DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL SUSITARIMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DVIŠALIŲ
2021-03-29 Nr. XIVP-377 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje po skaičiaus „26“ įrašytinas trumpinys „d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL SUSITARIMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DVIŠALIŲ
2021-05-26 Nr. XIVP-377(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Marius Matijošaitis, Aušrinė Norkienė, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje po skaičiaus „26“ įrašytinas trumpinys „d.“. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Verslo tarybos vienijamos verslo organizacijos – Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, 2021-03-31 (2021-04-02 Nr.
G-2021-3935) <...> Verslo tarybos vienijamos verslo organizacijos – Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (Verslo taryba) – 2020 m. spalio 30 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. kovo 2 d. raštais, taip pat susitikimų metu kvietė Vyriausybę susilaikyti nuo Susitarimo ratifikavimo, o jeigu Susitarimas vis dėlto bus ratifikuojamas – jį atidėti. Vyriausybės parengtame Susitarimo ratifikavimo teisės aktų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, ratifikavus Susitarimą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Verslo taryba nesutinka
kreiptis į tarptautinį arbitražą su prašymu apginti pažeistas teises. Nutraukus šias sutartis verslas visų šių teisių netenka. Ratifikavus Susitarimą, nuo valdžios veiksmų kitose ES valstybėse nukentėjęs Lietuvos verslas nuo šiol nebegalės prašyti tarptautinio arbitražo apginti pažeistas teises, o turės kreiptis tik į valstybės, nuo kurios veiksmų nukentėjo, vidaus teismus. Šiame kontekste kai kurių Lietuvos investuotojų istorijos yra ypatingai pamokančios. Lietuvos verslas yra nukentėjęs nuo valdžios veiksmų kaimyninėse ES valstybėse narėse. Po nesėkmingų bandymų apginti savo teises vietos teismuose tik tarptautinis arbitražas įpareigojo valstybę atlyginti Lietuvos investuotojo patirtą žalą.
Tačiau ši žala iki šiol nėra atlyginta. Ateityje šio investuotojo vietoje gali atsidurti bet kuris kitas Lietuvos verslas. Analogiškai, ir užsienio investuotojai Lietuvoje neturės teisės ginti savo teisių tarptautiniame arbitraže. Tai neabejotinai neigiamai atsilieps ir Lietuvos investiciniam klimatui. Visgi Verslo taryba supranta, kad Susitarimo ratifikavimas, nepaisant visų neigiamų verslui pasekmių, yra iš dalies sąlygotas ES teisės reikalavimų. Tam tikras savanoriškas valstybės suverenumo apribojimas yra pateisinamas, jeigu tai suteikia valstybei naudos. Valstybės teismų jurisdikcijos atsisakymas tarptautinio arbitražo naudai yra puikus to pavyzdys. Padidinant užsienio investuotojų interesų apsaugą, yra skatinamas užsienio investicijų srautas, kurio privalumų įrodinėti nereikia. Nekyla abejonių, kad valstybė turi tam tikrą suverenią teisę nuspręsti, kada Susitarimą ratifikuoti. Susitarimo iki šiol nėra ratifikavusios tokios ES valstybės narės kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija. Verslo tarybos nuomone, Susitarimas turėtų būti ratifikuotas kaip įmanoma vėliau, tuo pačiu raginant Europos Komisiją kuo greičiau sukurti alternatyvią ginčų tarp investuotojų ir valstybių sprendimo sistemą. Kol alternatyvi ginčų sprendimo sistema nėra sukurta, Susitarimo ratifikavimo atidėjimas leis kaip įmanoma labiau sutrumpinti laikotarpį, kurio metu investuotojai negalės pasinaudoti efektyvia jų teisių apsaugos sistema. Tai yra ypatingai aktuali dabartinės pandemijos laikotarpiu, kai užsienio valstybėse priimami įvairūs verslą suvaržantys sprendimai. Tokie sprendimai, tenka pripažinti, ne visada yra proporcingi ir ne visada jais siekiama deklaruojamų tikslų. Todėl efektyvi teisių apsauga šiuo laikotarpiu yra ypatingai aktuali.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Verslo taryba prašo:
kitos ES valstybės narės;
2) informuoti apie Susitarimo ratifikavimo procesą Seime, suteikiant galimybę dalyvauti diskusijose visais su Susitarimo ratifikavimo susijusiais klausimais bet kokia priimtina forma, tiek raštu, tiek dalyvaujant gyvuose ar virtualiuose susitikimuose. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika, ratifikuodama Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš narystės ES, ir imasi būtinų priemonių tam, kad užtikrintų savo teisinės tvarkos atitiktį ES teisei, Komitetas nemato pagrindo atidėti Susitarimo ratifikavimą, tačiau siūlo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, deponuojant Susitarimo dokumentus, pateikti ir šį Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą: „Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad nuspėjamas, stabilus ir aiškus verslo aplinkos reguliavimas yra itin svarbus siekiant skatinti, palengvinti ir apsaugoti tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungos vidaus rinkoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nutraukimas, panaikinant galimybę investuotojams savo pažeistas teises ginti tarptautiniame arbitraže, gali turėti neigiamą poveikį investuotojų teisių apsaugai ir investiciniam klimatui Europos Sąjungoje; pareiškia, kad būtina stiprinti investicijų apsaugą Europos Sąjungoje, gerinti Europos Sąjungos investuotojų teisių įgyvendinimą ir užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones pagal Europos Sąjungos teisinę sistemą: tobulinti esamas arba sukurti naujų priemonių ir mechanizmų, įskaitant veiksmingą investicinių ginčų sprendimo mechanizmą.“ Asociacija „Investors‘ Forum“ 2021-05-11 (2021-05-11 Nr.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika, ratifikuodama Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo, vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš narystės ES, ir imasi būtinų priemonių tam, kad užtikrintų savo teisinės tvarkos atitiktį ES teisei, Komitetas nemato pagrindo atidėti Susitarimo ratifikavimą, tačiau siūlo įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, deponuojant Susitarimo dokumentus, pateikti ir šį Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą: „Lietuvos Respublikos Seimas pažymi, kad nuspėjamas, stabilus ir aiškus verslo aplinkos reguliavimas yra itin svarbus siekiant skatinti, palengvinti ir apsaugoti tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungos vidaus rinkoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nutraukimas, panaikinant galimybę investuotojams savo pažeistas teises ginti tarptautiniame arbitraže, gali turėti neigiamą poveikį investuotojų teisių apsaugai ir investiciniam klimatui Europos Sąjungoje; pareiškia, kad būtina stiprinti investicijų apsaugą Europos Sąjungoje, gerinti Europos Sąjungos investuotojų teisių įgyvendinimą ir užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones pagal Europos Sąjungos teisinę sistemą: tobulinti esamas arba sukurti naujų priemonių ir mechanizmų, įskaitant veiksmingą investicinių ginčų sprendimo mechanizmą.“ Asociacija „Investors‘ Forum“ 2021-05-11 (2021-05-11 Nr. G-2021-5447) <...> „Investors‘ Forum“ pateikia siūlymus raštu dėl teisės aktų pakeitimo, kurie leistų sušvelninti dvišalių investicijų apsaugos sutarčių nutraukimo neigiamas pasekmes: 1.
Įtraukti išlygą iš 30 d. termino skundui dėl valstybės institucijų veiksmų paduoti tuo atveju, jeigu užsienio investuotojo skundas grindžiamas Investicijų įstatymo teisių ir garantijų pažeidimu Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo (Investicijų įstatymas) 5 – 7 str. numato investuotojams taikomas teisių apsaugos garantijas. Investicijų įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad ginčus tarp užsienio investuotojo (investuotojų) ir Lietuvos Respublikos dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (investicinius ginčus) šalių susitarimu nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai, tarptautiniai arbitražai ar kitos institucijos. Tačiau Investicijų įstatymas nenumato termino, per kurį investuotojas privalo kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Tokiu atveju taikoma bendra Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos (ABTĮ)
administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Asociacija
„Investors‘ Forum“ siūlo pasinaudoti ABTĮ 29 str. 1 d. numatyta galimybe ir
numatyti, kad užsienio investuotojas turi teisę skundą dėl jo pažeistų teisių pagal Investicijų įstatymą pateikti per 6 mėnesius nuo valstybinės institucijos sprendimo dienos. Asociacija
„Investors‘ Forum“ atkreipia dėmesį, kad dvišalėse investicijų apsaugos
sutartyse, kurias Susitarimu siekiama nutraukti, apskritai nebuvo numatyta jokio maksimalaus termino, per kurį užsienio investuotojas privalo kreiptis į arbitražą dėl jo pažeistų teisių. Todėl dabartinės tvarkos pakeitimas iš jokio termino į 30 dienų terminą yra objektyviai per trumpas ir neužtikrina adekvačios užsienio investuotojo interesų apsaugos.
Būtina atsižvelgti, kad užsienio investuotojai nėra lygiavertėje padėtyje su vietos investuotojais dėl daugelio priežasčių, t. y. dėl sprendimus priimančių subjekto buvimo užsienio šalyse, kalbos barjero, vietos teisės nežinojimo ir pan. Todėl užsienio investuotojui įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo 30 d. terminas yra objektyviai per trumpas. 2. Suteikti teisę investuotojui kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio teisės akto atitikimą Investicijų įstatymui tuo atveju, jeigu toks teisės aktas turi neigiamos įtakos investuotojams Investicijų įstatymas suteikia investuotojams teises ir jų teisių apsaugos garantijas, tačiau nedetalizuoja, dėl kokio pobūdžio jų teises pažeidžiančių teisės aktų jiems suteikiama galimybė kreiptis į teismą. Tokiu atveju taikomas ABTĮ, kuris nenumato teisės privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl jiems neigiamas pasekmes sukeliančio norminio teisės akto teisėtumo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik dėl individualaus pobūdžio teisės akto, kuris pažeidžia asmens teises ir pareigas (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pavyzdys tokio skirtumo galėtų būti valstybės leidimų vykdyti tam tikrą komercinę veiklą išdavimo taisyklės (norminis teisės aktas) ir sprendimas dėl leidimo (ne)išdavimo konkrečiam asmeniui (individualaus pobūdžio teisės Asociacija „Investors‘ Forum“ siūlo Investicijų įstatyme numatyti išlygą, numatančią užsienio investuotojo teisę kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio teisės akto atitikimą Investicijų įstatymui tuo atveju, jeigu norminis teisės aktas turi neigiamos įtakos investuotojui. Visa ligšiolinė investicinio arbitražo praktika nenumatė skirtumo tarp norminių ir individualaus pobūdžio teisės aktų.
Investuotojas turėjo teisę kreiptis į arbitražo teismą ir dėl vieno ir dėl kito pobūdžio teisės aktų. Siekiant priartinti Investicijų įstatymo nuostatas dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse numatytoms teisių apsaugos garantijoms siūlytina atitinkamai pakeisti Investicijų įstatymo nuostatas. 3. Suteikti sąžiningo ir teisingo investicijų traktavimo garantiją, kaip tai numatyta tarptautinėje viešoje investicijų apsaugos teisėje Dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse numatyta investuotojų teisių apsaugos garantija, įpareigojanti valstybę elgtis sąžiningai ir teisingai investicijų atžvilgiu (angl. „fair and equitable treatment“) yra numatyta bene visose investicijų apsaugos sutartyse. Investicinio arbitražo praktikoje yra plačiai išaiškinta, koks yra šios garantijos turinys. Tačiau Investicijų įstatymas tokios investuotojams teisių apsaugos garantijos nenumato. Asociacija
„Investors‘ Forum“ siūlo Investicijų įstatyme įtraukti nuostatą,
garantuojančią, kad užsienio investuotojo investicijų atžvilgiu valstybinės institucijos elgsis sąžiningai ir teisingai.
<...>
Asociacija
„Investors‘ Forum“ ragina spręsti dėl įstatymo dėl Susitarimo ratifikavimo
priėmimo kompleksiškai, t. y. kartu priimant teisės aktų pataisas, švelninančios neigiamą poveikį dėl dvišalių investicijų apsaugos sutarčių nutraukimo. Nesvarstyta Komitetas siūlo pagal kompetenciją atkreipti Vyriausybės dėmesį į 2021 m. gegužės 11 d. asociacijos „Investors‘ Forum“ rašte išdėstytus siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas:
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIVP-377(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai;
Seimui kartu su įstatymo projektu Nr. XIVP-377(2) priimti atitinkamą Lietuvos Respublikos Seimo protokolinį nutarimą;
Respublikos Vyriausybės dėmesį į 2021 m. gegužės 11 d. asociacijos
„Investors‘ Forum“ rašte išdėstytus siūlymus dėl Lietuvos Respublikos teisės
aktų pakeitimų. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA:
projektas Nr. XIVP-398(2);
Respublikos Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo ratifikavimo apsaugos susitarimo ratifikavimo“ projektas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis