nebūtini ir neproporcingai dideli mokesčiai, mokami prieš pradedant studijas, teoriškai galėtų būti kliūtis realizuoti teisę į nemokamas studijas. Visgi, universitetų manymu, šiuo metu nustatyti mokesčiai ne tik yra būtini užtikrinti sklandų pasirengimą studijų procesui, bet ir proporcingo dydžio. 2008 m. kovo 20 d. Konstitucinis teismas savo nutarime taip pat pasisakė dėl studijų kainodaros principų. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „šios kainos turi būti racionaliai pagrįstos, jos negali sudaryti prielaidų pažeisti konstitucinį aukštojo mokslo prieinamumo pagal sugebėjimus principą, Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos, teisingumo imperatyvus, didinti socialinę atskirtį. Konstitucijos požiūriu būtų nepateisinama nustatyti tokias studijų kainas, kad būtų sudarytos prielaidos studijuojančiųjų lėšomis apmokėti ir tokias išlaidas, kurios nėra būtinos tam, kad atitinkami už studijas mokantys asmenys įgytų kokybišką aukštąjį išsilavinimą, t. y. nėra reikalingos kokybiškoms studijoms tose aukštosiose mokyklose organizuoti ir deramam mokslinės veiklos lygiui palaikyti“.
Nors nei stojimo mokesčio, nei registracijos studijoms mokesčio studijų kaina neapima ir Konstitucinis teismas dėl to nėra pasisakęs, šie principai mutatis mutandis gali būti taikomi ir vertinant šiuos mokesčius. Pirma, sklandus pasirengimas studijų procesui, atliekant būtinąsias procedūras, yra būtina sąlyga sklandžiam studijų procesui. Atitinkamai, kaip minėta anksčiau, tiek stojimo, tiek registracijos mokesčiai apima tik būtinuosius veiksmus, kurie užtikrina, kad studentas galės ne tik atvykti į paskaitas, bet ir naudotis universiteto infrastruktūra, studentų duomenys bus įtraukti į įvairias sistemas ir registrus ir pan. Antra, nei stojimo, nei registracijos mokestis neproporcingai neriboja teisės pretenduoti į nemokamą mokslą dėl savo dydžio. Dažniausiai universitetų taikomas 50 eurų mokestis daugumai studentų yra prieinamas ir nesudaro esminio finansinio barjero. Ši suma nėra didelė, lyginant su kitomis su studijomis susijusiomis išlaidomis, pvz., pragyvenimo, transporto ir pan. Universitetų manymu, šis mokestis nesukuria reikšmingų kliūčių, ypač tiems, kurie siekia nemokamo aukštojo mokslo. LURK sutinka, kad šie mokesčiai, kad ir proporcingi, galėtų tapti kliūtimi pasinaudoti nemokamo mokslo galimybe, kai asmuo priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip, pvz., mažas pajamas gaunantys asmenys. Šiai grupei priklausantiems asmenims dauguma universitetų suteikia teisę nemokėti stojimo ar registracijos mokesčių, kas padeda eliminuoti prielaidas teigti, kad stojimo ar registracijos mokesčiai galėtų apriboti siekti realizuoti teisę į nemokamą mokslą. 2.3.
stojančiųjų ir pakviestųjų studijuoti administracinių procedūrų išlaidų perkėlimas studijuojantiems, nustatant didesnę studijų kainą, nebūtų nei pagrįsta, nei proporcinga alternatyva. Įvedant atskirus stojimo ir registracijos mokesčius, siekiama sukurti teisingesnę ir tikslesnę mokesčių už paslaugas sistemą, kuri užtikrina, kad studentai mokėtų tik už realiai gaunamas paslaugas. Jei šie mokesčiai būtų įtraukti į bendrą studijų kainą, nesant kito finansavimo mechanizmo (pvz., valstybinio finansavimo bendro priėmimo vykdymui), tai reikštų neproporcingą finansinę naštą tiems, kurie priimti į aukštąją mokyklą ir pradėję studijas, nes jie būtų priversti padengti ne tik savo, bet ir visų stojančiųjų priėmimo ir registravimo išlaidas. Tokios išlaidos, LURK manymu, nebūtų racionaliai pagrįstos taip, kaip mutatis mutandis reikalauja Konstitucinis teismas. Kaip minėta, ne visi stojantieji yra pakviečiami studijuoti – dalis jų nepraeina konkurso, kiti nusprendžia nestudijuoti, net jei būtų priimti, arba pasirenka užsienio aukštąją mokyklą. Be to, net tarp tų, kurie sudaro studijų sutartį, dalis gali nuspręsti nestudijuoti arba nutraukti studijas dar prieš joms prasidedant dėl asmeninių priežasčių. Dėl šios priežasties, jeigu priėmimo ir registracijos mokesčiai būtų įtraukti į bendrą studijų kainą, galutinė finansinė našta tektų studentams, kurie apsisprendžia studijuoti. Atskiriant stojimo ir registracijos mokesčius sukuriama sistema, kurioje kiekvienas potencialus studentas yra atsakingas už savo priėmimo ir registravimo procesų kaštus, ir tai užtikrina, kad jau priimti studentai nebus apkrauti papildomomis išlaidomis, kurios susidaro administruojant kitų stojančiųjų stojimo procesą. Tokia tvarka taip pat didina aiškumą ir skaidrumą, nes studentai gali tiksliau įvertinti, už ką jie moka ir kaip paskirstomos lėšos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad mokymosi procesas neapima stojimo proceso ar registracijos studijoms proceso, stojimo ir registracijos studijoms mokesčiai yra būtini sklandžiam pasirengimui studijų procesui ir racionaliai pragrįsto dydžio, ši praktika nepažeidžia Konstitucijos 41 straipsnyje garantuojamos teisės į nemokamą mokslą ir nemažina aukštojo mokslo prieinamumo. 3. Draudimas universitetams nustatyti mokesčius, padengiančius jų patirtas pagrįstas išlaidas, pažeistų universitetų autonomiją. 3.1. Draudimas nustatyti atskirus specifinius mokesčius už būtinųjų paslaugų stojantiesiems į aukštąsias mokyklas teikimą nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų laivę nustatyti studentų priėmimo tvarką. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, „kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja akademinę ir institucinę autonomiją. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 dienos nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę (svertinę vertę), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų.
Valstybė, inter alia jos vykdomosios valdžios institucijos, reguliuodamos ir prižiūrėdamos šios teisės įgyvendinimą, negali daryti esminės įtakos savarankiškam jos įgyvendinimui, jeigu nėra pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, inter alia konstitucinės gerai besimokančių valstybinėse aukštosiose mokyklose piliečių teisės į nemokamą mokslą“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 dienos nutarimas). Konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja ir tai, kad „įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas; todėl bendras įstatymų nustatytas visų aukštųjų mokyklų teisinis reguliavimas neturėtų būti pernelyg detalus ir neturėtų riboti iš aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios jų teisės lokaliais teisės aktais reglamentuoti savo veiklą“. LURK pažymi, kad studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka apima įvairius aspektus, tokius kaip priėmimo sąlygos, kriterijai, konkursinis balas, kvotos, specialiųjų reikalavimų taikymas, administracinės procedūros, konsultavimas ir kitų paslaugų teikimas, taip pat ir už šias paslaugas taikomi mokesčiai, kuriuos aukštosios mokyklos nustato, įvertinusios skirtingų teikiamų paslaugų spektrą (plačiau Pozicijos 1 punkte). Projekte siūlomas apribojimas yra nepagrįstas ir neproporcingas, kadangi absoliučiai riboja aukštųjų mokyklų laisvę spręsti kokias teikiamas paslaugas priėmimo į aukštąją mokyklą metu jie gali apmokestinti, taip reikšmingai ribodamas priėmimo į studijas organizavimą. 3.2.
aukštųjų mokyklų patirtų išlaidų nustatytas, organizuojant studentų priėmimą ir pasirengimą sklandaus studijų paslaugos teikimo užtikrinimui nepagrįstai ribotų universitetų finansinę autonomiją. Konstitucinis teismas, 2008 m. kovo 20 d. nutarime pasisakydamas apie studijų išlaidų nustatymą, taip pat yra pabrėžęs, kad „ Studijų išlaidas lemia labai įvairūs veiksniai; net tos pačios srities (krypties) ir tos pačios kokybės studijų išlaidos skirtingose aukštosiose mokyklose gali būti nevienodos. Neabejotina, kad valstybė, atsižvelgdama į aukštųjų mokyklų poziciją, turi įgaliojimus nustatyti, iš ko susideda studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose išlaidos; valstybės teisės aktais gali ir turi būti nustatyti racionalūs, aiškūs, skaidrūs, pagrįsti kriterijai, kurie leistų valstybinėms aukštosioms mokykloms apskaičiuoti realias studijų jose išlaidas pagal studijų sritis (kryptis), pakopas, formas, idant šių studijų finansavimas iš valstybės biudžeto atitiktų savo paskirtį – leistų užtikrinti kokybišką įvairių sričių (krypčių) specialistų parengimą. Todėl studijų išlaidų apskaičiavimas negali būti aukštosioms mokykloms primetamas. Toks teisinis reguliavimas, kuris sudaro prielaidas ignoruoti racionaliais argumentais pagrįstą valstybinių aukštųjų mokyklų poziciją dėl realių studijų jose išlaidų, neabejotinai pažeistų Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, inter alia žmogaus teisę siekti kokybiško aukštojo išsilavinimo“. Nors šiame nutarime Konstitucinis teismas nevertino kitų aukštųjų mokyklų išlaidų nustatymo principų, šios nuostatos mutatis mutandis turėtų būti taikomos ir kitų aukštųjų mokyklų patirtų išlaidų nustatymui. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad kaip nurodyta LURK pozicijos 1-ame punkte, Studijų įmoka, siejama su studijų kaina, neapima paslaugų, kurios yra teikiamos stojant į universitetą ar registracijos studijoms metu.
Universitetai šiuos mokesčius išskiria kaip atskirus ir atskiria nuo studijų įmokos, siekdami kuo tiksliau identifikuoti ne tik tikslines grupes (stojančiuosius, kviečiamus studijuoti) ir paslaugas, teikiamas atskirtų priėmimo proceso etapų metu, bet ir nepagrįstai neperkelti šių paslaugų finansinės naštos gerokai mažesnei studijuojančiųjų grupei, padidindami studijų įmoką. Atitinkamai, draudimas nustato realias su atskirais procesais susijusias išlaidas ir tikslingai diferencijuoti taikomus mokesčius pažeistų aukštųjų mokyklų autonomiją. Dėl to, LURK manymu, toks reguliavimas, kuris įtvirtinta draudimą universitetams diferencijuoti mokesčius, padengiančius jų patirtas pagrįstas išlaidas, sudaro prielaidas ignoruoti racionaliais argumentais pagrįstą aukštųjų mokyklų poziciją dėl realių studijų jose išlaidų, ir tai pažeistų Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamą aukštųjų mokyklų autonomijos principą pagal kurį priėmimo į studijas vykdymas ir realių savo veiklos išlaidų identifikavimas veiklos kainai nustatyti yra laikomas vienu esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, LURK išreiškia nuomonę, kad:
1) Siūloma Projekto nuostata, nustatanti, kad „10.
Už asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas studijų vietas, priėmimo dokumentų administravimą ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, atlikimą aukštosios mokyklos neturi teisės reikalauti jokio atlygio“ prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, taip pat ir konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimti, kuria: a. nustatomas absoliutus draudimas diferencijuoti mokesčius už teikiamas skirtingas paslaugas priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, kuris daro reikšmingą įtaką veiksmingam ir kokybiškam priėmimo į studijas proceso įgyvendinimui, kas gali turėti reikšmingą įtaką ne tik finansiniam tvarumui, bet ir universiteto misijai ir vizijai įgyvendinti; b. nepagrįstai ribojama aukštosios mokyklos laisvė nustatyti realias išlaidas už paslaugų teikimą ir jas padengiančius mokesčius, kas gali atsiliepti tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam aukštųjų mokyklų organizaciniam ir finansiniam tvarumui. 2) Universitetų taikomi stojimo ir registracijos studijoms mokesčiai nepažeidžia studentų teisės į nemokamą mokslą, įtvirtintos Konstitucijos 41 straipsnyje, ir nemažina aukštojo mokslo prieinamumo: a. teisė į nemokamą mokslą tiesiogiai siejama su studijų procesu ir studijų kaina, o ne administracinėmis procedūromis ir mokesčiais už jas, nesusijusiais su studijų proceso administravimu; b. nei stojimo, nei registracijos mokesčių nustatymas netiesiogiai neriboja teisės į nemokamą mokslą, nes jie yra būtini ir proporcingo dydžio; c. visų stojančiųjų ir pakviestųjų studijuoti administracinių procedūrų išlaidų perkėlimas studijuojantiems, nustatant didesnę studijų kainą, nebūtų nei pagrįsta, nei proporcinga alternatyva. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025-05-201 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 19 d. rytinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-413), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3793 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Siūloma teisinio reguliavimo priemonė, kuria aukštosioms mokykloms būtų nustatyta nereikalauti jokio atlygio už paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, atlikimą yra nepagrįsta Įstatymo projekto siekiui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio trečiąją dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. bylos Nr. 25/01 sprendimą, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantys piliečiai nepatirtų studijų išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 21 dalį studentas yra asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje, todėl priėmimo į aukštąją mokyklą metu asmenys dar nelaikomi studentais.
Nors priėmimo į aukštąją mokyklą procesas yra būtinas tam, kad asmuo pradėtų studijuoti, administravimo mokesčiai, susiję su priėmimu į aukštąsias mokyklas, nepažeidžia Konstitucijos 41 straipsnio trečiosios dalies nuostatos. Vadovaujantis Konstitucijos 40 straipsnio trečiąja dalimi ir Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsniu aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, apimanti akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Draudimas aukštosioms mokykloms nustatyti mokesčius už priėmimo dokumentų ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, administravimą nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų finansinį savarankiškumą. Mokestis už priėmimo dokumentų administravimą padeda aukštosioms mokykloms kompensuoti patirtas išlaidas organizuojant priėmimą į aukštąsias mokyklas, užtikrinti kokybišką ir efektyvų priėmimo į studijas administravimą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7.
į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, kad priėmimo į aukštąją mokyklą metu asmenys dar nelaikomi studentais ir administravimo mokesčiai, susiję su priėmimu į aukštąsias mokyklas, nepažeidžia Konstitucijos 41 straipsnio trečiosios dalies nuostatos, įvertinęs tai, kad stojančiojo priėmimo kaštai ir priėmimo informacinės sistemos išlaikymas nėra įtraukti į studijų kainą ir stojantysis ne visada įgyja studento statusą, akcentuodamas, kad draudimas aukštosioms mokykloms nustatyti mokesčius už priėmimo dokumentų ar kitų paslaugų, susijusių su studentų priėmimu į aukštosios mokyklos trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, administravimą nepagrįstai ribotų aukštųjų mokyklų finansinį savarankiškumą, siūlo projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 10 – už, 0 – prieš, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vaida Aleknavičienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vaida Aleknavičienė Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė