Projekto lyginamasis variantas
2, 30, 36,36 3 ,364
1Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) – socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei jų atstovams pagal įstatymą, derinys.
“
2Buvusias 2 straipsnio 11 –16 dalis laikyti atitinkamai 12–17 dalimis. 2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„ 30 straipsnis. Darbo , paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais , apribojimai 1 .
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už dėl vaiko išnaudojimą išnaudojimo pornografijai, pelnymąsi pelnymosi iš vaiko nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko nepilnamečio asmens įtraukimą įtraukimo į prostituciją ar disponavimą disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą pirkimo arba pardavimą pardavimo , taip pat už kitus tyčinius sunkius dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkius nusikaltimus sunkių nusikaltimų ar už analogiškas veikas, numatytas dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama: 1 ) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2 ) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ; 3 ) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais .
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už dėl vaiko išnaudojimą išnaudojimo pornografijai, pelnymąsi pelnymosi iš vaiko nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko nepilnamečio asmens įtraukimą įtraukimo į prostituciją ar disponavimą disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą pirkimo arba pardavimą pardavimo , taip pat už kitus tyčinius sunkius dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkius nusikaltimus sunkių nusikaltimų ar už analogiškas veikas, numatytas dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama: 1 ) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2 ) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ; 3 ) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais . 2 .
2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3 . Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Kontaktas laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų:1 ) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais);2 ) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4 . Kontaktas laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai – tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 4 5.
4 5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai susijusiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje priimančioji organizacija, taip pat juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. 5 . Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 6 . Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje .
Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar savanoriškos veiklos metu privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. 7 . Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o minėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdančių individualią veiklą ar teikiančių paslaugas jų vaikams, gali paprašyti pateikti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, o minėti asmenys privalo jį pateikti. 78 .
7
8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas , priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 89 . Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti , atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo individualia veikla ar teikti paslaugas, ir bet paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save , su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:1 ) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;2 ) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;3 ) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;4 ) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma vykdyti kitą savanorišką veiklą, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;5 ) asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;6 ) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:1 ) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;2 ) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;3 ) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;4 ) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma vykdyti kitą savanorišką veiklą, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;5 ) asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;6 ) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 910 .
9
10Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1 ) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje; 2 ) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius padaręs kitą, negu nei nurodyta šios dalies 1 punkte šio straipsnio 1 dalyje , nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3 ) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 4 ) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo ; 5 ) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip tai ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme , reikalavimų ; 6 ) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 7 ) kitais kitos įstatymų nustatytais atvejais nustatytos sąlygos . 1011 . Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) šias pareigas būtų priimti tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio1 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją ( valstybės tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios jos pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją apie šį asmenį .
Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės tokią šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12 . Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13 .
13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo:1 ) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;2 ) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;3 ) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija;4 ) jei savanoriška veikla vykdoma, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių asmenų, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;5 ) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. “3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį: „
3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą iš policijos pareigūnų pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, ji
informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį , :1 ) ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir , jei vaikas gyvena tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, organizuoja mobiliosios komandos sudarymą , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai vaikui saugi aplinka užtikrinama taikant šio įstatymo364 straipsnio 1 dalies 3 punktą . Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras . ;2 ) jei nustatomas specializuotos pagalbos poreikis, pradeda ją teikti nedelsiant.
Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet ji gali būti suteikta per šio įstatymo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą, mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos.
. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. “
2. Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį: „8 .
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdam i , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų numatytas nusikalstamas veikas padarymą , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais . Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pat y s tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas yra objektyviai būtinas, šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 366 straipsniu Papildyti Įstatymą 366 straipsniu: „366 straipsnis. Specializuotos pagalbos poreikio vertinimas ir teikimas
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad specializuota pagalba:1 ) reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant;2 ) reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos;3 ) nereikalinga. 2 . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kad specializuota pagalba yra reikalinga, ją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3 .
3. Jei nustatyta, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių ją suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavęs galimai seksualinį smurtą patyręs vaikas įrašomas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. “7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19 ) teikia specializuotą pagalbą; “. 2 . Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu. 3 . Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20 ) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje; “. 4
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 .
3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, vykdantys savanorišką veiklą, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. 4 . Darbdaviai, savanoriškos veiklos organizatoriai, taip pat juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3764(2) lyginamasis variantas
2, 19, 30, 36,363 ,364 , 45
1Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) –
socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, derinys. “
–16 dalis laikyti atitinkamai 12–17 dalimis. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip : „30 straipsnis. Darbo , paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais , apribojimai 1.
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais .
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais . 2.
2Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais);
2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 4 5.
4 5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai susijusiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra kaltinamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ir (ar) teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 5. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 6.
6Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti
pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje . Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 78 .
7
8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas , priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 89 . Jeigu asmuo, kuriam taikytini taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti , atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo individualia veikla , teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, ir bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 910 .
9
10Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius padaręs kitą, negu nei nurodyta šios dalies 1 punkte šio straipsnio 1 dalyje , nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo ;
5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip tai ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos V v alstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais kitos įstatymų nustatytais atvejais nustatytos sąlygos . 1011 . Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio1 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai.
Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją , dirbantį pagal darbo sutartį, (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios jos pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją apie šį asmenį . Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės tokią šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13.
prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo:
1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;
3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija;
4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. “
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje
ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę Gavę policijos pareigūnų pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo. Jeigu d D ėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali negalėdami atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo, jis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo apie tai nedelsdam as i apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau skubesnį atvykimą . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“ 5 straipsnis. 363 straipsnio pakeitimas Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį , :
, jei vaikas gyvena tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, organizuoja mobiliosios komandos sudarymą , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai vaikui saugi aplinka užtikrinama taikant šio įstatymo364 straipsnio 1 dalies 3 punktą . Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras . ;
2) jei nustatomas specializuotos pagalbos poreikis, pradeda ją teikti nedelsiant. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet gali būti suteikta tik per šio įstatymo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą, mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdam i , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų numatytas nusikalstamas veikas padarymą , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais . Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pat y s tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtina s , šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 366 straipsniu: „366 straipsnis. Specializuotos pagalbos poreikio vertinimas ir teikimas
1Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad specializuota pagalba:
1) reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant;
2) reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos;
3) nereikalinga. 2.
2Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kad specializuota pagalba yra reikalinga, ją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių ją suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavęs galimai seksualinį smurtą patyręs vaikas įrašomas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Procesiniai veiksmai dėl teisę pažeidusio vaiko atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje
vaiko jo interesus , nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje .“
1Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„
19) teikia specializuotą pagalbą;
“. 2. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu. 3. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:
„
20) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje;
“. 4. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 20 punktą laikyti 21 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, užsiimantys savanoriška veikla, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, besiverčiantys individualia veikla, užsiimantys bet kokia kita veikla, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti teisėto darbo su vaikais kodą. 4. Darbdaviai, priimančiosios organizacijos, taip pat juridiniai asmenys, pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
Projekto Nr. XIVP-3764(2) lyginamasis variantas
2, 19, 30, 36,363 ,364 , 45
1Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) –
socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, derinys. “
–16 dalis laikyti atitinkamai 12–17 dalimis. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip : „30 straipsnis. Darbo , paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais , apribojimai 1.
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais .
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais . 2.
2Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais);
2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 4 5.
4 5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai susijusiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra kaltinamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ir (ar) teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. 5. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 6.
6Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti
pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje . Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 78 .
7
8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas , priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 89 . Jeigu asmuo, kuriam taikytini taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti , atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo individualia veikla , teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, ir bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 910 .
9
10Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius padaręs kitą, negu nei nurodyta šios dalies 1 punkte šio straipsnio 1 dalyje , nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo ;
5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip tai ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos V v alstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais kitos įstatymų nustatytais atvejais nustatytos sąlygos . 1011 . Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio1 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai.
Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją , dirbantį pagal darbo sutartį, (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios jos pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją apie šį asmenį . Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės tokią šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13.
prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo:
1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;
3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija;
4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. “
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje
ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę Gavę policijos pareigūnų pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo. Jeigu d D ėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali negalėdami atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo, jis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo apie tai nedelsdam as i apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau skubesnį atvykimą . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“ 5 straipsnis. 363 straipsnio pakeitimas Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip :
„3.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį , :
, jei vaikas gyvena tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, organizuoja mobiliosios komandos sudarymą , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai vaikui saugi aplinka užtikrinama taikant šio įstatymo364 straipsnio 1 dalies 3 punktą . Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras . ;
2) jei nustatomas specializuotos pagalbos poreikis, pradeda ją teikti nedelsiant. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet gali būti suteikta tik per šio įstatymo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą, mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdam i , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų numatytas nusikalstamas veikas padarymą , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais . Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pat y s tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtina s , šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 366 straipsniu: „366 straipsnis. Specializuotos pagalbos poreikio vertinimas ir teikimas
1Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad specializuota pagalba:
1) reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant;
2) reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos;
3) nereikalinga. 2.
2Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kad specializuota pagalba yra reikalinga, ją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių ją suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavęs galimai seksualinį smurtą patyręs vaikas įrašomas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Procesiniai veiksmai dėl teisę pažeidusio vaiko atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje
vaiko jo interesus , nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje .“
1Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„
19) teikia specializuotą pagalbą;
“. 2. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu. 3. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:
„
20) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje;
“. 4. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 20 punktą laikyti 21 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, užsiimantys savanoriška veikla, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, besiverčiantys individualia veikla, užsiimantys bet kokia kita veikla, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti teisėto darbo su vaikais kodą. 4. Darbdaviai, priimančiosios organizacijos, taip pat juridiniai asmenys, pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
Projekto Nr. XIVP-3764(4) lyginamasis variantas
2, 19, 30, 36,363 ,364 , 45
1Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) – socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, derinys.
“
–16 dalis laikyti atitinkamai 12–17 dalimis. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos
neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip : „30 straipsnis. Darbo , paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais , apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už dėl vaiko išnaudojimą išnaudojimo pornografijai, pelnymąsi pelnymosi iš vaiko nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko nepilnamečio asmens įtraukimą įtraukimo į prostituciją ar disponavimą disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą pirkimo arba pardavimą pardavimo , taip pat už kitus tyčinius sunkius dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkius nusikaltimus sunkių nusikaltimų ar ba už analogiškas veikas dėl analogiškų veikų , numatytas nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais .
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , už dėl vaiko išnaudojimą išnaudojimo pornografijai, pelnymąsi pelnymosi iš vaiko nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko nepilnamečio asmens įtraukimą įtraukimo į prostituciją ar disponavimą disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą pirkimo arba pardavimą pardavimo , taip pat už kitus tyčinius sunkius dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkius nusikaltimus sunkių nusikaltimų ar ba už analogiškas veikas dėl analogiškų veikų , numatytas nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas , arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , draudžiama:
1) dirbti , ar užsiimti savanoriška veikla , atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse socialines, kultūros , švietimo , ir sporto , ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą , užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, negu nurodytos nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas , ar savanoriška veikla , praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra , ar jų saugumo užtikrinimu vaikais ;
3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims , jeigu taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla , paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu susijusios su vaikais . 2.
2Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais);
2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais). 4. Kontaktas su vaiku (-ais) laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne. 4 5.
4 5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai susijusiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje priimančioji organizacija, taip pat juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas. Jeigu toks asmuo yra užsienietis, jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio valstybės, kurios pilietybę jis turi arba kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų . 5. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 6.
6Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro valdytojas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems darbdaviui ar asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, turi pateikti
pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, dirbantį darbus ar užsiimantį savanoriška veikla, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje . Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, besiverčiančių individualia veikla, teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti teisėto darbo su vaikais kodą, o šie asmenys privalo jį pateikti. 78 .
7
8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas , priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 89 . Jeigu asmuo, kuriam taikytini taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti , atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo individualia veikla , teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą, ir bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama.
Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas. arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
1) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
2) jis kaip darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;
3) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
4) jis kaip savanoris, užsiimantis savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma užsiimti kita savanoriška veikla, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;
5) jis kaip asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;
6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama. 910 .
9
10Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padarius padaręs kitą, negu nei nurodyta šios dalies 1 punkte šio straipsnio 1 dalyje , nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;
3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo ;
5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip tai ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos V v alstybės tarnybos įstatyme, reikalavimo;
6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) kitais kitos įstatymų nustatytais atvejais nustatytos sąlygos . 1011 . Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (tarnautojų) šias pareigas būtų priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio1 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai.
Valstybės tarnautoją ir (ar) darbuotoją , dirbantį pagal darbo sutartį, (tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios jos pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją apie šį asmenį . Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės tokią šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, šis asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis. 13.
prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo:
1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;
3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija;
4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;
5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija. “
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje
ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę Gavę policijos pareigūnų pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę Gavę policijos pareigūnų pranešimą iš policijos pareigūnų apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo. Jeigu d D ėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali negalėdami atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo, jis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo apie tai nedelsdam as i apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau skubesnį atvykimą . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį
, :
, jei vaikas gyvena tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, organizuoja mobiliosios komandos sudarymą , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai vaikui saugi aplinka užtikrinama taikant šio įstatymo364 straipsnio 1 dalies 3 punktą .
Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras . ;
2) jei nustatomas specializuotos pagalbos poreikis, pradeda ją teikti nedelsiant. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet gali būti suteikta tik per šio įstatymo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą, mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikęs šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdam i , bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos , Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų numatytas nusikalstamas veikas padarymą , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais . Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių pat y s tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtina s , šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 366 straipsniu: „366 straipsnis. Specializuotos pagalbos poreikio vertinimas ir teikimas
1Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad specializuota pagalba:
1) reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant;
2) reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos;
3) nereikalinga. 2.
2Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kad specializuota pagalba yra reikalinga, ją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių ją suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavęs galimai seksualinį smurtą patyręs vaikas įrašomas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Procesiniai veiksmai dėl teisę pažeidusio vaiko atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje
vaiko jo interesus , nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje .“
1Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„
19) teikia specializuotą pagalbą;
“. 2. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu. 3. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:
„
20) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje;
“. 4. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 20 punktą laikyti 21 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, užsiimantys savanoriška veikla, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, besiverčiantys individualia veikla, užsiimantys bet kokia kita veikla, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti teisėto darbo su vaikais kodą. 4. Darbdaviai, priimančiosios organizacijos, taip pat juridiniai asmenys, pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė
NR . I-1234 2, 30, 36,363 , 364
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2, 30, 36, 363 , 364 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto (toliau ‒ VTAPĮ projektas) tikslas – efektyvinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir kito pobūdžio vaiko teisių pažeidimų, užtikrinant, kad asmeniui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , dėl vaiko išnaudojim o pornografijai, peln ymosi iš nepilnamečio prostitucijos, nepilnamečio įtraukim o į prostituciją ar disponavim o pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkim o arba pardavim o , taip pat dėl kit ų tyčini ų sunki ų ar labai sunk ių nusikaltim ų ar dėl analogišk ų veik ų , nu rodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose (toliau – nusikaltimai) , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asm eniui , padar iusiam nusikaltimus , bet atleist am nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas , būtų užkirstas kelias vykdyti profesinę veiklą tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusią su vaikais, taip pat efektyvinti specializuotos pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto (toliau – specializuota pagalba), šios pagalbos teikimo funkciją perduodant vykdyti vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ir aiškiai reglamentuoti specializuotos pagalbos teikimą. 2007 m. spalio 25 d.
2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos, kurią Lietuva ratifikavo 2012 m. lapkričio 6 d. (toliau – Lansarotės konvencija), 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo vidaus teisės aktais, imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nustačius atitinkamas įdarbinimo sąlygas, kandidatais dirbti darbą, kai tenka nuolat bendrauti su vaikais, galėtų tapti tik tokie asmenys, kurie nebuvo teismo pripažinti kaltais už seksualinį vaikų išnaudojimą ar seksualinę prievartą prieš juos. Ši teisinė nuostata numato, kad siekiant išvengti pavojaus, kad vaikas gali patirti seksualinį smurtą, reikia imtis priemonių užtikrinti, kad asmenys, pripažinti kaltais padarę nusikaltimus arba asmenys, padarę nusikaltimus, bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų vykdyti profesinės veiklos, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, nustatant, kad draudimas tokiam asmeniui yra taikomas neterminuotai. Siekiant tinkamai įgyvendinti Lansarotės konvencijos nuostatas bei užtikrinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, VTAPĮ projektu siekiama nustatyti efektyvesnį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio praktinį įgyvendinimą ir priežiūrą.
Šiuo metu galiojančio VTAPĮ 30 straipsnio teisinio reguliavimo praktinis įgyvendinimas susiduria su iššūkiais – teisiniam reguliavimui galiojant aštuonerius metus vis dar matyti, kad ne visi darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį, ar prieš pradėdami gauti paslaugas patikrina, ar šis asmuo nėra teistas už nusikaltimus, taip pat nesant aiškaus minėto straipsnio įgyvendinimo priežiūros mechanizmo, skirto užtikrinti, kad visi darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami, gaudami paslaugą reikalautų asmenų pateikti pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR), taip pat nėra numatytas ir tokių patikrinimų periodiškumas, kaip dažnai teistumo duomenys apie asmenis turėtų būti tikrinami (asmuo nusikalstamą veiką gali padaryti jau po įdarbinimo). Nėra tikslių statistinių duomenų kiek Lietuvoje yra įstaigų, įmonių ar organizacijų teikiančių paslaugas vaikams, kiek asmenų dirba tiesiogiai su vaikais.
Tačiau remiantis keleto registrų ir kitų šaltinių duomenimis (pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) statistinius duomenis turime 915 bendrojo ugdymo mokyklų, 715 ikimokyklinių švietimo įstaigų, 73 neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, apie 35,5 tūkst. pedagoginių darbuotojų; pagal Socialinės globos licencijavimo elektroninių priemonių (SGLEP) duomenis turime 350 vaikų socialinės globos įstaigų; remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis – apie 712 sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių paslaugas vaikams (pagal išduotų licencijų skaičių); remiantis Kultūros paso įgyvendinimo sistema kultūros paslaugas vaikams teikia apie 1000 teikėjų) galima prognozuoti, kad įstaigų, įmonių, organizacijų teikiančių paslaugas vaikams yra daug (tik pagal pateiktus duomenis – 3765 įstaigų). Kadangi nėra duomenų, kiek yra kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, kur darbas ar savanoriška veikla yra tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais bei nežinomas skaičius fizinių asmenų teikiančių paslaugas pagal individualią veiklą, daroma prielaida, kad jų yra 25 procentai nuo bendro žinomo (anksčiau minėto) įstaigų skaičiaus. Preliminariai bendrai būtų apie 5 tūkst. įstaigų (kuriose dirba nuo keleto iki keleto šimto asmenų), teikiančių paslaugas vaikams.
Vadovaujantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) statistiniais duomenimis apie gautus prašymus /paklausimus dėl ĮKNR pažymos /išrašo išdavimo pagal VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalį už 2018–2021 metus (2018 m.: gauta prašymų – 1396, iš jų, fizinių asmenų prašymų – 833, ugdymo įstaigų prašymų – 563 ir 489 paklausimai iš Tarnybos; 2019 m.: gauta prašymų – 2859, iš jų, fizinių asmenų prašymų –1669, ugdymo įstaigų prašymų – 1190 ir 20 paklausimų iš Tarnybos; 2020 m.: gauta prašymų – 2941, iš jų, fizinių asmenų prašymų – 1776, įstaigų prašymų – 1165 (ugdymo įstaigų prašymų – 475, socialinių paslaugų centrų ir pagalbos šeimai centrų prašymai – 183, poliklinikos prašymų – 225, NVO prašymų – 182, parapijų prašymai – 54 ir kt.) ir 11 paklausimų iš Tarnybos; 2021 m.: gauta prašymų – 3697, iš jų, fizinių asmenų prašymų – 1998, įstaigų prašymų – 1699 (ugdymo įstaigų prašymų – 637, ŠMSM prašymų – 332, Lietuvos skautijos prašymų – 331, NVO prašymų – 134 ir kt.) galima pastebėti, kad asmenis tikrinančių darbdavių skaičiai yra itin maži, atsižvelgiant į tai, koks skaičius asmenų dirba tiesioginį darbą su vaikais, todėl manytina, kad išlieka didelė rizika, jog teisti už nusikaltimus asmenys, gali dirbti darbus ar vykdyti veiklas, kuriose yra tiesioginiai ir reguliarūs kontaktai su vaikais. 2023 m. prašymų /paklausimų dėl ĮKNR pažymos išdavimo skaičius išaugo ir galimai tam įtakos galėjo turėti VTAPĮ projekto rengimas, vykdomi tarpinstituciniai susitikimais, priminimai visuomenei apie VTAPĮ 30 straipsnyje įtvirtintą ribojimą (2023 m. gauta 11873 prašymų, iš jų, fizinių asmenų prašymų – 4775, įstaigų prašymų – 7098) .
Pažymima, kad daugiausiai prašymų buvo pateikta 2023 m. spalio-gruodžio mėn. (šiuo laikotarpiu gauta 5193 prašymų, iš jų, fizinių asmenų – 999 ir įstaigų prašymų – 4194). Taip pat, 2023 m. rugsėjo – spalio mėnesiais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu Tarnyba kartu su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritoriniais skyriais apsilankė 11 mokyklų ir neformalaus vaikų ugdymo organizacijų, siekiant įvertinti, ar laikomasi VTAPĮ 30 straipsnyje įtvirtintų įpareigojimų darbdaviui ir švietimo bei mokymo įstaigoms. Vizitų rezultatai atskleidė, kad tik viena iš visų aplankytų švietimo organizacijų buvo išpildžiusi visus reikalavimus, kurie būtini užtikrinti besimokančių vaikų saugumą, o kitose pastebėti trūkumai – darbuotojai, veiklų organizatoriai arba savanoriai, dirbantys su vaikais arba aplinkoje, kurioje yra vaikų, neturėjo visų būtinų pažymų, įrodančių, kad jie nėra teisti už nusikaltimus (visai neturėjo pažymų arba turėjo tik dalį pažymų dėl kai kurių darbuotojų). Manytina, kad siekiant užtikrinti vaikų saugumą, būtina tobulinti VTAPĮ 30 straipsnio teisinio reguliavimo praktinį įgyvendinimą.
Taip pat, praktikoje išryškėjo dar viena šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo spraga – atvejais, kai asmuo yra padaręs nusikaltimus, tačiau esant teisiniams pagrindams yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, asmuo laikomas neteistu ir galėtų dirbti darbą, vykdyti veiklas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusias su vaikais, kadangi neatitinka šiuo metu galiojančio VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu būti pripažintu kaltu padarius nusikaltimus. Pažymėtina, kad ĮKNR teistumo /neteistumo pažymoje duomenų apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybes nėra pateikiama, todėl toks teisinis reguliavimas suteikia galimybę asmenims, padariusiems nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės turėti tiesioginius ir reguliarius kontaktus su vaikais, kas neleidžia pasiekti darbo su vaikais apribojimo keliamų tikslų. VTAPĮ 29 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Taip pat, VTAPĮ įtvirtina individualizuotos ir kokybiškos pagalbos ir paslaugų teikimą vaikams, o tai reiškia, kad vaikui turi būti teikiamos ne bendro pobūdžio paslaugos ir pagalba, o tokios paslaugos ir pagalba, kuri atitinka konkrečius, specifinius jo poreikius, atitinkamai pagal vaiko situaciją. VTAPĮ 4 straipsnyje įtvirtintas individualizavimo principas numato, kad priimant su vaiku susijusius sprendimus atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes bei emocinius ir socialinius ryšius.
Taip pat kokybiškos pagalbos prieinamumo principas, kuris numato, kad vaikui ir jo šeimai reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, užtikrinant jų kokybę, veiksmingumą, savalaikiškumą, tinkamą pobūdį, apimtį ir trukmę, atsižvelgiant į paslaugų teikėjo galimybes ir siekiant, kad ši pagalba bei paslaugos atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą poreikius, jų teisėtus interesus. Kartu VTAPĮ numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Nors toks teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti visapusišką pagalbą bet kokio patirto smurto bei kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką atvejais, pastebėtina, jog analizuojant praktinius atvejus matyti, kad bendri VTAPĮ nustatyti reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą algoritmai ne visada užtikrina geriausius vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, ir jo šeimos interesus.
Nesant aiškaus ir teisiškai sureguliuoto VTAPĮ įtvirtintos pagalbos teikimo bei su vaiku dirbančių specialistų veiksmų algoritmo, pastebima, kad VTAPĮ įtvirtinta teisė gauti reikiamą pagalbą užtikrinama per vėlai, o kai kuriais atvejais apskritai neužtikrinama, todėl itin svarbu, kad įstatyme būtų įtvirtinta ne tik asmens teisė į reikiamą pagalbą, tačiau ir reglamentuoti pagalbą teikiantys subjektai, jų kompetencija ir pagalbos teikimo mechanizmas, taip užtikrinant, kad kiekvienas vaikas, galimai patyręs seksualinį smurtą, jam reikalingą pagalbą gautų kuo skubiau.
Kartu su VTAPĮ projektu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), kuris užtikrins VTAPĮ projektu teikiamų pasiūlymų, susijusių su darbdavio, priimančiosios organizacijos bei juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio asmenį atlikti praktiką, stažuotis, pareigų patikrinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, neįdarbinti, nepasitelkti savanoriškai veiklai, nepriimti praktikai, stažuotei ar teikti paslaugas asmenų, pripažintų kaltais padarius nusikaltimus, ar padariusius nusikaltimus, bet atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, o juos įdarbinus, pasitelkus savanoriškai veiklai, priėmus atlikti praktiką, stažuotę ar teikti paslaugas, nušalinti nuo kontaktų su vaikais, juos atleisti, nutraukti savanoriškos veiklos sutartį arba atsisakyti savanorio arba nutraukti savanoriškos praktikos /profesinės veiklos praktikos /stažuotės /paslaugų teikimo sutartį, taip pat pasiūlymo, susijusio su pareiga individualią veiklą vykdančiam asmeniui turėti ir pateikti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą vaiko atstovams pagal įstatymą, įgyvendinimą.
Siekiant pasiekti minėtus VTAPĮ projekto ir ANK projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslus, numatomi šie Įstatymų projektų uždaviniai:
1. užtikrinti aiškesnį ir efektyvesnį darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimo teisinį reguliavimą ir praktinį įgyvendinimą;2 . griežtinti darbdavių, priimančiųjų organizacijų, juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovų ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už darbo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos ir paslaugų teikimo ribojimų nesilaikymą;
3. sudaryti teisines sąlygas sukurti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą ir įtvirtinti pareigą asmeniui, norinčiam dirbti su vaikais, vykdyti savanorišką veiklą, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas vaikams, turėti šį kodą;
4. įtvirtinti institucijas atsakingas už darbdavių, priimančiųjų organizacijų ir juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigų vykdymo priežiūrą ir pažeidimų prevenciją;
5. reglamentuoti specializuotą pagalbą teikiančius subjektus ir šios pagalbos teikimo mechanizmą.
Siekiant pasiekti minėtus VTAPĮ projekto ir ANK projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslus, numatomi šie Įstatymų projektų uždaviniai:
1. užtikrinti aiškesnį ir efektyvesnį darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimo teisinį reguliavimą ir praktinį įgyvendinimą;2 . griežtinti darbdavių, priimančiųjų organizacijų, juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovų ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už darbo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos ir paslaugų teikimo ribojimų nesilaikymą;
3. sudaryti teisines sąlygas sukurti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą ir įtvirtinti pareigą asmeniui, norinčiam dirbti su vaikais, vykdyti savanorišką veiklą, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas vaikams, turėti šį kodą;
4. įtvirtinti institucijas atsakingas už darbdavių, priimančiųjų organizacijų ir juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigų vykdymo priežiūrą ir pažeidimų prevenciją;
5. reglamentuoti specializuotą pagalbą teikiančius subjektus ir šios pagalbos teikimo mechanizmą. Prognozuojama, kad Įstatymų projektais naujai nustatyti reikalavimai ir siūlomos priemonės užtikrins, kad bus sukurti aiškūs VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų įgyvendinimo bei jų priežiūros mechanizmai. Sukurtos techninės priemonės padės įvertinti įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurių darbuotojams, savanoriams, paslaugų teikėjams, besistažuojantiems ir praktiką atliekantiems asmenims taikomi VTAPĮ 30 straipsnio apribojimai, rizikingumą, numatyti kiek atitinkamose (socialinėje, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir kt.) srityse nustatytą atvejų, į kiek buvo sureaguota.
Kasmet būtų rengiamos nacionaliniu ir /ar regioniniu lygiu VTAPĮ 30 straipsnio laikymosi ataskaitos, užtikrinančios VTAPĮ 30 straipsnio įgyvendinimo stebėseną, kokią įtaką pasiūlytų priemonių įgyvendinimas turi vaiko teisių apsaugai, ar jos yra tinkamos. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, tel. +370 616 31406, el. p. Kristina.Stepanova @socmin.lt , patarėja Ana Buzarevič, tel. +370 616 18454, el. p. [email protected]
. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai VTAPĮ nėra apibrėžta specializuotas pagalbos sąvoka, todėl nėra aiškus šios pagalbos turinys.
VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtintas draudimas asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, dirbti ar savanoriauti vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat draudimas dirbti darbą kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, bei verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra numatyto draudimo dirbti, atlikti savanorišką veiklą, atlikti praktiką, stažuotis ar verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, asmeniui padariusiam nusikaltimus, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neįvardina kultūros srities, kurioje yra daug įmonių, įstaigų ir organizacijų teikiančių paslaugas vaikams. Šiuo metu galiojančioje VTAPĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad papildomai taikomi darbo apribojimai gali būti taikomi tik mokytojams, juos numatant Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nenumatant galimybės kituose įstatymuose numatyti papildomų darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar veiklos su vaikais apribojimų kitų sričių specialistams.
VTAPĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, nurodytus VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau dabar galiojančioje VTAPĮ redakcijoje nėra nurodoma, kokie kontaktai yra laikytini tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaiku. VTAPĮ 30 straipsnio 4 dalis įpareigoja darbdavį, ketinantį įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriauti, veiklai susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, priimti asmenį į darbą ar savanoriauti tik gavęs ĮKNR pažymą, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus. Šiuo metu galiojančiame VTAPĮ 30 straipsnio 8 dalyje numatyta, jeigu asmuo, kuriam taikytini VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti VTAPĮ 30 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui.
Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, tačiau nėra numatyta, kad esant galimybei toks darbuotojas ar savanoris perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas ar savanoriška veikla nesusijusi tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, taip pat, kad tais atvejais, kai su asmeniu nėra sudaroma savanoriškos veiklos sutartis, yra atsisakoma savanorio. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato aiškaus VTAPĮ 30 straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymo priežiūros mechanizmo, skirto užtikrinti, kad visi darbdaviai, priimančiųjų organizacijų, juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys prieš įdarbindami, pasitelkdami savanoriškai veiklai, priimdami atlikti praktiką, stažuotę, prieš gaudami paslaugas patikrintų ir įsitikintų, kad darbuotojui, savanoriui, asmeniui, teikiančiam paslaugas, atliekančiam praktiką ar stažuotę, netaikomi VTAPĮ 30 straipsnyje numatyti apribojimai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje reaguojama ne vėliau nei per 6 valandas, tačiau nėra išskirtos smurto formos.
Skubaus reagavimo mechanizmas (per 1 valandą) VTAPĮ 36 straipsnio 3 dalyje numatytas tik tokiais atvejais, kai Tarnyba iš policijos pareigūnų gauna pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, tačiau gavus pranešimą apie galimą seksualinį smurtą, ne visais atvejais vaikas bus jam nesaugioje aplinkoje, t. y. gali būti situacija, kai vaikas jau po patirto seksualinio smurto atsidurs saugioje aplinkoje (savo gyvenamojoje vietoje) ir policijos pareigūnai gali nenustatyti vaiko buvimo jam nesaugioje aplinkoje aplinkybės, todėl ir gali nesuveikti skubaus reagavimo mechanizmas. VTAPĮ 363 straipsnio 3 dalis numato, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina pareigą mobiliąją komandą sudaryti visais atvejais, nenumatant išimčių, net ir tais atvejais, kai lygiavertė pagalba vaikui ir šeimai jau yra teikiama ar gali būti suteikta kitais būdais. Šiuo metu kompleksinės (psichologinės, socialinės, teisinės, medicininės) ir kitos pagalbos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo, ir jų tėvams, įtėviams (globėjams) teikimo funkciją vykdo globos namai „Užuovėja“ ir juose esantis Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras (toliau – Pagalbos centras) .
Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 metais buvo atlikta globos namų „Užuovėja“ funkcijų peržiūra ir anksčiau įstaigoje teiktų paslaugų nepilnametėms motinoms bei jų vaikams, socialinės globos paslaugų suaugusiems asmenims (moterims) su proto ir /ar psichikos negalia ir jų vaikams atsisakyta, liko tik Pagalbos centro ir Edukacinio centro teikiamos paslaugos, kurias VTAPĮ projektu siūloma perduoti teikti Tarnybai. Pritarus VTAPĮ projektui globos namai „Užuovėja“ bus reorganizuoti, įstaigą prijungiant prie Tarnybos. Tokiu būdu globos namų „Užuovėja“ teises ir pareigas įgyvendins Tarnyba. Tarnyba globos namų „Užuovėja“ prijungimo metu planuoja perimti visus etatus (pareigybes), kurių iš viso 29 (šiuo metu faktiškai užimtos pareigybės – 25,25, laisvos pareigybės – 3,75). Įvertinant tai, kad globos namų „Užuovėja“ Pagalbos centras pagal paslaugų specifiškumą yra vienintelis toks Lietuvoje, o jo darbuotojai turi specialias kompetencijas, praktiką dirbti su vaikais, galimai nukentėjusiais nuo seksualinio smurto, planuojama, kad visiems įstaigos darbuotojams, kurių šiuo metu yra 25, bus pasiūlyta pereiti dirbti į Tarnybą, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų procedūrų ir terminų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) yra numatyta bendro pobūdžio atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus, aiškiai nenurodant, kad VTAPĮ 30 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nevykdymas papuola į ANK 72 straipsnio reguliavimo sritį.
Taip pat, ANK Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliota įstaiga ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra numatytos kaip subjektai, pradedantys administracinę teiseną ir surašantys administracinio nusižengimo protokolus už ANK 72 straipsnyje numatytus pažeidimus bei nėra diferencijuota atsakomybė pagal pažeidimo sukeltas pasekmes. 4 . S iūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VTAPĮ projekte siūloma:
1. Apibrėžti specializuotos pagalbos galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams sąvokos turinį ir nustatyti, kad tai yra socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei jų atstovams pagal įstatymą, derinys. Socialinės paslaugos apimtų informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijų rengimą, laikiną apgyvendinimą, maitinimo organizavimą; psichologinės paslaugos – psichologinį vaiko įvertinimą; sveikatos priežiūros – sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kitokios pagalbos priemonės apimtų teisinės vaiko apklausos organizavimą, teismo medicinos eksperto apžiūros organizavimą, vaikų užimtumą, edukaciją ir galimas kitas pagalbos priemones. 2 .
2. Praplėsti VTAPĮ 30 straipsnio taikymo sritį bei patikslinti straipsnio pavadinimą, kuris atitiktų straipsnio turinį, t. y. numatyti, kad VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyti apribojimai yra taikomi ne tik darbo santykiams, tačiau taip pat ir teikiant paslaugas, užsiimant savanorišką veikla, besiverčiant individualia veikla, atliekant praktiką, stažuotę, susijusią su vaikais, toks straipsnio pavadinimo patikslinimas įvestų teisinį aiškumą ir neklaidintų dėl nuostatos turinio. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugas vaikams gali teikti ne tik įstaigų, įmonių, organizacijų darbuotojai, bet ir asmenys, teikiantys paslaugas (pavyzdžiui, vesti edukacinę veiklą muziejuje vaikams arba šokių pamokas samdomas asmuo pagal paslaugų teikimo sutartį) ar užsiimantys savanoriška veikla (pavyzdžiui, savanoriai ligoninėje, siekiantys užtikrinti, kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas, arba savanoriai, siekiantys užtikrinti vaikams užimtumą socialiniuose centruose), atliekantys praktiką (pavyzdžiui, studentai, studijuojantys pedagogiką, profesinės veiklos praktiką atlieka mokykloje) svarbu numatyti, kad VTAPĮ 30 straipsnyje nustatyti apribojimai būtų taikomi visiems – tiek darbuotojams, tiek savanoriams, tiek asmenims atliekantiems praktiką ar stažuotę, tiek paslaugų teikėjams, turintiems kontaktą su vaikais (neapsiribojant tik darbo santykiais). 3 .
3. VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti draudimą dirbti su vaikais, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas fiziniam ar juridiniam asmeniui ne tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas bet ir padariusiam nusikalstamas veikas, bet esant teisiniams pagrindams atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, siekiant užtikrinti VTAPĮ 30 straipsnio keliamus tikslus ir maksimaliai sumažinti riziką vaikams nukentėti nuo seksualinio smurto. Atsižvelgiant į tai, kad VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į VTAPĮ 30 straipsnio ribojimus. Taip pat, siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumą bei nuoseklumą ir įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse (pvz. 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintas nusikalstamų veikų pavadinimus siūloma patikslinti VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje formuluotės: „ pelnymosi iš vaiko prostitucijos“ pakeičiant ją formuluote
„pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos“
bei „vaiko įtraukimo į prostituciją“ pakeičiant ją formuluote
„nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją“. 4
. Praplėsti VTAPĮ 30 straipsnio taikymo veiklos sritis, VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtraukiant kultūros sritį (šalia vaikų socialinės, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros), kurioje daug paslaugų teikiama vaikams (pvz.
„Kultūros pasas“, kuriuo naudojasi visi Lietuvos 1-12 klasių mokiniai, o šias paslaugas teikia daugiau kaip 1 tūkst. paslaugų teikėjų), bei VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsisakyti vaiko teisių apsaugos institucijos, atsižvelgiant į tai, kad draudimai
dirbti Tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose asmenims numatyti šio straipsnio atskiroje (10) dalyje. 5 . Įtraukti ir numatyti ribojimą teikti paslaugas juridiniam asmeniui, kuris teikia paslaugas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla yra tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, taip užkertant galimybę asmenims, padariusiems nusikaltimus, turėti kontaktus su vaikais teikiant paslaugas juridiniams asmenims, kurių tiesioginė veikla nėra susijusi su vaikais, bet jie gali teikti paslaugas kitiems juridiniams asmenims, kurių veikla yra susijusi tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais (pvz. asmuo negalės teikti paslaugų valymo įmonei, kuri teikia paslaugas mokyklai). 6 . Įtraukti draudimą ne tik verstis individualia veikla, tačiau ir teikti paslaugas, kaip atskirą veiklos formą, nes pasitaiko atvejų, kai tam tikra veiklos vykdymo forma nepatenka nei po darbo sritimi nei po paslaugų teikimu vykdant individualią veiklą (pavyzdžiui, pasirašoma paramos sutartis su nevyriausybine organizacija dėl atitinkamų paslaugų teikimo (mokymų vaikams vedimo ar kt.)).
Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti proporcingo draudimo dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas subjektams, numatant, kad apribojimai galioja visiems VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose asmenims dirbantiems, užsiimantiems savanoriška veikla, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems be išimties, o dirbantiems, užsiimančiais savanoriška veikla, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose tik tada, jei šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, o besiverčiantiems individualia veikla ar teikiantiems paslaugas fiziniams ar juridiniams asmenims – jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. 7 .
7. VTAPĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti, kad kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, toks teisinis reguliavimas padės išvengti teisinių spragų ir apims platesnį subjektų ratą, kuriems gali būti taikomi apribojimai dirbti /vykdyti veiklas susijusias su vaikais, jei atitinkamą veiklą koordinuojantis subjektas matytų pagrindą tokį draudimą įtvirtinti. 8 . Atskleisti VTAPĮ įtvirtintų sąvokų „tiesioginio kontakto“ ir „reguliaraus kontakto“ turinį ir numatyti, kokius kriterijus atitinkantis kontaktas gali būti laikomas tiesioginiu ir koks reguliariu, taip sudarant galimybę tiek norinčiam įsidarbinti, vykdyti savanorišką veiklą, atlikti praktiką, stažuotis, užsiimti individualia veikla ar teikti paslaugas asmeniui, tiek darbdaviui, priimančiajai organizacijai bei juridiniam asmeniui įvertinti, ar jiems kyla VTAPĮ 30 straipsnyje numatyti apribojimai ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybes darbus, savanorišką veiklą, praktiką, stažuotę, individualią veiklą ar paslaugas skirstyti ne pagal profesiją, tačiau pagal aiškų tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaiku kriterijų, o tai turi esminę įtaką ne ribojant galimybę aplamai užsiimti tam tikra profesija, tačiau nedirbti, nesistažuoti, nevykdyti savanoriškos veiklos, praktikos, individualios veiklos, susijusios su vaikais ar teikti paslaugų vaikams.
Dėl minėtų priežasčių, siūloma atsisakyti įgaliojimų Vyriausybei tvirtinti Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašą, nes apibrėžti visus darbus, kurie gali būti tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais yra gana problematiška, todėl yra didelė rizika praleisti svarbias sritis arba nustatyti neproporcingus apribojimus. 9 . Siekiant išvengti tokių praktinių situacijų, kai reguliavimas gali būti perteklinis ir nukreiptas į vaiko atstovus pagal įstatymą, o priešingai – siejant pareigą su paslaugos gavėjo atsakomybe, siūloma VTAPĮ 30 straipsnio atsisakyti paslaugų gavėjo sąvokos ir vietoj jos vartoti „juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis“ sąvoką, tokiu būdu užtikrinant, kad teisinis reguliavimas būtų nukreiptas tikslingai į atitinkamus subjektus, nesukuriant papildomų pareigų ir atsakomybės atstovams pagal įstatymą. 10 .
10. VTAPĮ 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti darbdavio, priimančiosios organizacijos, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis, vadovo ar jo įgalioto asmens pareigą prieš priimant asmenį į darbą, leidžiant jam užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, pradedant teikti paslaugas, įsitikinti, kad šiam asmeniui negalioja VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, t.y. patikrinti asmeniui išduotą neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą ir įsitikinti, kad jis galioja. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo išdavimo ir patikrinimo mechanizmas aprašytas šios dalies 12 punkte. Tikimasi, kad tokio naujo įrankio sukūrimas ženkliai supaprastintų procedūras, kurios šiuo metu apsiriboja pažymos iš ĮKNR gavimu, o tinkami technologiniai sprendimai sumažintų tiek asmenų, norinčių dirbti, atlikti praktiką, stažuotis, užsiimti savanoriška veikla, individualia veikla su vaikais, ar teikti paslaugas jiems, tiek darbdavių, savanoriškos veiklos organizatorių ir juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių atlikti praktiką, stažuotis, vadovų ar jų įgaliotų asmenų ir Informatikos ir ryšių departamentui galinčią kilti administracinę naštą dėl sugriežtintų reikalavimų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo tikrinimo periodiškai, kai pažymas iš ĮKNR reikėtų gauti ir išduoti ne vieną kartą ir plačiam subjektų ratui, o pasitelkus inovatyvesnį sprendimą, duomenis iš ĮKNR bus galima gauti bet kuriuo metu ir aktualius tikrinimo metu. 11 . VTAPĮ 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti asmens, ketinančio dirbti, vykdyti savanorišką veiklą, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas, jei jam taikomi VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, pareigą turėti galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Taip pat numatyti darbdavio, priimančiosios organizacijos, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis, vadovo ar jo įgalioto asmens pareigą periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, tikrinti darbuotojų, savanorių, paslaugų teikėjų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą, siekiant užtikrinti, kad viso darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos ar stažuotės vykdymo metu dirbtų, užsiimtų savanoriška veikla, atliktų praktiką, stažuotųsi, verstųsi individualia veikla, teiktų paslaugas asmenys, kuriems netaikomi VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai. Pažymima, kad darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo įpareigojamas nors kartą per kalendorinius metus patikrinti savo darbuotojų, savanorių, paslaugų tiekėjų, asmenų atliekančių stažuotę ar praktiką, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą. Tai yra nustatomas minimalus patikrinimų skaičius, siekiant išvengti darbdavių, priimančių organizacijų ar minėtų juridinių asmenų vadovų ar jų įgaliotų asmenų apkrovimą papildomais įpareigojimais. Be to, siekiant palengvinti darbdaviams įgyvendinti šią prievolę, numatoma įdiegti automatizuotą teistumo duomenų tikrinimą (kaip vieną iš priemonių).
VTAPĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai gaus iš ĮKNR automatinį pranešimą apie pasikeitusį savo darbuotojų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų statusą (bus susietos ĮKNR ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodros) duomenų bazės). Siekiant patikrinti savanorišką veiklą atliekančių, besistažuojančių, atliekančių praktiką ar teikiančių paslaugų asmenų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimą, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galės į sukurtą elektroninių paslaugų portalą importuoti šių asmenų sąrašą ir sistemoje bus vykdomas patikrinimas (pateiktų asmenų sąrašas bus susietas su jų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų statusais (t.y. prie kiekvieno asmens bus pateikta atitinkamai, kad asmens neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas galioja arba negalioja). Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo patikrinimo mechanizmas bei elektroninių paslaugų portalo funkcionalumas aprašytas šios dalies 12 punkte.
Prognozuojama, kad toks teisinis reguliavimas ne tik užtikrins, kad asmenims kuriems turėtų būti taikomi apribojimai bus pasunkintos sąlygos įsidarbinti ar teikti paslaugas srityse, susijusiose su vaikais, tačiau reikalavimas tikrinti periodiškai (periodiškumą, užtikrinant, kad įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje nedirbtų, nesavanoriautų, neatliktų praktikos, nesistažuotų ar neteiktų paslaugų asmenys, kuriems taikomi VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, nustato pats darbdavys, priimančioji organizacija, juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas arba priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis, tačiau ne rečiau nei kartą per kalendorinius metus, taip pat, atsižvelgiant į sukurtą automatizuoto asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, tikrinimo mechanizmą, laikoma, kad šių asmenų patikrinimas siunčiam darbdaviui pranešimus apie šių asmenų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo statuso pasikeitimus yra pakankamas ir nereikalaujantis papildomo periodinio tikrinimo, o turi būti tikrinama sukurta elektroninių pranešimų pašto dėžutė) užtikrins ir tai, kad asmuo net ir ateityje, jau įsidarbinus, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, veikiant tokiam mechanizmui, turėtų netekti galimybės būti šalia vaikų. Atitinkamai siūloma nustatyti ir kitos pusės (darbuotojo, asmens, kuris užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi, verčiasi individualia veikla ar teikia paslaugas) veidrodinę pareigą turėti galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. 12 . VTAPĮ 30 straipsnio 6 dalimi įtvirtinama, kad neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo išduodamo asmeniui išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas suformuojamas ĮKNR duomenų pagrindu.
Siekiant nustatyti aiškius kriterijus, bei konkrečią tvarką dėl prašymo teikimo, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo suformavimo trukmės, jo galiojimo /negaliojimo atvejų, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis panaikinamas, kaip tikrinamas bei kitų svarbių aspektų, manoma, kad tokią tvarką turėtų teisę nustatyti ĮKNR valdytojas – Informatikos ir ryšių departamentas. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas asmeniui suformuojamas, jei ĮKNR nėra duomenų apie asmens atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmeniui suformuotame neteisėto darbo su vaikais prevencijos kode siūloma užšifruoti tokius asmens duomenis, kaip vardą, pavardę, gimimo datą, kodo suformavimo datą, nurodyti, kad nėra duomenų apie asmens atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, ar asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmeniui suformuoto neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimas panaikinamas automatiškai, kai ĮKNR įrašomi duomenys apie asmens atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje, ar duomenys apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Taigi, jeigu, asmuo neturės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, tai jo neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas galios, jeigu turės apribojimų – nebegalios.
Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo realizavimui siūloma sukurti elektroninę erdvę – elektroninių paslaugų portalą neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo (unikalaus QR kodo, kuriame užšifruojami asmens duomenys) išdavimo, jo galiojimo patikrinimo panaikinimo paslaugoms įgyvendinti (panašiai kaip Lietuvoje veikiantis užsieniečių skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio duomenų teisingumą ir leidimo galiojimą galima patikrinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje arba kaip skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodas, kurio galiojimą galima patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje). Asmuo, norintis gauti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą sukurtame elektroninių paslaugų portale (bet kuriuo metu) ar besikreipdamas į Informatikos ir ryšių departamentą turės pateikti prašymą dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo išdavimo (nemokama paslauga); jei asmeniui netaikomi VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies apribojimai, jam suformuojamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas, kurį asmuo išsaugoja skaitmeninėje erdvėje (telefone, kompiuteryje) ir (arba) atspausdina pdf formatu. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo (jame užfiksuotų duomenų) galiojimą galima būtų patikrinti nemokamai įėjus į sukurtą elektroninių paslaugų portalą (nemoka viešai prieinama programėlė) ir telefono ar kito kompiuterinio įrenginio, turinčio kamerą, pagalba, nuskenavus neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kode užšifruoti duomenys automatiškai atnaujinami pagal ĮKNR esančius duomenis.
Elektroninių paslaugų portale siūloma įdiegti ir periodinio neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo patikrinimo funkciją (kuri užfiksuos, kada darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo tikrino darbuotojo, asmens, užsiimančio savanoriška veikla, atliekančio praktiką, besistažuojančio, besiverčiančio individualia veikla, teikiančio paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą): darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo pateikiant savo darbuotojų, savanorių, asmenų, atliekančių praktiką, besistažuojančių, paslaugų teikėjų sąrašą per elektroninių paslaugų portalą galės patikrinti jų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimus. Taip pat, darbdavys gaus automatinius pranešimus apie pasikeitusį jo darbuotojo neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo statusą, kas sudarys sąlygas darbdaviui tikrinti savo darbuotojus automatizuotu būdu. Tikimasi, tokio naujo įrankio sukūrimas ženkliai supaprastintų ir VTAPĮ 30 straipsnio įgyvendinimo priežiūros procedūras, nes priežiūrą vykdančios institucijos matys žymes (užfiksuotą datą), kada darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo tikrino savo darbuotojų, savanorių, asmenų atliekančių praktiką, stažuotę, teikiančių paslaugas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimus.
Taip pat, elektroninių paslaugų portale siūloma įdiegti užklausimo paslaugą priežiūrą vykdančioms institucijai, t.y. priežiūrą vykdanti institucija per sukurtą elektroninių paslaugų portalą galės užklausti Informatikos ir ryšio departamento informacijos ar atitinkamas darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tikrino savo darbuotojų, savanorių, asmenų atliekančių praktiką, besistažuojančių, teikiančių paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodų galiojimus, kada tikrino, kiek kartų tikrino, taip pat, ar buvo darbdaviui siųsti pranešimai apie jo darbuotojų neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo statuso pasikeitimus, jei buvo, ar jis perskaitė pranešimus. Tikimasi, kad minėtos funkcijos įdiegimas supaprastins darbdavių, priimančiųjų organizacijų, juridinių asmenų vadovų ar jų įgaliotų asmenų VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų laikymosi patikrinimo procedūras. Neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo ir jo realizavimui elektroninės erdvės sukūrimas siūlomas įvertinus Lietuvoje jau veikiančių skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo bei užsieniečių skaitmeninio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo patirtis. 13 .
13. VTAPĮ 30 straipsnio 7 dalimi įtvirtinti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę paprašyti VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų informuoti, o minėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, teikiantys paslaugas vaikams, asmenys turi galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Taip siūloma įtvirtinti vaiko atstovų pagal įstatymą teisę paprašyti fizinių asmenų, veikiančių pagal individualią veiklą ir teikiančių paslaugas jų vaikams pateikti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, patikrinti, ar jie turi galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos vaiko atstovams pagal įstatymą atsakingai pasirinkti paslaugų teikėjus, turėti visą informaciją, reikalingą įsitikinti, kad jų vaikams paslaugų neteiks asmenys, įvykdę nusikaltimus. 14 . VTAPĮ 30 straipsnio 9 dalimi numatyti, kokių veiksmų turi imtis darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas, nustačius, kad darbuotojas yra teistas dėl nusikalstamų veikų arba asmuo yra padaręs nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais – nedelsiant nušalinti nuo kontakto su vaikais ir atleisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka /nutraukti savanoriškos veiklos sutartį ar atsisakyti savanorio, jei dirbama ar užsiimama savanoriška veikla VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijoje.
Jei asmuo dirba ar užsiima savanoriška veikla VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose siūloma nedelsiant nušalinti nuo kontakto su vaikais ir esant galimybei perkelti į kitas pareigas, jei šis darbas ar savanoriška veikla nebus susijusi tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, nesant tokiai galimybei – atleisti iš darbo Darbo kodekso nustatyta tvarka /nutraukti savanoriškos veiklos sutartį ar atsisakyti savanorio. Taip pat su asmeniu teikiančiu paslaugas – siūloma nedelsiant sustabdyti sutarties vykdymą ir nutraukti paslaugų teikimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatyta tvarka. Su asmeniu atliekančiu praktiką ar besistažuojančiu – siūloma nedelsiant nušalinti nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukti savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis. 15 .
15. VTAPĮ 30 straipsnio 11 dalimi numatyti, kokių veiksmų turi imtis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas skiriantis ar priimantis asmuo, jei paaiškėja bent viena iš VTAPĮ 30 straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų – į šias pareigas skirtas ar priimtas asmuo (valstybės tarnautojas) nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. 16 . VTAPĮ 30 straipsnio 13 dalimi nustatyti institucijas, atsakingas už minėto straipsnio įgyvendinimo priežiūrą bei jų pažeidimų prevencijos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų įvairiose srityse dirba, teikia paslaugas, atlieka praktiką, stažuojasi, užsiima savanoriška veikla tiesiogiai su vaikais, manytina kad darbdavių, savanoriškos veiklos organizatorių ir juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių atlikti praktiką, stažuotis, VTAPĮ 30 straipsnio įgyvendinimo priežiūrą neturėtų vykdyti viena įstaiga, nes tokiu būdu būtų sukeliama didžiulė administracinė našta ir galimai atsirastų poreikis papildomoms valstybės biudžeto lėšoms, kuriant naujus etatus išimtinai šiai funkcijai atlikti. Siekiant bendrų tikslų – užtikrinti geriausius vaiko interesus bei teisę į saugią aplinką, Įstatymų projektais siūloma paskirstyti priežiūros funkciją keletui įstaigų pagal atitinkamose srityse veikiančias įstaigas, įmones ir organizacijas – socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro bei sveikatos apsaugos ministro įgaliotoms institucijoms.
Šią priežiūros funkciją vykdyti siūloma perduoti šioms institucijoms:1 ) Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) – vaikų socialinės globos įstaigose, įmonėse ir organizacijose;2 ) Nacionalinei švietimo agentūrai – švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose;3 ) Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose;4 ) Tarnybai – jei savanoriška veikla vykdoma, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, (pvz. kultūros, laisvalaikio ir kt.) įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių asmenų;5 ) Valstybinei darbo inspekcijai – jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, (pvz. kultūros, laisvalaikio ir kt.) įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Tikimasi, kad tokiu būdu paskirstant priežiūros funkciją tarp keleto įstaigų, bus galima užtikrinti efektyvesnį priežiūros mechanizmą nei šią funkciją deleguojant, pvz. tik vienai iš jų, tuo labiau, kad VTAPĮ įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto sukuria pareigą šią teisę užtikrinti bet kuriai valstybės ar savivaldybės įstaigai, įmonei ar organizacijai be išimties.
Manytina, kad priežiūrą vykdančioms institucijoms turint daug pagalbinių įrankių (pvz. iš ĮKNR gaunamas sąrašas įstaigų, kurios neatlieka jokių patikrinimų; iš ĮKNR gauta informacija apie nustatytą atvejį; galimybė sužinoti apie darbdavio atliktus ar neatliktus veiksmus dėl nustatyto atvejo; elektroninių paslaugų portalo funkcionalumas), galės nuotoliniu būdu įvertinti įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurioms taikomi VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimai, rizikingumą, ir tik nustačius rizikingas įstaigas, įmones ir organizacijas vykdyti šių įstaigų patikrinimus, taip pat, atsižvelgiant į sukurtas technines galimybes, patikrinimai taip pat bus galimi vykdyti nuotoliniu būdu. Be to, siūlomos institucijos ir dabar vykdo savo srityse veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų atitinkamus planinius ir neplaninius patikrinimus, tai VTAPĮ 30 straipsnio įgyvendinimo priežiūrą galės vykdyti kartu su dabar vykdomais planiniais ir neplaniniais patikrinimais. 17 . VTAPĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyti skubesnį reagavimo į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl galimo seksualinio smurto naudojimą prieš vaiką terminą (ne vėliau kaip per 1 valandą), kai pranešimas gautas iš policijos pareigūnų, turinčių darbo su nepilnamečiais kompetenciją, ir esančių įvykio vietoje, taip pat įtvirtinti pareigą Tarnybai reaguojant į tokio pobūdžio pranešimus įvertinti ar galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui yra poreikis gauti specializuotą pagalbą galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams. 18 .
18. VTAPĮ 363 straipsnio 3 dalimi matomas tikslingumas nedubliuoti mobiliosios komandos ir kitų specialistų teikiamos pagalbos, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai Tarnyba nustato, kad specializuota pagalba vaikui turi būti suteikta nedelsiant, o taip pat tais atvejais, kai nustačius vaiko apsaugos poreikį šeimai yra pritaikoma laikinosios priežiūros priemonė ir šeima apgyvendinama socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, šeimai čia patekus, su ja dirba šios įstaigos specialistų komanda, sudaromas pagalbos planas, taip pat teikiamos kitos skubiai reikalingos paslaugos krizinei situacijai įveikti. Jei Tarnyba nustatys, kad vaikui, kuris galimai patyrė seksualinę prievartą, specializuota pagalba reikalinga nedelsiant, jam ir jo atstovams pagal įstatymą turės būti ne tik suteikta reikalinga pagalba, bet ir parengtos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos, kurios, manytina, bus svarbus įrankis tolesniam pagalbos teikimui vaiko gyvenamojoje vietoje. Kadangi tai iš esmės tiesiogiai atkartoja mobiliosios komandos funkcijas, manytina, jog teisiniame reguliavime tikslinga numatyti išimtis kokiais atvejais mobiliosios komandos sudarymas neturi būti inicijuojamas. Be to, 363 straipsnio 3 dalies nuostatą siūloma tikslinti nurodant, kad mobilioji komanda organizuojama vaikui gyvenant tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, tokiu būdu nedubliuojant globos centro paslaugų, pavyzdžiui, intensyviosios pagalbos, kuri būtų teikiama, jei vaikas gyventų globėjų (rūpintojų) šeimoje. Tais atvejais, kai nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet ji gali būti suteikta per VTAPĮ 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą (t. y., ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo gavimo dienos), siūlytina, kad tokiu atveju mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos.
Siūlytina, kad specializuotos pagalbos galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui poreikio vertinimo sąlygas ir tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras. Specializuotos pagalbos galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui poreikio vertinimas, kaip analogija būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikio vertinimui, deleguojamas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Manytina, kad toks specializuotos paslaugos poreikio konkretizavimas padės sparčiau ne tik individualizuoti kiekvieną atvejį, tačiau ir optimizuos pačios Tarnybos darbą. Šiuo metu visos galimą seksualinį smurtą patyrusios aukos gauti specializuotas paslaugas registruojamos bendra tvarka, kai kuriais atvejais tam tikros specializuotos paslaugos tenka laukti du ir daugiau mėnesių, išskyrus atvejus, kai reikalinga skubiai pasinaudoti patalpomis atlikti teismo medicinos eksperto apžiūrą ar teisinę apklausą, tačiau vertinant bendrai šiuo metu Pagalbos centro teikiamų paslaugų poreikį, nėra atsižvelgiama į tai, kaip skubiai ir kokios konkrečiai paslaugos būtų reikalingos galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui. 19 .
19. Siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, papildyti VTAPĮ 364 straipsnio 7 dalį numatant, kad vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, teistas už VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Taip pat tikslinti šio straipsnio 8 dalį, numatant, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už nusikaltimus , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo yra padaręs nusikaltimus, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 20 . VTAPĮ papildyti 366 straipsniu, kuriame būtų detalizuojamas specializuotos pagalbos galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui poreikio vertinimas ir teikimas.
Siūloma įtvirtinti, kad Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl galimai patirto seksualinio smurto ir įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, jog tokia pagalba privalo būti suteikta nedelsiant (pvz., jei yra įvykęs fizinės prievartos atvejis, vertinant laiko tarpą nuo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat atsižvelgiant į vaiko fizinę /emocinę būklę ir kt.); kad tokia pagalba reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos (pvz., atvejais, kai vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, yra galimybė arčiau jo gyvenamosios vietos suteikti skubias medicininės priežiūros, psichologo paslaugas, o kitos Tarnybos teikiamos specializuotos paslaugos gali būti gaunamos ir vėliau atlikus registraciją) arba, kad tokia pagalba iš viso nėra reikalinga (pvz., pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo metu išaiškėja aplinkybė dėl praeityje vaiko patirto seksualinio smurto, tačiau vaiko teisės tuo metu ir dabar yra užtikrinamos tinkamai ir patirtis yra išgyventa gavus ar gaunant tinkamą pagalbą ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad nustatymas, jog specializuota pagalba yra nereikalinga, nereiškia pagalbos poreikio nebūvimo. Specializuota pagalba ir pagalbos poreikis – skirtingi dalykai. Specializuotos pagalbos esmė – vaikui, galimai nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, palankioje aplinkoje atlikti teismo medicinos eksperto apžiūrą, teisinę vaiko apklausą, psichologinį vaiko įvertinimą, laikiną apgyvendinimą, maitinimą, specialistams parengti ilgalaikes kompleksinių paslaugų rekomendacijas ir suteikti kitas būtinas paslaugas.
Pavyzdžiui, jeigu išaiškėja 8 metų senumo įvykis, tai organizuoti teismo medicinos eksperto apžiūrą nereikalinga ar nedelsiant organizuoti skubų vaiko psichologinį įvertinimą, tačiau gavus tokią informaciją Tarnyba atliks vaiko situacijos vertinimą ir, jei nustatys vaiko apsaugos poreikį arba būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, įsijungs atvejo vadybos procesas. Tokiu atveju vaikas ir šeima taip pat gaus pagalbą, kurios pobūdį nustatys atvejo vadybininkas. Vaikas ir jo šeima neliks be pagalbos. Siūlymas įtvirtinti nuostatą, kad Tarnybos specialistai, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad tokia pagalba privalo būti suteikta nedelsiant, neapibrėžiant jos konkrečiu valandų ar dienų skaičiumi, siejamas su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR 18 straipsnio 3 dalies nuostatos įgyvendinimu. Siūloma nustatyti, kad Tarnybos specialistai, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad tokia pagalba reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos, atsižvelgiant ir įvertinus tokius atvejus, kai vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, yra galimybė arčiau jo gyvenamosios vietos suteikti skubias medicininės priežiūros, psichologo paslaugas ir šių paslaugų ir pagalbos priemonių užtikrinimą vaikui organizuoja tėvai savarankiškai, tačiau vaikui bus reikalinga gauti psichologinio įvertinimo išvadą iš Tarnybos.
Tokiu atveju vaikas bus užregistruojamas į eilę gauti specializuotą pagalbą Tarnyboje, pavyzdžiui, tam, kad specialistai parengtų ilgalaikės kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai rekomendacijas, tačiau laukiant tik šios paslaugos, kitos pagalbos priemonės vaikui užtikrinamos tėvų savarankiškai ir jo būklė neblogės. Konkrečios sąlygos ir kriterijai, padėsiantys vaiko teisių apsaugos specialistams priimti tinkamus sprendimus vertinant specializuotos pagalbos poreikį, bus įtvirtinti poįstatyminiame teisės akte. Tikimasi, kad toks reguliavimas ne tik padės nustatyti kiekvieną vaiką, kuriam reikalinga specializuota pagalba, bet ir užtikrinti savalaikį jo patekimą į Tarnybą šiai pagalbai gauti. VTAPĮ 366 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas teisinis pagrindas socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti Tarnybos teikiamos specializuotos pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką, siekiant, kad tokios pagalbos teikimas būtų aiškus, konkretus ir suprantamas bet kuriam subjektui. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu bus siūloma nustatyti konkrečias Tarnybos teikiamos pagalbos /paslaugų rūšis, jų gavimo sąlygas, tvarką, tęstinumo galimybes ir kt. Pažymėtina, kad VTAPĮ 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog paties specializuotos pagalbos poreikio vertinimo sąlygas ir tvarką nustato taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministras.
straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai nustačius, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau specializuotos pagalbos poreikio nustatymo metu dėl objektyvių aplinkybių jos nėra galimybių suteikti Tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui suteikimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Svarbu pastebėti, kad praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai skubią pagalbą Tarnyboje dėl užimtumo gali būti sudėtinga užtikrinti. Taip pat individualius sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus, gali priimti tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai, o ir apskritai, vaiko pristatymas į Tarnybą specializuotai pagalbai gauti ne visada gali atliepti jo geriausius interesus, todėl labai aktualu numatyti alternatyvą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios nuostatos įtvirtinimas nesukurtų naujų pareigų ar atsakomybių sveikatos priežiūros įstaigoms, nes atitinkamų paslaugų teikimas seksualinį smurtą patyrusiems vaikams jau ir dabar yra įtvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.
V-1765 „ Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtame teisės akte taikymas orientuotas tik į moteriškos lyties asmenis, kas neatitinka poreikio bei galimai diskriminuoja vyriškos lyties asmenis, todėl numatoma, kad sveikatos apsaugos ministras turės priimti VTAPĮ projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais bus reglamentuotas paslaugų teikimas ir vyriškos lyties asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Taip pat pažymėtina, kad suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugą galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui, jis vis tiek bus užregistruojamas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, pavyzdžiui, tam, kad specialistai parengtų ilgalaikės kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai rekomendacijas. 21 . VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalį papildyti naujais 19 ir 20 punktais, numatant kad už specializuotos pagalbos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir jų atstovams pagal įstatymą, o taip pat organizuojant mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus , skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje atsakinga tampa Tarnyba.
Tokiu būdu šiuo metu Pagalbos centro vykdomą veiklą perduodant šiai įstaigai, siekiama padidinti specializuotos pagalbos prieinamumą ir efektyvinti jos teikimą. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, teikia vienintelė įstaiga – Pagalbos centras. Pagalbos centre visos reikiamos paslaugos sutelktos po vienu stogu (psichologinis įvertinimas, psichologinė pagalba, teismo medicinos eksperto apžiūra, socialinio darbuotojo konsultacijos, kt.) ir jame teikiama pagalba vaikams iš visos Lietuvos (Pagalbos centras yra Vilniuje). 2021 m. Pagalbos centre įsteigtas Edukacinis centras, vykdantis prevencinę veiklą vaikams bei šviečiamąją veiklą vaikų artimiesiems bei su vaikais ir šeimomis dirbantiems specialistams. Vadovaujantis statistiniais duomenimis, paslaugos suteiktos:
Organizuoti 15 mokymų, kuriuose dalyvavo 259 specialistų; taip pat 4 šviečiamieji susitikimai, kuriuose dalyvavo 19 specialistų. Parengta metodinė medžiaga pedagogams prevenciniam darbui su vaikais (siekiant apsaugoti juos nuo seksualinio smurto).
22. ANK projektu siūloma ANK 72 straipsnio 4–7 dalyse įtvirtinti darbdavio, priimančiosios organizacijos, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas ar priimančio asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovo ar jo įgalioto asmens administracinę atsakomybę už VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų nevykdymą, užtikrinant jos diferencijavimą, atsižvelgus į pavojingumą, t. y. nustatyti mažesnes baudų ribas už asmens neteisėto darbo su vaikais kodo nepartikrinimą ir didesnes baudų ribas, kai nustatoma, kad įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirba, užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi, vykdo individualią veiklą ar teikia paslaugas asmuo, teistas už nusikalstamas veikas numatytas VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje arba jas padaręs, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Be to, ANK projektu siūloma ANK 72 straipsnio 8–9 dalyse įtvirtinti individualią veiklą vykdančio ir paslaugas teikiančio asmens, administracinę atsakomybę už VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų nevykdymą, siekiant išvengti situacijų, kai toks asmuo teikdamas paslaugas tik fiziniams asmenims, gali piktnaudžiauti fizinių asmenų pasitikėjimu ir likti visiškai nebaudžiamas, net ir identifikavus, kad jis vykdė VTAPĮ 30 straipsnyje numatytas jam draudžiamas veiklas. ANK 72 straipsnio 4–9 dalyse numatytos baudų ribos siūlomos įvertinus ANK įtvirtintų panašių administracinių nusižengimų baudų ribas (ANK 961 straipsnyje „ LR užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas“ ir ANK 95 straipsnyje „Nelegalus darbas“ nustatytas baudas). Taip pat ANK projektu siūloma įtraukti VTAPĮ projektu numatytas įstaigas, atsakingas už VTAPĮ reikalavimų laikymosi priežiūrą ir pažeidimų prevenciją, į sąrašą subjektų, galinčių pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 23 .
23. ANK projektu siūloma tikslinti ANK 589 straipsnio 49 punktą, policijai paliekant teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei surašyti administracinio nusižengimo protokolus dėl ANK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies pažeidimų (dabar galiojanti tvarka), neįtraukiant jos į VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų laikymosi priežiūros vykdymą. 24 . ANK projektu siūloma tikslinti ANK 589 straipsnio 52 punktą išbraukiant ANK 72 straipsnio 3 dalį eliminuojant įgaliojimus Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną minėto straipsnio atitinkamos dalies pagrindu, nes ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatytų fizinio ar psichinio vaiko žalojimo faktų nustatymas priklauso policijos bei Tarnybos kompetencijai. Dėl tos pačios priežasties siūloma tikslinti ir ANK 589 straipsnio 58 punktą išbraukiant ANK 72 straipsnio 3 dalį eliminuojant įgaliojimus Valstybinės darbo inspekcijai pradėti administracinių nusižengimų teiseną minėto straipsnio 3 dalies pagrindu. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma . 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės . 8 . Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentui. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 .
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. VTAPĮ projekto sąvoka ir ją įvardijančio termino įvertinimas buvo atliktas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Sąvoka specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms . 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendinant VTAPĮ projektu teikiamus siūlymus:
1. Vyriausybė iki 2024 m. spalio 31 d. turės: 1.1 . pakeisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 1.2 . netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr.
Dėl Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo patvirtinimo “. 2 . Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. spalio 31 d. turės: 2.1 patvirtinti specializuotos pagalbos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, poreikio nustatymo bei teikimo sąlygas ir tvarką; 2.2 pakeisti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.3 pakeisti Atvejo vadybos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.4 . pakeisti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-182 „Dėl Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 2.5 . pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
A1-316 „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 2.6 . pripažinti netekusiais galios Globos namų „Užuovėja“ nuostatus patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-309 „Dėl Globos namų „Užuovėja“ nuostatų patvirtinimo“; 2.7 . priimti įsakymą dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio priežiūrą. 3 . Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2024 m. spalio 31d. turės patvirtinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo išdavimo ir naudojimo tvarką. 4 . Sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. spalio 31 d. turės: 4.1 . pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-1765 „ Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“; 4.2 . pakeisti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 „ Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 4.3 . priimti įsakymą dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio priežiūrą. 5 .
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. turės: 5.1 . pakeisti Nacionalinės švietimo agentūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573
„Dėl Nacionalinės švietimo agentūros nuostatų patvirtinimo“;
5.2 . priimti įsakymą dėl įgaliojimų suteikimo vykdyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio priežiūrą. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto reikės neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo sudarymo ir tikrinimo sprendimui bei reikalingoms elektroninėms paslaugoms sukurti – 154 tūkst. Eur (suma apskaičiuota remiantis užsieniečių skaitmeninio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sukūrimo pagrindu), lėšos suplanuotos pagal programą Vidaus reikalų valstybės informacinių išteklių valdymas. Planuojama, kad specializuotos pagalbos funkciją delegavus Tarnybai, finansavimo poreikis iš valstybės biudžeto lėšų nesikeis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo organizuojami tarpžinybiniai pasitarimai su kitų ministerijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) bei institucijų (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Informatikos ir ryšių departamento, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kt.) atstovais. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „ Eurovoc“ : „darbo su vaikais apribojimai“, „neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kartu su Įstatymų projektais pateikiama teisės aktu sukeliamų arba teisės akto projektu galimų sukelti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaita (toliau – Skaičiuoklė). Remiantis skaičiuoklės duomenimis, pagal galiojantį teisės aktą (VTAPĮ 30 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų įpareigojimų) prisitaikymo išlaidos sudaro 36 871,28 Eur sumą. Pagal teisės akto projektą prisitaikymo išlaidų suma yra 89 009,81 Eur. Teisės akto projektu numatomas sukelti prisitaikymo išlaidų pokytis 52 138,54 Eur. Pažymima, kad darbdaviams ir asmenims, veikiantiems pagal individualią veiklą, įstatymų projektais nesukeliama didelė administracinė našta, kadangi iš esmės teisinis reguliavimas jų atžvilgiu nekeičiamas, nes šiuo metu pagal VTAPĮ 30 straipsnio 4 ir5 dalis jie turi pareigą tikrinti asmenis prieš priimant į darbą ar prieš pradedant teikti paslaugas. Be to, darbdaviams, priimančiosioms organizacijoms bei juridiniams asmenims, pasitelkiantiems asmenis teikti paslaugas ar priimantiems atlikti praktiką, stažuotis, yra sukurta pagalbos įrankių (automatizuotas teistumo patikrinimas, e. paslaugų portalo funkcionalumas), kurie reikšmingai mažina jų administracinę naštą. Taip pat VTAPĮ 30 straipsnio reikalavimų vykdymą prižiūrinčioms institucijoms yra sukurta eilė pagalbos įrankių, užtikrinančių administracinės naštos mažinimą.
, 364 IR 50
2024-05-16 Nr. XIVP-3764 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje pareigą įsitikinti ar jų priimamas (pasitelkiamas) asmuo nėra baustas už keičiamo įstatymo 30 straipsnio
organizacija kaip juridiniai asmenys, o juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, atveju – šio juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, t. y. fizinis asmuo. Tokia aptariamos dalies formuluotė diskutuotina. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo yra grindžiamas toks pareigą tikrinti priimamą asmenį turinčių subjektų diferencijavimas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies nuostata „gali priimti į darbą asmenį, atlikti jam praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad“ taikoma visiems trims subjektams (darbdaviui, priimančiai organizacijai ir juridiniam asmeniui), pati projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies formuluotė yra nelogiška, nes, pavyzdžiui, priimantis į darbą juridinis asmuo tuo pačiu yra ir darbdavys , o stažuotis, savanoriauti ir atlikti praktiką galima ir priimančioje organizacijoje, taigi lieka neaišku, ar už asmens patikrą tokiu atveju būtu atsakingas darbdavys kaip juridinis asmuo ar vis tik juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos koreguotinos loginiu aspektu. Ta pati pastaba sistemiškai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
taikoma atsakomybė už keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą. 5.
įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi skirtingi valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto
nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose dirbantiems asmenims. 6. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo pareigybė nėra tapati valstybės tarnautojo pareigybei ir įvertinus tai, kad skliaustuose paprastai dėstomos nuostatos, paaiškinančios nustatomą teisinį reguliavimą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį ir vietoj žodžių „darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigas asmenį skiriantis ar priimantis“ (keliose vietose). 7. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes šios
dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 8. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio
sąvokos „savanoriškos veiklos organizatorius“) ir įvertinus tai, kad sąvoka „priimančioji organizacija“ jau vartojama ir kituose projekto straipsniuose (pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje), projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„savanoriškos veiklos organizatorius“ įrašytini žodžiai „priimančioji
organizacija“. 9.
9Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliojusias Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. 10. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 3, 4 ir 5 straipsnių struktūrinių dalių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius
„ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius
Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
J. Raškauskaitė, tel. (
209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 20968 50, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 19, 30, 36, 363 , 364 , 45 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-06-27 Nr. XIVP-3764(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. ( 0 5) 209 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 2096 8 50, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36-3, 36-4 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3764 2024-06-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Ana Buzarevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.1
į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio dalių numeracija, kartu turėtų būti pakeista keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį (siūlytume iš viso atsisakyti šioje dalyje pateiktos klaidingos nuorodos į šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį). Pritati 1.2 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-16 2.
Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlome tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotę, nevardijant jame atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų (jame nurodyti praktiškai visi Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai). Pritarus šiai pastabai, kartu tikslintinos kitos projekto nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus (pvz., 30 straipsnio 9 dalis, 364 straipsnio 7 ir 8 dalys). Jeigu būtų nuspręsta nuostatą palikti, ji turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391, 2491, 2502, 2504, 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2488 391 straipsnio redakciją (jame numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti ir teroristinės grupės padarytas nusikalstamas veikas). Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-162
ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-162
dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje pareigą įsitikinti ar jų priimamas (pasitelkiamas) asmuo nėra baustas už keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas turi darbdavys ir priimančioji organizacija kaip juridiniai asmenys, o juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, atveju – šio juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, t. y. fizinis asmuo. Tokia aptariamos dalies formuluotė diskutuotina.
Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo yra grindžiamas toks pareigą tikrinti priimamą asmenį turinčių subjektų diferencijavimas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies nuostata „gali priimti į darbą asmenį, atlikti jam praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad“ taikoma visiems trims subjektams (darbdaviui, priimančiai organizacijai ir juridiniam asmeniui), pati projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies formuluotė yra nelogiška, nes, pavyzdžiui, priimantis į darbą juridinis asmuo tuo pačiu yra ir darbdavys, o stažuotis, savanoriauti ir atlikti praktiką galima ir priimančioje organizacijoje, taigi lieka neaišku, ar už asmens patikrą tokiu atveju būtu atsakingas darbdavys kaip juridinis asmuo ar vis tik juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos koreguotinos loginiu aspektu. Ta pati pastaba sistemiškai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 daliai bei 12 daliai, kurioje nurodomi subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-162
tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi skirtingi valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose dirbantiems asmenims.
Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-162
į tai, kad darbuotojo pareigybė nėra tapati valstybės tarnautojo pareigybei ir įvertinus tai, kad skliaustuose paprastai dėstomos nuostatos, paaiškinančios nustatomą teisinį reguliavimą, siūlytume patikslinti projekto
„darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis“
įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigas asmenį skiriantis ar priimantis“ (keliose vietose). Pritarti 1.7
1
šio straipsnio 2 dalį“, nes šios dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti 1.8
4 8.
Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka
„priimančioji organizacija“ (ji bus vartojama vietoj sąvokos „savanoriškos
veiklos organizatorius“) ir įvertinus tai, kad sąvoka „priimančioji organizacija“ jau vartojama ir kituose projekto straipsniuose (pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje), projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savanoriškos veiklos organizatorius“ įrašytini žodžiai „priimančioji organizacija“. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2024-05-16
į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pritarti 1.10
45
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 3, 4 ir 5 straipsnių struktūrinių dalių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5.
teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
2 Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz.:patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus primitas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz. chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – nėra, susilaikė –nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, tel.:
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 30, 36, 363 , 364
Nr. XIVP-3764 2024-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-168
N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
Papildyti Įstatymo projektą nauju 8 straipsniu, atitinkamai pernumeruoti Projekto 7-
juos laikyti 9-10 straipsniais : „
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje vaiko jo interesus , nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje .“ “ 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163
2Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo,
siūlome tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotę, nevardijant jame atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų (jame nurodyti praktiškai visi Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai). Pritarus šiai pastabai, kartu tikslintinos kitos projekto nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus (pvz., 30 straipsnio 9 dalis, 364 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Jeigu būtų nuspręsta nuostatą palikti, ji turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391 ,2491 , 2502 , 2504 , 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2488 391 straipsnio redakciją (jame numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti ir teroristinės grupės padarytas nusikalstamas veikas). Iš dalies pritarti. Ž r. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 lentelėje Nr. 7.2. Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į keičiamo įstatymo 30 straipsnio ribojimus. Be to, jeigu asmuo pripažįstamas nepavojingu, manytina, jog neproporcinga jam taikyti ribojimą. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti P rojekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;“.
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje pareigą įsitikinti ar jų priimamas (pasitelkiamas) asmuo nėra baustas už keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas turi darbdavys ir priimančioji organizacija kaip juridiniai asmenys, o juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, atveju – šio juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, t. y. fizinis asmuo. Tokia aptariamos dalies formuluotė diskutuotina. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo yra grindžiamas toks pareigą tikrinti priimamą asmenį turinčių subjektų diferencijavimas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies nuostata „gali priimti į darbą asmenį, atlikti jam praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad“ taikoma visiems trims subjektams (darbdaviui, priimančiai organizacijai ir juridiniam asmeniui), pati projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies formuluotė yra nelogiška, nes, pavyzdžiui, priimantis į darbą juridinis asmuo tuo pačiu yra ir darbdavys , o stažuotis, savanoriauti ir atlikti praktiką galima ir priimančioje organizacijoje, taigi lieka neaišku, ar už asmens patikrą tokiu atveju būtu atsakingas darbdavys kaip juridinis asmuo ar vis tik juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos koreguotinos loginiu aspektu. Ta pati pastaba sistemiškai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 daliai bei 12 daliai, kurioje nurodomi subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą. Iš dalies pritarti. 1. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
prijungiant ir patiksliną sujungiamo Projekto Nr XIVP-2994 1 straipsnio nuostatą bei nuostatą dėl Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymo ) ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinio asmens juridinis asmuo , kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas . , o jeigu įdarbinamas Jeigu toks asmuo yra užsienietis, ir užsieniečiui jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra kaltinamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ir (ar) teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio šalies valstybės, kurios pilietybę turi užsienietis, jis turi arba užsienio šalies, kurioje yra užsieniečio jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. “
2Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo bei šią dalį patikslinant pagal redakcines pastabas) ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar savanoriškos veiklos metu dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą , kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija , o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens juridinis asmuo , kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai , bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “ Dėl Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalies pakeitimo žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.8, žemiau šioje lentelėje. Pastaba: siekiant formuluočių suderinimo, Komitetas, atsižvelgdamas į šią Teisės departamento pastabą, teikia pasiūlymą lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymai Nr. 1 ir Nr. 2). Argumentai.
Argumentai. Darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo nėra tapatinami - įstaigos išskiriamos pagal fizinio asmens statusą šiose įstaigoje:
5Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi skirtingi valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose dirbantiems asmenims. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėž ta iama Lietuvos Respublikos V v alstybės tarnybos įstatyme, reikalavimų reikalavimo ;
“. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163 (30) (11) 6.
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo pareigybė nėra tapati valstybės tarnautojo pareigybei ir įvertinus tai, kad skliaustuose paprastai dėstomos nuostatos, paaiškinančios nustatomą teisinį reguliavimą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį ir vietoj žodžių „darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigas asmenį skiriantis ar priimantis“ (keliose vietose). Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projeto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimti priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) Darbuotoją darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Jei asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka . “ 2.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-123 Pastaba Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnį 31 dalimi ir nustatyti, kad darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, siūloma nuostata nedera su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu, kuriame nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (ji atlieka Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę) ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti Valstybinei darbo inspekcijai pareigą atlikti ir kitų teisinių santykių sričių įstatymų laikymosi kontrolę.
Kartu pastebėtina ir tai, kad Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja (prižiūri) kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų reikalavimų darbuotojams, kuriuos nustato įstatymų leidėjais, gindamas ir saugodamas visuomenę, laikymosi kontrolė nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (pvz., reikalavimai gydytojams, mokytojams, vaiko teisių apsaugos specialistams ir kt.) – siekiant užtikrinti jų laikymąsi, yra nustatytos atskiros procedūros. Antra, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, darbo su vaikais apribojimai nustatyti ne tik asmeniui, siekiančiam dirbti pagal darbo sutartį, bet ir užsiimančiam savanoriška veikla ar besiverčiančiam individualia veikla, susijusia su vaikais. Be to, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalis tam tikros pareigos numatytos ne tik darbdaviui, priimančiam asmenį į darbą, bet ir paslaugų gavėjui, kuris sudaro paslaugų sutartį su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą (paslaugų gavėjui, kaip ir darbdaviui, yra numatyta pareiga paprašyti paslaugų teikėjo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį). Todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas kontroliuoti, kaip keičiamame įstatyme nurodyti asmenys įgyvendina tam tikras pareigas vaiko atžvilgiu.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra priskirta ir prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 47 straipsnyje. Manytume, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų darbo su vaikais apribojimų laikymosi priežiūrą galėtų vykdyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kadangi jai pagal keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pavesta ginti ir užtikrinti vaiko teises. Trečia, abejotina, ar tikslinga socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavesti nustatyti atskirą darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę, kadangi Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka bei Viešojo administravimo įstatymu, kuris nustato ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas. Ketvirta, tobulinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu yra vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 4 skyrius), teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 18 straipsnis), o ne kontrolė. Atsi-žvelgti. Siūloma atsisakyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994
dalimi. Patobulintame projekte dėstoma Vyriausybės pasiūlyta šio straipsnio redakcija (žr. Komiteto apjungtą ir patobulintą projektą). 2.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-123
Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: 2.
dalyse vietoj žodžių „užsienio šalies“ įrašytinas žodis ,,valstybės“, kadangi pilietybė siejama su valstybe, bet ne šalimi. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1.4. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes šios
dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
8Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 1 d.
įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „priimančioji organizacija“ (ji bus vartojama vietoj sąvokos „savanoriškos veiklos organizatorius“) ir įvertinus tai, kad sąvoka „priimančioji organizacija“ jau vartojama ir kituose projekto straipsniuose (pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje), projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savanoriškos veiklos organizatorius“ įrašytini žodžiai „priimančioji organizacija“. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo ) ir ją išdėstyti taip: „
4Darbdaviai,
savanoriškos veiklos organizatoriai priimančiosios organizacijos , taip pat juridinių asmenų juridiniai asmenys , pasitelkiančių pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimančių priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-162 N 9.
Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pritarti. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus Projekto straipsnius, - b uvusius projekto 2-6 straipsnius laikyti atitinkamai 3-7 straipsniais : „
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 3, 4 ir 5 straipsnių struktūrinių dalių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 (buvusio 3) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „ Pakeisti
ir ją išdėstyti taip : “. 2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 (buvusio 4) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „ Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 3. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 4. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 2 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 2.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Įvertinę LR Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsi-žvelgti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria. Atsižvelgti. 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VTAPĮ projektas) projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus: [...]
2Dėl BPK, ANK ir VTAPĮ projektų.
Esminių pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) parengė ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir
straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (TAIS Nr. 23-12845, Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847, toliau
įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat siūloma įtvirtinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tikslingiau būtų tobulinti Vyriausybės įstatymų projektus. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti [1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo.
[...]
Dėl projektų Nr. XIVP-2993 ir Nr.
ir Nr. XIVP-2994 Sutinkant su įstatymų projektų iniciatorių pastebėjimais, jog nėra užtikrinamas tinkamas VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, nėra numatyta administracinė atsakomybė dėl netinkamai vykdomų (nevykdomų) minėtame įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl darbo su vaikais apribojimų, manytina, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą praktikoje, tikslinga iš esmės koreguoti VTAPĮ 30 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kaip ir buvo minėta, manytina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2994 bei kartu teikiamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2993 tikslinga svarstyti kartu su Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pradėtu svarstyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais. Pritarti. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
[...]
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai
Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Džiugelis, 2024-06-073
Argumentai: Siekiant efektyvinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir kito pobūdžio vaiko teisių pažeidimų, visi darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas privalo įsitikinti ne tik ar asmuo yra teistas ir ar asmeniui nėra pareikšti kaltinimai už nusikaltimus, bet taip pat reikalauti asmens pateikti pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ar asmuo nėra įtrauktas į įtariamųjų sąrašus. Todėl svarbu, kad darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai būtų taikomi ne tik asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus, dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir tiems asmenims, kurie yra įtariamieji ir yra įtraukti į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims , kuriems pareikšti įtarimai arba asmenims , įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:“ Pritarti. Balsavimo rezultatai : už – 6, prieš – 1, susilaikė – 5 (komiteto pirmininkės balsas lėmė sprendimą). Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, žemiau lentelėje Nr. 7.2. Pastaba:
Komitete pritarus Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymui, siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymas Nr. 2).
pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu. Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir , sporto, sveikatos priežiūros ir religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; Nepritarti. Balsavimo rezultatai : už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8.
Argumentai: Projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti įstaigas ir organizacijas, kuriose būtų taikomas absoliutus ribojimas tokiose įstaigose dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis visiems asmenims, nepriklausomai, ar tie asmenys turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais ar ne. Kadangi šis ribojimas yra itin griežtas ir stipriai ribojantis asmens teises, atitinkamai atrenkant įstaigų kategorijas buvo įvertinta šių įstaigų veikla, jos pobūdis ir nuspėjamas kontaktas su vaikais. Pritarus pateiktam pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos kai tam tikroje religines paslaugas vaikams teikiančioje organizacijoje dirbantis ar paslaugas teikiantis valytojas, buhalteris ir pan., kuris neturės tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais, neturės galimybės dirbti šioje organizacijoje ir tai gali būti laikoma pertekliniu ribojimų taikymu, t. y. bus nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai asmenims, neturintiems tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais . Taip pat, neaiški religinės paslaugos sąvoka, kokia religinių bendruomenių ir bendrijų vykdoma veikla bus laikoma religine paslauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai atlieka religines apeigas, vykdo švietimo, labdaros, gailestingumo veiklą, taip pat suteiktos teisės steigti gydymo įstaigas, užsiimti leidybos, gaminybe-ūkine veikla. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bažnyčių bei religinių organizacijų autonomija ( Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus) , analogiška nuostata įtvirtinta ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, laisvė atlikti religines apeigas įtvirtinta 8 straipsnyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas yra pasirašę sutartį dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurios 6 straipsnio 1 dalyje teisė skirti asmenis į bažnytines pareigybes išimtinai suteikta kompetentingai katalikų bažnyčios vadovybei vadovaujantis kanonų teisės normomis, taip pat minėtos sutarties 15 straipsnio
katalikų bažnyčios teisę teikti sielovados paslaugas. Atsižvelgiant į esamą Konstitucijoje, Lietuvos tarptautinę sutartį ir įstatymų įtvirtintą teisinį reguliavimą, reguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinio statuso, dvasininkų paskyrimo atlikti savo funkcijas, Projekto rėmuose nėra galimybių. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).
pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu. Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas , jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;
Nepritarti.
Balsavimo rezultatai : už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8. Argumentai. Projekto
įtvirtinti ribojimą bet kurioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje (neišskiriant religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip siūloma teikiamu pasiūlymu), kurioje nėra taikomas absoliutus ribojimas, dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis asmenims, kurie turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais (pvz. katechetai, vaikų choro vadovai, parapijos dienos centrų savanoriai ir kt.), taip užtikrinant proporcingą teisinį reguliavimą tiek užtikrinant vaiko teisių apsaugą (numatant draudimą vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą su vaikais, kai turimas tiesioginis ir reguliarus kontaktas su vaikais) tiek išlaikant asmenims teisę asmenims pasirinkti darbą /veiklą (nestigmatizuoti nusikaltimus padariusių asmenų), jei jis neturi tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais. Pagal Projektu siūlomą teisinį reguliavimą visiems religinėse organizacijose dirbantiems, užsiimtiems savanoriška veikla, atliekantiems praktiką ar besistažuojantiems asmenims, jei jie turės tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais, bus taikomi Įstatymo 30 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statistiniais duomenimis dėl neteistumo pažymų išsiėmimo – religinės organizacijos (parapijos, kurijos) ir dabar gana aktyviai tikrinasi dėl galiojančios redakcijos Įstatymo 30 straipsnio apribojimų (pvz. 2023 m.
vyskupijos kurija – 143; Vilkaviškio vyskupijos kurija – 101; Šiaulių vyskupijos kurija – 55; Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija – 25; 2024 m. Kauno arkivyskupijos kurija – 110 ir pan. ), todėl išskirti religines organizacijas būtų perteklinė norma. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. pasiūlymo Nr. 2.1 (aukščiau lentelėje) argumentus. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 3. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, 2024-06-073
Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz., patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo, savanorystės ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus priimtas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti.
Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz., chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės,
savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Nepritarti. Balsavimo rezultatai: už –3, prieš – 2, susilaikė – 8. Argumentai. Įstatymo
nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose , jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims.
Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 829 2023-10-30 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a:
42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:
kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė.
Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;
inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2,
ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo366 straipsniu ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:
asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 982 straipsnio
subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio
dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio
įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą.
V aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas . Pritarti. Komitetas pritaria Vyriausybės pateiktu Įstatymo projektu Nr. XIVP-3764 siūlomam reglamentavimui ir siūlo apjungti projektus Nr. XIVP-2994 ir Nr. XIVP-3764. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Žmogaus teisių komitetas,
2024-06-053
Pritarti Įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz.: patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus primitas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz. chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.
Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Nepritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo nario T. V. Raskevičiaus 2024-06-07 pateiktam siūlymui, kuriam Komitetas nepritarė. Argumentai. Įstatymo
nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose , jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V.
V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363 , 364 , 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764(2), kuris Komiteto sprendimu sujungtas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-123
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.2 ir Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, siūlome pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:
“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V.
V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, teikia šį siūlymą. Pasiūlymu apimamas platesnis ratas aplinkų, kuriose asmenys gali turėti tiesioginių ir nuolatinių kontaktų su vaikais, ne tik religinės bendruomenės ar bendrijos. Atitinkamai, pasiūloma stipresnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio smurto, nes užkertamas kelias vaikų išnaudojimui įvairiose aplinkose, kur asmenys gali turėti su jais tiesioginių ir reguliarių kontaktų. Atkreiptinas dėmesys, kad be religinių bendruomenių, yra ir kitų bendruomenių ar kitų aplinkų, kurias svarbu apimti įstatymu, siekiant kokybiškos vaikų apsaugos. Todėl pasiūlymas apims tiek religines bendruomenes, tiek kitokio pobūdžio bendruomenes, taip pat tokius atvejus, kaip vaiko svečiavimasis, įvairi veikla bendruomenėje, kt. Tai yra svarbu, nes vaikai dalyvauja ne tik religinių bendruomenių veikloje, bet ir kitų bendruomenių veikloje, taip pat ir veiklų formatai gali būti labai įvairūs, apimantys ne tik religinių bendruomenių veiklą. Pasiūlymas taip pat įtvirtina nediskriminavimo principą, nes nustato vienodas ir lygiavertes sąlygas visoms aplinkoms, kuriose gali būti vykdoma veikla, susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Atitinkamai, tikslinga nustatyti apribojimus visoms tokioms aplinkoms, ne tik specifiškai religinėms bendruomenėms. 1.
1Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) verstis individualia veikla ar teikti
paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“
2Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;“. Pastaba:
Atsižvelgiant į šį pasiūlymą , siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymas Nr. 3). Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
siūlome nustatyti aiškesnį ir trumpesnį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo pavadinimą, vietoje jo naudojant formuluotę „teisėto darbo su vaikais kodas
“ bei straipsnio dalis patikslinti, atsižvelgiant į
Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdančių individualią veiklą besiverčiančių individualia veikla, ar teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, o minėti šie asmenys privalo jį pateikti.“ Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.4. Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.8. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-123
Argumentai: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2, Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9.
Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla , ar teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą , bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
“. Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2024-06-126 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti
šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“ 2.
Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių patys tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtina s , šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“ “ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
veiklą, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo23 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo23 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, kurie verčiasi besiverčiantys individualia veikla, vykdantys bet kokią kitą veiklą, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki
ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. “ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-12 I Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 19, 30, 36,363 , 364 , 45
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6ddf37504da211ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-5hqymhktk
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 30, 36, 363 , 364
Nr. XIVP-3764 2024-06-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-168
N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau
Papildyti Įstatymo projektą nauju 8 straipsniu, atitinkamai pernumeruoti Projekto 7-
juos laikyti 9-10 straipsniais : „
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje, atitinkančioje vaiko jo interesus , nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje .“ “ 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163
2Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo,
siūlome tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotę, nevardijant jame atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų (jame nurodyti praktiškai visi Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai). Pritarus šiai pastabai, kartu tikslintinos kitos projekto nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus (pvz., 30 straipsnio 9 dalis, 364 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Jeigu būtų nuspręsta nuostatą palikti, ji turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į 2024 m. kovo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24, 25, 32, 391 ,2491 , 2502 , 2504 , 2506 ir 2521 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2488 391 straipsnio redakciją (jame numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti ir teroristinės grupės padarytas nusikalstamas veikas). Iš dalies pritarti. Ž r. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 lentelėje Nr. 7.2. Argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkios nusikalstamos veikos, tikėtina, kad tokios veikos nebus pripažintos praradusiomis pavojingumą ar mažareikšmėmis, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo nėra įtraukiamas į keičiamo įstatymo 30 straipsnio ribojimus. Be to, jeigu asmuo pripažįstamas nepavojingu, manytina, jog neproporcinga jam taikyti ribojimą. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti P rojekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;“.
straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje pareigą įsitikinti ar jų priimamas (pasitelkiamas) asmuo nėra baustas už keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas turi darbdavys ir priimančioji organizacija kaip juridiniai asmenys, o juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, atveju – šio juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, t. y. fizinis asmuo. Tokia aptariamos dalies formuluotė diskutuotina. Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo yra grindžiamas toks pareigą tikrinti priimamą asmenį turinčių subjektų diferencijavimas. Antra, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies nuostata „gali priimti į darbą asmenį, atlikti jam praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad“ taikoma visiems trims subjektams (darbdaviui, priimančiai organizacijai ir juridiniam asmeniui), pati projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies formuluotė yra nelogiška, nes, pavyzdžiui, priimantis į darbą juridinis asmuo tuo pačiu yra ir darbdavys , o stažuotis, savanoriauti ir atlikti praktiką galima ir priimančioje organizacijoje, taigi lieka neaišku, ar už asmens patikrą tokiu atveju būtu atsakingas darbdavys kaip juridinis asmuo ar vis tik juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos koreguotinos loginiu aspektu. Ta pati pastaba sistemiškai taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 daliai bei 12 daliai, kurioje nurodomi subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą. Iš dalies pritarti. 1. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto
prijungiant ir patiksliną sujungiamo Projekto Nr XIVP-2994 1 straipsnio nuostatą bei nuostatą dėl Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymo ) ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinio asmens juridinis asmuo , kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas . , o jeigu įdarbinamas Jeigu toks asmuo yra užsienietis, ir užsieniečiui jis privalo darbdaviui, priimančiajai organizacijai, taip pat juridiniam asmeniui, kuris pasitelkia šį asmenį teikti paslaugas ar kuriame šis asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis , pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis nėra kaltinamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ir (ar) teistas už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, išduotus užsienio šalies valstybės, kurios pilietybę turi užsienietis, jis turi arba užsienio šalies, kurioje yra užsieniečio jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingų institucijų. “
2Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo bei šią dalį patikslinant pagal redakcines pastabas) ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar savanoriškos veiklos metu dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą , kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija , o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens juridinis asmuo , kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai , bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “ Dėl Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalies pakeitimo žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.8, žemiau šioje lentelėje. Pastaba: siekiant formuluočių suderinimo, Komitetas, atsižvelgdamas į šią Teisės departamento pastabą, teikia pasiūlymą lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymai Nr. 1 ir Nr. 2). Argumentai.
Argumentai. Darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo nėra tapatinami - įstaigos išskiriamos pagal fizinio asmens statusą šiose įstaigoje:
5Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi skirtingi valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose dirbantiems asmenims. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) jis neatitinka valstybės tarnautojui arba asmeniui, pretenduojančiam tapti valstybės tarnautoju, keliamo nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėž ta iama Lietuvos Respublikos V v alstybės tarnybos įstatyme, reikalavimų reikalavimo ;
“. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-163 (30) (11) 6.
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo pareigybė nėra tapati valstybės tarnautojo pareigybei ir įvertinus tai, kad skliaustuose paprastai dėstomos nuostatos, paaiškinančios nustatomą teisinį reguliavimą, siūlytume patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 11 dalį ir vietoj žodžių „darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigas asmenį skiriantis ar priimantis“ (keliose vietose). Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projeto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 str. 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų , dirbančių pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimti priimami tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Valstybės tarnautoją ir (ar) Darbuotoją darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, (valstybės tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Jei asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka . “ 2.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-123 Pastaba Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnį 31 dalimi ir nustatyti, kad darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių. Pirma, siūloma nuostata nedera su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu, kuriame nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (ji atlieka Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę) ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti Valstybinei darbo inspekcijai pareigą atlikti ir kitų teisinių santykių sričių įstatymų laikymosi kontrolę.
Kartu pastebėtina ir tai, kad Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja (prižiūri) kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų reikalavimų darbuotojams, kuriuos nustato įstatymų leidėjais, gindamas ir saugodamas visuomenę, laikymosi kontrolė nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija (pvz., reikalavimai gydytojams, mokytojams, vaiko teisių apsaugos specialistams ir kt.) – siekiant užtikrinti jų laikymąsi, yra nustatytos atskiros procedūros. Antra, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, darbo su vaikais apribojimai nustatyti ne tik asmeniui, siekiančiam dirbti pagal darbo sutartį, bet ir užsiimančiam savanoriška veikla ar besiverčiančiam individualia veikla, susijusia su vaikais. Be to, pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 ir 5 dalis tam tikros pareigos numatytos ne tik darbdaviui, priimančiam asmenį į darbą, bet ir paslaugų gavėjui, kuris sudaro paslaugų sutartį su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą (paslaugų gavėjui, kaip ir darbdaviui, yra numatyta pareiga paprašyti paslaugų teikėjo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį). Todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas kontroliuoti, kaip keičiamame įstatyme nurodyti asmenys įgyvendina tam tikras pareigas vaiko atžvilgiu.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija nėra priskirta ir prie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, kurios išvardintos keičiamo įstatymo 47 straipsnyje. Manytume, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų darbo su vaikais apribojimų laikymosi priežiūrą galėtų vykdyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kadangi jai pagal keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pavesta ginti ir užtikrinti vaiko teises. Trečia, abejotina, ar tikslinga socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavesti nustatyti atskirą darbo su vaikais apribojimų laikymosi kontrolę, kadangi Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka bei Viešojo administravimo įstatymu, kuris nustato ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas. Ketvirta, tobulinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu yra vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 4 skyrius), teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra (Viešojo administravimo įstatymo 18 straipsnis), o ne kontrolė. Atsi-žvelgti. Siūloma atsisakyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994
dalimi. Patobulintame projekte dėstoma Vyriausybės pasiūlyta šio straipsnio redakcija (žr. Komiteto apjungtą ir patobulintą projektą). 2.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-123
Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: 2.
dalyse vietoj žodžių „užsienio šalies“ įrašytinas žodis ,,valstybės“, kadangi pilietybė siejama su valstybe, bet ne šalimi. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1.4. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes šios
dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
8Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. liepos 1 d.
įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama sąvoka „priimančioji organizacija“ (ji bus vartojama vietoj sąvokos „savanoriškos veiklos organizatorius“) ir įvertinus tai, kad sąvoka „priimančioji organizacija“ jau vartojama ir kituose projekto straipsniuose (pvz., keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje), projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „savanoriškos veiklos organizatorius“ įrašytini žodžiai „priimančioji organizacija“. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 10 (buvusio 8) straipsnio 4 dalį (šioje dalyje prijungiant ir Komiteto pasiūlymą dėl kodo pavadinimo ) ir ją išdėstyti taip: „
4Darbdaviai,
savanoriškos veiklos organizatoriai priimančiosios organizacijos , taip pat juridinių asmenų juridiniai asmenys , pasitelkiančių pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimančių priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.“ 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-162 N 9.
Atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuorodą į įstatymo pavadinimą, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pritarti. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus Projekto straipsnius, - b uvusius projekto 2-6 straipsnius laikyti atitinkamai 3-7 straipsniais : „
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 3, 4 ir 5 straipsnių struktūrinių dalių pakeitimo esmėje po žodžio „dalį“ reikėtų įrašyti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti. 1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 (buvusio 3) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „ Pakeisti
ir ją išdėstyti taip : “. 2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 (buvusio 4) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „ Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 3. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 1 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 4. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 2 dalies dėstomąją dalį ir jos pakeitimo esmę išdėstyti taip: „
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip : “. 2.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Įvertinę LR Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsi-žvelgti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria. Atsižvelgti. 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo (toliau – ANK projektas) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – VTAPĮ projektas) projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus: [...]
2Dėl BPK, ANK ir VTAPĮ projektų.
Esminių pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) parengė ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir
straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (TAIS Nr. 23-12845, Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847, toliau
įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat siūloma įtvirtinti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad tikslingiau būtų tobulinti Vyriausybės įstatymų projektus. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti [1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo.
[...]
Dėl projektų Nr. XIVP-2993 ir Nr.
ir Nr. XIVP-2994 Sutinkant su įstatymų projektų iniciatorių pastebėjimais, jog nėra užtikrinamas tinkamas VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, nėra numatyta administracinė atsakomybė dėl netinkamai vykdomų (nevykdomų) minėtame įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl darbo su vaikais apribojimų, manytina, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių nuostatų įgyvendinimą praktikoje, tikslinga iš esmės koreguoti VTAPĮ 30 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kaip ir buvo minėta, manytina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2994 bei kartu teikiamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2993 tikslinga svarstyti kartu su Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pradėtu svarstyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 363 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais. Pritarti. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
* Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
[...]
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pastabų ir pasiūlymų neturime. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai
Baudžiamųjų bylų skyriuje. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Džiugelis, 2024-06-073
Argumentai: Siekiant efektyvinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto ir kito pobūdžio vaiko teisių pažeidimų, visi darbdaviai, paslaugų gavėjai prieš įdarbindami asmenį ar prieš pradėdami gauti paslaugas privalo įsitikinti ne tik ar asmuo yra teistas, bet ir ar asmeniui nėra pareikšti kaltinimai ir reikalauti asmens pateikti pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. Todėl svarbu, kad darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos, praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai būtų taikomi ne tik asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus, dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir tiems asmenims, kurie yra įtariamieji ir yra įtraukti į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, kuriems pareikšti kaltinimai arba A a smenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:“ Pritarti. Balsavimo rezultatai : už – 6, prieš – 1, susilaikė – 5 (komiteto pirmininkės balsas lėmė sprendimą). Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, žemiau lentelėje Nr. 7.2. Pastaba:
Komitete pritarus Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymui, siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymas Nr. 2).
pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu. Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir , sporto, sveikatos priežiūros ir religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; Nepritarti. Balsavimo rezultatai : už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8.
Argumentai: Projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti įstaigas ir organizacijas, kuriose būtų taikomas absoliutus ribojimas tokiose įstaigose dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis visiems asmenims, nepriklausomai, ar tie asmenys turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais ar ne. Kadangi šis ribojimas yra itin griežtas ir stipriai ribojantis asmens teises, atitinkamai atrenkant įstaigų kategorijas buvo įvertinta šių įstaigų veikla, jos pobūdis ir nuspėjamas kontaktas su vaikais. Pritarus pateiktam pasiūlymui būtų sudarytos sąlygos kai tam tikroje religines paslaugas vaikams teikiančioje organizacijoje dirbantis ar paslaugas teikiantis valytojas, buhalteris ir pan., kuris neturės tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais, neturės galimybės dirbti šioje organizacijoje ir tai gali būti laikoma pertekliniu ribojimų taikymu, t. y. bus nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai asmenims, neturintiems tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais . Taip pat, neaiški religinės paslaugos sąvoka, kokia religinių bendruomenių ir bendrijų vykdoma veikla bus laikoma religine paslauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai atlieka religines apeigas, vykdo švietimo, labdaros, gailestingumo veiklą, taip pat suteiktos teisės steigti gydymo įstaigas, užsiimti leidybos, gaminybe-ūkine veikla. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bažnyčių bei religinių organizacijų autonomija ( Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus) , analogiška nuostata įtvirtinta ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, laisvė atlikti religines apeigas įtvirtinta 8 straipsnyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas yra pasirašę sutartį dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurios 6 straipsnio 1 dalyje teisė skirti asmenis į bažnytines pareigybes išimtinai suteikta kompetentingai katalikų bažnyčios vadovybei vadovaujantis kanonų teisės normomis, taip pat minėtos sutarties 15 straipsnio
katalikų bažnyčios teisę teikti sielovados paslaugas. Atsižvelgiant į esamą Konstitucijoje, Lietuvos tarptautinę sutartį ir įstatymų įtvirtintą teisinį reguliavimą, reguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinio statuso, dvasininkų paskyrimo atlikti savo funkcijas, Projekto rėmuose nėra galimybių. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2).
pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis, netenka teisės dirbti, ar užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, kultūros, švietimo, ir sporto, ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pažymėtina, kad šiame projekte nėra išskirtos religinės organizacijos ir bendrijos, teikiančios religinio, sielovadinio pobūdžio paslaugas. Lietuvoje yra įvykusių rezonansinių istorijų ir žurnalistinių tyrimų, atskleidusių teisinės sistemos spragas kai dvasininkai, nuteisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, toliau nevaržomai dirba su jaunimu. Yra konkrečių atvejų, kai Lietuvos Katalikų Bažnyčia naudojasi šia teisine spraga, pvz. Papilio klebono Vidmanto Karecko atvejis, kai už vaikų tvirkinimą teistas dvasininkas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir toliau parapijoje bei Panevėžio vyskupijoje tiesiogiai dirba su jaunimu. Siekiant išvengti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius nebaudžiamumo ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams prieš nepilnamečius, siūloma užtikrinti, kad asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius netektų teisės dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką arba stažuotis religines paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Pasiūlymas: pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas , jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;
Nepritarti.
Balsavimo rezultatai : už – 2, prieš – 2, susilaikė – 8. Argumentai. Projekto
įtvirtinti ribojimą bet kurioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje (neišskiriant religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip siūloma teikiamu pasiūlymu), kurioje nėra taikomas absoliutus ribojimas, dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis asmenims, kurie turi tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais (pvz. katechetai, vaikų choro vadovai, parapijos dienos centrų savanoriai ir kt.), taip užtikrinant proporcingą teisinį reguliavimą tiek užtikrinant vaiko teisių apsaugą (numatant draudimą vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą su vaikais, kai turimas tiesioginis ir reguliarus kontaktas su vaikais) tiek išlaikant asmenims teisę asmenims pasirinkti darbą /veiklą (nestigmatizuoti nusikaltimus padariusių asmenų), jei jis neturi tiesioginio ir reguliaraus kontakto su vaikais. Pagal Projektu siūlomą teisinį reguliavimą visiems religinėse organizacijose dirbantiems, užsiimtiems savanoriška veikla, atliekantiems praktiką ar besistažuojantiems asmenims, jei jie turės tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais, bus taikomi Įstatymo 30 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statistiniais duomenimis dėl neteistumo pažymų išsiėmimo – religinės organizacijos (parapijos, kurijos) ir dabar gana aktyviai tikrinasi dėl galiojančios redakcijos Įstatymo 30 straipsnio apribojimų (pvz. 2023 m.
vyskupijos kurija – 143; Vilkaviškio vyskupijos kurija – 101; Šiaulių vyskupijos kurija – 55; Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija – 25; 2024 m. Kauno arkivyskupijos kurija – 110 ir pan. ), todėl išskirti religines organizacijas būtų perteklinė norma. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. pasiūlymo Nr. 2.1 (aukščiau lentelėje) argumentus. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 3. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, 2024-06-073
Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz., patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo, savanorystės ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus priimtas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti.
Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz., chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės,
savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Nepritarti. Balsavimo rezultatai: už –3, prieš – 2, susilaikė – 8. Argumentai. Įstatymo
nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose , jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims.
Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 829 2023-10-30 * Pastaba projektui Nr. XIVP-2994, kuris Komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIVP-3764:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:
kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė.
Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;
inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.
I-1234 2,
ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo366 straipsniu ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:
asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2.
konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 982 straipsnio
subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio
dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio
įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą.
V aiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas . Pritarti. Komitetas pritaria Vyriausybės pateiktu Įstatymo projektu Nr. XIVP-3764 siūlomam reglamentavimui ir siūlo apjungti projektus Nr. XIVP-2994 ir Nr. XIVP-3764. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Žmogaus teisių komitetas,
2024-06-053
Pritarti Įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz.: patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, gali ne visais atvejais būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas sudarius darbo ar kitokią sutartį. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus primitas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir ar kitiems asmenims (pvz. chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.
Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“ Nepritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo nario T. V. Raskevičiaus 2024-06-07 pateiktam siūlymui, kuriam Komitetas nepritarė. Argumentai. Įstatymo
nustatymą kituose teisės aktuose. Ribojimai asmenims apibrėžiami Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte jau yra numatytas draudimas dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose nei Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose , jei ta veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikais. Analogiškas draudimas taikomas ir asmenims, kurie teikia paslaugas tokiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad draudimai dirbantiems, savanoriaujantiems, atliekantiems praktiką, besistažuojantiems ar bet kokia kita forma paslaugas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms teikiantiems asmenims bus taikomi Įstatyme numatyti apribojimai. Dėl siekio sureguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinį statusą ir dvasininkų paskyrimą atlikti funkcijas žr. argumentus dėl pasiūlymo Nr. 2.1. Pažymėtina, jog Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V.
V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai teikia pasiūlymą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363 , 364 , 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764(2), kuris Komiteto sprendimu sujungtas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-123
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.2 ir Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, siūlome pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, arba asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl šioje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui , dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose , neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:
“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių M. Danielės ir T. V.
V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymuose keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, teikia šį siūlymą. Pasiūlymu apimamas platesnis ratas aplinkų, kuriose asmenys gali turėti tiesioginių ir nuolatinių kontaktų su vaikais, ne tik religinės bendruomenės ar bendrijos. Atitinkamai, pasiūloma stipresnė vaikų apsauga nuo galimo seksualinio smurto, nes užkertamas kelias vaikų išnaudojimui įvairiose aplinkose, kur asmenys gali turėti su jais tiesioginių ir reguliarių kontaktų. Atkreiptinas dėmesys, kad be religinių bendruomenių, yra ir kitų bendruomenių ar kitų aplinkų, kurias svarbu apimti įstatymu, siekiant kokybiškos vaikų apsaugos. Todėl pasiūlymas apims tiek religines bendruomenes, tiek kitokio pobūdžio bendruomenes, taip pat tokius atvejus, kaip vaiko svečiavimasis, įvairi veikla bendruomenėje, kt. Tai yra svarbu, nes vaikai dalyvauja ne tik religinių bendruomenių veikloje, bet ir kitų bendruomenių veikloje, taip pat ir veiklų formatai gali būti labai įvairūs, apimantys ne tik religinių bendruomenių veiklą. Pasiūlymas taip pat įtvirtina nediskriminavimo principą, nes nustato vienodas ir lygiavertes sąlygas visoms aplinkoms, kuriose gali būti vykdoma veikla, susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Atitinkamai, tikslinga nustatyti apribojimus visoms tokioms aplinkoms, ne tik specifiškai religinėms bendruomenėms. 1.
1Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) verstis individualia veikla ar teikti
paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą , jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“
2Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jei savanoriška veikla užsiimama, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių bei bet kokią kitą veiklą vykdančių asmenų – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;“. Pastaba:
Atsižvelgiant į šį pasiūlymą , siekiant formuluočių suderinimo, atitinkamai teikiamas pasiūlymas lydimajam, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765 (žr. Komiteto išvadą projektui Nr. XIVP-3765 , Komiteto pasiūlymas Nr. 3). Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
siūlome nustatyti aiškesnį ir trumpesnį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo pavadinimą, vietoje jo naudojant formuluotę „teisėto darbo su vaikais kodas
“ bei straipsnio dalis patikslinti, atsižvelgiant į
Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o šių įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdančių individualią veiklą besiverčiančių individualia veikla, ar teikiančių paslaugas jų vaikams, ar vykdančių bet kokią kitą veiklą, gali paprašyti pateikti ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, o minėti šie asmenys privalo jį pateikti.“ Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.4. Dėl neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo formuluotės patikslinimo Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies – žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.8. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-123
Argumentai: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2, Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 (buvusiu 2) straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9.
Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla , ar teikti paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą , bet paaiškėja, kad jis pateikė yra pateikęs melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba dėl jo priimamas kaltinamasis aktas, kuriuo šis asmuo yra kaltinamas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ar įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:
“. Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2024-06-126 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė, taip pat redaktorių pastabas, siūlome pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti
šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“ 2.
Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra kaltinamas padaręs ar teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių patys tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas skubiai patikrinti informaciją yra objektyviai būtina s , šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“ “ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir redaktorių pastabas, siūlome patikslinti Projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
veiklą, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo23 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo23 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, kurie verčiasi besiverčiantys individualia veikla, vykdantys bet kokią kitą veiklą, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki
ne teisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. “ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2024-06-12 I Pasiūlymas: Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 19, 30, 36,363 , 364 , 45
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6ddf37504da211ee8e3cc6ee348ebf6d?jfwid=-5hqymhktk