Projekto Lyginamasis variantas
1 straipsnis. Įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį nauju 12 punktu: „12) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, išvyko iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesiu nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai po Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento galiojimo datos pabaigos raštu pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Dalia Asanavičiūtė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas remiantis 2024 m. gegužės 12 d. privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo rezultatais. Nors pilietybės išsaugojimo referendume dalyvavo ir teigiamai pasisakė milžiniškas balsuojančiųjų skaičius, dėl aukštos Konstitucijos I skirsnio straipsnio keitimui reikalingos balsavimo kartelės, šis, jau antrasis, referendumas nepavyko. Esame diasporinė tauta, todėl turime pripažinti, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai – lygiai tokie patys piliečiai su visomis pareigomis ir privilegijomis. Ir ypač esant sudėtingai geopolitinei situacijai mums ypač reikalinga pilietiška, aktyvi diaspora. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Seimui pasikreipus išaiškinimo dėl priimtos išimties, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, gali išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, savo 2017 m. spalio 20 d. sprendime „ Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų,
išsaugoti LR pilietybę įgijus šioms organizacijoms priklausančių valstybių pilietybes, būtų per plati išimtis, nes prieštarautų Konstitucijos 12 straipsnio nuostatai.
Todėl dabar siūloma siaurinti išimti ir leisti išlaikyti LR pilietybę tik po 1990 m. kovo 11 d. išvykusiems iš Lietuvos Respublikos piliečiams ir įgijusiems tik Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę. Tai susiaurina valstybių skaičių ir tai taikoma tik retomis išimtimis. Tikslas – padėti daliai mūsų Lietuvos Respublikos piliečių išlaikyti teisinį ryšį su valstybe. Taip pat Įstatymu siūloma asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, nustatyti apie pranešti Lietuvos Respublikos institucijoms, kai baigs galioti asmens Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas – šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Tikslas – sudaryti veiksmingą ir veikiančią galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams informuoti atsakingas institucijas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu yra numatytos vienuolika išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Įstatymu siūloma priimti dvyliktą išimtį. Taip pat šiuo metu pagal galiojantį reguliavimą, Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, privaloma apie tai pranešti LR Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, išvykę iš Lietuvos Respublikos po
narės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal atskirą išimtį. Taip pat priėmus Įstatymo pakeitimus, LR piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, turėtų apie tai pranešti LR Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai po Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento galiojimo datos pabaigos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lietuvos Respublikos pilietybė“, „Dviguba pilietybė“. 16.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Įstatymo PROJEKTO 2024-05-23 Nr. XIVP-3768 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Pilietybės įstatymo
Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir kitos valstybės pilietis: dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijęs gimdamas, kuris išvyko iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės ar šios organizacijos partnerės Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu, manome, kad šis projekte numatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais;
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo
nustatyti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat atvejus, kai asmuo gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai.
Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek tokių atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Vertinant projektą pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame pagal Seimo prašymą išaiškinti savo ankstesnių aktų nuostatas dėl dvigubos (daugybinės) pilietybės, yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję ES arba (ir) NATO valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Projekto aiškinamojo rašto teiginys, esą projektu siūloma nustatyti siauresnę dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtį, nei ta, dėl kurios Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, vertintinas kritiškai, nes iš 4 ES valstybių narių, kurios nėra NATO narės (Airija, Austrija, Kipras, Malta), tik Kipras neturi partnerystės su NATO, taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo to, kurį Konstitucinis Teismas yra įvertinęs kaip pagal Konstituciją neleidžiamą.
Be to, pabrėžtina, kad esminę reikšmę turi net ne tai, ar projektu siūloma dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtis yra siauresnė nei vertintoji Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendime, o tai, kad ji suponuotų ne atskirus, išimtinius dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejus, bet didelį jų kiekį. Manytina, kad, 2024 m. gegužės 12 d. įvykusiame referendume išreikšta Tautos valia nepanaikinus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto bendro dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo, galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais įstatymu negali būti ženkliai plečiamos. 2. Projekto 1 straipsniu teikiamas siūlymas Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyti dar vieną atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis galėtų būti kartu ir kitos valstybės pilietis, yra nesuderintas su Pilietybės įstatymo 21 straipsnio „Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas“ ir (arba) 26 straipsnio „Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę“ nuostatomis, sudarančiomis pagrindą tam tikroms 7 straipsnyje nurodytoms asmenų grupėms įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę, ir atitinkamomis kitomis šio įstatymo nuostatomis, kuriose teikiamos nuorodos į jo 7 straipsnį.
Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar pagal projekto autorės sumanymą teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybę turėtų tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie projekte nurodytų užsienio valstybių pilietybę įgytų po projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo, ar Lietuvos Respublikos pilietybė taip pat galėtų būti grąžinta jos iki šio įstatymo įsigaliojimo netekusiems asmenims, įgijusiems nurodytų užsienio valstybių pilietybę, netaikant jiems reikalavimo atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės. 3. Lietuvos Respublikos narystė ES, kaip pozityvusis Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos aspektas, nesuponuoja galimybės reglamentuojant dvigubos (daugybinės) pilietybės santykius nevienodai vertinti ES valstybių narių pilietybes ir skirtingai traktuoti jas įgijusius asmenis. Taigi projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų turėti tik tų ES valstybių narių pilietybę, kurios yra NATO narės arba partnerės (t. y. negalėtų turėti Kipro pilietybės), keltų abejonių ir dėl atitikties asmenų lygybės principui, aiškinamam atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos narystę ES. 4.
siūloma pakeisti Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir joje nustatyti kitos valstybės pilietybę įgijusio Lietuvos Respublikos piliečio pareigą apie įgytą kitos valstybės pilietybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai pranešti ne per 2 mėnesius nuo tos pilietybės įgijimo, kaip reikalaujama pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, o tik pasibaigus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento galiojimui. Tai reiškia, kad nepaisant to paties straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos (išskyrus nustatytas išimtis), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs bet kurios pasaulio valstybės, pavyzdžiui, Rusijos, pilietybę, galėtų dar daugelį metų naudotis Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiu dokumentu, nors turėtų būti pripažintas netekusiu šios pilietybės. Toks teisinis reguliavimas ne tik nederėtų su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje, bet ir iš esmės reikštų teisinio nihilizmo aprobavimą. Tai, kad ne visi kitos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos Respublikos piliečiai įvykdo savo pareigą per nustatytą terminą pranešti apie tai Lietuvos valstybės institucijoms, nėra pagrindas įteisinti naudojimąsi Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiu dokumentu faktiškai nebeturint teisės į tą pilietybę. Pabrėžtina, kad ne galiojančio pilietybę patvirtinančio dokumento turėjimas lemia pilietybės santykį tarp valstybės ir jos piliečio, todėl šio santykio pasibaigimas negali priklausyti nuo šio dokumento galiojimo laiko. 5. Atsižvelgdami į Pilietybės įstatyme nustatytą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos kompetenciją sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, siūlome gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 239 6160, el. p. [email protected] V.
Staugaitytė, tel. (0 5) 239 6898, el. p. [email protected]