Projekto lyginamasis variantas
pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6,
pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato laikinąjį solidarumo įnašą
(toliau – įnašas) į valstybės biudžetą, šio įnašo mokėtojus, šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslą, įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.“. 3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Grynosios palūkanų pajamos – palūkanų pajamų
ir palūkanų išlaidų (sąnaudų), apskaičiuotų pagal taikomus apskaitos standartus ir pateikiamų finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, skirtumas.“
taip:
„2. Laikinasis solidarumo Solidarumo įnašas –
šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytam įnašo mokėtojui nustatyta laikina piniginė prievolė valstybei šiame įstatyme nustatytais lėšų naudojimo tikslais.“
taip: „3.
Laikinojo solidarumo Solidarumo įnašo bazės skaičiavimo koeficientas – santykis tarp laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų – Lietuvos rezidentų indėlių, šio įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientų – Lietuvos rezidentų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat šio įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientams – Lietuvos rezidentams suteiktų paskolų sumos, buvusios 2022 m. gruodžio 31 d., ir tą dieną buvusios visų laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų indėlių, šio įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientų sąskaitose laikomų lėšų ir šio įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientams suteiktų paskolų sumos.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslas Šio įstatymo nustatyta tvarka gautos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti ir kitiems krašto gynybos poreikiams.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip „5 straipsnis. Įnašo mokėjimo laikotarpis Įnašo mokėjimo laikotarpis (toliau – mokėjimo laikotarpis), taikomas įnašą apskaičiuojant už 2023 atitinkamus kalendorinius metus, yra laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atitinkamų kalendorinių metų sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už
taip: „1.
mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus (sausio 1 d.) ir pasibaigusių 2021 m. dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus (gruodžio 31 d.), grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento. 2024 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.“
taip: „4. Apskaičiuojant įnašo bazę, neįtraukiamos palūkanų pajamos, gautos už 2023 m. sausio 1 d. ir vėliau sudarytas kreditavimo sutartis, išskyrus kreditavimo sutartis, sudarytas su finansų sektoriaus subjektais ir su įnašo mokėtoju susijusiais asmenimis.“
taip: „8.
Jeigu įnašo mokėtojo einamuoju mokėjimo laikotarpiu gautos grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant šio straipsnio 4 dalyje nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną įnašą, tampa mažesnės už jo 2022 praėjusių finansinių metų grynąsias palūkanų pajamas, padidintas 15 procentų, įnašo mokėtojo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo suma sumažinama tiek, kad einamojo mokėjimo laikotarpio grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant šio straipsnio 4 dalyje nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną įnašą, būtų ne mažesnės už jo 2022 praėjusių finansinių metų grynąsias palūkanų pajamas, padidintas 15 procentų.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įnašo mokėtojai moka avansinį įnašą. Avansinis įnašas
mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus (sausio 1 d.) ir pasibaigusių 2021 m. dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus (gruodžio 31 d.), kai avansinis įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių
įnašas mokamas už 2024 metų mokėjimo laikotarpį, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalį.
Avansinis įnašas gali būti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento. Avansinio įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis įnašas sumokamas į valstybės biudžetą pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.“
netekusiu galios
galiojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas galioja iki 2025 m.
birželio 17 d. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2023 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. 4.
ketvirtį pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, gautų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, jas lyginant su šiam laikotarpiui proporcingu laikotarpiu, taikomu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant įnašą už 2023 metų mokėjimo laikotarpio ketvirtį, proporcingai sumažinamą šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jeigu įnašo mokėtojas pasirinko sumažinti). Jeigu duomenys apie kiekvieną mėnesio, kurį šis įstatymas įsigaliojo, dieną gautas grynąsias palūkanų pajamas nerenkami, šį mėnesį gautos grynosios palūkanų pajamos apskaičiuojamos viso mėnesio gautas grynąsias palūkanų pajamas padalijant iš visų to mėnesio dienų skaičiaus ir padauginant iš dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki mėnesio pabaigos skaičiaus. Ši dalis mutatis mutandis taikoma ir apskaičiuojant 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazę pagal šio įstatymo 6 straipsnį. 5. Iki šio įstatymo galiojimo pabaigos pradėtos, bet nebaigtos įnašo administravimo procedūros baigiamos administruoti pagal šio įstatymo nuostatas.“
2 dalį, įsigalioja 2025 m. birželio 18 d. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. birželio 18 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis Algirdas Butkevičius Zigmantas Balčytis Zenonas Streikus Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Beata Pietkiewicz Mindaugas Puidokas Artūras Skardžius Rasa Budbergytė Rima Baškienė Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Valentinas Bukauskas Vilija Targamadzė Rūta Miliūtė Domas Griškevičius Linas Kukuraitis Valdemaras Valkiūnas Aidas Gedvilas Tomas Tomilinas Laima Nagienė Vytautas Bakas Liudas Jonaitis Kęstutis Vilkauskas Dovilė Šakalienė Agnė Širinskienė Vidmantas Kanopa Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Rita Tamašūnienė Česlav Olševski Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Linas Jonauskas Sergėjus Jovaiša Ligita Girskienė Antanas Vinkus Deividas Labanavičius Gintautas Kindurys Algirdas Dumbrava Stasys Tumėnas Gintautas Paluckas Aušrinė Norkienė Dainius Kepenis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2023 m. gegužės 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo siekiama Lietuvoje nustatyti laikinąjį solidarumo įnašą, kuris būtų taikomas tik daliai kredito įstaigų nelauktų grynųjų palūkanų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams ir kartu užtikrinant, kad įnašas neturės neigiamos įtakos konkurencingumui kredito įstaigų sektoriuje bei finansų sistemos stabilumui, o surinktos lėšos bus skirtos svarbiems visuomenės ir valstybės poreikiams, susijusiems su nacionalinio saugumo stiprinimu, – karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams – finansuoti, nes šis finansavimo poreikis padidėjo dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų geopolitinės situacijos, sukeltos Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje. Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) iki šiol nemažina pagrindinių palūkanų normų, kurios 2022 metais pradėtos ženkliai didinti. Anot ECB, pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Būsimais sprendimais ECB Valdančioji taryba žada užtikrinti, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.
Šiuo metu pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeičia ir atitinkamai yra 4,5, 4,75 ir 4 proc.[1] Pastebėtina, kad ir toliau kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas. Lietuvos banko neaudituotais duomenimis[2], 2023 m. bankai Lietuvoje, atskaičius solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbo 986 mln. eurų pelno, t.y. du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur. Taigi, dabartinė situacija ir prognozės rodo, kad netipinis likvidžių lėšų pertėklius euro zonos šalių bankų sistemoje ir toliau išliks. Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą ir toliau jį taikyti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.
Solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikui leis gautomis lėšomis ne tik sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti, bet ir leis užtikrinti kitus krašto gynybos poreikius, pavyzdžiui, sparčiau įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą bei ateityje pritaikyti šalies gynybos pajėgumus prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Lukas Savickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme yra numatytas Įstatymo galiojimo terminas, t.y. iki 2025 m. birželio 17 d. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie baigiasi atitinkamai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 6 str.
Įstatymo 6 str. 1 d. numatyta įnašo bazės apskaičiavimo tvarka: · 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento. · 2024 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip
d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento. Įstatymo 7 str. įtvirtinta, kad apskaičiuojant įnašą, įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama nustatyti neribotą laike solidarumo įnašo mokėjimo tvarką, Įstatymo formuluotes pritaikant laike neapibrėžtiems įnašo mokėjimo laikotarpiams. Tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą ir jį pritaikyti prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Solidarumo įnašas nukreiptas tik į dalį kredito įstaigų nelauktų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Taigi, tik esant šioms aplinkybėms jis galės būti taikomas. Jeigu netipinio pajamų pertekliaus nėra, įnašas nebus taikomas. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų projektų įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. birželio 18 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Esant netipiniam kredito įstaigų pajamų pertekliui, į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių, kurių pagalba bus sudarytos gamimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą ir jį pritaikyti prie sparčiai besivystančių karinių technologijų ir inovacijų tendencijų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai „laikinasis solidarumo įnašas“, „grynosios palūkanų pajamos“, „bankas“, „kredito įstaiga“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo nariai: Lukas Savickas Saulius Skvernelis Algirdas Stončaitis Algirdas Butkevičius Zigmantas Balčytis Zenonas Streikus Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Beata Pietkiewicz Mindaugas Puidokas Artūras Skardžius Rasa Budbergytė Rima Baškienė Laima Mogenienė Silva Lengvinienė Valentinas Bukauskas Vilija Targamadzė Rūta Miliūtė Domas Griškevičius Linas Kukuraitis Valdemaras Valkiūnas Aidas Gedvilas Tomas Tomilinas Laima Nagienė Vytautas Bakas Liudas Jonaitis Kęstutis Vilkauskas Dovilė Šakalienė Agnė Širinskienė Vidmantas Kanopa Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Rita Tamašūnienė Česlav Olševski Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Juozas Varžgalys Dainius Gaižauskas Asta Kubilienė Linas Jonauskas Sergėjus Jovaiša Ligita Girskienė Antanas Vinkus Deividas Labanavičius Gintautas Kindurys Algirdas Dumbrava Stasys Tumėnas Gintautas Paluckas Aušrinė Norkienė Dainius Kepenis [1] https://www.ecb.europa.eu/home/html/index.lt.html [2] https://www.lb.lt/lt/konsoliduoti-pagrindiniai-banku-veiklos-rodikliai
2024-05-27 Nr. XIVP-3779 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projektu „siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, projektu teikiamas siūlymas nustatyti ne laikiną, o nuolat taikomą solidarumo įnašą, svarstytinas tuo aspektu, ar toks laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis nesudaro pagrindo laikyti solidarumo įnašo mokesčiu Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2621 aiškinamajame rašte pagrindžiant, jog laikinojo solidarumo įnašas savo esme nelaikytinas mokesčiu, buvo nurodoma ir tai, kad „šis įnašas iš esmės laikytinas beveik vienkartine finansine prievole“. Antra, keičiamo įstatymo preambulėje keičiamo įstatymo priėmimas ir tuo pačiu jo laikinumas buvo susietas su konkrečiomis keičiamo įstatymo preambulėje įvardytomis aplinkybėmis, kurios nors šiuo metu vis dar egzistuoja, tačiau yra laikinos. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo preambule. Trečia, nors projektu siūlomas esminis laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis, šio pokyčio dėstymas projekte yra nenuoseklus ir neišbaigtas – siekiant laikinąjį solidarumo įnašą pakeisti nuolatiniu solidarumo įnašu sistemiškai keistinas visas keičiamo įstatymo tekstas, t. y. ne tik išbraukiant žodį „laikinai“, o konkrečius metus ar laikotarpius keičiamo įstatymo tekste pakeičiant su konkrečiais metais nesusietomis formuluotėmis.
Be to, projekte žodis „laikinai“ išbraukiamas ne visose keičiamo įstatymo nuostatose – pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „laikina piniginė prievolė“, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje formuluotė „laikinojo solidarumo įnašo“ yra nekeičiamos. 2. Atsižvelgus į tai, kad projektu yra keičiama daugiau negu pusė keičiamo įstatymo straipsnių, visas keičiamas įstatymas dėstytinas nauja redakcija. 3. Siekiant teisinio aiškumo projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotės „prasidėjusių šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ ir
„pasibaigusių dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ tikslintinos
kalbiniu požiūriu. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies redakcija, todėl nėra galimybių įvertinti tiek šios nuostatos, tiek projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies bei projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimų. 5. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2025 m. birželio 18 d. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keičiamas įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d.
Atsižvelgus į tai, kad keičiami galiojantys įstatymai, projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytinas ankstesnis įstatymo įsigaliojimo terminas. 6. Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, reiškiantį, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 9 straipsnio 2 dalyje įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas turėtų būti nustatomas nors viena diena ankstesnis negu įstatymo įsigaliojimo terminas, nustatytas projekto 9 straipsnio 1 dalyje. 7. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2024-06-05
Butkevičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projektu „siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, projektu teikiamas siūlymas nustatyti ne laikiną, o nuolat taikomą solidarumo įnašą, svarstytinas tuo aspektu, ar toks laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis nesudaro pagrindo laikyti solidarumo įnašo mokesčiu Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2621 aiškinamajame rašte pagrindžiant, jog laikinojo solidarumo įnašas savo esme nelaikytinas mokesčiu, buvo nurodoma ir tai, kad
„šis įnašas iš esmės laikytinas beveik vienkartine finansine prievole“.
Antra, keičiamo įstatymo preambulėje keičiamo įstatymo priėmimas ir tuo pačiu jo laikinumas buvo susietas su konkrečiomis keičiamo įstatymo preambulėje įvardytomis aplinkybėmis, kurios nors šiuo metu vis dar egzistuoja, tačiau yra laikinos. Atsižvelgus į tai, neaišku, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su keičiamo įstatymo preambule. Trečia, nors projektu siūlomas esminis laikinojo solidarumo įnašo teisinio reguliavimo pokytis, šio pokyčio dėstymas projekte yra nenuoseklus ir neišbaigtas – siekiant laikinąjį solidarumo įnašą pakeisti nuolatiniu solidarumo įnašu sistemiškai keistinas visas keičiamo įstatymo tekstas, t. y. ne tik išbraukiant žodį „laikinai“, o konkrečius metus ar laikotarpius keičiamo įstatymo tekste pakeičiant su konkrečiais metais nesusietomis formuluotėmis. Be to, projekte žodis
„laikinai“ išbraukiamas ne visose keičiamo įstatymo nuostatose – pavyzdžiui,
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „laikina piniginė prievolė“, keičiamo įstatymo 3 straipsnio
solidarumo įnašo“ yra nekeičiamos. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
daugiau negu pusė keičiamo įstatymo straipsnių, visas keičiamas įstatymas dėstytinas nauja redakcija. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies formuluotės „prasidėjusių šešis metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ ir „pasibaigusių dvejus metus prieš atitinkamus kalendorinius metus“ tikslintinos kalbiniu požiūriu. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies redakcija, todėl nėra galimybių įvertinti tiek šios nuostatos, tiek projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio
pakeitimų. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d. 5. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2025 m. birželio 18 d. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad keičiamas įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d. Atsižvelgus į tai, kad keičiami galiojantys įstatymai, projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytinas ankstesnis įstatymo įsigaliojimo terminas. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. gegužės 27 d. 6.
straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo principą, reiškiantį, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 9 straipsnio 2 dalyje įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas turėtų būti nustatomas nors viena diena ankstesnis negu įstatymo įsigaliojimo terminas, nustatytas projekto 9 straipsnio 1 dalyje. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 8. LR teisingumo ministerija, 2024 m. birželio 4 d. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO
1.
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 str. 4 d., 282 str. 5 d. ir 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais, inter alia, taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, siūlytina Įstatymo projektą papildomai suderinti su Europos Centriniu Banku, nes Įstatymo projektu siekiama neribotai pratęsti solidarumo įnašo taikymą, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė Europos Centrinio Bankas savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje dėl laikinojo solidarumo įnašo nustatymo (CON/2023/9), gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2024 m. gegužės 30 d.
<...>
pasiūlymai: 1.
Laikytis pirminio įsipareigojimo „solidarumo“ mokestį taikyti iki 2025 m. birželio 17 d., taip užtikrinant, kad šalies teisinė sistema ir investicinė aplinka būtų vertinamos, kaip patikimos ir prognozuojamos. Stabilios, skaidrios ir prognozuojamos mokesčių sistemos užtikrinimas yra ilgalaikis sprendimas, leidžiantis užtikrinti tvarų biudžeto pajamų surinkimą. 2. Būtina įvertinti poveikį, kurį Lietuvos investiciniam įvaizdžiui ir konkurencinei aplinkai turėtų šio mokesčio pratęsimas ar įvedimas neterminuotai. Iš naujo atlikti ex ante poveikio vertinimą, kadangi 2023 m. atliktą analizę Finansų ministerija vykdė remdamasi prielaida, kad šis mokestis bus taikomas dvejiems metams[⁶]. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos banko, TVF išsakytus argumentus, bei Finansų ministerijos analizę, Projektų aiškinamuosiuose raštuose pateiktas teiginys: „Neigiamų pasekmių nenumatoma“ turėtų būti įvertinamas iš naujo. Neigiamo poveikio vertinimas, svarstant
„solidarumo“ mokesčio neterminuotą taikymą ar pratęsimą, turi būti atliekamas
remiantis šia prielaida. 3. Numatyti projekto ex post poveikio vertinimą. Įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą, LLRI rekomendaciją numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o
„solidarumo“ mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas,
todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“[⁷]. Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“[⁸] jį pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai. 4.
Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomos monetarinės politikos peržiūros, kaip ilgalaikio tvaraus sprendimo, kurio imtis LLRI ragino dar praėjusiais metais. Įstatymo įsigaliojimo nuostatose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai, lemiančiai „ekonominės rentos“ susiformavimą. Tai būtų ilgalaikis tvarus sprendimas, nepakenkiantis vienos šalies narės komercinių bankų galimybėmis naudotis bendru Eurosistemos mechanizmu. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 2. Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. birželio
Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA) 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr.06/03 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Raštas finansų ministerijai) pateikė pastabas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 24-9012. Rašte LBA išdėstė savo argumentus, kodėl šis mokestis iš esmės yra nepriimtinas. Deja, mūsų argumentai liko neišgirsti, nes Vyriausybė net neturėjo progos su jais susipažinti. Mokesčio projektas Vyriausybės posėdyje buvo svarstytas kitos dienos ryte po galutinio pastabų dėl projekto pateikimo termino, taip indikuojant, kad pastabos, galimai, net nebuvo peržiūrėtos.
Tenka tik apgailestauti, kad tokiu mokesčio rengimo procesu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti atvirumo skaidrumo, efektyvumo bei sistemiškumo principai. Taip pat 2024 m. gegužės 30 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo pateikti ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3720 ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3779 (toliau visi trys projektai kartu vadinami – Solidarumo mokestis). Prieš plačiau išdėstant savo poziciją, norime pabrėžti, kad LBA nariai supranta valstybės siekį didinti finansavimą gynybos poreikiams. Krašto gynyba yra nacionalinis interesas, įskaitant visus čia veiklą vykdančius verslo subjektus bei visus gyventojus, ir prie jos prisidėti turėtų visos visuomenės dalys. Lietuvos bankų asociacija griežtai nepritaria diskriminacinio pobūdžio bankų mokesčio pratęsimui, t.y. nepritariame nei vienam iš aukščiau išvardintų projektų. Sprendimų priėmėjai ne kartą žadėjo, kad bus užtikrintas šio mokesčio laikinumas. Siūlomus projektus vertiname kaip duoto žodžio nesilaikymą ir atkreipiame dėmesį, kad tai griauna investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai neišvengiamai atsižvelgs. Taip būtų griaunamas investuotojų pasitikėjimas valstybe, nes tik aiški ir nuosekli mokesčių sistema yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikį užsienio investuotojų buvimą vietinėje rinkoje, tuo pačiu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių.
Visų pirma, kaip jau ne kartą esame minėję, šis mokestis yra neteisėtas, diskriminacinis, suteikiantis nepagrįstą valstybės pagalbą šio mokesčio nemokantiems kitiems verslo subjektams, įskaitant mokesčio nemokančias (arba neproporcingai mažai sumokančias) finansų įstaigas, kurios konkuruoja Lietuvos rinkoje su mokestį mokančiais bankais. Kaip paskelbta viešai - dėl nepagrįstos valstybės pagalbos Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi skundą Europos Komisijai, šiuo metu Europos komisija renka medžiagą skundo tyrimui. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo išvadose1 taip pat atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos pateiktą skundą dėl galimai neteisėtos pagalbos, kuri galimai teikiama pagal
galutinį vertinimą šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo ir teisėtumo turi priimti Europos Komisija.“ Lietuvos bankų asociacija jau nuo pat pradžių atkreipė dėmesį, kad mokesčiu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms ir tokiu būdu iškraipoma rinka. Finansų įmonės, teikiančios finansavimo paslaugas ir gaunančios palūkanų pajamas, nėra apmokestinamos Solidarumo mokesčiu vien todėl, kad nėra kredito įstaigos ir nepatenka į Įstatymo taikymo sritį. Įstatyme numatyta naujo skolinimo išimtis netaikoma palūkanų pajamoms, gautoms iš lizingo ir faktoringo sutarčių, todėl šių paslaugų apimtyje konkurencijos sąlygos yra ypač nevienodos. Projektuose Nr. XIVP-3720 ir Nr. XIVP-3836 siūloma koreguoti mokesčio apskaičiavimo formulės logiką, užšaldant lyginamąjį laikotarpį.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme apskaičiuojant kiekvienų metų mokestinę bazę lyginamasis laikotarpis vis perkeliamas vieneriais metais. Jei projekto tikslas būtų pratęsti Įstatymo galiojimą, tai 2025 m. grynosios palūkanų pajamos būtų lyginamos su 2020- 2023 m. grynųjų palūkanų pajamų vidurkiu taip išlaikant pirminę įstatyme numatytą logiką. Tačiau formulė konstruojama taip, kad būtų surenkama daugiau lėšų, nesilaikant šiuo metu galiojančio įstatymo logikos. Tokį siūlymą vertiname kaip naują laikiną mokestį, jis signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet. Norime priminti, kad 2023-2024 metais kredito įstaigos gynybai skirto Solidarumo mokesčio bus sumokėjusios beveik 0,5 mlrd. EUR. Nors 2023 m. uždirbta apie 1 mlrd. EUR pelno, tokia pati suma buvo pervesta visuomenei ir biudžetui: 2023 m. kredito įstaigos sumokėjo apie 0,5 mlrd. EUR pelno, solidarumo ir kt. mokesčių, dar apie 0,5 mlrd. EUR kredito įstaigos jau išmokėjo indėlininkams už terminuotųjų indėlių palūkanas. Efektyvus sektoriaus tiesioginių mokesčių tarifas 2023 m. buvo virš 30 proc. Svarbu paminėti, kad 2023 m. įvedant Laikinąjį solidarumo įnašą Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) savo pateiktose pastabose rekomendavo numatyti ex post poveikio vertinimo poreikį, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) tai atmetė argumentuodamas, kad ex post taikymas galimas tik įstatymams, kurie nepertraukiamai galioja bent 2 metus nuo jų įsigaliojimo, o Solidarumo mokestis „bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo“ 2 . Be to, BFK pažymėjo, kad ex post vertinimo numatymas „tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo“ jį pratęsti.
Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio taikymą pratęsus bent metams, jis galiotų ilgiau negu dvejus metus, tikslinga įvertinti, kaip šis išskirtinai vienam sektoriui taikomas mokestis atsiliepė Lietuvos ekonomikai, todėl prašome numatyti Solidarumo mokesčio ex post poveikio vertinimą. Be to Seimo teisės departamentas3 , Teisingumo ministerija4 ir Vyriausybės kanceliarija5 , įvertinę Solidarumo mokesčio pratęsimo iniciatyvą, pateikė savo nuogąstavimus, kad projektas papildomai turėtų būti suderintas su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB), nes juo siekiama pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams, o šio įnašo taikymas, kaip nurodė ECB savo 2023 m. balandžio 4 d. nuomonėje⁶, gali turėti įtakos su pinigų politika ir finansiniu stabilumu susijusioms aplinkybėms, kurias reikia papildomai įvertinti. Išvadose ECB taip pat nurodė, kad mokestis gali sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai, o vidaus ir užsienio investuotojai gali būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl Solidarumo mokesčio mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos. Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) savo išvadose⁷ taip pat pritarė ECB nuomonei, kad šis mokestis gali būti suvokiamas kaip užsienio investicijų mokestis. Kartu pabrėžė, jog šalies finansinio stabilumo išsaugojimas turėtų būti pagrindinis prioritetas, o dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių srityje šalies, reputaciją. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikia 78 kredito įstaigos (18 bankų, 60 kredito unijų), kurių pelningumas yra įvairus. Didelė mokesčių našta apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes ir kuria barjerus naujiems rinkos dalyviams ateiti į Lietuvos rinką.
Bankų mokestį moka ne tik didžiausi, bet ir mažesni šalyje veikiantys bankai (iš viso – 14 bankų, kurie
kredito įstaigų plėtros galimybes. Primename, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau moka ir 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai. Šis tarifas kredito įstaigoms buvo įvestas kaip laikinas, tačiau 2021-aisiais tapo nuolatiniu. Pagal siūlomą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, bankams taip pat bus taikomas 1 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas, dėl to bankai prie gynybos finansavimo prisidės tiek mokėdami Solidarumo mokestį, tiek mokėdami 1 proc. padidintą pelno mokestį, nepaisant to, kad bankai jau moka 5 proc. didesnį pelno mokestį. Kaip jau minėjome, sutinkame, kad finansavimą gynybai reikia didinti, tačiau kategoriškai nesutinkame su tokiu diskriminaciniu bankų sektoriaus apmokestinimu du ar netgi tris kartus. Pridedama: 2024-05-28 LBA rašto Nr.06/03 kopija. Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3779 siūloma apjungti su Seimo narių pateiktu projektu Nr. XIVP-3720 ir LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3836 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektą Nr. XIVP-3779 sujungti su projektais Nr. XIVP-3720 bei Nr. XIVP-3836 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3836(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja A.Narščiuvienė