Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį 38¹ dalimi: „38¹. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Prie buityje susidarančių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“
straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip: „40.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.“
4Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:
„41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.“
5Pakeisti 2 straipsnio 58³ dalį ir ją išdėstyti taip:
„58³. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione
naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „58⁴.
Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas
komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma vykdomas komunalinių atliekų tvarkymo veikla tvarkymas, kurios kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.
Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles.
Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pateikti savivaldybei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;“. 6 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
1Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma
vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:
Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;
2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja reiškia, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų turi būti proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo.
Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų turi padengti būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būti vieša. 2.
paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais. 4. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio. 54. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. 65.
investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti.
Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir
(ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui. 67.
67Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina.
Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga. 87. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina. 98. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis. 109.
vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina praėjusiems kalendoriniams metams nustatytus arba taiko esamus (kai rinkliavos ar įmokos dydžiai nustatyti neterminuotai) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina praėjusiems kalendoriniams metams nustatytus arba taiko esamus (kai rinkliavos ar įmokos dydžiai nustatyti neterminuotai) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.
Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl šio straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų. 1110. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų.
Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. 1211. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi būti užtikrinamas užtikrinti savivaldybėje surenkamų faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, kompensavimas apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams tvarkytojams.
Jeigu savivaldybėje faktiškai patiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos viršija arba yra mažesnės už atliekų turėtojų per kalendorinius metus sumokėtą rinkliavos ar įmokos lėšų sumą, savivaldybės iš naujo turi įvertinti savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas ir (arba) inicijuoti regioninės kainos koregavimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, perskaičiuoti ir nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris leistų užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1312.
savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:
1) Lietuvos Respublikos rinkliavų Rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;
2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 1413. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos. 1514. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.
Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas. 1615. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. 1716.
trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą. 1817. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.“
Pakeisti 30⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30⁵ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
1.
Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;
2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;
3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka. 4.
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams. 5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus, ir taip pat savivaldybių bei ir regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas. 2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje Teisės aktų registre ir savivaldybių interneto svetainėse.“
34² straipsnio pakeitimas Pakeisti 34² straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis, (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (proporcingai užimamai rinkos daliai Organizacijai organizuoti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
Pakeisti 34³ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudaryti gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir
(ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir
(ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jo užimamai rinkos daliai organizuoti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimui) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
straipsnio pakeitimas Papildyti 34¹⁸ straipsnį 12 dalimi:
„12. Savivaldybė arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos administratorius, arba savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, privalo:
atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojų buityje susidarančias apmokestinamiesiems gaminiams nepriskiriamų padangų atliekas ir jas sutvarkytų;
atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, buityje susidarančias motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.
Per vienus kalendorinius metus iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimamų padangų atliekų vienetų skaičių savivaldybės teritorijoje esančiose komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nustato savivaldybės taryba arba savivaldybės tarybos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius;
3) sudaryti šio Įstatymo 34¹⁹straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 34²⁰straipsnio
Pakeisti 34¹⁹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34¹⁹ straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai 1.
Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir
(ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais, ir jai pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais. 2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte punktuose apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytą pareigą nustatytas pareigas, Organizacija privalo:
1) sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį.
Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (Organizacijai proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
nustatytas pareigas, Organizacija:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.“
Pakeisti 34²⁰ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34²⁰ straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas 1.
Vykdydami šio Įstatymo 34¹⁸ straipsnio
užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą;
3) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį.
Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą;
3) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį. Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį. 32. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.“
įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 31 d. 2.
energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo
tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Taryboje tvarką. 3. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, per 30kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, parengia ir pateikia Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas. Regioninių kainų apskaičiavimo projektai atnaujinami tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti.
Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir (ar) pagal savivaldybės ir
(ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką atnaujinto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, Taryba per 20 darbo dienų nuo šios aplinkybės paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d., vadovaudamasi paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir
(ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimi, kurią Taryba pripažįsta tinkama, nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 5.
nustatyta, per 30 kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir
pakeitimus, vadovaudamiesi Metodika, parengia ir pateikia Tarybai regioninių kainų perskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijas. Rengiant regioninių kainų perskaičiavimo projektą paskutinis Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas atnaujinamas tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti regioninės kainos perskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos perskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per
ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką parengtą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos perskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki
pirmąją perskaičiuotą regioninę kainą. 6.
atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 5 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką parengto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos perskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, lieka galioti Tarybos nustatyta pirmoji atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninė kaina. 7. Savivaldybių tarybos per 3 mėnesius nuo pirmosios arba pirmosios perskaičiuotos atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninės kainos nustatymo šio straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka dienos perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius pagal pirmą kartą nustatytas arba perskaičiuotas regionines kainas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą. 9. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnį 38¹ dalimi: „38¹. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Prie buityje susidarančių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“
straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip: „40.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.“
4Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:
„41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo
administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.“
5Pakeisti 2 straipsnio 58³ dalį ir ją išdėstyti taip:
„58³. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione
naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „58⁴.
Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas
komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma vykdomas komunalinių atliekų tvarkymo veikla tvarkymas, kurios kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.
Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles.
Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pateikti savivaldybei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;“. 6 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30² straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
1Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma
vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:
Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;
2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja reiškia, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų turi būti proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo.
Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų turi padengti būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būti vieša. 2.
paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais. 4. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio. 54. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. 65.
investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti.
Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir
(ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui. 67.
67Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus nenustačius naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina nustatyta regioninė kaina.
Tarybos patvirtinta nustatyta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos nustatytos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga. 87. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta nustatyta galiojanti regioninė kaina. 98. Tarybos patvirtintos nustatytos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis. 109.
vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne vėliau kaip per 37 mėnesius nuo pirmą kartą nustatytų regioninių kainų patvirtinimo nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus rinkliavos ar įmokos dydžius arba ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo perskaičiuotų arba vėlesnių metų naujų regioninių kainų nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne vėliau kaip per 37 mėnesius nuo pirmą kartą nustatytų regioninių kainų patvirtinimo nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus rinkliavos ar įmokos dydžius arba ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo perskaičiuotų arba vėlesnių metų naujų regioninių kainų nustatymo dienos apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.
Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento Valstybės duomenų agentūros naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos nustatytos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl šio straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų. 1110. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų.
Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. 1211. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi būti užtikrinamas užtikrinti savivaldybėje surenkamų faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, kompensavimas apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams tvarkytojams.
Jeigu savivaldybėje faktiškai patiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos viršija arba yra mažesnės už atliekų turėtojų per kalendorinius metus sumokėtą rinkliavos ar įmokos lėšų sumą, savivaldybės iš naujo turi įvertinti savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas ir (arba) inicijuoti regioninės kainos koregavimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, perskaičiuoti ir nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris leistų užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 1312.
savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:
1) Lietuvos Respublikos rinkliavų Rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;
2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 1413. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos. 1514. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.
Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas. 1615. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. 1716.
trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą. 1817. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.“
Pakeisti 30⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30⁵ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
1.
Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;
2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;
3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka. 4.
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams. 5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus, ir taip pat savivaldybių bei ir regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas. 2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. 3. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje Teisės aktų registre ir savivaldybių interneto svetainėse.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2.
energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo
tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Taryboje tvarką. 3. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, Tarybai patvirtinus Metodikos pakeitimą regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, gali parengti ir pateikti Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas. Regioninių kainų apskaičiavimo projektai atnaujinami tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 5 darbo dienas nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti.
Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir
(ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui per 10 darbo dienų nuo Metodikos patvirtinimo dienos nepranešus Tarybai ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms termino, iki kurio Tarybai bus pateiktas pagal Metodiką atnaujintas regioninės kainos apskaičiavimo projektas, ir (ar) per praneštą terminą nepateikus Tarybai pagal Metodiką atnaujinto ir
(ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, Taryba per 20 darbo dienų nuo šios aplinkybės paaiškėjimo, vadovaudamasi paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimi, kurią Taryba pripažįsta tinkama, nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 5.
kaina nustatyta, Tarybai patvirtinus Metodikos pakeitimą regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, vadovaudamiesi Metodika, gali parengti ir pateikti Tarybai regioninių kainų perskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijas. Rengiant regioninių kainų perskaičiavimo projektą paskutinis Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas atnaujinamas tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 5 darbo dienas nuo regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti regioninės kainos perskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos perskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką parengtą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos perskaičiavimo projektą, nustato konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono pirmąją perskaičiuotą regioninę kainą. 6.
atliekų tvarkymo centrui per 10 darbo dienų nuo Metodikos patvirtinimo dienos nepranešus Tarybai ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms termino, iki kurio Tarybai bus pateiktas pagal Metodiką parengtas regioninės kainos perskaičiavimo projektas, ir (ar) per praneštą terminą nepateikus Tarybai pagal Metodiką parengto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos perskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir
(ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, lieka galioti Tarybos nustatyta pirmoji atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninė kaina. 7. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais Savivaldybių tarybos Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius pagal pirmą kartą nustatytas arba perskaičiuotas regionines kainas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą. 9. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 11 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 (toliau – ATĮ) pakeitimo projekto (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu vadinami – Įstatymų projektai) pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, visos komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos), surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos bei elektros ir elektroninės įrangos, buityje susidarančių motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų priėmimo ir laikymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (toliau – DGASA) sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava ar įmoka). 2021 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-875[1] (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas).
ATĮ pakeitimo įstatymu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) pavesta reguliuoti regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC), bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo regionines (reguliuojamąsias) kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą (toliau – reforma dėl Tarybos reguliavimo). ATĮ pakeitimo įstatymo priėmimo metu buvo planuojama, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo bus įgyvendinama palaipsniui: RATC iki 2023 m. kovo 1 d. parengs ir Tarybai pateiks pirmuosius regioninių kainų apskaičiavimo projektus, Taryba per 5 mėn. nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos patvirtins regioninę kainą, o savivaldybės, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytą regioninę kainą, iki 2023 m. spalio 1 d. nustatys naujus rinkliavos ar įmokos dydžius (ATĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsniu keičiamo ATĮ 30² straipsnio 7 dalies
įvairių priežasčių, tame tarpe ir poreikio keletą kartų tikslinti RATC pateiktus projektus, konstatuotina, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo nebuvo įgyvendinama planuotais ir ATĮ pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytais terminais. Dėl šios priežasties iki šiol nepatvirtinta nei viena regioninė kaina. Įgyvendinant reformą dėl Tarybos reguliavimo, tame tarpe rengiant ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatas atliepiančius poįstatyminius teisės aktus, taip pat buvo pastebėta, kad atitinkamos ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatos ir jų įgyvendinimas sąlygoja nepakankamą teisinį apibrėžtumą ir (ar) teisines spragas. Todėl iškilo poreikis tikslinti RATC vykdomos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos reguliavimo apimtį ir į rinkliavą ar įmoką trauktinų sąnaudų apimtį.
Pagal ATĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojusias nuostatas į rinkliavą ar įmoką nebegalės kaip anksčiau būti įtrauktos kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo ir atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių (pavyzdžiui, Vilniaus regione – „Dėk‘ui“, Šiaulių regione – „Daiktų kiemas“, Klaipėdos regione – „Imk“ ir t. t.) sąnaudos. Neužtikrinus galimybės įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką, galėtų kilti grėsmė, kad savivaldybės ir RATC iš gyventojų buityje susidariusias kitas nei komunalines atliekas DGASA priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje. Neužtikrinus galimybės įtraukti į rinkliavą ar įmoką DGASA arba kitose tam specialiai įrengtose patalpose veikiančių atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių sąnaudų, savivaldybių galimybės užtikrinti aukščiausiai atliekų tvarkymo hierarchijoje esančią atliekų prevenciją būtų apsunkintos. Pažymėtina, kad ATĮ pakeitimai, susiję su kitų buityje susidarančių atliekų ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką, nukreipti į šiuo metu galiojančios (t. y. iki pirmų regioninių kainų patvirtinimo) tvarkos (status quo), išlaikymą, todėl atitinkamas ATĮ pakeitimas neturi įtakos atliekų turėtojų mokamų rinkliavos ar įmokos sumų dydžiui. ATĮ nustatyta prievolė padangų gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms sudaryti sutartis su RATC dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Tačiau tokia pareiga nenumatyta patiems RATC, todėl padangų gamintojams ir importuotojams arba jų organizacijoms siūlomos neproporcingos sutarties sąlygos, dėl kurių minėtos sutartys nesudaromos.
Nelygios galimybės elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis dėl nesureguliuoto DGASA surinktų EEĮ atliekų paskirstymo EEĮ gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms proceso, nes pagal sutartis tarp RATC ir EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijų EEĮ atliekų priėmimo DGASA eksploatacinių išlaidų įkainis yra 0 arba 1 Eur už 1 toną EEĮ atliekų (kai tuo tarpu buityje susidarančių motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų atveju DGASA eksploatacinių išlaidų įkainiai pakankamai dideli (nuo 15 iki 50 Eur už toną padangų atliekų) ir vyksta nesutarimai dėl jų dydžio, t. y. nesilaikoma vieningos DGASA eksploatacinių išlaidų skaičiavimo metodikos), ir RATC parduoda EEĮ atliekas daugiausiai pasiūliusiai EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijai. Neištaisius teisinių spragų ir neišplėtus teisinio reguliavimo apimties, Tarybai pagal galiojančias ATĮ 30² straipsnio nuostatas patvirtinus regionines kainas, o savivaldybėms, atsižvelgusioms į Tarybos nustatytą regioninę kainą, nustačius naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, nebūtų visa apimtimi užtikrintas atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ įgyvendinamas, t. y. šis principas nebūtų taikomas visų savivaldybės sąnaudų, patiriamų užtikrinant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, atžvilgiu, nebūtų išlaikoma pusiausvyra tarp principų „teršėjas moka“ ir „gamintojo atsakomybė“ įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš specifinių regioninių kainų nustatymo aspektų yra tai, kad jos nustatomos į ateitį, t. y. 3 ateinantiems metams.
apimties išplėtimo nebus priimti iki 2024 m. birželio 30 d. ir atitinkamų ATĮ pakeitimų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai nebus priimti iki 2024 m. rugsėjo
pakeitimas, įtraukiant į juos visas būtinas komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas, būtų atidėtas vėlesniam laikotarpiui (2025 m.), o pagal regioninę kainą apskaičiuotų rinkliavų ar įmokų dydžių taikymas kai kuriuose savivaldybėse prasidėtų ne anksčiau nei 2026 m. (kadangi savivaldybės, kuriose rinkliavos ar įmokos dydžio keitimas kalendorinių metų bėgyje sukelia papildomą administracinę ir finansinę naštą, greičiausiai priimtų joms ATĮ 30² straipsnio
rinkliavos ar įmokos dydžius nuo naujo mokestinio laikotarpio pradžios). Visą šį laikotarpį savivaldybės būtų priverstos ieškoti kitų finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima apmokėti į rinkliavą ar įmoką neįtrauktas sąnaudas, nebūtų užtikrintas “teršėjas moka” principas. Tad faktiškai susiduriama su situacija, kad Tarybos pareigos (patvirtinti regionines kainas, į kurias bus įtrauktos ne visos būtinosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos sąnaudos) vykdymas pagal ATĮ pakeitimo įstatymą sukels daugiau neigiamų pasekmių, įskaitant ir papildomą administracinę naštą RATC, savivaldybėms ir pačiai Tarybai, negu tokios Tarybos pareigos įvykdymo atidėjimas iki ATĮ pakeitimo įstatymo projekte siūlomo termino. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad racionaliausia būtų atidėti regioninių kainų tvirtinimą iki Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, t. y. RATC turėtų pirmiausiai atnaujinti regioninių kainų projektus atliepiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus ir tik po to Taryba patvirtintų pirmąsias regionines kainas.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad visi RATC yra pateikę Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektus, kurie turėtų būti atnaujinti pagal siūlomus ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus. Kitus ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu, būtina atlikti kartu su teisinių spragų taisymu ir pakankamu Tarybos reguliavimo apimties nustatymu ATĮ, kad atsakingoms institucijoms nereikėtų pakartotinai keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, RATC – tikslinti regioninių kainų projektus, Tarybai – papildomai vertinti patikslintus regioninės kainos projektus ir naujai nustatyti regionines kainas, o savivaldybėms – vėl iš naujo perskaičiuoti ir tvirtinti rinkliavas ar įmokas, kas galėtų sąlygoti papildomas savivaldybių administracines išlaidas (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės preliminariais skaičiavimais papildomos išlaidos susijusios su rinkliavos ar įmokos pranešimų formavimu ir išsiuntimu mokėtojams sudarytų apie 400 tūkst. Eur). Techniniais pakeitimais laikytina: ATĮ 2 straipsnio 39¹, 58³dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 25, 28 straipsnių, 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 30² straipsnio 1–6 ir 10–13 dalių, 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2, 4 dalių, 31 straipsnio 1 ir
dalies pakeitimai. Šiuo teikimu siūlomi atlikti ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimai kartu su kitų įstatymų pakeitimais (toliau – įstatymų paketas) buvo derinti su visuomene, socialiniais-ekonominiais partneriais, suinteresuotomis institucijoms ir 2024 m. balandžio 29 d. antrą kartą pateikti Vyriausybei (TAIS registracijos Nr. 23-1237(5)).
23-1237(5)). Dalis įstatymų pakete nurodytų ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimų buvo atskirta ir teikiama šiuo Seimo nario pasiūlymu atsižvelgiant į jų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros reguliavimo procesas vyktų sklandžiau, nedidintų administracinės naštos savivaldybėms, RATC ir Tarybai, kad savivaldybėms neatsirastų papildomų išlaidų poreikis dėl papildomų mokėjimo pranešimų siuntimo atliekų turėtojams regioninės kainos perskaičiavimo atveju. Įstatymų projektų rengimo uždaviniai:
1) Ištaisyti teisines spragas dėl kitų buityje susidarančių (pvz., statybinių) atliekų, surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo, atliekų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudų galimumo įtraukti į rinkliavą ar įmoką. 2) Atlikti kitus ATĮ pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu (pvz., aiškiau apibrėžti sąnaudų grupes, kurias skaičiuos savivaldybės ir, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius, pridės prie su regionine kaina susijusių sąnaudų; nustatyti, kad visos DGASA ir (ar) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių (toliau – ŽAKA) sąnaudos būtų traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, patikslinti, kokios sąnaudos įskaičiuojamos ir neįskaičiuojamos į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, patikslinti ATĮ sąvokas, apsprendžiančias sąnaudų, trauktinų į rinkliavą ar įmoką apimtį ir kt.) ir kitus techninio pobūdžio ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimus.
3) Atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su nemokamu iš gyventojų EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų priėmimu ir laikymu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, nustatant, kad minėtos išlaidos bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o EEĮ ir šių padangų atliekų sutvarkymą toliau organizuos ir finansuos gamintojai ir (ar) importuotojai ir jų organizacijos. 4) Aiškiai reglamentuoti, kad gyventojams užtikrinta galimybė nemokamai DGASA atiduoti buityje susidarančias neapmokestinamų padangų atliekas (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas), kurių surinkimo ir tvarkymo išlaidos, kaip ir šiuo metu, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos. 5) Nustatyti, kad DGASA surinktos EEĮ atliekos būtų perduodamos EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoms pagal užimamą rinkos dalį. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, bendradarbiaudamas su Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
tvarkomos ne tik komunalinių atliekų sąvoką atitinkančios atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos, pvz., buityje susidarančios statybinės, neapmokestinamų padangų (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg) atliekos, tačiau galiojančios redakcijos ATĮ įtvirtintose sąvokose (ATĮ 2 straipsnio 39¹, 40, 41, 58³, 58⁵ dalys) ir kitose nuostatose, reglamentuojančiose savivaldybių organizuojamą atliekų tvarkymą (ATĮ 4 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 28 straipsnio 7 dalis, 30 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 30⁵ straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 1 dalis) ir savivaldybių teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą (ATĮ 30² straipsnis), minimos tik komunalinės atliekos. Pagal galiojančios redakcijos ATĮ nuostatas į rinkliavą ar įmoką traukiamos tik komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos ir nenumatyta, kad į rinkliavą ar įmoką būtų galima įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose sąnaudas. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Nuosekliai aiškinant ATĮ nuostatas prieinama išvados, kad atliekų sąvoka apima komunalines atliekas, o atliekų tvarkymas apima atliekų surinkimą, todėl nėra aišku, kodėl vietinės rinkliavos pavadinime išskirtas „komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų“ ir „atliekų tvarkymas“. 3.2.
kaina“ apibrėžtyje nurodyta, kad į reguliuojamąją kainą neįskaičiuojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina, nors į reguliuojamą kaina turėtų būti neįskaičiuojamos visos savivaldybių sąnaudos, patiriamos Tarybos nereguliuojamoje veikloje. 3.3. ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rinkliavos ar įmokos dydį nustato savivaldybės taryba. Ši nuostata dalinai atkartoja ATĮ 30² straipsnio 10 dalies nuostatą, kuri taip pat reglamentuoja, kad savivaldybių tarybos tvirtina rinkliavos ar įmokos dydžius. Kuo turi vadovautis savivaldybės taryba nustatydama ir tvirtindama rinkliavos ar įmokos dydį nurodyta ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje (vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais) ir ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje (atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais). ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatomas rinkliavos ar įmokos dydis neturi viršyti Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.
Ši nuostata prieštarauja ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje nustatytoms rinkliavos ar įmokos dydžio sudedamosioms dalims: savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis rinkliavos ar įmokos taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Galiojančios redakcijos ATĮ nėra aiškiai reglamentuota, kad į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį gali būti įtrauktos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, taip pat savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudų, patiriamų vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, įtraukimą.
Galiojančios redakcijos ATĮ nenumatyta galimybė įtraukti į rinkliavą ar įmoką savivaldybių įgyvendinamų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, ne RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudas, susijusias su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu. ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinkliava nėra tapati valstybės nustatomiems mokesčiams, o sprendimą dėl rinkliavos dydžio, jo taikymo pradžios ir pabaigos priima savivaldybių tarybos, ATĮ netinkamai naudojama mokestinio laikotarpio sąvoka. 3.4. ATĮ 30² straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nuostatoje tiksliai nenurodyta, kad minėtos sąnaudos neįskaičiuojamos būtent į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas.
Taip pat ATĮ 30² straipsnio 6 dalyje nenustatyta, kad RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudos, susijusios su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, priskirtinos regioninės kainos būtinosioms sąnaudoms. 3.5. Nuosekliai ir kompleksiškai aiškinant ATĮ 2 straipsnio 58¹, 58⁴, 58⁵ dalių, 30² straipsnio 6, 10 dalių nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad dalis DGASA valdoma RATC, o dalis
ATĮ nenumatyta nuostatų, pagal kurias ne RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA vykdomo atliekų apdorojimo sąnaudos galėtų būti traukiamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį. 3.6.
perskaičiavimo galimybė nustačius, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuotų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimą RATC ir atliekų tvarkytojams. Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas netikslus indekso pavadinimas „vartojimo kainų indeksas“ ir jo skaitinė išraiška „1,1“, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą. Oficialiosios statistikos portale skelbiamas „vartotojų kainų indeksas“ (toliau – VKI), kuris reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti, šalies makroekonominiams rodikliams palyginamosiomis kainomis vertinti, analitiniams ir prognozavimo tikslams. Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[2] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti
„110“, o ne „1,1“. 3.7. ATĮ 30² straipsnio 12 dalyje numatyta, kad taikant
rinkliavą ar įmoką savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas (o ne apmokėjimas) RATC ir atliekų surinkėjams (o ne visiems tvarkytojams). 3.8. ATĮ 30² straipsnio 13 dalies 2 punkte klaidingai nustatyta, kad jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava, atliekų turėtojai atsiskaito su savivaldybe, vadovaudamiesi sudarytomis sutartimis. Praktikoje sutartys su atliekų turėtojais pasirašomos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka. 3.9.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad EEĮ gamintojai ir (ar) importuotojai arba jų organizacijos privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), t. y. su RATC, dėl buitinių EEĮ atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. 3.10. ATĮ įstatymo 34¹⁸ straipsnio 1 dalyje viena iš apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) gamintojams ir (ar) importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), nustatytų pareigų yra organizuoti apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą bei apmokėti apmokestinamųjų gaminių (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas. ATĮ 34¹⁹ straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 34²⁰ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad MATĮ 3 priede nurodytų padangų (motociklų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangų ir kitų padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg) gamintojai ir
(ar) importuotojai arba jų organizacijos privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), t. y. su RATC, dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo proporcingai jų užimamai rinkos daliai. 3.11.
atsakinga už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą. Pakeitus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės vykdomąja institucija vietoje savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo pavaduotojo) tapo savivaldybės meras. ATĮ savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtos kelios funkcijos, kurių meras (kaip vykdomoji institucija) negali vykdyti vienas pats. ATĮ nuostatos nesuteikia merui teisės deleguoti kitiems asmenims ar įgalioti kitus asmenis pagal kompetenciją atlikti ATĮ jam numatytas funkcijas. Vietos savivaldos įstatymas taip pat nesuteikia merui minėtų teisių, išskyrus, kai tokios teisės numatytos atitinkamuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
galima įtraukti ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas. Siekiant sudaryti galimybę savivaldybėms įtraukti į rinkliavą ar įmoką kitų buityje susidarančių atliekų, tvarkomų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo sąnaudas ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą siūloma ATĮ 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“. Pakeitimas atliekamas. Siekiant neriboti savivaldybių pasirinkimo, kokios komunalinėms nepriskiriamos ir buityje susidarančios atliekos vadovaujantis ATĮ
gali būti tvarkomos jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, baigtinis kitų buityje susidarančių atliekų sąrašas nesudaromas.
Sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“ nurodoma kartu su sąvoka
„komunalinės atliekos“ naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 39¹, 40,
41, 58³, 58⁵dalyse, o 4 straipsnio 1 dalyje įvedamas jos sutrumpinimas – „kitos buityje susidarančios atliekos“, kuris naudojamas naujos redakcijos ATĮ 25, 28 straipsniuose, 30 straipsnio 4 dalyje, 30² straipsnio 1, 2, 5, 9, 11 dalyse, 30⁵ straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio
dalis, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir įmokos (ATĮ 2 straipsnio 39¹ dalis) pavadinimus nurodant „vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“ ir „įmoka už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“. Naujas rinkliavos ar įmokos pavadinimas aiškiai nusako, kad rinkliava ar įmoka atliekų turėtojų mokama ne tik už komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, kai jos tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje, siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvarkomos ne tik komunalinės atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos. ATĮ 25 straipsnyje siūloma patikslinti, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas ne tik jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms, bet ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti.
Priėmus šiuos ir toliau nurodytus ATĮ pakeitimus, bus ištaisyta teisinė spraga ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti traukiamos į rinkliavą ar įmoką, savivaldybėms nereikės ieškoti papildomų kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo šaltinių. Pakeitimas prisidės prie nelegalaus kitų buityje susidarančių atliekų atsikratymo gamtinėje aplinkoje rizikos mažinimo. 4.2. Siūloma patikslinti reguliuojamosios veiklos sąvoką (ATĮ
veiklai RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA veiklą. Tokiu būdu bus išspręsta ne tik savivaldybių ir RATC keliama problema dėl dirbtinio RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudų priskyrimo reguliuojamajai ir nereguliuojamajai veiklai, t. y. dėl painaus sąnaudų padalinimo ir priskyrimo Tarybos nustatomai regioninei kainai ar savivaldybių skaičiuojamai rinkliavos ar įmokos daliai, bet ir bus prisidėta prie DGASA ir (ar) ŽAKA veiklos skaidrinimo, bus užtikrintas šių aikštelių sąnaudų pagrįstumas (skaičiuojant pagrįstas sąnaudas būtų nustatomas pagrįstas rinkliavos ar įmokos dydis gyventojams). Taip pat siekiant tiksliai, nuosekliai ir teisingai taikyti sąvoką, išvengti rizikos, kad reguliuojamajai veiklai nepriskiriamos veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į regioninę kainą, o ne į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį, arba rizikos, kad tos pačios nereguliuojamosios veiklos sąnaudos bus įtrauktos ir į regioninę kainą, ir į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį (t. y. siekiant išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo rizikos), nurodytos sąvokos apibrėžtyje nustatoma, kokia veikla nepriskiriama reguliuojamajai veiklai.
Be to nurodytos sąvokos apibrėžtyje patikslinama, kad RATC vykdo ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Priskyrus RATC valdomų DGASA veiklą reguliuojamajai veiklai (naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 58⁵ dalis), kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo, kuris vykdomas RATC valdomose DGASA, ir RATC vykdomo tolimesnio kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti įtrauktos į rinkliavą ar įmoką per regioninę kainą. Kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo DGASA, valdomose savivaldybių ar savivaldybių pavedimu kitų juridinių asmenų (ne RATC), ir šių atliekų tvarkymo, pasitelkiant atitinkamų tvarkytojų (ne RATC) pagalbą, sąnaudos būtų traukiamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį (pagal naujos redakcijos ATĮ 30² straipsnio 9 dalį).
Taip pat atsižvelgiant į ATĮ 34² straipsnio 4 dalies 1 punkto, 34³ straipsnio 1 dalies 1 punkto, 34¹⁹ straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 34¹⁹ straipsnio 2 dalies 2 punktas), 34²⁰ straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 34²⁰ straipsnio 1 dalies
papildymą 12 dalimi, kuriais siūloma atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, praplečiama
„reguliuojamosios veiklos“ sąvoka į jos apimti įtraukiant gaminių,
pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir
(ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. 4.3. ATĮ 28 straipsnyje, atsižvelgiant į savivaldybių prašymus, siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija (meras), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, gali priskirti atsakomybę už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą kitam asmeniui pagal kompetenciją. 4.4.
kainodara nustatoma už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (ATĮ 30² straipsnio 1 dalis). Pakeitimas atliekamas siekiant atliepti rinkliavos ar įmokos pavadinimo pakeitimą. Siūloma pripažinti netekusia galios ATĮ 30² straipsnio
straipsnio 9 dalyje atsisakyti pasikartojančių nuostatų dėl rinkliavos ar dydžio nustatymo. Be to, siūloma atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių tarybos nustato rinkliavos ar įmokos dydį, neviršydamos Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio, kadangi savivaldybių tarybos, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydį, prie su regionine kaina susijusių sąnaudų turi pridėti savivaldybės skaičiuojamas (reguliuojamajai veiklai nepriskiriamas) sąnaudas. ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė į regioninę kainą įtraukti visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomų atliekų (įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas) tvarkymo sąnaudas, priskiriamas reguliuojamosios veiklos sąnaudoms. Taip pat ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „regioninės kainos būtinosios sąnaudos“ ir patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai.
Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje. Savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos naujos redakcijos ATĮ 30² straipsnio 9 dalyje. Atsižvelgiant į ATĮ 34² straipsnio 4 dalies 1 punkto, 34³ straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir 34¹⁹ straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 34¹⁹ straipsnio 2 dalies 2 punktas) pakeitimus, 34²⁰ straipsnio (naujos redakcijos ATĮ 34²⁰ straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 34¹⁸ straipsnio papildymą 12 dalimi, kuriais siūloma atsisakyti DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, finansavimo gamintojų ir (ar) importuotojų lėšomis, praplečiama
„reguliuojamosios veiklos“, į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas siūloma
įskaičiuoti gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Tokiu būdu būtų išvengta savivaldybių, RATC nesutarimų su gamintojais ir (ar) importuotojais, sumažėtų savivaldybių, RATC administracinė našta.
Be to, ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti regioninės kainos būtinųjų sąnaudų sąrašą RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudomis. Nustačius, kad atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos kaip ir anksčiau bus traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, būtų prisidėta prie daiktų, dar netapusių atliekomis, pakartotinio naudojimo skatinimo, atliekų turėtojų generuojamų atliekų kiekio mažinimo, atsakingo elgesio tvarkant atliekas formavimo. ATĮ 30² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius turi taikyti Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį.
Į rinkliavos ar įmokos dydį savivaldybės turi įtraukti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus DGASA ir (ar) ŽAKA, kurias savivaldybių pavedimu valdo RATC, ATĮ 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne RATC valdomose DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Šiuo pakeitimu ATĮ nurodomos visos savivaldybių skaičiuojamos ir prie su regionine kaina susijusių sąnaudų pridedamos sąnaudos, būtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, todėl trauktinos į rinkliavą ar įmoką.
Taip pat ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos“. Siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, į naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl ATĮ 30² straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingose savivaldybėse dėl skirtingų priežasčių rinkliavos ar įmokos dydžių tvirtinimo ar perskaičiavimo datos nesutaps, savivaldybių taryboms paliekama diskrecijos teisė nustatyti, kada įsigaliotų nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai. 4.5. ATĮ 30² straipsnio 11 dalyje siūloma numatyti rinkliavos ar įmokos perskaičiavimo galimybę, kai nustatoma, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, apmokėjimą RATC ir atliekų tvarkytojams. Rinkliavos ar įmokos dydžio perskaičiavimas leis užtikrinti, kad už RATC ir atliekų tvarkytojų teikiamas paslaugas bus atsiskaityta rinkliavos ar įmokos lėšomis, o savivaldybėms nereikės ieškoti galimybių atsiskaityti už paslaugas iš savivaldybių biudžeto. Siūloma patikslinti, kad savivaldybės turi apmokėti (ne kompensuoti) RATC ir atliekų tvarkytojams (ne tik surinkėjams) jų faktiškai patirtas sąnaudas, kurios pagal ATĮ turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį. 4.6.
straipsnio 4 dalies 1 punkte ir ATĮ 34³ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad EEĮ atliekų surinkimo DGASA ir laikymo išlaidos bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o jų sutvarkymą organizuos ir finansuos EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijos ir kad EEĮ gamintojų ir importuotojų ir jų organizacijų sutartyse su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir (arba) DGASA) dėl buitinių EEĮ atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose DGASA aikštelėse būtų aiškiai apibrėžta šiose aikštelėse surinktų EEĮ atliekų perdavimo EEĮ gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms pagal jos užimamą rinkos dalį tvarka. Dėl to EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoms bus lengviau pasiekti Vyriausybės nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis ir nebus rizikos kilti ginčams dėl DGASA eksploatacinių išlaidų įkainio dydžio nustatymo, jo pagrįstumo ir dėl sutarčių nepasirašymo tarp RATC ir EEĮ gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijų. Gyventojai nebus skatinami EEĮ atliekų atsikratymu DGASA ir jose bus daugiau vietos kitų buityje susidarančių gaminių, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų surinkimui. Motyvuos EEĮ gamintojų ir importuotojų organizacijas ieškoti efektyvesnių EEĮ atliekų surinkimo būdų, patogesnių gyventojams ir sumažės EEĮ atliekų patekimas į mišrias komunalines atliekas. 4.7. Papildant 34¹⁸ straipsnį 12 dalimi, pakeičiant ATĮ 34¹⁹ ir 34²⁰straipsnius siūloma nustatyti, kad gyventojams būtų užtikrinta galimybė nemokamai DGASA atiduoti buityje susidarančias neapmokestinamųjų padangų atliekas (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų atliekas ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas), motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas.
Motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas į DGASA galės pristatyti tik tos savivaldybės gyventojai, turintys vairuotojo pažymėjimą. DGASA nemokamai iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, galimų per vienerius kalendorinius metus priimti motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vienetų kiekį nustatys savivaldybės taryba arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Nemokamai priimamų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimo ir laikymo išlaidos, kaip ir neapmokestinamųjų padangų atliekų, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos, o jų sutvarkymą organizuos ir finansuos šių padangų gamintojai ir (ar) importuotojai ir jų organizacijos proporcingai užimamai rinkos daliai. Siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti prievolę ne tik padangų gamintojams ir (ar) importuotojams ir jų organizacijoms, bet ir savivaldybei ar DGASA administratoriui sudaryti tarpusavio sutartis dėl DGASA nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš DGASA ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai organizacijos užimamai rinkos daliai. Neapmokestinamųjų padangų atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidos, kaip ir šiuo metu, bus finansuojamos iš rinkliavos ar įmokos. Dėl to gyventojams bus aišku, kokias padangų atliekas bus galima nemokamai pristatyti į DGASA.
Taip pat bus užtikrintas DGASA nemokamai surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų savalaikis sutvarkymas, nes nebus rizikos kilti ginčams tarp atitinkamų RATC ir atitinkamų padangų gamintojų ir (ar) importuotojų ir jų organizacijų dėl DGASA eksploatacinių išlaidų, susijusių su motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimu ir laikymu, pagrįstumo ir finansavimo. Padidės motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimas autoservisuose ir pas padangų platintojus, nes paskatins gyventojus įsigyti padangas pas legalius padangų platintojus ir jas keistis legaliuose autoservisuose, o DGASA turės daugiau fizinės vietos kitų buityje susidarančių atliekų priėmimui. Sumažins administracinę naštą RATC, nes nereikės atskirai išskaičiuoti sąnaudų, patiriamų priimant nemokamai motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas. 4.8. Siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus:
komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai“ apibrėžtyje nurodyti trūkstamą savivaldybių teritorijose veikiančių atliekų apdorojimo įrenginių pavadinimą
„mechaninio apdorojimo įrenginiai“. 4.8.2. Patikslinti sąvokos „reguliuojamoji kaina“ apibrėžtį (ATĮ
neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai. Pakeitimas susijęs su ATĮ 30² straipsnio 10 dalies pakeitimu, kuriuo bus papildytas į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį trauktinų sąnaudų sąrašas. ATĮ 2 straipsnio 58⁴ dalies pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje, kadangi, kaip minėta, savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje. 4.8.3.
„rinkliava“ ir „įmoka“, kuriuos nurodyti ATĮ 30² straipsnio 1, 3, 4,
9, 10, 11, 12 dalyse, 30⁵ straipsnio 2, 4 dalyse. 4.8.4. ATĮ 30² straipsnio 3 dalyje 30⁵ straipsnio
nustatymo taisykles. Ankstesniame ATĮ pakeitime buvo praleisti žodžiai „dydžio nustatymo“. 4.8.5. ATĮ 30² straipsnio 12 dalies 2 punkte ištaisyti techninę klaidą įrašant žodį „įmoka“ vietoje žodžio „rinkliava“, kadangi sutartys su atliekų turėtojais sudaromos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka. 4.8.6. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas dėl teisės aktų skelbimo ATĮ 31 straipsnio 3 dalyje patikslinti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos Teisės aktų registre. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti skelbiamos savivaldybių interneto svetainėse. 4.8.7. Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma ištaisyti techninio pobūdžio netikslumus ir nustatyti, kad savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartotojų (ne „vartojimo“) kainų indeksą (VKI), jeigu jis didesnis negu 110 (galiojančios redakcijos Rinkliavų įstatyme nurodytas skaičius „1,1“). Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[4] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti „110“, o ne „1,1“. Indekso pavadinimas atitiks Valstybės duomenų agentūros Oficialiajame statistikos portale skelbiamą indeksą. Šis pakeitimas įsigaliotų kartu su Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimu. 5.
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriui bei gyventojams (žr. 4. klausimą). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus:
1) Taryba turės patvirtinti Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikos, patvirtintą Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1804 „Dėl Komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. liepos 31 d. 2) Vyriausybė turės patvirtinti Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. 3) Savivaldybių tarybos turės patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktų pakeitimus. Šių teisės aktų pakeitimus siūloma atlikti iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra: „atliekos“, „komunalinių atliekų tvarkymo paslauga“, „atliekų prevencija“, „rinkliava“, „įmoka“, „atliekų tvarkymas“, „reguliuojamoji veikla“, „reguliuojamoji kaina“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys [1] Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11², 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymą Nr. XIV-875 (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas). [2] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“. [3] „9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose.“ [4] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“.
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 11 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 (toliau – ATĮ) pakeitimo projekto (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (toliau kartu vadinami – Įstatymų projektai) pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, visos komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos), surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava ar įmoka). 2021 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-875[1] (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas). ATĮ pakeitimo įstatymu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) pavesta reguliuoti regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC), bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomą komunalinių atliekų tvarkymo veiklą, nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo regionines (reguliuojamąsias) kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą (toliau – reforma dėl Tarybos reguliavimo).
ATĮ pakeitimo įstatymo priėmimo metu buvo planuojama, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo bus įgyvendinama palaipsniui: RATC iki 2023 m. kovo 1 d. parengs ir Tarybai pateiks pirmuosius regioninių kainų apskaičiavimo projektus, Taryba per 5 mėn. nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos patvirtins regioninę kainą, o savivaldybės, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytą regioninę kainą, iki 2023 m. spalio 1 d. nustatys naujus rinkliavos ar įmokos dydžius (ATĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsniu keičiamo ATĮ 30² straipsnio 7 dalies
įvairių priežasčių, tame tarpe ir poreikio keletą kartų tikslinti RATC pateiktus projektus, konstatuotina, kad reforma dėl Tarybos reguliavimo nebuvo įgyvendinama planuotais ir ATĮ pakeitimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytais terminais. Tik 2024 m. gegužės 27 d. buvo nustatyta pirma regioninė kaina[2]. Įgyvendinant reformą dėl Tarybos reguliavimo, tame tarpe rengiant ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatas atliepiančius poįstatyminius teisės aktus, taip pat buvo pastebėta, kad atitinkamos ATĮ pakeitimo įstatymo nuostatos ir jų įgyvendinimas sąlygoja nepakankamą teisinį apibrėžtumą ir (ar) teisines spragas. Todėl iškilo poreikis tikslinti RATC vykdomos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos reguliavimo apimtį ir į rinkliavą ar įmoką trauktinų sąnaudų apimtį.
Pagal ATĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojusias nuostatas į rinkliavą ar įmoką nebegalės kaip anksčiau būti įtrauktos kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo ir atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių (pavyzdžiui, Vilniaus regione – „Dėk‘ui“, Šiaulių regione – „Daiktų kiemas“, Klaipėdos regione – „Imk“ ir t. t.) sąnaudos. Neužtikrinus galimybės įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų (pvz., statybinių atliekų) tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką, galėtų kilti grėsmė, kad savivaldybės ir RATC iš gyventojų buityje susidariusias kitas nei komunalines atliekas DGASA priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje. Neužtikrinus galimybės įtraukti į rinkliavą ar įmoką DGASA arba kitose tam specialiai įrengtose patalpose veikiančių atliekų prevencijai skirtų dalijimosi daiktais stotelių sąnaudų, savivaldybių galimybės užtikrinti aukščiausiai atliekų tvarkymo hierarchijoje esančią atliekų prevenciją būtų apsunkintos. Pažymėtina, kad ATĮ pakeitimai, susiję su kitų buityje susidarančių atliekų ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką, nukreipti į šiuo metu galiojančios (t. y. iki pirmų regioninių kainų patvirtinimo) tvarkos (status quo), išlaikymą, todėl atitinkamas ATĮ pakeitimas neturi įtakos atliekų turėtojų mokamų rinkliavos ar įmokos sumų dydžiui.
Neištaisius teisinių spragų ir neišplėtus teisinio reguliavimo apimties, Tarybai pagal galiojančias ATĮ 30² straipsnio nuostatas patvirtinus regionines kainas, o savivaldybėms, atsižvelgusioms į Tarybos nustatytą regioninę kainą, nustačius naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, nebūtų visa apimtimi užtikrintas atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ įgyvendinamas, t. y. šis principas nebūtų taikomas visų savivaldybės sąnaudų, patiriamų užtikrinant komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš specifinių regioninių kainų nustatymo aspektų yra tai, kad jos nustatomos į ateitį, t. y. 3 ateinantiems metams.
apimties išplėtimo nebus priimti iki Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. pavasario sesijos pabaigos ir atitinkamų ATĮ pakeitimų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai nebus priimti iki 2024 m. spalio 31 d., vertintina, kad regioninės kainos ir atitinkamai rinkliavos ar įmokos dydžių pakeitimas, įtraukiant į juos visas būtinas komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas, būtų atidėtas vėlesniam laikotarpiui (2025 m.), o pagal regioninę kainą apskaičiuotų rinkliavų ar įmokų dydžių taikymas kai kuriuose savivaldybėse prasidėtų ne anksčiau nei 2026 m. (kadangi savivaldybės, kuriose rinkliavos ar įmokos dydžio keitimas kalendorinių metų bėgyje sukelia papildomą administracinę ir finansinę naštą, greičiausiai priimtų joms ATĮ 30² straipsnio
rinkliavos ar įmokos dydžius nuo naujo mokestinio laikotarpio pradžios). Visą šį laikotarpį savivaldybės būtų priverstos ieškoti kitų finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima apmokėti į rinkliavą ar įmoką neįtrauktas sąnaudas, nebūtų užtikrintas „teršėjas moka“ principas. Taryba, vykdydama ATĮ jai nustatytas pareigas, vertina RATC parengtus ir 2023 m. jai pateiktus regioninių kainų apskaičiavimo projektus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tais atvejais, kai regioninės kainos nebus nustatytos iki ATĮ pakeitimo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo, RATC turėtų būti sudaryta galimybė 2024 m. kuo skubiau atnaujinti Tarybai pateiktus regioninių kainų apskaičiavimo projektus atliepiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus ir tik po to Taryba nustatytų pirmąsias regionines kainas. Tais atvejais, kai regioninės kainos bus nustatytos iki ATĮ pakeitimo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo, RATC turėtų parengti regioninės kainos perskaičiavimo projektus pagal Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus ir pateikti juos Tarybai.
Tuomet Taryba nustatytų pirmąsias perskaičiuotas regionines kainas. Kitus ATĮ pakeitimo įstatymo projekto pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu, būtina atlikti kartu su teisinių spragų taisymu ir pakankamu Tarybos reguliavimo apimties nustatymu ATĮ, kad atsakingoms institucijoms nereikėtų pakartotinai keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, RATC – tikslinti regioninių kainų projektus, Tarybai – papildomai vertinti patikslintus regioninės kainos projektus ir naujai nustatyti regionines kainas, o savivaldybėms – vėl iš naujo perskaičiuoti ir tvirtinti rinkliavas ar įmokas, kas galėtų sąlygoti papildomas savivaldybių administracines išlaidas (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės preliminariais skaičiavimais papildomos išlaidos susijusios su rinkliavos ar įmokos pranešimų formavimu ir išsiuntimu mokėtojams sudarytų apie 400 tūkst. Eur). Techniniais pakeitimais laikytina: ATĮ 2 straipsnio 39¹, 58³dalių, 4 straipsnio 1 dalies, 25, 28 straipsnių, 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 30² straipsnio 1–6 ir 10–13 dalių, 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2, 4 dalių, 31 straipsnio 1 ir
dalies pakeitimai. Šiuo teikimu siūlomi atlikti ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimai kartu su kitų įstatymų pakeitimais (toliau – įstatymų paketas) buvo derinti su visuomene, socialiniais-ekonominiais partneriais, suinteresuotomis institucijoms ir 2024 m. balandžio 29 d. antrą kartą pateikti Vyriausybei (TAIS registracijos Nr. 23-1237(5)).
23-1237(5)). Dalis įstatymų pakete nurodytų ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimų buvo atskirta ir teikiama šiuo Seimo nario pasiūlymu atsižvelgiant į jų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros reguliavimo procesas vyktų sklandžiau, nedidintų administracinės naštos savivaldybėms, RATC ir Tarybai, kad savivaldybėms neatsirastų papildomų išlaidų poreikis dėl papildomų mokėjimo pranešimų siuntimo atliekų turėtojams regioninės kainos perskaičiavimo atveju. Įstatymų projektų rengimo uždaviniai:
1) Ištaisyti teisines spragas dėl kitų buityje susidarančių (pvz., statybinių) atliekų, surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo, atliekų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudų galimumo įtraukti į rinkliavą ar įmoką. 2) Atlikti kitus ATĮ pakeitimus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu, komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įtraukimu į rinkliavą ar įmoką ir kainodaros procese atliekamų skaičiavimų supaprastinimu (pvz., aiškiau apibrėžti sąnaudų grupes, kurias skaičiuos savivaldybės ir, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius, pridės prie su regionine kaina susijusių sąnaudų; nustatyti, kad visos DGASA ir (ar) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių (toliau – ŽAKA) sąnaudos būtų traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, patikslinti, kokios sąnaudos įskaičiuojamos ir neįskaičiuojamos į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, patikslinti ATĮ sąvokas, apsprendžiančias sąnaudų, trauktinų į rinkliavą ar įmoką apimtį ir kt.) ir kitus techninio pobūdžio ATĮ ir Rinkliavų įstatymo pakeitimus. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Simonas Gentvilas, bendradarbiaudamas su Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
tvarkomos ne tik komunalinių atliekų sąvoką atitinkančios atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos, pvz., buityje susidarančios statybinės, neapmokestinamų padangų (pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg) atliekos, tačiau galiojančios redakcijos ATĮ įtvirtintose sąvokose (ATĮ 2 straipsnio 39¹, 40, 41, 58³, 58⁵ dalys) ir kitose nuostatose, reglamentuojančiose savivaldybių organizuojamą atliekų tvarkymą (ATĮ 4 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 28 straipsnio 7 dalis, 30 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 30⁵ straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 1 dalis) ir savivaldybių teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą (ATĮ 30² straipsnis), minimos tik komunalinės atliekos. Pagal galiojančios redakcijos ATĮ nuostatas į rinkliavą ar įmoką traukiamos tik komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos ir nenumatyta, kad į rinkliavą ar įmoką būtų galima įtraukti kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose sąnaudas. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Nuosekliai aiškinant ATĮ nuostatas prieinama išvados, kad atliekų sąvoka apima komunalines atliekas, o atliekų tvarkymas apima atliekų surinkimą, todėl nėra aišku, kodėl vietinės rinkliavos pavadinime išskirtas „komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų“ ir „atliekų tvarkymas“. 3.2.
kaina“ apibrėžtyje nurodyta, kad į reguliuojamąją kainą neįskaičiuojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina, nors į reguliuojamą kaina turėtų būti neįskaičiuojamos visos savivaldybių sąnaudos, patiriamos Tarybos nereguliuojamoje veikloje. 3.3. ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rinkliavos ar įmokos dydį nustato savivaldybės taryba. Ši nuostata dalinai atkartoja ATĮ 30² straipsnio 10 dalies nuostatą, kuri taip pat reglamentuoja, kad savivaldybių tarybos tvirtina rinkliavos ar įmokos dydžius. Kuo turi vadovautis savivaldybės taryba nustatydama ir tvirtindama rinkliavos ar įmokos dydį nurodyta ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje (vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais) ir ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje (atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais). ATĮ 30² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatomas rinkliavos ar įmokos dydis neturi viršyti Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.
Ši nuostata prieštarauja ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje nustatytoms rinkliavos ar įmokos dydžio sudedamosioms dalims: savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis rinkliavos ar įmokos taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Galiojančios redakcijos ATĮ nėra aiškiai reglamentuota, kad į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį gali būti įtrauktos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, taip pat savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudų, patiriamų vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, įtraukimą.
Galiojančios redakcijos ATĮ nenumatyta galimybė įtraukti į rinkliavą ar įmoką savivaldybių įgyvendinamų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, ne RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudas, susijusias su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu. ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinkliava nėra tapati valstybės nustatomiems mokesčiams, o sprendimą dėl rinkliavos dydžio, jo taikymo pradžios ir pabaigos priima savivaldybių tarybos, ATĮ netinkamai naudojama mokestinio laikotarpio sąvoka. 3.4. ATĮ 30² straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nuostatoje tiksliai nenurodyta, kad minėtos sąnaudos neįskaičiuojamos būtent į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas.
Taip pat ATĮ 30² straipsnio 6 dalyje nenustatyta, kad RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, RATC valdomų DGASA eksploatacines sąnaudos, susijusios su EEĮ, motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų nemokamu priėmimu, priskirtinos regioninės kainos būtinosioms sąnaudoms. 3.5. Nuosekliai ir kompleksiškai aiškinant ATĮ 2 straipsnio 58¹, 58⁴, 58⁵ dalių, 30² straipsnio 6, 10 dalių nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad dalis DGASA valdoma RATC, o dalis
perskaičiavimo galimybė nustačius, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuotų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimą RATC ir atliekų tvarkytojams. Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas netikslus indekso pavadinimas „vartojimo kainų indeksas“ ir jo skaitinė išraiška „1,1“, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą. Oficialiosios statistikos portale skelbiamas „vartotojų kainų indeksas“ (toliau – VKI), kuris reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti, šalies makroekonominiams rodikliams palyginamosiomis kainomis vertinti, analitiniams ir prognozavimo tikslams. Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[3] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti
„110“, o ne „1,1“. 3.7. ATĮ 30² straipsnio 12 dalyje numatyta, kad taikant
rinkliavą ar įmoką savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas (o ne apmokėjimas) RATC ir atliekų surinkėjams (o ne visiems tvarkytojams). 3.8. ATĮ 30² straipsnio 13 dalies 2 punkte klaidingai nustatyta, kad jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava, atliekų turėtojai atsiskaito su savivaldybe, vadovaudamiesi sudarytomis sutartimis. Praktikoje sutartys su atliekų turėtojais pasirašomos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka. 3.9.
vykdomoji institucija yra atsakinga už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą. Pakeitus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės vykdomąja institucija vietoje savivaldybės administracijos direktoriaus (arba jo pavaduotojo) tapo savivaldybės meras. ATĮ savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtos kelios funkcijos, kurių meras (kaip vykdomoji institucija) negali vykdyti vienas pats. ATĮ nuostatos nesuteikia merui teisės deleguoti kitiems asmenims ar įgalioti kitus asmenis pagal kompetenciją atlikti ATĮ jam numatytas funkcijas. Vietos savivaldos įstatymas taip pat nesuteikia merui minėtų teisių, išskyrus, kai tokios teisės numatytos atitinkamuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
galima įtraukti ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas. Siekiant sudaryti galimybę savivaldybėms įtraukti į rinkliavą ar įmoką kitų buityje susidarančių atliekų, tvarkomų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, tvarkymo sąnaudas ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą siūloma ATĮ 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“. Pakeitimas atliekamas. Siekiant neriboti savivaldybių pasirinkimo, kokios komunalinėms nepriskiriamos ir buityje susidarančios atliekos vadovaujantis ATĮ
gali būti tvarkomos jų organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, baigtinis kitų buityje susidarančių atliekų sąrašas nesudaromas.
Sąvoka „komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos“ nurodoma kartu su sąvoka „komunalinės atliekos“ naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 39¹, 40, 41, 58³, 58⁵dalyse, o 4 straipsnio 1 dalyje įvedamas jos sutrumpinimas – „kitos buityje susidarančios atliekos“, kuris naudojamas naujos redakcijos ATĮ 25, 28 straipsniuose, 30 straipsnio 4 dalyje, 30² straipsnio 1, 2, 5, 9, 11 dalyse, 30⁵ straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio
dalis, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir įmokos (ATĮ
už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“ ir „įmoka už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą“. Naujas rinkliavos ar įmokos pavadinimas aiškiai nusako, kad rinkliava ar įmoka atliekų turėtojų mokama ne tik už komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, kai jos tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje, siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvarkomos ne tik komunalinės atliekos, bet ir kitos buityje susidarančios atliekos. ATĮ 25 straipsnyje siūloma patikslinti, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas ne tik jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms, bet ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti.
Priėmus šiuos ir toliau nurodytus ATĮ pakeitimus, bus ištaisyta teisinė spraga ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti traukiamos į rinkliavą ar įmoką, savivaldybėms nereikės ieškoti papildomų kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo šaltinių. Pakeitimas prisidės prie nelegalaus kitų buityje susidarančių atliekų atsikratymo gamtinėje aplinkoje rizikos mažinimo. 4.2. Siūloma patikslinti reguliuojamosios veiklos sąvoką (ATĮ
veiklai RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA veiklą. Tokiu būdu bus išspręsta ne tik savivaldybių ir RATC keliama problema dėl dirbtinio RATC valdomų DGASA ir (ar) ŽAKA sąnaudų priskyrimo reguliuojamajai ir nereguliuojamajai veiklai, t. y. dėl painaus sąnaudų padalinimo ir priskyrimo Tarybos nustatomai regioninei kainai ar savivaldybių skaičiuojamai rinkliavos ar įmokos daliai, bet ir bus prisidėta prie DGASA ir (ar) ŽAKA veiklos skaidrinimo, bus užtikrintas šių aikštelių sąnaudų pagrįstumas (skaičiuojant pagrįstas sąnaudas būtų nustatomas pagrįstas rinkliavos ar įmokos dydis gyventojams). Taip pat siekiant tiksliai, nuosekliai ir teisingai taikyti sąvoką, išvengti rizikos, kad reguliuojamajai veiklai nepriskiriamos veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į regioninę kainą, o ne į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį, arba rizikos, kad tos pačios nereguliuojamosios veiklos sąnaudos bus įtrauktos ir į regioninę kainą, ir į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį (t. y. siekiant išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo rizikos), nurodytos sąvokos apibrėžtyje nustatoma, kokia veikla nepriskiriama reguliuojamajai veiklai.
Be to nurodytos sąvokos apibrėžtyje patikslinama, kad RATC vykdo ne tik komunalinių, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Priskyrus RATC valdomų DGASA veiklą reguliuojamajai veiklai (naujos redakcijos ATĮ 2 straipsnio 58⁵ dalis), kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo, kuris vykdomas RATC valdomose DGASA, ir RATC vykdomo tolimesnio kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos galės būti įtrauktos į rinkliavą ar įmoką per regioninę kainą. Kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo DGASA, valdomose savivaldybių ar savivaldybių pavedimu kitų juridinių asmenų (ne RATC), ir šių atliekų tvarkymo, pasitelkiant atitinkamų tvarkytojų (ne RATC) pagalbą, sąnaudos būtų traukiamos į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį (pagal naujos redakcijos ATĮ 30² straipsnio 9 dalį). 4.3. ATĮ 28 straipsnyje, atsižvelgiant į savivaldybių prašymus, siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija (meras), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, gali priskirti atsakomybę už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą kitam asmeniui pagal kompetenciją. 4.4.
kainodara nustatoma už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (ATĮ 30² straipsnio 1 dalis). Pakeitimas atliekamas siekiant atliepti rinkliavos ar įmokos pavadinimo pakeitimą. Siūloma pripažinti netekusia galios ATĮ 30² straipsnio
straipsnio 9 dalyje atsisakyti pasikartojančių nuostatų dėl rinkliavos ar dydžio nustatymo. Be to, siūloma atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių tarybos nustato rinkliavos ar įmokos dydį, neviršydamos Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio, kadangi savivaldybių tarybos, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydį, prie su regionine kaina susijusių sąnaudų turi pridėti savivaldybės skaičiuojamas (reguliuojamajai veiklai nepriskiriamas) sąnaudas. ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė į regioninę kainą įtraukti visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomų atliekų (įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas) tvarkymo sąnaudas, priskiriamas reguliuojamosios veiklos sąnaudoms. Taip pat ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „regioninės kainos būtinosios sąnaudos“ ir patikslinti, kad į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai.
Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje. Savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos naujos redakcijos ATĮ 30² straipsnio 9 dalyje. Be to, ATĮ 30² straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti regioninės kainos būtinųjų sąnaudų sąrašą RATC įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudomis. Nustačius, kad atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos kaip ir anksčiau bus traukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos regioninę kainą, būtų prisidėta prie daiktų, dar netapusių atliekomis, pakartotinio naudojimo skatinimo, atliekų turėtojų generuojamų atliekų kiekio mažinimo, atsakingo elgesio tvarkant atliekas formavimo. ATĮ 30² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius turi taikyti Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį.
Į rinkliavos ar įmokos dydį savivaldybės turi įtraukti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudas, komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus DGASA ir (ar) ŽAKA, kurias savivaldybių pavedimu valdo RATC, ATĮ 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas veikloje, nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Šiuo pakeitimu ATĮ nurodomos visos savivaldybių skaičiuojamos ir prie su regionine kaina susijusių sąnaudų pridedamos sąnaudos, būtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, todėl trauktinos į rinkliavą ar įmoką. Taip pat ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje siūloma įvesti sutrumpinimą „savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos“. Siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, į naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl ATĮ 30² straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą.
Atsižvelgiant į tai, kad skirtingose savivaldybėse dėl skirtingų priežasčių rinkliavos ar įmokos dydžių tvirtinimo ar perskaičiavimo datos nesutaps, savivaldybių taryboms paliekama diskrecijos teisė nustatyti, kada įsigaliotų nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai. 4.5. ATĮ 30² straipsnio 11 dalyje siūloma numatyti rinkliavos ar įmokos perskaičiavimo galimybę, kai nustatoma, kad prognozuoti rinkliavos ar įmokos dydžiai neleis surinkti iš atliekų turėtojų tokią lėšų sumą, kurios pakaktų užtikrinti savivaldybėje patiriamų komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, apmokėjimą RATC ir atliekų tvarkytojams. Rinkliavos ar įmokos dydžio perskaičiavimas leis užtikrinti, kad už RATC ir atliekų tvarkytojų teikiamas paslaugas bus atsiskaityta rinkliavos ar įmokos lėšomis, o savivaldybėms nereikės ieškoti galimybių atsiskaityti už paslaugas iš savivaldybių biudžeto. Siūloma patikslinti, kad savivaldybės turi apmokėti (ne kompensuoti) RATC ir atliekų tvarkytojams (ne tik surinkėjams) jų faktiškai patirtas sąnaudas, kurios pagal ATĮ turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį. 4.6. Siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus:
komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai“ apibrėžtyje nurodyti trūkstamą savivaldybių teritorijose veikiančių atliekų apdorojimo įrenginių pavadinimą
„mechaninio apdorojimo įrenginiai“. 4.6.2.
neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos veikloje nepriskiriamoje reguliuojamajai veiklai. Pakeitimas susijęs su ATĮ 30² straipsnio 10 dalies pakeitimu, kuriuo bus papildytas į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį trauktinų sąnaudų sąrašas. ATĮ 2 straipsnio 58⁴ dalies pakeitimu siekiama atsisakyti ilgo savivaldybių nustatomų ir į rinkliavą ar įmoką traukiamų sąnaudų, nepriklausančių valstybės reguliuojamosios veiklos sąnaudoms, sąrašo minėjimo reguliuojamosios kainos sąvokoje, kadangi, kaip minėta, savivaldybių nustatomos sąnaudos bus nurodytos ATĮ 30² straipsnio 10 dalyje. 4.6.3. ATĮ 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte įvesti sutrumpinimus
„rinkliava“ ir „įmoka“, kuriuos nurodyti ATĮ 30² straipsnio 1, 3, 4,
9, 10, 11, 12 dalyse, 30⁵ straipsnio 2, 4 dalyse. 4.6.4. ATĮ 30² straipsnio 3 dalyje, 30⁵ straipsnio
nustatymo taisykles. Ankstesniame ATĮ pakeitime buvo praleisti žodžiai „dydžio nustatymo“. 4.6.5. Atsižvelgiant į pasikeitusį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros procesą ATĮ 30² straipsnio 9 dalies nuostatomis suteikti galimybę savivaldybėms per ilgesnį terminą (t. y. per 7 mėn. vietoje 3 mėn.) tvirtinti naujus rinkliavos ar įmokos dydžius pagal pirmą kartą Tarybos nustatytą regioninę kainą, o vėlesniais metais per 5 mėn. nuo perskaičiuotų arba vėlesnių metų naujų regioninių kainų nustatymo dienos apskaičiuoti ir patvirtinti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar įmokos dydžius. 4.6.6. ATĮ 30² straipsnio 12 dalies 2 punkte ištaisyti techninę klaidą įrašant žodį „įmoka“ vietoje žodžio „rinkliava“, kadangi sutartys su atliekų turėtojais sudaromos tik tose savivaldybėse, kuriose taikoma įmoka. 4.6.7.
nuostatas dėl teisės aktų skelbimo ATĮ 31 straipsnio 3 dalyje patikslinti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti paskelbtos Teisės aktų registre. Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės turi būti skelbiamos savivaldybių interneto svetainėse. 4.6.8. Rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma ištaisyti techninio pobūdžio netikslumus ir nustatyti, kad savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartotojų (ne „vartojimo“) kainų indeksą (VKI), jeigu jis didesnis negu 110 (galiojančios redakcijos Rinkliavų įstatyme nurodytas skaičius „1,1“). Pagal Vartotojų kainų indekso sudarymo metodiką[5] VKI neturi matavimo vieneto ir prilyginamas 100 indekso punktų, infliacijai augant VKI reikšmės tampa didesnės už 100 indekso punktų, todėl skaitinė VKI reikšmė, kuriai esant galima perskaičiuoti rinkliavą turėtų būti „110“, o ne „1,1“. Indekso pavadinimas atitiks Valstybės duomenų agentūros Oficialiajame statistikos portale skelbiamą indeksą. Šis pakeitimas įsigaliotų kartu su Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriui bei gyventojams (žr. 4. klausimą). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7.
Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus kitų įstatymų priimti ar keisti nereikia. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja ES dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus:
1) Taryba turės patvirtinti Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikos, patvirtintą Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1804 „Dėl Komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. liepos 31 d. 2) Vyriausybė turės patvirtinti Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.
iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių patvirtinimo“, pakeitimą. Šio teisės akto pakeitimą siūloma patvirtinti iki 2024 m. liepos 31 d. 3) Savivaldybių tarybos turės patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktų pakeitimus. Šių teisės aktų pakeitimus siūloma atlikti iki 2024 m. spalio 31 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra: „atliekos“, „komunalinių atliekų tvarkymo paslauga“, „atliekų prevencija“, „rinkliava“, „įmoka“,
„atliekų tvarkymas“, „reguliuojamoji veikla“, „reguliuojamoji kaina“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys [1] Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 11², 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymą Nr. XIV-875 (toliau – ATĮ pakeitimo įstatymas). [2] Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.
O3E-768 „Dėl UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro regioninės kainos dedamųjų nustatymo“. [3] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“. [4] „9. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose.“ [5] Patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DĮ-150 „Dėl Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos patvirtinimo“.
aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Evelina Bulotaitė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras S. Gentvilas, viceministrė R. Radavičienė, atliekų politikos grupės patarėja J. Podymova, Ministro Pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, Kauno raj. Ramučių seniūnaitė Greta Varnaitė – Venskienė, Kauno rajono mero patarėjas Algirdas Reipas, Vilniaus RAATC direktorius Tomas Vaitkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas B. Markauskas, VšĮ “Gargždų švara” direktorius Rimantas Martinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 38¹ dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39¹ dalies, projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies antrojo sakinio nuostatoms.
Be to šio termino apibrėžties antrajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „Prie buityje susidarančių atliekų“ turinys, nes neaišku, ar turimos omenyje komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos, ar kokios kitos atliekos. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) 35 punktą įstatymo sąvokų straipsnyje terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Todėl pasiūlyme nurodytose nuostatose paliekami žodžiai „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“, tačiau atsisakoma nuorodų į konkretų straipsnį. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytą įstatymo 2 straipsnio 38¹ dalį patikslinti taip:
„38¹. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos –
fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatymą 2 straipsnio 39 dalį priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai.
Prie Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančių atliekų susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“ Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytą įstatymo 2 straipsnio 39¹ dalį patikslinti taip:
„39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos įstatymo įstatyme 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo įstatyme 55 straipsnio
rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatyme 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“ Projekto 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytą įstatymo 2 straipsnio 40 dalį patikslinti taip: „40.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatymą aštuntąjį¹
Projekto 1 straipsnio 7 dalyje išdėstytą įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalį patikslinti taip: „58⁵.
Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir
(ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatymą aštuntąjį¹
Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatyme 30² straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“2
3 Kadangi terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami, tai projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto termino apibrėžtyje vietoj trumpinio „gamintojo atsakomybės principas“ įrašytina formuluotė „gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas“.
Be to, šio termino apibrėžtyje vietoj žodžių „Atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies nuostatoms; antroji pastaba taikytina projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatoms. Pritarti iš dalies. Pagal Rekomendacijų 35 punktą įstatymo sąvokų straipsnyje terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Todėl atitinkamose keičiamo įstatymo 2 straipsnio terminuose paliekami ir papildomai įrašomi žodžiai „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje išdėstyto įstatymo 2 straipsnio 40 dalį patikslinti taip: „40.
Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir
(ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatymą aštuntąjį¹
Projekto 1 straipsnio 7 dalyje išdėstyto įstatymo 2 straipsnio 58⁵dalį patikslinti taip: „58⁵.
Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatymą aštuntąjį¹
Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įstatyme 30² straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“ Projekto 6 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30² straipsnio 5 dalį patikslinti taip:
„65. <...> kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo šio Įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, <...>“. Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr.
Atsižvelgiant į pasiūlymą Nr. 9 išskaidžius projekto 6 straipsnyje išdėstytos įstatymo 30² straipsnio
įstatymo 30² straipsnio naują 9 dalį, minėtą keičiamo įstatymo 30² straipsnio nauja 9 dalį išdėstyti taip: „9. <...> kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo šio Įstatymo aštuntąjį¹
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, <...>“. 3
7 Sistemiškai vertinant projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies turinį pastebėtina, kad šios dalies antrajame sakinyje yra formuluojama atskira bendro pobūdžio taisyklė, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵dalies antrasis sakinys, nustatantis kokios veiklos yra nepriskiriamos reguliuojamajai veiklai, dėstytinas atskira struktūrine dalimi. Nepritarti Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies 2 sakinys laikytinas vientisa ir neatsiejama sąvokos „reguliuojamoji veikla“ dalimi, todėl šis sakinys nedėstytinas atskira struktūrine dalimi. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra ir kitų sąvokų, kurių apibrėžties antrame sakinyje įvardinta, kas nepriskiriama sąvokos apibrėžčiai (pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje nurodytos komunalinių atliekų sąvokos apibrėžtis).
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalyje minima Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu turėtų būti atitinkamai tikslinamas keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį minėta taryba tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad į projektą įtraukti tik būtini atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kurių neįmanoma ištaisyti keičiamo įstatymo teisinių spragų, taip pat į projekto nuostatų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto patikslinimą atlikti Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-254 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymas nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią savivaldybės vykdomoji institucija (meras) galėtų įgalioti kitą asmenį vykdyti šiai institucijai įstatymais nustatytas funkcijas. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nuorodos į Vietos savivaldos įstatyme nustatytą tvarką nereikėtų atsisakyti kaip netikslios ir perteklinės. Antra, iš projekto nuostatų seka, kad savivaldybės vykdomoji institucija galėtų įgalioti bet kurį asmenį (t. y. ne tik savivaldybės administravimo subjektą) vykdyti jai nustatytas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šiose projekto nuostatose konkrečiai nurodyti asmenį (pvz., savivaldybės administracijos direktorių), kurį savivaldybės vykdomoji institucija (meras) galėtų įgalioti vykdyti jai pavestas funkcijas atliekų srityje. Trečia, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiame įstatyme yra ir daugiau nuostatų (projektu nekeičiamų), kuriose nustatyta, kad tam tikras funkcijas atliekų srityje atlieka savivaldybės vykdomoji institucija: pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, 31² straipsnio 1 dalies 2 punktas, 31³ straipsnio 1 ir
funkcijas savivaldybės vykdomoji institucija (meras) yra pajėgi vykdyti viena pati ir, ar nereikia projektu atitinkamai tikslinti ir šių keičiamo įstatymo nuostatų. Nepritarti Pagal Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2¹dalį meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 8 punktą savivaldybės administracija padeda merui vykdyti jam suteiktus įgaliojimus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 10 punktą savivaldybės administracijos direktorius kaip įstaigos vadovas, pats vykdo mero suteiktus įgaliojimus ir atlieka kitus tiesioginius mero pavedimus arba įstatymų nustatytais atvejais paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, meras gali pasitelkti vykdyti jam suteiktus įgaliojimus ne bet kokį asmenį, o tik savivaldybės administracijos direktorių, padalinį arba konkretų darbuotoją. Todėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
tai, kad į projektą įtraukti tik būtini atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kurių neįmanoma ištaisyti keičiamo įstatymo teisinių spragų, taip pat į projekto nuostatų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies, 31² straipsnio 1 dalies 2 punkto, 31³ straipsnio 1 ir 2 dalių patikslinimus atlikti Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-255 Atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimus, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 5 straipsnyje turėtų būti atitinkamai tikslinama ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio pavadinimui.
Be to, projektu turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas, nes pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį komunalinių atliekų tvarkymo paslauga apima ne tik komunalinių atliekų, bet ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, todėl, manytina, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartyse turėtų būti nurodyta ne tik komunalinių atliekų, bet ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad į projektą įtraukti tik būtini atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kurių neįmanoma ištaisyti keičiamo įstatymo teisinių spragų, taip pat į projekto nuostatų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies, 30¹ straipsnio pavadinimo, 30¹ straipsnio 4 dalies 3 punkto patikslinimus atlikti Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina investicijų grąžos normos nustatymo metodiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ši taryba tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar turimas omenyje tas pats tarybos tvirtinamas teisės aktas, ar du atskiri jos tvirtinami teisės aktai. Pastaruoju atveju, projektu reikėtų atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalį, nustatant, kad minėta taryba tvirtina investicijų grąžos normos nustatymo metodiką. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pagal keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką, kurioje pateikta investicijų grąžos apskaičiavimo formulė. Viena iš formulės dedamųjų yra protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma. Patikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: „65. Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos patvirtinta tvirtinama investicijų grąžos normos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, <...>.“8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad Savivaldybių tarybos <...> vadovaudamosi Tarybos (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį) <...> patvirtina rinkliavos ar įmokos dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu Savivaldybių tarybų „vadovavimasis“ Tarybos nustatytu regioninės kainos dydžiu iš tiesų reiškia šio dydžio
„taikymą“ bei vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atsisakyti
perteklinės nuostatos dėl vadovavimosi Tarybos nustatytomis regioninėmis kainomis. Pritarti. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) nuostatos patikslintos ir dėstomos taip:
„109. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi
šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir
nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), vadovaudamosi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis <...>“.
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalies pirmojo sakinio konstrukcija yra didelės apimties ir sudėtinga, dėl to šią projekto nuostatą sudėtinga suprasti. Svarstytina, ar šio sakinio nereikėtų išskaidyti, pavyzdžiui, šiame sakinyje nurodytas sąnaudas, kurios pridedamos prie reguliuojamos kainos, išvardinant atskiroje keičiamo įstatymo 30² straipsnio struktūrinėje dalyje bei įvedant trumpinį „toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos“. Šis trumpinys galėtų būti vartojamas projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje. Be to, iš minėtos projekto nuostatos bei projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁴ dalies, projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies antrojo sakinio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar šioje nuostatoje visos išvardintos sąnaudos laikytinos sąnaudomis, kurios patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamai veiklai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai nurodyti sąnaudas, kurios patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamai veiklai arba aiškiai įvardinti veiklą, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai. Pritarti iš dalies. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) 1 sakinį išskaidyti.
Šiame sakinyje nurodytas sąnaudas, kurios savivaldybių pridedamos prie regioninės kainos, išvardinti atskiroje keičiamo įstatymo 30² straipsnio struktūrinėje dalyje (naujoje 9 dalyje). Taip pat įvesti trumpinį „toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos“. Projekto 6 straipsnyje išdėstytą įstatymo 30² straipsnį papildyti nauja 9 dalimi: „9.
Savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosioms sąnaudoms priskiriamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos).“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalis (buvusios 9 dalies) patikslinta ir dėstoma taip“: „10.
Savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosioms sąnaudoms priskiriamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudos, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį¹ – aštuntąjį⁶ ir aštuntąjį¹¹ skirsnius ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos).“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalis (buvusios 9 dalies) patikslinta ir dėstoma taip“:
„10. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, taikydamos Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis regioninėmis
kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), vadovaudamosi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą– savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas, <...>“.
Projekto 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies antrame sakinyje aiškiai nurodyta, kad „reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius“. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje (buvusioje 9 dalyje) aiškiai nurodyta, kokių veiklų sąnaudas savivaldybės prideda prie regioninės kainos būtinųjų sąnaudų, nustatydamos rinkliavos ar įmokos dydžius. Veiklos, kaip, pvz., komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir lėšų administravimas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimas ir vežimas, surinkimo infrastruktūros įrengimas, priežiūra, atnaujinimas ir plėtra, yra pilna apimtimi nereguliuojamos valstybės. Tuo tarpu surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimas ir atliekų prevencijai skirtų priemonių įgyvendinimas gali būti reguliuojama veikla, jeigu ją vykdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai, arba nereguliuojama veikla, jeigu ją vykdo ne regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio iš 10 dalies (buvusios 9 dalies)
atitinkamų sąnaudų pateiktas patikslinimas „sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai“. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalies antrajame, ketvirtajame (vartojama du kartus), septintajame sakiniuose brauktina formuluotė „už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą“; ketvirtajame sakinyje prieš žodžius „atliekų tvarkymo paslaugas“ įrašytinas žodis „komunalinių“, formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymo administravimo“ po žodžio „tvarkymo“ įrašytinas žodis „sistemos“. Pritarti.
Pritarti. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) antrą sakinį išdėstyti taip:
„Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos
esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) ketvirtą sakinį išdėstyti taip:
„Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) septintą sakinį išdėstyti taip: „Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) aštuntą sakinį išdėstyti taip: „Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.“11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba.
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) antrą sakinį išdėstyti taip:
„Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos
esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) ketvirtą sakinį išdėstyti taip:
„Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) septintą sakinį išdėstyti taip: „Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies (buvusios 9 dalies) aštuntą sakinį išdėstyti taip: „Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.“11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo nuostatos, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios.
Taigi sistemiškai vertinant projekto nuostatą pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nelieka teisinio apibrėžtumo dėl naujo (atnaujinto) rinkliavos ar įmokos dydžio taikymo pradžios bei trukmės, nes siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatomas net ir minimalus terminas, kurį atliekų turėtojas galėtų pagrįstai tikėtis, kad rinkliavos ar įmokos dydis už atliekų tvarkymą nesikeis. Abejotina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas dera su stabilumo ir asmenų teisėtų lūkesčių principais. Nepritarti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodara nustatoma, vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Sąnaudų susigrąžinimo principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nustatant kainodarą savivaldybės taryba turi turėti galimybę greičiau ir efektyviau reaguoti į vietos sąlygas, įskaitant ekonominius ir socialinius veiksnius, kurie turi įtakos rinkliavų dydžiams.
Pavyzdžiui, jei tam tikru metu padidėja atliekų tvarkymo išlaidos dėl nenumatytų aplinkybių, taryba turi turėti galimybę operatyviai koreguoti rinkliavų dydžius, kad jie atspindėtų šiuos pokyčius. Savivaldybės taryba turi turėti galimybę reguliuoti rinkliavų dydžius taip, kad jie tiksliai atitiktų realias atliekų tvarkymo sąnaudas, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, darbo jėgos ir eksploatacines išlaidas. Tai užtikrina, kad atliekų tvarkymo sistema būtų finansiškai tvari ir galėtų ilgainiui išlaikyti aukštą paslaugų kokybę. Operatyviai reguliuojant rinkliavų dydžius pagal aktualias sąnaudas, savivaldybės taryba gali užtikrinti, kad pajamos iš rinkliavų būtų pakankamos padengti visus būtinus atliekų tvarkymo kaštus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai rinkliavų pajamos yra per mažos ir nepakanka lėšų kokybiškai paslaugai teikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad praktikoje skirtingose savivaldybėse dėl skirtingų priežasčių rinkliavos ar įmokos dydžių tvirtinimo ar perskaičiavimo datos nesutampa, savivaldybių taryboms paliekama diskrecijos teisė nustatyti, kada įsigaliotų ir kiek galiotų nauji rinkliavos ar įmokos dydžiai. Dažniausiai praktikoje savivaldybių tarybos tvirtina rinkliavos ar įmokos dydžius vieneriems kalendoriniams metams ir vieną kartą per metus išsiunčia atliekų turėtojams mokėjimo pranešimus. Su mokėjimų pranešimų siuntimų susijusios sąnaudos sudaro nemažas sumas (pvz., Vilniaus m. savivaldybėje šios sąnaudos yra apie 400 tūkst. Eur per metus), todėl savivaldybės nepraktikuoja dažno rinkliavos ar įmokos dydžio keitimo.
12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 3 dalies nuostatas, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „teisės aktais“ įrašytini žodžiai „dydžio nustatymo“. Pritarti. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 12 dalies (buvusios 10 dalies) antrą sakinį išdėstyti taip: „Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų.“13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnyje keičiama šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsižvelgiant į tai reikėtų tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 13 dalyje pateiktą nuorodą „šio straipsnio 16 dalį“, taip pat projektu reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 9 punkte pateiktą nuorodą
„šio Įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje“. Pritarti
iš dalies. Papildžius projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnį naujomis
įstatymo 30² straipsnio 15 dalyje (buvusioje 13 dalyje) pateikta nuoroda „šio straipsnio 16 dalį“ pakeisti į nuorodą „šio straipsnio
tai, kad į projektą įtraukti tik būtini atitinkamų nuostatų pakeitimai, be kurių neįmanoma ištaisyti keičiamo įstatymo teisinių spragų, taip pat į projekto nuostatų svarbą ir kuo skubesnio įsigaliojimo poreikį, keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 9 punkto patikslinimą atlikti Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-256 Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 5 dalyje po žodžių „tik komunalinių atliekų“ įrašytini žodžiai „ir kitų buityje susidarančių atliekų“. Pritarti. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Rinkliavos ar įmokos lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių
atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-258 Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ir kitų buityje“ įrašytinas žodis „atliekų“. Pritarti. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus, taip pat savivaldybių ir regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas.“16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-259 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2, 8 ir 9 dalis“. Pritarti iš dalies. Išdėsčius projekto
į kitas dalis ir patikslinti projekto įsigaliojimo terminą: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. rugsėjo 1 d.“17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-259 Projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo 1 ir 6 straipsnių nuostatas“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio įstatymo 1 ir 6 straipsniuose išdėstyto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnių nuostatas“, jeigu turimi omenyje visi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnio pakeitimai. Jei turimi omenyje ne visi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnio pakeitimai, o tik konkrečios šių straipsnių struktūrinės dalys, tai nurodomos tik šios dalys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vartojamai formuluotei „šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus“ bei antrajame sakinyje vartojamai formuluotei „šio įstatymo 1 ir
taikytina ir projekto 9 straipsnio 5 daliai. Šios pastabos taikytinos ir projekto 9 straipsnio 8 ir 9 dalyse vartojamoms formuluotėms „šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių“ bei „šio įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių“. Pritarti iš dalies. Patikslinti projekto 9 straipsnio 2 dalies formuluotes ir Tarybos tvirtinamų metodikų pakeitimo terminą: „2.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo 1 ir 6 straipsnių straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnių nuostatas, iki 2024 m. liepos
jos tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau
Išdėsčius projekto 9 straipsnį nauja redakcija, pagal pasiūlymo pastabų turinį suformuluoti atitinkamas projekto 9 straipsnio 3–9 dalių nuostatas. 18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-259 Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 9 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos“ nereikėtų įrašyti konkrečios datos (pavyzdžiui, iki 2024 m. liepos 31 d.), nes kitu atveju, taikant įstatymą, gali būti skirtingai aiškinama kuris konkrečiai Metodikos pakeitimo patvirtinimas turimas omenyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 5 daliai. Pritarti iš dalies. Išdėsčius projekto 9 straipsnį nauja redakcija, pastabos tapo nebeaktualios. 19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-259 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad regioniniam atliekų tvarkymo centrui nepateikus Tarybai atnaujinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto, Taryba, „vadovaudamasis paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimis“ nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kuriose nustatyta, kad Taryba vadovaujasi „paskutiniu“ regioninio atliekų tvarkymo centro pateiktu regioninių kainų apskaičiavimo projektu, tuo atveju, jei regioninis atliekų tvarkymo centras nebūtų Tarybai pateikęs jokio regioninių kainų apskaičiavimo projekto. Reikėtų įvertinti minėtą faktinę aplinkybę, ir, esant poreikiui (jeigu tokia situacija būtų), tikslinti projekto nuostatas. Nepritarti. Pasiūlymas neaktualus, kadangi Tarybai pateikti visi regioninių atliekų tvarkymo centrų parengti regioninės kainos apskaičiavimo projektai. 20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-259 Projekto 9 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje“ reikėtų įrašyti formuluotę „šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje“. Pritarti iš dalies. Išdėsčius projekto 9 straipsnį nauja redakcija, patikslinti projekto 9 straipsnio 7 dalies nuostatos formuluotę ir papildyti nuostata dėl rinkliavos ar įmokos dydžių įsigaliojimo: „79.
Šio straipsnio 37 ir 58 dalyse nurodytais atvejais savivaldybių tarybos šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 910 dalyje nustatytais terminais perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius atitinkamai pagal pirmą kartą nustatytas perskaičiuotas regionines kainas arba perskaičiuotas pagal pirmą kartą nustatytas regionines kainas. Šie rinkliavos ar įmokos dydžiai įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d.“21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-25 Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti. Projektu keičiamo įstatymo nuostatos atskirtos nuo Seimui su kitų įstatymų paketu pateikto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto, kuriam Vyriausybė pritarė 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 528, nuostatų. Todėl Vyriausybės išvada nereikalinga.
22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-25 Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama pakeisti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 ir 15 punktais (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu; aplinkos apsauga) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. Seimo valdybos 2024 m. birželio
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paprašyta pateikti Seimui antikorupcinio vertinimo išvadas. 23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-25 Projekto pavadinime reikėtų nurodyti keičiamo įstatymo straipsnius, kuriuos projektu siūloma keisti, nes įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodyti, jei įstatyme keičiama daug straipsnių (šiuo atveju keičiama mažiau negu pusė įstatymo straipsnių). Pritarti. Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-07-10 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimo „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Nr. SV-S-1462 2 dalį, atliko Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3775(2) (toliau – Atliekų tvarkymo projektas) ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-I725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3776(2) (toliau – Rinkliavų projektas) antikorupcinį vertinimą. Įvertinus Atliekų tvarkymo ir Rinkliavų projektų nuostatas antikorupciniu požiūriu, joms pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neteikiame. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Kazys Starkevičius, Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis, Justinas Urbanavičius. 2024-07-052 Argumentai: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte Nr.XIVP-3775(2)) (toliau – Įstatymo projektas) numatyta, kad komunalinės atliekos turi būti tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog daugumoje Lietuvos savivaldybių po pirminio rūšiavimo surinktos komunalinės atliekos turi būti vežamos ir apdorojamos mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (toliau – MBA) gamykloje. Ilgametė rūšiavimo patirtis bei statistika rodo, kad MBA apdorojus mišrias komunalines atliekas, išrūšiuojama 1-3 proc. nuo bendro atliekų kiekio. MBA įrenginiai pradėjo veikti nuo 2015 m. ir yra nusidėvėję, taigi bet kokios papildomos investicijos į juos yra visiškai ekonomiškai nenaudingos. Iki MBA atsiradimo nebuvo išvystyta pirminio rūšiavimo infrastruktūra. Tik prasidėjus jų veiklai buvo įdiegta užstato sistema, išplėsta pirminio rūšiavimo infrastuktūra, ko pasekoje, sumažėjo perdirbimui tinkamų atliekų kiekis komunalinių atliekų sraute. Be to, 2024 m. pradėjus atskirti maisto/virtuvės atliekas komunalinių atliekų kiekis dar sumažės.
Taip pat, nuo 2027 m. techninio komposto šalinimas sąvartyne nebus laikomas kaip perdirbtas atliekų kiekis, todėl šios atliekos sutvarkymo kaštai ženkliai išaugs. Tai savo ruožtu rodo, kad toks atliekų tvarkymas MBA yra betikslis. 97-99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. 97-99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama. Taip pat pažymėtina, jog mišrių komunalinių atliekų apdorojimas MBA yra labai brangus, kainuojantis 100-200 Eur už toną atliekų. Taigi, akivaizdu, jog mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose reikia ieškoti alternatyvų. Savivaldybės jau dabar turi pakankamai gerai išvystytas pirminio atliekų rūšiavimo sistemas. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. Pakankamai gerai išvystytas komunalinių atliekų tvarkymas savivaldybėse galėtų leisti atliekų tvarkytojams patiems nuspręsti, ar po pirminio rūšiavimo likusias komunalines atliekas, kurios yra netinkamos perdirbti, vežti į MBA ar panaudoti energijai gauti, t. y. deginti deginimo įrenginyje. Mišrių komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti yra gerokai pigesnė ir ekonomiškesnė atliekų tvarkymo alternatyva, kainuojanti bent 2-4 kartus pigiau nei atliekų apdorojimas MBA. Atitinkamai, nusprendus po pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas panaudoti energijai gauti, o ne vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis gyventojams galėtų sumažėti net iki 42 proc.
Taip pat pažymėtina ir tai, jog mišrias komunalines atliekas panaudojant energijai gauti papildomas žalingas poveikis aplinkai neatsirastų, kadangi atliekas deginantys subjektai yra besąlygiškai įsipareigoję užtikrinti, kad deginimo įrenginyje būtų deginamos tik perdirbimui netinkamos atliekos, kurių deginimą leidžia teisės aktai bei kiti dokumentai. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitų valstybių pavyzdžius – tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ir Islandija mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių išvis neturi, nes tai tiesiog neefektyvu. Pritarus pasiūlymui atliekų tvarkymo rinkliava gali mažėti apie 20 procentų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį, jame nustatant atliekų tvarkytojui galimybę pasirinkti komunalines atliekas panaudoti energijai gauti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka arba naudojamos energijai gauti. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.
Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo projektui Nr. XIVP-3775(3) ir Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2024-07-09 Argumentai: Kyla rizikos dėl to, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai nespės projekto 9 straipsnyje nurodytais terminais atnaujinti regioninės kainos apskaičiavimo projektų arba parengti regioninės kainos perskaičiavimo projektų, o savivaldybės į naujus projekte nustatyta tvarka apskaičiuotus rinkliavos ar įmokos dydžius negalės įtraukti visų būtinųjų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudų. Todėl nebus užtikrintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“.
Projekte siūlytina sureguliuoti tvarką, pagal kurią savivaldybėms apskaičiuojant rinkliavos ar įmokos dydžius būtų taikomos pagal šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo nustatytą tvarką nustatytos regioninės kainos ir prie projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje nurodytų savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinųjų sąnaudų būtų pridėtos į regionines kainas neįtrauktos regioninės kainos būtinosios sąnaudos (reguliuojamosios veiklos sąnaudos). Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 30² straipsnį 11 dalimi: „11.
Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka tvirtinant rinkliavos ar įmokos dydžius atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos ar įmokos dalį gali būti įtrauktos regioninės kainos būtinosios sąnaudos (su kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, reikalingos reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui, regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir
(ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal šio Įstatymo aštuntąjį¹
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, sąnaudos), kurios nebuvo įtrauktos pirmą kartą nustatant regioninę kainą.“
projekto Nr. XIVP-3775(2) 9 straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. rugsėjo 1d. 2.
energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnių nuostatas, iki 2024 m. liepos rugpjūčio 31 d. pakeičia jos tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Taryboje tvarką. 3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. liepos rugpjūčio
keičiamo straipsnyje išdėstytų Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 910 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą. 4.9. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. spalio
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsniu keičiamo straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 910 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 11 dalyje nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžių (toliau – rinkliavos ar įmokos dydžiai) apskaičiavimo tvarka galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d. 6. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyta tvarka patvirtinti rinkliavos ar įmokos dydžiai galioja ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. 3.
Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, Tarybai patvirtinus Metodikos pakeitimą regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, gali parengti ir pateikti Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas. Regioninių kainų apskaičiavimo projektai atnaujinami tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 5 darbo dienas nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per
duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 4.
patvirtinimo dienos nepranešus Tarybai ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms termino, iki kurio Tarybai bus pateiktas pagal Metodiką atnaujintas regioninės kainos apskaičiavimo projektas, ir (ar) per praneštą terminą nepateikus Tarybai pagal Metodiką atnaujinto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, Taryba per 20 darbo dienų nuo šios aplinkybės paaiškėjimo, vadovaudamasi paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimi, kurią Taryba pripažįsta tinkama, nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 7.5. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nustatyta, Tarybai patvirtinus Metodikos pakeitimą regioniniai Pritaikius šio straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios Tarybos nustatytos regioninės kainos turi būti perskaičiuotos 2025 metais. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų straipsniuose išdėstytų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus 2 ir 30² straipsnių nuostatas, vadovaudamiesi Metodika, gali parengti ir pateikti iki 2025 m. kovo 31 d. parengia ir pateikia Tarybai regioninių kainų perskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijas.
Rengiant regioninių kainų perskaičiavimo projektą paskutinis Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas atnaujinamas tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi užtikrinama, kad į jį būtų įtrauktos visos regioninės kainos būtinosios sąnaudos, nurodytos šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje. Savivaldybės per 5 darbo dienas 2 mėnesius nuo regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti regioninės kainos perskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos perskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų
atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką parengtą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos perskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 31 d. nustato konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono pirmąją perskaičiuotą regioninę kainą. 6.
patvirtinimo dienos nepranešus Tarybai ir atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms termino, iki kurio Tarybai bus pateiktas pagal Metodiką parengtas regioninės kainos perskaičiavimo projektas, ir (ar) per praneštą terminą nepateikus Tarybai pagal Metodiką parengto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos perskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, lieka galioti Tarybos nustatyta pirmoji atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninė kaina. 7. Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais Savivaldybių tarybos Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius pagal pirmą kartą nustatytas arba perskaičiuotas regionines kainas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą. Jeigu iki 2024 m. gruodžio 31 d. pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniuose išdėstytų Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 30² straipsnių nuostatas, iki 2025 m. kovo 31 d. parengia ir pateikia Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir
(ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas.
Savivaldybės per 2 mėnesius nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 4 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 31 d. nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą. 9. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio,
straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytais atvejais savivaldybių tarybos šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais perskaičiuoja ir nustato naujus rinkliavos ar įmokos dydžius atitinkamai pagal pirmą kartą perskaičiuotas regionines kainas arba pagal pirmą kartą nustatytas regionines kainas. Šie rinkliavos ar įmokos dydžiai įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2026 m. sausio 1 d.“ Pritarti. Papildyti keičiamo įstatymo 30² straipsnį 11 dalimi. Projekto 9 straipsnį išdėstyti taip, kaip nurodyta pasiūlyme. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilienė
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo projektas Nr. XIVP-3775(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected]